Vyrų lytine sistema. Moterų lytinė sistema

VYRŲ LYTINĖ SISTEMA
Skirstoma į vidinius organus: sėklidės, sėklidžių prielipus, sėkliainiai latakai, sėklinės pūslelės, priešinė liauka, vyrų šlapla. Išoriniai: kapšelis ir varpa.
SĖKLIDĖS – porinis organas, mišri liauka, joje gaminasi spermatozoidai, testoskronas. Sveria 20 gr., ją dengia skaidulinė kapsulė (balzganas dangalas). Ją dengia 6 apvalkalai. Užp. sėklidžių krašte į ją įsiskverbia pertvara kuri sudaro sėklidės tarpisienį, nuo jo eina pertvarėlės, kurios padalija sėklides į skilteles. Iš sėklidės išeina 12-15 sėklidės ištekamųjų latakų (kanalėlių). Jie įeina į sėklidės prielipą.
SĖKLIDĖS PRIELIPAS. Jis yra sėklidės viršutiniame paviršiuje. Jis pereina į sėklinį lataką.
SĖKLINIS LATAKAS. Jo illgis 40-45 cm, sienelę sudaro 3 sluoksniai. Patekęs į pilvo ertmę, joje leidžiasi žemyn ir susijungia su sėklidžių pūslelių ištekamuoju lataku (sudaro sėklos ištekamąjį lataką, kuris praeina pro sėklines pūsleles ir atsiveria į šlaplą.
SĖKLINĖS PŪSLELĖS – porinis organas, susirangiusio vamzdelio formos, jų gleivinėje esančios liaukutės gamina sekretą, kuris įeina į sėklinio skysčio (spermos) sudėtį.
PRIEŠINĖ LIAUKA – prostata. Sveria 20 gr. per ją praeina šlaplės pradinė dalis į kurią atsiveria sėklos ištekamasis latakas. Priešinė limfa gamina sekretą, kuris aktyvina spermatozoidus.
STORMENINĖS LIAUKUTĖS. Kitaip “Kuperio”, jos porinės, išskiria klampų skystį, kuris drėkina šllapimkanalio sienelę ir apsaugo kanalo sieneles nuo dirginimo.
VARPA – 3 akytkūniai, 2 varpos ir 1 šlaplės. Akytkūniai sudaryti iš lygiojo audinio padengtu balzganuoju dangalu. Viduje – ertmės, kurios erekcijos metu prisipildo kraujo. Ilgis 15-20 cm.
ŠLAPLĖ – 3 dalys: priešinė, plėvinė, akytkūnio. Į priekinę šlaplės dalį atsiveria sėklos ištekamasi latakas ir

r priešinės liaukos išmetamieji latakai. Šlaplė turi 2 raukus (vidinis – ties vidine šlaplės anga, jį sudaro vidinių raum.ląstelių sluoksnis. Išorinis – ties plėvine dalimi, skeleto skersruožis raum.a.)

