Integracija į ES

Turinys

Įvadas 3 psl.
ES struktūriniai fondai 3 psl.
Bendroji ES parama 2004-2006 metais 4 psl.
Bendrasis programavimo dokumentas 5 psl.
Projektų finansavimo šaltiniai 6 psl.
BPD 1 ir 2 prioritetų priemonių finansavimo proporcijos 7 psl.
Investicijos infrastruktūrai 8 psl.
Išvados 9 psl.
Literatūros sąrašas 10 psl.Įvadas
Rašant tema „Europos struktūrinių fondų paramos panaudojimas Lietuvoje” pirmiausia reiktų pasakyti, kad parama Lietuva pasinaudoti dar negali, nes labai nesenai mes tik įstojome į ES, juolabiau, kad paraiškos tokiai paramai dar priimamos (iki birželio 9 dienos), o vėliau bus svarstymas kas jos nusipelnė labiausiai, nors šiandien šnekama, kad dauguma norinčių pasinaudoti šia galimybe netgi negalės jos gauti dėėl paprasčiausio nežinojimo kaip teisingai sutvarkyti paraiškas. Taip pat galime išgirsti ir iš televizijos žinių kad tuo kaltinami valdininkai, nesugebėję iki galo išsiaiškinti reikalavimų gauti paramai.

Dauguma šio darbo medžiagos buvo paimta iš interneto, kadangi naujausią informaciją galima greičiausiai gauti tik tokiu būdu, juolab kad bibliotekos šiais laikais nelabai išgali sau leisti įsigyti naujų leidinių (ypač rajono).

Darbe bus nagrinėjama kokie yra struktūriniai fondai, kas gali jais pasinaudoti ir kaip šie pasiruošimo gauti paramai procesai vyksta Lietuvoje.ES struktūriniai fondai
Europos Sąjungos (ES) struktūriniai foondai – tai regioninės politikos, kuria siekiama sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą, finansiniai instrumentai.
ES regioninė politika – tai priemonių visuma, nukreipta į mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą bei tarpregioninės sanglaudos skatinimą, siekiant spartesnio bendro šalies ekonominio augimo ir vi

isuomenės gyvenimo kokybės gerinimo.
Šiuo metu ES regioninės politikos įgyvendinimas ES valstybėse narėse yra finansuojamas iš keturių ES struktūrinių fondų:
ES struktūrinis fondas Intervencijos sritys
Europos regioninės plėtros fondas Gamybos sektorius, infrastruktūra, vietos plėtra ir techninė parama
Europos socialinis fondas Žmogiškųjų išteklių plėtra. Nacionalinių užimtumo veiksmų planų įgyvendinimas, tame tarpe aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, socialinė integracija, švietimas ir mokymas, informacinės visuomenės priemonės bei lygių galimybių užtikrinimo priemonės
Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo Orientavimo skyrius Kaimo plėtros priemonės (ūkių pertvarka, mokymas, perdirbimas ir rinkodara)
Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas Žuvininkystės sektoriaus pertvarkymo priemonės
ES parama, kaip negrąžintinė finansinė subsidija, kasmet gali siekti iki 4 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto. 2004 -2006 m. Lietuvai iš ES biudžeto iš viso numatyta skirti 10,3 mlrd. litų.
Europos Komisijos finansiniame pasiūlyme dėėl paramos valstybėms kandidatėms numatyta, kad Lietuva 2004-2006 m. laikotarpiu iš ES fondų gaus virš 1,35 mlrd. eurų, iš jų:
– 543,5 mln. eurų iš Sanglaudos fondo;
– 792,1 mln. eurų iš struktūrinių fondų 1 tikslo programai,
– iš INTERREG ir EQUAL Bendrijos iniciatyvų.

ES reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Šiuo metu nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai:
1 tikslas. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, ta

aip pat regionams, kur ypač mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija.
2 tikslas . Remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyčių.
3 tikslas. Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės – profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo.

