Nedarbas Europos Sąjungoje

by

Turinys

Turinys 2Įvadas 31. Nedarbas 41.1 Nedarbo rūšys ir formos. 41.2 Nedarbo lygis 41.3 Nedarbo tipai. 41.4 Natūralus nedarbo lygis 52. Nedarbas Europos Sąjungoje 62.1 Nedarbas ES šalyse 2003 metais, proc. 62.2 Nedarbas ES šalyse 2004 metais, proc . 63. Nedarbas Lietuvoje 63.1 Užimtumas 73.2 Nedarbas 73.3 Nauja draudimo nuo nedarbo tvarka 83.4 Laisvos darbo vietos 84. Kovai su nedarbu – ES milijonai 94.1 Europos socialinis fondas atviras visiems 94.2 Dalį lėšų teks rasti patiems 105. Užimtumas 106. Bedarbio išmoka 117. Laisvas asmenų judėjimas – galimybės ar grėsmės? 127.1 Laisvas asmenų judėjimas – viena jautriausių ES plėtros sričių. 128.Eures 14Išvados 15Priedai 16Naudota literatūra 18ĮvadasAukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų beveik visose ES valstybėse narėse. Vienas iš dešimties ES piliečių veltui vargsta ieškodamas darbo. Europoje užimtumo lygis siekia 61 proc. ir yra beveik 10 procentinių punktų mažesnis negu JAV ar Japonijoje. Nors ES sukurta milijonai naujų darbo vietų, ne vienas milijonas žmonių vis dar negali rasti darbo, o daugiau nei pusė visų darbo ieškančių asmenų jau ilgiau kaip metai yra bedarbiai. Europos Sąjungoje netik trūksta darbo vietų – kai kurios gyventojų grupės, pavyzdžiui, ilgą laiką darbo nerandantys asmenys, jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, moterys ir tautinių mažumų atstovai, darbo rinkoje susiduria su ypatingais sunkumais. Todėl ES siekia netik užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų kuriama daugiau naujų darbo vietų, bet ir suteikti darbo rinkoje daugiau galimybių toms gyventojų grupėms, kurių padėtis iki šiol buvo nelabai palanki.Padaugėjus Europos Sąjungos šalių- narių skaičiui- atsivėrus valstybinėms sienoms- padaugėjo ir emigrantų skaičius. Emigrantų padaugėjo ne tik iš ką tik tapusių Europos Sąjungos narėmis šalių, bet ir iš kitų šalių taip pat. Pigi darbo jėga paskatino darbo pasiūlos mažėjimą Europos šalyse. Tai padidina ekonomines ir socialines Europos Sąjungos šalių problemas. Didėjantis Europos Sąjungos šalių viusomenės nepasitenkinimas verčia Europos Sąjungos šalių vyriausybes skirti daug dėmesio šios problemos sprendimui.

Darbo tikslas:• Išsiaiškinti kokios yra nedarbo rūšys;• Išsiaiškinti, kodėl nedarbas yra neišvengiamas;• Atskleisti nedarbo sumažinimo būdus;• Išsiaiškinti, ar bedarbiams Europos Sąjungoje suteikiamos pašalpos ir parama?• Išsiaiškinti ar laisvas asmenų judėjimas kelia grėsmę ar suteikia galimybės?1. Nedarbas1.1 Nedarbo rūšys ir formos. Nedarbas, t.y. nevisiškas užimtumas, ekonomine prasme yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių žmonių egzistavimo sąlygų ardymas (dabar žymiu mąstu amortizuojamas). Jis sukelia ir neekonominio pobūdžio socialines problemasNedarbas yra nevienalytis reiškinys. Pavyzdžiui, Dž. Keinsas siūlė skirti nedarbą, atsirandantį laisva valia (savanoriškas nedarbas), ir prievartinį nedarbą. Pirmasis yra tada, kai laisvos darbo vietos nepritraukia nedirbančių žmonių dėl jos nepatenkinančio (per žemo) darbo užmonkesčio lygio, antrasis – kai nedirbantis žmogus sutinka su esamu atlyginimo dydžiu, bet negali rasti paties darbo (darbo vietos).Nedarbo lygio padidėjimas – viena iš svarbių nuosmukio požymių. Nedarbo pokyčiai įvertinami, nustatant jo lygį.1.2 Nedarbo lygisNedarbo lygis =( bedarbių skaičius / darbo jėgos skaičius ) * 100%Nedarbo lygis – tai ekonominis rodiklis, nusakantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta; tai procentinė išraiška santykio asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, su visais darbingais gyventojais (darbo jėga). Taigi nedarbo lygis parodo, koks yra bedarbių procentas visos darbo jėgos požiūriu. Apskritai, kuo nedarbo lygis mažesnis, tuo didesnis ekonominis aktyvumas.Nedarbo lygį kas mėnesį nustato Darbo statistikos biuras paprastu apklausos būdu. Kadangi visų šalies gyventojų apklausti neįmanoma, tai apklausa apima apie 65 000 šeimų. Klausymai pateikiami visiems šeimų nariams, kuriems sukako 16 metų, iškyrus nedarbingus – kalinius, psichinius ligonius ir pan. Visi paklaustieji skirstomi į tris kategorijas: užimti, t.y. dirba, neužimti, t.y. bedarbiai ir nedarbingi.
