Privačios švietimo įstaigos steigimas

2813 0

SUMMARY

Private business becomes more and more important in the economy of Lithuania. It also penetrates in such area as education. But it is a very small tendency of private business penetration in preschool educational system in the meanwhile. There is evident only an educative standpoint of preschool educational institutions in the Lithuanian literature. So my project was performed in order to show preschool educational institution as business organization.

Aim of research – present the possibilities and expediency of establishment of preschool educational innstitution as business organization in Lithuania.

Object of research – established in a new private nursery-school conditionally named “Pasaka”.

Item of research – establishment and organization of work of private nursery-school.

Methods of research:

• Analysis and generalization of scientific literature.

• Statistical analysis and systematization of data.

• Analysis of law documents.

• Nonstructural interview.

• Interrogation of experts.

One main hypothesis was examined by this project: micro and macro environments of Lithuania are favourable to the establishment and effective work of preschool educational institution as business organization. Results of the research partly confirmed this hyypothesis as the environment is equally favourable and adverse to the private preschool educational institution.

In general this study showed that preschool educational institution can be treated as business organization in Lithuania.

TURINYS

ĮŽANGA 7

1. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ VEIKLOS APŽVALGA 9

2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS KAIP VERSLO ORGANIZACIJOS Y

YPATUMAI 11

2.1. Organizacijos samprata ir klasifikacija 11

2.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vieta ir ypatumai organizacijos tipų atžvilgiu 14

2.3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos veiklos kiekybinė išraiška 15

3. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ RINKOS SITUACIJA LIETUVOJE 17

4. PRIVATAUS VAIKŲ DARŽELIO “PASAKA” VERSLO PLANO RENGIMO METODIKOS PAGRINDIMAS 21

4.1. Reziumė 21

4.2. Įmonės veiklos analizė 22

4.3. Siūlomo projekto esmė 22

4.4. Marketingo planas 22

4.5. Gamybos planas 24

4.6. Organizacinis planas 24

4.7. Finansinis planas 25

4.8. Rizikos įvertinimas 28

5. PRIVATAUS VAIKŲ DARŽELIO “PASAKA” VERSLO PLANAS 30

5. 1. Siūlomo projekto esmė 30

5. 2. Marketingo planas 31

5.2.1. Pagrindinės mikro ir makro aplinkos savybės 31

5.2.2. Aprėpiamos rinkos dalies išskyrimas ir jos apibūdinimas 42

5.2.3. Marketingo kompleksas 44

5.3. Organizacinis planas 51

5.4. Finansinis planas 53

5.4.1. Lėšų poreikio apskaičiavimas 54

5.4.2. Paslaugos savikainos nustatymas (sąnaudų prognozė) 55

5.4.3. Pelno (nuostolio) ataskaita 56

5.4.4. Pinigų srautų atskaita 57

5.4.5. Lūžio taško nustatymas 57

5.4.6. Prognozuojami ekonominiai rodikliai 57

5.5. Rizikos įvertinimas 58

IŠVADOS 61

LITERATŪRA 63

PRIEDAI

1 PRIEDAS. Literatūra apie ikimokyklinio ugdymo formas 68

2 PRIEDAS. Verslo plano dalys ir jų ryšys 69

3 PRIEDAS. Marketingo aplinka 70

4 PRIEDAS. Maslow poreikių hierarchija 71

5 PRIEDAS. Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre įregistruotų nevalstybinių švietimo institucijų sąrašas 72

6 PRIEDAS. Kainos – kokybės pozicija 73

7 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” rinkos segmentavimo krriterijai 74

8 PRIEDO A lentelė. Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias geografines ypatybes 75

8 PRIEDO B lentelė. Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias demografines ypatybes 75

9 PRIEDO A lentelė. Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias psichografines

ypatybes 76

9 PRIEDO B lentelė. Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias elgesio ypatybes 76

10 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” darbo užmokesčio ir atitinkamų mokesčių apskaičiavimas mėnesiui 77

11 PRIEDAS. Privataus vaikų darželio “Pasaka” organizacijos struktūra 78

12 PRIEDAS. Patriarchalinė struktūra 79

13 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai 80

14 PRIEDAS. Paskolos (ilgalaikės) padengimo schema 81

15 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “P

Pasaka” sąnaudų prognozė 82

16 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” pelno (nuostolio) apskaičiavimas 84

17 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” pinigų srautų ataskaita. 85

LENTELĖS

1 lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius 17

2 lentelė. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtinių skaičius 100 -ui vietų 18

3 lentelė. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir vietų jose skaičius, 1999 m. pabaigoje 19

4 lentelė. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir vietų jose skaičius Vilniaus mieste 19

5 lentelė. Nedarbo lygis, procentais 37

PAVEIKSLAI

1 pav. Organizacijos elementai 11

2 pav. Bendroji organizacijos charakteristika 12

3 pav. Vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, skaičiaus palyginimas su

nelankančiais 18

4 pav. Finansinio plano sudėtis 25

5 pav. Auklėtinių pasiskirstymas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagal amžių

1999 m. pab. 30

6 pav. Gimusiųjų skaičiaus kitimas 36

7 pav. Nuolatiniai gyventojai amžiaus grupėmis 36

8 pav. Vaikų darželio paslaugos savybių samprata 47

9 pav. Privataus vaikų darželio “Pasaka” grynojo pelno dinamika 56

ĮŽANGA

Verslo aplinkos esminis bruožas – nuolatinė kaita. Tad organizacijos, norėdamos išsilaikyti ir tęsti veiklą, turi būti lanksčios, dinaminės, atviros. Tik staigus reagavimas į aplinkos pokyčius, o dar geriau – tų pokyčių numatymas ir kūrimas – gali užtikrinti įmonės gyvavimo tęstinumą. Tai ypač aktualu tampa dabartiniu metu, kuomet prekių pasiūla yra pakankamai didelė, o vartotojai kelia vis didesnius reikalavimus tiek prekės kokybei, tiek pačiai įmonei. Tokiu būdu savalaikiai pokyčiai suprantami ne tik kaip pranašumo prieš konkurentus priemonė, bet ir kaip metodas, užtikrinantis įmonės gyvavimą rinkos ekonomikos sąlygomis.

Pokyčiai verslo pasaulyje gali būti traktuojami kaip orientacija į galimybių paiešką ir jų panaudojimą. Tai reiškia, kad siekiant patenkinti vartotojo poreikius nebūtinai reikia kurti kažką radikaliai naujo; ga

alimybių galima rasti ir kasdieninėje įmonės veikloje. Būtent remiantis tokiu požiūriu ir buvo sumanyta išanalizuoti privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimo galimybes Lietuvoje.

Temos aktualumas. Privatūs paslaugų tiekėjai Lietuvoje užima vis svarbesnį vaidmenį. Privatus verslas įsiskverbia net į tokias sritis, kurios prieš kurį laiką buvo laikomos tiktais valstybine kompetencija. Tai visų pirma pasakytina apie privačias švietimo įstaigas – aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos irgi priskiriamos švietimo paslaugoms, tačiau čia kol kas matyti tik neryški tendencija privataus sektoriaus atsiradimo šalia valstybinio. Gal dar ne šiuo metu, tačiau ateityje privatūs vaikų darželiai gali tapti puikia alternatyva valstybiniams vaikų darželiams. Tad pasirinkimui steigti privatų vaikų darželį visų pirma įtakos turi dabartinė Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinka, o ypač situacija, kurią galima nusakyti taip: paklausa didelė, o pasiūla minimali.

Temos naujumas. Ikimokyklinio ugdymo paslauga pati savaime nėra nauja. Šias paslaugas teikiančios įstaigos buvo, yra ir tikriausiai dar ilgai ilgai bus. Tačiau kol kas, bent jau Lietuvoje, akivaizdus tik edukologinis požiūris į ikimokyklines ugdymo įstaigas. Tą liudija ne tik žmonių mąstymas, bet ir visa lietuviška literatūra, nagrinėjanti ikimokyklines įstaigas, jų veiklą, tikslus. Vis dėlto, visai realu, kad dabartinės Lietuvos rinkos sąlygos netrukus nulems kitokio požiūrio į ikimokyklines ugdymo įstaigas susiformavimą, ir greitu metu ikimokyklinės ugdymo įstaigos Lietuvoje bus traktuojamos ne
e tik kaip tradicinės ugdymo ar priežiūros organizacijos, bet ir kaip privačios įstaigos, gaunančios pelną už paslaugų kokybę, išskirtinumą, prestižą. Būtent pastarąjį požiūrį darbe iškelsiu kaip alternatyvą tradiciniam ikimokyklinės ugdymo įstaigos apibūdinimui.

Šio darbo tikslas – Pagrįsti ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos steigimo galimybes bei tikslingumą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1) Atlikti ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos apžvalgą.

2) Išskirti ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos ypatumus.

3) Ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinkos situaciją Lietuvoje.

4) Pagrįsti privataus vaikų darželio verslo plano rengimo metodiką.

5) Sudaryti privataus vaikų darželio verslo planą.

Tyrimo objektas – naujai steigiamas privatus vaikų darželis sąlyginiu pavadinimu “Pasaka”.

Tyrimo dalykas – privataus vaikų darželio steigimas ir veiklos organizavimas.

Hipotezė: dabartinė Lietuvos mikro ir makroaplinka yra palanki ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos steigimui ir efektyviai veiklai.

Tyrimo metodika:

1. Mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas.

2. Duomenų sisteminimas ir statistinė analizė.

3. Teisinių dokumentų analizė.

4. Nestruktūrizuotas interviu.

5. Ekspertų apklausa.

Pagrindinis tyrimo rezultatas:

Išanalizuota rinkos situacija bei finansiškai pagrįsta privataus vaikų darželio steigimo perspektyva įrodo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga Lietuvoje gali būti traktuojama kaip verslo organizacija.

1. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ VEIKLOS APŽVALGA

Tradiciškai ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklai apibūdinti naudojamas tik edukologinis požiūris. Būtent jis atsispindi ir visoje lietuviškoje literatūroje, nagrinėjančioje ikimokyklines ugdymo įstaigas. Todėl prieš pradedant nagrinėti ikimokyklines ugdymo įstaigas vadybiniu aspektu, reikia detaliau susipažinti su dabartiniu požiūriu į šias įstaigas, t.y. išskirti esminius ir dabartiniu metu labiausiai akcentuojamus ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos ypatumus.

Ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos apžvalga bus atliekama remiantis literatūra apie Lietuvos ikimokyklines ugdymo įstaigas. Šią literatūrą sąlyginai galima suskirstyti į du pagrindinius blokus:

1) sovietinio laikotarpio literatūra;

2) nepriklausomybės laikotarpio literatūra, akcentuojanti ugdymo turinio ir ugdymo sąlygų pertvarkymą.

Sovietinio laikotarpio literatūra šiuo atveju nėra labai aktuali, kadangi ji neatspindi dabartinio požiūrio į ikimokyklines ugdymo įstaigas.

Tuo tarpu kalbant apie antrąjį bloką reikia pažymėti, kad nepriklausomos Lietuvos laikotarpio literatūroje apie ikimokyklines ugdymo įstaigas yra labai ryškus sovietinės ikimokyklinio ugdymo sistemos kritikavimas ir neigimas, pabrėžiantis, kad tuo metu buvo diegiama standartinė programa, standartinės darbo formos bei metodai, skirti “visapusiškai asmenybei” ugdyti.

Šiuolaikinėje literatūroje akcentuojamos humanistinės pedagogikos idėjos. Pabrėžiama, kad įgyvendinant jas ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje būtina: (81, p. 6)

1) koreguoti pedagogo požiūrį į vaiką, skatinti jų tarpusavio santykių pokyčius;

2) sukurti vaikų prigimtį atitinkančias ir jų fizinių bei dvasinių galių vystymąsi stimuliuojančias ugdymo sąlygas.

Dabartinėje literatūroje pateikiamos alternatyvios programos, klasikiniai ir nauji vaikų ugdymo būdai, įvairios pedagoginio proceso organizavimo kryptys. Naujam požiūriui išreikšti naudojama tokia sąvoka kaip “pedagoginis novatoriškumas”. Knygose sutinkama įvairios novatoriškumo kryptys bei lygmenys. Detaliausias jų išdėstymas būtų toks: (23, p. 7 – 8)

• naujų pedagoginių sistemų kūrimas, pagrįstas tam tikromis pedagoginėmis teorijomis (pvz., ypatingai gabių vaikų ugdymo sistema);

• atskirų tos sistemos taikymo momentų konkretizavimas pedagoginių strategijų ir taktikų aspektu (pvz., bendravimo stiliai su vaikais konkrečioje jų veikloje);

• atskirų šių strategijų ir taktikų konkretizavimas pedagoginių technologijų prasme – metodikų kūrimas (pvz., vaikų integravimas į taikomąją dailę).

Vis tik reikia pripažinti, kad kai kurios šiuolaikinių knygų mintys primena sovietinių laikų šūkius, tik dabar jie išreikšti šiek tiek kitokiu aspektu:

• “Ugdyti – tai reiškia ne tiktai stabdyti neigiamas savybes, bet ir blogas pakeisti geromis” (19, p. 45)

• “Mokėkime džiaugtis vaikų darbais” (4, p. 28)

• “Auklėtoja vaikų širdelėse turi sukaupti pažinimo ir dvasinius turtus” (4, p. 18)

• “Pedagoginėje veikloje praktikantas turėtų naujai prisiliesti prie ugdymo proceso” (23, p. 10) ir kt.

Pastarasis teiginys ypač dažnai akcentuojamas. Dabartiniu metu bandoma skatinti pedagogus sudaryti vaikų ugdymo sistemas, parengti ir praktiškai realizuoti ugdymo ikimokyklinėse įstaigose modelius. Tokių modelių konkretaus taikymo apžvalgai skiriamos net atskiros knygos. Bene svarbiausia tokia knyga yra “Artyn vaiko” (žr. literatūros sąr.), kurioje pateikiama atskirų darželių pedagogų projektai.

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vyksta ne tik ideologiniai, bet ir sisteminiai pokyčiai. Skirtingai nuo sovietinių laikų, dabar vaikai ikimokyklinėse įstaigose gali būti norimą dienų ir valandų skaičių, kuriamos specialios grupės ugdyti įvairių polinkių ir gabumų vaikus. (34, p. 249) Naujo tipo ikimokyklinės ugdymo įstaigos modelio įgyvendinimas pasireiškia ir per tipinio vaikų darželio pastato rekonstrukciją, įrengiant keletą žaidimo kambarėlių, ir po vieną veiklos kambarėlį: muzikos, dailės, pasakų ir vaidybos, gamtos ir kt.

Žinoma, visi šie ikimokyklinio ugdymo įstaigų pokyčiai tiesiogiai atsiliepia vaikams. Todėl literatūroje akcentuojama ikimokyklinės ugdymo įstaigos svarba vaiko kaip asmenybės formavimuisi, nagrinėjami vaikų fizinio, dorovinio, estetinio, protinio auklėjimo pagrindiniai uždaviniai, turinys ir metodai, gvildenama vaiko visapusio ugdymo problema besiformuojančiame kolektyve ir jos įgyvendinimas įvairiose amžiaus grupėse.

Tiek sovietinio, tiek nepriklausomybės laikotarpio literatūroje dažnai sutinkami praktiniai atskirų veiklos sričių vadovai. Juose apžvelgiamos atskiros ikimokyklinio ugdymo formos, tokios kaip fizinis ugdymas, garsų tarimas, muzika ir žaidimai, piešimo mokymas ir kt. (žr. 1 priedą).

Tokios yra pagrindinės ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos ypatybės, iškeliamos literatūroje. Žinoma, jos yra būtinos ir svarbios kiekvienai ugdymo įstaigai. Tačiau šalia edukologinio požiūrio darbe pabandysiu iškelti ir kitą – vadybinį požiūrį į šias įstaigas, t.y. ikimokyklinę ugdymo įstaigą išanalizuosiu kaip verslo organizaciją.

. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS KAIP VERSLO ORGANIZACIJOS YPATUMAI

Prieš pradedant nagrinėti ikimokyklinę ugdymo įstaigą kaip verslo organizaciją, tikslinga apžvelgti pačios organizacijos sampratą, jos tipus. Tokia informacija leis detaliau išskirti ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos ypatumus.

2.1. Organizacijos samprata ir klasifikacija

Organizacija yra sistemingas žmonių susitarimas specialiam tikslui pasiekti. (70, p. 19)

Organizacija – žmonių grupė, dirbanti kartu darbo pasidalijimo principu, siekianti bendro tikslo. (71, p. 14)

Organizacija – struktūriškoje sistemoje tarpusavyje susijusių žmonių grupė, kurių koordinuoti veiksmai nukreipti tikslų pasiekimui dinamiškoje aplinkoje. (20, p. 89)

Organizacija – tai grupė žmonių, susietų biznio, politiniais, religiniais, profesiniais, sportiniais, socialiniais ar kitais tikslais. (58, p. 12)

Kaip matyti, iš esmės visais atvejais nurodoma, kad organizaciją sudaro grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo. Pastarasis elementas yra bene svarbiausias organizacijos egzistavimui. Siekdami tikslo, organizacijos nariai būtinai turi derinti veiksmus ir pastangas. Visi esminiai verslo organizacijos elementai pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Organizacijos elementai (77, p. 8)

Organizacijos viena nuo kitos skiriasi įvairiais aspektais: profiliu, funkcijomis, dydžiu ir t.t. Tačiau nereikia pamiršti, jog jos turi ir tam tikrų bendrų bruožų (žr. 2 pav.).

2 pav. Bendroji organizacijos charakteristika (77, p. 9)

Organizacijos bendriems bruožams priskiriami šie:

1. Organizacija disponuoja ištekliais ir juos transformuoja.

2. Organizacija turi tarpusavio ryšių su vidaus ir išorės aplinka.

3. Paskirsto darbus, juos suskaidydama į specializuotus komponentus. Darbų paskirstymas užtikrina aukštesnį darbo našumą, nes darbai supaprastėja, per trumpesnį laiką įgyjami darbo įgūdžiai, sudaromos prielaidos specializuotiems įrenginiams panaudoti. Toks darbų paskirstymas vadinamas horizontaliuoju. Tačiau darbų paskirstymas reikalauja tinkamo jų koordinavimo, todėl darbus būtina paskirstyti dar ir vertikaliai.

4. Kiekviena didesnė organizacija turi padalinius – skyrius ar tarnybas. Padalinių veikla sąmoningai nukreipiama siekti visai organizacijai aktualių tikslų.

5. Siekiant suderinti ir tikslingai nukreipti organizacijos elementus, būtinas yra valdymas.

Šiais laikais, kai organizacijos perėjo daugelį raidos ir vystymosi etapų, kai organizacijai norint sėkmingai vystyti savo veiklą ir atsilaikyti konkurencinėje kovoje jau nebepakanka vien paprasčiausių procesų – gamybos ir pardavimo, o reikia atsižvelgti ir į kitus faktorius – klientus, vidinę organizacijos kultūrą, komunikacijos procesus, organizacijos yra priverstos modernėti.

