Psichoze

Įžanga

“Visuomenės ir individo laisvė, klestėjimas ir tobulėjimas yra svarbiausios žmogaus vertybės. Jos bus pasiektos, jei gerai informuoti piliečiai galės naudotis savo demokratiškomis teisėmis ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kūrybiškas dalyvavimas ir demokratijos plėtra priklauso nuo pakankamo švietimo ir nuo galimybės laisvai ir nevaržomai naudotis žiniomis, idėjomis, kultūra ir informacija. Viešoji biblioteka, vietiniai žinijos vartai, sukuria pagrindines individo ir visuomenės grupių visą gyvenimą nenutrūkstančio mokymosi, nepriklausomų sprendimų ir kultūrinio tobulėjimo sąlygas.” (UNESCO viešųjų bibliotekų manifestas 1994).
Šis Manifestas išreiškia UNESCO tikėjimą viešąja biiblioteka kaip švietimo, kultūros ir informacijos gyvybine jėga, kaip esminiu veiksniu puoselėjant taiką ir dvasinę gerovę per vyrų ir moterų protus. Todėl pasirinkdamas organizaciją (įmonę, įstaigą ar kitą susivienijimą) kaip vadovavimo psichologijos savarankiško darbo tyrinėjimo objektą, pagrindiniai mano vidiniai motyvai ir įsitikinimai buvo priežastys, dėl kurių norėčiau panagrinėti tokią viešąją organizaciją kaip Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kurioje, galima sakyti, užaugau ir subrendau kaip asmenybė ir pilnavertis visuomenės dalis.
Šio savarankiško darbo tikslas: trumpai apžvelgti Zarasų bibliotekos istoriją, pagrindinę veiklą; viiziją, misiją; bibliotekos tradicijas, vertybes; organizacinę valdymo struktūrą; motyvavimo priemonės ir metodai, kurie taikomi Zarasų bibliotekos valdymo (vadovavimo) procese. O taip pat : įvertinti Zarasų bibliotekos vadovavimo stilių, nustatyti vadovavimo stiliaus charakteristiką; pritaikyti vadovavimo psichologijos teorinius aspektus prie praktinių stebėjimų, analizuojant es

samą ir gautą informaciją apie Zarasų bibliotekos darbo vidinius santykius, elgseną, vadovavimo ypatybes.

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija

1923 m. gegužės 15 d. buvo įsteigtas Centrinio valstybės knygyno Zarasų skyrius. Prasidėjo bibliotekos kūrimas.
Bibliotekos užuomazgą sudarė kelios iš dvarų atgabentos be savininkų likusios ir išplėštos bibliotekos. Prie jų buvo prijungtas nemažas Zarasuose veikusios kultūros švietimo draugijos “Akstinas” rinkinys, keliasdešimt knygų dovanojo patys zarasiečiai, be to buvo nupirkta 221 knyga iš švietimo ministerijos skirtų lėšų.
1925 metais Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Stulginskis paskelbė Seimo 1925 m. lapkričio 27 d. priimtą Švietimo Ministerijos Ežerėnų skyriaus vedėjo etatą.
1923 – 1932 metais įsigyta 5200 knygų, iš jų lietuvių kalba 42 rusų kalba – 40 %, vokiečių kalba – 16 %, lenkų kalba – 2%. Prie skyriaus veikė skaitykla, kurioje kasmet vidutiniškai buvo prenumeruojami 38 – 45 periodiniai leidiniai.
Nuo 1936 metų rugsėjo 1 dienos knygyno Zarasų skyrius pavadintas Zarasų vaalstybine viešąja biblioteka.
Platiesiems skaitytojų sluoksniams biblioteka buvo neprieinama. Zarasų viešojoje bibliotekoje 1939 metais buvo 330 skaitytojų, 7 628 tomų knygų.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje gaisruose žuvo beveik viskas, kas buvo sukaupta bibliotekoje.
Pokario metais prasidėjo bibliotekos atkūrimas. Dalį knygų atnešė patys Zarasų miesto gyventojai. Zarasuose vėl pradėjo veikti biblioteka, kuri įsikūrė Pakalnės gatvėje Nr.1.
1949 m. Zarasų viešojoje bibliotekoje dirbo bibliotekos vedėjas ir bibliotekininkas. Biblioteka aptarnavo 497 skaitytojus, kuriems išdavė 5 335 knygas.
1950 m. Zarasų valstybinė viešoji biblioteka tapo rajonine biblioteka.
Tais pačiais 1950 metais bibliotekoje kilo gaisras. Žu