Šiuo metu yra parengtas Lietuvos Bendrojo programavimo dokumentas 2004-2006 metams, kuris yra bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones – t.y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti minėtas struktūrinių fondų lėšas.Bendroji ES parama 2004-2006 metais
Bendras Europos Sąjungos paramos finansinis paketas Lietuvai 2004-2006 m. yra 2677 mln. eurų, iš jų:
 institucijų stiprinimas dėl prisijungimo prie Šengeno sutarties – 301,1 mln. eurų (11,2 proc. visos paramos);
 Ignalinos AE uždarymui – 285 mln. eurų (10,6 proc.);
 Sanglaudos fondui (transporto ir aplinkosaugos probl.) – 543,5 mln. eurų (20,3 proc.);
 Bendrojo programavimo dokumento priemonėms – 792,1 mln. eurų (29,6 proc.);
 išmokoms žemės ūkiui, kaimo plėtrai – 724,8 mln. eurų (27,1 proc.);
 programoms INTERREG, EQUAL – 30,4 mln. eurų (1,1 proc.).Bendrasis programavimo dokumentas
Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) yra dokumentas, kuriame Lietuva tu

uri parodyti, kaip ir kur investuos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2004-2006 metais.BPD priemonės suskirstytos į 5 prioritetus:
Prioritetas 1: Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra.
Prioritetas 2: Žmogiškųjų išteklių plėtra.
Prioritetas 3: Gamybos sektoriaus plėtra.
Prioritetas 4: Kaimo ir žuvininkystės plėtra.
Prioritetas 5: Techninė pagalba.
Kiekvieną BPD prioritetą sudaro kelios priemonės. Kiekviena iš priemonių sąlygoja veiklas, kurios galės būti finansuojamos iš struktūrinių fondų, bei subjektus, kurie galės būti paramos gavėjais vykdydami projektus, atitinkančius jiems keliamus reikalavimus ir kriterijus. Pavyzdžiui, pirmąjį prioritetą „Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra” sudaro šios priemonės:
1 priemonė: Transporto infrastruktūros prieinamumas ir paslaugų kokybės gerinimas,
2 priemonė: Energijos prieinamumo ir efektyvaus panaudojimo užtikrinimas,
3 priemonė: Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija,
4 priemonė: Sveikatos priežiūros įstaigų plėtra ir modernizavimas,
5 priemonė: Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra.
Antrojo prioriteto “Žmogiškųjų išteklių plėtra” priemonės yra šios:
1 priemonė: Užimtumo gebėjimų ugdymas,
2 priemonė: Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas,
3 priemonė: Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija,
4 priemonė: Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas,
5 priemonė: Žmogiškųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas.
Su žinių ekonomikos plėtra tiesiogiai susijusios šios BPD priemonės:
 Prioriteto 1 “Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra” 6 priemonė “Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra”.
 Prioriteto 2 “Žmogiškųjų išteklių plėtra” visos priemonės.
 Prioriteto 3 “Gamybos sektoriaus ir paslaugų plėtra” 1 priemonė „Pramonės ir verslo plėtotės sk
katinimas“, 2 priemonė „Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas“ bei 3 priemonė “Informacinių paslaugų plėtotė”, bet tik tos jose remtinos veiklos, kurios susijusios su naujų technologijų ir inovacijų diegimu, IT taikymu, mokslo ir technologijų parkų vystymu bei į verslą orientuotais moksliniais tyrimais.
4 priemonė skirta žemės ūkio ir žuvininkystės plėtrai, o 5 priemonė BPD įgyvendinimui organizuoti.Projektų finansavimo šaltiniai
Per BPD priemones planuojama įsisavinti 792,1 mln. eurų (tai reiškia tik 29,6 proc. ES paramos). Ši parama bus gauta panaudojant šiuos ES struktūrinius fondus:
 Europos regioninės plėtros fondą (ERPF). Finansinė parama teikiama investicijoms, skirtoms, vadinamoms, nepaprastosioms lėšoms. Pagal atitinkamą ES reglamentą vienas pagrindinių šio fondo tikslų yra investicijos į infrastruktūrą, tarp jo tikslų yra ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (technologinės) plėtros (MTEP) rėmimas, technologijų perdavimo įmonėms rėmimas;
 Europos socialinį fondą (ESF). Finansinė parama teikiama investicijoms, skirtoms, vadinamoms, paprastosioms lėšoms. Fondas skirtas plėtoti darbo rinką ir darbo jėgos išteklius. Vieni pagrindinių jo tikslų yra remti švietimą, profesinį rengimą, stažuotes, specialistų (taip pat ir moksliniams tyrimams) rengimą, perkvalifikavimą, užimtumo didinimo priemones;
 Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą (EŽŪGF);
 Žuvininkystės orientavimo finansinį instrumentą (ŽOFI).
 Pagal su ES suderėtas proporcijas 2004-2006 m. BPD priemonės per minėtus fondus bus finansuojamos tokiomis proporcijomis:
• ERPF – 65,8 proc., t.y. 521,2 mln. eurų;
• ESF – 18,6 proc., t.y. 147,3 mln. eurų;
• EŽŪGF – 14,2 proc., t.y. 112,5 mln. eurų;
• ŽOFI – 1,4 proc., t.y. 11,1 mln. eurų.
Lietuviškojo BPD 1 ir 3 prioritetai bus finansuojami iš ERPF (t.y. investicijos į nepaprastąsias lėšas), o BPD 2 prioritetas – iš ESF (investicijos į paprastąsias lėšas).BPD 1 ir 2 prioritetų priemonių finansavimo proporcijos
1 prioriteto priemonėms Vyriausybės sprendimu šiuo metu lėšos paskirstytos taip:

