Sveiki, mielieji!
Jau kvepia Kalėdomis! Kažkas įsisukęs į nesustojančią komercinę Kalėdų karuselę sėdi kamštyje ir burnoja arba stumdosi alkūnėmis prekybos centre… Ėch, būna ir taip.
Gerai, kad pradėjau mielų staigmenėlių artimiems ieškoti jau prieš mėnesį. Šią savaitę tik iškepiau imbierinių sausainių, papuošiau jais eglutę ir supakavau dovanas patiems brangiausiems. Darbe visi šypsosi, juokauja daugiau nei įprastai. Aplink daugiau skanėstų, kvepia mandarinais. O taip, tai Kalėdos! Po darbo eisiu kalėdaičių į Katedrą. Atrodo viskas kaip ir kiekvienais metais, bet vis tiek vaikiškas džiaugsmas spirga širdy…
Noriu Jums palinkėti polėkio ir šilumos, gerumo akyse ir širdyje, tikrumo ir skaistumo, pakilumo ir klestėjimo bei vidinės ramybės!
O tiems, kas jaučiasi be galo vieniši skiriu vieną labai gražią lyrišką dainą. Ne apie Kalėdas, apie vienatvę. Daina liūdna, bet graži ir prasminga. Kai aš jaučiuosi vieniša, tai kyla panašios mintys. Eilutės sudėliotos matyt žmogaus, kuris tai jautė ir išreiškė mene užuot užsisklendęs savyje. Nebūkite patys sau nuodai. Eikite savo gyvenimo keliu vieni ir raskite, kuo džiaugtis, kai esate vieniši – laisve, atsitiktinėmis pažintimis ir neįpareigojančiu buvimu, bent jau tiek.
Su šventėmis, brangieji! Puoškite savo stalus ir savo širdis!
Įsimylėjusi Kalėdas,
Kris
Comments are closed.