Turinys:1. Žmogaus akis …………………………………………………………………………………………………………..2. Akies dalys ir funkcijos …………………………………………………………………………………………….a. Lęšiukasb. Rainelė c. Vyzdysd. Gyslainėe. Odenaf. Ragenag. Tinklainėh. Krumplynasi. Regos nervasj. Geltonoji dėmė
3. Akių ligos ir priežastys ……………………………………………………………………………………………4. Ausų sandara
Žmogaus akis
Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys.Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, žmogaus akis sudėtingesnės sandaros, geriau skiria spalvotą vaizdą.Akį dengia trys sluoksniai arba dangalai: išorinis – odena, yra neperšviečiamas, baltas skaidulinis, dengiantis didumą akies paviršiaus; plonas vidurinis – gyslainė, kuriame daug kraujagyslių ir pigmento; vidinis – tinklainė, kuriame yra regos receptoriai. Žmogaus akis
Akies dalys ir funkcijosLęšiukas – laužia ir fokusuoja šviesos spindulius.Lęšiukas (lot. lens) – akies dalis. Skaidrus, minkštos konsistencijos kūnas, praleidžiantis spindulius į akį, juos suglaudžiantis ir dalyvaujantis akomodacijoje. Savo forma primena išgaubtą lęšį. Akyje lęšiukas yra už rainelės, užpakaliniu paviršiumi atsirėmęs į stiklakūnio priekinėje dalyje esantį įdubimą. Labiausiai iškilę priekinio ir užpakalinio lęšiuko paviršiaus taškai vadinami lęšiuko poliais. Abu polius jungia 3,6 mm ilgio lęšiuko ašis, ekvatorius, kurio skersmuo apie 9 mm. Prie lęšiuko ties ekvatoriumi prisitvirtinęs lęšiuko pasaitėlis. Lęšiuką dengia kapsulė – labai plona elastinga plėvelė. Priekiniame paviršiuje kapsulė storesnė. Lęšiukas auga visą gyvenimą, senosios jo dalys centre susispaudžia, lęšiukas storėja, sunkėja. Sulaukus 25-30 metų, jau išsiskiria lęšiuko branduolys, kuris, žmogui senstant, didėja ir kietėja. Kinta lęšiuko spalva. Naujagimio lęšiukas skaidrus, vėliau įgauna gelsvą atspalvį. Lęšiukas neturi nervų ir kraujo indų, jį difuziškai maitina vandeningas skystis, esantis akies kamerose. Akies sandara
Lęšiuko ligos:Kai lęšiukas skaidrus, jis funkcionuoja gerai, o jo padėtis akyse normali. Kai lęšiukas pradeda drumstis, išsivysto katarakta.Katarakta – lęšiuko drumstis. Katarakta – tai lęšiuko padrumstėjimas, kuris gali sukelti regėjimo problemų. Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius. Taip pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko. Todėl regėjimo aštrumas sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs. Katarakta vystosi lėtai. Rainelė – reguliuoja šviesos srautą, patenkantį į akį.Rainelė (lot. iris) – akies priekinės dalies raumeninė diafragma, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą. Ji skritulio formos, 10-12 mm skersmens, jos centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė prasišviečia pro rageną, tačiau nuo jos yra toliau. Rainelė yra 0,4 mm storio, jos stromą sudaro jungiamojo audinio skaidulos, kraujagyslės. Savo laisvuoju kraštu rainelė prisiglaudusi prie lęšiuko ir šliaužioja jo paviršiumi. Kai