Tarptautinių verslo galimybių paieškos Vokietijos rinkoje

400 0

TURINYS

ĮVADAS. 3

  1. BENDROJI INFORMACIJA APIE VOKIETIJA.. 4
  2. LIETUVOS IR VOKIETIJOS EKONOMINIAI SANTYKIAI. 6

2.1.       Pagrindinių ekonominių rodiklių lyginamoji analizė. 6

2.2.       Verslo aplinkos analizė. 9

  1. VERSLO PLĖTROS GALIMYBĖS. 10

IŠVADOS. 15

LITERATŪRA.. 1

ĮVADAS

Lietuva jau kaip 25 metus yra nepriklausoma valstybė. Tiek daug laiko praėjo, mūsų šalies rinka po truputį auga. Nors ir susiduriame su sunkumais, kaip 2008 metų krizė, po kurios pamažu atsigauname ir kai kuriose srityse netgi pasiekėme prieš krizinio laikotarpio rezultatus. Tačiau mūsų rinkai tai buvo ne vienintelis išbandymas. 2014 metais Rusija paskelbė embargą. Tačiau net ir labai susitraukęs prekių ir paslaugų eksportas į Rusiją turėjo tik minimalų poveikį Lietuvos ekonomikai. Praradimus Rusijos rinkose gana greitai pavyko kompensuoti sparčiai augančiu eksportu į kitas Europos rinkas. Atsižvelgi

iant į anksčiau minėta faktą, Lietuvai eksportas yra vienas iš svarbiausių ekonominių rodikliu. Norint išsiaiškinti šio rodiklio svarbą buvo buvo pasirinkta, viena iš Europos Sąjungos didžiųjų, valstybė – Vokietija. Nors tai ir stipri savo statusu EU valstybė tačiau turinti ir savų trukumų, kaip palaipsniui didėjantis gyventojų skaičius. Dėl šio trūkumo, didėja tam tikrų prekių ir paslaugų paklausa ir neužtenka vietos rinkos pasiūlos. Tai įtakoja importas didėjimą iš kitų šaliu ir tai puiki galimybė plėsti Lietuvos eksportą į šią šalį.

 Darbo tikslas – ištirti eksporto plėtros galimybes į Vokietij
jos rinką. Praktinio darbo uždaviniai:

  1. Išanalizuoti Lietuvos ir Vokietijos dvišalę prekybą 2004-2014 metais (eksportas, importas, balansas, lentelė, grafikas, išvados, BVP).
  2. Nagrinėti eksporto į Vokietiją dinamiką 2004-2014 m. (6-9 pagrindinės eksporto prekių grupės)
  3. Atlikti eksporto rinkų analizę pagal Vokietiją
  4. Ištirti tarptautinio verslo galimybes Vokietijoje pagal ekonominius rodiklius
  5. Pasirinkti rekomendacijas bei įžvalgas d
    dėl eksporto plėtros į Vokietiją.

Naudojami duomenys: Statistikos departamentas, euro star , euro centr, intra cent tarpt prekybos bankas, pasaulio banko duomenys apie indeksus.

1.   BENDROJI INFORMACIJA APIE VOKIETIJA

Pavadinimas                     Vokietijos Federacinė Respublika

Sostinė                               Berlynas

Regionas                            Vakarų Europoje, sudaryta iš 16 federacinių vienetų (žemių). Šiaurėje ribojasi su DanijaŠiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su PrancūzijaLiuksemburguBelgija ir Nyderlandais.

Politinė santvarka            Vokietija yra federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Dabartinė Vokietijos Konstitucija buvo priimta 1949 metais. Valstybės vadovas – federacijos prezidentas (Bundesprezidentas), jį 5 metų kadencijai kartu renka Bundestagas ir Bundesratas. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi. Prezidentas skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus). Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas (renkamas tiesiogiai) bei federalinėms žemėms atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas 4 metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, veikia 4 frakcijos – krikdemai (CDU/CSU), socialdemokratai (SPD), FDP ir Žalieji. Vyriausybei vadovauja fed

deralinis kancleris (Bundeskancleris), renkamas parlamento.