16
MOTERS VIDINIAI LYTINIAI ORGANAI
Moters lytiniai organai yra vidiniai ir išoriniai. Vidiniai – kiaušidės, kiaušintakiai, gimda, makštis.
KIAUŠIDĖ yra motes lytinė liauka. Tai – porinis organas, esantis mažojo dubens ertmėje. Kiaušidės ilgis – 2,5, plotis 1,5, ir storis – 1 cm.
Kiaušidėje skiriami du galai: viršutinis, atsisukęs į kiaušintakį, bei apatinis, atsisukęs į gimdą ir sujungtas su ja raiščiu.
Du paviršiai – medialinis ir lateralinis. Du kraštai – užpakalinis laisvasis ir priekinis pasaitinis kraštas. Pasaitinis kiaušidės kraštas pilvaplėvės raukšle, vadinamas kiaušidės pasaitu, sujungtas su plačiojo gimdos rasščio užpakaliniu lapu. Pro pasaitinį kiaušidės kraštą į ją įeina kraujagyslės ir nervai, todėl ši vieta vadinama kiaušidės vartais. Lateralinis kiaušidės pav. prisišlieja prie mažojo dubens siienos, medialinis – atsisukęs į dubens ertmę.
Prie viršutinio kiaušidės galo jungiasi vienas kiaušintakio spurgos ir trikampio formos pilvaplėvės raukšlė, vadinama kiaušidės pakabinamuoju raiščiu. Tarp šio raiščio lapų yra kiaušidės kraujagyslės ir nervai. Pilvaplėvė kiaušidės neapdengia. Prie kiaušidės pasaitinio krašto matoma balzgana linija laikoma pilvaplėvės riba. Kiaušidės pav. dengia gemalinio epitelio sluoksnis, po kuriuo yra standaus jungiamojo audinio kapsulė – balzganasis dangalas. Po juo – žievinė medžiaga, kurioje vystosi moteriškos lytinės ląstelės ir gaminasi lytiniai hormonai. Kaišidės viduje yra šerdinė medžiaga, sudaryta iš puriojo ju

ung. audinio, kuriame išsiraizgo kiaušidės kraujagyslės ir nervai, įeinantys į ją pro vartus.
KAIUŠINTAKIS yra porinis organas, juo kiaušinėlis nuo kiaušidės pav. patenka į gimdą. Kiaušintakiai yra mažojo dubens ertmėje, viršutiniame plačiojo gimdos raščio krašte. Kiaušintakio ilgis 10-12 cm.
Nuo gimdos kiaušintakis eina horizontaliai, pasiekęs kiaušidę pasuka į viršų ir paskui persilenkia per jos viršutinį galą. Yra 3 kiaušintakio dalys: gimdos dalis, susiaurėjusi dalis – sąsmauka ir praplatėjusi dalis – ampulė ir piltuvėlis, kurio kraštuose yra įvairios formos spurgai.
GIMDA – neporinis, tuščiaviduris raumeninis organas, joje iš apvaisinto kiaušinėlio, patekusio kiaušintakiu į gimdą, vystosi ir auga vaisius. Gimda yra mažojo dubens ertmėje, priekyje jos – šlapimo pūslė, užpakalyje – tiesioji žarna. Gimda yra kriaušės formos, suplota iš priekio atgal. Joje skiriama – dugnas (virutinės pusapvalės platesnė dalis), kūnas ( didž.apačioje susiaurėjusi ir pereinanti į kaklelį dalis), ir kaklelis (2,5 cm).
Gimdos ilgis 6-7,5 cm, ji yra gana paslanki, jos padėtis gali keistis priklausomai nuo mažojo dubens org.prisipildymo.
Be pilvaplėvės, dengiančios gimdą, gimdos sieną sudaro raumeninis dangalas ir gleivinė. Raumeninis dangalas yra storas ir sudaro didž.gimdos sienos dalį. Jis sudarytas iš 3 lygiųjų raumenų sluoksnių:
1. Vidinio ir išorinio
2. Išilginių ir vidurinio
3. Žiedinio
Gimdos gleivinė padengta virpamuoju epiteliu, joje yra paprastų vamzdinių liaukų.
Lytiškai subrendus, moters gimdos gleivinėje vyksta cikliniai pakitimai, glaudžiai susiję su kiaušidėje vykstančia ovoliucija ir geltonkūnio susidarymu. Prieš gimdą ir už jos yra skaiduliniai raumeniniai raiščiai, va
adinami pūsliniu ir žarniniu gimdos raiščiais.
MAKŠTIS – apie 7 cm ilgio vamzdelis, jungiantis gimdos kaklelį su lytiniu plyšiu. Makštis truputį vingiuota, jos vingis nukreiptas atgal. Ji perveria urogenitalinę diafragmą. Viršuje tarp gimdos kaklelio ir makšties susidaro gilus užpakalinis ir priekinis makšties skliautai. Makšties priekinė siena susiglaudžia su šlapimo pūslės dugnu bei šlaple, o užpakalinė – su tiesiąją žarna. Tik viršutinę makšties dalį dengia pilvaplėvė. Merginų makšties angą uždengia mergystės plėvė, kurioje yra nedidelių angelių. Iš moters mergystės plėvės lieka tik nedideli skuteliai.
Makšteis sieną sudaro:
a) Išorinis sluoksnis (purusis jung.a.)
b) Vidurinis sluoksnis (raumeninis dangalas)
c) Vidinis – gleivinė, ji stora padengta skersinėmis raukšlėmis, kurios sudaro du raukšlių stulpus.