uvo beveik visas knygų fondas. Po gaisro biblioteka įsikūrė M. Melnikaitės gatvėje.
1953 m. biblioteka perkelta į kultūros namus.
1973 m. biblioteka įsikūrė buvusios gimnazijos patalpose D. Bukonto gatvėje Nr.20 ( dabartinėse patalpose). Antras aukštas buvo skirtas suaugusiųjų skaitytojų ir vaikų aptarnavimui. Trečiame – administracija, metodikos, knygų katalogavimo ir tvarkymo skyrius, saugykla.
1974 m. Zarasų rajono biblioteka pradėjo dirbti centralizuotai. Ji tapo centrine biblioteka su 36 filialais.
1995 m. Zarasų rajono centrinė biblioteka pavadinta Zarasų rajono Savivaldybės viešąja biblioteka su 22 filialais.
1998 m. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos tinkle – 23 filialai ( 1998 01 01 įjungtas Zarasų m. ligoninės filialas).
2003 m. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos tinkle – 22 filialai (2002 m. pabaigoje uždarytas Užtiltės kaimo filialas).

Zarasų rajono savivaldybės bibliotekos veikla

Lietuvos bibliotekos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Kultūros ministerijos norminiais aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautiniais susitarimais. Kiekviena biblioteka, nesvarbu, ar ji turi juridinio asmens teises, veikia pagal steigėjo patvirtintus bibliotekos nuostatus.
Bibliotekos steigėjas yra rajono savivaldybės taryba. Biblioteka registruojama vadovaujantis Kultūros įstaigų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka – kultūros, švietimo, informacijos įstaiga. Svarbiausia veikla yra rinkti, tvarkyti, sisteminti ir saugoti spaudinius bei kitus dokumentus (rankraščius, garsinius, regimuosius, vaizdinius, elektroninius ir kt.), suteikti visuomenės švietimui, informacijai bei asmenybės ugdymui reikalingus išteklius ir

r paslaugas, užtikrinti lygias piliečių teises laisvai prieiti prie informacijos, nežiūrint jų rasės, tautybės, amžiaus, tikėjimo, kalbos, negalios, socialinės ar turtinės padėties, išsilavinimo.
Zarasų viešojoje bibliotekoje vartotojams:
· spaudiniai išduodami į namus
· teikiama informacija ir žinios, atsakoma į užklausas žodžiu, raštu, telefonu
· galima vykdyti paiešką Internete, bibliotekos elektroniniame viešajame dialoginiame kataloge OPAC,
· galima vykdyti paiešką kompiuterinės teisinės informacijos duomenų bazėje LITLEX
· suteikiama galimybė užsisakyti spaudinius per tarpbibliotekinį abonementą (TBA) iš kitų Lietuvos bibliotekų
· sudarytos sąlygos savarankiškai mokytis užsienio kalbų, naudotis mokomąja medžiaga ir elektronine informacija: anglų ir vokiečių kalbų mokomosiomis programomis kompiuteriniuose kompaktiniuose diskuose
· suteikiama galimybė gauti specializuotą informaciją apie Europos Sąjungą, nevyriausybines organizacijas ir verslo sektorių.
· suteikiama galimybė naudotis garso ir vaizdo dokumentais: plokštelėmis, garso kasetėmis, muzikos kompaktiniais diskais, skaitmeniniais diskais
· suteikiama galimybė nemokamai žiūrėti videofilmus: vaidybinius, dokumentinius, animacinius
· suteikiama galimybė naudotis žaisloteka
· sudarytos sąlygos plėtoti klubų veiklą – angliškai kalbančių “5 o’clock”., vokiškai kalbančių “Edelweiss”, jaunimo meno klubo “Lietus vitraže”, literatų “Virš tylos”.
Zarasų rajono centralizuotą bibliotekų tinklą sudaro 22 bibliotekos: viešoji biblioteka, 3 miestų filialai, iš jų – specializuotas Zarasų ligoninės filialas, 19 kaimo filialų, 2 knygų išdavimo punktai.
Zarasų rajono savivaldybės bibliotekos fondas, struktūra