Tarptautiniai ryšiai          Vokietija yra viena iš Europos Bendrijų steigėjų, viena iš didžiųjų ES narių, kartu su PrancūzijaItalija ir Jungtine Karalyste daugiausiai balsų ES institucijose turinti valstybė narė. Kartu su Prancūzija Vokietija atlieka iš esmės vadovaujantį vaidmenį. Pagrindinė Europos Sąjungos plėtros šalininkė. Siekia stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą, nuolatinės vietos Jungtinių Tautų Saugumo taryboje (nurodydama, kad ją remia PrancūzijaRusija ir Japonija).

Gyventojai                        81 083 600 žmonių (2014 metų duomenimis)

Valiuta                               Eurai

Ekonomika                        Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje ir ketvirta pagal nominalųjį BVP pasaulyje. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. 2008 

 m. BVP sudarė 2 918 mlrd. €. Itin išplėtota pramonė. Pagrindinės ūkio šakos – chemijos pramonė, metalurgija, mašinų ir automobilių gamyba. Gaminamos elektronikos prekės, kompiuteriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Šalis eksportuoja labai daug prekių. Dauguma šalies produktų yra inžinerijos produktai, ypač automobiliai, mašinos, metalo ir chemijos prekės. Visame pasaulyje žinomos Vokietijos kokybiškos ir patikimos prekės. Žinomi automobiliai (Volkswagen, BMW, Audi, Opel, Mercedes), fotoaparatai (Leitz). Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip Hanoveryje, Frankfurte prie Maino ir Berlyne.

Prekybiniai partneriai     svarbiausi prekybos partneriai Prancūzija, Nyderlandai, JAV ir Didžioji Britanija.

 2.   LIETUVOS IR VOKIETIJOS EKONOMINIAI SANTYKIAI

2.1.  Pagrindinių ekonominių rodiklių lyginamoji analizė

Praėjus dviem metams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, mūsų šalies rinkos lyderiai nesnaudė ir sudarė vieną pirmųjų tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos “Dėl Kapitalo Investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos” susitarimą, kuris buvo priimtas 1992 metų vasario 28 dieną.  Šio susitarimo dėka Lietuva ir Vokietiją užmezgė tarpvalstybinius ekonominius santykius. Kurių pasėkoje buvo bendradarbiaujama įvairiais investavimo, naujų verslo kūrimo abiejose šalyse klausimais. Tačiau po penkerių metų norint dar labiau sustiprinti tarpusavio ekonominius ryšius buvo priimta „Pajamų ir Kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo“ sutartis, kuri įsigaliojo 1998 m. rugpjūčio mėn. Ši sutartis padėjo išvengti dvigubo kapitalo išteklių apmokestinimo. Taip buvo supaprastinta tarpvalstybinė pajamų ir kapitalo apmokestinimo sistema, kurios dėka inv

vestuotojai bei smulkesni verslai gauna didesnį pelną negu prieš tai. Atvėrė naujas Lietuvos ir Vokietijos rinkų galimybes bendradarbiauti, kurti naujus verslus ir naujus kelius ateities perspektyvoms.

Lietuvos Statistikos departamentas nuo 2004 metų iki šių dienų pradėjo tirti Europos Sąjungos ir Lietuvos prekybos rodiklius. Lietuvos ir Vokietijos prekybos rodikliai nuo 2004 iki 2014 metų nurodyta 1-ame paveikslėlyje.

Pav. 1 Lietuvos ir Vokietijos prekyba 2004-2014 metais (mln. Eurų)

  2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Eksportas mln. Eur 767 891 969 1313 1151 1142 1547 1874 1787 1761 1763
Importas mln. Eur 1671 1894 2293 2671 2505 1487 1862 2278 2536 2752 2902
Balansas mln. Eur -904 -1003 -1324 -1357 -1354 -345 -314 -403 -749 -991 -1140

Palyginus duotus rodiklius galima teigti kad nuo 2004 metų iki 2007 metų kilo eksportas į Vokietijos rinką tačiau prasidėjus krizei 2008 eksportas sumažėjo 162 mln. eurų ir dar po metų 2009 krito 9 mln. eurų. 2010 metais eksportas pakilo 400 mln. eurų šis pokytis rodo, kad mūsų rinka nors ir nukentėjo per 2008 metų krizę tačiau sugebėjo ganėtinai greitai ir stipriai atsigauti. Todėl galime teigti, kad mūsų rinka yra pasiruošusi ateities grėsmėms ir būsimoms galimybėms plėsti eksportą į kitas šalis kaip Vokietija. Eksporto ir Importo rodiklių stulpelinė diagrama parodo Lietuvos ir Vokietijos prekybos skirtumus ir tarpusavio balansą (2 pav.).