Profesorius R. Jucevičius (1996) išskiria metodologinį modernios organizacijos skirtumą – jos “kūrybinį destruktyvumą”. Ji orientuota į kitimą, inovacijas, status quo keitimą, siekia pokyčių visame kame, kas yra įprasta, nusistovėję, žinoma ir patogu. Kitaip sakant, modernios organizacijos – tai organizacijos, kurios priverčia, kad kas nors įvyktų.

Visose modernios organizacijos koncepcijose dominuoja mokslas, žinios, informacija ir lyderiavimas. Drucker (1993) teigia, kad dabartiniais laikais visuomenė jau yra apibūdinama kaip žinių ir organizacijų visuomenė, o visos modernios organizacijos – tai žinių organizacijos. Šiose organizacijose pagrindinės gamybos priemonės jau tampa antraeiliai dalykai, o pagrindine veiklos priemone laikomos specializuotos žinios. Tokios organizacijos yra priverstos konkuruoti dėl svarbiausiojo resurso – kvalifikuotų specialistų. Būtent specializuotos žinios ir išskirtiniai sugebėjimai yra jėga, galinti nulemti konkurencinės kovos sėkmę. (22, p. 116)

Organizacijos, būdamos sudėtingais socialiniais darniais, pasižymi savo tipų įvairove. Visų pirma galima išskirti formalias ir neformalias organizacijas. Formalios organizacijos suformuojamos laikantis įstatymų bei nustatytų procedūrų. (59, p. 8) Neformalia organizacija galima vadinti tokį asmeninių ir socialinių santykių tinklą, kuris susiformuoja spontaniškai, žmonėms asocijuojantis vieniems su kitais. Neformalios organizacijos tai – nustatytos individų ir grupių sąveikos organizacijos viduje (2, p. 148). Neformalus elgesys pasireiškia tuomet, kai žmogus siekia patenkinti asmeninius interesus arba kai jis susiduria su formalioje struktūroje atsirandančiomis problemomis.

Organizacijos gali būti skirstomos pagal veiklos pobūdį. Remiantis šiuo kriterijum, Šalčius A. (1998) pateikia tokią organizacijų klasifikaciją:

• komercines – pelno siekiančias (prekybinės, gamybinės, paslaugų teikimo);

• nekomercines – pelno nesiekiančias (vyriausybinės, mokymo, medicinos ir kt.);

• netradicinės (religinės bendruomenės, teroristinės, nusikalstamos grupuotės, partijos, judėjimai ir kt.).

Barney J. B. ir Griffin R. W. (1992) šią klasifikaciją praplečia, pateikdami tokius elementus:

• didelės pelno siekiančios organizacijos;

• besikuriančios pelno siekiančios organizacijos;

• mažos pelno siekiančios organizacijos;

• vyriausybinės organizacijos;

• švietimo organizacijos;

• sveikatos priežiūros organizacijos;

• interesų grupių organizacijos;

• religinės organizacijos;

• kitos organizacijos.

Pelno siekiančios organizacijos – tai verslo įmonės, kurios parduoda prekes ir paslaugas, siekdamos gauti pelno.

Besikuriančios pelno siekiančios organizacijos yra steigiamos atskirų žmonių, grupių, įmonių ir turi tikslą kaip galima greičiau peraugti į dideles organizacijas.

Mažos pelnos siekiančios organizacijos neturi tikslo greitai plėsti veiklą. Jas įkuria asmenys, siekiantys uždirbti pakankamai pelno savo ir organizacijos poreikių patenkinimui, tačiau neorientuoti į staigų įmonės augimą.

Šalia šių organizacijų egzistuoja ir pelno nesiekiančios įstaigos, kurių tikslas yra kitoks, nei pelno uždirbimas. Tai vyriausybinės, švietimo ir sveikatos priežiūros organizacijos. (5, p. 7)

Pagal veiklos rūšį organizacijos gali būti skirstomos į šias sritis: (32)

• pramonė;

• paslaugų sfera;

• komercija;

• valstybinės institucijos.

Visos organizacijos gali būti klasifikuojamos pagal dydį: (32)

• mažos (iki 50 darbuotojų);

• vidutinės (50 – 250 darbuotojų);

• didelės (virš 250 darbuotojų).

Susipažinus su verslo organizacijos samprata bei aptarus organizacijos tipus, galima išskirti tam tikras analogijas tarp ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir verslo organizacijos.

2.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vieta ir ypatumai organizacijos tipų atžvilgiu

Prieš pradedant ikimokyklinę ugdymo įstaigą nagrinėti vadybiniu aspektu, tikslinga palyginti tradicinę ir privačią ugdymo įstaigą pagal išskirtus organizacijų tipus.

Šiuo atveju tradicinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą galima apibūdinti taip: pelno nesiekianti švietimo organizacija, paprastai esanti maža arba vidutinė bei priskiriama valstybinėms institucijoms.

Kalbant apie steigiamą privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, visų pirma reikia pabrėžti, kad tai yra pelno siekianti įstaiga; pagal Barney J. B. ir Griffin R. W. (1992) klasifikaciją ji priskiriama mažoms pelno siekiančioms organizacijoms. Remiantis veiklos rūšies kriterijumi, privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą galima priskirti ir prie paslaugų sferos, ir prie komercijos. Pagal dydį tai bus maža organizacija.

Kaip matyti, bene pagrindinis požymis, skiriantis privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo tradicinės, yra jų veiklos pobūdis: privati ugdymo įstaiga priskiriama prie komercinių – pelno siekiančių organizacijų, tuo tarpu tokia tradicinė įstaiga apibūdinama kaip nekomercinė – pelno nesiekianti organizacija. Iš to seka, kad atitinkamai turi skirtis ir šių įstaigų tikslai: valstybinių ugdymo įstaigų tikslus geriausia galima išreikšti socialiniu ir edukologiniu požiūriu, kai tokios privačios įstaigos tikslai turi apimti integruotai socialinį ir edukologinį bei ekonominį aspektus.

Vadinasi, jei į ikimokyklinę ugdymo įstaigą žiūrėtumėme kaip į verslo organizaciją, jos veikloje atsirastų tam tikri specifiniai ypatumai, nebūdingi tradicinei ugdymo įstaigai. Visų pirma tai pasakytina apie aršesnę konkurencinę kovą dėl klientų. Kaip žinoma, valstybinės ugdymo įstaigos gauna finansinę valstybės paramą, todėl jų paslaugų kaina yra ganėtinai žema. Ikimokyklinė ugdymo įstaiga, būdama kaip verslo organizacija, pati turės padengti savo veiklos kaštus, todėl ir jos paslaugų kaina atitinkamai turės būti aukštesnė. Tai reiškia, kad tokia įstaiga, siekdama pritraukti klientus, privalės puikiai organizuoti savo veiklą, pasiūlyti tam tikrų, klientui priimtinų naujovių, samdyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, dalį lėšų skirti rėmimui ir t.t. Kitaip sakant, privati ugdymo įstaiga turės susidurti su verslo pasaulio realybe ir išmokti išgyventi konkurencinėje kovoje.

Vis gi, bene pagrindinis kriterijus, skiriantis privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo tradicinės, yra veiklos rodikliai, kurių išraiška abiejų tipų organizacijose nevienoda. Siekiant nustatyti ikimokyklinio ugdymo veiklos kiekybinę išraišką, tikslinga apibrėžti šios paslaugos vietą tarp pagrindinių paslaugų grupių pagal jų rezultato pobūdį. Šiuo atveju ikimokyklinės ugdymo įstaigos priskiriamos trečiajai paslaugų grupei, t.y. paslaugoms ugdančioms individų žinias ir sugebėjimus.

Šioje paslaugų grupėje yra atsiskyręs veiklos pagrindas – asmuo arba asmenų grupės. Čia paslaugos rezultatas darosi neatskiriamas nuo asmens sugebėjimų ir savybių. Todėl paslaugos rezultatą, jos apimtį įvertinti tam tikrais specifiniais rodikliais tiesiogiai darosi neįmanoma. (83, p. 48) Tikrasis ikimokyklinės ugdymo įstaigos paslaugos rezultatas dažniausiai yra netiesioginis ta prasme, kad jis integruojasi į asmenybės globos bei ugdymo funkcijas ir neturi materialaus apibrėžimo.

Nors tradicinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagrindas neturi materialaus apibrėžtumo, tačiau pažiūrėjus į šią paslaugą iš kitos pusės, t.y. ne kaip į instituciją, kurios pagrindinis tikslas ir veikla yra ugdyti žmogų, o kaip į realiai funkcionuojančią įmonę, kuri siekia pelno, ikimokyklinės ugdymo įstaigos rezultatui išreikšti geriausiai tiks įvairūs fiziniai veiklos apimties rodikliai.

2.3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos veiklos kiekybinė išraiška

Kadangi ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia privati firma, savaime aišku, kad šios firmos tikslas yra gauti pelną. Pelnas – labai svarbus įmonės veiklos įvertinimo rodiklis, todėl kiekviena įmonė, gamindama konkrečią produkciją ar teikdama paslaugas, tikisi gauti tam tikrą pelno sumą. Jo optimizavimu yra suinteresuotos visos gamybinės, komercinės, finansinės įmonės, kurios Lietuvoje turi bendrą pavadinimą “pelno siekiančios įmonės”. Kaip žinoma, pelnas sąlygojamas tiek įmonės gaunamų pajamų, tiek patirtų sąnaudų (šiuo atveju ir pajamos, ir sąnaudos yra prognozuojamos). Todėl būtina apžvelgti šių rodiklių sudėtį.

Steigiamos ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos išlaidas galima suskirstyti į dvi dalis: verslo pradžioje patirtos išlaidos bei einamosios (patiriamos kas mėnesį arba atitinkamai kas ketvirtį) išlaidos. Verslo pradžioje patirtas išlaidas sudarys šios sritys: įstaigos steigimo organizavimas, interjero daiktai, reklama (reklamuotis pradės prieš veiklos pradžią), baldai, namų apyvokos daiktai, pramogų daiktai ir kt. Einamųjų išlaidų (sąnaudų) didžiausią dalį sudarys darbo užmokestis, komunaliniai patarnavimai, nuomos mokestis, laisvalaikio organizavimo, skalbyklų ir kitų paslaugų sąnaudos.

Pajamos arba, kitaip sakant, pardavimų (atitinkamai sandorių) apimtis priklauso nuo objektų skaičiaus ir nuo kainos. Pajamos = objektų skaičius * kaina. Objektų skaičių ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju sudarys vaikų kiekis, o kaina priklausys nuo paslaugos savikainos (tam reikės paskaičiuoti sąnaudas, tenkančias 1 žmogui) bei norimo gauti pelno dydžio, t.y. maržos.

Kiekvienos firmos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiamas pelnas, atspindintis gautas grynąsias pajamas, tačiau dar neparodantis, kokia kaina (su kokiomis investuotomis lėšomis) pelnas gautas. Būtent todėl, norint įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, aktualu yra apskaičiuoti pelningumo rodiklius. Ekonomikos terminų žodynas pateikia tokį pelningumo rodiklių apibūdinimą: “Pelningumo rodikliai – firmos pelno maržos (ribų) apskaitos matas, kuris išreiškia firmos pelną kaip jos pajamų gautų iš pardavimo procentą” (63, p. 364).

Priklausomai nuo to, kokios veiklos sferos efektyvumą norima nustatyti, galima pasirinkti atitinkamą pelningumo skaičiavimo rodiklį. Privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju visų pirma būtina apskaičiuoti pardavimų pelningumas. Bendriausia prasme galima teigti, kad pardavimų pelningumas apskaičiuojamas pelną padalijus iš pajamų:

Pelningumas = Pelnas / Pajamos; (3, p. 10) (1)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pelno (nuostolio) ataskaitoje pelnas yra skaidomas į tam tikras rūšis, o sąvoka “pajamos” įvardinama pardavimais ir paslaugomis, kiekvienas santykinis pelningumo rodiklis apskaičiuojamas atitinkamą pelno rodiklį padalinus iš pardavimų sumos. Privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju tikslingiausia nustatyti grynąjį pardavimų (sandorių) pelningumą.

Atsižvelgiant į faktą, jog daugumos finansinės analizės specialistų reikšmingiausiu ir objektyviausiu veiklos efektyvumo rodikliu laikomas kapitalo pelningumas, tikslinga darbe apskaičiuoti ir šį rodiklį.

Privataus ikimokyklinio ugdymo paslaugos rezultatui išreikšti būtina yra lūžio taško analizė. Lūžio taškas – tokia veiklos apimtis, kai pajamos yra lygios kaštams (8, p. 103). Lūžio taško analizė padės nustatyti minimalų vaikų skaičių (vidutiniškai per mėnesį), kuris leistų įstaigai nepatirti veiklos nuostolio.

Taigi, apibrėžiant privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos rodiklius didžiausias dėmesys yra skiriamas pelnui bei jį sąlygojantiems ir su juo susijusiems veiksniams: išlaidoms (verslo pradžioje patirtos ir einamosios), pajamoms, savikainai, maržai, lūžio taškui. Tuo tarpu tradicinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos pagrindas neturi materialaus apibrėžtumo.

Kaip matyti, esminis verslo organizacijos bruožas – pelno siekimas. Vadinasi, kiekviena verslo įmonė turi rasti tam tikrą nišą, kuri užtikrintų reikiamas pardavimų apimtis, o tuo pačiu ir tinkamą pajamų lygį. Todėl, nagrinėjant privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos steigimo perspektyvas, būtina išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinkos situaciją ir tuo pačiu išsiaiškinti, ar yra poreikis privataus sektoriaus atsiradimui.

3. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ RINKOS

SITUACIJA LIETUVOJE

Dabartinė ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinkos situacija Lietuvoje paslaugos vartotojui nėra palanki. Susiklosčiusią padėtį galima nusakyti taip: paklausa didelė, o pasiūla minimali. Tad privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimas yra tiesiogiai sąlygojamas rinkos situacijos. Ją detalizuoti galima pateikiant Lietuvos Respublikos statistikos departamento atitinkamus duomenis.

Analizuojant statistikos duomenis visų pirma pastebimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus mažėjimas. Nors pastaruoju metu ši tendencija nepasižymi dideliais tempais, tačiau kiekvienais metais tokių įstaigų lieka vis mažiau.

1 lentelė

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius (metų pabaigoje) (84, p. 46)

1990 1995 1997 1998 1999

Lopšeliai 5    

Lopšeliai-darželiai 1321 517 534 524 530

Darželiai 355 218 185 191 183

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1681 741 724 719 713

Kaip matyti iš lentelės, ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendro skaičiaus mažėjimas yra akivaizdus. Ypač jis ryškus lyginant pirmuosius 5 nepriklausomybės metus, kuomet ikimokyklinio ugdymo įstaigų sumažėjo daugiau nei 2 kartus. Reikia pažymėti, kad 1995 m. – 1999 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus mažėjimas buvo pristabdytas, ir to laikotarpio neigiamas nuokrypis yra apie 4%. Vis dėlto, kad ir ne taip žymiai, ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius mažėja kiekvienais metais.

Remiantis lentele, galima daryti išvadą, jog pastaruoju metu didžiausią dalį tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų sudaro lopšeliai-darželiai. 1999 m. jie apėmė beveik 75% ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus. Tuo tarpu tokios įstaigos kaip lopšeliai visai išnyko.

Nors ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius mažėja, tačiau vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, dalis didėja. Vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, skaičiaus palyginimas su nelankančiais parodytas 3 paveiksle.

3 pav. Vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, skaičiaus palyginimas su

nelankančiais (84, p. 47)

Iš paveikslo galima daryti išvadą, kad vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, daugėja. Jei iki 1996 m. nelankančiųjų ikimokyklines ugdymo įstaigas vaikų skaičius buvo didesnis už lankančiųjų, tai nuo 1997 m. ši situacija pasikeitė. Vadinasi, ikimokyklinės ugdymo įstaigos sulaukia vis palankesnio įvertinimo, o tuo pačiu ir didesnės paklausos. Tai yra teigiamas reiškinys privataus ikimokyklinio ugdymo sektoriaus atsiradimui. Iš kitos pusės, didelis skaičius vaikų, nelankančių darželių, yra tarsi potencialios rinkos privačiai ikimokyklinei ugdymo įstaigai atspindys.

Natūralu, jog mažėjant ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiui, o tuo pačiu didėjant šios paslaugos paklausai, atsiranda vietų ir auklėtinių skaičiaus ikimokyklinėse ugdymo įstaigose neatitikimas (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

Ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtinių skaičius 100 -ui vietų (51, p. 531)

1990 1995 1996 1997 1998 1999

Mieste 81 120 122 122 123 119

Kaime 64 97 97 99 99 99

Kaip matyti, ikimokyklinių ugdymo įstaigų pasiūla ir paklausa tarp miestų ir kaimų pasiskirsčiusi netolygiai. Jei kaimuose pasiūla labai nežymiai viršija paklausą, tai tuo tarpu miestuose situacija yra priešinga: čia paklausa gerokai viršija pasiūlą.

Bendrai paėmus, poreikis ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms tiek mieste, tiek kaime turi tendenciją didėti. Šioje tendencijoje nežymiai išsiskiria 1999 m., kuomet miestuose šiek tiek sumažėjo ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių skaičius, tenkantis 100 -ui vietų. Vis dėlto, pagal paskutinius duomenis, miestų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose 100 -ui vietų teko net 119 auklėtinių. Tai liudija apie nepakankamą šios paslaugos pasiūlą. Esant tokiai situacijai, tikslinga išsamiau paanalizuoti atskirų miestų situaciją.

Siekiant išnagrinėti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasiūlos ir paklausos neatitikimą atskiruose miestuose, apžvelgsiu bendrą situaciją didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Ši informacija pateikiama 3 lentelėje.

3 lentelė

Ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir vietų jose skaičius, 1999 m. pabaigoje (84, p. 56-57)

Įstaigų skaičius Vietų skaičius 100 -ui vaikų tenka vietų

Kaunas 74 9672 80

Klaipėda 42 6592 89

Vilnius 132 17289 85

Kaip matyti, daugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra Vilniuje. Tai tiesiogiai sąlygojama to miesto gyventojų ir tuo pačiu vaikų skaičiaus. Nors Klaipėdos mieste vaikų darželių skaičius tarp didžiųjų miestų yra mažiausias, santykis tarp vietų skaičiaus ir atitinkamo amžiaus vaikų yra palankiausias. Tuo tarpu blogiausia situacija yra Kaune, kur ikimokyklinėse ugdymo įstaigose 100 -ui vaikų tenka vos 80 vietų.