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje sukaupta per 70 tūkst. dokumentų, iš jų – 48 tūkst. vnt. knygų lietuvių, vokiečių, lenkų kalbomis. Per metus apsilanko apie 42 tūkst. lankytojų, išduodama per 74 tūkst. vn

nt. dokumentų.
Informacijos ir Periodikos skaitykloje yra gausus laikraščių ir žurnalų pasirinkimas. Bibliotekoje prenumeruojami 106 pavadinimų periodiniai leidiniai lietuvių ir užsienio kalbomis.
Kraštotyros skaitykloje sukaupta per 1,7 tūkst. dokumentų: knygų, brošiūrų, lapelių, lankstukų, laikraščių, bibliografų parengtų kraštotyros darbų, atvirukų, skaidrių, spausdintos grafikos, plakatų ir kita. Kraštotyros leidinių fonde surinkta ir užfiksuota informacija apie žymių krašto žmonių – kalbininko K.Būgos, poetų A.Vienažindžio, F.Kiršos, P.Širvio, L.B.Švalkaus, kompozitoriaus J.Gruodžio, dailininko M.Šileikio ir kitų gyvenimą ir veiklą. Saugomi jų kūriniai, autografai. Kraštotyros kartotekoje surinkta 39 tūkst. kortelių. Nuo 1999 m. analiziniai įrašai kuriami elektroniniame kataloge. Sukurta apie 5000 įrašų. Atskirą fondo dalį sudaro seni ir reti spaudiniai, išleisti Lietuvoje ir kitose valstybėse iki 1945 m. Seniausia knyga – “Swenta Jezaus Christaus Ewngelia”, išleista 1816 m.
Fonotekos fondą sudaro mokslinė, pedagoginė, mokomoji ir mokslo populiarioji literatūra apie muziką, natos, garsiniai dokumentai, periodiniai leidiniai. Sukaupta 647 knygos, 886 natų leidiniai, 2974 plokštelės, 159 garsajuostės, 215 kompaktinių diskų. Prenumeruojami periodiniai leidiniai Muzikos barai, Akordeono muzika, Top girl. 2002 m. daug dėmesio skirta fonotekos veiklos suaktyvinimui. Po projekto “Palankių sąlygų jaunimo informaciniam švietimui sukūrimas Zarasų viešojoje bibliotekoje” (2001m.) įgyvendinimo bibliotekos fonoteka sumodernėjo. 11 klasės moksleivis Ramūnas Juškėnas nutapė originalią tapybos kompoziciją “Muzikos medį”, padabintą įvairiais muzikos instrumentais. Įsigyti nauji muzikos centrai. Fonoteka – populiari jaunimo “erdvė” veiklai, kur rengiamos diskusijos, organizuojami susibūrimai, organizuojamos muzikos perklausos jubiliejams ir personalijoms. 2002 m. fonotekoje organizuota 15 muzikos renginių, kuriuose dalyvavo beveik 300 lankytojų. Organizuojant muzikos renginius, bendradarbiaujama su Zarasų meno mokykla, Zarasų Ąžuolo gimnazija.
Užsienio kalbų skaitykla veikia bibliotekoje nuo 1999 metų sausio mėnesio. Fonde – apie 1000 vienetų įvairių dokumentų anglų ir vokiečių kalba – vadovėlų, žodynų, vaizdo ir garso įrašų, grožinės literatūros. Vartotojai gali naudotis muzikos aparatūra, ausinėmis.
Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje:skaito 1 246 vartotojai, registruota 16 480 lankytojų, išduota 26 784 fiziniai vienetai dokumentų, organizuoti 42 renginiai, surengta 19 parodų, fondas – 26 668 fiziniai vienetai

