Akies organas

Vilniaus A.Vienuolio gimnazijos

REFERATAS
Akies organas

Parašė: Augustė Starovaitova
7d klasės mokinės

Vilnius

Įvadas

Akys (oculus) yra vieni iš svarbiausių jutimo organų. Jos būtinos kiekvienam žmogui ar gyvūnui. Jos suteikia informaciją apie įvairius daiktus, aplinką. Regėjimas padeda žmogui šiame pasaulyje, leidžia legviau judėti, legviau tirti aplinką, suteikia pasitikėjimo savimi. Tai vienas iš sudėtingiausių bet kurio žinduolio organas. Jis turi savo paskirį. Kiekviena sudedamoji jo dalis turi savo vietą. Tai sudėtingas organas, kurį iki šiol tirinėja žmonija ir vis atranda naujų funkcijų.Reikėjo ir reikia labai sudetingų oporatų nagrinėti akkies veiklą. Akį galėtume lyginti su fotooparato konstrupkcija ir veikomo būdu.Tačiau akis buvo sukurta anksčiau ir be abejo ji pralenkia fotooparato konstrukciją. Todėl galime drąsiai teigti, jog akis yra tobulas žmogaus jutimo organas, suteikiantis daug galimybių.

Akies sandara

Akies obuolys – tai netaisiklingo rutulio formos organas. Jį sudaro kapsulė ir branduolys. Kapsulės išorinis dangalas skaidulinis, po juo yra vidinis kraujagyslinis dangalas, o viduje – vidinis dangalas (tinklainė). Branduolį sudaro stiklakūnis, lešiukas, vandeningas skystis.

Kapsulė. Ja sudaro skaidulinis, kraujagyslinis dangalas ir tinklainė. Skaiduliniame dangale skiriama oddena ir regena. Odena yra balkšva, nepermatoma ir labai atspari. Tai išorinis akies obuolio dangalas, kurio priešakinėje dalyje, prieš rainelę, yra skaidri ragena. Ragena sudaryta iš epitelio ir kolageninių fibrilių, todėl pro ją netrukdomai praeina šviesa. Be to, ragena – tai iš

šgaubtas galinis optinis lešis, kurio optinė geba yra 2/3 visos akies optinės gebos. Vidiniame dangale yra kraujagyslinis dangalas.

Kraujagyslinis dangalas. Jis sudarytas iš trijų funkciškai skirtingų dalių. Gyslainė – tai didžiausia kraujagyslinio dangalo dalis, esanti tarp odenos ir tiklainės. Šis sluoksnis susideda iš kraujagyslių ir nervų tinklo. Jis yra tamsios spalvos ir neleidžia atsispindėti šviesos spinduliams. Taip susidaro aiškus vaizdas. Krumplynas susideda iš lygiųjų raumenų,jungiamojo audinio, kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių. Krumplyno raumenims susitraukus, akies lešius atsipalaiduoja, sustorėja – tuomet geriau matosi arti esantys daiktai. Rainelė vidinio dangalo dalis, kurioje gausu kraujagyslių. Rainelę sudaro susipynusios jungiamojo audinio skaidulos, lygieji raumenys ir pigmentinių ląstelių sluoksnis, nuo kurių priklauso akių spalva. Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė yra automatinė diofragma –reguliuoja į šviesos kiekį.
3

Tinklainė yra viidinis, svarbiausias akies obuolio dangalas. Ją sudaro šviesai jautrios ląstelės ir nervinės skaidulos, todėl ją galima laikyti savotišku regos nervo tęsiniu. Tinklainė sudaryta iš keleto sluoksnių, iš kurių svarbiausi šie: lazdelių, kolbelių sluoksnis, bipolininių nervinių ląstelių ir daugiapolinių nervinių ląstelių sluoksnis.
Primasis sluoksnis sudarytas iš šviesai jautrių , pailgų ląstelių: kūgelių ir stiebelių. Jos pasiskirsčiusios netolygiai: bespalviai ir gelsvi kūgeliai kaupiasi geltonojoje dėmėje. Tai jautriausia šviesai tinklainės vieta. Stiebeliai nuo medžiagos, kuri jas prisodrina, gauna rausvą spalvą. Juos supa kitos, juos ,,Palaikančios” lą

ąstelės. Stiebeliai daugiau išsidėstę tinklainės periferijoje, už geltonosios dėmės.
Atrasis sluoksnis sudarytas iš bipolinių ląstelių, su kuriomis kontaktuoja stiebeliai ir kūgeliai. Jų aksomai jungiasi su trečiojo sluoksnio ląstelėmis. Tinklainės nervinės ląstelės tarpusavyje susijungia, sudarydamos regos nervą. Nervo išėjimo vieta nejautri šviesai ir vadinama akląja tinklainės dėme.

