Reikalavimai apskaitinei informacijai

TURINYS
ĮVADAS..............................3
APSKAITOS ESMĖ ..............................4
REIKALAVIMAI APSKAITINEI INFORMACIJAI IR BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI..............................4
APSKAITINĖS INFORMACIJOS FORMAVIMAS....................7
VALDYMO PASKIRTIS IR VALDYMO APSKAITOS INFORMACIJA.......10
APSKAITOS TOBULINIMO GALIMYBĖS........................12
IŠVADOS..............................13
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................14ĮVADAS
Informacija – tai tikrovės atvaizdavimas tam tikra tvarka ir sistema. Informacija yra tai, kas perteikiama pranešant, teikiant žinių, t. y. informuojant. Tai žinios, pranešimai ar parodymai apie aplinkinį pasaulį, jame vykstančius procesus. Šios žinios gali būti perduodamos, saugomos ir apdorojamos. Jas savo gyvybinės veiklos ar darbo procese priima gyvi organizmai, valdymo mašinos ir kitos sistemos, galinčios tai daryti, o atitinkamai apdorojusios panaudoja tolesnėje saavo veikloje.
Ekonominio objekto valdymą tiesiogiai parodo ekonominė informacija, t.y. žinios, susijusios su įmonių ir jų padalinių veikla. Ekonominę informaciją įmonės darbuotojai vartoja vertindami atitinkamas situacijas, reiškinius, procesus, priimdami valdymo sprendimus, todėl ji turi būti pateikta suprantama forma.Ekonominė informacija turi būti ne tik patikima ir pakankama, bet ir naudinga.Pagal funkcijas valdymo procese ekonominė informacija būna:
1) normatyvinė informacija
2) planinė informacija
3) apskaitinė (apskaitos) informacija
4) analitinė (analizės) informacija
5) ataskaitinė informacija
6) kita informacija.
Apskaitos informacija vadinami iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymui arba gali būti naudingi vaaldytojams ateityje.APSKAITOS ESMĖ
Apskaita – viena iš pirmųjų istorijoje informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji formavo informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet vystantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti.
Apskaita atspindi kiekvieną atliktą ūkinę op

peraciją. Pirminiai duomenys apie atitinkamus ūkinės veiklos faktus, procesus ir operacijas atspindimi ir apibendrinami apskaitoje taip, kad formuotųsi daugybė informacinių rodiklių apie lėšų, jų šaltinių būklę, apie susidariusius įsipareigojimus ir pan. Duomenys apie atitinkamus faktus apskaitoje sisteminami, todėl apibendrintai apibūdina įmonės ūkinę veiklą ir jos rezultatus.