17
BELATAKĖS LIAUKOS
(vidaus sekrecijos, endokrininės)
Šios liaukos neturi ištekamųjų latakų, o savo pagamintą sekretą išskiria tiesiai į kraują. Svarbiausia endokrininių liaukų sudedamoji dalis – hormonai. Hormonai – vidaus sekrecijos liaukos gaminamos medžiagos, kurios nedideliais kiekiais patenka į kraują ir per kraują veikia tam tikrus organus, org.sistemas, skatindami arba slopindami tų org.veiklą. vieni hormonai veikia org.augimą, vystymąsį, atskirų org.ir sistemų formavimąsį, kiti hormonai reguliuoja medž.apykaitos procesus, o treti veikia mervines galūnes, arba atskiras centrinės nervų sistemos dalis.

Belatakės liaukos formuojasi ir visų trijų gemalinių liaukų:

Iš ektodermos – konkorežinė liauka, užp.posm.l. dalis, antinkščių dalis.

Iš endodermos – skydliaukė, užkrūčio ir prieskydinė liauka.
KANKORĖŽINĖ L. – yra tarpinėse sm. sveria 0,2 gr. Limfa padengta jung.audinio apvalkalu, o

į l. vidų eina pertvarėlės, kurios padalina l. į skilteles. Labiausiai išvystita vaikų epifizė, nes hormonai stabdo kitų liakų funkcijas ir tuo pačiu stabdo lytinį brendimą. Ši liauka funkcionuoja iki 7 metų amžiaus, vėliau jos veikla nyksta. Ši liauka gamina hormoną – melatoniną, kuris turi įtakos odos pigmentinių ląstelių vystimuisi. Ji atlieka biologinio laikrodžio funkciją.
POSMEGENINĖ L. – ji yra tarpinių smegenų pagumburyje, sveria 0,5 gr., kirriamos dvi sritys: priekinė ir užpakalinė.
Priekinė sritis – gonadotropinis hormonas. Jis įtakoja lytinių liaukų veiklą. Tireotropinis – įtakoja skydliaukės veiklą. Adenokortropinis – reguliuoja antinkščių žiedinės dalies veiklą. Somatotropinis – augimo hormonas, turi svarb. reikšmę augimo metu.
Užpakalinė sritis – ji siejasi su tarpinių smegenų pagumburiu. Vazopresinas (antidiuretinis hormonas) – siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį, reguliuoja H2O reabsorbciją iš pirminio šlapimo atgal į kraują. Oksitocinas – stiprina lygiojo raum.audinio susitraukimą. Posmegeninė l. svarbi kitų liaukų veiklai.
SKYDLIAUKĖ – didžiausia liauka, svoris 30-60 gr., ji yra priekinėje kaklo dalyje, ją sudaro dešinioji ir kairioji skiltys, o jungia – sąsmauka. Ją dengia jung.a.kapsulė, o skiltelių struktūrinis vienetas – folikulas.
Folikulas – įv.formos ir dudžio pūslelės, kurių sienelės išklotos vienasluoksniu epiteliu. Folikulų ertmę užpildo skysta medžiaga, kuri gamina – tiroidiną (titroksinas). Jis skatina azoto apykaitą org.audiniuose ir įtakoja, skatina visų medžiagų apykaitos procesą organų audiniuose.
Tireokalcitominas – reguliuoja kalcio apykaitą org.audiniuose, svarbus skeleto formavimuisi, skatina kaulų augimą.
