Infekcinės ligos

Infekcinės ligos

Infekcija užkrėtimas, ligas sukeliančių mikrobų įsiveržimas į gyvo organizmo audinius,sekamas įvairių apsigynimo reakcijų. Specialus atvejis yra f o k a1 i n ė, arba židininnė , ribota ir lokalizuota atitinkamos audinių srities ar atskiro organo . Šiuo atveju patogeniniai mikrobai palieka susirgimo vietoje, ir tik iš jos pastoviai ar laikas nuo laiko įsiveržia į kraujo apytaką, šios mėgiamiausios vietos yra tonsilos, nosies, viršutinio žandikaulio ir kaktos tuštumos (sinusai), Falopijaus vamzdžiai, prostatinė liauka.

Infekcinės ligos užkrečiamos ligos, sukeliamos patogeninių mikrobų, galimų pernešti iš susirgusio į sveiką orrganizmą. Ligų klinikiniai ženklai yra labai įvairūs, kaip labai skirtingi yra ir jų sukėlėjai, šie pastarieji skirstomi sekančiomis stambiomis grupėmis: protozojos, bakterijos, virusai. Visi jie turi vieną bendrą savybę — sugeba daugintis, patekę į palankias sąlygas. Daugelis ligų sukėlėjų turi skirtingus variantus, pasižyminčius skirtingomis savybėmis. Pvz. žinoma per 30 pneumokokų rūšių, trys difterijos bacilų rūšys; gripą sukeliantis virusas irgi yra kelių rūšių. Tie variantai skiriasi skirtingomis augimo formomis, nevienodu juose esamų antigenų skaičiumi, augimu skirtingose dirvose. Variantų aptikimas turi ne tik didelės teorinės reeikšmės, jis labai svarbus gydymui ir profilaktikai.

Pagrindinė sąlyga prasidėti yra ligos sukėlėjo patekimas į žmogaus ar gyvulio organizmą. Dauguma sukėlėjų išlieka gyvi tik būdami tarpiniuose šeimininkuose. Bet yra išimčių: stabo ir botulizmo bacilos sugeba apsieiti ir be gyvo organizmo. Iš tarpinio še

eimininko patogeniniai mikrobai išsiskiria su šlapimu, išmatomis, seilėmis, skrepliais, žaizdų seroziniu skystimu, motinos ir karvės pienu. Daugelis jų yra atkakliai atsparūs, ir todėl, patekę į išorinį pasaulį, nežūsta, bet išlieka gyvi, kartais net ištisus mėnesius. Didžiausi jų priešininkai — sausra ir tiesioginė saulės Šviesa. Plėtimuisi ypatingai pasitarnauja vadinamieji bakterijų nešiotojai ir bakterijų skleidėjai. Pirmieji — tie asmenys, kurie patys nesuserga, bet nešioja savyje įvairių ligų daigus (pvz. difterito, polio, gripo), tūnančius nosyje, nosiaryklėje, gerklose ir viršutiniuose kvėpavimo takuose. Antrieji — tie asmenys, kurie yra persirgę ta ar kita liga, bet po išgijimo neatsikratę ligą sukėlusių bakterijų (pvz. vidurių šiltinė). Daugelį žmogui perteikia vabzdžiai (pvz. utėlės — dėmėtąją šiltinę, žiurkių blusos — marą, uodai — įvairių rūšių maliariją, arba drugį, musė cė-cė — miego ligą) ir gyvuliai bei paukščiai (ppvz. šunys — pasiutimą, karvių pienas — džiovą ir vidurių šiltine, raguočiai — Bango ligą, papūgos — psitakozę).

AIDS

AIDS – tai anglų kalbos pavadinimo acąuired immune deficiency syndrome — įgyto imuniteto deficito sindromo santrumpa. AIDS sukelia vadinamasis ŽIV virusas (žmogaus imunodeficito virusas). ŽIV labai greitai dauginasi.

Tačiau AIDS nėra įprasta infekcinė liga (kuriai būdingi specifiniai ligos požymiai). Priešingai, šiai ligai būdingas visas požymių kompleksas (sindromas), kurį sudaro daug įvairių reiškinių, galinčių paūmėti ir vėl pradingti. Nuo užsikrėtimo ŽIV momento iki AIDS pradžios gali praeiti daugiau kaip 10 metų – Praėjus ke

elioms dienoms po užsikrėtimo gali atsirasti požymių, panašių į gripą. Vėliau stebimi būdingi AIDS požymiai — sunkiai pagydomos infekcinės ligos ir atsirandantys įvairūs piktybiniai navikai. Vėlyvos AIDS stadijos ligoniai dažnai serga labai reta odos vėžio forma — Kapoši sarkoma.