Priemonė Lėšos 2004-2006 m., mln. eurų Procentais
Transporto infrastruktūros prieinamumas ir paslaugų kokybės gerinimas 128,1 41,0
Energijos prieinamumo ir efektyvaus panaudojimo užtikrinimas 54,0 17,3
Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija 22,1 7,1
Sveikatos priežiūros įstaigų plėtra ir modernizavimas

30,8 9,9
Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra 77,2 24,7

2 prioriteto priemonėms atitinkamai:

Priemonė Lėšos 2004-2006 m., mln. eurų Procentais
Užimtumo gebėjimų ugdymas 40,6 28,0
Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas 26,1 18,0
Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija 14,5 10,0
Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas 40,6 28,0
Žmogiškųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas 23,2 16,0Investicijos infrastruktūrai
Lietuvos mokslo ir studijų institucijos į ERPF lėšas gali pretenduoti tik per pirmojo prioriteto „Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra” 5 priemonę, kartu su profesinio mokymo, kitomis švietimo įstaigomis. Šiam tikslui Vyriausybė numatė 38,6 mln. eurų per tris metus. Todėl, Lietuvos švietimo, mokslo ir studijų institucijos gali pretenduoti tik į 7,4 proc. ERPF, kai visos Lietuvos ERPF lėšos sudaro 65,8 proc. visų SF lėšų.
Visos lėšos infrastruktūros plėtrai (t.y. iš ERPF) sudaro:
– Lietuvoje – 65,8 proc, visų SF lėšų;
– Latvijoje – 60,3 proc.;
– Airijoje – 58,7 proc.;
– Estijoje – 58,3 proc.
Lėšos infrastruktūros plėtrai (t.y. iš ERPF), į kurias pretenduoja švietimo, mokslo ir studijų institucijos sudaro:
– Lietuvoje – 7,4 proc. visų šaliai skiriamų ERPF lėšų ar 4,9 proc. visų SF lėšų;
– Estijoje – 30,8 proc. visų šaliai skiriamų ERPF lėšų ar 18 proc. visų SF lėšų.

Lėšos žmogiškųjų išteklių plėtrai

Pagrindinis fondas, iš kurio yra finansuojama žmogiškųjų išteklių plėtra yra Europos socialinis fondas (t.y., paprastosios lėšos). Iš šio fondo žmogiškųjų išteklių plėtros finansavimo Lietuvoje, skaičiuojant visų BPD priemonių, kurias kuruoja Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, lėšos sudaro tik 18,6 %, t.y. 147,3 mln. eurų 2004 – 2006 m. laikotarpiui. Airija 2000-2006 metais žmogiškųjų išteklių plėtrai skiria 28,4 proc. SF lėšų.
Lietuvos numatomų SF lėšų dalis žmogiškųjų išteklių plėtrai yra didesnė tik už Maltos skiriamą dalį, lyginant šalis ES kandidates:

Struktūrinių fondų dalis, skiriama žmogiškųjų išteklių plėtrai, šalyse ES kandidatėse, procentais.Išvados
Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimas, nors dar kol kas nėra konkrečiai naudojama, pagal sudarytus numatytus vyriausybės planus ir dokumentus galima būtų pasakyti, kad galimas dalykas, kad dauguma įmonių bei įstaigų, kurioms ta parama iš tikrųjų būtų labai reikalinga, nesulauks deramos paramos tiek dėl reikalaujamų paramai pateikti dokumentų sudėtingumo, tiek dėl valstybės nustatytų lėšų atitinkamoms sferoms. Pvz. mokslui ir švietimui yra numatyta labai nedidelė paramos dalis, kas gali įtakoti atsilikimą žinių srityje, o nevystant savo krašto specialistų ruošimo sektoriaus galime sulaukti kitų, tiek mažiau išsivysčiusių šalių darbo jėgos antplūdžio tiek ir specialistų tose firmose, kuriose pagrindą sudaro užsienio šalių investicijos bei kapitalas.

Labai didelis pliusas yra tame, kad nemaža dalis lėšų bus skirta transporto infostruktūrai, kas galbūt padės palaikyti gerą kelių būklę, bei autotransporto įmonių paslaugų sferą.

Privačiame sektoriuje taip pat gali būti pagerėjimas, (jei sugebėų gauti paramą) galbūt nors kiek atsigautų verslininkai ir ūkininkai, kuriems šiuo metu tikrai labai reikalinga parama, kad galėtų bent jau apyligėmis sąlygomis komkuruoti su ES šalių verslininkais bei ūkininkais ir pasisemti iš jų patirties.

Nežiūrint visų galimų paramos gavimo problemų bei nesusipratimų, aš labai norėčiau tikėti, kad kai kam visgi pasiseks gauti šią paramą ir tuo būdu prisidėti prie mūsų valstybės ekonomikos, ūkio, švietimo pagerėjimo.

Literatūros sąrašas:
1.ESF naujienų leidinys Nr.1, Nr. 2 (elektroninis leidinys )
2.http://www.durys.org/zinynas/kultura_ir_fondai.htm
3.Lietuvos prioritetai ir Europos Sąjungos struktūriniai fondai
Turinys

Įvadas 3 psl.
ES struktūriniai fondai 3 psl.
Bendroji ES parama 2004-2006 metais 4 psl.
Bendrasis programavimo dokumentas 5 psl.
Projektų finansavimo šaltiniai 6 psl.
BPD 1 ir 2 prioritetų priemonių finansavimo proporcijos 7 psl.
Investicijos infrastruktūrai 8 psl.
Išvados 9 psl.
Literatūros sąrašas 10 psl.

Įvadas

Rašant tema „Europos struktūrinių fondų paramos panaudojimas Lietuvoje” pirmiausia reiktų pasakyti, kad parama Lietuva pasinaudoti dar negali, nes labai nesenai mes tik įstojome į ES, juolabiau, kad paraiškos tokiai paramai dar priimamos (iki birželio 9 dienos), o vėliau bus svarstymas kas jos nusipelnė labiausiai, nors šiandien šnekama, kad dauguma norinčių pasinaudoti šia galimybe netgi negalės jos gauti dėl paprasčiausio nežinojimo kaip teisingai sutvarkyti paraiškas. Taip pat galime išgirsti ir iš televizijos žinių kad tuo kaltinami valdininkai, nesugebėję iki galo išsiaiškinti reikalavimų gauti paramai.

Dauguma šio darbo medžiagos buvo paimta iš interneto, kadangi naujausią informaciją galima greičiausiai gauti tik tokiu būdu, juolab kad bibliotekos šiais laikais nelabai išgali sau leisti įsigyti naujų leidinių (ypač rajono).

Darbe bus nagrinėjama kokie yra struktūriniai fondai, kas gali jais pasinaudoti ir kaip šie pasiruošimo gauti paramai procesai vyksta Lietuvoje.