PRIESKYDINĖ L. – prisišliejusi prie užp.skydliaukės paviršiaus. Jos hormonas – parattiroidinas. Liauka reguliuoja kalcio apykaitą organizme, todėl turi svarbią reikšmę kaulų, širdies, kraujagyslių bei nervų veiklai. Jeigu hormono nepasigamina pakankamai – sutrinka raumenų apykaita.
UŽKRŪČIO L. – yra priekinėje krūtinės ertmėje už krūtinkaulio rankenos ir kūno. Ji sudaryta iš dviejų skilčių, kurias jungia purusis jungiamasis audinys. Apatinė liaukos dalis praplatėjusi, viršutinė dalis siauresnė ir kartais išeina iš krūtinės ertmės ribų. Užkrūčio liaukos dydis kinta su amžiumi. Naujagimio sveria -12 gr. ir auga iki lytinio brendimo ir apie 14 m. sveria 40 gr., vėliau nyksta: 25 m. – 25 gr., 65 metų – 15 gr., apie 70 metus tik 6 gr. šią liauką dengia kapsulė ir pertvaros, kurios dalina liauką į skilteles. Kiekvieną skiltelę sudaro žievinė ir šerdinė dalys. Žievinės l. dalyje yra epitelinių ląstelių tinklas, kurių kilpose yra T – limfocitai (timocitai). O šerdinėje – ląst.išsidėsčiusios tankiu tinklu (tiksliau sluoksniu). T – limfocitai dalyvauja apsauginėse org. reakcijose (nuo svetimkūnių). Jei l. anksti atrofuojasi – netenkama imuniteto. L. epiteliniės ląst. Gamina hormoną, kuris reguliuoja T-limfocitų formąvimąsi pačioje l.
ANTINKSČIAI – porinis organas esantis virš kiekvieno inksto (4 gr.x2). Jį sudaro žievinis ir šerdinis sluoksnis. Žievinė dalis gamina hormonus – steroidus. Jie svarbūs H2O apykaitoje, druskų, baltymų, angl.apyk.organizme. ir lyt.hormonus androgenus (vyrų), ekstrogenų (moterų). Jie (horm.) svarbūs antrinių lyt.požymių formavimuisi. Šerdinė dalis – jų svarb.gaminami horm. – adrenalinas, noradrenalinas. Šie hormonai veikia kartu su simpatine nervų sistema. Stiprina širdies jautrumą, didina kraujo spaudimą, mažina virškinimo org.tonusą.
LYTINĖS LIAUKOS – vyrų seklidės. Sėklidės gamina hormoną – testosteroną. Jis skatina lyt.org.form. ir spermatozoidų brendimą bei antrinių lyt.požymių formavimąsį. Moterų kiaušidėse – folikulinas, estrogenai, progesteronas. Folikulinas gamindamasis skatina lyt.org. ir požymių formavimasį, kiaušinėlių brendimą, reguliuoja mėn.ciklą, nėštumą.
KASOS BELATAKĖS L.DALIS – kasos Langerhanso salelės. Svarbiausi hormonai – insulinas (didina ląstelių membranų pralaidumą, reguliuoja gliukozės kiekį kraujuje ir skatina gliukogeno sintezę iš gliukozės kepenyse, skatina angl.apykaitą kepenyse, jei gliukozės padaugėja, tai Langerhanso salelės gamina daugiau insulino, kuris mažina gliuk.kiekį kraujuje, o tuo pačiu metu gliukozė įsisavinama raumenyse ir suintensyvėja glikogono sintezė). Jei hormonų per mažai išsiskiria gresia cukrinis diabetas. Gliukagonas – jis veikia priešingai nei insulinas – skaldo gliukogeną, riebalus ir taip pat atpalaiduoja žm.org.reikalingą energiją. Sportininkams gliukogeno išsiskiria daugiau, o insulino mažiau.