Skaidriosios akies obuolio terpės. Skaidriąsias akies obuolio terpes sudaro vandeningas skystis, stiklakūnis ir lęšiukas. Vandeningas skystis užpildo priekinę ir užpakalinė akies kameras. Priekinė kamera yra tarp ragenos ir rainelės. Bespalvį vandeningą skystį daugiausia sudaro vanduo, jis svarbus skaidriųjų terpių mitybai.

Stiklakūnis – akies obuolio branduolio dalis. Iš išorės jį dengia plona ir skaidri membrana, už kurios tęsiasi kraujagyslinis dangalas. Stiklakūnį sudaro vienalytė skaidri masė, panaši į drebučius, ir plonyčių skaidulų tinklas. Pagrindinė stiklakūnio funkcija atraminė.

Lęšiukas – tai į abi puses iškilas standus lęšis, kurį sudaro pakitusių jungiamojo audinio ląstelių sluoksniai, išsidėstę taisiklyngai koncentriškai. Lęšiuką supa membrana (lęčiuko kapsulė)? Ji yra labai atspari,jungiasi su krumplyno ratu einančiomis jungiamojo audinio skaidulomis, kurios susitraukdamos priverčia lęšiuką įvairiai išsigaubti. Seno žmogaus akies lęšiukas ima drumstėti, todėl jį kartais tenka šalinti, galima keisti dirbtiniu.

Lęšiuko akomodacija. Lęšiukas atlieka akies prisitaikymo funkciją, tai yra jis turi išsigaubti taip, kad šviesos spinduliai nuolat susikirstų tinklainės geltonojoje dėmėje.
Žiūrint į arti esantį daiktą, lęšiukas išsigaubia labiau,jo vertikalusis matmuo sumažėja ir atvirkščiai, ži

iūrint į tolimą daiktą, lęšiukas suplokštėja, jo vertikalusis matmuo padidėja.

4
Regimieji nervai. Jų yra šeši: keturi kiesieji (viršutinis, apatinis, išorinis ir vidinis) ir du įstižiniai (viršutinis ir apatinis).

Tiesieji raumenys vienu galu priaugę prie akies obuolio, ties ekvatoriumi, kitu pasibaigia akiduobės gilumoje. Tiesusis viršutinis raumuo kreipia vyzdį į viršų, apatinis – į apačią. Tiesusis šoninis raumuo suka vyzdį į išorę, o vidinis – nosies link. Apatinis įstrižainis raumuo juosia akį iš apačios ir kriepia vyzdį į viršų ir į šoną nuo nosies. Viršutinis įstižainis raumuo juosia akį žiedu viršutinėje akiduobės dalyje. Susitraukdamas jis verčia vyzdį suktis žemyn ir nosies link.

Akies pridiniai organai. Tai antakiai, blakstienos, ašarų prietaisai, vokai ir junginė. Antakiai saugo akį nuo prakaito. Blakstienos – nuo dulkių ir ryškios šviesos. Vokai – tai dvi odos raukšlelės, kurios judėdamos ( mirksėjimas) palengvina ašarų judėjimą priekiniu obuolio paviršiumi. Junginė dengia vokų vidinę pusę. Tai švelni ir jautri plėvelė. Joje gausu nervų. Rausva jos spalva rodo esant daugybę kraujo indų. Tarp voko vidinio paviršiaus ir akies obuolio susiformavusios junginės klostės – skliautai.