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos misija, vizija

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuostatuose parašyta, kad “ bibliotekos misija yra stiprinti Zarasų viešosios bibliotekos kaip informacijos, švietimo ir kultūros centro vietos bendruomenei funkcijas. Sudaryti palankias sąlygas bibliotekos vartotojų informacinių poreikių tenkinimui. Gerinti sąlygas bibliotekos vartotojams švietimo poreikių tenkinimui. Skirti didelį dėmesį vaikų ir jaunimo skaitymo įgūdžių stiprinimui, vaizduotės lavinimui. Skatinti popamokinę veiklą, bibliotekoje organizuojant vaikų ir jaunimo turiningą užimtumą. “
Įgyvendinant Zarasų bibliotekos misija, yra nustatyti konkretus tikslai ir uždaviniai. Tikslai yra organizacijos veiklos pagrindas. Zarasų bibliotekos einamieji tikslai yra pastoviai pildyti bibliotekos knygų, informacijos, dokumentų fondą; tobulinti savo darbuotojų profesinius įgudžius, kvalifikacijos kelimą; renginių organizacinę kokybę. Taip pat yra nustatyti ilgalaikiai bibliotekos tikslai, tai yra naujos katalogo sistemos įdiegimas (knygų paieška per kompiuterį ir knygų išdavymas pagal knygos brukšninį kodą); interneto skaityklos išplietimas, naujų informacinių technologijų idiegimas; naujojo bibliotekos priestato statyba ir esamų patalpų (fondų, saugyklų ir kitų) sutvarkymas. Yra ir perspektyviniai tikslai , kurie (pagal Zarasų bibliotekos direktorės) sutampa su bibliotekos vizija, kuri nėra taip aiškiai išreikšta bibliotekos nuostatuose, tačiau bibliotekos vadovės bibliotekos vizija būtų – sujungti Zarasų biblioteką ir Zarasų muziejų institucijas bei kitas švietimo ir mokslo įstaigas į tokį vientisą “kultūrinį” vienetą, subalansuotą branduolį, kuris taptų Zarasų regiono mokslo, švietimo ir kultūros centru.
Tokio kultūrinio centro paslaugų branduolį turėtų sudaryti šie, su informacija, raštingumu, švietimu ir kultūra susiję. esminiai uždaviniai:
* ugdyti ir stiprinti vaikų skaitymo įgūdžius nuo ankstyvos vaikystės;
* remti individualų mokymąsi ir savišvietą, taip pat visų lygių formalųjį švietimą;
* sudaryti galimybes ugdyti individo kūrybiškumą;
* skatinti vaikų ir jaunimo vaizduotę ir kūrybiškumą;
* plėsti kultūros paveldo, meno suvokimo, mokslo pasiekimų ir naujovių pažinimo akiratį;
* sudaryti galimybę naudotis visų vaidinamųjų menų kultūros raiškomis;
* puoselėti kultūrų dialogą ir skatinti kultūros įvairovę;
* remti žodinę tradiciją;
* užtikrinti piliečiams galimybę naudotis visų rūšių bendruomenės informaciją;
* teikti tinkamas informacijos paslaugas vietinėms įmonėms, draugijoms, interesų grupėms;
* padėti tobulinti informacijos ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius;
* remti ir dalyvauti visų amžiaus grupių raštingumo programų veikloje.

Zarasų bibliotekos kultūros aspektai, tradicijos; vertybės

Organizacijos kultūra – tai vertybių sistema, suprantama ir priimtina visiems organizacijos nariams, leidžianti organizacijai kryptingai veikti bei palaikoma organizacijos istorijos, tradicijų, ceremonijų ir t.t., taip pat padedanti išsiskirti iš kitų organizacijų.
Zarasų bibliotekos tradicijos formuojasi jau beveik 80 metų. Įvairiais laikotarpiais jos buvo gana skirtingos, daug priklausidavo nuo politinės situacijos, vyraujančios ideologijos tuo laikotarpių.
Nuo 1980 metų kiekvieną vasarą biblioteka organizuoja “Vasaros skaitymų” konkursus.Tai vasaros metu sudaro palankias sąlygas naudotis naujomis knygomis, žurnalais ir elektronine informacija; skatina originalios literatūros bei geriausių vaikų bei paauglių šiaurės šalių literatūros vertimų populiarinimą skaitytojų tarpe, supažindina moksleivius su naujais autoriais ir jų kūriniais; ieško naujų informavimo formų apie spaudinius, esamus Zarasų viešojoje bibliotekoje; ugdo vaikų ir paauglių informacinį raštingumą, organizuojant kompiuterinio raštingumo kursus;
Nuo 1994 m. organizuojamas “Metų bibliotekininko” konkursas. Tai labai skatina bibliotekos darbuotojų darbo kokybę, atsakingumą, o ypač kūrybiškūmą.
Organizuojamas “Šauniausio skaitytojo” konkursą, kur Zarasų rajono (ir ne tik) literatai ir poetai turi gera progą pristatyti savo naujausius kūrinius, pademonstruoti savo meninius sugebėjimus, taip susitikti ir pabendrauti su kitais meno, literatūros kolegomis. Kiekvienais metais skirtingai pasireiškia organizavimo metodai todėl, kad bibliotekos vadovė paveda organizuoti renginį vis kitai bibliotekos darbuotojai.