18
KLAUSOS IR PUSIAUSVYROS ANALIZATORIUS, AUSIES SANDARA
(laidinė ir centrinė analizatoriaus dalys)
Klausos ir pusiausvyros organas yra smilkinkaulio piramidėje. Jį sudaro: išorinė, vidurinė ir vidinė ausis.
1) IŠORINĖ AUSIS – sudaryta iš ausies kaušelio ir išorinės klausomosios landos. Išorinė ausis pagauna ir perduoda oro virpesius.

Ausies kaušelį sudaro elestinė kremzlė, apdengta oda. Užlinkęs laisvasis kremzlės kraštas vadinamas vijokliu, o lygegrečiai su juo kita kremzlės briauna – priešvijokliniu. Priekiniame ausies kraštelio krašte yra iškilimas – kramzlys, o už jo – prieškramzlys. Kaušelio apat.gale nėra kramzlės. Ausies kaušelis raiščiais prisitvirtinęs prie smilkinkaulio, kaušelyje yra rudimentinių raumenų, nustojusių fiziologinės reikšmės.

Išorinė klausomoji landa sudaryta iš kremzlinės ir kaulinių dalių. Landą iš vidaus dengia oda, kurioje yra ausies sierą gaminančių liaukų . ji (iš.kl.l.) baigiasi būgneliu.

Būgnelis – skiria išorinę ausį nuo vidurinės, yra ovalios formos, sudarytas iš fibrozinio audinio, išorėje būgnelį dengia plona oda, viduje – gleivinė, viršutinė būgnelio dalis yra plonesnė.
2) VIDURINĖ AUSIS yra smilkinkaulio piramidėje, ją sudaro būgninė ertmė ir ausies trimitas (sujungia vidurinę ausį su nosiarykle).

Būgninė ertmė. Joje yra klausomieji kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpa. Jie sąnariais jungiasi į vieną grandinę, kuri perduoda būgnelio virpėjimą labirintui. Būgninė ertmė – žemo cilindro formos ir palinkusi link išorinės klausomosios landos.
3) VIDINĖ AUSIS – sudėtingos formos kauliniai kanalai, esantys smilkinkaulio piramidėje ir vadinami labirintu. Jis yra tarp būgninės ertmės ir vidinės klausiamosios landos, per kurią ateina VIII nervų pora.

Kaulinį labirintą sudaro 3 dalys:
a) Prieangis – centrinė kaul.labirinto dalis, medialinėje jo sienoje, skiriančioje prieangį nuo vidinės klausiamosios landos, yra angelės, kuriomis į prieangį patenka nervo šakos.
b) trys kauliniai pusratiniai kanalai, kiekvienas jų baigiasi dviem kojytėmis, iš kurių viena baigiasi praplatėjimu – kauline ampule.
c) Sraigė – du su puse karto susisukęs spiralinis sraigės kanalas. Jos pamatas atsisukęs į vid.klaus.landos pusę. Spiraliniame šerdies kanale yra klausos nervo juntamasis mazgas.

Plėvinis labirintas yra kaulinio labirinto viduje, jis beveik toks pat, kaip ir kaul.lab.tik už jį mažesnis. Plėvinio labirinto sienas sudaro plonas skaidulinis audinys , pripildytas skaidraus skysčio – endolimfos. Tarp abiejų labirintų atsiradęs tarpas užpildytas – perilimfa.

