Miško želdinimas

Untitled

KAUNO MIŠKU IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA

Miškininkystės ir kraštotvarkos fakultetas

Miškininkystės katedra

Miško želdinimas

Girionys KMAIK MKF, 2014

Turinys

Įstatymas

Miškoželdinimas reglamentuotas „Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais“ (V. žin. 2004, Nr. 39-1280), kurie privalomi visiems, kas turi miško. Juose nurodyti miško atkūrimo ir įveisimo būdai, želdaviečių dirvos paruošimas, medžių rūšinės sudėties parinkimas, želdinių tankumas, dirbtinio ir savaiminio atželdinimo derinimas, tikslinių želdinių veisimas bei želdinių tipų parinkimas, priežiūra ir apskaita. Pagal Miškų įstatymą visos kirtavietės turi būti dirbtinai atželdintos trejų metų laikotarpiu, o taikant savaiminį žėlimą – per ketverius metus.

Geografinis rajonas

Geografinis raajonas ar šalis turi savitą miškų rūšinę sandarą. Pavyzdžiui, šiaurinėse platumose vyrauja spygliuočiai, pietinėse – lapuočiai medžiai. Lietuva priklauso mišrių miškų zonai. Mūsų krašte vyrauja pušynai, eglynai ir beržynai. Iš viso Lietuvos miškuose auga 24 medžių rūšys. Iš jų dešimt yra labiau paplitusios ir sudaro medynus. Nors kraštas ir nedidelis, tačiau miškų rūšinė sudėtis labai skirtinga. Rūšių išplitimui labiausiai turi įtakos dirvožemis. Pavyzdžiui, Rytų Lietuvos smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose išplitępušynai, o Žemaitijos priemoliuose – eglynai. Lietuvos vidurio lygumose vyrauja lapuočiai, tarp jų auga irr kietieji lapuočiai – ąžuolai, uosiai ir klevai.

Medžių rūšys pagal augavietę

Kiekvieno medžio rūšis gerai auga tik jai būdingose augavietėse, o nepalankiose – skursta. Pušynai susitelkę smėlio ir priesmėlio, eglynai – priemolių, ąžuolynai – molių, uosynai – humusinguose priemolio ir molio, beržynai – priemolių dirvožemiuose.

Miškų kl

lasifikavimas pagal tipus

Miškininkystėje priimta klasifikuoti miškus pagal jų tipus. Pavyzdžiui, šiluose vyrauja pušynai, žaliašiliuose – eglynai, o giriose – lapuočiai. Grynų, t. y. vienos rūšies, medynų nedaug, dažniausiai jie susiformavę iš kelių rūšių -mišrūs. Mišrūs medynai tvaresni ir našesni. Daugiau sugeria iš oro anglies, todėl aplinkos švarinimo požiūriu jie vertingesni.

Populiariausių medžių rūšių medynai

Paprastoji pušis

Paprastoji pušis – labiausiai šiluose paplitusi rūšis. Brandžiame amžiuje vidutiniškai produkuoja per 300 m3/ha medienos, kuri labai plačiai naudojama. Kertami 100 metų amžiaus medynai prekinei medienai gauti. Pušys užauga 25-30 m aukščio, jų kamieno skersmuo 30-35 cm.

Dirvožemis:Pušys auga sausuose smėlynuose ir kimininėse pelkėse, jos nereiklios dirvožemio derlingumui ir drėgnumui. Smėlynuose turi giliai išvystytas šaknis. Dažniausiai sudaro grynus medynus, nes tokiose augavietėse kitos medžių rūšys auga silpnai ar išvis neauga. Pušys atsparios šalčiams, vėjams, bet nukenčia nuuo sniegolaužų. Dažnai savaime plinta pamiškėse, miško aikštėse ir kirtavietėse, kur maža žolinė ar krūmų augmenija. Vertingi parkų medžiai. Gyvena 200-500 metų.

Želdinimas: Iškirtus brandžius pušynus, efektyviausia, paruošus dirvą, atželdinti dirbtinai. Sodinama po 5-7 tūkst. dvimečių sodinukų 1 ha. Tose augavietėse, kur neželia žolinė ar krūmų augmenija, galima pasikliauti savaiminiu (natūraliu) atžėlimu. Jei planuojama pušyną atželdinti natūraliai, brandus medynas išretinamas, paliekant 100-150 vertingiausių medžių augti ir berti sėklas. Prieš sėkliniusmetus mineralizuojama biržės paklotė – ariama, frezuojama, daromos aikštelės. Mat nukritusios sėklos turi patekti į purų mineralinį dirvos sl

luoksnį, tik taip jos sudygsta. Beje, ne visuomet pavyksta savaime atželdinti pušynus, todėl patikimiau yra želdinti dirbtinai, sodinant dvimečius sodinukus. Sodinukai turi atitikti standartus ir būti genetiškai vertingi.