Zarasų bibliotekos vertybės. Apibendrinant apklausos rezultatus ir stebėjimo analizę, galima sakyti, Zarasų bibliotekos vertybės jau yra nusistovėjusios ir ilgainiui nesikeičiančios, nukreiptos į tikslo siekimo. Pagrindinės vertybės yra labai artymas viso bibliotekos kolektyvo bendradarbiavimo jausmas, savitarpos pagalbos ir kūribinių minčių suderinamumas; bibliotekos direktorės palaikymas skatinant kūribyškumą, novatoriškumą, originalumą, techninių priemonių pasirinkimą įgyvendinant įvairius projektus, vykstančius bibliotekoje. Dar viena vertybė, kuri yra svarbi įgyvendinant bibliotekos švietiejišką misija laikomas bendradarbiavimas su Zarasų krašto laikraščiu “Zarasų kraštas”.

Zarasų bibliotekos atributika. Zarasų rajono bibliotekos atributika yra įvairus informaciniai lankstinukai, brošiūros, tušinukai ir kt. Yra neoficialus taip vadinamas herbas-ekslibrisas. Jis yra vaizduojamas kiekvienos bibliotekos fonde esančios knygos paskutiniame arba pirmame puslapyje ir eina kartu su brukšniniu kodu.
Zarasų rajono viešosios bibliotekos herbas ekslibrisas

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos valdymo struktūra

Bibliotekos darbas planuojamas ir už jį atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai ir rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriui kalendoriniais metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartu „Bibliotekų statistika“ (LST 1404:1995). Bibliotekai vadovauja direktorius, kurį skiria į pareigas ir atleidžia meras raštu suderinęs su Kultūros ministerija. Jam drausmines nuobaudas skiria ir skatinimo priemones taiko meras. Bibliotekos direktorius: organizuoja Bibliotekos ir jos filialų darbą ir atsako už jų veiklą, suderinęs su meru, nustato skaitytojų aptarnavimo laiką; Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir atleidžia Bibliotekos ir jos filialų darbuotojus; tvirtina vidaus darbo tvarkos taisykles, skyrių ir filialų nuostatus, pareiginius nuostatus;suderinęs su Savivaldybės taryba nustato Bibliotekos struktūrą; suderinęs su meru tvirtina etatų sąrašą; remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, Kultūros ministerijos ir rajono savivaldybės norminiais dokumentais, savo kompetencijos ribose leidžia įsakymus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą; Bibliotekoje yra bibliotekos taryba, kuri yra kolegiali patariamoji institucija prie Bibliotekos direkcijos.