Atsižvelgiant į tai, kad privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos steigimo galimybės bus analizuojamos Vilniaus mieste (žr. 5.2.2. skyrelio segmentavimą pagal geografinį kriterijų), reikia išsamiau panagrinėti ikimokyklinio ugdymo situaciją šiame mieste. Tuo tikslu pateikiu 4 lentelę.

4 lentelė

Ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir vietų jose skaičius Vilniaus mieste (84, p. 57)

1995 pabaiga 1998 pabaiga 1999 pabaiga

Įstaigų skaičius 135 130 132

Vietų skaičius 16552 16275 17289

100 -ui vaikų tenka vietų 88 86 85

Analizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičių Vilniuje, galima teigti, kad jis kinta nežymiai ir išlieka sąlyginai pastovus. Nors per 1999 m. šių įstaigų padaugėjo 2 vienetais, tačiau lyginant su 1995 m. pabaiga, pastebimas neigiamas nuokrypis. Iš kitos pusės reikia pabrėžti, kad per 1999 m. vietų skaičius ikimokyklinėse ugdymo įstaigose išaugo daugiau nei tūkstančiu. Tačiau net ir padidėjęs vietų skaičius neužtikrina pakankamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasiūlos Vilniuje. 100 -ui vaikų tenkančių vietų skaičius vis dar turi tendenciją mažėti; 1999 m. pabaigoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose 100 -ui vaikų teko vos 85 vietos.

Taigi, tiek Vilniaus, tiek ir kitų didžiųjų miestų situacija neišsiskiria iš bendros ikimokyklinio ugdymo įstaigų situacijos Lietuvoje. Žymesni skirtumai matyti lyginant kaimo ir miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų pasiūlą ir poreikį joms. Tačiau bendrai paėmus, ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtinių ir vietų skaičiaus santykis paslaugos vartotojui nėra palankus, kadangi pasiūlos lygis šalyje yra nepakankamas. Tokiu būdu bendrą ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinkos situaciją Lietuvoje galima apibūdinti kaip esminį faktorių, įtakojantį privataus sektoriaus atsiradimą. Nepakankamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius ir didėjanti šios paslaugos paklausa leidžia tikėtis, kad privati ikimokyklinio ugdymo paslauga bus ganėtinai populiari, o veikla – pelninga.

Išanalizavus ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinkos situaciją Lietuvoje ir įsitikinus, jog yra poreikis privataus sektoriaus atsiradimui, reikia išsiaiškinti, ar steigti privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų finansiškai tikslinga. Šiuo atveju pravartu sudaryti steigiamos įstaigos – privataus vaikų darželio sąlyginiu pavadinimu “Pasaka” – verslo planą.

4. PRIVATAUS VAIKŲ DARŽELIO “PASAKA” VERSLO PLANO RENGIMO METODIKOS PAGRINDIMAS

Žengiant pirmuosius žingsnius verslo pasaulyje arba įgyvendinant naują verslo projektą, susiduriama su daugybe nenumatytų aplinkybių, kurios vienokiu ar kitokiu būdu veikia įmonę ar verslą. Deja, paprastai šį poveikį galima apibūdinti kaip neigiamą. Norint to išvengti, būtina pirmiausia verslo idėją, tikslus ir prognozes išanalizuoti. Tokios analizės išraiška geriausiai atsispindėtų verslo plano sudaryme.

Verslo planas – tai verslininko programinis dokumentas, pagrindžiantis verslo sumanymo esmę, jo pelningumą, konkurencingumą tam tikram laikotarpiui. (17, p. 14) Šiame plane detaliai aprašomas produktas, potenciali rinka, gamybos metodas, resursai – laiko, piniginiai, darbo, žaliavų, įrengimų – elementai, būtini projekto sėkmei. (14, p. 342)

Verslo planas yra svarbus daugeliui įmonių, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, rūšies ar dydžio, įgyvendinant vieną ar kitą sumanymą. Skirtingų autorių pateikiami verslo planai iš esmės nesiskiria. Jų vieninga nuomonė dėl to, kad pagrindinės bet kurio verslo plano dalys yra marketingo ir finansiniai planai. Pagal svarbą po pastarųjų seka gamybos ir organizacinis planai, nors kai kuriais atvejais, priklausomai nuo to, kokiam verslui rengiamas planas, jiems gali būti teikiama pirmenybė. Tai lemia ir rengiamo verslo plano tikslai, kurie sąlyginai gali būti skirstomi į vidinius (pavyzdžiui, pagrįsti ir patikrinti naują idėją) ir išorinius (pavyzdžiui, informuoti apie įmonės veiklą šalies visuomenę). Mano rengiamas verslo planas apima abiejų tipų tikslus, todėl kad siekiama ir apskaičiuoti lėšas, reikalingas verslui pradėti bei vystyti, ir pristatyti idėją, analizuojant marketingo komplekso elementus bei verslo marketingo aplinkas.

Verslo plano struktūra nėra griežtai nustatyta, tačiau turi tam tikras, dažniausiai pasitaikančias dalis. Verslo plano dalys ir jų ryšys pateikta 2 priede.

Atliekant privataus vaikų darželio “Pasaka” verslo plano metodikos pagrindimą, atskirai aptarsiu šio plano dalis, didžiausią dėmesį skiriant svarbiausioms dalims: marketingo ir finansų. Verslo plano dalys išskiriamos remiantis E. Bagdono ir E. Kazlauskienės (1997) pateikta verslo plano struktūra. Tačiau siekiant išsamiau išanalizuoti atskiras plano dalis, jų analizė bus atliekama naudojant skirtingų autorių (lietuvių ir užsienio) knygas.

4.1. Reziumė

Reziumė yra parengto verslo plano apibendrinimas. Kadangi rašant privataus vaikų darželio verslo planą atskirose jo dalyse bus atliekami svarbiausi apibendrinimai, o darbo pabaigoje pateiktos išvados, nemanau, kad yra tikslinga kartoti tą pačią informaciją. Tad ši dalis atskirai aptarinėjama nebuvo.

4.2. Įmonės veiklos analizė

Įmonės veiklos analizė turi parodyti, kokia esamoji įmonės padėtis (3, p. 241). Ši dalis aktuali jau veikiančiai įmonei, todėl sudarant steigiamo privataus vaikų darželio verslo planą nereikia atlikti įmonės veiklos analizės.

4.3. Siūlomo projekto esmė

Šioje verslo plano dalyje pirmiausia yra pateikiama pati verslo idėja. Įmonės veiklos analizė turi parodyti būsimos įmonės veiklos kryptis, tikslus, parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pobūdį. (80, p. 27).

Jei įmonė yra naujai kuriama, reikia nurodyti siūlomo projekto esmę, teigiamas ir neigiamas jo puses, pagrindinius parametrus: būsimą vietą, pagrindinius vartotojus, asortimentą ir kita.

4.4. Marketingo planas

Marketingo planas yra ta finansinio plano dalis, kurioje paaiškinama, ką ir kaip žadama daryti. E. Bagdonas ir E. Kazlauskienė (1997) pateikia tokią marketingo plano struktūrą:

1. Rinkos analizė

1.1. Rinkos galimybių analizė, aptariant potencialius vartotojus ir potencialius konkurentus.

1.2. Tikslinių rinkų parinkimas, įskaitant apimties poreikį ir rinkos segmentavimą.

2. Marketingo rinkinys, apimantis produktą, kainą, paskirstymą, rėmimą.

3. Pardavimų prognozė.

A. Jovaišos (1997) pateikiamo marketingo plano skirstymas yra šiek tiek kitoks, tačiau apima analogiškus elementus:

1. Rinkos apžvalga

2. Aprėpiamos rinkos dalies išskyrimas ir jos apibūdinimas

3. Konkurencijos analizė

4. Marketingo planas, apimantis produktą, kainą, paskirstymą, rėmimą.

Kaip matyti, pirmosios trys A. Jovaišos pateiktos marketingo plano dalys atitinka E. Bagdono ir E. Kazlauskienės išskirtą rinkos analizės elementą, marketingo rinkinys yra privalomas abiejuose planuose, o neatitikimas tarp planų tas, kad pirmajame, skirtingai nei antrajame, yra įtraukta pardavimų prognozė.

Sudarant privataus vaikų darželio marketingo planą, visų pirma buvo atlikta rinkos mikro ir makro aplinkos analizė, kuria apibūdinau veiksnius, labiausiai įtakojančius organizacijos veiklą. Galima išskirti dviejų lygių aplinkos veiksnius: mikroaplinką ir makroaplinką. (žr. 3 priedą) Išorinei aplinkai paprastai galima daryti mažiausią įtaką, kontroliuojama tik vidinė aplinka.

Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. (55, p. 59) Makroaplinką sudaro ekonominė, socialinė – kultūrinė, politinė – teisinė, mokslinė – technologinė bei gamtinė aplinka. Gamtinė aplinka privačiai ikimokyklinio ugdymo įstaigai poveikio nedaro, todėl darbe jos neanalizavau.

Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtaką (55, p. 59). Mikroaplinką sudaro pirkėjai, konkurentai, tiekėjai, pardavimo tarpininkai ir pardavimo pagalbininkai. Pastarieji du neaktualūs privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju, todėl jų darbe neaptariau. Tuo tarpu kiti mikroaplinkos elementai vaidina lemiamą vaidmenį steigiamam vaikų darželiui, tad tikslinga juos panagrinėti išsamiau.

Žymus mikroaplinkos poveikis privačiam vaikų darželiui pasireiškia per pirkėją. Juk sugebėjimas savo veiklos produktui rasti vartotoją – vienintelis ir tikrasis verslo tikslas. Būtent vartotojai, spręsdami, kokių prekių ar paslaugų jiems reikia ir už kokias kainas, išlaiko organizaciją ir sudaro sąlygas nuolat atnaujinti veiklą. Tad organizacija yra priversta nuolat sekti visuomenėje vykstančius procesus, analizuoti įvairių socialinių grupių reikmes ir joms pritaikys gaminamą produkciją.

Siekiant išsamiau susipažinti su potencialių pirkėjų poreikiais, darbe atlikau kelis detalius nestruktūrizuotus interviu – laisvus pokalbius – su tėvais, turinčiais ikimokyklinio amžiaus vaikus. Tokios laisvos formos apklausos atitinka žvalgybinio tyrimo koncepciją. Žvalgybinis tyrimas – tai neišsamus ir negilus (mažai argumentuotas ir iliustruotas faktais, duomenimis) tyrimas, atliekamas siekiant geriau suprasti ir apibrėžti problemos kilmę ir aplinką. (64, p. 40) Šis tyrimas padėjo detaliau apibūdinti esamas ir potencialias rinkas ir išsiaiškinti, kaip geriausiai būtų galima tenkinti vartotojų poreikius.

Pagal tiriamą objektą šis tyrimas priskiriamas vartotojų tyrimams, kadangi juo siekiama išsiaiškinti vartotojų poreikius bei požiūrius, ištirti vartotojų elgesio ypatumus. Tyrime taikiau asmeninę apklausą; naudojau šiuos apklausos tipus: (57, p. 177)

• apklausiamojo namuose – apklausa vyksta apklausiamojo namuose;

• iš namų, telefonu – apklausa naudojant savo namų telefoną.

Šie apklausos tipai pasižymi tokiomis charakteristikomis: greitas informacijos gavimas, klausimų lankstumas, maža nesusipratimų tikimybė, didelė apklausiančiojo įtaka respondentui. (89, p. 123)

Darbe buvo apklausta 10 tėvų, turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų. Be to, respondentai turėjo pasižymėti aukštu pajamų lygiu ir tokiu būdu atitikti tikslinį steigiamo darželio segmentą. Vadinasi, tai – netikimybinė tikslinė atranka, kurios metu pasirenkami geriausiai tyrimo tikslus atitinkantys respondentai. Apklausiant respondentus buvo siekiama išsiaiškinti:

• Kokį ikimokyklinį lavinimą jie rinktųsi (ar pasirinko) savo vaikui. Kodėl?

• Ar leistų savo vaiką į privatų vaikų darželį? Kodėl?

• Kiek sutiktų mokėti per mėnesį už vaiko išlaikymą darželyje?

• Kokiais požymiais turėtų išsiskirti darželis, kuris jų vaikui būtų idealiausias?

Ypatingai svarbi įmonės veiklos sritis yra tiekimas. Nuo to, ką organizacija pasiima iš aplinkos, bei nuo to, ką ji su paimtais ištekliais daro, priklauso jos galutinio gaminio kokybė ir kaina. Todėl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo išteklių bei tiekėjų ir stengiasi išnaudoti konkurenciją tarp jų, siekdama žemesnių kainų, kokybiškesnio darbo ir greitesnio pristatymo. (75, p. 65)

Labai retai rinkoje būna tik viena įmonė gamintoja ar pardavėja. Paprastai tuos pačius pirkėjų poreikius stengiasi patenkinti kelios įmonės. Todėl tarp jų dėl pirkėjų vyksta nuolatinės varžybos, konkurencija. Siekiant kiek galima tiksliau įvertinti konkurentų įtaką steigiamai įstaigai, darbe visų pirma nustačiau privataus vaikų darželio konkurentus, paskui juos aptariau ir išskyriau esminius požymius, kuriais steigimas darželis būtų pranašesnis už savo konkurentus.

Išnagrinėjus aplinką, perėjau prie aprėpiamos rinkos dalies išskyrimo ir jos apibūdinimo. Tuo tikslu atlikau rinkos segmentavimą (išskyriau segmentavimo kriterijus ir juos įvertinau) ir parinkau tikslinį segmentą. Rinkos segmentavimas apima vartotojų grupių išskyrimą pagal panašius jų poreikius ir vienodą reakciją į marketingo veiksmus. (54, p. 256) Tikslinė rinka – tai vartotojų grupė, turinti panašių poreikių ir charakteristikų, į kuriuos orientuodamasi įmonė kuria marketingo kompleksą (30, p. 250).

Nustačius tikslinį segmentą ir apibrėžus pagrindinius jo bruožus, reikia vartotojo sąmonėje sukurti tinkamą prekės įvaizdį ir tokiu būdu ją išskirti iš konkurentų. Visa tai įgyvendinama tam tikrais sprendimais ir veiksmais, susijusiais su vartotojui pagaminta preke (paslauga), jos kaina, paskirstymu ir rėmimu. Šių keturių elementų kombinacija, labiausiai tenkinanti vartotojų poreikius sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą (7, p. 20), kurio analize ir baigiau marketingo dalies nagrinėjimą.

Kadangi darželio galimybės (kapitalo ištekliai) leidžia į jį priimti 48 vaikus, tai marketingo kompleksas yra orientuotas į šio skaičiaus užtikrinimą. Tad atskira pardavimų prognozė šiuo atveju nėra tikslinga.

Apibendrinant marketingo plano struktūrą galima teigti, jog šioje verslo plano dalyje svarbiausia detaliai apibūdinti verslo aplinką, kruopščiai atlikti klientų segmentavimą ir tuo pačiu nustatyti tikslinę rinką, parinkti tinkamą marketingo kompleksą.

4.5. Gamybos planas

Gamybos plano tikslas – įrodyti, kad įmanoma pagaminti reikalingą kiekį ir reikiamos kokybės produkcijos. (80, p. 28) Ši verslo plano dalis reikalinga tik ketinant užsiimti gamybine veikla, todėl sudarant privataus vaikų darželio planą ji nebuvo įtraukta.

4.6. Organizacinis planas

Šioje verslo plano dalyje būtina pateikti gamybos valdymo organizacinę schemą, kurioje apibrėžiama darbuotojų ir tarnautojų sudėtis, funkcijos, jų tarpusavio sąveika, numatoma veiklos koordinacija ir kontrolė, keitimasis informacija. (16, p. 67) Atskirai pristatoma valdymo grupės sudėtis, atsakomybė, išsilavinimas, profesinis pasirengimas.

Taip pat nurodoma:

• įmonės juridinė forma;

• duomenys apie partnerius ir pagrindinius pajininkus;

• specialistų poreikis, jų išsilavinimas, kvalifikacija, darbo patirtis;

• darbo užmokestis, darbo sąlygos ir priėmimo į darbą sąlygos.

4.7. Finansinis planas

Finansinis planas yra svarbiausia verslo plano dalis, nes joje detaliai ir tiksliai įrodoma, kad sumanymas yra geras. E. Bagdonas ir E. Kazlauskienė (1997) pateikia tokią finansinio plano išraišką (žr. 4 pav.).

4 pav. Finansinio plano sudėtis (3, p. 247)

Kaip matyti, šiuo atveju finansinį verslo planą sudaro 6 sudedamosios dalys. Tačiau finansinio plano struktūra nėra griežtai nustatyta, todėl skirtingoje literatūroje galima aptikti kitokias finansinio plano dalis. Vis dėlto, dauguma šios ataskaitos aspektų išlieka vienodi – gali kisti tik kai kurios plano dalys.

Siekiant kuo efektyviau parašyti šią plano dalį, tikslinga palyginti skirtingų autorių pateikiamus finansinio plano ruošimo elementus. Būtent palyginamoji analizė ir apibendrinimai leidžia pasirinkti tinkamiausią finansinio plano rašymo struktūrą. Tuo tikslu šalia E. Bagdonas ir E. Kazlauskienė (1997) finansinio plano sudėties pateikiu A. Jovaišos (1997) rekomenduojamą šio plano struktūrą. Ją sudaro:

1. Reikiamos lėšos ir jų panaudojimas

2. Finansinių rodiklių skaičiavimo prielaidos

3. Pardavimo prognozė

4. Savikainos prognozė

5. Prognozuojamo pelno ataskaita

6. Prognozuojamų pinigų srautų ataskaita

7. Prognozuojamas balansas

8. Gamybos nenuostolingumo taško analizė

9. Prognozuojami ekonominiai rodikliai

Siekiant susisteminti minėtų autorių finansinių planų dalis, sugrupuosiu atitinkamus jų elementus ir aptarsiu juos atskirai.

Lėšų poreikis ir šaltiniai = Reikiamos lėšos ir jų panaudojimas. Tai nėra griežtos formos finansinis dokumentas. Čia rekomenduojama pateikti du esminius dalykus: lėšų poreikį (projekto sąnaudas) ir finansavimo šaltinius. Tuo tikslu reikia atsakyti į kelis klausimus: (25, p. 223)

1) Kiek ir kam reikia pinigų?

2) Kokie galimi finansavimo būdai?

3) Kada reikės lėšų?

Projektas atitinkamai gali būti finansuojamas iš nuosavo ir skolinto kapitalo. A. Jovaiša siūlo tokius finansavimo būdus: akcijos, paskolos, įvairios nuomos sutartys ir pirkimas išsimokėtinai, pirkimas skolon ir prekių apmokėjimas avansu.