19
REGOS ANALIZATORIUS, AKIES SANDARA
(laidinė ir centrinė analizatoriaus dalys)
Regėjimo organas – svarbiausias analizatroius. žmogaus darbinėje veikloje, regėjimo analizatorius turi pirmaeilę reikšmę. Akys išsivysto iš galvos smegenų ir todėl su jomis išlieka glaudus ryšys. Akis sudaryta iš akies obuolio ir pagalbinių organų.
SANDARA
Akies obuolys – netaisiklingo rutulio formos, esantis akiduobės ertmėje. Akies obuolį sudaro: branduolys ir kapsulė (išorinio, vidurinio ir vidinio sluoksnių)
Akies obuolio dangalai.
a) Išorinis kapsulės sluoksnis – skaidulinis dangalas, jis apsaugo akies obuolio branduolį ir padeda išlaikyti akies formą. Priekinė dalis labiau išgaubta į priekį – ragena (per ją į akį patenka šviesa)
b) Vidurinis – vadinamas kraujagisliniu dangalu, sudarytas iš: rainelės, krumplyno ir užpakalinės gyslainės. Gislainėje yra pigmentinių ląstelių, sugeriančių šviesos spindulius, sluoksnis.
c) Vidinis akies obuolio d. vadinamas tinklaine – šviesai jautri, labai sudėtingos struktūros akies dalis. Joje yra šviesai jautrūs receptoriai – lazdelės ir kolbelės.
Akies obuolio branduolį sudaro:
a) Lęšis – dvibriaunės išgaubtos linzės formos, skaidrus ir elastingas (yra už vyzdžio). Jis leidžia šviesos spindulius ir surenka juos į tinklainę. Keisdamas savo kreivumą, įgauna skirtingą formą.
b) Stiklakūnis – vienalytė skaidri, drebučių konsistencijos masė.
c) Priekinė akies kamera – ertmė tarp ragenos ir rainelės, užpildo vandeninis skystys, palaikomas pastovus akies spaudimas.
d) Užpakalinė akies kamera – “——-“
Akies pridėtiniai organai – apsauginiai, judinamieji, ašarų prietaisai.
* Apsauginiai: antakiai, blakstienos, vokai (nuo prakaito, dulkių, sniego, lietaus)
* Ašarų pr. sudaro:
a) Ašarų liauka – akiduobės šoninės sienos duobėje.
b) Liaukos ištekamieji latakai – jie atsiveria juginės maišelio viršutiniame skliaute (ašarinis nosies latakas)
* Judinamieji įtaisai. Kiekvieną akies obuolį judina 6 raumenys (4 tiesieji, 2 įstrižiniai). Raumenims susitraukiant, abu akies obuoliai juda viena kryptimi. Nuo akies obuolio prasideda keliamasis voko raumuo. Akies obuolio raumenys yra skersaruožiai ir susitraukia valingai.

22
GALVOS SMEGENŲ SANDARA
Galvos smegenys: a) pailgosios
b) užpakalinės
c) Vidurinės
d) Tarpinės
e) galinės
a) Jos per didžiąją pakauškaulio angą susijungia su nugaros smegenimis. Jų ilgis 2,5 cm. Jos turi vidinį ir užpakalinį paviršius. Vidinis atkreiptas į pamatą.
· Vis.pav.per vidurį eina priekinė vidurinė vaga, į šonus eina iškilimas – piramidės. Nuo piramidinių iškilimų eina šoninės vagos – alyvos. Alyvos – pilkosios medž.dariniai (svarbūs judesių koordinacijoje)
· Išor.pav.atkreiptas į smegenėles. Yra upak.centrinė ir užpakalinė šoninė vagos. Tarp vagų yra 2 iškilimai. Pirmas – lieknojo branduolio buožė ir antras – pleoštinio branduolio gauburėlis.
· Šon.pav.yra nugaros sm.šoninių pluoštų tąsa. Apatinių smegenėlių kojytėmis apt. sm. jungiasi su smegenėlėmis.