Regos sutrikimus dažniausiai ištaiso akiniai
Žmogui senstant lęšiukas ima netekti elastingumo, nebeprisitaiko prie įvairių nuotolių, todėl skaityti darosi vis sunkiau. Senatvėje žmonės aiškiai mato toli esančius daiktus. Taip pat sutrinka ir jaunų žmonių lęšiuko funkcija.
5
Trumparegio lęšiukas būna pernelyg išgaubtas arba akies obuolys pailgėjęs. Tuomet sp

pinduliai lūžta ne tinklainėje, o priešais ją – todėl tolimi daiktai matosi neryškiai, gerai matomi vien arti esantys. Tokį regos sutrikimą šiais laikais ypač dažnai turi vaikiai ir jauni žmonės. Jį galima ištaisyti nešiojant akinius su išgaubtais lęšiais, kurie išlaiko spindulius ir vaizdas susidaro tinklainėje. Beje, trumparegystė kartais atsiranda ir dėl akių pervargimo, kai krumplyninis raumuo pasilieka pastoviai susitraukęs, o lęšiukas išsigaubęs. Tuomet tinka įvairūs akių pratimai ir medikamentai. Jei akies obuolys esti sutrumpėjęs ar lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą apsilpęs, tolimo daikto atvaizdas susidaro už tinklainės – būna toliaregystė. Toliaregiams būtina nešioti akinius su išgaubtais lęšiais, kurie papildo akies lęšiuko išgaubtumą, stipriau laužia spindulius.
Statistikos duomenimis, kas ketvirtas žemės gyventojas yra trumparegis. 55% vaikų nuo dviejų metų kenčia nuo trumparegystės. Manoma, kad to priežastis yra miegojimas apšviestoje patalpoje. Jau tiriant paukščius ir bezdžiones buvo nustatyta, kad nakties šviesa veikia akies obuolio augimą ankstyvojoje kūno vystymosi stadijoje. Savo ruožtu, per didelis akies obuolys yra svarbiausia trumparegystės priežastis. Vaikų akių obuoliai ypač sparčiai auga iki jiems sukanka dveji metai, todėl mokslininkai spėja, kad apšviesta aplinka gali stimuliuoti jų augimą ir miegant.

Erdvinis matymas – abiejų akių bendros veiklos padarinys
Nors daiktus stebime abiem akimis ir kiekvienos akies tinklainėje susidaro po atskirą vaizdą, vis dėlto regime tiktai vieną daiktą, nes galvos smegenų regos zonoje abu vaizdai sujungiami į visumą. Abiejų akių tinklainėje susidarę atvaizdai šiek tiek skiriasi dėl nevienodos akių padėties – juk kiekviena akimi daiktą matome šiek tiek kitu kampu. Dėl to galime pajusti daiktų išsidėstymo erdvėje gylį bei nuotolį. Erdvės gylio pojūtį sąlygoja ir patirtis.
Spalvų jutimas
Skirti spalvas galime tik esant geram apšvietimui. Prietemoje viskas atrodo pilka. Spalvas skiriame kolbelėmis, kurios veiklios tik ryškioje šviesoje. Kai kurie žmonės neskiria raudonos ir žalios spalvos dėl kolbelių veiklos sutrikimo. Tokia regėjimo yda vadinama daltonizmu,. Įvairiose šalyse daltonikų skaičius skiriasi: vyrų yra nuo 4% iki 8%, o moterų – 0,5%. Tai – paveldima liga.
6
Išvados
Akys yra sudėtingas ir labia reikalingas ogranas. Jis atlieka daugybę funkcijų, kurių atstatyti labai sunku arba neįmanoma. Reikia saugoti akis nuo pažeidimų, nuo pervargimo. Nes sutrikus jų veiklai, jūs patirsite didžiulį skausmą, diskonfortą ir apribotumą. Akių sutrikimai apsunkina gyvenimą visam laikui, nebent chirurginės operacijos galėtų ištaisyti defektu, tačiau net jos negarantuoja 100% regos. O juk taip smagu yventi ir matyti, grožėtis, stebėti. Be akių mes negalėtume skirti spalvų, matyti artimus ir mylimus žmones. Tik praradę ką nors, pradedame suprasti, kaip tai buvo mums svarbu. Taigi, nedarykime šitokios klaidos ir saugokime mūsų akis.

Leave a Comment