Pelno (nuostolio) ataskaita = prognozuojamo pelno ataskaita. Ji parodo, kaip per ataskaitinius metus kito pardavimų apimtys, kokia buvo parduotų prekių ir paslaugų savikaina bei kitos sąnaudos (88, p. 17). Iš realizacinių ir nerealizacinių pajamų atėmus savikainą, gaunamas bendrasis pelnas. Iš to atėmus veiklos sąnaudas (administracines ir pardavimų), lieka veiklos pelnas. Pelnas prieš apmokestinimą gaunamas, jei įmonė turi finansinių pajamų, kurios pridedamos prie veiklos pelno ar finansinių sąnaudų – kurios atimamos. Grynasis ataskaitinių metų pelnas – tai pelnas atskaičius pelno mokesčius pagal Juridinių asmenų pelno įstatymo nustatytą tvarką. Tačiau individualiai įmonei grynasis pelnas – tai pelnas atskaičius pajamų mokesčius pagal Fizinių asmenų pajamų įstatymo nustatytą tvarką.

Balansas. Tai finansinės atskaitomybės dokumentas, parodantis tam tikros dienos įmonės finansinę padėtį. Remiantis balanso duomenimis, galima nustatyti, kokiu turtu disponuodama įmonė uždirbo ataskaitinio laikotarpio pelną (24, p. 538). Balansą sudaro 2 dalys: turtas, jo sudėtis ir paskirstymas; bei nuosavybės ir įsipareigojimai, pateikiama iš kokių šaltinių sudarytas turtas.

Kadangi individualios įmonės savininkas finansinėje dalyje gali nepateikti balanso, rašant vaikų darželio finansinį planą balanso dalis nebuvo įtraukta.

Pinigų srautų ataskaita. Tai ataskaita, kurioje atspindimi visi pinigų gavimai bei išmokėjimai, susiję su ūkinėmis, finansinėmis bei investicinėmis operacijomis, atliktomis per analizuojamą laikotarpį. Tačiau pinigų srautų ataskaitos tikslas – pateikti informaciją ne tik apie gautus ir išleistus pinigus, bet ir atspindėti pinigų judėjimą įmonės veikloje. (79, p. 122) Ataskaitoje galima išskirti šiuos straipsnius: gauta pinigų iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos, išleista pinigų iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos.

Kai žinomos numatytos realizacinės įplaukos ir kapitalo investicijos per tam tikrą laikotarpį, grynųjų pinigų srautų prognozė išryškina lėšų trūkumą tam tikru laiko momentu ir parodo jo dydį.

Sąnaudų prognozė = savikainos prognozė. Tai labai svarbi finansinio plano dalis, kadangi tik tikslus sąnaudų įvertinimas leidžia tiksliai numatyti pelną ir prognozuoti įmonės veiklą. Sąnaudų klasifikavimas įmonėje priklauso nuo jos specifikos. Visos sąnaudos skirstomos į gamybos, administracines ir pardavimų. (3, p. 250) Be to, sąnaudas galima skirstyti į kintamąsias, kurios keičiasi priklausomai nuo pagamintos produkcijos kiekio, ir sąlyginai pastovias, kurios nesikeičia. Toks skirstymas vėliau padeda apskaičiuoti lūžio tašką.

Lūžio taškas = Gamybos nenuostolingumo taško analizė. Tai pardavimų apimties taškas, kuriame pajamos ir išlaidos lygios, nėra nei pelno, nei nuostolių. Skaičiavimai atliekami naudojant formulę:

Qkr = F / (Kv – Vv); (8, p. 105) (2)

čia Qkr – veiklos produkto apimtis natūriniais vienetais (šiuo atveju vaikų skaičius), kai pelnas = 0;

F – pastovūs kaštai;

Kv – produkto vieneto kaina;

Vv – produkto vieneto kintami kaštai.

Aptartas finansinio plano dalis galima rasti tiek E. Bagdono ir E. Kazlauskienės (1997), tiek A. Jovaišos (1997) pateiktuose finansiniuose planuose. Tai yra esminės šio plano sudedamosios dalys. Tačiau A. Jovaišos pateiktas finansinis planas apima daugiau sudėtinių dalių, kurias dabar ir aptarsiu.

Finansinių rodiklių skaičiavimo prielaidos. Čia reikia pateikti aiškias, realias ir įtikinamas prielaidas, kuriomis bus remiamasi skaičiuojant finansinius rezultatus. Kadangi didelė dalis šios informacijos yra pateikta kituose darbo skyriuose, išsamiai paaiškinant kiekvieną ataskaitą, netikslinga atskirai kartoti didžiąją dalį nuostatų ar prielaidų. Tad atliekant privataus vaikų darželio finansinę analizę, šios dalies neaptariau.

Pardavimų prognozė. Mano manymu, tai yra daugiau marketingo dalies elementas, todėl į finansinį darželio planą jos neįtraukiau.

Prognozuojami ekonominiai rodikliai. Norint įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, reikia apskaičiuoti tam tikrus ekonominius rodiklius. Šiuo atveju tikslinga įvertinti pelningumo rodiklius, kadangi jie yra labai aktualūs ir reikšmingi tiek įmonių vadovams, tiek ir išoriniams analitinės informacijos vartotojams, skolinantiems lėšas ar teikiantiems materialinius išteklius. Kaip jau minėta, darbe yra skaičiuojamas grynasis pardavimų pelningumas ir kapitalo pelningumas, kurie yra svarbūs priimant sprendimus investuoti ar neinvestuoti pinigus į įmonės veiklą.

Grynasis pardavimų pelningumas = Grynasis pelnas / Pardavimai (pajamos); (67, p. 568) (3)

Šiuo rodikliu nustatoma, ar pelningas yra pardavimų procesas, ar ne. Grynasis pardavimų pelningumas parodo, kuri vieno pardavimų lito dalis yra grynasis pelnas, t.y. jis parodo įmonės veiklos efektyvumą.

Kapitalo pelningumas = Grynasis pelnas / Kapitalas; (14, p. 451) (4)

Kapitalo pelningumas (literatūroje dar vadinamas pelno norma, kapitalo grąža) parodo įmonės pelningumą, atsižvelgiant į įmonės veiklos finansavimo struktūrą. Kitaip sakant, kapitalo pelningumas parodo, kokį santykinį pelno dydį duoda kiekvienas įdėtas litas (69, p. 151). Tai reiškia, kad kapitalo pelningumas atspindi, kaip pelningos yra akcininkų investicijos, ar įmonės sugeba pelningai naudoti joms patikėtas lėšas.

Kaip vieną iš pagrindinių prognozuojamų rodiklių darbe taip pat apskaičiavau projekto atsipirkimo laiką, kuris parodo, kada įmonės savininkas padengs visas savo išlaidas. Atsipirkimo trukmei įvertinti taikytina tokia formulė:

T = I/P; (5)

čia T – atsipirkimo trukmė

P – grynieji pinigų srautai per metus. Kvedaraite V. (1997) siūlo vietoj grynųjų pinigų srautų per metus (jei sunku juos nustatyti) naudoti metinį pelną (šiuo atveju būtent jį ir naudosiu)

I – išleistų investicijoms pinigų srutų sumą (apytikriam paskaičiavimui galima naudoti steigimo išlaidas, kurias mūsų įmonė patyrė)

Dabar, kai jau aptarti visi sudedamieji finansinio plano elementai, tereikia juos susisteminti ir sudėlioti logiško eiliškumo tvarka. Taigi, atliekant privataus vaikų darželio “Pasaka” finansinę analizę, organizacijos veiklos efektyvumas skaičiuojamas ir analizuojamas remiantis tokiu nuoseklumu:

1. Lėšų poreikio apskaičiavimas

2. Paslaugos savikainos nustatymas (sąnaudų prognozė)

3. Pelno (nuostolio) ataskaita

4. Pinigų srautų atskaita

5. Lūžio taško nustatymas

6. Prognozuojami ekonominiai rodikliai.

4.8. Rizikos įvertinimas

Rizikos įvertinimas – būtina verslo plano dalis. Rizika yra nuolatinė ekonominės bei finansinės veiklos dalis, kadangi žmogui paprastai sunku numatyti būsimų įvykių eigą, ypač jei jie vyksta nuolat kintamoje verslo aplinkoje. Dauguma verslo sprendimų susiję su rizika, kuri praktikoje gali pasireikšti įvairiais būdais. Tą parodo ir skirtingi rizikos apibūdinimai:

• rizika – tai statistinė sąvoka, kuri remiasi pelno kintamumu; (65, p. 70)

• rizika – tai galimybė, kad investicijų ateities rezultatas bus ne toks kaip tikėtasi; (67, p. 114)

• rizika – tai laukiamo rezultato nepastovumas. (60, p. 241)

Norint tinkamai įvertinti riziką, būtina susipažinti su jos rūšimis bei pasireiškimo būdais. Atskiri autoriai išskiria skirtingas rizikos rūšis. E. Bagdonas ir E. Kazlauskienė (1997) siūlo tokį rizikos skirstymą:

• gamybos rizika;

• rinkos rizika.

Kalbant apie steigiamą vaikų darželį, galima pasakyti, kad jam būdinga tik rinkos rizika, nes šioje įstaigoje neatliekamos gamybos funkcijos. Vadinasi, toks rizikos skirstymas nėra tikslingas privataus vaikų darželio atveju.

Užsienio literatūra riziką skirsto į sistemingą ir nesistemingą. Nesisteminga rizika – tai ta bendros rizikos dalis, kuri kiekvienai įmonei yra specifinė. Šios rizikos pasireiškimas vienoje įmonėje neturi įtakos kitoms tos šakos įmonėms. (60, p. 242) Tuo tarpu sisteminga rizika yra susijusi su tam tikros srities rinka. Sisteminga rizika pasireiškia, kuomet faktiškai visi verslo elementai yra veikiami kokio nors bendro faktoriaus. (65, p. 71) Tokiu atveju sistemingą riziką galima susieti su šalies makroaplinka; ją valdyti įmonė praktiškai negali.

Anot E. Buškevičiūtės ir I. Mačerinskienės (1999), korektiškiausia ir pilniau atspindinti praktikoje vykstančius procesus yra rizikos klasifikacija į verslo, finansinę ir bendrąją.

Verslo rizika suprantama kaip įmonės nesugebėjimas padengti savo veiklos sąnaudų bei išlaidų. Šią riziką įtakoja tokie faktoriai, kaip veiklos produkto paklausa bei produkto įvairumas, konkurencijos laipsnis, augimo perspektyva, įmonės dydis ir jos kaštų struktūra, ekonominė bei politinė aplinka. Finansinė rizika yra nesugebėjimas padengti finansavimo kaštų. (8, p. 272) Tai tiesioginis firmos finansavimo sprendimų pasireiškimo rezultatas. Bendrąją riziką sudaro verslo ir finansinė rizika. Šią riziką galima apibūdinti kaip nesugebėjimu padengti tiek ūkinių, tiek finansinių sąnaudų.

Aptarus visas verslo plano dalis matyti, kad privataus vaikų darželio verslo planą sudaro tokios dalys:

1. Siūlomo projekto esmė

2. Marketingo planas

3. Organizacinis planas

4. Finansinis planas

5. Rizikos įvertinimas.

5. PRIVATAUS VAIKŲ DARŽELIO “PASAKA” VERSLO PLANAS

5. 1. Siūlomo projekto esmė

Steigiamas vaikų darželis veiklą planuoja pradėti 2002 m. sausio 1 d. Pagrindinė privataus vaikų darželio “Pasaka” veikla – švietimas: ikimokyklinis ugdymas (prižiūrėti, auklėti ir mokyti ikimokyklinio amžiaus vaikus). Darželyje “Pasaka” auklėjami ir mokomi ikimokyklinio amžiaus vaikai, sulaukę 3 – 7 metų amžiaus. Tokiam vaikų amžiaus pasirinkimui įtakos turi teisinė aplinka (nuostatos ir reikalavimai mažesnių vaikų priežiūrai yra griežtesni). Tačiau pagrindinis faktorius, įtakojęs, kad steigiamame darželyje bus auklėjami vaikai, sulaukę 3 – 7 metų amžiaus, yra statistiniai duomenys (žr.5 pav.).

5 pav. Auklėtinių pasiskirstymas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagal amžių

1999 m. pab. (84, p. 46)

Kaip matyti, 3 metų ir vyresni vaikai sudaro didžiąją daugumą auklėtinių; mažesni vaikai ne taip gausiai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas. Tad, norint užtikrinti tinkamą privataus vaikų darželio paklausą, reikia orientuotis į 3 metų ir vyresnius vaikus. Būtent toks vaikų amžiaus grupės pasirinkimas ir nulėmė įstaigos rūšį – darželį. (žr. teisinė aplinką).

Iš viso darželyje bus 4 vaikų grupės, po 12 žmonių kiekvienoje. Vaikų skaičius grupėse yra palyginus mažas, kadangi efektyviausiai vaiko priežiūra atliekama mažose vaikų grupelėse. Reikia pažymėti, kad esant didesniam vaikų skaičiui grupėje net didesnis prižiūrinčių žmonių skaičius neužtikrina tinkamo rūpinimosi jais. (62, p. 329) Atsižvelgiant į šį argumentą, net pakitus privataus vaikų darželio paklausai, vaikų skaičius grupėse nebus didinamas, o atitinkamai bus koreguojamas vaikų grupių kiekis.

Privačiame vaikų darželyje vaikams bus skirtas visapusiškas dėmesys, įvertinant tiek jų pačių, tiek tėvų norus sudarinėjamos specialios programos, užsiėmimai, organizuojami renginiai, išvykos, animacinių filmukų peržiūros, vaikiškų dainelių atlikėjų pasirodymai ir pan. Kad visos šios akimirkos ilgam įsimintų, tiek renginių, tiek ir kasdieninės veiklos metu vaikai bus reguliariai filmuojami vaizdo kamera. Tokiu būdu atsiras galimybė vaikams ir jų tėvams rengti specialias peržiūras; jų metu vaikai galės puikiai leisti laiką, o tėveliams tai bus tarsi ataskaita apie vaiko priežiūros organizavimą. Be to, šis darželis iš kitų išsiskirs ne tik materialine baze, bet ir geresne paslaugų kokybe, maloniu aptarnavimu.

Privataus vaikų darželio “Pasaka” tikslas – paversti vaiko vaikystę nepakartojama, sukuriant kuo palankesnes sąlygas vaikų mėgstamai veiklai ir tuo pačiu išlaikant balansą tarp laisvės ir kontrolės.

Kadangi privatus vaikų darželis yra verslo organizacija, jo tikslus galima išskirti ir kitais aspektais. Bene aktualiausi yra šie:

• Ekonominis

 pritraukti kuo daugiau lankytojų ir išlaikyti juos kuo ilgiau;

 gauti pelną;

• Socialinis

 sukurti ir palaikyti palankią atmosferą organizacijoje.

Įstaigos misija – lavinti, auginti ir mokyti ikimokyklinio amžiaus vaikus, suteikiant galimybę tobulėti fiziškai ir dvasiškai, formuoti pagrindinius asmenybės bruožus, darbštumą, sąžiningumą. “Pasaka” siekia supažindinti vaikus su dvasinių vertybių, tradicijų ir papročių bei meno pasauliu, o taip pat stiprinti šeimos ir darželio sąveiką. Tačiau šiame darželyje akcentuojama, kad, formuojant vaiko asmenybę, svarbu neužmiršti, jog vaikystė yra tik viena, todėl būtina įdėti visas pastangas, kad vaikui ji taptų nepakartojama.

Detalesnę informaciją apie steigiamos įstaigos pagrindinius parametrus tokius kaip būsima buveinės vieta, pagrindiniai organizacijos paslaugų vartotojai, įstaigos personalas, reikalingi pajėgumai ir pan. pateiksiu atskirose privataus vaikų darželio verslo plano dalyse.

5.2. Marketingo planas

Ši verslo plano dalis visų pirma reikšminga dėl to, kad reikia įrodyti rinkos buvimą. Ne mažiau svarbu sukurti veiksmingą rinkos dalies atkovojimo iš konkurentų planą. Marketingo strategija turėtų būti nukreipta į konkrečią pirkėjų dalį ir atitikti jos poreikius.

5.2.1. Pagrindinės mikro ir makro aplinkos savybės

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi gaminti ir vartotojams pateikti tokių prekių, kurios tenkintų jų poreikius ir jie norėtų bei galėtų jų įsigyti. Būtent dėl to siekiant, kad marketingo veiksmai būtų efektyvūs, reikia atsižvelgti į juos veikiančius vidinius ir išorinius veiksnius, apsprendžiančius galimų marketingo veiksmų kryptis ir ribas. Be to, išsami įmonės aplinkos analizė leidžia sumažinti riziką bei įmonės sąnaudas.

Makroaplinkos poveikį steigiamam vaikų darželiui pradėsiu nagrinėti nuo politinės – teisinės aplinkos.

Politinė – teisinė aplinka – tai viena iš daugiausiai įtakos organizacijai turinti aplinka. Ji apima visų teisnių aktų, apibrėžiančių mokesčių dydį, konkurencijos sąlygas, reguliuojančių prekybos taisykles, kainų mechanizmą, produkto kokybę, poveikį marketingui. Vertinant šios aplinkos įtaką privačiam vaikų darželiui galima išskirti bendrus ir specifinius šios veiklos teisinius reguliavimo būdus.

Bendriems teisinės aplinkos aspektams priskiriami teisiniai ir juridiniai aktai bei normatyvai, kurie privalomi kiekvienai įmonei. Bene pagrindinis šios srities dokumentas – Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas. Šis įstatymas nustato vartotojų teises, taip pat reglamentuoja vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų santykius. Remiantis vartotojų teisių gynimo įstatymu, vartotojams turi būti parduodamas tik nekenksmingas ir saugus produktas. Vartotojai turi teisę įsigyti tinkamos kokybės, saugių prekių ar paslaugų, reikalauti informacijos apie produktą, jo įsigijimo eksploatacijos sąlygas, saugumą, kokybę. (3 str.) Kalbant apie vaikų darželį, ypač aktualus turėtų būti šio įstatymo 8 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų kokybę. Jame numatoma, kad “paslaugos turi būti tinkamos kokybės, t. y. paslaugos savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai paslaugai taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir paslaugų teikimo sutartyje”.

Taip pat teisinę aplinką reglamentuoja ir prekybos, konkurencijos, kitokie įstatymai, apibrėžiantys bendras prekybos ir konkurencijos taisykles, taikomas Lietuvoje parduodamoms prekėms. Šiuo atveju atskirai vertėtų panagrinėti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, kurio tikslas yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato atskirų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. (2 str.) Įstatyme atskirai apibrėžti konkurenciją ribojantys veiksmai, nesąžininga konkurencija, numatyta kontrolės institucija bei išnagrinėti kiti aspektai.