Pailgųjų sm. baltąją m. vadiname sm. laidais. Tuo tarpu pilkąją pailgųjų sm. medžiagą sudaro branduoliai ir tinklinis darinys. Branduoliai būna: tarpiniai – juose persijungia laidai, kiti branduoliai yra pilkosios m. telkiniai iš kurių prasideda 4 poros galvinių n. Visi g. nervai turi savo numerį.
Iš g.n. prasideda IX liežuvinis ryklės nervas, X – klajoklis nervas, XI g.n. pora yra briedinis n., XII – paliežuvinis n.
Tinklinis darinys sudarytas iš įv. formų , šakotų ląstelių. Čia yra svarbūs kvėpavimo centrai, širdies ir kraujagyslių n., medž.apyk. centrai, miegą reguliuojantys centrai.
b) Užpakalines g.sm. sudaro: tiltas, smegenėlės, IV smegenų skilvelis (rombinė duobelė).
· Tiltas – turi vid. ir išor. pav. Šonuose tiltas palaipsniui susiaurėja, pereina į pluoštus ir įsiskverbia į smegenėlių pusrutulius (sudaro vidurines smegenėlių kojytes).

Ribą tarp pamato ir dangčio sudaro klausos laidų pluoštai – trapecinis kūnas.

Tilto dangtyje yra išsidėstę 4 g.n. branduoliai: V – trišakio nervo branduoliai,

VI atitraukiamojo nervo br., VII veidinio n.br., VII prieangio ir sraigės nervo

branduoliai.
· Smegenėlės turi 2 pusrutulius ir vidurinę dalį – kirminą. Smegenėlės apatinėmis ir vidurinėmis kojytėmis susijungia su pat.smegenėlėmis ir tiltu. Taip pat turi viršutines kojytes, kuriomis susijungia su vidurinėmis sm. (keturkalniu). Sm. ir kirmino pav. yra pikoji medžiaga – smegenėlių žievė. Smegenėlių ir kirmino viduje yra baltoji medžiaga ir pilkosios medž.dariniai. didžiausias iš br. – dantytasis branduolys. Smegenėlės yra labai svarbių judesių reguliatorius, taip pat jos tvarko raumenų darbą, derina raumenų antogonistų veiklą, reguliuoja r. susitraukimo veiklą ir tonusą, atlieka audinių mitybos f.
· IV smegenų skilvelis rombo formos ir turi 3 angas.

23
c) Vidurines semegenis sudaro: sm.kojytės ir vandentiekis. Silvijaus vandentiekis jungia IV skilvelį su III-uoju, kuris yra tarpinėse smegenyse.Sm. kojyčių pjūvyje matyti tamsus sluoksnis, pilkųjų medžiagų derinys – juodoji medž. Ji dalina dangtį ir pamatą. Dangtyje, žemiau vandentiekio yra raudonasis brand. Virš raud.br., viršutinių kalnelių aukštyje yra III a.n. poros (akies judinamoso n.) branduoliai. O apatinių kalnelių aukštyje yra IV g.n. poros – skridininio n.br. Jie yra sm.kojytėse. Viršutiniuose keturkalnio kalneliuose yra vienas iš požievinio regėjimo analizatoriaus centrų, o apatiniuose kalneliuose – vienas iš požeminių klausos centrų.
d) Tarpinės smegenys yra priekyje vidurinių smegenų, po didž.smegenų jungtimi. Joms priklauso: porinis darinys – gumburinės smegenys, pogumburys, II skilvelis.
* Gumburinių smegenų daugiausia yra regimajame gumbure. Tai – pilk.m.darinys. Regimojo gumb. Užpakalinis pav.vadinamas pagalviu. Po pagalviu yra du nedideli br. – medialinis kelinis kūnas ir lateralinis kelinis kūnas. Med.k.k.priklauso klausos analizatoriaus požieviniams centrams.
O reg.g.pagalvis ir lateralinis kelinis k.priklauso regėjimo analizatoriaus požieviniams centrams. Konkorežinė liauka – epifizė.
* Pogumburis. Jo centre yra pilkasis gumburys. Apačioje pilkasis gumburys pereina į pilvą, o jo apačioje yra liaukutė – posmegeninė l. arba hipofizė. Į priekį nuo posmegeninės l. yra II-jo galvos nervo poros regimojo n. kryžminė, riebalų, angliavandenių ir H2O požieviniai centrai. o į užpakalinę pusę yra porinis pilk.m.darinys – speninis kūnas, jame – požieviniai uodžiamieji centrai.
* Skilvelio angomis cirkuliuoja sm.skystis.