Pav. 2 Eksporto rinkos analizė  (2004-2014 m.)

Remiantis diagramomis Lietuvos eksportas yra mažesnis už importą. Tai parodo kokia mūsų valstybė yra priklausoma nuo Vokietijos importuojamų prekių ir paslaugų. Tai yra blogai, mes turime mažinti impotuojamos į Lietuvą produkcijos kiekį, norint padidinti mūsų šalies savarankiškumą ir norint didinti eksportuojamos produkcijos kiekį. Mažiausias skirtumas tarp eksporto ir

importo buvo tik 2009 metais. Nuo 2011 metų iki 2014 metų yra pastebėtas tolygus eksporto mažėjimas šį rodiklį turime didinti naujomis inovacijosmis, produktais ir paslaugomis, jeigu taip nieko ir nedarysime šis rodiklis nenustos mažėti.

Reikia žinoma nepamiršti palyginti svarbiausio rinkos rodiklio, tai bendras vidaus produktas skirtas vienam žmogui. Šis rodiklis nurodo kokio dydžio tais metais yra valstybės rinkos padėtis ar tai labai aukšta, ar labaižema. 3 lentelėje pateikti 2004-2014 metų BVP (GDP) rodikliai vienam žmogui lyginant su bendru Europos Sąjungos rodiklio vidurkiu.

Remiantis 3 paveikslėlio diagrama galima teigti kad Lietuvos ir Vokietijos BVP labai skiriasi, tai įrodo, kad Vokietijos rinka yra stipresnė už Lietuvos rinką. Vokietijos BVP nežymiai pradėjo mažėti prieš kriziniu laikotarpiu 2004 – 2009, tačiau sugebėjo atsitiesti ir vėl pagauti augimo tempą 2009-2014 metais. Tačiau Lietuvos BVP nėra labai stiprus it dėja jam nepavyko išvengti krizės padarinių 2008-2009 metais krito BVP. Bet nuo 2009 iki 2014 metų BVP palaipsniui didėjo kol perkopė prieš krizinio laikotarpo dydį. Šios diagramos įrodo, kad ir kokios sunkios krizės ar dar kitokios problemos atsirastų abi šalys sugeba palaipsniui atsigauti.

2.2.  Verslo aplinkos analizė

Norint plėsti Lietuvos eksporto mastus, reikia išanalizuoti Vokietijos ir Lietuvos rinkas. 3 lentelėje pavaizduoti Lietuvos ir Vokietijos verslo aplinkos rodikliai. Kuo mažesnis skaičius tuo geresnė pozicija lyginant su visomis Europos Sąjungos valstybėmis.

Pav.  3 Verslo aplinkos analizė

. . .

paklausa tai trečia iš eksporto lyderių, tačiau nelabai stabili savo eksportuojamų žaliavų ribotais ištekliais.

Pav. 40 Medienos ir medžio dirbinių palausa 2004-2014 metais

Remiantis brėžiniu galima teigti prieš kriziniu laikotarpiu nuo 2004 iki 2007 metų medienos ir medžio dirbinių paklausa tolygiai kilo, o nuo 2007 iki 2009 staigiai krito paklausa. Tačiau po tokio prekybos nuosmukio ši rinkis dalis sugebėjo atsigauti ir išlaikyti pastovią paklausą nuo 2012 iki 2014 metų. Kitoje lentelėje pav. 11 bus bandoma nustatyti būsimų 2-jų metų paklausos dydžius.