Prie bendrų teisinės aplinkos įstatymų reikia priskirti ir įstatymus, reglamentuojančius įvairių mokesčių, su kuriais susiduria įmonė, dydį. “Mokesčių įstatymas – Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris nustato mokestį, rinkliavą ar kitą įmoką į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus” (40, 2 str.) Kuriamai įmonei svarbiausi šios srities įstatymai ir mokesčiai būtų tokie:

• Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas. Pagal jį pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, atskaičiavus iš jų neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos 33% tarifu. (4 str. 1 dalis) Tuo tarpu juridinio asmens teisių neturinčių individualių įmonių apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 24% pajamų mokesčio tarifą. (24 str. 2 dalis) Tačiau daugumai individualių įmonių yra taikomos lengvatinės sąlygos: “juridinių asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių, kurių bendrosios įplaukos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas”. (24 str. 3 dalis) Privatų vaikų darželį galima priskirti tai įmonių kategorijai, kuriai šio straipsnio nuostata yra aktuali, todėl steigiamai organizacijai reikės mokėti 15% pajamų mokestį. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja neapmokestinamo minimumo dydį: pagrindinėje darbovietėje gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, neapmokestinamasis minimumas yra 214 Lt. (5 str. 7 dalis)

• Socialinio draudimo mokestis. Įmokos į socialinį draudimą susideda iš dviejų dalių: 3% moka pats darbuotojas iš jam priskaityto darbo užmokesčio, 31% nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio turi mokėti įmonės. (44, 1-2 dalys)

• Kelių mokestis. Atskaitymai į kelių fondą mokami nuo įmonės realizavimo pajamų. Įmonės, kurios verčiasi prekybos veikla (šiai kategorijai priskiriamas privatus vaikų darželis), turi mokėti iki 0,3 procento realizavimo pajamų (įplaukų) mokestį. (38, 1 priedėlio 1.2. dalis)

• Naujai steigiama įmonė taip pat turi sumokėti tam tikrus žyminius mokesčius. Mokestis už individualios įmonės įregistravimą sudaro 200 Lt. (46, 15.1.1. dalis) Įmonės vardo įregistravimas valstybiniame patentų biure įkainotas 80 Lt, dar 11 Lt teks sumokėti už leidimą pasigaminti atspaudą. (82)

Pagrindiniai teisinės aplinkos specifiniai dokumentai, reglamentuojantys vaikų darželių veiklą, yra

1) Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.

2) Ikimokyklinės ugdymo įstaigos nuostatai.

Bene svarbiausias teisinis dokumentas, reglamentuojantis vaikų darželio veiklą yra Švietimo įstatymas. Būtent šis įstatymas ikimokyklinį ugdymą priskiria Lietuvos švietimo sistemai. Įstatymo 3 straipsnis yra skirtas konkrečiai ikimokykliniam ugdymui. Jame rašoma: “Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai (ar vaiko globėjai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose”. Švietimo įstatymas taip pat reglamentuoja švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, pedagogų rengimo reikalavimus, švietimo proceso organizavimą ir vykdymą bei kitus aspektus.

Kalbant apie ikimokyklinės ugdymo įstaigos nuostatus, tikslinga pateikti pagrindinius šių teisinio akto aspektus. “Švietimo įstaiga – tai nuolat arba su pertraukomis veikianti ne pelno institucija, pagal atitinkamas programas vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą”. (41, 2 dalis) Valstybinės ir savivaldybių švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas arba jos nustatyta tvarka suderintas ugdymo programas, laiduojančias valstybinius standartus atitinkantį išsimokslinimą, o nevalstybinės švietimo įstaigos – pagal valstybines arba savarankiškai parengtas programas, kurios nustatyta tvarka derinamos su Švietimo ir mokslo ministerija.

Ikimokyklinės įstaigos – tai bendrosios paskirties lopšeliai-darželiai (1,5-6-7 metų vaikams, tam tikrais atvejais ir jaunesniems nei 1,5 metų vaikams), vaikų darželiai (3-6-7 metų vaikams), specialieji darželiai (vaikams, turintiems vystymosi sutrikimų). (41, 26 – 27 dalys) Šie nuostatai taip pat numato maksimalų vaikų skaičių grupėje: lopšelyje – 10, darželyje – 15. (41, 31 dalis) Vaikų grupės formuojamos iš to paties arba įvairaus amžiaus vaikų.

Ikimokyklinė ugdymo įstaiga savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaikų teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais ir šiais nuostatais, remdamasi parengtais įstaigos nuostatais. (41, 13 dalis)

Ikimokyklinė ugdymo įstaiga ugdymo procesą organizuoja vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis ikimokyklinio ugdymo programomis, Vaikų brandumo mokyklai rodikliais ir pagrindiniais (pilietiškumo, humaniškumo, demokratiškumo, atsinaujinimo) ugdymo principais. Atsižvelgdama į vietos bendruomenės poreikius, tradicijas, materialines ir pedagogines galimybes, ikimokyklinė ugdymo įstaiga gali dirbti pagal valstybinę arba Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ugdymo ekspertų komisijos aprobuotą individualią ugdymo programą, pasirinkti ugdymo sistemą ir darbo metodus. (41, 16 dalis)

Kalbant apie teisinės aplinkos poveikį ikimokyklinei ugdymo įstaigai būtina aptarti dar vieną aspektą – įstaigos steigimo tvarką. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos nuostatose pabrėžiama: “Ikimokyklinė ugdymo įstaiga steigiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka”. (41, 14 dalis)

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje nevalstybinių švietimo įstaigų steigimo schemoje (42) pažymima, kad nevalstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas gali steigti LR įregistruoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys.

Švietimo įstaigų steigimą reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 726 “Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo” bei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. 1090 “Dėl LR Vyriausybės 1999 06 07 nutarimo Nr. 726 įgyvendinimo tvarkos”.

Švietimo ir mokslo ministerijos registrų skyrius (90) pateikia tokią informaciją apie ikimokyklinio ugdymo švietimo įstaigos steigimo tvarką:

1. Steigiamos švietimo įstaigos steigėjas bet kuriuo metu pateikia Savivaldybės merui paraišką gauti sutikimą steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Paraiškoje nurodoma:

• švietimo įstaigos pavadinimas;

• jos veiklos numatoma pradžia;

• steigėjo pavadinimas ar vardas ir pavardė, jo identifikavimo ar asmens kodas, buveinės adresas, telefonas;

• švietimo veiklos rūšis ir kodas.

Prie paraiškos pridedamas ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatų projektas, parengtas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 07 10 įsakymu Nr. 1080 patvirtintus Ikimokyklinės ugdymo įstaigos nuostatus.

2. Gavęs raštišką savivaldybės mero sutikimą, švietimo įstaigos steigėjas bet kuriuo metu teikia apskrities viršininkui paraišką gauti sutikimą steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Paraiškoje nurodomi tie patys aspektai kaip ir 1 dalyje, tik dar atskirai pridedama savivaldybės mero raštiško sutikimo kopija.

3. Gavęs raštišką apskrities viršininko sutikimą, švietimo įstaigos steigėjas iki birželio 1 dienos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo strategijos departamento Švietimo priežiūros skyriui teikia paraišką gauti sutikimą steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Prie paraiškos pridedama:

• apskrities viršininko raštiško sutikimo kopija;

• įstatų projektas;

• etatų sąrašo projektas;

• ikimokyklinės ugdymo įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklės;

• leidimas – higienos pasas.

4. Gavęs savivaldybės mero, apskrities viršininko, Švietimo ir mokslo ministerijos raštiškus sutikimus steigti švietimo įstaigą, steigėjas parengia viešosios švietimo įstaigos steigimo dokumentus: steigimo aktą ir įstatus.

5. Steigėjas teikia savivaldybės Švietimo skyriui paraišką įregistruoti ikimokyklinio ugdymo įstaigą Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre. Prie paraiškos pridedama:

• steigėjo pasirašyto ir notariškai patvirtinto viešosios švietimo įstaigos steigimo akto ar sutarties originalo egzempliorius;

• steigėjo pasirašytų viešosios švietimo įstaigos įstatų originalo 2 egzemplioriai;

• Ministerijos raštišką sutikimą steigti;

• buveinės patalpų teisinės registracijos ar patalpų nuomos dokumentus ar jų projektus;

• Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro išduotą firmos vardo registravimo pažymėjimą;

• registravimo kortelės užpildytus ir steigėjo pasirašytus du egzempliorius.

6. Savivaldybės Švietimo skyrius įregistruotai Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre viešajai ikimokyklinio švietimo įstaigai išduoda įregistravimo pažymėjimą.

7. Viešosios švietimo įstaigos įstatus įregistruoja savivaldybės Švietimo padalinio registro tvarkytojas po to, kai įstaiga įregistruota Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre.

Taigi, norint steigti privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą būtina sutvarkyti daugybę formalumų ir gauti savivaldybės mero, apskrities viršininko bei Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimus.

Socialinė – kultūrinė aplinka. Šios aplinkos įtaka steigiamam darželiui pasireiškia per demografinius rodiklius. Lietuvoje demografiniai rodikliai turi tokią tendenciją: gimstamumas mažėja, o mirtingumas didėja, daug žmonių emigruoja į kitas šalis. Būtent per Lietuvos gyventojų gimstamumo mažėjimą (žr. 6 pav.) ir pasireiškia pagrindinis šios aplinkos poveikis privačiam vaikų darželiui.

6 pav. Gimusiųjų skaičiaus kitimas (51, p. 32)

Kaip matyti, Lietuvoje gimusių žmonių skaičius turi tendenciją mažėti: 1999 m. gimusiųjų skaičius net 23% mažesnis nei 1993 m. Gimstamumo mažėjimui reikšmės turi sunki daugelio šeimų ekonominė padėtis (labai nedaug šeimų turi pakankamai pajamų, patenkinamas gyvenimo sąlygas, brangūs vaikų priežiūrai būtini reikmenys ir pan.).

1990 m. – 1999 m. bendras žmonių skaičius Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., kai tuo tarpu vaikų skaičius sumažėjo net 13 proc. (76, p. 17) Vadinasi, demografinės aplinkos įtaką taip pat galima vertinti pagal atitinkamo amžiaus gyventojų skaičių. Steigiamam vaikų darželiui aktualus yra 3 – 7 metų amžiaus gyventojų skaičius. Statistikos departamentas apie šias amžiaus grupes pateikia tokius duomenis:

7 pav. Nuolatiniai gyventojai amžiaus grupėmis (17, p.31)

Kaip matyti, nuolatinių gyventojų, sulaukusių 3 – 9 metų amžiaus, 2000 m. sumažėjo palyginus su 1998 m. ir 1999 m. Tokia tendencija neišsiskiria iš bendros šalies situacijos, kuri pasižymi gyventojų skaičiaus mažėjimu. Lyginant 2000 m. su 1998 m. galima teigti, jog 3 – 9 metų amžiaus vaikų sumažėjo net 34,7 tūkst. Ypač ryškus gyventojų, sulaukusių 3 – 9 metų amžiaus, sumažėjimas, kuris per 2 metus sudarė 26,2 tūkst.

Taigi, bendrai paėmus demografinė šalies aplinka turi neigiamos įtakos privačiam vaikų darželiui. Tačiau reikia pažymėti, kad ši įtaką artimiausiu metu didesnio poveikio steigiamai įstaigai neturės, kadangi dabartiniu metu vaikų skaičius vis tiek viršija vietų skaičių, esantį ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Ekonominė aplinka. Privataus vaikų daželio veiklai, kaip ir daugeliui verslų dabartiniu metu, ryškiausią įtaką daro ekonominė aplinka. Ji privataus vaikų darželio rinką veikia per vartotojų pajamų lygio ir struktūros kitimą. Šiuo metu susidariusi gana sudėtinga šalies ekonominė situacija lemia mažėjančią gyventojų perkamąją galią. Tam įtakos turi gyvenimo lygio nuosmukis bei didėjantis nedarbo lygis (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

Nedarbo lygis, procentais (61)

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2000 m. IV ketv.

Gyventojų apklausos duomenimis 13,3 14,1 15,4 16,1

Darbo biržos duomenimis 6,4 8,4 11,5 12,1

Iš lentelės matyti, kad nedarbo lygis šalyje sparčiai didėja. Ir nors tikslų bedarbių procentą sunku nustatyti, vis dėlto šis skaičius yra didelis ir tiesiogiai atspindi sunkią šalies ekonominę situaciją. Reikia pabrėžti, jog dirbančiųjų sumažėjo visų nuosavybės formų organizacijose (33).

Didelis nedarbo lygis visų pirma veikia gyventojų perkamąją galią. Tačiau vaikų darželiams ypač aktualus dar vienas nedarbo aspektas – mažesnis gyventojų užimtumas tiesiogiai įtakoja ir mažesnį vaikų darželių lankomumą, nes tokiu būdu išsprendžiama vaikų priežiūros problema. Vis gi, įvertinus nedarbo lygį, negalima teigti, jog jis tik neigiamai veikia generuojamą idėją. Tokios situacijos privalumas tas, kad esant dideliam nedarbui yra didesnė potencialios darbo jėgos pasiūla, todėl organizacijai neturėtų būti ypatingai sunku susirasti tinkamų darbuotojų.

Nors šalyje yra didelis nedarbo lygis, vis dėlto pastebimi tam tikri Lietuvos ekonominio sektoriaus atsigavimo požymiai. Remiantis statistika, išlaidų lygis prekėms ir paslaugoms lyginamasis svoris bendrose vartojimo išlaidose sausio mėnesį padidėjo 1,24 procentinio punkto, tuo tarpu išlaidų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams dalis sumažėjo 1,009 procentinio punkto. (74) Tokie šalies gyventojų išlaidų struktūros pokyčiai liudija pragyvenimo lygio kilimą.

Ekonominę aplinką apsprendžia ir kiti šalies rodikliai. Bene svarbiausias iš jų – Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP). 2000 metais sukurtas BVP siekė 44,9 milijardo litų veikusiomis kainomis (28,1 milijardo litų palyginamosiomis 1995 metų kainomis) ir lyginant su 1999 metais padidėjo 2,9 proc. (6) Teigiamos įtakos ekonominei aplinkai taip pat turi darbo užmokesčio didėjimas. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2000 m. gruodžio mėn. sudarė 1137,8 lito ir, palyginti su 1999 m. gruodžio mėn., padidėjo 1,3 procento. (11)

Kadangi privataus vaikų darželio paslauga skirta tik aukštas pajamas turintiems žmonėms, vertinant šią aplinką labai svarbus skirtumo tarp dideles pajamas gaunančių asmenų ir mažas pajamas gaunančių žmonių kriterijus. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją, galima sakyti, kad skirtumas tarp turtingų ir mažiau pasiturinčių žmonių yra pakankamai didelis. Anot habilituotos ekonomikos mokslų daktarės Onos Gražinos Rakauskienės, turtinguosius ir skurdžius Lietuvoje skiria bedugnė; kontrastas tarp skurdžių ir turčių Lietuvoje didesnis negu daugumoje išsivysčiusių šalių. (10) Tai teigiamai turėtų veikti privataus darželio rinką, nes kuriamos paslaugos pagrindiniai vartotojai turi išsiskirti aukštu pajamų lygiu. Čia, bent jau kol kas, svarbiau ne turtingesnių žmonių kiekis, o turtingų žmonių pajamų lygis – daugiau uždirbant, didesnė dalis turtingų klientų galėtų leisti sau naudotis privataus vaikų darželio paslauga.

Technologinė aplinka. Pasaulyje elektronika leido žmonėms padaryti savo namus ne tik laisvalaikio ir poilsio centru, bet ir darbo vieta. Vystantis technologiniam lygiui didelė dalis operacijų gali būti atliekama tiesiog namuose pasinaudojus kompiuteriu ar kitomis informacinėmis technologijomis. Tai reiškia, kad žmonės vis daugiau laiko gali praleisti namuose ir tuo pačiu didesnę savo laiko dalį skirti kitoms funkcijoms (kad ir vaiko priežiūrai).

Vis gi, technologinės aplinkos poveikį privačiam vaikų darželiui galima vertinti ir kitu aspektu. Tobulėjant technologijoms atsiranda galimybės pagreitinti ir supaprastinti kai kurias įstaigos veiklos funkcijas (tiekimas, maisto ruoša ir kt.) bei praturtinti paslaugų asortimentą, formuojant įvairesnį vaikų laisvalaikį (pvz., kompiuteriniai žaidimai).

Apibendrinant vaikų darželio makroaplinką, galima daryti išvadą, kad ją įtakoja ekonominė, technologinė, demografinė, politinė-teisinė aplinka. Makroaplinkos poveikį galima vertinti tiek teigiamu, tiek neigiamu aspektu. Didžiausią įtaką privataus darželio rinkai turi ekonominė aplinka.

Mikroaplinka privatų vaikų darželį visų pirma veikia per pirkėją.

Pirkėjai. Vaikų darželio paslaugų pirkėjai – tai individualūs asmenys (tiksliau gana turtingi asmenys), šią paslaugą perkantys kaip asmeninio pobūdžio. Remiantis Maslow poreikių hierarchija (žr. 4 priedą) privataus vaikų darželio klientus galima priskirti prie tų, kuriems būdingi aukštesniojo lygmens poreikiai, tiksliau – saviraiškos poreikis, pasireiškiantis per pagarbos troškimą, norą parodyti savo padėtį visuomenėje.

Atlikus laisvo pobūdžio apklausą, apie potencialių privataus vaikų darželio klientų požiūrį ir poreikius galima daryti tokias išvadas:

• Didesnė respondentų dalis savo vaikus leidžia (ar leis) į vaikų darželius. Tokį pasirinkimą labiausiai lemia tėvų užimtumas. Be to, savo pasirinkimą dauguma argumentuoja tuo, kad “vaikas turi užaugti tarp vaikų”, t.y., darželyje yra geriausios sąlygos vaiko bendravimo įgūdžių formavimuisi, jo saviraiškai. Analogiškas požiūris yra akivaizdus ir dienraščio “Kauno diena” atliktoje apklausoje apie ikimokyklinio lavinimo formas. Visi pareiškę savo nuomonę žmonės prioritetą suteikė vaikų darželiams. Štai keletas išsakytų nuomonių: (26)

 “jei yra galimybės, tėvai neturėtų vengti ikimokyklinės įstaigos, nes tai, ką vaikai gauna darželiuose, yra didelė vertybė”;

 darželyje vaikas ne tik pavalgo, bet ir yra lavinamas, ugdomi gabumai;

 darželyje gaunamos pirmosios savarankiškumo, draugiškumo, pažinimo pamokos ir pan.

• Maždaug pusė respondentų mielai leistų savo vaiką į privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jei:

 ji būtų įsteigta pagal visus reikalavimus ir turėtų veiklos licenciją;

 ji būtų nelabai toli nuo gyvenamosios vietos;

 paslaugų kaina atitiktų kokybę.

Tokį savo pasirinkimą pastarieji argumentavo tuo, jog valstybiniai vaikų darželiai šiuo metu yra gana vargani. Vis dėlto, reikia pažymėti, kad kita pusė respondentų yra patenkinti esama vaiko ugdymo forma ir jos nenorėtų keisti, nors finansiškai tai galėtų sau leisti.