Dirbančiais laikomi visi tie, kurie dirba bent vieną valandą tą savaitę, kai vykdoma apklausa. Bedarbiai yra visi tie, kurie visai neturi darbo ir: a) laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti; b) žada pradėti dirbti po mėnesio; c) aktyviai ieško darbo bent jau keturias savaites. Darbo ištekliams nepriklauso pensininkai, stacionaro studentai, mamos, prižiūrinčios mažamečius vaikus.1.3 Nedarbo tipai. Skiriami trys nedarbo tipai – migracinis (frikcinis), struktūrinis ir ciklinis nedarbas.Migracinis nedarbas atsiranda žmoniems paliekant darbo vietas dėl įvairių asmeninių priežasčių. Vieni darbuotojai išeina iš darbo norėdami pereiti į geresnę vietą, kiti atleidžiami už prasižengimus, treti, baigę mokyklą ar kursus, pirmąkart ieško darbo, ketvirti nedirba, nes baigėsi jų darbo sezonas.Struktūrinis nedarbas – kai darbo pasiūlos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros (kvalifikacijos, profesijų, šakų ar teritorijų požiūriu). Tokia padėtis susidaro keičiantis gaminamos produkcijos nomenklatūrai bei jos technologijai.Ciklinis nedarbas atsiranda, kai sumažėja ūkinis aktyvumas, ekonomikos vystymasis ima stabčioti, ji pasuka procesijos kryptimi. Šis nedarbo tipas ir yra apibūdinamas kaip nepakankamos pakluasos nedarbas. Ciklinis nedarbas tiesiogiai susijęs su verslo ciklu, jo nenumaldoma, nors kaskart lyg švelnesne sinusoidae.Ciklinis nedarbas, atsirandantis susidarant nepakankamai paklausai, pirmiausiai mažinamas monitarinės bei fiskalinės politikos priemonėmis, skatinančiomis paklausos augimą. Visai išvengti nedarbo netik neįmanoma, bet ir nepageidautina. Nedaug kam patiktų tokia ekonominė tvarka, kai įdarbinimas vyktų prievartos būdu. Todėl reikia tiksliai apibrėžti visiško užimtumo sąvoką, nes nedarbo lygis negali būti nulinis. Paskutiniaisiais šio amžiaus dešimtmečiais prasidėjo plati diskusija apie tai, koks galėtų būti nedarbo lygis ir ką reiškia „visiškas užimtumas“.Jei nedarbo lygis būtų 9%, 10% ar daugiau, tai spartus ekonomikos išplėtimas situaciją pagerintų. Bendra gamybos apimtis ir užimtumas didėtų lygia greta. Be to, ekonomikos išplėtimas sąlygotų produktyvumo kilimą, nes, visų pirma, į ūkinę veiklą būtų įtraukti tie įrengimai ir darbuotojai, kurie nebuvo pilnai panaudojami.