Apskaita susistemina, suskaičiuoja, nustato ir apibendrina duomenis. Jie yra sutvarkytos informacijos šaltinis. Apskaita teikia informaciją apie materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinius. Be šios informacijos neįmanoma sėkmingai vadovauti įmonei ir jos padaliniams.
Apskaitinė informacija sudaro didžiąją ekonominės informacijos dalį. Iki 60% visos ekonominės informacijos sudaro apskaitos informacija. O apskaitinėje informacijoje buhalterinė apskaita teikia iki 80% ekonominių rodiklių.REIKALAVIMAI APSKAITINEI INFORMACIJAI IR BENDRIEJI APSKAITOS PRRINCIPAI
Kad nenusižengtume bendriesiems apskaitos principams, apskaitos duomenys, iš kurių gaunama valdymui naudinga informacija, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Reikia pažymėti, kad jie gali būti fiksuojami ir apdorojami skirtingais būdais. Tarkime, specifinius reikalavimus apskaitos duomenims apdoroti iškelia ne tik skaičiavimo technikos taikymas, bet ir įmonės dydis, darbuotojų skaičius, apskaitos darbuotojų kvalifikacija, išlaidų, skiriamų apskaitai, dydis ir daugelis kitų veiksnių.
Pagrindiniai reikalavimai apskaitonei informacijai:
1. Svarbumas. Apskaitoje turi būti parodyta tik valdymui svarbi informacija, atsisakant mažiau reikšmingų duomenų.
2. Patikimumas. Tik objektyvūs ir tikslūs apskaitos duomenys ga
ali buti patikima informacijos bazė teisingiems valdymo sprendimams priimti. Patikimumo reikalavimo įgyvendinimas – tai esmės trukdžių iš informacinės sistemos pašalinimas.
3. Informacijos pateikimas laiku. Apskaita turi pateikti duomenis tada, kai jų reikia valdymo sprendimams priimti. Tačiau čia neturi būti skubos, kuri daro neigiamą įtaką apskaitos informacijos patikimumui.
4. Konservatyvumas (apdairumas). Buhalteris, rinkdamasis įmonės veiklos apskaitos ir įvertinimo metodą, visuomet pirmenybę turi teikti tam metodui, kurį pritaikius būtų gauti nepalankiausi įmonės rezultatai. Tokia nuostata pateisinama tuo, kad apskaitos informacijos vartotojaiapsaugomi nuo perdėto optimizmo vertinant įmonės veiklą sprendimų priėmimo prasme.
5. Optimalumas. Jo esmė ta, kad išlaidos, susijusios su apskaitos tvarkymu ir atskaitomybės sudarymu, turi būti bent jau ne didesnės už naudą, kurią tikimasi gauti panaudojus apskaitinę informaciją. Iš mažiausio pradinių apskaitos duomenų kiekio būtina kuo daugiau valdymui vertingos informacijos.