• Didžioji dalis apklaustų tėvų už vaiko išlaikymą privačiame vaikų darželyje sutiktų mokėti iki 500 – 600 Lt, jei paslaugos būtų tikrai aukštos kokybės. Tik maža dalis respondentų būtų pasiryžusi už šias paslaugas mokėti virš 600 Lt.

• Svarbiausias idealaus darželio požymis, kurį išskyrė respondentai, yra aukšta darbuotojų kvalifikacija ir jų sugebėjimas tinkamai organizuoti veiklą, užtikrinti vaiko saugumą. Kitas svarbus aspektas – gera materialinė bazė tiek patalpų ar įrangos, tiek turiningo laisvalaikio leidimo požiūriu. Prie pagrindinių požymių dauguma tėvų taip pat priskiria darželio vietos ir jo darbo laiko faktorių. Abstrakčiai idealų darželį galima nusakyti šiuo išreikštu požiūriu: “Jame turi būti viskas, kad vaikas būtų linksmas ir laimingas”.

Tiekėjai. Įmonė turi pasirinkti tokius tiekėjus, kurie palankiomis kainomis ir sutartu laiku užtikrintų jos apsirūpinimą reikiamos kokybės gamybos priemonėmis. Steigiamai įstaigai bus reikalingi ir prekių, ir paslaugų tiekėjai. Numatoma, kad reikės šių tiekėjų:

• maisto produktų ir gėrimų;

• komunalinių paslaugų;

• marketingo paslaugų;

• finansinių paslaugų;

• įrangos, indų, baldų ir kt.

Privačiam vaikų darželiui tiekėjai visų pirma tieks maisto produktus. Iš ūkininkų būtų perkamos šviežios daržovės ir vaisiai, mėsos bei pieno produktai, nes perkant tiesiogiai iš jų būtų pigiau. Kiti maisto produktai bei gėrimai būtų perkami Maximos bazėje, nes čia prekės pigiausios, o asortimentas plačiausias.

Kaip matyti, nemažą dalį tiekėjų sudaro paslaugų tiekėjai. Visų pirma tai yra komunalinių paslaugų tiekėjai, be kurių sunkiai įsivaizduojama kurios nors įmonės veikla. Siekiant pritraukti klientus vienas puikiausių būdų yra reklamos naudojimas, todėl įstaiga turės palaikyti ryšius su marketingo paslaugų tiekėjais.

Tam tikros įtakos vaikų darželio mikroaplinkai turi finansų ir kredito įstaigos; konkrečiau – bankai. Nuo glimybės gauti kreditą ir nuo jo grąžinimo sąlygų priklauso privataus vaikų darželio projekto įgyvendinimo realumas. Šiuo atveju svarbų vaidmenį vaidina bankai, kuriuose nereikia papildomo užstato, o užstatoma tai, kas “dalyvauja” projekte (Lietuvos vystymo bankas).

Konkurentai. Privataus vaikų darželio konkurentus galima suskirstyti į tris grupes:

1) valstybiniai vaikų darželiai;

2) nevalstybiniai vaikų darželiai;

3) auklių paslaugos.

Kalbant apie valstybinius vaikų darželius iš karto galima išskirti esminį jų konkurencinį pranašumą – tai žema kaina. Būtent šis faktorius lemia didelę šių darželių paklausą. Tačiau dabar rinkoje susidariusi tokia situacija, kad valstybinių vaikų darželių paklausa viršija pasiūlą. Jau tapo įprastu reiškiniu vaiką į darželį užregistruoti prieš kelis metus nuo lankymo pradžios. Be to, reikia išskirti dar vieną šių darželių trūkumą – tai sunki materialinė padėtis, kadangi savivaldybės šioms įstaigoms skiria minimaliai lėšų.

Pastaruoju metu pradeda ryškėti nauja ikimokyklinio ugdymo tendencija – nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų atsiradimas. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre įregistruotų nevalstybinių švietimo institucijų sąrašą (žr. 5 priedą) galima teigti, kad nevalstybiniai vaikų darželiai skirstomi į bendruomeninius, mišrius ir privačius. Kaip matyti, Vilniaus mieste užregistruotos tik bendruomeninės ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurių iš viso yra trys. Šiek tiek kitokią informaciją apie Vilniaus nevalstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas pateikia Vilniaus miesto Švietimo skyrius. Telefoninės apklausos metu, atliktos 2001 m. balandžio 17 d., paaiškėjo, kad Vilniuje užregistruotos taip pat trys nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau tik dvi iš jų yra Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktame įregistruotų nevalstybinių švietimo institucijų sąraše. Tai Nevalstybinis vaikų darželis “Nendrė” ir Vilniaus nevalstybinis SOS darželis. Lopšelis-darželis “Menachemo namai”, esantis Švietimo ir mokslo ministerijos registre, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra užregistruotas, tačiau joje yra užregistruotas kitas privatus vaikų darželis-mokykla – Montessori, kurio nėra Švietimo ir mokslo ministerijos registre. Taigi, nustatyti tikslų nevalstybiniai vaikų darželių skaičių Vilniaus mieste yra pakankamai komplikuota. Apjungus Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės duomenis galima daryti pagrįstą prielaidą, kad Vilniuje yra iš viso 4 nevalstybiniai vaikų darželiai: 3 iš jų – bendruomeniniai ir 1 – privatus.

Remiantis televizijos laidos “Tiesiai šviesiai” (91) duomenimis, Vilniaus nevalstybines ikimokyklines įstaigas iš viso lanko 150 vaikų. Kaina jose yra 400 – 600 Lt.

Kaip alternatyva vaikų darželiams pastaruoju metu vis populiaresnės tampa auklių paslaugos. Nors auklių statusas, atrodytų, išgyvena renesansą, tačiau, įvertinus kitų šalių patyrimą, vargu ar galima tikėtis, kad ši vaikų ugdymo forma labai plėsis. (73, p. 103) Vis dėlto, auklių pagalba galima išvengti tam tikrų nepatogumų. Didelis šios paslaugos privalumas – dėmesys skiriamas tik specialiam vaikui ar vaikams. Be to, auklės paslaugomis galima naudotis pagal lankstų grafiką, t.y. galimas vaiko visos dienos priežiūros pakeitimą į tam tikras valandas ar net atskiras dienas. Tačiau ir čia atsiranda tam tikrų nepatogumų. Bene didžiausia problema – pasitikėjimas aukle. Nepriklausomai nuo to, ar ji vaikus prižiūrės kliento namuose, ar savo, iš klientų pusės turi būti įsitikinimas jos sąžiningumu. Paprastai auklės dirba ne pagal oficialią darbo sutartį, o pagal neformalų susitarimą. Tokiu atveju gali kilti problemų paskirstant pareigas ir atsakomybę. Be to, kartais būna sunku įvertinti auklės kvalifikaciją ir jos tinkamumą.

Reikia pažymėti dar vieną auklių paslaugos trūkumą – tai galimas vaiko izoliavimas nuo kitų vaikų, kuris vėliau gali peraugti į tam tikras psichologines problemas dėl nesugebėjimo pritapti prie bendraamžių. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos paruoštoje priešmokyklinio ugdymo koncepcijoje pažymima, kad lankiusieji darželį vaikai paprastai esti įgiję socialinės, emocinės, komunikacinės, pažintinės patirties, – jie beveik visi sugeba bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, lengviau priima naujoves ir prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų, yra savarankiškesni, smalsesni. Tuo tarpu vaikams, ugdytiems namuose, trūksta bendravimo su vienmečiais ir svetimais suaugusiais patirties. (66)

Dabar išskirsiu keletą ypatybių, kuriomis steigiamas privatus vaikų darželis “Pasaka” gali pranokti konkurentus.

Pranašumai prieš valstybinius vaikų darželius:

• Geresnė paslaugos kokybė

• Įvairiapusiškesnė paslauga: šalia pagrindinės paslaugos – vaikų priežiūros ir ugdymo – spec. programos, užsiėmimai, kelionės, muziejų lankymas.

• Malonus aptarnavimas

• Darbuotojų motyvacija geriau atlikti darbą.

Pranašumai prieš nevalstybinius vaikų darželius:

• Įvairiapusiškesnė paslauga: šalia pagrindinės paslaugos – vaikų priežiūros ir ugdymo – spec. programos, renginiai, užsiėmimai, kelionės, muziejų lankymas

• Mažesnės vaikų grupės

• Aktyvesni rėmimo veiksmai ir informacijos apie darželį sklaida.

Pranašumai prieš auklių paslaugas:

• Garantijos dėl vaiko saugumo

• Tinkama darbuotojų kvalifikacija

• Vaiko bendravimas su bendraamžiais

• Įvairiapusiškesnė paslauga: šalia pagrindinės paslaugos – vaikų priežiūros ir ugdymo – spec. programos, užsiėmimai, kelionės, muziejų lankymas

• Panaši kaina už geresnę paslaugų kokybę. Kaina už auklių paslaugas Vilniuje svyruoja nuo 3 Lt iki 5 Lt už valandą. Šiuo atveju paimsime vidurkį (4 Lt). Jei auklės paslaugomis reikės naudotis 6 val. per parą 23 dienas per mėnesį, tai mėnesinės išlaidos sudarys 552 Lt (be maitinimo). Privataus vaikų darželio paslaugų kaina yra panaši (nors vaikas ten bus prižiūrimas 11 val. per parą) todėl tai gali būti puiki alternatyva auklių paslaugoms.

Konkurencinį pranašumą rinkoje dažnai nulemia tam tikros prekės ar paslaugos kokybės ir kainos santykis. Pagal lentelę, pateiktą 6 priede, matyti, jog privataus vaikų darželio pozicija yra tokia:

• lyginant su valstybiniais ir nevalstybiniais vaikų darželiais – kaina didesnė, kokybė geresnė. Tokia situacija apibūdinama kaip galima sėkmė;

• lyginant su auklių paslaugomis – ta pati kaina (o kai kuriais atvejais net žemesnė) už geresnę kokybę. Tai yra sėkmingas pirkinys.

Taigi, remiantis tokia klasifikacija, privataus vaikų darželio paslauga turėtų būti sėkminga. Tačiau nereikia pamiršti, kad konkurencinį pranašumą lemia eilė įvairiausių elementų, kuriuos ne visada iš anksto galima įvertinti. Be to, didelę grėsmę steigiamam vaikų darželiui kelia tiesioginiai jų konkurentai – kiti nevalstybiniai vaikų darželiai. Tiek steigimo privataus vaikų darželio, tiek esamų nevalstybiniai vaikų darželių statusas yra panašus, tačiau kaina pastarosiose įstaigose yra šiek tiek žemesnė. Atsižvelgiant į šį faktorių steigiamame vaikų darželyje būtina išryškinti išskirtinius jo požymius, kurie įtikintų vartotoją to darželio ypatingumu.

5.2.2. Aprėpiamos rinkos dalies išskyrimas ir jos apibūdinimas

Rinkos segmentavimas. Vartotojai skiriasi savo poreikiais, preferencijomis, disponuojamomis piniginėmis pajamomis, įpročiais ir kt. Įmonė, organizuodama savo veiklą, į tai turi atsižvelgti ir marketingo veiksmus orientuoti į tam tikrų vartotojų grupių poreikių tenkinimą. Taigi viena svarbiausių marketingo strategijos problemų yra rinkos segmentavimas. Nustatydama rinkos segmentą, organizacija nusprendžia, ką ji aptarnaus. Tam būtina rinką suskaidyti į dalis pagal tam tikrus vartotojo bruožus. Tai daroma todėl, kad įmonė galėtų pasirinkti tą vartotojų grupę, kuri jai patraukliausia ir naudingiausia.

Pagal pirminį rinkos skirstymą į gamintojo ir vartotojo rinkas, potencialūs privataus vaikų darželio paslaugos vartotojai yra individualūs asmenys; taigi segmentavimas vyks vartotojo rinkoje.

Segmentavimo kriterijai. Visų pirma išskirsiu rinkos segmentavimo kriterijus. Segmentavimo kriterijai – tai eilė kintamųjų, kurie gali būti panaudoti rinkos segmentavimui. (54, p. 263) Privataus vaikų darželio rinkos segmentavimo kriterijai pateikti 7 priede.

Kriterijų įvertinimas. Dabar įvertinus kiekvieną išskirtą kriterijų nustatysiu patraukliausią segmentą, t.y. tą, iš kurio galima tikėtis pakankamai didelio pardavimų masto.

Bendri lentelių apibendrinimai pateikti kitoje – Tikslinio segmento parinkimo dalyje.

Geografinis kriterijus (žr. 8 priedo A lentelę).

Kadangi privatus vaikų darželis yra skirtas aukštas pajamas turintiems žmonėms, svarbu pasirinkti regioną, kurio ekonominis išsivystymas užtikrintų darželio veiklos pelningumą. Kaip žinia, ypač sunki ekonominė padėtis šiuo metu yra Lietuvos kaimuose, todėl privatus vaikų darželis ten niekaip nesulauktų klientų. Kadangi pagrindinės verslo sritys ir ekonominės šakos yra susitelkusios didmiesčiuose, būtent į juos ir reikia orientuotis, numatant darželio vietą. Vilniaus miesto patrauklumą visų pirma lemia aukštas ekonominio išsivystymo lygis, palyginus su kitais didžiaisiais miestais. Tai tiesiogiai atspindi ir bedarbių skaičius atskiruose miestuose. Praėjusių metų rugsėjo 1 d. Kaune buvo 8,8%, Klaipėdoje 9%, Vilniuje 8,2% bedarbių. Tuo tarpu nedarbo lygis 2001 m. sausio 1 d. pasiskirstė taip: Kaune 8,4%, Klaipėdoje 9,2%, Vilniuje 7,2% (52, p. 48). Kaip matyti, tarp didžiausių Lietuvos miestų Vilniuje yra mažiausia bedarbystė. Iš kitos pusės, lyginant 2000 m. rugsėjo ir 2001 m. sausio mėn., Vilniuje pastebimas didžiausias bedarbystės sumažėjimas tarp didžiųjų šalies miestų: per šį laikotarpį bedarbių Vilniuje sumažėjo 1%, Kaune – tik 0,4%, o Klaipėdoje jų net padidėjo 0,2%. Pagal paskutinius duomenis, Vilniaus mieste yra mažiausias nedarbo lygis tarp visų Lietuvos miestų (13) Taigi, šie skaičiai tiesiogiai atspindi Vilniaus aukštą ekonominį lygį, palyginus su kitais šalies miestais. Iš kitos pusės, šio regiono patrauklumą lemia ir didžiausias gyventojų skaičius tarp Lietuvos miestų.

Demografiniai kriterijai (žr. 8 priedo B lentelę).

Visų pirma vaikų darželiai yra skirti šeimoms, turinčioms vaikų iki 7 metų. Jei šeimoje būtų daugiau nei 2 vaikai, šeima susidurtų su didelėmis išlaidomis, norėdama juos išleisti į privatų vaikų darželį, todėl pagrindiniai šios paslaugos pirkėjai turėtų būti šeimos su 1 – 2 vaikais. Vienas iš svarbiausių demografinės aplinkos kriterijų – pajamų lygis. Tik aukštas pajamas turintys asmenys, gali leisti naudotis tokia paslauga. Aukštas pajamas paprastai užtikrina protinio darbo reikalaujantis atsakingas užsiėmimas (stambūs verslininkai, juristai, gydytojai). Būtina dėmesį atkreipti į dar vieną kriterijų – užsiėmimo laipsnį. Jei šeimoje nors vienas iš tėvų neturės svarbaus užsiėmimo, reikalaujančio tam tikrų laiko sąnaudų, vaikų darželiais jiems naudotis nebus tikslinga, kadangi patys galės atlikti vaiko priežiūros, ugdymo ir panašias funkcijas.

Psichografinis kriterijus (žr. 9 priedo A lentelę).

Šis kriterijus yra glaudžiai susijęs su atskirų asmenų pajamų lygiu. Viršutinės viršutinė visuomenės klasė, kitaip suprantama kaip elitas perka tik prestižines prekes ir paslaugas, neatsižvelgiant į jų kainas. Viršutinės apatinė visuomenės klasė – tai žmonės, turintys dideles pajamas bei siekiantys parodyti savo aukštą padėtį visuomenėje. Taigi viršutinė klasė yra sąlygojama didelių pajamų, todėl būtent į ją reikia orientuotis steigiant privatų vaikų darželį. Vidurinė klasė nėra toks patrauklus segmentas kaip viršutinė, tačiau tam tikri vidurinės klasės atstovai, galėtų sau leisti naudotis privataus vaikų darželio paslaugomis.

Elgesio kriterijai (žr. 9 priedo B lentelę).

Privatus vaikų darželis skirtas žmonėms, kuriems kokybė, patogumas yra svarbiau nei kaina. Savaime aišku, kad ekonomiškumo ieškantys asmenys mieliau rinksis valstybinius darželius. Kadangi ši paslauga yra ganėtinai brangi, turi būti tam tikras pirkėjo pasiruošimas pirkti. Be to, naudojimosi šia paslauga laikas yra ilgas, tad pirkėjas yra suinteresuotas gauti kuo daugiau informacijos. Žinoma, teigiamos reakcijos į privatų vaikų darželį labiausiai galima laukti iš novatorišką bei entuziastingą požiūrį turinčių žmonių.

Kaip matyti, privataus vaikų darželio rinkos segmentavimui įtakos turi tiek objektyvūs (geografinis, demografinis), tiek subjektyvūs (psichografinis, elgesio) kriterijai. Bene reikšmingiausias šiuo atveju yra demografinis kriterijus.

Tikslinio segmento parinkimas. Bet kuri įmonė negali patenkinti visų vartotojų tam tikroje rinkoje, nes visi jie skiriasi, turi nevienodų poreikių. Todėl ištyrus rinką, reikia pasirinkti tuos potencialius vartotojus, kuriuos įmonė gali aptarnauti geriau, nei jos konkurentai, o kartu ir pelningiau dirbti.

Kadangi privatus vaikų darželis yra ganėtinai brangi paslauga, jo steigėjams svarbiausia išsirinkti tą segmentą, iš kurio būtų galima tikėtis pakankamai didelio pardavimų masto. Kaip matyti, šią nuostatą labiausiai tenkina toks tikslinis segmentas: šeimos, turinčios 1 – 2 vaikus, kurių amžius 3 – 7 metai, ir gyvenančios Vilniuje. Privataus vaikų darželio klientai taip pat turi išsiskirti aukštu pajamų lygiu (2000 Lt ir daugiau 1 šeimos nariui) ir tuo pačiu užimti viršutinę visuomenės klasę. Šeimoje abu tėvai turėtų turėti savo užsiėmimą, kuris atitiktų protinį atsakingą darbą. Šios paslaugos klientai turi būti linkę pirkti prestižines prekes, vadovaudamiesi tiek savo perkamąja galia, tiek ir savo socialinės grupės prestižo reikalavimais. Jų požiūris į prekę turi būti entuziastingas ir rodyti susidomėjimą produktu. Tai žmonės, turintys supernovatorišką ar novatorišką požiūrį ir prioritetą teikiantys ne kainos, bet kokybės faktoriui.

