Ašarų liaukų gaminamas skystis (ašaros) drėkina jautrią regeną ir išplauna į ją patekusius smulkius svetimkūnius; ašarų perteklius ašariniu nosies lataku nuteka į nosies ertmę. Rainelės vidury esančia anga (vyzdžiu) šviesa patenka į akies vidų. Vyzdys prietemoje išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia.Fotoaparato lęšius atstoja akies priekinėje dalyje šviesos spindulius laužianti ragena, akies kamerų skystis ir lęšiukas.Pro lęšiuką prasigavusi šviesa eina per stiklakūnį – į drebučius panašią medžiagą.Užpakalinėje akies dalyje esančioje tinklainėje susidaro regimo daikto atvaizdas.Tinklainėje prasideda regos nervas, kuris perduoda impulsus smegenims. Vieta, iš kurios išeina regos nervas, vadinama akląja dėme, nes joje nėra šviesai jautrių ląstelių.Žiūrint į tolį krumplyninis raumuo atsipalaiduoja, o krumplyninis raištis įsitempia. Lęšiukas tuo metu esti plokščias.Žiūrint iš arti krumplyninis raumuo susitraukia, krumplyninis raištis atsipalaiduoja ir lęšiukas išsigaubia (sustorėja). Tuomet jis stipriau laužia šviesą.Trumparegio lęšiukas būna pernelyg išgaubtas arba akies obuolys pailgėjęs. Tuomet spinduliai lūžta ne tinklainėje, o priešais ją. Reikia nešioti akinius su įgaubtais lęšiais. Jeigu akies obuolys esti sutrumpėjęs ar lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą apsilpęs, tolimo daikto atvaizdas susidaro už tinklainės – būna toliaregystė. Reikalingi išgaubti akiniai.Geltonojoje dėmėje atvaizdas matomas ryškiausiai.Tinklainėje esti dvejopi receptoriai: kolbelės ir lazdelės.Vidurinėje tinklainės dalyje esančios kolbelės suvokia tik ryškioje šviesoje ir leidžia mums skirti tiek formą, tiek spalvas.Tinklainės periferinėje dalyje gausu lazdelių, kurios suvokia tik daikto formą ir leidžia mums matyti tamsoje. Jose susidaro rodopsinas – purpurinis pigmentas, didinantis lazdelių jautrumą prieblandoje, tačiau jomis spalvų neskiriame. Veikiamas šviesos (išskyrus raudoną), rodopsinas nyksta. Jam išnykus žmogus tamsoje nebemato.
Kai kurie žmonės neskiria raudonos ir žalios spalvos dėl kolbelių veiklos sutrikimo. Tokia regėjimos yda vadinama daltonizmu. Tai paveldima liga.Miežis – bakterijų sukeltas akies voko riebalinės liaukos uždegimas. Sergant konjunktyvitu, akies junginės (jungiamojo audinio plėvelės) uždegimu, akių baltymai parausta. Tai gali sukelti bakterijos, virusai ir alerginės medžiagos.Pagyvenę žmonės serga katarakta, arba akies lęšio padrumstėjimu, nes su amžiumi lęšiuke susidaro įvairios nuosėdos. Glaukomai būdingas padidėjęs akies kamerų skysčio spaudimas (akispūdis). Sergant glaukoma susilpnėja rega, susiaurėja akiplotis, kamuoja galvos skausmai, didėja ir kraujo spaudimas. Jei ši liga negydoma, žmogus apanka.Nervų sistemą sudaro nervinės ląstelės – neuronai. Jie turi kūną ir ataugas.Trumpesnės, gana išsišakojusios, nervinius impulsus perduodančius į neuroną ataugos – dendritai, – aksonai, arba neuritai, perduodantys impulsą iš neurono kūno. Neuronas turi tik vieną aksoną ir vieną ar kelis dendritus.Impulsas yra elektrinės prigimties signalas, plintantis