AIDS Lankstinukas

AIDS: liga – naujiena

Šis žodis – tai angliško pavadinimo (Acquired Immune Deficiency Syndrome) trumpinys. ŽIV – tai lietuviško pavadinimo Žmogaus Imunodeficito Virusas trumpinys. Tai, galima sakyti, liga – naujiena, kuri išplito per 10 metų visame pasaulyje. Turbūt niekam ne paslaptis, kad ji ne tik nepagydoma, bet ir skiepai nuo jos dar neišrasti.

Užsikrėtus šia baisia liga, virusas patenka į kraujotakos sistemą – kraujo ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų ir virusų. Kai sunaikinamos imuninės ląstelės, organizmas tampa neatsparus bet kokiai infekcijai ar uždegimui. Pasigavus ŽIV, galima mirti nuo peersišaldymo ar gripo (koks pažeminimas).
IŠ AIDS ISTORIJOS

Pirmieji AIDS atvejai užregistruoti 1981 m., tačiau tiriant archyvinius kraujo serumus Afrikos gyventojų 1950-60 m. ir 70 m. nustatyta, kad užsikrėtimas ŽIV-1 virusu jau buvo tuo metu.
Pirmieji AIDS sukeliantį virusą 1983-84 m. išskyrė prancūzas L. Montanje (Luc Motagne), kuris AIDS sukeliantį virusą pavadino LAV (angl. Lymphadenopathy associated virus) ir amerikietis R.Galo (Robert Gallo), kuris jį pavadino HTLV-III (angl. Human T-cell leukemia/lymphoma virus type III). 1985 m. sukurti laboratoriniai testai antikūniams prieš ŽIV nustatyti. 1986 m. Tarptautinis virusų taksonomijos komitetas AIDS suukėlėją pavadino žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), o Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) pasiūlė pagrindines AIDS prevencijos gaires.
1987 m.pirmi labotariniai tyrimai ŽIV infekcijai nustatyti pradėti ir Lietuvoje. 1988 m. įsteigtas Lietuvos AIDS centras.
ŽIV INFEKCIJOS GYDYMAS
Iki ŽIV infekcijos atsiradimo, pasaulyje nebuvo vaistų, galinčių gydyti virusinius su

usirgimus, todėl dauguma priešvirusinių vaistų buvo sukurti vėliau, nei vaistai dėl AIDS. ŽIV infekcijai gydyti naudojami vaistai yra efektyviausi, nei vaistai, skirti kitų virusinių infekcijų gydymui, tačiau to nepakanka. Kuriami nauji, efektyvesni vaistai, kurie pristabdo infekcijos eigą, nors organizmo pilnai nuo ŽIV neišvalo. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai skiriama trijų vaistų (po vieną iš toliau paminėtų grupių) ir daugiau kombinacija, kuri prailgina infekuoto asmens gyvenimą 10 ir daugiau metų.
Viruso plitimo būdai

Didžiausia viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Mažesnė – seilėse, šlapime, tačiau jo kiekis čia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus.
Per lytinius santykius
Lytiniai santykiai. Tikimybė užsikrėsti – nuo 1 iki 10 proc. Ypač pavojinga, jei žmogus yra užsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.) arba gleivinė paažeidžiama mechaniškai (analiniai lytiniai santykiai).
Per kraują
Kraujo perpylimai. Daugelyje pasaulio šalių nebuvo tikrinama, ar kraujas užkrėstas ŽIV. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpilant kraują, siekė iki 100 proc. Pradėjus tirti donorų kraują, užkrėstųjų skaičius sumažėjo iki 0,01 proc. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1989 m.
Nusprendus tapti donorais, pagalvokite, ar per 6 paskutinius mėnesius nebuvo galimybės užsikrėsti ŽIV.
Narkotikų vartojimas.
Tikimybė užsikrėsti – 90 proc. Pavojinga leistis narkotines medžiagas, naudojantis bendromis adatomis ir švirkštais, nes virusas labai lengvai patenka į kraują. Net naudojantis savo šv

virkštais ir adatomis, tačiau vartojant narkotiką iš bendro indo, išlieka galimybė užsikrėsti ŽIV ir virusiniu hepatitu C (tai viena pagrindinių virusinio hepatito C plitimo tarp narkomanų, priežasčių). Lietuvoje ŽIV tarp intraveninių narkomanų pradėjo plisti 1996 m.
Nenaudokite svetimų ar bendrų švirkštų ir adatų, kadangi virusas labai lengvai gali patekti į kraują. Nenaudokite narkotikų iš bendro indo.
Tatuiruotės ir kraujo ritualai.
Paprastai adatos ar peiliai, skirti šiam tikslui, po naudojimo gali būti tinkamai nedezinfekuojami. Virusas gali patekti į kraują lygiai taip pat, kaip ir naudojant nesterilias adatas.
Būkime atsargūs darydami tatuiruotes.
Iš motinos – vaisiui
Serganti motina – kūdikis. Tikimybė, jog infekuota motina užkrės kūdikį nėštumo metu ar gimdydama prieš 10 metų siekė – 15-60 proc. Šiuo metu besilaukiančioms ŽIV užsikrėtusioms moterims taikant tinkamą gydymą (priešvirusiniai vaistai), ir kitas priemones (Cezario pjūvis, nemaitinimas krūtimi) kūdikių užsikrėtimo galimybė sumažinta iki 0,1 proc. Lietuvoje diagnozuota ŽIV užsikrėtusių moterų, tačiau dar neužregistruota vaikų, kuriuos pagimdė infekuotos motinos.
APIE AIDS/ŽIV
Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiðkia po 5 ar net 10 metų, kai virusas pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifiniai antikūnų tyrimai, kurie randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo 4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais.
Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. at
trastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. –antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje – ŽIV-2. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias.

Leave a Comment