lęšiuko nėra, tuomet rainelė nebeturi atramos ir akį vartant ji ima drebėti.Rainelės stromoje yra chromatoforinės ląstelės, kurios turi pigmento melanino. Nuo šio pigmento kiekio priklauso rainelės spalva, kuri senstant kinta. Dažniausiai abiejų akių spalva vienoda, tačiau pasitaiko ir skirtingų spalvų. Albinizmo atvejais nėra nei strominio, nei retininio pigmento, tokių rainelių spalva pilkai rausva nuo prasišviečiančių kraujagyslių. Rainelė reguliuoja šviesos patekimą į akį ir dalyvauja akomoduojant.Rainelės priekinis paviršius nelygus ir kiekvieno žmogaus yra kitoks. Pagal tai, kaip pakinta to paviršiaus piešinys ir kaip yra pasiskirstęs pigmentas, gali būti diagnozuojamos kitų organų veiklos sutrikimas. Šitoks nustatymo būdas vadinamas iridodiagnostika. Rudos spalvos rainelėLigos:Iridociklitas – rainelės ir krumplyno uždegimas;Iritas – rainelės uždegimas. Vyzdys – į akį praleidžia šviesą.Vyzdys (lot. pupilla) – akies dalis. Maža angelė rainelėje, praleidžianti į akį šviesą. Vyzdys atrodo juodas, nes didžioji dalis per jį einančios šviesos sugeriama audinių akies viduje. Vyzdžio dydis 2,5-6 mm. Žmonių ir daugelio gyvūnų (išskyrus žuvis) vyzdys refleksyviai susitraukia ir išsiplečia priklausomai nuo patenkančio šviesos kiekio ir nuo akomodacijos. Tokiu būdu reguliuojamas šviesos patekimas į akį. Vyzdį siaurina žiedinės raumeninės skaidulos, o jį plečiančios raumeninės skaidulos yra spindulinės krypties. Vyzdys (centre, juodos spalvos)Skirtingų gyvūnų rūšių vyzdžio forma skiriasi, bet dažniausiai vyzdys yra apvalus.Gyslainė – tiekia akiai kraują ir sugeria nuklydusius spindulius.Gyslainė (lot chorioidea) – akies dalis. Plona, minkšta membrana, kurioje gausus kapiliarų tinklas, maitinantis išorinius tinklainės sluoksnius ir reguliuojantis jų temperatūrą. Ji yra rudos spalvos, apie 0,1-0,2 mm storio. Priekyje gyslainė pereina į krumplyną ir tęsiasi iki regos nervo angos. Ji turi penkis sluoksnius. Išorinis sluoksnis prisiglaudęs prie odenos, bet su ja nesuaugęs, lengvai atsiskiria. Gyslainėje gausu kraujagyslių, ypač gausus kapiliarų tinklas yra ties geltonosios dėmės sritimi.Odena – apsaugo ir sutvirtina akies obuolį.Odena (lot. sclera) – skaidulinis akies obuolio dangalas, apsaugantis ir sutvirtinantis akies obuolį. Ji standi, baltos spalvos, sudaro 5/6 viso akies obuolio ploto. Suaugusių žmonių sklera panaši į virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama baltyminiu dangalu. Vaikų odena yra plonesnė ir pro ją prasišviečia kraujagyslinis dangalas, dėl to yra melsvai pilkšvos spalvos. Priekyje odena pereina į rageną, užpakalinėje akies obuolio dalyje – į regos nervo apvalkalus. Odena priekyje yra apie 1 mm storio, o suplonėja ties ekvatoriumi, kur prie jos prisitvirtina akies obuolį judinamieji raumenys. Odenoje yra daug smulkių angučių, pro kurias pralenda kraujagyslės bei nervai. Matomos odenos dalies paviršių užkloja junginė.