Kaip matyti, privatus vaikų darželis bus orientuotas į vieną rinkos segmentą. Siekiant tą segmentą kuo efektyviau valdyti, bus taikomas koncentruotas marketingas. Koncentruotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai įmonė visas pastangas stengiasi sutelkti tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą marketingo kompleksą (55, p. 123).

5.2.3. Marketingo kompleksas

Prekė. Kadangi steigiamos įstaigos esminiai veiklos bruožai jau buvo išnagrinėti, šioje vietoje tikslingiausia išsamiau paanalizuoti pačią vaikų darželių paslaugą teoriniu aspektu.

Visų pirma apibrėšiu vaikų darželio paslaugos vietą bendroje paslaugų sistemoje. Tuo tikslu pasinaudosiu Urugvajaus raundo tarptautinių derybų priimta klasifikavimo schema (GATS). Ja remiantis yra skiriama 12 stambių ūkinės veiklos grupių. Vaikų darželius reikėtų priskirti 5 paslaugų grupei, t.y. švietimo paslaugoms, kurios apima gyventojų mokymą ir darbo jėgos paruošimą. Šioje švietimo paslaugų grupėje yra išskiriami ir penki pogrupiai. Vaikų darželiai neatitinka pradinio, vidurinio, aukštojo ar suaugusių mokymo profilių, todėl juos tikslinga priskirti prie kitų švietimo paslaugų.

Analogiškai, pagal Lietuvoje priimtą produktų, gaminių ir paslaugų klasifikavimą (PGPK), vaikų darželių paslaugos taip pat priskiriamos švietimo paslaugoms, konkrečiau – pradinio mokymo paslaugų grupėje esančiam ikimokykliniam ugdymui (68).

Dabar, remiantis tam tikrais kriterijais, išskirsiu atitinkamus šios paslaugos bruožus, kurie padės suvokti vaikų darželių paslaugos prigimtį, teikimo būdus, paslaugų teikėjų ir klientų ryšių tipus bei kitus aspektus.

Paslaugos teikėjas. Kaip žinoma, paslaugas gali teikti ir žmogus, ir mašina. Vaikų darželius vienareikšmiškai galima priskirti prie paslaugų, kurių pagrindą sudaro žmonės. Esant glaudžiam teikėjo ir vartotojo kontaktui, vertinant paslaugas neišvengiamai paslaugos teikėjo elgesys turi akivaizdžią, kartais net lemiamą įtaką suvokiamai paslaugos kokybei ir vertei. Atsižvelgiant į didelį atsakomybės laipsnį, vaikų priežiūrai turėtų būti skirti palyginti aukštos kvalifikacijos specialistai, mokantys bendrauti, mandagūs, paslaugūs.

Kliento motyvai. Klientai gali pirkti paslaugą kaip asmeninę arba kaip verslo pobūdžio paslaugą. Vaikų darželiai priskiriami asmeninėms paslaugoms. Šis skirstymas turi panašumų su paslaugų klasifikavimu pagal vartotojo vietą gamybos – cirkuliacijos vartojimo grandinėlėje. Juo remiantis, vaikų darželius galima priskirti prie paslaugų, atliekančių visuomenės reprodukcijos funkcijas.

Paslaugos veiksmo aplinka. Šią paslaugą sudaro neapčiuopiami veiksmai, kurių tiesioginis gavėjas yra žmogus. Todėl vaikų darželius galima apibūdinti kaip paslaugą, veikiančią žmogaus sąmonę. Kaip matyti, vaikų darželio paslaugos yra tiesiogiai orientuotos į vartotoją. Jei atsižvelgsime į tai, kad vaikų darželiai priskiriami švietimo paslaugoms, pagal D. Šlekienės (“Lietuvos ūkis”, 1996) pateiktą skirstymą, galima teigti, kad ši paslauga yra skirta visuomenei.

Vaikų darželių paslaugos teikimas neįmanomas be vartotojo dalyvavimo. Šioje paslaugoje kontaktas tarp teikėjo ir vartotojo yra gana glaudus, todėl personalas turi būti ypač gerai pasirengęs bei žinoti tarpusavio bendravimo pagrindus.

Šiuo atveju vartotojai turi patys ateiti į paslaugos teikimo vietą – darželį.. Kai vartotojai turi fiziškai dalyvauti teikiant paslaugas, paslaugos teikimo vieta ir laikas, jų suformuoti patogumai įgauna svarbią reikšmę. Įvertinus tai, kad klientų pasitenkinimą lemia jų santykiai su paslaugas teikiančiais asmenimis (tiesioginis ryšys tarp paslaugos gavėjo ir teikėjo neišvengiamas), įvairūs patogumai ir kitų klientų, besinaudojusių tokia paslauga, nuomonė, būtina kiek galima labiau patenkinti vartotojų poreikius. Kadangi šios paslaugos teikime vartotojo dalyvavimas būtinas, privalu sukurti kuo palankesnes sąlygas vaiko buvimui darželyje.

Paslaugas teikiančių organizacijų ir paslaugų vartotojų santykių tipai. Kiekviena įmonė siekia suburti lojalių klientų ratą. Paslaugų sektoriuje tiek atskiri asmenys, tiek įmonės gali suformuoti ilgalaikius ryšius su paslaugų teikėjais ir jie gali peraugti į nuolatinį paslaugų teikimą. Paslaugų įmonės (organizacijos), užmezgusios nuolatinius ryšius su vartotojais, turi pranašumų, palyginti su kitomis įmonėmis. Vaikų darželio atveju lojalių klientų sąvoka yra labai reikšminga. Čia svarbiausias dėmesys kreipiamas į tai, kaip pritraukti, o ypač išlaikyti klientus.

Yra išskiriami du paslaugų teikėjų ir vartotojų ryšių tipai: “narystės” ryšiai ir neoficialūs (neformalūs) ryšiai. Vaikų darželyje tiek paslaugos vartotojai, tiek ir teikėjai yra suinteresuoti užmegzti “narystės” ryšius, kadangi priešingu atveju rinkos ekonomikos sąlygomis darželis neilgai gyvuotų.

Erdvė, reikalinga paslaugą pritaikyti vartotojui ir sprendimui priimti. Kadangi paslaugos yra kuriamos (gaminamos) ir vartojamos tuo pačiu metu ir jų vartotojas dažnai įtraukiamas į paslaugų teikimo procesą, tai paslaugų sektoriuje yra didesnės galimybės sukurti tokią paslaugą, kuri idealiau tenkintų individualių vartotojų poreikius. Paslaugų pritaikymas vartotojams gali būti įgyvendinamas dviem atvejais priklausomai nuo to: 1) kiek pačios paslaugos savybės ir jos teikimo sistema leidžia paslaugą pritaikyti vartotojams; 2) kiek su klientai bendraujantis personalas yra pajėgus įgyvendinti individualius vartotojo poreikius (pageidavimus) (28, p. 56).

Nagrinėjant mastą, kuriuo vaikų darželio paslaugų savybės pritaikomos vartotojams, susiduriama su dvejopu požiūriu. Kadangi ši paslauga yra skirta ne atskiram žmogui, o žmonių grupei, galima teigti, kad paslauga savaime yra mažai pritaikoma prie atskiro vartotojų poreikių. Tačiau iš kitos pusės, vaikų grupės yra palyginti mažos, todėl nesunkiai galima jas komplektuoti pagal tam tikrus klientų pageidavimus ir taip patenkinti vartotojų poreikius.

Kalbant apie lygį, kuriuo vartotojus aptarnaujantis personalas priima sprendimus, tenkindamas individualių vartotojų poreikius, galima teigti, jog šios paslaugos kokybė didele dalimi priklauso nuo aptarnaujančio personalo priimamų sprendimų. Nors darbuotojų veiksmus vaikų darželyje riboja tam tikros taisyklės ir nuostatai, kurių privalu laikytis, tačiau šių formalumų rėmuose paslaugos tiekėjai turi ganėtinai didelę laisvę priimti įvairius sprendimus.

Paslaugų produkto savybės. Vienas svarbesnių paslaugų produkto požymių yra jo neapčiuopiamumas. Tačiau nemažai tam tikrų paslaugų elementų yra apčiuopiami (pastatų vidaus ir išorės apdaila, transporto priemonės, įrenginiai, spausdinimo priemonės, aptarnavimo personalas ir pan.). Paslaugos gali kisti priklausomai nuo to, kokio elemento svarba jas teikiant išryškinama: žmonių, įrenginių ar abiejų kartu (28, p. 62).

Teikiant vaikų darželio paslaugas, tiek žmonės, tiek materialinė bazė vaidina svarbų vaidmenį. Tačiau reikia pažymėti, kad žmonių vaidmuo šios paslaugos teikime yra svarbesnis. Remiantis V. Kindurio (1998) pateiktu paslaugų produkto savybių sampratos paveikslu, pabandysiu nustatyti įrenginių ir žmonių įtakos poziciją vaikų darželio paslaugų sferoje.

Kokią paslaugos produkto dalį formuoja nuo įrenginių priklausantys jos požymiai

8 pav. Vaikų darželio paslaugos savybių samprata

Vartotojai, perkantys aukštos kvalifikacijos reikalaujančias paslaugas (šiuo atveju vaikų darželis priskiriamas būtent tokioms), yra išrankesni. Todėl vartotojo palankumą pelno tik geri specialistai. Iš to galima daryti išvadą, kad gana didelės įtakos paslaugos produkto dalies formavimui turi vaikų auklėtojų bei jų pavaduotojų tinkama kvalifikacija, profesionalumas, mokėjimas bendrauti. Lygiai taip pat darželio materialinės bazės komponentai yra svarbūs teikiant šią paslaugą. Nors abiejų šių veiksnių buvimas turi nemažos įtakos paslaugos formavimui, vis dėlto vaikų darželio paslauga labiau remiasi žmonėmis.

Kaina. Kainos aspektas yra labai svarbus vartotojo kokybės vertinimo kriterijus. Ypač tai pasakytina apie paslaugų sektorių. Čia kaina tampa priemone informuojant klientą apie būsimos paslaugos kokybę, kitaip sakant, ji tampa kokybės išraiška, nes ji dalyvauja laukiamos kokybės formavimo procese. (83, p. 62)

Padidinta paslaugos kaina suvokiama kaip kokybės ir prestižo sinonimas. Tai labai aktualu žmonėms, pasiryžusiems už kokybišką prekę mokėti daugiau, ypač jei ji patenkina jų pripažinimo ir prestižo poreikius. Kaip tik toks yra privataus vaikų darželio tikslinis segmentas. Tad parenkant kainos strategiją būtina sumažinti paslaugos neapibrėžtumą ir įtikinti klientą, kad paslaugos savybės yra vertos kainos.

Dažniausiai skiriamos šios kainų strategijos: (86, p. 88-89)

• nugriebimo – kai naujai prekei nustatoma aukšta kaina ir, kol įmanoma, iš to stengiamasi gauti maksimalios naudos;

• skverbimosi – kai nustačius nedidelę kainą siekiama įeiti į rinką arba išplėsti jos dalį;

• kainos ir kokybės – kai kainos dydis nusako kokybės lygį;

• orientuota į konkurentus – kai nustatoma žemesnė kaina negu konkurentų.

Privačiam vaikų darželiui priimtiniausia ir labiausiai tinkama yra kombinuota kokybės ir kainos bei nugriebimo kainų strategija. Remiantis kokybės ir kainos strategija siekiama atskleisti sukonkretintus paslaugos kokybinius aspektus klientui ir tokiu būdu sumažinti paslaugos neapibrėžtumą bei įtikinti vartotoją padidintos kainos pagrįstumu. Kitaip tariant, ši kainų strategija turi įtikinti vartotoją, jog už geresnę kokybę reikia daugiau mokėti.

Ganėtinai aukšta paslaugos kaina taip pat bus sąlygojama nugriebimo strategijos. Ji privačiame vaikų darželyje bus naudojama atsižvelgiant į tai, kad paslauga yra sąlyginai nauja, itin gerai tenkinanti vartotojų poreikius. Tačiau svarbiausias faktorius, nulėmęs šios kainų strategijos pasirinkimą – tai segmento mažas jautrumas kainai.

Vis dėlto, pradžioje svarbiausia dėmesį atkreipti į kainos nustatymo metodą. Reikia pažymėti, kad valstybinės institucijos nereglamentuoja kainos dydžio vaikų darželiuose (tiek valstybiniuose, tiek privačiuose). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime “Dėl užmokesčio už vaiko išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose” pažymima, kad “užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose dydį nustato šių įstaigų steigėjas” (49, 1 dalis).

Kainodaros teorijoje žinomi trys pagrindiniai kainų nustatymo metodai: (65, p. 652 – 657)

• kaštų metodas, paremtas produkto vienetų kaštų kalkuliavimu (gamintojo kaina);

• sąryšio metodas, kai remiamasi rinkoje nusistovėjusia analogiško produkto kaina (konkurentų kaina);

• pasiūlos – paklausos metodas, kai atsižvelgiama į paklausos galimybes ir jos kitimo tendencijas bei visą paklausos – pasiūlos santykį (remiasi vartotojų vertinimu).

Siekiant užsitikrinti tam tikrą dalį finansinio pelno, tikslingiausia yra kainą orientuoti į kaštus, tiksliau – taikyti visuminių kaštų metodą. Pagrindas kainai nustatyti šiuo metodu yra bendrieji kaštai, prie kurių pridedamas tam tikras antkainio dydis kaip pelno dalis. Šis priedas gali būti keičiamas priklausomai nuo kintančių rinkos sąlygų.

Vis dėlto įmonė negali apsiriboti vien kaštų metodu, kadangi klientui rūpi ne tik tai, ką jis objektyviai gavo, bet ir tai, kaip gavo ar mano gavęs. Kainos, sudarytos remiantis tik kaštais, neatspindi rinkos paklausos ir gali būti daug aukštesnės ar žemesnės, nei vartotojas yra pasiruošęs mokėti. Paslaugos tiekėjas gali remtis kaštais, nustatydamas kainą, bet taip pat atsižvelgti ir į realią naudą, kurią suteikia klientui. Vadinasi, kaštų metodas turi būti papildomas dar vienu kainos nustatymo metodu – pasiūlos – paklausos metodu. Įmonė nustatydama kainą šiuo metodu remiasi suvokiama verte, kurią ši paslauga turi vartotojams. Kainos lygio pagrindas nustatomas pagal tai, kaip vartotojas priima, suvokia paslaugą, kokią reikšmę jai teikia savo vaizduotėje. Šiuo atveju vartotojų įvertinimai priklauso nuo subjektyvaus psichologinio pasitenkinimo, gaunamo vartojant paslaugą.

Kaštai yra vienas veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama nustatant prekės kainą. Būtent jų pagrindu ir buvo nustatytas privataus vaikų darželio kainos lygis, kuris siekia 662 Lt (žr. 5.4.2. skyrelį).

Tačiau kaštai ne visada tiesiogiai nulemia kainą. Tam tikromis sąlygomis kiti veiksniai tampa svarbesni už kaštus, todėl būtina įvertinti (jei tai įmanoma) ir tokių veiksnių kaip paklausa ar konkurentai įtaką.

Paskirstymas. Paslauga gaminama ir vartojama tuo pačiu metu. Ši paslaugos gamybos ir vartojimo vienovė nulemia kliento būtiną dalyvavimą gamybos procese, todėl čia nėra aktualūs klausimai, susiję su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Vis dėlto nagrinėjant privatų vaikų darželį galima priimti tam tikrų sprendimų paskirstymo srityje, pavyzdžiui pagal tam tikrus tėvų pageidavimus įstaigos darbuotojai gali vaiką atvežti iš namų į darželį ir atgal.

Svarbus aspektas yra darželio vietos parinkimas, nes būtent jis užtikrina gyventojų, turinčių pakankamą perkamąją galią, priartinimą prie paslaugos. Renkantis darželio vietą šiuo atveju svarbiausią vaidmenį vaidina ekonominis regiono išsivystymas.

Siekiant užtikrinti pakankamą mokių klientų skaičių, privatus vaikų darželis bus steigiamas Vilniaus mieste, Žvėryno mikrorajone. Be to, šiame mieste bus lengviau konkuruoti su auklių paslaugomis, kadangi jų kaina sostinėje yra didesnė nei kituose miestuose (pvz. Kaune).

Kalbant apie privataus vaikų darželio vietos parinkimą aktualus tampa dar vienas veiksnys – tai fizinis akivaizdumas, kuris lemia vartotojų paslaugos s

. . .

Kiti literatūros šaltiniai:

90. Atsakymas iš K. Maželio, Švietimo ir mokslo ministerijos Registrų skyrius. – 2001 m. balandžio 18 d.

91. “Tiesiai šviesiai” televizijos laida. – LRT, – 2001 m. vasario 8 d.

1 PRIEDAS

LITERATŪRA APIE IKIMOKYKLINIO UGDYMO FORMAS

1. Adaškevičienė E. Lietuvos ikimokyklinukų fizinis ugdymas. – Kaunas: Šviesa, 1993. – 204 p.

2. Adrijanova A., Vilkienė S. Garsų tarimas. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 384 p.

3. Česnulienė D. Muzika ir žaidimai. – Vilnius: Muzika, 1993. – 79 p.

4. Grinevičienė N. Mažylių žaidimai. – Kaunas: Šviesa, 1999. – 141 p.

5. Ikimokyklinio amžiaus vaikų darbas darže. – Vilnius, 1986. – 30 p.

6. Kubiliūnaitė S. Pabūk su muzika: 5-7 metai. – Kaunas: Šviesa, 1997. – 31 p.

7. Leušina A. Mokymas skaičiuoti vaikų darželyje. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1960. – 137 p.

8. Lietuvių kalba ir vaikų auklėjimas. – Klaipėda, 1990. – 36 p.

9. Narvydaitė D. Piešimo mokymas ikimokykliniame amžiuje. – Kaunas: Šviesa, 1991. – 117 p.

10. Žitnikova L. M. Ugdykime vaikų atmintį. – Kaunas: Šviesa, 1981. – 80 p.

ir kt.