ES struktūriniai fondai

Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai – tai regioninės politikos, kuria siekiama sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą, finansiniai instrumentai.
ES regioninė politika – tai priemonių visuma, nukreipta į mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą bei tarpregioninės sanglaudos skatinimą, siekiant spartesnio bendro šalies ekonominio augimo ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo.
Šiuo metu ES regioninės politikos įgyvendinimas ES valstybėse narėse yra finansuojamas iš keturių ES struktūrinių fondų:
ES struktūrinis fondas Intervencijos sritys
Europos regioninės plėtros fondas Gamybos sektorius, infrastruktūra, vietos plėtra ir techninė parama
Europos socialinis fondas Žmogiškųjų išteklių plėtra. Nacionalinių užimtumo veiksmų planų įgyvendinimas, tame tarpe aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, socialinė integracija, švietimas ir mokymas, informacinės visuomenės p.riemonės bei lygių galimybių užtikrinimo priemonės
Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo Orientavimo skyrius Kaimo plėtros priemonės (ūkių pertvarka, mokymas, perdirbimas ir rinkodara)
Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas Žuvininkystės sektoriaus pertvarkymo priemonės
ES parama, kaip negrąžintinė finansinė subsidija, kasmet gali siekti iki 4 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto. 2004 -2006 m. Lietuvai iš ES biudžeto iš viso numatyta skirti 10,3 mlrd. litų.
Europos Komisijos finansiniame pasiūlyme dėl paramos valstybėms kandidatėms numatyta, kad Lietuva 2004-2006 m. laikotarpiu iš ES fondų gaus virš 1,35 mlrd. eurų, iš jų:
– 543,5 mln. eurų iš Sanglaudos fondo;
– 792,1 mln. eurų iš struktūrinių fondų 1 tikslo programai,
– iš INTERREG ir EQUAL Bendrijos iniciatyvų.

ES reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Šiuo metu nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai:
1 tikslas. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija.
2 tikslas . Remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyčių.
3 tikslas. Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės – profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo.

Šiuo metu yra parengtas Lietuvos Bendrojo programavimo dokumentas 2004-2006 metams, kuris yra bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones – t.y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti minėtas struktūrinių fondų lėšas.

Bendroji ES parama 2004-2006 metais

Bendras Europos Sąjungos paramos finansinis paketas Lietuvai 2004-2006 m. yra 2677 mln. eurų, iš jų:
 institucijų stiprinimas dėl prisijungimo prie Šengeno sutarties – 301,1 mln. eurų (11,2 proc. visos paramos);
 Ignalinos AE uždarymui – 285 mln. eurų (10,6 proc.);
 Sanglaudos fondui (transporto ir aplinkosaugos probl.) – 543,5 mln. eurų (20,3 proc.);
 Bendrojo programavimo dokumento priemonėms – 792,1 mln. eurų (29,6 proc.);
 išmokoms žemės ūkiui, kaimo plėtrai – 724,8 mln. eurų (27,1 proc.);
 programoms INTERREG, EQUAL – 30,4 mln. eurų (1,1 proc.).

Bendrasis programavimo dokumentas

Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) yra dokumentas, kuriame Lietuva turi parodyti, kaip ir kur investuos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2004-2006 metais.BPD priemonės suskirstytos į 5 prioritetus:
Prioritetas 1: Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra.
Prioritetas 2: Žmogiškųjų išteklių plėtra.
Prioritetas 3: Gamybos sektoriaus plėtra.
Prioritetas 4: Kaimo ir žuvininkystės plėtra.
Prioritetas 5: Techninė pagalba.
Kiekvieną BPD prioritetą sudaro kelios priemonės. Kiekviena iš priemonių sąlygoja veiklas, kurios galės būti finansuojamos iš struktūrinių fondų, bei subjektus, kurie galės būti paramos gavėjais vykdydami projektus, atitinkančius jiems keliamus reikalavimus ir kriterijus. Pavyzdžiui, pirmąjį prioritetą „Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra” sudaro šios priemonės:
1 priemonė: Transporto infrastruktūros prieinamumas ir paslaugų kokybės gerinimas,
2 priemonė: Energijos prieinamumo ir efektyvaus panaudojimo užtikrinimas,
3 priemon.ė: Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija,
4 priemonė: Sveikatos priežiūros įstaigų plėtra ir modernizavimas,
5 priemonė: Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra.
Antrojo prioriteto “Žmogiškųjų išteklių plėtra” priemonės yra šios:
1 priemonė: Užimtumo gebėjimų ugdymas,
2 priemonė: Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas,
3 priemonė: Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija,
4 priemonė: Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas,
5 priemonė: Žmogiškųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas.
Su žinių ekonomikos plėtra tiesiogiai susijusios šios BPD priemonės:
 Prioriteto 1 “Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra” 6 priemonė “Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra”.
 Prioriteto 2 “Žmogiškųjų išteklių plėtra” visos priemonės.
 Prioriteto 3 “Gamybos sektoriaus ir paslaugų plėtra” 1 priemonė „Pramonės ir verslo plėtotės skatinimas“, 2 priemonė „Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas“ bei 3 priemonė “Informacinių paslaugų plėtotė”, bet tik tos jose remtinos veiklos, kurios susijusios su naujų technologijų ir inovacijų diegimu, IT taikymu, mokslo ir technologijų parkų vystymu bei į verslą orientuotais moksliniais tyrimais.
4 priemonė skirta žemės ūkio ir žuvininkystės plėtrai, o 5 priemonė BPD įgyvendinimui organizuoti.