 Pav. 11 Struktūrizuota medienos ir medžio dirbinių paklausos analizė

Mediena ir medžio dirbiniai yteorinis yi-yteorinis |yi-yteor| |yi-yteorinis|/yi
2004 73714.1 74438.7 -724.6 724.64 0.010
2005 80396 79936.4 459.6 459.56 0.006
2006 93993.4 85434.1 8559.3 8559.26 0.091
2007 99933.3 90931.8 9001.5 9001.46 0.090
2008 88657.6 96429.5 -7771.9 7771.94 0.088
2009 78152.3 101927.2 -23774.9 23774.94 0.304
2010 106265.6 107424.9 -1159.3 1159.34 0.011
2011 119898.4 112922.6 6975.8 6975.76 0.058
2012 127978 118420.3 9557.7 9557.66 0.075
2013 125645 123918.0 1727.0 1726.96 0.014
2014 126565.9 129415.7 -2849.8 2849.84 0.023
2015 134913.4
2016 140411.1
Suma: 0.769
        Aproksimacijos paklaida: 7%
 

 

Remiantis 11 lentele galima prognozuoti tikslią 2015 metų medienos ir medžio dirbinių paklausą. 2015 metais paklausa išaugs 8347,5 tūkstančiais eurų, lyginant su 2014 metais. O 2016 metais galima teigti, kad paklausa dar išaugs 5497,7 tūkstančiais eurų lyginant sų 2015 metų prognoze.

IŠVADOS

  1. Lietuvos ir Vokietijos dvišalė prekybą yra labai svarbi abiejoms šalims, nors ir Vokietija daugiau eksportuoja į mūsų valstybę prekes ir paslaugas, tačiau Lietuva stengiasi neatsilikti ir daugiau eksportuoti negu importuoti. Jeigų taip ir toliau augs Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų skaičius, tai didėsir BVP vienam gyventojui ir mūsų valstybės ekonominė padėtis gerės.
  2. Nuo 2004-2014 metų Lietuva pagrinde į Vokietijos rinką eksportavo: trašas, plastiką ir jo dirbinius, baldus, antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys, drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus, mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys, Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) ir pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; naturalus medus; gyvulinės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje veikloje. Iš kurių daugiausiai eksportavom baldų, plastiko ir jo dirbinių ir medienos ir medžio dirbinių.
  3. Atsižvelgiant į ekonominius rodiklius galima teigti, kad Vokietija yra stipri, daug perspektyvų turinti šalis, kurioje nors ir sunku, bet apsimoka kurti versla. O tiriant Lietuvos ekonominius rodiklius mūsų valstybė neatsilieka nuo Vokietijos, sukurti Lietuvoje verslą nėra labai sunku tačiau reikia išsiaiškinti ar kuriamo verslo rūšis išsilaikys mūsų valstybės nelabai pastovioje rinkoje.
  4. Galutinės mano išvados: nors Vokietija ir stipri šalis ji turi savų trūkumų kurių dėka turėtų didėti būtiniausių prekių paklausa dėl to gali pritrūkti vietos gamintojų ir ši šalis turėtų iš Lietuvos importuotis tas trūkstamas prekes ir paslaugas, labiausiai šiuo metu apsimoka Lietuvai eksportuoti tai baldus, medieną ir medžio dirbinius ir trąšas.

LITERATŪRA

  1. Tarptautinė BVP nuo 2003 iki 2014 metų įvairių šalių lentelė: http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=tec00114&language=en
  2. Vikipedijos straipsnis apie Vokietiją: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vokietija#Ekonomika
  3. Lietuvos statistikos departamentas: http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles43
  4. Lietuvos ir Vokietijos ekonominiai santykiai: https://www.urm.lt/default/lt/lietuva-vokietija
  5. Šečkutė.“ Metai po Rusijos embargo – poveikis buvo minimalus“: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/v-seckute-metai-po-rusijos-embargo-poveikis-buvo-minimalus.d?id=68962462
  6. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo“ sutartis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.52E4CC135D01
  7. Nations Enciclopedia: http://www.nationsencyclopedia.com/economies/Europe/Lithuania-INTERNATIONAL-TRADE.html
  8. Straipsnis „Suskaičiavo pabėgėlių naudą, ekonomistai – skeptiški“: http://www.verslozinios.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/22/briuselis-suskaiciavo-pabegeliu-nauda-ekonomistai–skeptiski
  9. http://www.tatsachen-ueber-deutschland.de/lt/ekonomika/main-content-06/stipri-vokietijos-ekonomika.html

Join the Conversation