Paprastoji eglė

Paprastoji eglė – pasižymi vertinga plačiai naudojama mediena. Eglynai našesni už pušynus. Našiausiuose 50-70 metų amžiaus eglynuose užauga 600 m3/ha medienos. Aukščiausios, apie 45 m, eglės augo Punios ir Prienų šiluose. Sparčiai auga nuo 20 iki 50, šiek tiek lėčiau – 60-80 metų. Eglės gyvena iki 200-300 metų. Kirtimo amžius – 80 metų. Mediena naudojama statybose, baldų, celiuliozės pramonėje, muzikos instrumentųgamyboje, iš spyglių gaminamas eterinis aliejus.

Dirvožemis: Eglynai auga derlingesniuose dirvožemiuose negu pušynai, mėgsta priesmėlio ir priemolio vidutiniškai derlingus, drėgnokus dirvožemius. Išauga iki 30-40 m aukščio ir 30-35 cm skersmens. Tačiau jaunos eglės jautrios šalnoms, o vyresnės – vėjovartai. Daugumą eglynų periodiškai sudarko vėjai. Egles vėjas lengvai išverčia todėl, kad jų šaknys išplinta dirvožemio viršutiniuose sluoksniuose ir, siūbuojant kamienams, sutrūkinėja. Nusilpusius eglynus dažnai puola ento (vidiniai) kenkėjai. Eglės labai neatsparios užterštam miesto orui. Pušys yra šviesą mėgstanti medžių rūšis, o eglės – ūksminės. Todėl eglės, net iš dalies ir užpavėsintos, gali augti kartu su daugeliu medžių rūšių. Mišrūs eglynai atsparesni ir tvaresni negu gryni.

Želdinimas: Eglynų atkūrimas veiksmingas sodinant 3-4 metų sodinukus į gerai paruoštą dirvą. Kadangi eglynai dažniausiai auga drėgnose augavietėse, tikslinga dirvą ruošti formuojant mikropakilimus. Pavyzdžiui, sodinti ant vagos gūbrio ar

r specialiu padargu padarytuose kauburėliuose. Sodinama po 2,5-3 tūkst. sodinukų į 1 ha. Eglaitės mišrinamos su ąžuolais, klevais, liepomis ir net su pušimis. Savaime atželdyti eglynus sudėtinga, nes, išretinus medyną, likusius medžius išverčia vėjas, o derlingesnėse žemėse gausiai želia žolės ir krūmai. Tais atvejais, kai medyne yra susidariusios jaunų medelių grupės, aplink juos palaipsniui kertant medžius, galima laukti savaiminio eglučiųplitimo – žėlimo.

Paprastasis ąžuolas

Paprastasis ąžuolas – tai vertingiausia medžių rūšis ir ūkiniu, ir ekologiniu aspektu. Ąžuolai auga derlinguose molio ir priemolio dirvožemiuose, brandūs medynai produkuoja vidutiniškai 250 m3/ha, našūs – iki 600-660 m3/ha brangios medienos. Gyvena 500-600 ir daugiau metų. Kirtimo amžius – 120 metų. Ąžuolai vidutiniškai užauga 20-35 (kartais net 40) m aukščio ir 70 cm stiebo skersmens. Mėgsta nerūgščius ir neužmirkusius vidutinio drėgnumo ir derlingus gilius priemolius ir priesmėlius, turtingus mineralinių medžiagų. Šaknų sistema plati ir gili. Mediena naudojama baldams, patalpų apdailai.

Želdinimas: Ąžuolus atkurti miško ar įveisti ne miško žemėse gana sudėtinga. Nemažai tenka rūpintis jųapsauga ir priežiūra. Ąžuolynus atkurti savaiminio žėlimo būdu labai sudėtinga, o dažnai nepasiseka. Tenka želdinti dirbtinai. Tam tikslui turi būti tinkamai paruošta želdavietė ir dirva. Naudojami 4-5 metų sodmenys, ne žemesni kaip 0,6-0,7 m. Į 1 ha sodinama 4-6 tūkst. medelių. Jie iš karto gaubtais apsaugomi nuo žvėrių pakenkimų. Vėliau ąžuoliukai prižiūrimi, kad jų nestelbtų kiti medžiai. Jauni ąžuoliukai ypač nepakantūs viršūnės užtemdymui. An