Projektų finansavimo šaltiniai

Per BPD priemones planuojama įsisavinti 792,1 mln. eurų (tai reiškia tik 29,6 proc. ES paramos). Ši parama bus gauta panaudojant šiuos ES struktūrinius fondus:
 Europos regioninės plėtros fondą (ERPF). Finansinė parama teikiama investicijoms, skirtoms, vadinamoms, nepaprastosioms lėšoms. Pagal atitinkamą ES reglamentą vienas pagrindinių šio fondo tikslų yra investicijos į infrastruktūrą, tarp jo tikslų yra ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (technologinės) plėtros (MTEP) rėmimas, technologijų perdavimo įmonėms rėmimas;
 Europos socialinį fondą (ESF). Finansinė parama teikiama investicijoms, skirtoms, vadinamoms, paprastosioms lėšoms. Fondas skirtas plėtoti darbo rinką ir darbo jėgos išteklius. Vieni pagrindinių jo tikslų yra remti švietimą, profesinį rengimą, stažuotes, specialistų (taip pat ir moksliniams tyrimams) rengimą, perkvalifikavimą, užimtumo didinimo priemones;
 Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą (EŽŪGF);
 Žuvininkystės orientavimo finansinį instrumentą (ŽOFI).
 Pagal su ES suderėtas proporcijas 2004-2006 m. BPD priemonės per minėtus fondus bus finansuojamos tokiomis proporcijomis:
• ERPF – 65,8 proc., t.y. 521,2 mln. eurų;
• ESF – 18,6 proc., t.y. 147,3 mln. eurų;
• EŽŪGF – 14,2 proc., t.y. 112,5 mln. eurų;
• ŽOFI – 1,4 proc., t.y. 11,1 mln. eurų.
Lietuviškojo BPD 1 ir 3 prioritetai bus finansuojami iš ERPF (t.y. investicijos į nepaprastąsias lėšas), o BPD 2 prioritetas – iš ESF (investicijos į paprastąsias lėšas).

BPD 1 ir 2 prioritetų priemonių finansavimo proporcijos

1 prioriteto priemonėms Vyriausybės sprendimu šiuo metu lėšos paskirstytos taip:

Priemonė Lėšos 2004-2006 m., mln. eurų Procentais
Transporto infrastruktūros prieinamumas ir paslaugų kokybės gerinimas 128,1 41,0
Energijos prieinamumo ir efektyvaus panaudojimo užtikrinimas 54,0 17,3
Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija 22,1 7,1
Sveikatos priežiūros įstaigų plėtra ir modernizavimas

30,8 9,9
Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra 77,2 24,7

2 prioriteto priemonėms atitinkamai:

Priemonė Lėšos 2004-2006 m., mln. eurų Procentais
Užimtumo gebėjimų ugdymas 40,6 28,0
Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas 26,1 18,0
Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija 14,5 10,0
Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas 40,6 28,0
Žmogišk.ųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas 23,2 16,0
Investicijos infrastruktūrai