nervinėmis ląstelėmis. Iš aksono impulsas neuroharmonų pagalba 100-130 m/s greičiu perduodamas į kito neurono dendritus, iš kurių toliau sklinda į neurono kūną. Aksonai būna mielininiai, t.y. padengti mielino dangalu ir atrodo balti, arba nemielininiai, sudaryti iš nemielininių nervinių skaidulų ir atrodo pilki. Juntamieji, arba receptoriniai neuronai priima dirgiklį; judinamieji, arba motoriniai neuronai siunčia impulsą į nervą. Jų veikla yra darni, koordinuota ir sukelia organizmo atsakomąją reakciją (refleksą) į dirgiklį automatiškai.Neurono kūną sudaro branduolys ir citoplazma su joje esančiais organoidais. Jie būna dažniausiai išsidėstę galvos bei nugaros smegenyse, nerviniuose mazguose, o ataugos sudaro nervus, einančius į periferiją. Neuronų kūnai nebeatsinaujina, o periferijoje esantys aksonai pažeisti gali atsistatyti.Reflekso lankas susideda mažiausiai iš trijų dalių: iš kylančios iki nugaros smegenų, iš nugaros smegenų centro ir nusileidžiančios į atsakomąjį organą.
Refleksai esti dvejopi: nesąlyginiai, arba įgimti, ir sąlyginiai (rašymas), įgyti gyvenant ir mokantis. Koordinuojant judesius dalyvauja ne tik nugaros, bet ir galvos smegenys.Nervų sistema skirstoma į centrinę ir periferinę. Centrinę nervų sistemą (CNS) sudaro galvos bei nugaros smegenys.Galvos smegenys susideda iš 5 pagrindinių dalių: 1) galinių smegenų (svarbiausia dalis – didieji pusrutuliai; 2) tarpinių smegenų; 3) viduriniųjų smegenų; 4) užpakalinių smegenų (tilto ir smegenėlių); 5) pailgųjų smegenų. Periferinė nervų sistema sudaryta iš nervų, jungiančių galvos ir nugaros smegenis su periferija, t.y. su visais audiniais bei organais. Juntamieji nervai atneša signalus iš įvairių receptorių, o judinamieji perduoda impulsus, pvz., į raumenis ir liaukas.Be kaukolės kaulų galvos smegenis saugo ir smegenų dangalai.Mintys – tai ypatingi impulsai, atsirandantys DP (didžiųjų pusrutulių) ploname žievės sluoksnyje. Ne vien DP žievė dalyvauja aukštesnioje nervinėje veikloje. Pvz., tarpinės bei vidurinės smegenys taip pat susijusios su jausmais (meilė, neapykanta), mokymusi, suvokimu, jutimais (šalta, karšta, skauda), emocijomis (juokas, verksmas, įtūžis).Tarpinių smegenų apačioje yra prisitvirtinusi pasmegeninė liauka. Didžiausia užpakalinių smegenų dalis – smegenėlės. Svarbiausia jų paskirtis – tvarkyti darnią (koordinuotą) raumenų veiklą ir kūno padėties pusiausvyrą.Pailgosiose smegenyse yra nevalingi svarbiausi gyvybiniai centrai, nuo kurių priklauso širdies darbas ir kvėpavimas. Nugaros smegenys: 1) reguliuoja kūno judesius; 2) reguliuoja vidaus organų veikląNugaros smegenys perduoda impulsus arba į galvos smegenis, arba iš galvos smegenų – į kūno organus. Nugaros smegenys išsidėstę nesąlyginių refleksų centrai. Jos gerai apsaugotos nuo sužalojimų, nes glūdi kauliniame stuburo kanale.Į CNS impulsai atkeliauja juntamosiomis skaidulomis, o iš ten sklinda į periferiją dviem keliais: valingu ir nevalingu.Nevalingi impulsai keliauja per vegetacinės nervų sistemos skaidulas. Jos paskirtis yra tvarkyti vidaus organų darbą.