POŽYMIAI: karščiavimas, nuovargis, lysimas, besikartojančios infekcinės ligos, plačių uždegimas, meningitas, viduriavimas, padidėję limfmazgiai, gausus prakaitavimas, išsekimas, atminties sutrikimas.

AIDS priežastys. AIDS susergama užsikrėtus ŽIV virusu. Jis silpnina imuninę sistemą, todėl daug greičiau vystosi įvairios infekcijos. ŽIV virusų galima rasti spermoje, seilėse, makšties išskyrose, kraujyje ir šlapime. Užsikrėsti ŽIV galima tiesioginio kontakto metu per kraują ar gleivinę, (lytiškai santykiaujant, gimstant ar perpilant kraują).

Kaip gydyti AIDS? Dažnai virusu užsikrečia narkomanai besinaudojantys vienu švirkštu ir viena adata.Šiandien dar neišrastas vaistas ar priemonė, kuris galėtų išgydyti šią ligą ar jos išvengti. Tačiau pastaruoju metu labai daug tikimasi iš viruo dauginimąsi slopinančių medžiagų derinio.

Ką galima padaryti pačiam?ŽIV infekuotas Žmogus nieko negali padaryti, kad jam kada nors neprasidėtų AIDS. Tačiau dar ir šiandien neaišku, ar kiekvienas ŽIV infekuotas turi neišvengiamai susirgti AIDS.

Kaip išvengti AIDS?Didžiausias pavojus kyla lytiškai santykiaujant su ŽiV infekuotuoju. Lytiškai santykiaujant su nepažįstamais žmonėmis būtina naudoti prezervatyvus. Labai didelė užsikrėtimo tikimybė yra tuomet, kai vienu švirkštu naudojasi keli narkomanai. ŽIV neužsikrečiama bučiuojantis, per prakaitą ašaras, naudojantis tualetu, vonia, sauna, baseinu, gy
yvenant šalia infekuoto asmens.

Kada reikia kreiptis į gydytoją? Jei įtariate, jog galbūt užsikrėtėte ŽIV, padarykite tyrimą AIDS profilaktikos centre. Tai patartina ir visiems tiems, kurie priklauso taip vadinamosioms „rizikos grupėms”, pirmiausiai,— homoseksualistams, narkomanams, prostitutėms bei jų klientams.

Ką darys gydytojas? ŽIV testas – tai kraujo mėginys, siunčiamas ištirti į laboratoriją. Jei testo rezultatas teigiamas, ir kraujyje yra ŽIV viruso antikūnų, reiškia, žmogus užsikrėtęs. Teigiamas pirminis AIDS testas dar nereiškia, jog pacientas užsikrėtęs ŽIV. Gavus teigiamą AIDS testo rezultatą, jis kartojamas, siekiant nustatyti ar neįvyko klaida. Pakartotinai gavus teigiamą rezultatą, priklausomai nuo pirminių rezultatų bei tiriamo žmogaus elgesio rizikos, daromi kiti tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę. Tyrimas atliekamas pacientui sutikus. AIDS testas su šiuolaikine laboratorine įranga atliekamas per 1-4 val., tačiau dėl įvairiose laboratorijose galiojančių vidaus tvarkos taisyklių atsakymas pateikiamas per kelias dienas.

Ligos eiga. Praėjus kuriam laikui po užsikrėtimo (kartais ir po kelerių metų) susergama ūmine infekcine liga (dažnai primenančia gripą). Ligonis karščiuoja, jam skauda gerklę, jis jaučiasi pavargęs, padidėja kaklo limfmazgiai. Prasidėjus AIDS dažniausiai mirštama. Dėl susilpnėjusios imuninės sistemos pacientai vis dažniau serga infekcinėmis ligomis, lysta, greitai pavargsta ir t. t. Liga protarpiais paūmėja, po to paciento būklė kuriam laikui pagerėja ir vėl pablogėja. Vėlyvosios ligos stadijos metu be infekcinių ligų organizme atsiranda ir įvairiausių piktybinių na
avikų, iš kurių AIDS būdingiausias – Kaposi sarkoma.