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos į ERPF lėšas gali pretenduoti tik per pirmojo prioriteto „Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra” 5 priemonę, kartu su profesinio mokymo, kitomis švietimo įstaigomis. Šiam tikslui Vyriausybė numatė 38,6 mln. eurų per tris metus. Todėl, Lietuvos švietimo, mokslo ir studijų institucijos gali pretenduoti tik į 7,4 proc. ERPF, kai visos Lietuvos ERPF lėšos sudaro 65,8 proc. visų SF lėšų.
Visos lėšos infrastruktūros plėtrai (t.y. iš ERPF) sudaro:
– Lietuvoje – 65,8 proc, visų SF lėšų;
– Latvijoje – 60,3 proc.;
– Airijoje – 58,7 proc.;
– Estijoje – 58,3 proc.
Lėšos infrastruktūros plėtrai (t.y. iš ERPF), į kurias pretenduoja švietimo, mokslo ir studijų institucijos sudaro:
– Lietuvoje – 7,4 proc. visų šaliai skiriamų ERPF lėšų ar 4,9 proc. visų SF lėšų;
– Estijoje – 30,8 proc. visų šaliai skiriamų ERPF lėšų ar 18 proc. visų SF lėšų.

Lėšos žmogiškųjų išteklių plėtrai

Pagrindinis fondas, iš kurio yra finansuojama žmogiškųjų išteklių plėtra yra Europos socialinis fondas (t.y., paprastosios lėšos). Iš šio fondo žmogiškųjų išteklių plėtros finansavimo Lietuvoje, skaičiuojant visų BPD priemonių, kurias kuruoja Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, lėšos sudaro tik 18,6 %, t.y. 147,3 mln. eurų 2004 – 2006 m. laikotarpiui. Airija 2000-2006 metais žmogiškųjų išteklių plėtrai skiria 28,4 proc. SF lėšų.
Lietuvos numatomų SF lėšų dalis žmogiškųjų išteklių plėtrai yra didesnė tik už Maltos skiriamą dalį, lyginant šalis ES kandidates:

Struktūrinių fondų dalis, skiriama žmogiškųjų išteklių plėtrai, šalyse ES kandidatėse, procentais.

Išvados

Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimas, nors dar kol kas nėra konkrečiai naudojama, pagal sudarytus numatytus vyriausybės planus ir dokumentus galima būtų pasakyti, kad galimas dalykas, kad dauguma įmonių bei įstaigų, kurioms ta parama iš tikrųjų būtų labai reikalinga, nesulauks deramos paramos tiek dėl reikalaujamų paramai pateikti dokumentų sudėtingumo, tiek dėl valstybės nustatytų lėšų atitinkamoms sferoms. Pvz. mokslui ir švietimui yra numatyta labai nedidelė paramos dalis, kas gali įtakoti atsilikimą žinių srityje, o nevystant savo krašto specialistų ruošimo sektoriaus galime sulaukti kitų, tiek mažiau išsivysčiusių šalių darbo jėgos antplūdžio tiek ir specialistų tose firmose, kuriose pagrindą sudaro užsienio šalių investicijos bei kapitalas.

Labai didelis pliusas yra tame, kad nemaža dalis lėšų bus skirta transporto infostruktūrai, kas galbūt padės palaikyti gerą kelių būklę, bei autotransporto įmonių paslaugų sferą.

Privačiame sektoriuje taip pat gali būti pagerėjimas, (jei sugebėų gauti paramą) galbūt nors kiek atsigautų verslininkai ir ūkininkai, kuriems šiuo metu tikrai labai reikalinga parama, kad galėtų bent jau apyligėmis sąlygomis komkuruoti su ES šalių verslininkais bei ūkininkais ir pasisemti iš jų patirties.

Nežiūrint visų galimų paramos gavimo problemų bei nesusipratimų, aš labai norėčiau tikėti, kad kai kam visgi pasiseks gauti šią paramą ir tuo būdu prisidėti prie mūsų valstybės ekonomikos, ūkio, švietimo pagerėjimo.

Literatūros sąrašas:
1.ESF naujienų leidinys Nr.1, Nr. 2 (elektroninis leidinys )
2.http://www.durys.org/zinynas/kultura_ir_fondai.htm
3.Lietuvos prioritetai ir Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Leave a Comment