Ašarų liaukų gaminamas skystis (ašaros) drėkina jautrią regeną ir išplauna į ją patekusius smulkius svetimkūnius; ašarų perteklius ašariniu nosies lataku nuteka į nosies ertmę. Rainelės vidury esančia anga (vyzdžiu) šviesa patenka į akies vidų. Vyzdys prietemoje išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia.Fotoaparato lęšius atstoja akies priekinėje dalyje šviesos spindulius laužianti ragena, akies kamerų skystis ir lęšiukas.Pro lęšiuką prasigavusi šviesa eina per stiklakūnį – į drebučius panašią medžiagą.Užpakalinėje akies dalyje esančioje tinklainėje susidaro regimo daikto atvaizdas.Tinklainėje prasideda regos nervas, kuris perduoda impulsus smegenims. Vieta, iš kurios išeina regos nervas, vadinama akląja dėme, nes joje nėra šviesai jautrių ląstelių.Žiūrint į tolį krumplyninis raumuo atsipalaiduoja, o krumplyninis raištis įsitempia. Lęšiukas tuo metu esti plokščias.Žiūrint iš arti krumplyninis raumuo susitraukia, krumplyninis raištis atsipalaiduoja ir lęšiukas išsigaubia (sustorėja). Tuomet jis stipriau laužia šviesą.Trumparegio lęšiukas būna pernelyg išgaubtas arba akies obuolys pailgėjęs. Tuomet spinduliai lūžta ne tinklainėje, o priešais ją. Reikia nešioti akinius su įgaubtais lęšiais. Jeigu akies obuolys esti sutrumpėjęs ar lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą apsilpęs, tolimo daikto atvaizdas susidaro už tinklainės – būna toliaregystė. Reikalingi išgaubti akiniai.Geltonojoje dėmėje atvaizdas matomas ryškiausiai.Tinklainėje esti dvejopi receptoriai: kolbelės ir lazdelės.Vidurinėje tinklainės dalyje esančios kolbelės suvokia tik ryškioje šviesoje ir leidžia mums skirti tiek formą, tiek spalvas.Tinklainės periferinėje dalyje gausu lazdelių, kurios suvokia tik daikto formą ir leidžia mums matyti tamsoje. Jose susidaro rodopsinas – purpurinis pigmentas, didinantis lazdelių jautrumą prieblandoje, tačiau jomis spalvų neskiriame. Veikiamas šviesos (išskyrus raudoną), rodopsinas nyksta. Jam išnykus žmogus tamsoje nebemato.
Kai kurie žmonės neskiria raudonos ir žalios spalvos dėl kolbelių veiklos sutrikimo. Tokia regėjimos yda vadinama daltonizmu. Tai paveldima liga.Miežis – bakterijų sukeltas akies voko riebalinės liaukos uždegimas. Sergant konjunktyvitu, akies junginės (jungiamojo audinio plėvelės) uždegimu, akių baltymai parausta. Tai gali sukelti bakterijos, virusai ir alerginės medžiagos.Pagyvenę žmonės serga katarakta, arba akies lęšio padrumstėjimu, nes su amžiumi lęšiuke susidaro įvairios nuosėdos. Glaukomai būdingas padidėjęs akies kamerų skysčio spaudimas (akispūdis). Sergant glaukoma susilpnėja rega, susiaurėja akiplotis, kamuoja galvos skausmai, didėja ir kraujo spaudimas. Jei ši liga negydoma, žmogus apanka.