Infekcinės ligos

Infekcija užkrėtimas, ligas sukeliančių mikrobų įsiveržimas į gyvo organizmo audinius,sekamas įvairių apsigynimo reakcijų. Specialus atvejis yra f o k a1 i n ė, arba židininnė , ribota ir lokalizuota atitinkamos audinių srities ar atskiro organo . Šiuo atveju patogeniniai mikrobai palieka susirgimo vietoje, ir tik iš jos pastoviai ar laikas nuo laiko įsiveržia į kraujo apytaką, šios mėgiamiausios vietos yra tonsilos, nosies, viršutinio žandikaulio ir kaktos tuštumos (sinusai), Falopijaus vamzdžiai, prostatinė liauka.

Infekcinės ligos užkrečiamos ligos, sukeliamos patogeninių mikrobų, galimų pernešti iš susirgusio į sveiką organizmą. Ligų klinikiniai ženklai yra labai įvairūs, kaip labai skirtingi yra ir jų sukėlėjai, šie pastarieji skirstomi sekančiomis stambiomis grupėmis: protozojos, bakterijos, virusai. Visi jie turi vieną bendrą savybę — sugeba daugintis, patekę į palankias sąlygas. Daugelis ligų sukėlėjų turi skirtingus variantus, pasižyminčius skirtingomis savybėmis. Pvz. žinoma per 30 pneumokokų rūšių, trys difterijos bacilų rūšys; gripą sukeliantis virusas irgi yra kelių rūšių. Tie variantai skiriasi skirtingomis augimo formomis, nevienodu juose esamų antigenų skaičiumi, augimu skirtingose dirvose. Variantų aptikimas turi ne tik didelės teorinės reikšmės, jis labai svarbus gydymui ir profilaktikai.

Pagrindinė sąlyga prasidėti yra ligos sukėlėjo patekimas į žmogaus ar gyvulio organizmą. Dauguma sukėlėjų išlieka gyvi tik būdami tarpiniuose šeimininkuose. Bet yra išimčių: stabo ir botulizmo bacilos sugeba apsieiti ir be gyvo organizmo. Iš tarpinio šeimininko patogeniniai mikrobai išsiskiria su šlapimu, išmatomis, seilėmis, skrepliais, žaizdų seroziniu skystimu, motinos ir karvės pienu. Daugelis jų yra atkakliai atsparūs, ir todėl, patekę į išorinį pasaulį, nežūsta, bet išlieka gyvi, kartais net ištisus mėnesius. Didžiausi jų priešininkai — sausra ir tiesioginė saulės Šviesa. Plėtimuisi ypatingai pasitarnauja vadinamieji bakterijų nešiotojai ir bakterijų skleidėjai. Pirmieji — tie asmenys, kurie patys nesuserga, bet nešioja savyje įvairių ligų daigus (pvz. difterito, polio, gripo), tūnančius nosyje, nosiaryklėje, gerklose ir viršutiniuose kvėpavimo takuose. Antrieji — tie asmenys, kurie yra persirgę ta ar kita liga, bet po išgijimo neatsikratę ligą sukėlusių bakterijų (pvz. vidurių šiltinė). Daugelį žmogui perteikia vabzdžiai (pvz. utėlės — dėmėtąją šiltinę, žiurkių blusos — marą, uodai — įvairių rūšių maliariją, arba drugį, musė cė-cė — miego ligą) ir gyvuliai bei paukščiai (pvz. šunys — pasiutimą, karvių pienas — džiovą ir vidurių šiltine, raguočiai — Bango ligą, papūgos — psitakozę).

AIDS

AIDS – tai anglų kalbos pavadinimo acąuired immune deficiency syndrome — įgyto imuniteto deficito sindromo santrumpa. AIDS sukelia vadinamasis ŽIV virusas (žmogaus imunodeficito virusas). ŽIV labai greitai dauginasi.

Tačiau AIDS nėra įprasta infekcinė liga (kuriai būdingi specifiniai ligos požymiai). Priešingai, šiai ligai būdingas visas požymių kompleksas (sindromas), kurį sudaro daug įvairių reiškinių, galinčių paūmėti ir vėl pradingti. Nuo užsikrėtimo ŽIV momento iki AIDS pradžios gali praeiti daugiau kaip 10 metų – Praėjus kelioms dienoms po užsikrėtimo gali atsirasti požymių, panašių į gripą. Vėliau stebimi būdingi AIDS požymiai — sunkiai pagydomos infekcinės ligos ir atsirandantys įvairūs piktybiniai navikai. Vėlyvos AIDS stadijos ligoniai dažnai serga labai reta odos vėžio forma — Kapoši sarkoma.