Zarasų bibliotekos motyvavimo priemonės ir metodai

Motyvacija nagrinėja sąmoningo žmogaus elgesio skalę kažkur tarp dviejų kraštutinumų: 1) refleksai (tokie kaip čiaudėjimas ar mirksėjimas); 2) atsiradę įpročiai (tokie kaip dantų valymas ar rašymo stilius). Motyvuoti savo bendradarbius reikštų paliesti svarbiausius jų interesus, suteikti jiems šansą realizuoti save darbe. Pati motyvacijos sąvoka turi didelį skaičių apibrėžimų, paprastai apjungianti tikslą, troškimą, akstiną, norą, siekimą, ketinimą. Įprastai motyvacijai priskiriama viskas, kas žadina realiai vykdomą aktyvumą. Išeities tašku laikomas nepatenkintas poreikis, sukeliantis įtampą, verčiantis jį ar ją veikti.
Išskiriamos trys motyvacijos teorijų grupės: 1) turinio teorijos, pagrįstos poreikių, kuriuos žmonės siekia patenkinti darbe, aprašymu; 2) proceso teorijos, aiškinančios “kaip” ir “kodėl” žmonės pasirenka tam tikrą elgesio būdą tam, kad patenkinti savo asmeninius tikslus; 3) pastiprinimo teorija, besiremianti aiškinimu kaip atliktų veiksmų rezultatai įtakoja būsimus žmogaus veiksmus.

Kad žmogus gerai ir efektyngai dirbtų, reikia patenkinti jo poreikius. Teorinėje vadovavimo psichologijoje yra daug nuomonių ir pripažintų motyvavimo teorijų, viena iš žymiausių A.Maslou, kuri teigia, kad egzistuoja penkių poreikių hierarchiją, nuo svarbiausių poreikių – fiziologinių , iki aukščiausių – savirealizacijos poreikių.

Savaime aišku, kad reikia patenkinti darbuotojų fiziologinius ir saugumo poreikius. Jie tenkinami darbuotojams mokant algas, sudarant saugias, patogias darbo vietas ir pan. Tačiau, laikoma nekorektišku, amoraliu eksploatuoti pirmos ir antros pakopos pavaldinių poreikius, todėl kad žmogus nori jaustis visuomenei reikalingas, gerbiamas, taip pat vystytis kaip individui ir duoti naudą savo darbais bei poelgiais. Vadovas visada turi atsižvelgti į tai bei teisingai įvertinti savo pavaldinių poreikius ir siekius.
Zarasų bibliotekoje socialiniai poreikiai tenkinami:
Suteikiant darbuotojams tokį darbą, kuris leistų jiems bendrauti. (pvz. Phare programos kaip paramos gavimo aktualiais klausimais tarybos posedžio metų)
Darbo vietose sukuriant vieningos komandos dvasią. (pvz. bendradarbės jubiliejaus šventimo organizavimas)
Periodiškai pasitariant su pavaldiniais. (pvz. Tarybos posėdžiai aktualiais klausimais)
Sudarant sąlygas organizacijos narių socialiniam aktyvumui už jos ribų. (pvz. straipsniai vietos laikraštyje)
Zarasų bibliotekoje pagarbos poreikiai tenkinami:
Siūlant pavaldiniams labiau turiningą darbą. (pvz. rengti mediagą apie krašto istoriją, tirti žymių krašto žmonių meninę veikla ar pan.)
Užtikrinant jiems teigiamą grįžtamąjį ryšį su pasiektais rezultatais. (pvz. organizuojami geriausio metų bibliotinko konkursai)
Vertinant ir skatinant pavaldinių pasiektus rezultatus. (pvz. už gerai parengtus projektus, renginius suteikiami padėkos raštai ir pan.)
Deleguojant pavaldiniams papildomas teises ir įgaliojimus. (pvz. kviesti į “poezijos pavasario” konkursus norimus poetus, literatus, jų apgyvendinimui organizuoti ir pan.)
Užtikrinant apmokymą ir perkvalifikavimą.(pvz. naujų technologijų kursų apmokėjimas)
Zarasų bibliotekoje saviraiškos poreikiai tenkinami:
Užtikrinant pavaldiniams galimybes mokytis ir vystytis. (apmokėjimas, laisvadienių suteikimas)
Duodant pavaldiniams sudėtingą ir svarbų darbą, reikalaujantį pilno atsidavimo. (pvz. bibliotekos įvaizdžio formavimas)
Skatinant pavaldinių kūrybinius sugebėjimus.(pvz. surengiant bibliotekos darbuotojų asmenines parodas, proginius vaidinimus ir pan.)
Svarbiausiai, kad pavaldiniai suprastų, kad jų darbai yra svarbus, vertinamas, reikšmingi bibliotekai, o taip pat pripažinti vadovybės ir kitų. Jei tokie motyvatoriai, kaip laimėjimai; pripažinimas; pažanga; pats darbas; asmeninio augimo galimybė; atsakomybė (pagal . F. Herzberg) realiai egzistuoja, tai reiškia, kad darbuotojai suinteresuoti darbu ir siekia tobulėti ne tik kaip darbuotojai (pavaldiniai), bet kaip ir organizacijos struktūrinis vienetas, be kurio, gal būt, ir nebūtų tokios organizacijos kokia ji yra.

