biologijos projektas

Projektinio darbo tema:

,,Pasirinkto augalo vegetatyvinis augimas. Svogūnas“

KRETINGA

2006

MUMS GERAI PAŽĮSTAMAS SVOGŪNAS IŠ ARČIAU

Svogūnus žmonija žino nuo seno. Senovės rašytiniuose šaltiniuose svogūnai minimi 4 tūkst. m. prieš mūsų erą. Jų tėvynė – Pietvakarių Azija, iš kur vėliau per Iraną jie pateko į Egiptą.
Užrašai ant Egipto piramidžių byloja, kad jų statytojai valgė daug svogūnų ir česnakų, todėl buvo tvirti ir nesirgo. Biblijoje aprašoma žydų kelionė iš Egipto žemės į Iraną ( 1500 m. prieš mūsų erą ), kurioje prisimenama, kad Egipte jie maitinosi žuvimi, agurkais, melionais, svogūnais ir česnakais.
Senovės Graikijoje svvogūnai buvo laikomi šventu valgiu, o jų ropelės – visatos sandaros simbolis. Graikų mituose minima, kad svogūnai grąžino dvynių Apolono ir Artemidės motinai apetitą, o Atėnų karvedys Infikritas savo vestuvių proga tarp kitų dovanų gavo pilną statinę svogūnų.
Romėnai manė, kad kariams daugiausia jėgų ir energijos teikia svogūnai, todėl legionieriai kasdien būtinai turėjo jų valgyti, o kad nebūtų aitraus kvapo, pakramtydavo petražolių lapų ar graikiškų riešutų branduolių.
Vidurio Europoje svogūnai paplito V – VI amžiuje. Iš ten atkeliavo ir į šiaurines Europos žemyno dalis, o išš ten – į Ameriką bei Rusiją.
Lietuviai svogūnus pradėjo auginti VII amžiuje. 1588m. išleistame oficialiame Lietuvos valstybės dokumente “Lietuvos statutas“ minimas svogūnų auginimas daržuose.
Šiomis dienomis Lietuvos Respublikoje svogūnų suvartojama apie 30 – 40 tūkst. tonų per metus, tai sudaro ne mažiau kaip po 10 kg gyventojui. Li

ietuvoje svogūnai auginami ir eksportui.
Valgomasis svogūnas ( Allium L. ) priklauso lelijinių ( Liliaceae ) šeimai. Tai dvimentė daržovė. Jie turi stiebą – svogūną, vamzdiškus lapus ir antrais metais suformuoja rutulio pavidalo žiedyną.
Svogūnas yra nereiklus šilumai, sėklos dygsta 2 – 3 °C temperatūroje, o optimali augimo ir dygimo temperatūra 12 – 25 °C.
Svogūnai dygimo metu ir pirmoje vegetacijos pusėje reiklūs drėgmei ir maisto medžiagoms, nes jų šaknys trumpos ir silpnos, o siurbiamoji galia nedidelė.

Ar žinote, kad.

Pasaulyje svogūnai auginami 1,5mln. ha plote ir gaunamas 19,5 mln. t derlius už 400mln. JAV dolerių.
• Daugiausia svogūnų eksportuoja Olandija, Ispanija, Indija, Meksika, Turkija, JAV ir Lenkija.
• Svogūnines muses baido morkų kvapas, o morkų kenkėjus – svogūnų kvapas.
• Vyšnias nuo paukščių efektingai gina prie medžių pririšti luptų svogūnų gabaliukai.
• Svogūnai skatina ilgaamžiškumą.
• Svogūnai mažina cukraus kiekį kraujyje.
• Svogūnai efektyviai mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir sttabdo aterosklerozę.
• Lukštų užpilas naikina amarus.
• Svogūnų lukštų užpilas gydo kambarinius augalus nuo voratinklinės erkutės.
• Lukštai dezinfekuoja geriamąjį vandenį, gražiai nudažo sriubas, sultinius.
• Svogūnų vandens užpilas varo šlapimą, gerina širdies raumens darbą, nuoviras valo organizmą.
TEMPERATŪRA, ŠVIESA, ŠILUMA
Svogūnų sėklos pradeda dygti, esant 1,4 °c šilumos, tačiau optimali dygimo temperatūra yra 13–28 °c. Kuo temperatūra žemesnė, tuo ilgiau sėklos dygsta. Lapai pradeda augti, temperatūrai pakilus iki 6 °c, ir intensyviausiai auga, kai oro temperatūra būna iki 20 °c. Svogūnams labai svarbi vegetacijos metu sukauptų temperatūrų suma. Vėsūs orai augimo me

etu labai suvėlina ropelių brendimą ir padidina galimybę užsikrėsti grybinėmis ir bakterinėmis ligomis, kurios labai pavojingos saugyklose laikomiems svogūnams.
Svogūnų kokybė labai priklauso nuo vegetacijos metu absorbuotos šviesos kiekio. Todėl labai svarbu, kad jų lapai būtų kuo didesni ir absorbuotų didesnį krintančios šviesos kiekį. Be to, kuo ilgiau trunka šviesos absorbavimas vegetacijos metu, tuo daugiau augalai sukaupia maisto medžiagų, ir roputės geriau išsilaiko per žiemą. Dėl mažo šviesos absorbavimo svogūnai auga lėtai.

Svogūnai yra ilgadieniai augalai, todėl pavasarį juos reikia sėti kuo anksčiau. Kai šviesusis paros periodas trunka 16 –17 val., svogūnų lapai asimiliuoja pakankamai maisto medžiagų, kurios kaupiasi lapo pagrinde besiformuojančiuose sultinguose lukštuose. Jiems storėjant, susiformuoja roputės. Kai diena trumpa (10 val.), svogūnai taip pat gerai auga, tačiau jie formuoja tik stambius lapus, o ne roputes.
Svogūnai gerai auga atvirose, gerai saulės apšviestose, vėjo prapučiamose vietose. Kai trūksta šviesos, svogūnai ištįsta, neformuoja ropelių. Užuovėjose, kur ilgai laikosi rasa, svogūnai suserga netikrąja miltlige.

SVOGŪNO LĄSTELIENA:

2006.05.02. – pasodinau svogūną ir tuo pačiu jį palaisčiau.

2006.05.05. – palaisčiau svogūną, pasikeitimų nepastebėjau.

2006.05.10. – palaisčiau svogūną, pasikeitimų nepastebėjau.

2006.05.14.- vėl palaisčiau svogūną, pastebėjau, jog pradėjo dygti kelios svogūno šaknys, ilgis 3 mm.

2006.05.17. – išpyliau senąjį vandenį ir įpyliau naują, pastebėjau, jog šaknys pailgėjo 2 mm ir išleido dar kelias šakneles.

2006.05.20. – palaisčiau svogūną, pastebėjau, jog truputį matosi išlindę svogūno laiškai (2), šaknys pailgėjo 2

mm ir išaugo naujų.

2006.05.24 – svogūną palaisčiau, pastebėjau, jog svogūno laiškai yra išaugę apie 0,8 cm ilgio ir jų yra jau 3, šaknys yra 5 mm ilgio.

2006.05.28. – palaisčiau svogūną, pastebėjau, jog svogūno laiškai yra išaugę 1,1 cm ilgio, jų yra 4, šaknų ilgis 7 mm ir išaugo naujų.

SVOGŪNO LAIŠKŲ DIAGRAMA:

SVOGŪNO ŠAKNŲ DIAGRAMA:

Leave a Comment