POŽYMIAI: karščiavimas, nuovargis, lysimas, besikartojančios infekcinės ligos, plačių uždegimas, meningitas, viduriavimas, padidėję limfmazgiai, gausus prakaitavimas, išsekimas, atminties sutrikimas.

AIDS priežastys. AIDS susergama užsikrėtus ŽIV virusu. Jis silpnina imuninę sistemą, todėl daug greičiau vystosi įvairios infekcijos. ŽIV virusų galima rasti spermoje, seilėse, makšties išskyrose, kraujyje ir šlapime. Užsikrėsti ŽIV galima tiesioginio kontakto metu per kraują ar gleivinę, (lytiškai santykiaujant, gimstant ar perpilant kraują).

Kaip gydyti AIDS? Dažnai virusu užsikrečia narkomanai besinaudojantys vienu švirkštu ir viena adata.Šiandien dar neišrastas vaistas ar priemonė, kuris galėtų išgydyti šią ligą ar jos išvengti. Tačiau pastaruoju metu labai daug tikimasi iš viruo dauginimąsi slopinančių medžiagų derinio.

Ką galima padaryti pačiam?ŽIV infekuotas Žmogus nieko negali padaryti, kad jam kada nors neprasidėtų AIDS. Tačiau dar ir šiandien neaišku, ar kiekvienas ŽIV infekuotas turi neišvengiamai susirgti AIDS.

Kaip išvengti AIDS?Didžiausias pavojus kyla lytiškai santykiaujant su ŽiV infekuotuoju. Lytiškai santykiaujant su nepažįstamais žmonėmis būtina naudoti prezervatyvus. Labai didelė užsikrėtimo tikimybė yra tuomet, kai vienu švirkštu naudojasi keli narkomanai. ŽIV neužsikrečiama bučiuojantis, per prakaitą ašaras, naudojantis tualetu, vonia, sauna, baseinu, gyvenant šalia infekuoto asmens.

Kada reikia kreiptis į gydytoją? Jei įtariate, jog galbūt užsikrėtėte ŽIV, padarykite tyrimą AIDS profilaktikos centre. Tai patartina ir visiems tiems, kurie priklauso taip vadinamosioms „rizikos grupėms”, pirmiausiai,— homoseksualistams, narkomanams, prostitutėms bei jų klientams.

Ką darys gydytojas? ŽIV testas – tai kraujo mėginys, siunčiamas ištirti į laboratoriją. Jei testo rezultatas teigiamas, ir kraujyje yra ŽIV viruso antikūnų, reiškia, žmogus užsikrėtęs. Teigiamas pirminis AIDS testas dar nereiškia, jog pacientas užsikrėtęs ŽIV. Gavus teigiamą AIDS testo rezultatą, jis kartojamas, siekiant nustatyti ar neįvyko klaida. Pakartotinai gavus teigiamą rezultatą, priklausomai nuo pirminių rezultatų bei tiriamo žmogaus elgesio rizikos, daromi kiti tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę. Tyrimas atliekamas pacientui sutikus. AIDS testas su šiuolaikine laboratorine įranga atliekamas per 1-4 val., tačiau dėl įvairiose laboratorijose galiojančių vidaus tvarkos taisyklių atsakymas pateikiamas per kelias dienas.

Ligos eiga. Praėjus kuriam laikui po užsikrėtimo (kartais ir po kelerių metų) susergama ūmine infekcine liga (dažnai primenančia gripą). Ligonis karščiuoja, jam skauda gerklę, jis jaučiasi pavargęs, padidėja kaklo limfmazgiai. Prasidėjus AIDS dažniausiai mirštama. Dėl susilpnėjusios imuninės sistemos pacientai vis dažniau serga infekcinėmis ligomis, lysta, greitai pavargsta ir t. t. Liga protarpiais paūmėja, po to paciento būklė kuriam laikui pagerėja ir vėl pablogėja. Vėlyvosios ligos stadijos metu be infekcinių ligų organizme atsiranda ir įvairiausių piktybinių navikų, iš kurių AIDS būdingiausias – Kaposi sarkoma.

Naudota literatūra: namų medicinos enciklopedija.

Leave a Comment