bendravimas

Turinys
Turinys 1
Įvadas 2
1. Bendravimo ir komunikacijos apibūdinimas. 3
2. Bendravimas kaip socialinė komunikacija. 4
3. Klausymasis kaip socialinės komunikacijos dalis. 5
4. Klausymosi stiliai . 6
5. Klausymosi būdai ……………………………………………………………

Vinco Mykolaičio-Putinas romanas Altorių eėly

tai atspindys mogaus ėjimo link tikslo, kuris atsiranda ir auga širdyje, kuris yra nesuvokiamas jokia logika ar protu, {?}kuris dvasioje sukelia prietaravimus. mogus pats sukuria į iliuzinį tikslą {Konkretink} ir jo siekia pats neinodamas kodėl. Pagrindinio romano herojaus – Liudo Vasario – irdyje t

M.Martinaitis Kukutis vaţiuoja pilnu troleibusu

Jau pats baladės pavadinimas Kukutis vaiuoja pilnu troleibusu intriguoja. Taigi Kukutis (liaudies nekamojoje kalboje kukutis – baugus, atsargus pauktis) atsiduria mieste. Ką lems i situacija – suspaustas i visų pusių? Kukutis stebi aplinkinius ( tuo pačiu stebi pasaulį), apmąsto savo gyvenimą ir paj

Vinco Mykolaičio – Putino ciklas “VERGAS”

Būtikai suvokta laisvės problema tapo kertine V. Mykolaičio – Putino humanistinės filosofijos atrama, atviru mogaus prasmės rūpesčiu. Kaip teigia A.J.Greimas, “laisvė ir humanizmas ia prasme yra sinonimai”. Taigi V. Mykolaitis -Putinas ikyla kaip humanistinės etikos atstovas. Poeto ciklas “Vergas” t

M.Martinaitis Aara

Eilėračio ieities takas – aara, į kurią kreipiamasi – tu gyvybe, vabalėli. Tai teksto pavirius (aara juk matoma), o gelmė – akių viesa, gyvenimo kelias, pats mogus. iame kūrinyje svarbiausia yra stebėjimas, poiūris, kuris vienija aaros kelią. Liepiamąja nuosaka įsakmiai kreipiamasi: nepalik, ibuč

Tragikomedijos Meilė, diazas ir velnias veikėjų charakteriai

Juozas Gruas – vienas ymiausių Xxa. antrosios pusės raytojų. J.Gruas siekė sukurti apibendrintą epochos, tautos ir mogaus paveikslą. Aminas problemas jis sprendia, siekdamas parodyti asmenybės dvasią, jos konfliktikumą, dramatizmą. Raytoją domina mogaus prigimtis ir jos atskleidimas kratutiniais

J. Aisčio poezija. Eilėračių analizė

Lyrika neatskiriama nuo kuriančios asmenybės. Kaip gali būti eilės kitokios nei a pats? Net vaidindamas tu negali ieiti anapus savo galvos ribų, anapus savo nuotaikos ir likimo. Rato mogaus stiliun įeina visas mogus. Kūrėjo gyvenimas – neatskiriama paties meno dalis. Taip kalbėjo ir raė J.Aistis. Po

J. Aisčio poezija. Eilėračių analizė

Nuo Putino Aistis suko atgal į folklorą, odį pervedė per sodiečio vaizduotei būdingas formas, pratęsė tą lyrizmo variantą, kurio itakų iekojome liaudies dainose. ( Viktorija Skrupskelytė )
Jonas Aistis pratęsė tyriausias lietuvių lyrikos tradicijas, į virūnes ikėlė mūsų eleginę (eleginis – graud

Trys motinos R.Granausko apysakoje Gyvenimas po klevu

Apysakoje Gyvenimas po klevu autorius parodo jau ūstantį kaimą, jo tragiką likimą. Raytojas nori pabudinti lietuvio sąmonę, suvokimą, kad tik pats mogus yra sau eimininkas. Tik mogus gali susikurti sau aplinką ir namus, kuriuose jam būtų malonu gyventi. R.Granauskas – tai raytojas emaitis, kuriam g

Vaiko pasaulis Šatrijos Ragana kūryboje

Labai subtiliai vaiko pasaulį kuria atrijos Ragana savo kūryboje. Ji pieia pasaulį tokį, koks jis atrodo velgiant mao vaiko akimis.
Novelėje Irkos tragedija atrijos Ragana rao apie maą septynerių metų mergaitę Irką, kuri, nors ir gyvena apsupta idealios buities, yra nelaiminga. Apysakoje Sen