Reikalavimai apskaitai yra glaidžiai susiję su bendrais apskaitos principais,kurių taikymas yra privalomas visiems ūkio subjektams, siekiant finansinėse ataskaitose pateikti tikrą ir teisingą informaciją.
Tinkamas bendrųjų apskaitos principų taikymas, tvarkant askaitą ir rengiant finansinę atskaitomybę, yra buhalterio pareiga ir atsakomybė, todėl reikia gerai suvokti jų esmę ir reikalavimus. Neteisingas apskaitos principų taikymas gali buti laikomas aplaidumu ir net apgaule.
Bendrieji apskaitos principai – tai bendrieji privalomi reikalavimai apskaitai ir finansinės atskaitomybės sudarymui, taikomi ir pelno siekiantiems, ir pelno nesiekiantiems ūkio subjektams.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nu
ustatyti šie bendrieji apskaitos principai:
1) Įmonės;
2) Veiklos tęstinumo;
3) Periodiškumo;
4) Pastovumo;
5) Piniginio mato;
6) Kaupimo;
7) Palyginimo;
8) Atsargumo;
9) Neutralumo;
10) Turinio svarbos.
Trumpai apibūdinsiu minėtų apskaitos principų esmę.
Įmonės principas. Kiekviena įmonė, kuri sudaro finansinę atskaitomybę, laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, pajamos ir sanaudos bei pinigų srautai.
Veiklos tęstinumo principas.Tvarkant apskaitą ir rengiant finansines ataskaitas, daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir įmonės nenumatoma likviduoti per ateinančius finansinius metus
Šis principas netaikomas, kai priimamas sprendimas likviduoti įmonę, taip pat toms įmonėms, kurios įsteigiamos ribotam veiklos laikotarpiui. Jei dėl tam tikrų priežasčių šio principo nesilaikoma, visas turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais.
Periodiškumo principas. Įmonės veikla, tvarkant apskaitą, suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės atskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė.
Pastovumo principas. Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti kiekvienais finansiniais metais, t.y. nuolat arba pakankamai ilgą laiką.
Piniginio mato principas. Visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais, t.y. vertine išraiška. Šiuo metu nacionaline valiuta- litais.
Kaupimo principas. Pajamos reg.istruojamos tik tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsiažvelgiantį pinigų gavimą ar išmokėjimą.
Palyginimo principas.Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas.Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirbo pajamų. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų informacija. Šis principas re
eikalauja, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti informaciją ir teisingai įvertinti finansinės būklės pokyčius.
Atsargumo principas. Įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertė negali būti nei nepagrįstai padidinta, nei nepagrįstai sumažinta.Tai garantuoja finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos patikimumą.
Neutralumo principas. Apskaitos informacija pateikiama objektyviai ir nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamims sprendimams ir juo neturėtų būtų siekiama iš anksto numatyto rezultato.
Turinio svarbos principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėje atskaitomybėje atsižvelgiant ne į sutarčių juridinę formą, jų pavadinimą ar gramatinį tekstą, o į ekonominę prasmę ir tikruosius ketinimus.
Finansinė atskaitomybė turi buti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas.
Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Visos įmonės (ir pelno siekiančios, ir nesiekiančios), tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis bendraisiais apskaitos principais. Bendraisiais apskaitos principais reikėtų vadovautis nustatantapskaitos politiką visoms nestandartinėms ūkinėms operacijoms ar ūkiniams įvykiams, kurių apskaitos tvarka nėra aptarta Verslo apskaitos standartuose.
Jeigu įmonės finansinė atskaitomybė sudaryta pažeidžiant kurio nors iš bendrųjų apskaitos principų reikalavimus, apie tai turi būti parašyta finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodant priežastis.APSKAITINĖS INFORMACIJOS FORMAVIMAS
Apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai – įmonės savo valdymo procese, arba kurie potencialiai ateityje gali būti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams. Informacija apie įmones turi būti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galėtų palyginti investavimo į įvairius objektus privalumus bei trūkumus.
Apskaitinė informacija formavimo procese tarsi “filtruojama” – iš pradinių duomenų masės atmetami valdymui nereikšmingi duomenys. Informacija turi būti pateikiama kaip proceso rezultatas ir privalo būti tokia:
Tinkama- jei ji suprantama tiems vartotojams, kuriems ji skirta, ir suprantama vienareikšmiškai;
Objektyvi – patikima, nėra iškraipymų siekiant iš anksto numatyto rezultato;
Palyginama – suteikia galimybę palyginti skirtingus laikotarpius ir įvertinti finansinės būklės tendencijas;
Pateikiama laiku – pavėluota, pasenusi informacija praranda reikšmingumą, be to, ji gali būti klaidinanti;
Išsami ir naudinga – praleista reikšminga informacija gali būti klaidinanti, o nereikšminga informacija nėra naudinga, nes sukelia „informacinį triukšmą“.
Patikima informacija – informacija, kurioje nėra reikšmingų ir sąmoningų iškraipymų, siekiant iš anksto numatyto rezultato, kuri yra pagrįsta dokumentais ir gali būti patikrinta.