Ligos:Dažniausiai pasitaiko odenos formavimosi anomalijų (pvz., mėlyna odena, stafiloma, melanoma), uždegimų ir navikų.Skleritas.Ragena – laužia šviesos spindulius.Ragena (lot. cornea) – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, laužiantis šviesos spindulius. Centrinė ragenos dalis 0,6-0,8 mm, periferijoje – 1,0-1,2 mm storio. Ragena yra skaidri, turinti apie 75 proc. vandens, sudaryta iš skaidrių skaidulų ir ragenos ląstelių. Rageną sudaro penki sluoksniai:• daugiasluoksnis epitelis; • priekinė elastinė membrana; • ragenos stroma (substantia propria corneae); • užpakalinė elastinė membrana (membrana Descemeti); • užpakalinis ragenos epitelis (epithelium posterius corneae). Kraujagyslių ragena neturi, ją maitina priekinės krumplyninės arterijos; ją inevruoja krumplyniniai nervai. Ragena gali labai jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius. Ji padeda išlaikyti akies obuolio formą, praleidžia į akį šviesos spindulius ir juos laužia maždaug 43 dioptrijų galia.Ligos:Dažnesni ragenos yra įvairūs uždegimai – keratitai, formavimosi ydos (pvz., maža ragena, didelė ragena, kūgiška ragena) ir degeneracijos. Ragena gali būti persodinama (keratoplastika).Keratitas .Tinklainė – talpina regos receptorius.Tinklainė (lot. retina, tunica interna bulbi) – plonutė, gležna akies plėvelė, kurioje fokusuojamas vaizdas. Gyvoje akyje tinklainė skaidri. Tamsoje buvusios akies tinklainė yra raudona, apšviesta ji išblunka, darosi bespalvė. Po mirties ji tampa matine, o geltonosios dėmės sritis – geltona. Su gretimais audiniais ji glaudžiai jungiasi prie regos nervo disko. Pro regos nervo diską į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės, čia nėra šviesai jautrių elementų. Tinklainė storiausia aplink regos nervo diską, toliau ji plonėja.Tinklainė sudaryta iš nervinių elementų ir ramstinio audinio. Joje labai svarbios neuroepitelinės ląstelės: stiebeliai (lazdelės, lot. bacili) ir kūgeliai, kolbelės (lot. coni). Šiose ląstelėse šviesos energija virsta jaudinimu, kuris regos nervu sklinda į didžiųjų pusrutulių žievės pakaušio skiltį.• Stiebeliai (lot. bacili). Jų yra apie 130-150 milijonų, išsisklaidę po visą tinklainę, labai jautrūs šviesai. Stiebeliuose randamas rodopsinas. Stiebeliai yra tinklainės periferijoje. Juos dirgina silpna prieblandos šviesa. Jie spalvų neskiria. • Kūgeliai (lot. coni). Jų yra 6-7 milijonai, susikaupę centrinėje tinklainės dalyje. Kūgeliuose randamas jodopsinas. Kūgeliai susitelkę geltonojoje dėmėje. Jų dėka skiriame daiktų spalvą, jų formą, detales. Krumplynas – laiko lęšiuką, keičia jo formą akomoduojant akį.Krumplynas (lot. corpus cilare) – akies vidurinė kraujagyslinio dangalo dalis, esanti tarp rainelės ir gyslainės; laiko lęšiuką, keičia jo formą akomoduojant akį. Jis iš vidaus apjuosia priekinę akies obuolio dalį, yra 5-6 mm pločio. Priekinė dalis storesnė, krumpliuota. Priekiniame krumplyno paviršiuje yra apie 70 krumplyninių ataugų, kurių ilgis apie 3 mm, o storis – 1 mm. Šiose ataugose gaminamas akies skystis, kuris užpildo akies obuolio ertmes. Užpakalinė krumplyno dalis yra 4 mm pločio ir tiesiog pereina į gyslainę. Krumplyne yra raumuo, kurio skaidulos susitraukinėdamos gali keisti lęšiuko kreivumą.Ligos:Ciklitas – krumplyno uždegimas; Iridociklitas – rainelės ir krumplyno uždegimas. Regos nervas – perduoda nervinius impulsus į smegenis.Regos nervas (lot. nervus opticus) – tai baltoji smegenų medžiaga, kuri jungia tinklainę su smegenimis. Tinklainės ganglijinių ląstelių skaidulos sudaro regos nervą. Regos nervas perduoda nervinius impulsus į smegenis. Toje vietoje, kur regos nervas išeina iš tinklainės, nėra stiebelių ir kūgelių, todėl ši vieta vadinama akląja dėme.Regos nervas (lot. nervus opticus) – tai baltoji smegenų medžiaga, kuri jungia tinklainę su smegenimis. Tinklainės ganglijinių ląstelių skaidulos sudaro regos nervą. Regos nervas perduoda nervinius impulsus į smegenis. Toje vietoje, kur regos nervas išeina iš tinklainės, nėra stiebelių ir kūgelių, todėl ši vieta vadinama akląja dėme.Ligos:Regos nervo ligos skirstomos į įgimtas anomalijas, uždegimus, neuropatijas, regos nervo edemas (pabrinkimus) ir atrofijas.Regos nervo uždegimas (lot. neuritis nervi optici).