nkstyvosios formos ąžuoliukai apšąla nuo vėlyvųjų šalnų. Geriau sodinti vėlyvosios formos kokybiškus ąžuoliukus. Ankstyvosios ir vėlyvosios formos ąžuoliukus nesudėtinga atskirti pagal pumpurų sprogimo pradžią pavasarį: ankstyvesniųjų pumpurai sprogsta beveik 2 savaitėmis anksčiau. Ąžuoliukai sodinant mišrinami su liepomis, klevais, uosiais ir skroblais. Jie auga ir su eglėmis bei vinkšnomis. Lietuvoje yra priimta ąžuolynų atkūrimo programa, tačiau dėl to, kad sudėtinga suformuoti gerus ąžuolų jaunuolynus, ji dažnai stringa. Pastaruoju metu dėl nenustatytų priežasčių ąžuolai masiškai džiūsta. Tad ąžuolų gilės ir sodinukai turi būti kilę iš sveikų medžių ar medynų. Be to, daug ąžuoliukų turi genetinį broką, todėl selekcija turi būti itin intensyvi.

Paprastasis uosis

Paprastasis uosis – tai viena iš reikliausių dirvožemiui medžių rūšių. Jo kirtimo amžius 100 metų. Auga sparčiai ir užauga iki 30-40 m aukščio, kamieno skersmuo 50-60 cm. Produktyvumas 220-250 m3/ha, našiuose medynuose iki 400-600 m3/ha medienos, kuri turi didžiulę vertę baldų gamyboje irgyvenamųjų namų apdailoje.

Dirvožemis: Ypač derlinguose dirvožemiuose uosiai kirtavietėse želdosi savaime, mėgsta karbonatinius, humusingus, drėgnus ir drėgnokus priemolius.

Želdinimas: Daug uosiukų atsiželdo iš kelmų, bet jų vertė menkesnė negu iš sėklų. Sėkmingesnis yra dirbtinis želdymas. Sodinama po 4-5 tūkst. sodinukų 1 hektare. Dažniausiai mišrinama su ąžuolais, klevais, juodalksniais ir liepomis. Sodinukai tinka sodinti į želdinius, kai pasiekia ne mažesnį kaip 0,5 m aukštį. Tokiems užaugti reikia trejų metų. Pastaraisiais metais uosiai masiškai džiūvo. Kodėl – priežastys neaiškios. Dabar uosius labai puola medieną pūdantys grybai. Todėl, atrenkant sodinukus želdiniams, būtina atkreipti dėmesį į jų kilmę. Pažeistų uosių ar medynų sodinukai želdiniams įveisti netinka. Ką tik pasodintusuosiukus, o ir vėliau, kol ant kamienų susidaro žiauberis, apkandžioja ir žievę laupo miško žvėrys. Todėl sodinukus reikia apsaugoti gaubtais, repelentais ar tvoromis.

Paprastasis beržas

Paprastasis beržas – tai vadinamoji pionierinė medžių rūšis. Beržai savaime gausiai želia visur, išskyrus kerpinius pušynus ir pelkes. Sėklinių beržų atranka pagal kokybę turi būti itin intensyvi. Beržai neilgaamžiai, gyvena 100-150 m., šviesamėgiai. Išauga iki 30-35 m aukščio, 40-50 cm skersmens. Našiuose beržynuose užauga 350-400 m3/ha medienos. Mediena be branduolio, balsva, naudojama baldams, popieriui gaminti. Pasitaiko kamienų su rusvuoju medienos branduoliu, kurių vertė menkesnė. Siekiant sukurti kokybiškai vertingus medynus gerai medienai auginti, sodmenys turi būti išauginti iš selekcinių sėklų. Intensyvios selekcijos sėklas augina Dubravos eksperimentinė-mokomoji urėdija.

Dirvožemis: Dirvožemio derlingumui bei drėgnumui nereiklūs, pakenčia pavasarinį potvynį. Labai atsparūs sausroms ir šalčiams.

Želdinimas: Dirbtinai želdoma 0,3-0,5 m aukščio sodinukais, sodinant 4-5 tūkst. sodinukų į 1 ha. Sodinukams ypatingos priežiūros nereikia, išskyrus stelbiančios augmenijos šalinimą. Beržai atsparūs ligoms ir kenkėjams. Beržynų kirtimo amžius 60 metų. Beržus galima auginti žemės ūkio plotuose popiermedžių, kurie turi aukštą kainą, gavybai.

Paprastoji drebulė

Paprastojidrebulė – tai sparčiai auganti ir didelės priežiūros nereikalaujanti medžių rūšis. Ji gerai atželia iš šaknų atžalų, todėl atželdinimas iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas. Tačiau iš šaknų atžėlę medžiai dažnai turi vidinį puvinį, dėl kurio mediena būna nepaklausi. Bendrai drebulynų kirtimo amžius 40 metų. Vidutinis medynų produktyvumas 275 m3/ha. Medžiai užauga iki 30 (35) m aukščio ir 80 cm skersmens. Gyvena 80-90 metų. Apie pusę visų drebulės medžių pažeidžia drebulinė pintis. Drebulių mediena tinka tarai, statybiniams ruošiniams, popieriui ir ypač celiuliozės gavybai.

