5.3. Medžių ir krūmų sodinimas ir tolesnė priežiūra
5.3.1. Medžių ir krūmų sodinimas
Augalai sodinami tada, kai teritorija yra visiškai paruošta, o dirvaįdirbta ir patręšta. Duobės medžiams iškasamos 70 cm, o krūmams – 50 cmgylio. Jei sodinama pavasarį, jos kasamos iš rudens, o jei rudenį – 3-4savaites prieš sodinimą. Medelio maitinimo plotas turi būti ne mažesniskaip 1 m2, o krūmo -0,5 m2. Sodinant didesnę krūmų grupę, kasama didelėduobė, o[pic]Baltoji kūgiškoji eglė
gyvatvorėms – 0,5-0,6 m pločio griovys, kiekvienai kitai eilei pridedama po0,2-0,4 m (tai priklauso nuo sodinamo krūmo dydžio). Duobės dugnas kastuvuišpurenamas. Sodinant medelius, netoli nuo duobės centro įkalamas kuolas medeliuipririšti, viduryje duobės padaromas atvežtos žemės kauburėlis, ant jopastatomas medelis, šaknys ištiesinamos į šalis, tuomet pilama derlinga,puri žemė. Medelis lengvai pakeliamas ir papurtomas, o užpilta žemėapspaudžiama kojomis. Pasodinto medelio šaknies kaklelis turi būti 5-15 cmvirš žemės, smėlio dirvose – lygiai su žemės paviršiumi. Pagal duobėskraštus supilamas nedidelis pylimėlis (“lėkštė”), kad laistant nenutekėtųvanduo. Pakraščius galima mulčiuoti durpėmis, tuomet ilgiau laikysisdrėgmė. Prie kuolo medelis rišamas minkštomis virvėmis dviejose vietose –kuolo viršuje ir apie 0,5 m nuo žemės, apsukant kuolą ir medelio liemenįaštuonetuku. Kuolas įkasamas iš vyraujančių vėjų pusės. Kiek sunkiau prigyja persodinti spygliuočiai medeliai. Juos reikiaiškasti taip, kad kuo mažiau pažeistute šaknis, su žemėmis. Prieš taispygliuočius patartina gerokai palaistyti. Iškastų medelių šaknis galimaaprišti maišais, plėvele ar sudėti juos į nedideles dėžes.
5.3.3. Medžių formavimas
Svarbiausias yra pirmasis lajos karpymas. Paprastai karpoma ankstipavasarį formuojant lają ir vertikaliai, ir horizontaliai. Vertikaliai,pagal nustatytą aukštį, medžių viršūnės nukerpamos sekatoriumi, pjūklu arbaspecialia mašina. Po to nukarpomos šoninės šakos. Norint suteikti kokiąnors geometrinę formą, kiekvienas medis karpomas individualiai, iš akies,ypač šoninės šakos. Želdiniuose augančius senesnius medžius, kai jienustoja augti, pasidaro nedekoratyvūs, laja tampa beformė, galimaatjauninti. Mažai atjauninant, išpjaustomos tik šoninės šakos, o labai – irskeletinės iki pagrindo. Kai kurie lapuočiai, pavyzdžiui, gluosniai,tuopos, liepos, uosialapiai klevai, tokiems atjauninimams labai atsparūs.Tinkamiausias laikas – pavasaris.5.3.4 Krūmų formavimas Daugelis neformuojamų krūmų būna retomis šakomis ir negražūs. Retiišauga putinų, šeivamedžių, sedulų, auksuotųjų serbentų krūmai. Taigi tenkajuos dirbtinai formuoti. Anksti pavasarį, prieš sulčių tekėjimą,sekatoriumi ar peiliu nupjovus 5-8 cm aukščiau šaknies kaklelio, išmiegančiųjų pumpurų išauga keletas vešlių ūglių. Dar kartą tai atlikus kitąpavasarį, krūmai išauga pakankamai tankūs. Kartais krūmai karpomi kūgio, rutulio, kubo, cilindro formos. Taipformuoti specialiomis žirklėmis galima tik tankiai augančius krūmus:kalninius serbentus, paprastuosius ligustrus, žvilgančiuosius kaulenius,Tunbergo raugerškius ir kt. Vasarą apkarpomi sparčiai augantys naujiūgliai. Kitų metų pavasarį formuojami krūmai nukerpami jau 3-5 cm aukščiaunegu praėjusiais metais. Po 1-2 metų jie bus tankūs norimos formos.