1 pav.Pateikta formalizuota apskaitinės informacijos “filtravimo” schema.

Sintaksinis Apskaitos objektus atspindintys Sintaksinis
filtras ekonominiai duomenys (fizinis)

triukšmas

Semantinis Gauta (vartotojo priimta) sintaksinė Semantinis

filtras apskaitos informacija triukšmas

Pragmatinis Suvokta (vartotojo suprasta) Pragmatinis

filtras semantinė apskaitos informacija triukšmas

(vartotojo įvertinta) apskaitos
informacija. Būtent ji naudojama valdymo
sprendimams

1 pav.Apskaitinės informacijos formavimo procesas

Šioje schemoje pavaizduota, kaip iš pirminių duomenų suformuojama valdymui reikšminga apskaitinė informacija. Tam tikslui ji tarsi perleidžiama per tris filtrus – sintaksinį, semantinį ir pragmatinį.
Praktikoje niekas tų duomenų “nesijoja”. Šioje schemoje tik formaliai išreikšti trys skirtingi apskaitinės informacijos formavimo aspektai, į kuriuos nuolat turi atsižvelgti (ir įvertinti) kiekvienas apskaitininkas.
Pirmiausia reikia pažymėti, kad kiekvienas pranešimas, nesvarbu, koks yra turinys ir naudingumo laipsnis, perduodamas ir priimamas tam tikrais fiziniais kanalais. Tam, kad būtų galima įvertinti kokių nors duomenų naudą, jie apskritai turi būti užfiksuoti taip, kad vartotojas juos galėtų suvokti. Visos kitos žinios reikš tik sintaksinį (fizinį) (gr. syntaxis – sudarymas, sandara) triukšmą. Apskaitai šis informacijos kūrimo aspektas ypač svarbus jau vien dėl to, kad nemaža apskaitos duomenų dalis turi būti tinkamai dokumentuojama. Pavyzdžiui, norėdami, kad kasininkas gautų į kasą dalį banke saugomų įmonės pinigų, turime išrašyti specialų dokumentą – čekį. Jis turi būti išrašytas ne bet kokiame lape, o specialiai tam skirtame blanke. Be to, čekį turi pasirašyti atsakingi įmonės darbuotojai, kurių parašus bankininkai pažįsta. Priešingu atveju (bet kokiame lape išrašytas ar nepasirašytas) čekis negalios, pagal jį nebus išduodami pinigai iš banko, todėl apskaitininkui tokiame “dokumente” užfiksuoti duomenys reikš sintaksinį triukšmą.
Tinkamai užfiksuotus materialiose laikmenose duomenis vartotojas priima ir įvertina semantiniu aspektu (gr. semantikos – reikšminis). Kiekvienas pranešimas, kurį žmogus gali perskaityti ar išgirsti, įgyja prasmę tik tada, jeigu žmogus gali suvokti to pranešimo reikšmę. Tam tikslui pranešimas turi būti pakankamai detalus ir tikslus, o jį priimantis žmogus – atitinkamai pasiruošęs pranešimą suvokti. Šį informacijos formavimo aspektą galima būtų iliustruoti tokiu, su apskaita susijusiu, pavyzdžiu. Apskaitininkas pranešė parduotuvės savininkui, kad mažėja parduotuvėje gaunamas pelnas. Šis pr.anešimas, be abejo, labai svarbus, tačiau valdytojui jis įgys tam tikrą reikšmę tik tuomet, jeigu bus kiek detaliau paaiškintos sumažėjimo priežastys. Bent jau tiek: ar per brangiai mokama už įsigyjamas pardavimui skirtas prekes, ar šios prekės per pigiai parduodamos pirkėjams? Tik tuomet savininkas galės padaryti racionalų valdymo sprendimą ir jį įgyvendinti.
Pagaliau vartotojo suprasta semantinė apskaitos informacija turi būti įvertinta ir pragmatiniu (gr. pragmatikos – dalykiškas) aspektu. Šiuo atveju jau įvertinamas šie apskaitinės informacijos turiningumas ir vertingumas, atsižvelgiant į tai, kiek šie duomenys yra naudingi valdymo sprendimams. Pragmatinis duomenų įvertinimo aspektas turi dvi reikšmes. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokias funkcijas atlieka tam tikri apskaitiniai duomenys valdymo sistemoje. Gali paaiškėti, kad jie apskritai neatlieka jokių funkcijų. Reikalas tas, kad žmonės dažniausiai nevertina informacijos kaip kvalifikuotų ir todėl gerai apmokamų darbuotojų veiklos rezultato. Valdytojai dažnai pageidauja, kad apskaitininkai pateiktų jiems informaciją “dėl viso pikto”. Tačiau jeigu tam tikri duomenys neatlieka jokių pozityvių funkcijų valdymo) procese, jie būtinai yra negatyvūs, nes neišvengiamai užgožia valdymui reikšmingą informaciją. Antra vertus, apskaitos duomenų formavimas yra palyginti brangus. Todėl, prieš apsisprendžiant formuoti tam tikrą apskaitinę informaciją, visuomet būtina bent apytikriai nustatyti jos formavimo kainą ir palyginti ją su tos informacijos duodama nauda. Kai kurie rinkos šalių specialistai mano, jog siekiant išvengti apskaitos duomenų pertekliaus, tikslinga įvesti tokią tvarką, kad visi įmonės padaliniai mokėtų už naudojamą apskaitinę informaciją. Tai labai sudrausmintų bereikšmių apskaitos duomenų reikalaujančius menedžerius. Ernstas Macha taip yra pasakęs apie daugelį kitų mokslų aplenkusią matematiką: “nors ir keista, matematika stipri todėl, kad ji atmeta kiekvieną nebūtiną prielaidą ir lengvina minties darbą”.VALDYMO PASKIRTIS IR VALDYMO APSKAITOS INFORMACIJA
Valdymas – tikslingas veiklos procesas, kurio metu nustatomos užduotys, gaunama iformacija apie jų vykdymą ir duodamos naujos komandos. Valdymo sistemos tikslų igyvendinimas labiausiai priklauso nuo aktyviausio valdymo sistemos elemento – valdymo aparato.Valdymo tikslai kur kas lengviau pasiekiami, kai įmonėje gerai tvarkoma valdymo apskaita.
Valdymo apskaitos esmė – kuo tiksliau atvaizduoti visus įmonėje vykstančius procesus, veiklos sritis ir kitus verslo aspektus, apie kuriuos sukaupta informacija yra konfidenciali ir nepririnama išorės vartotojams. Vienas iš svarbiausių valdymo apskaitos uždavinių yra padėti įmonės vadovybei geriau sutvarkyti įmonės valdymo sistemą, pasiekti, kad ji būtų kuo racionalesnė ir veiksmingesnė. Kiekvienos įmonės valdymo sistemoje tam tikru laiku, tam tikromis situacijomis kyla problemų, kurioms išspręsti reikia smulkios informacijos. Ypač dažnai diskutuojamos problemos dėl darbuotojų atliekamų funkcijų dubliavimo, atsakomybės už atliekamus darbus, dėl darbuotojų ir padalinių veiklos vertonomo ir kt. Šioms problemoms spręsti naudojama valdymo apskaitos informacija.
Apskaita, būdama informacijos apibendrinimo sistema, užima svarbią vietą įmonės informacinėje valdymo sistemoje. Lenkų prof. A. Jarugova teigia, kad ankstesnės evoliucijos stadijose apskaita veikė kaip savarankiška informacinė sistema. Tačiau, plėtojantis ūkinei veiklai, ji vis labiau siejasi su informacine valdymo sistema.
Informacinių apskaitos ir valdymo sistemų susiliejimo laipsnis kiekvienoje įmonėje yra skirtingas, nes priklauso nuo konkrečių jos darbo sąlygų, išorinės aplinkos stabilumo, technologinių procesų ypatybių ir buhalterijos organizacinės struktūros. Susiliedama su informacine valdymo sistema, apskaita parengia informacinę bazę priimti įvairių rūšių valdymo sprendimus.
Apskaitos pagalba perduodama informacija apie įmonės veiklą tiems, kurie suinteresuoti tik įmonės veiklos rezultatais, o informaciniai srautai turi būti naudojami aukščiausiu lygiu. Egzistuoja finansų ir valdymo apskaita, kurių būtinumą apsprendžia informaciniai poreikiai, valstybinė atskaitomybė ir funkcionuojanti mokesčių sistema.
Įmonės finansų ir valdymo apskaita sudaro vientisą apskaitos sistemą. Nėra nei vienos įmonės, kurioje būtų tik finansų arba tik valdymo apskaita. Jeigu komercinėse įmonėse didesnę dalį sudaro finansų apskaita, tai gamybinėse – valdymo. Finansų apskaitos teikiama informacija naudojasi daugiausia išoriniai vartotojai: akcininkai, būsimieji investitoriai, kreditoriai, profsąjungos, valstybė, o valdymo apskaitos informacija naudojasi tik įmonės valdytojai. Valdymo apskaitos teikiama informacija laikoma komercine paslaptimi.