Geltonoji dėmė – garantuoja aštrų regėjimą.Geltonoji dėmė (lot. macula lutea) – akies tinklainės vieta, garantuojanti aštrų regėjimą. Tai ovali gelsva sritis tinklainės centre su duobute viduryje, turinti tik kūgelių. Geltonoji dėmė yra apie 2 mm skersmens. Dienos šviesoje geltonoji dėmė yra ryškiausio spalvoto matymo vieta, o naktį ji beveik nejautri. Tada aktyvūs būna likusioje tinklainės dalyje esantys stiebeliai. Geltonoji dėmė – ryškiausia matymo vieta.
Akių ligos ir priežastys
Trumparegystė – liga, kai tolimi daiktai matomi neryškiai. Daikto vaizdas susidaro ne tinklainėje, o priešais ją, nes lęšiukas būna per daug išgaubtas (įgyta trumparegystė) arba akies obuolys pailgėjęs (įgimta trumparegystė). Toliaregystė – liga, kai neryškiai matomi arti esantys daiktai. Daikto vaizdas susidaro už tinklainės, nes apsilpsta lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą (įgyta toliaregystė) arba akies obuolys yra sutrumpėjęs (įgimta toliaregystė). Vištakumas – naktinis aklumas. Žmogus blogai mato arba visai nemato prieblandoje ir tamsoje. Įgimtas vištakumas pasitaiko retai. Įgytas vištakumas atsiranda dėl vitamino A trūkumo, kai išsivysto tinklainės lazdelių sandaros pakitimai. Daltonizmas – tai paveldima regos yda, kai sutrinka kolbelių veikla ir žmogus neskiria raudonos bei žalios spalvos, rečiau – skiria tik pilkumo atspalvius. Daltonizmą lemiantis genas yra recesyvus ir paveldimas su X chromosoma. Dažniau pasireiškia vyrams. Daltonizmas – įgimtas spalvinės regos sutrikimas, spalvinio matymo yda, aklumas spalvoms, dažniausiai raudonai spalvai. Pasitaiko daugiausia vyrams, perduodamas paveldėjimo keliu. Yda susijusi su tinklainės nervinių ląstelių (kūgelių) nepilnavertiškumu. Daltonizmui diagnozuoti naudojamos specialios spalvotos lentelės.Toks spalvinis regos sutrikimas neišgydomas.Dėl daltonizmo negalima pasirinkti kai kurių profesijų (pvz., transporto vairuotojo, siuvėjo, dailininko, dažytojo, gydytojo). Pavadintas Džono Daltono (1766-1844), turėjusio šią ydą ir 1794 ją aprašiusio, vardu.
Ausies sandara
Sistemą sudaro: Ausis (klausos ir pusiausvyros organas) skirstoma į išorinę, vidurinę ir vidinę. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir išorinė klausomoji landa, vidurinę ausį – būgninė ertmė, būgnelis, speninė atauga, klausomieji kauliukai (plaktukas, priekalas ir kilpa) bei ausies trimitas, vidinę ausį – ausies sraigė ir pusratiniai kanalai. Klausos ir pusiausvyros nervu nerviniai impulsai sklinda į galvos smegenų centrus.
Ligos: AUSIES SVETIMKŪNIAI Išorinės klausomosios landos svetimkūniai – tai gyvi organizmai ar negyvi daiktai, arba jų dalys, patekę į išorinę klausomąją landą įvairiais būdais (pats žmogus įsikiša, kiti įkiša).
Ligos priežastys: dažniausiai svetimkūniai į landą patenka vaikams. Jie patys įsikiša arba jiems įkiša bendraamžiai. Tai dažniausiai gali būti medžių pumpurai (ypač karklų „kačiukai”), žaislų dalys, sėklos (žirniai).Suaugusiems dažniausiai patenka grūdai, šiaudai (žemdirbiams), cemento, kalkių gabalėliai, metalo dalys (statybininkams). Ypač pavojingi karšti svetimkūniai (dirbant litavimo darbus, lydant metalą). Jie pradegina būgnelį, patenka į būgninę ertmę, o kartais gali patekti ir į vidinę ausį.Gyvi svetimkūniai (vabzdžiai) dažniausiai patenka miegant.Simptomai: • Kraujavimas iš ausies • Klausos sutrikimas • Prikurtimas • Ausies skausmas • Ūžesys ausyse • Spaudimo jausmas ausyje • Ausies odos patinimas • Ausies odos paburkimasBŪGNELIO PERFORACIJA
Būgnelio perforacija – tai skylė būgnelyje. Tai nėra atskira liga, o tik vidurinės ausies ligų simptomas.