5.3.5. Gyvatvorių formavimas Gyvatvorės gali būti laisvai augančios ir karpomos. Pastarosiossodinamos viena, dviem ar daugiau eilių. Jų paskirtis yra dekoratyvinė,apsauginė ir dengiančioji (maskuojančioji). Laisvai auginamoms gyvatvorėms tinka lanksvos, parko rožės,raugerškiai, veigelės. Tokios gyvatvorės neformuojamos, tačiau jas reikiaprižiūrėti kaip ir kitus krūmus, t.y. išpjaustyti ligotas, pasenusias ir
aplaužytas šakas, kad krūmai kuo gausiau žydėtų ir leistų naujus ūglius.Karpomos gyvatvorės skirstomos pagal aukštį į aukštas (aukštesnes kaip 2m), vidutines (1-2 m), žemas (0,5-1 m) ir bordiūrines (žemesnes nei 0,5 m).Klasikinės gyvatvorės yra apie 25 cm pločio. Siauriausias galima formuotiiš skroblų, buksmedžių, lenktašakių kaulenių. Bukų, gudobelių ir ligustrųgyvatvorės formuojamos 30-35 cm pločio, kiek platesnės – iš tujų,puskiparisių o iš eglių – ne siauresnės kaip 1 m. Greičiau gyvatvorėsužeis, jei medelyne sodmenys bus išauginti su gausiomis šakomis. Nešakotusaugalus reikia mažiausiai per pusę sutrumpinti, kad šakotis pradėtų nuopagrindo. Gyvatvorės gali būti trapecijos formos – karpant nuožulniai,skliautiškos, kūgiškos. Jų profilis turi priklausyti nuo pasodintų augalųsavybių. Taisyklingas gyvatvores būtina dažnai karpyti. Dėl šviesos trukumopradeda džiūti apatinės ir vidinės jų šakos. Vegetacijos metu keletą kartųnukarpomi ir gyvatvorių šonai, nes viršūnių karpymas skatina augtimiegančiuosius pumpurus. Per vasarą gyvatvorės nukerpamos mažiausiai 2-3, otrakinių klevų – net 5-6 kartus. Pirmą kartą – birželio mėnesį. Mūsųklimato sąlygomis patvaresnės yra siauros gyvatvorės, turinčios kietas,nelanksčias šakas, pvz., gudobelių, kaulenių ir kt. Šie augalai mažiaunukenčia žiemą nuo didelio kiekio sniego. Plačialapių, turinčių lanksčiasšakutes krūmų gyvatvores sunkiau formuoti, greičiau išlūžinėja šakos, josprasčiau atrodo. Pasenusios gyvatvorės atjauninamos – nukerpamos paliekantnuo žemės 10-15 cm. Tuomet reikia jas patręšti mineralinėmis trąšomis.5.3.6. Tręšimas Dekoratyviniai medžiai ir krūmai tręšiami organinėmis irmineralinėmis trąšomis užauga dvigubai didesni. Iš organinių trąšųnaudojamas mėšlas, pūdinys, durpės, iš mineralinių – azotas, fosforas ir
kalis. Mėšlas turi visus pagrindinius augalams reikalingus elementus -azotą,fosforą, kalį, be to, su mėšlu įterpiama daug organinės medžiagos, kurigerina dirvos struktūrą. Tik negalima tręšti šviežiu mėšlu. Geriausiai yraperpuvęs arba apie 2 savaites paraugintas ir praskiestas vandeniu santykiu1:10. Naudingas yra pūdinys (kompostas), kurį sudaro įvairi supuvusiorganinė medžiaga: medžių lapai, šakos, žolės, durpės, mėšlas. Vienamsuaugusiam medžiui pūdinio reikia apie 40 kg, o krūmui -iki 10 kg. Dekoratyviniai medžiai ir krūmai tręšiami ir durpėmis. Jos pirma turibūti išvėdintos, sumaišytos su mėšlu, kalkėmis, pelenais, tik tada įterptosį dirvą. Priešingu atveju, ypač aukštapelkių durpėse, lieka daug augalamskenksmingų rūgščių, o durpėse esančių maisto medžiagų jie nepasisavina.Negalima tręšti augalų, kurie mėgsta kalkingas dirvas. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi.Greičiausiai pasisavinamos įvairios salietros (amonio, kalio, natrio). Perdidelis azoto kiekis prailgina augalų vegetaciją, ūgliai nespėja sumedėtiir apšąla. Todėl amonio salietra augalus galima tręšti tik pavasarį irvasaros pradžioje. Dažnai naudojamas ir amonio sulfatas, kurį augalaipasisavina lėčiau, jis ilgiau išsilaiko dirvoje. Tręšiama rudenį arbapavasarį (100 g/m2).fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumągrybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą. Dažniausiai naudojamassuperfosfatas. Tręšiama rudenį. Superfosfatas didina dirvos rūgštingumą. Joberiama 300-400 g/m2. Kalis paspartina augalų augimą ir didina jų atsparumą šalčiui.Dažniausiai tręšiama kalio druska rudenį (200-300 g/m2). Gyvatvorės paprastai tręšiamos kasmet (rudenį ar pavasarį) ir darpapildomai vegetacijos pradžioje azotinėmis trąšomis.5.3.7. Paruošimas žiemai Dauguma dekoratyvinių medžių bei krūmų gerai žiemoja be priedangos.
Tačiau kai kurie žirniavaisiai, Liausono puskiparisiai, dalis lapuočiųšaltesnėmis žiemomis apšąla, ypač jauni ir vėlai rudenį pasodinti.Geriausia spygliuočius sodinti rugsėjo, lapuočius – spalio mėnesį. Augalaidengiami durpėmis, sausais lapais, eglišakėmis. Šaknys mulčiuojamossausomis durpėmis ar lapais,maždaug 15 cm storio sluoksniu. Neaukšti krūmai apdengiami eglių šakomis,aukštesni – aprišami. Lengviau pridengti vijoklinius augalus. Jų šaknys mulčiuojamosdurpėmis, o šakos prieš šalčius prilenkiamos prie žemės, prismeigiamoskuoliukais ir apdengiamos eglišakėmis.