Zarasų bibliotekos vadovavimo stiliaus charakteristika

Šiandieninis vadovas, siekdamas efektyviai vadovauti, turi aiškiai suprasti organizacijos ar savo padalinio tikslus, sugebėti išskirti pačias svarbiausias problemas, būti linkęs į naujoves ir pokyčius, numatyti veiklos rezultatus. Jis turi mokėti logiškai mąstyti, kūrybiškai spręsti problemas, rizikuoti minimaliomis sąnaudomis, priimti sprendimus ir nevengti atsakomybės už jų įgyvendinimą. Vadovas turi būti energingas, ryžtingas, principingas, tolerantiškas, mokėti bendrauti su pavaldiniais, nuolat tobulinti žinias ir įgūdžius

Vadovavimo stilius – įprastinė vadovo elgsenos su pavaldiniais maniera tam, kad juos įtakoti ir paskatinti siekti organizacijos tikslų. Konkretaus vadovo vadovavimo stilius gali būti siejamas su kokia tai pozicija apibrėžtame aspekte. Vadovavimo teorija remiasi trimis požiūriais:
Ø asmeninių savybių;
Ø elgsenos
Ø situaciniu.
Zarasų bibliotekos vadovė (direktorė), pasak pavaldinių, galima apibudinti kaip turinti charizmatinių savybių: jos įškalba, gracija, erudicija, toliaregiškas mąstymas, gebejimas išnaudoti sava padėtį visuomenėje organizacijos labui, turėjimas aiškios tikslų realizavimo metodus ir priemones. Taip pat pažymėtina, kad pas ją yra labai geri bendravimo ir organizavimo gebėjimai. Toks žmogus, kaip sakoma, yra gimęs būti lyderiu. Tai būtų demokratinis vadovavimo stilius, tačiau su aiškiai išreikštų vadovės autoritetinės įtakos požymiais. Vadovavimo metodai taikomi mišriai, pagal esamč situaciją – taikomi administraciniai tvarkomieji metodai pagal vadovei priskirtų kompetencijos galias; ekonominiai metodai taikomi įvertinant pavaldinių pasiektus rezultatus, laimėjimus; psichologiniai socialiniai taikomi organizacijos kolektyvo narių draugiškos atmosferos palaikimui, bendravimui, katais netgi konkuravimui.
Tačiau ne tik vadovo asmeninės savybės apsprendžia vadovavimo stilių, bet pagal F. Fiedler modelį, kuri akcentuoja situaciją ir aprašo tris faktorius, įtakojančius vadovo elgesį, tai gali būti 1) santykiai tarp vadovo ir kolektyvo narių. Turima omenyje pavaldinių lojalumas, pasitikėjimas savo vadovu ir vadovo asmenybės patrauklumas; 2) užduoties struktūra. Turima omenyje užduoties įprastumas, jos formulavimo ir struktūrizavimo aiškumas; 3) pareiginiai įgaliojimai. Tai teisėtos valdžios apimtis, kuri leidžia vadovui apdovanoti, o taip pat paramos lygis, kurią vadovui teikia formali organizacija.
Geras pavyzdys būtų – naujo Zarasų bibliotekos priestato reikšmė ir įtaka Zarasų rajono visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui (seminaras)
Bibliotekos vadovė rengia seminarą, paveda atlikti bibliotekos lankytojų apklausą pagal savo kompetenciją; siekiant įvertinti priestato reikalingūmą ir aktualumą. Seminaro metų nurodo kokie galimi finansavimo šaltiniai ir valdžios atstovų pasirengimas teikti pagalbą vykdant projektą. Taip pat priestato statybų terminų, sąmatų įgyvendinimo tvarka.
P. Hersey ir K. Blanchard situacinio vadovavimo modelis (vadovavimo ciklo teorija) teigia, kad efektyviausi vadovavimo stiliai priklauso nuo vykdytojų “brandos”. Branda nesiejama su amžiumi, o su gebėjimu prisiimti atsakomybę už savo elgesį, noru pasiekti nustatytus tikslus, o taip pat patyrimą. Branda nėra pastovi asmens ar grupės savybė, o veikiau konkrečios situacijos charakteristika. Atitinkamai vadovas, keičiantis pavaldinių brandai, turi keisti savo vadovavimo stilių. Bibliotekos priestato statybų reikšmė yra labai svarbi bibliotekos misijos įgyvendinimui, todėl visi kolektyvo nariai tai supranta ir palaiko direktorę ir padeda prisidedant prie projekto organizavimo darbų. Tokia darbuotojų branda yra didelė ir vadovė mato tai, supranta koks būtų pavaldinių pastangos, atsidavimas projekto vykdymui. Vadovė pastoviai bendrauja su kolektyvu, teiraujasi nuomonės, ruošia, taip sakant “dirvą”, savo pavaldiniams deleguoti tam tikras projekto rengimo psichologinius, filosofinius, etinius, kultūrinius ir kitus užduočių įgyvendinimo aspektus. Ji zino, kad kolektyvas bus pasiruošęs atlikti tai, bus labai atsakingi už sau pavestas funkcijas. Toks pasitikėjimas pavaldiniais susiformavo neiškarto, o bėgant laikui, dalyvaujant kievieno darbuotojo (draugių) gimtadieniuose, vestuvėse, jubiliejuose.