Ligos priežastys: Būgnelio perforacija gali atsirasti traumos metu (smailiu daiktu pradūrus būgnelį, po smūgio į ausį ranka ar kokiu nors daiktu), veikiant suspausto oro bangai (šokant iš aukštai į vandenį), leidžiantis lėktuvu, kai sutrikusi ausies trimito (vamzdelio, jungiančio vidurinę ausį su nosiarykle) funkcija ir negali susilyginti oro slėgis išorėje ir būgninėje ertmėje.Būgnelio perforacija gali likti po ūminio vidurinės ausies uždegimo (ūminio vidurinio otito). Būgnelyje skiriamos dvi dalys: apatinė įtemptoji (ji ypač svarbi garso laidumui – girdėjimui) ir viršutinė laisvoji dalis. Po ūminio vidurinio otito likusi būgnelio perforacija dažniausiai būna būgnelio įtemptoje dalyje. Būgnelio perforacija viršutinėje laisvojoje dalyje yra lėtinio vidurinio otito (epitimpanito) simptomas. Tai pavojinga liga, nes pūliai yra viršbūgninėje dalyje prie pat smegenų, o per būgnelio perforaciją į landą beveik pastoviai teka dvokiantys pūliai.
Simptomai:
• Klausos sutrikimas • Prikurtimas • Ausies skausmas • Ūžesys ausyse • Pūliavimas iš ausies
NOSIES PERTVAROS IŠKRYPIMAS
Nosies pertvaros iškrypimas – tai nosies pertvaros išsilankstymas vidurinės plokštumos atžvilgiu, apsunkinantis kvėpavimą pro nosį.
Ligos priežastys: nosies pertvara iškrypsta netolygiai formuojantis skeletui (pertvara auga greičiau negu jos kaulinis „rėmas”). Gali būti trauminės kilmės iškrypimas. Be to, gali būti kaulinių ar kremzlinių sustorėjimų ar išaugų ant nosies pertvaros (skiauterių ar spyglių).Apie 80 proc. baltosios rasės žmonių nosies pertvara yra iškrypusi vienokiu ar kitokiu laipsniu, tačiau ne visada apsunkina kvėpavimą. Jei gydytojui apžiūrint nosies ertmę, matoma pakrypusi pertvara, tačiau žmogus laisvai kvėpuoja pro nosį, toks pertvaros iškrypimas vadinamas fiziologiniu ir gydymas nereikalingas. Kai yra nosies pertvaros iškrypimas ir apsunkintas kvėpavimas pro nosį, toks pertvaros iškrypimas yra patologinis ir tuomet reikalingas gydymas.
Simptomai: • Galvos skausmas • Apsunkintas kvėpavimas • Nosies pertvaros iškrypimas SIEROS KAMŠTISSieros kamštis – tai išorinėje klausomojoje landoje susikaupusi padžiūvusi siera, susimaišiusi su riebalinių liaukų sekretu ir užkimšusi landą.Ligos priežastys: Išorinės klausomosios landos odoje yra riebalinių ir sieros liaukų. Dažniausiai pasigaminusi siera išdžiūsta ir išbyra. Retkarčiais sieros liaukų produkcija padidėja, siera susilaiko landoje, išdžiūsta. Kartais su ja susimaišo nuo odos besilupantis epidermis. Tada susiformuoja epiderminis sieros kamštis, kuris landoje būna tampriai įstrigęs ir sunkiai šalinamas. Neaišku, kodėl vieniems žmonėms sieros kamštis susiformuoja, o kitiems ne.Simptomai:• Klausos sutrikimas • Ausies skausmas • Ūžesys ausyse • Spaudimo jausmas ausyje • Ausies užgulimas • Savos kalbos skambėjimas ausyse