Finansų ir valdymo apskaita – tai įmonės finansinių ir ūkinių operacijų registravimo, klasifikavimo ir kaupimo procesas. Ūkinė operacija – tai turto, skolintojų nuosavybės (įsiskolinimų), paslaugų ar prekių pasikeitimas.APSKAITOS TOBULINIMO GALIMYBĖS
Kiekviena ekonominė sistema, taip pat ir įmonė, yra valdoma. Norint, kad šis valdymas būtų racionalus, valdymo procesas turi būti tinkamai sutvarkytas, aprūpintas tinkamais pradiniais duomenimis, iš kurių būtų galima suformuoti aktualią valdymui informaciją, nes neįmanoma kalbėti apie bent kiek racionalesnį ūkio tvarkymą, neturint supratimo apie informacijos srautus, kurie tą ūkį atspindi ir kurie formuoja apskaitą. Sprendimų rengimas ir priėmimas yra informacinis procesas. Sprendimas, kaip informacinis dokumentas, priimamas, atlikus sudėtingą informacinio pobūdžio darbą. Automatizuota apskaita padeda žymiai sutrumpinti laiką tarp informacijos gavimo ir sprendimo priėmimo.
Daugiausia lietuviškuose apskaitos duomenų tvarkymo technologijose rezultatinės informacijos sudėtis labiau orientuota į apskaitos duomenų tvarkymo technikos charakterizavimą nei į valdymo bei kontrolės informacinių poreikių tenkinimą. Rezultatinė informacija vartotojui dažniausiai pateikiama tokiu pavidalu, kuriame yra daug įvairios paskirties rodiklių, kurių dalis, galbūt retai panaudojama, o vadybininkams dažnai neturintiems specialaus buhalterinio pasiruošimo, tokią informaciją be papildomo apdorojimo sunku panaudoti, pvz., visi duomenys apie pardavimus, pirkimus, personalą ir kt.
Susidaro tokia situacija, kai buhalterinei apskaitai reikalingos informacijos pakanka, o valdymo bei kontrolės reikalams skirta informacija per maža. Tai įvyksta todėl, kad apskaitos tobulinimas, visų pirma, vyksta tobulinant apskaitos tvarkymo technologiją, bet nepakankamai skiriama dėmesio valdymo bei kontrolės informacinių poreikių tenkinimui.
Apskaita turi užfiksuoti ir sukaupti ne tik atskaitomybės dokumentams, bet ir įmonės valdymui reikiamai rezultatinei informacijai parengti reikiamus duomenis. Neturint patikimos ir išsamios informacijos, gali būti priimti nepakankamai ekonomiškai pagrįsti valdymo sprendimai, galintys labai pabloginti įmonės finansinę padėtį arba sukelti jos bankrotą.IŠVADOS
Šiuolaikinėje verslo aplinkoje didėja apskaitos informacijos svarba. Įmonės veiklos rezultatai, jos konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo operatyvių valdymo sprendimų, kuriems priimti reikalinga išsami ir patikima informacija, atspindinti išorines ir vidines įmonės darbo sąlygas. Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis Neturint reikiamos informacijos yra neįsivaizduojama efektyvi bei kvalifikuota vadybinė veikla, kurios didžiąją dalį sudaro sprendimų priėmimas, kuris savo ruožtu remiasi informaciniu aprūpinimu.
Svarbiausi reikalavimai apskaitinei informacijai – jos optimalumas, svarbumas, patikimumas, informacijos pateikimas laiku ir konservatyvumas (apdairumas). Šie reikalavimai papildo vienas kitą tiesiog nusakydami, kaip turi būti formuojama apskaitinė informacija, atspindinti labai sudėtingus ekonominius procesus įmonėje.
Bet kuri informacijos rūšis, pateikta atskirai, negali visapusiškai charakterizuoti valdomojo objekto. Duomenys apie prekių apyvartą, pardavimus negali nusakyti veiklos pelningumo ir t.t. Todėl galima daryti išvadą, kad tik pateikus vartotojui integruotus finansinės specialiosios apskaitos duomenis išsamiai charakterizuojamas valdomasis objektas, tuomet vadovai ir specialistai gali priimti objektyvesnius valdymo sprendimus.

LITERATŪRA

1.„Kaip sudaryti 2005-ųjų metų atskaitomybę ir apskaičiuoti pelno mokestį“ – Vilnius, 2005
2.Mackevičius J. Valdymo apskaita – Vilnius: TEV, 2003
3.Staliūnienė J. D., Adomaitienė G., Vilionytė J. Apskaitos procesas ir jo organizavimas. – Kaunas: Technologija, 2000
4.Bagdžiūnienė V. Apskaitos politika – Vilnius: Inforastras, 2005
5.Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys – Vilnius: TEV, 2004
6. http:// finansai.tipod.com

Leave a Comment