28
NUGARINIAI NERVAI
Žmogus turi 31 porą nugarinių nervų: 8 poros kaklinių, 12 porų krūtininių, 5 – juosmeninių, 5 – kryžmeninių ir 1 porą uodeginių nervų.
Kiekviena pora n.n. nuo nugaros smegenų prasideda 2 šaknelėm (užp. ir priekinėm). Abi šaknelės susijungia ir iš stuburo kanalo išeina per tarpslankstelinę angą.
N.nervai yra mišrūs, nes yra juntamosios (aferantinės) skaidulos ir judinamosios (eferentinės). Jos prasideda nugaros smegenyse ir keliauja į konkretų įnervuotą organą.
Priekinių šaknelių sudėtyje yra vegetatyvinių skaidulų.
Visi n.n. išėję iš tarpslankstelinės angos skyla į 2 pagrindines šakas: užpakalinę, ji trumpa, eina į nugarinę pusę ir įnervuoja pakaušio, nugaros, sėdynės odą bei savuosius nugaros raumenis. Priekinę, jos šakos storesnės ir ilgos, jos eina į priekį ir įnervuoja galūnių, krūtinės ir pilvo odą bei raumenis.
Priekinės n.n. šakos išskyrus krūtinines, jungiasi tarpusavyje ir sudaro 4 rezginius: 1) kaklinis, 2) petinis, 3) juosmeninis, 4) kryžmeninis. Be to n.n. atskyla 2 plonos šakutės: 1) baltoji jungiančioji šakutė, ji eina į simpatinės n. sistemos mazgus ir įnervuoja vidaus organus bei gyslas.
2) dangalinė šakutė – ji grįžta atgal į stuburo kanalą ir įnervuoja n. smegenų dangalus.
KAKLINIS REZGINYS
Jį sudaro 4 viršutinių nervų )nugaros) priekinės šakos. Pats rezginys yra po galvos sukamuoju raumeniu. Svarbiausias iš kaklinio n. – diafragminis nervas. Jis nusileidžia į krūtinės ląstą. Juntamosios šio nervo skaidulos įnervuoja širdiplėvę, o judinamosios – įnervuoja diafragmą, kiti judinamieji nervai įnervuoja kaklo raumenis, o juntamieji – pakaušio odą, kaklo priekinės srities odą, krūtinės virš.dalies odą.
PETINIS .
Šį rezginį sudaro 4 apatinės kaklinių nervų ir 1 krūtininio n. priekinės šakos. Jis yra tarp laiptinių raumenų. Iš šio rezg.išeinančios nervų šakos skirstomos į trumpąsias ir ilgąsias.
a) Trump.šakos įnervuoja peties lanko raumenis (deltinį, antdyglinį)
b) Ilgosios – įnervuoja rankų odą bei raumenis stambiausi nervai – stipininis, vidurinis, alkūninis, raumeninis odos ir pažąstinis nervas.
A) Stipininis n. – leidžiasi žemyn tarp žąstikaulio ir trigalvio žąsto raumens, įnervuoja jį bei odą. Alkūnės srityje jis skyla į paviršinę bei giliąją šakas:
Paviršinė -> juntamoji
Gilioji -> judinamoji, įnervuoja visus plaštakos bei pirštų tiesiamuosius raumenis.
B) Alkūninis n. – leidžiasi žemyn vidine žąsto puse, įnervuoja dvigalvį žąsto r., dilbyje įnervuoja – alkūninį riešo lenkiamąjį raumenį ir dalį giliųjų pirštų raumenų.
TARPŠONKAULINIAI N.
Priekinės šakos rezginių nesudaro. Šių nervų judinamosios šakos įnervuoja krūtinės raumenis ir pilvo sienos raum., o juntamosios šakos – krūtinės ir pilvo odą.

Leave a Comment