Dirvožemis: Dirvožemio derlingumui vidutiniškai reikli. Atspari šalčiams ir sausroms.

Želdinimas: Kartu su beržais ir alksniais sparčiai atželia kirtavietėse, gaisravietėse. Sparčiai auga ir yra rezistentiški vidiniam puviniui.Kasmet minėtų sodinukų nemažus kiekius išaugina Lietuvos miškų instituto Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija. Auginama pagal išankstinius susitarimus. Sodinama 3-4 tūkst. drebulės sodinukų 1 ha, kai jie pasiekia 0,5 m aukštį.

Dirvožemis pagal augavietes

Miškininkai dirvožemius suskirstė pagal augaviečių ypatumus: Dirvožemio mechanines savybes – derlingumą ir drėgnumą.

1)Pagal derlingumą skirstomi ir žymimi raidėmis: a – labai nederlingi, b – nederlingi, c – derlingi, d – labai derlingi, f – ypač derlingi, e - ypač nederlingi.

2)Pagal drėgnumą skirstomi: N - normalaus, L – laikinai perteklinio drėgnumo, U - nuolat perteklinio drėgnumo ir P – pelkiniai.

Želdinimas pagal augavietę

Želdinimui parenkamos medžių rūšys, labiausiai tinkamos konkrečiai augavietei ir miško tikslinei paskirčiai. Derlingesnėse augimvietėse geriau auginti mišrų mišką, todėl sodinama ne viena, o kelios medžių rūšys. Daugiausiai sodinamos vietinės medžių rūšys – pušys, eglės, ąžuolai, uosiai, juodalksniai, liepos, beržai, iš nevietinių rūšių – europiniai maumedžiai, raudonieji ąžuolai, drebulės hibridai. Po kirtimo juodalksnynai ir baltalksnynai gerai atželia. Baltalksnių vietose įvesti kitas rūšis reikia nemažai pastangų ir želdinių priežiūros. Uosynų augimvietėse (Nf, Ld, Lf, Uf) gerai atželia uosiai. Želdinti galima ir retuose medynuose, ypač jaunesniuose, sodinant egles aikštėse (dalinis želdinimas). Taip formuojamas įvairiaamžis medynas.Medžių rūšių parinkimas, jų mišrinimo būdai, sodinimo tankumas, dirvos paruošimo būdas labai priklauso nuo augimvietės, sklypo padėties ir kitų veiksnių. Todėl būtina miškininkų konsultacija.

Atžėlimo plotas

Plotas laikomas atžėlusiu, jeigu 1 ha pasodintų ir prigijusių 4 metų amžiaus sodinukų skaičius yra ne mažesnis negu: pušų – 3 200, (kerpšiliuose - 4 000), eglių – 2 000, ąžuolų – 1 800, uosių – 2 000, juodalksnių – 2 200, beržų – 2 300, maumedžių – 2 000. Savaiminukų (0,5 m aukščio) 1 ha turi būti: ąžuolų – 4 000, uosių – 6 000, eglių – 4 000, pušų – 6 000, (kerpšiliuose ir brukniašiliuose- 8 000), juodalksnių – 6 000, beržų – 6 000, drebulių, baltalksnių – 6 000. Iškirsti ąžuolynai, uosynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augimvietėse, turi būti atkuriami sėjant ar sodinant tų pačių rūšių medžius. Žuvusius medynus būtina atkurti per dvejus metus.

Miško prieaugis

Kasmet 1 ha vidutiniškai priauga 5-7 m3 medienos, tačiau atskiruose medynuose medienos prieaugis gali būti labai nevienodas. Jaunesniuose medynuose prieaugis yra didesnis, senstant miškui palaipsniui mažėja. Ne visą prieaugį galima sunaudoti: apie 25 proc. prieaugio natūraliai iškrenta iš medyno, apie 25 proc. iškertama tarpiniais kirtimais ir apie 50 proc. sukaupiama pagrindiniam kirtimui. Ūkininkavimo tikslas – sunaudoti kuo daugiau iškrentančių medynų.

Naudota literatūra

http://lt.wikipedia.org/wiki/Mi%C5%A1ko_%C4%AFveisimas

http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1410&z=67

http://www.salmu.lt/lt?cid=14

http://www.miskodarbai.lt/zeldinimas.html

Leave a Comment