2 PRIEDAS

VERSLO PLANO DALYS IR JŲ RYŠYS (3, p. 240)

3 PRIEDAS

MARKETINGO APLINKA (56, p. 64)

4 PRIEDAS

MASLOW POREIKIŲ HIERARCHIJA (30, p. 156)

Paprastai žmonės nori: (21, p. 64)

• fiziologinių poreikių lygmeniu: pavalgyti, miegoti, mylėtis, turėti šilumos, daugiu pinigų;

• savisaugos poreikių lygmeniu: būti laisvi, turėti stabilią padėtį;

• socialinių poreikių lygmeniu: būti pilnaverčiais visuomenės nariais ir tenkinti poreikius, prieinamus daugeliui žmonių, mylėti bendrauti;

• saviraiškos poreikių lygmeniu: būti pripažinti, turėti galimybę parodyti savo sugebėjimus, galimybes, padėtį visuomenėje;

• savirealizacijos poreikių lygmeniu: būti patenkinti savo darbu, turėti galimybę kurti, realizuoti save.

5 PRIEDAS

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ BEI MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ VALSTYBĖS REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ NEVALSTYBINIŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS (90)

Kodas Pavadinimas Adresas

Bendruomeninės

9189757 Lopšelis-darželis “Menachemo namai” Sietyno g. 21, 2050 Vilnius

9500496 Nevalstybinis vaikų darželis “Nendrė” Giedraičių g. 16-6, 2024 Vilnius

9317908 Vilniaus nevalstybinis SOS darželis Ozo g. 37, 2010 Vilniaus m.

Mišrios

9050381 Švenčionių r. Švenčionėlių lopšelis-darželis “Vyturėlis” Ateities g. 50, Švenčionėliai, 4720 Švenčionių r.

Privačios

9509144 D.Tilindienės Montessori darželis Vičiūnų g. 24, 3016 Kaunas

9304351 Druskininkų Birutės Ramonienės Estetikos ir žinių mokyklėlė Ateities g. 11, 4690 Druskininkai

9517392 D. Sirtautienės šeštadieninis darželis Kauno g. 27, 5802 Klaipėda

6 PRIEDAS

KAINOS – KOKYBĖS POZICIJA (15, p. 42)

2

Kaina žemesnė, bet ir kokybė žemesnė.

Gali būti visai neblogai 3

Ta pati kokybė tik pigiau.

Alternatyva 3

Pigiau ir geriau.

Daugiau negu alternatyva

1

Ta pati kaina, tik blogesnė kokybė.

Neapsigaukite 2

Ta pati kaina, ta pati kokybė.

Koks gi skirtumas? 3

Ta pati kaina už geresnę kokybę.

Sėkmingas pirkinys

1

Brangiau mokėti už prastesnę kokybę.

Nesėkmingas pirkinys 1

Brangu, nors kokybė tokia pati.

Neapsigaukite 2

Brangiau mokėti už geresnę kokybę.

Kokybė padengia

1 – sėkmė tik atskirais atvejais

2 – galima sėkmė

3 – sėkmė

7 PRIEDAS

PRIVATAUS VAIKŲ DAŽELIO “PASAKA” RINKOS SEGMENTAVIMO KRITERIJAI

1. Geografinis

1.1. Ekonominis regiono išsivystymas (perkamoji galia)

2. Demografiniai:

2.1. šeimos dydis

2.2. šeimos gyvenimo ciklas

2.3. pajamos

2.4. užsiėmimas

2.5. užsiėmimo pobūdis

3. Psichografinis

3.1. visuomenės klasė

4. Elgesio:

4.1. nauda

4.2. pasiruošimas pirkti

4.3. požiūris į prekę

4.4. reakcija į naujas ir įprastas prekes.

8 PRIEDAS

A lentelė

Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias geografines ypatybes

Privatus vaikų darželis

Ekonominis regiono išsivystymas Kaimas —

Miestas X

Didmiestis

• Vilnius XXX

• Kaunas X

• Klaipėda XX

B lentelė

Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias demografines ypatybes

Privatus vaikų darželis

Šeimos dydis Šeimos be vaikų —

Šeimos su 1 – 2 vaikais XXX

Daugiavaikės šeimos X

Šeimos gyvenimo ciklas Šeimos be vaikų —

Šeimos su vaikais iki 3 m. —

Šeimos su 3 – 7 m. vaikais XXX

Šeimos su 7 – 18 m. vaikais —

Šeimos su suaugusiais vaikais —

Mėnesinės pajamos 1 šeimos nariui iki 500 Lt —

500 – 1000 Lt —

1000 – 1500 Lt X

1500 – 2000 Lt XX

2000 Lt ir daugiau XXX

Užsiėmimas Abu tėvai dirba XXX

Vienas iš tėvų dirba X

Abu tėvai nedirba —

Užsiėmimo pobūdis Rankų darbo reikalaujantis užsiėmimas —

Protinio darbo reikalaujantis nelabai atsakingas užsiėmimas X

Protinio darbo reikalaujantis atsakingas užsiėmimas XXX

Lentelių paaiškinimai:

— vartotojas paslauga nesinaudoja; XX – vartojimo laipsnis vidutiniškas;

X – vartojimo laipsnis mažas; XXX – vartojimo laipsnis didelis.

9 PRIEDAS

A lentelė

Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias psichografines ypatybes

Privatus vaikų darželis

Visuomenės klasė Viršutinės viršutinė (elitas) XXX

Viršutinės apatinė XXX

Vidurinės viršutinė X

Vidurinės apatinė —

Apatinės viršutinė —

Apatinės apatinė —

B lentelė

Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias elgesio ypatybes

Privatus vaikų darželis

Nauda Ekonomiškumo —

Kokybės XXX

Patogumo XX

Pasiruošimas pirkti Nežinantys —

Žinantys XX

Informuoti XX

Susidomėję XXX

Požiūris į prekę Entuziastingas XXX

Teigiamas XX

Neapatiškas X

Neigiamas —

Priešiškas —

Reakcija į naujas ir įprastas prekes Supernovatoriai XXX

Novatoriai XXX

Vidutiniškai reaguojantys į naujoves X

Konservatoriai —

Superkonservatoriai —

Lentelių paaiškinimai:

— vartotojas paslauga nesinaudoja; XX – vartojimo laipsnis vidutiniškas;

X – vartojimo laipsnis mažas; XXX – vartojimo laipsnis didelis.

10 PRIEDAS

PRIVATAUS VAIKŲ DAŽELIO “PASAKA” DARBO UŽMOKESČIO IR ATITINKAMŲ MOKESČIŲ APSKAIČIAVIMAS MĖNESIUI

Pareigos Eta tai Darbo užmokestis 1 etatui, Lt Suma, Lt Pajamų mokestis (33%), Lt Mokestis SoDrai (3%), Lt Gaunama “į rankas”, Lt

Vedėjas 1 1000 1000 259 30 711

Auklėtojos 4 1800 7200 4 * 523 = 2092 4 * 54 = 216 4 * 1223 = 4892

Auklėtojų pavaduotojos 4 1000 4000 4 * 259 = 1036 4 * 30 = 120 4 * 711 = 2844

Virėjos 1,5 700 1050 1,5 * 160 = 240 1,5 * 21 = 31,5 1,5 * 519 = 778,5

Med. Sesuo 0,5 800 400 61 12 327

Pastaba. Pajamų mokesčio suma skaičiuojama iš darbo užmokesčio atėmus neapmokestinamą minimumą (214 Lt) ir padauginus iš atitinkamo procento.

11 PRIEDAS

PRIVATAUS VAIKŲ DARŽELIO “PASAKA” ORGANIZACIJOS STRUKTŪRA

12 PRIEDAS

PATRIARCHALINĖ STRUKTŪRA (59, p. 59)

13 PRIEDAS

PRIVATAUS VAIKŲ DAŽELIO “PASAKA” PROJEKTO FINANSAVIMO

POREIKIS IR ŠALTINIAI

Lėšų poreikis Suma,Lt Finansavimo šaltiniai Suma,Lt

1. Ilgalaikis turtas

Formavimo savikaina

Baldai

Televizoriai

Vaizdo grotuvai

Vaizdo kamera

51690

22400

23290

2400

1200

2400 1. Vidiniai šaltiniai

Santaupos

25000

2. Trumpalaikis turtas

Interjero daiktai

Namų apyvokos daiktai

Žaislai

Kanceliarijos prekės

28690

10000

1690

15000

2000 2. Išoriniai šaltiniai

Ilgalaikė paskola

60000

3. Rezervinis fondas 4620

Viso 85000 Viso 85000

14 PRIEDAS

PASKOLOS (ILGALAIKĖS) PADENGIMO SCHEMA, Lt

Paskolos padengimas 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2003 metai

Paskolos grąžinimas 8571 8571 8571 34287

Palūkanų mokėjimai 3600 1543 1286 4114

Paskolos likutis mokėjimo periodo pabaigoje 60000 51429 42858 34287 —

Pastaba: “Italic” šriftu užrašyti duomenys perkeliami į sąnaudų prognozės (15 priedas), pelno (nuostolio) ataskaitos (16 priedas) ir pinigų srautų (17 priedas) lenteles.

Palūkanos apskaičiuojamos pagal formulę:

Ps = (Pl * R * d) / 360 (1, p. 150)

čia Pl – paskolos likutis

R – metinė palūkanų norma

d – dienų skaičius

• 2 – ojo ketvirčio palūkanas gavau: 60000 Lt * 12% * (180 dienų/ 360 dienų) / 100 = 3600 Lt

• 3 – ojo ketvirčio: 51429 Lt * 12% * (90 dienų/ 360 dienų) / 100 = 1543 Lt

15 PRIEDAS

PRIVATAUS VAIKŲ DAŽELIO “PASAKA” SĄNAUDŲ PROGNOZĖ, Lt

Eil. Nr. Laikotarpis Straipsniai 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2003 metai

1 Reklamos išlaidos 2000 0 0 0 2000

2 Baldų nusidėvėjimas 500 500 500 502 2002

3 Laisvalaikio organizavimas 3000 3000 3000 3000 12000

4 Papildomos švaros priemonės 90 90 90 90 360

5 Skalbyklos paslaugos 400 400 400 400 1600

6 Papildomos paslaugos 100 100 100 100 400

7 Komunaliniai patarnavimai 3300 3300 3300 3300 13200

8 Pramogų daiktų nusidėvėjimas 135 135 135 135 540

9 Darbo užmokestis 39720 39720 39720 39720 158880

10 Soc. draudimui 13505 13505 13505 13505 54020

11 Išlaidos maistui 16560 16560 16560 16560 66240

12 Iš viso veiklos sąnaudų 79310 77310 77310 77312 311242

13 Palūkanos 3600 1543 1286 4114

14 Iš viso sąnaudų 79310 80910 78853 78598 315356

Lentelės paaiškinimai:

1 -oji eilutė. Reklamai išlaidų bus skirta dar prieš veiklos pradžią, tačiau ir pirmajame ketvirtyje bus taikomos tam tikros reklamos rūšys. 2000 Lt skirta ir 2003 metų reklamai.

2 -oji eilutė. Tiek baldų, tiek kito ilgalaikio turto nusidėvėjimas bus skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu būdu. Tokiu atveju metinė nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal formulę: (48, 17 dalis)

N = (V1 – V2) / T,

čia N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė;

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudojimo laikas metais.

Baldų likvidacinė vertė sudarys 10% pradinės vertės ir bus 2225 Lt; nusidėvėjimo laikotarpis – 10 metų. Tokiu atveju nusidėvėjimas bus lygus (22250 – 2225) / 10 = 2002,5 Lt per metus. Atitinkamai kas ketvirtį išeina po 500 Lt.

3 -oji eilutė. Laisvalaikio organizavimui (išvykoms, ekskursijoms, muziejams, įvairiems susitikimams ir t.t.) per mėnesį skiriama 1000 Lt, todėl atitinkamai gaunama, kad ketvirčiui visa tai kainuoja 3000 Lt.

4 -oji eilutė. Planuojama, kad papildomoms švaros priemonėms per mėnesį teks skirti 30 Lt, o tai sudarys 90 Lt per ketvirtį.

5 -oji eilutė. Kadangi šis vaikų darželis nuosavos skalbyklos neturės, jam teks naudotis skalbyklų paslaugomis, kurios per ketvirtį kainuos 400 Lt.

6 -oji eilutė. Papildomoms paslaugoms, tokioms kaip elektriko, santechniko, staliaus per ketvirtį planuojama išleisti 100 Lt.

7 -oji eilutė. Planuojama, kad komunalinių patarnavimų išlaidos per mėnesį pasiskirstys taip:

Elektros sąnaudos 250 Lt (1 kWh – 0,22 Lt)

Šalto vandens sąnaudos 40 Lt (1 kub. m – 3,11 Lt)

Karšto vandens sąnaudos 80 Lt (1 kub. m – 9,68 Lt)

Telefono sąnaudos 50 Lt

Šildymo sąnaudos 650 Lt

Kitos sąnaudos 30 Lt

Viso : 1100 Lt

Pastaba 1. Komunalinių patarnavimų nustatyti tarifai imami iš Vilniaus savivaldybės duomenų bazės.

Pastaba 2. Įmonės savininkas per šildymo sezoną už šildymą turės mokėti apie 1300 Lt. Siekiant išvengti didesnių sąnaudų svyravimų, ši suma paskirstoma visiems metams tolygiai, todėl atitinkamai gaunama, kad kas mėnesį šildymo paslaugos kainuoja 650 Lt.

8 -oji eilutė. Pramogų daiktų nusidėvėjimo principas analogiškas prieš tai minėtam baldų nusidėvėjimo skaičiavimui. Kadangi žaislai nėra ilgalaikis turtas, nusidėvėjimas bus skaičiuojamas televizoriams, vaizdo grotuvams ir vaizdo kamerai. Šiuo atveju likvidacinė daiktų vertė sudarys 10% jų pradinės vertės, t.y. 240 + 120 + 240 = 600 Lt, o nusidėvėjimo laikotarpis bus 10 metų. Pramogų daiktų nusidėvėjimą gauname (2400 + 1200 + 2400 – 600) / 10 = 540 Lt per metus arba 135 Lt per ketvirtį.

9 -oji eilutė. Ši informacija imama iš 10 priede pateiktos lentelės.

10 -oji eilutė. Socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos taip: 3%, kuriuos moka pats darbuotojas plius 31%, kurį moka įmonė atskirai nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio.

11 -oji eilutė. Planuojama, kad darželis veiks tik darbo dienomis (apie 23 d. per mėnesį). Vieno vaiko maitinimo išlaidos per dieną sudarys 5 Lt. Gauname, kad per mėnesį maistui reikės išleisti 23 d. * 5 Lt * 48 vaikai = 5520 Lt arba 16560 Lt per ketvirtį.

12 -oji eilutė. Jos duomenys gaunami sudėjus 1 – 11 eilučių skaitmenis.

13 -oji eilutė. Palūkanų mokėjimai paimti iš paskolos padengimo schemos, 14 priedo.

14 -oji eilutė. Būtent šios eilutės duomenys tiesiogiai atspindi paslaugos savikainą.

16 PRIEDAS

PRIVATAUS VAIKŲ DAŽELIO “PASAKA” PELNO (NUOSTOLIO)

APSKAIČIAVIMAS, Lt

Laikotarpis Straipsniai 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2003 metai

1 Veiklos pajamos 94400 94400 94400 94400 377600

2 Veiklos sąnaudos 79593 77593 77593 77595 312374

3 Veiklos pelnas (nuostolis) 14807 16807 16807 16805 65226

4 Finansinės sąnaudos 3600 1543 1286 4114

5 Pelnas (nuostolis) pieš apmokestinimą 14807 13207 15264 15519 61112

6 Pajamų mokestis 2221 1981 2290 2328 9167

7 Grynasis ataskaitinių metų pelnas 12586 11226 12974 13191 51945

1 -oji eilutė. Veiklos pajamos: kaina * žmonių skaičius

Kadangi pagal planus darželį lankys 48 vaikai, mėnesinės pajamos turi būti 662 Lt * 48 vaikai = 31776 Lt arba atitinkamai 95328 Lt per ketvirtį. Tačiau įvertinus vaikų sergamumą ir kitas panašias pagrįstas priežastis, galima prognozuoti, kad pajamos bus mažesnės. Atsižvelgiant į tai, jog tam tikras mokestis bus imamas net vaikui nesant darželyje (siekiant išvengti piktnaudžiavimo vieta), realiausiu atveju pajamos per ketvirtį sudarys 94400 Lt.

2 -oji eilutė. Duomenys paimti iš sąnaudų prognozės 15 priedo lentelės 12 eilutės prie jų atitinkamai pridėjus kelių mokestį, kuris lygus 283 Lt (94400 * 0,3%).

3 -oji eilutė. Veiklos pelnas = 1 eilutė – 2 eilutė.

4 -oji eilutė. Duomenys paimti iš paskolos padengimo schemos 14 priedo lentelės palūkanų mokėjimų.

5 -oji eilutė. Pelnas prieš apmokestinimą = 3 eilutė – 4 eilutė.

6 -oji eilutė. Pajamų mokestis šiuo atveju sudarys 15%. Pajamų mokestis = 5 eilutė * 15%

7 -oji eilutė. Grynasis pelnas = 5 eilutė – 6 eilutė.

17 PRIEDAS

PRIVATAUS VAIKŲ DAŽELIO “PASAKA” PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA, Lt

Laikotarpis Straipsniai 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2003 metai

GAUTA PINIGŲ 98221 11861 13609 13826 54485

Grynasis pelnas 12586 11226 12974 13191 51945

Pasiskolinus iš banko 60000 0 0 0 0

Nuosavos lėšos 25000 0 0 0 0

Nusidėvėjimo sąnaudos 635 635 635 635 2540

IŠLEISTA PINIGŲ 85000 8571 10071 9571 37787

Steigiant įmonę 22400 0 0 0 0

Perkant ilgalaikį turtą 29290 0 0 0 0

Perkant trumpalaikį turtą 28690 0 500 0 1500

Rezerviniam fondui 4620 0 1000 1000 2000

Grąžinti paskoloms 8571 8571 8571 34287

Pinigai laikotarpio pradžioje 0 13221 16511 20049 24304

Atimti: išleistus pinigus 85000 8571 10071 9571 37787

Pridėti: gautus pinigus 98221 11861 13609 13826 54485

Pinigai laikotarpio pabaigoje 13221 16511 20049 24304 41002

Lentelės detalizavimas:

Nusidėvėjimo sąnaudos gautos sudėjus 15 priedo lentelės 2 ir 8 eilutes.

Ilgalaikis turtas: baldai 23290 + televizoriai 2400 + vaizdo grotuvai 1200 + vaizdo kamera 2400 = 29290

2 PRIEDAS

VERSLO PLANO DALYS IR JŲ RYŠYS (3, p. 240)

3 PRIEDAS

MARKETINGO APLINKA (56, p. 64)

4 PRIEDAS

MASLOW POREIKIŲ HIERARCHIJA (30, p. 156)

Paprastai žmonės nori: (21, p. 64)

• fiziologinių poreikių lygmeniu: pavalgyti, miegoti, mylėtis, turėti šilumos, daugiu pinigų;

• savisaugos poreikių lygmeniu: būti laisvi, turėti stabilią padėtį;

• s

Join the Conversation

×
×