Išvados

Analizuojant Zarasų bibliotekos veiklą, vadovavimo ir skatinimo metodus bei priemones, galima daryti išvadas, kad :

Zarasų bibliotekos veiklos rezultatai, vykdant švietimo, kultūros, bendravimo įgudžių lavinimo sferoje, kokybės atžvilgiu yra aukšti, atitinkantis dabartinių reikalavimų bei integruojančios visuomenės poreikiams.

Zarsų bibliotekos vadovų ir pavaldinių santykiai yra draugiški bei grindžiami savigarbos principais.

Zarasų bibliotekai vadovavimo stilius yra demokratinio pobūdžio. Vadovas priima sprendimus, taip pat deleguoja pavaldiniams didesnę atsakomybę ir užduoties sprendimo pasirinkimo laisvę.

Zarasų bibliotekos darbuotojų kolektyvo branda yra aukšta, teisingai ir aiškiai suprantomos darbo funkcijos ir nurodymus.

Motyvacijos priemonės parinktos efektyviai ir veikia norima linkme – skatina ne tik gerai dirbti, bet ir tobūlėti kaip individas derinant savo poreikius su organizacijos narių poreikiais.

Atsižvelgiant į vadovavimo Zarasų bibliotekoje efektingumą, galima drąsiai teigti, kad ir ateityje Zarasų viešoji biblioteka gerins ir tobūlins savo teikiamas paslaugas, neš savo misiją iki galo, pasieks gerų rezultatų ne tik lietuvoje, bet ir tarptautinioje arenoje.
Ir man labai džiugu, kad 2004 metais Zarasų savivaldybės tarybos patvirtintas Zarasų bibliotekos najojo priestato statybų projektas. Tai akivaizdus efektingo vadovavimo ir organizacijos narių tarusavio pasitikėjimo bei bendradarbiavimo, pasiektas tikslas.

Naudota ir cituota literatūra
LR bibliotekų įstatymas (1995m)
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuostatai
UNESCO viešųjų bibliotekų manifestas 1994 metų
F.S. Butkus. Organizacijos ir vadyba. V.: Alma littera, 1996.
R. Jucevičius. Strateginis organizacijų vystymas. – K.: Technologija, 1996.
J.A.F. Stoner, R.E. Freeman, D.R.Gilbert. Vadyba. – K.: Poligrafija ir informatika, 1999.
Vadovo pasaulis (periodinis).
A. Vasiliauskas. Strateginis valdymas. – V.: Enciklopedija, 2002.

Leave a Comment