Tačiau toliau plečiant gamybą ir mažėjant nedarbo lygiui, gali atsirasti kitų problemų. Gamintojai samdo vis daugiau darbotuojų tol, kol didėja paklausa jų produkcijai. Tačiau paklausos didėjimas gali sukelti infliaciją. Vadinasi, vienas iš visiško užimtumo apibrėžimų būtų toks: visiškas užimtumas būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukelia infliacijos padidėjimo.1.4 Natūralus nedarbo lygisDabar išsamiau panagrinėkime natūralų nedarbo lygį. Natūralus nedarbo lygis- yra toks nedarbo lygis, kuris susidaro esant galimam (potencialiam ) BNP ir apima migracinį ir struktūrinį nedarbą. Natūralaus nedarbo lygio sąvoką reikia patikslinti dviem aspektais.Pirmas aspektas – šis terminas nereiškia, kad ekonomika visada funkcionuoja esant natūraliam nedarbo lygiui ir kartu realizuoja savo gamybinį potencialą. Ekonominio ciklo nuosmukio fazėje nedarbas viršija natūralų lygį. Kita vertus, galimi atvejai, kai nedarbas būna žemiau šio lygio.Antras aspektas – natūralus nedarbo lygis nėra pastovus, jis peržiūrimas keičiantis sąlygoms.2. Nedarbas Europos Sąjungoje2.1 Nedarbas ES šalyse 2003 metais, proc.šalys spalis rugsėjisES 15 8 8Danija 6 5,9Euro zona 8,8 8,8Portugalija 6,9 6,6Liuksenburgas 3,9 3,8Belgija 8,1 8Olandija – 4Suomija 8,9 8,9Austrija 4,5 4,5Vokietija 9,3 9,4Airija 4,6 4,6Prancūzija 9,6 9,5Švedija 5,8 5,6Ispanija 11,2 11,2Šalių sprendimas atverti savo darbo rinkas priklauso nuo nedarbo lygio pačioje šalyje. Pavyzdžiui, Švedija ir Danija buvo nutarusios atverti savo darbo rinkas, tačiau įvedė papildomus apribojimus, kurie leis kontroliuoti darbo jėgos iš užsienio judėjimą. Nedarbo lygis nuo 2003 metų rugsėjo iki spalio pakilo Švedijoje, Danijoje, Portugalijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje. Bendras ES ir euro zonos nedarbo lygis išliko stabilus.2.2 Nedarbas ES šalyse 2004 metais, proc .šalys rugsėjisES 9Liuksemburgas 4,3Airija 4,4Slovakija 18Austrija 4,5Lenkija 18,7Ispanija 10,6Lietuva 10,4Vokietija 9,9Nyderlandai 4,7Švedija 6,8Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugsėjį nedarbas Europos Sąjungoje ir Euro zonoje buvo toks pat kaip ir rugpjūtį, o regione darbo neturėjo 12,7 mln. žmonių. Šių metų rugsėjį, žemiausias nedarbo lygis buvo užregistruotas Liuksemburge, Airijoje ir Austrijoje. Didžiausias nedarbas užfiksuotas Lenkijoje, Slovakijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje. Paskelbti duomenys patvirtino ekonomistų ir Europos Komisijos prognozes, jog per pirmuosius kelis šių metų mėnesius regiono darbo rinka vargiai parodys atsigavimo požymių.
Palyginus 2003 ir 2004 metų duomenys atsirado tokios išvados: per metus dešimtyje ES šalių nedarbo lygis padidėjo, keturiolikoje – sumažėjo, o vienoje šalyje nepakito. Nedarbas Nyderlanduose išaugo labiausiai : nuo 3,8 iki 4,7 proc. Švedijoje- nuo 5,6 iki 6,8 proc. Ženkliausiai nedarbas sumažėjo Lietuvoje – nuo 12,4 iki 10,2 proc.3. Nedarbas LietuvojeIš visų Europos Sąjungos šalių aktualiausia būtų panagrinėti Lietuvos nedarbo lygį. Kaip jau buvo minėta, pastaraisiais metais nedarbo lygis Lietuvoje sumžėjo keliais procentais. Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo (buvo apklausta 10,1 tūkst. 15 m. ir vyresnių gyventojų) duomenimis, antrąjį 2004 m. ketvirtį užimtų gyventojų buvo 1442,1 tūkst., arba 2,3 procento daugiau nei pirmąjį š. m. ketvirtį, bet 2,5 procento mažiau nei prieš metus. Bedarbių antrąjį 2004 m. ketvirtį buvo 183,4 tūkst., jų skaičius, palyginti su 2003 m. antru ketvirčiu, sumažėjo 35,1 tūkst., arba 16,1 procento. Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį buvo pats žemiausias per pastaruosius metus. Šį ketvirtį darbo neturėjo kas devintas, o prieš metus – kas aštuntas 15 metų ir vyresnis gyventojas.3.1 UžimtumasAntrąjį 2004 m. ketvirtį 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 61,3 procento, pirmąjį š. m. ketvirtį – 59,9 proc., ir per ketvirtį padidėjo 1,4 procento. Prieš metus jis buvo 62,4 procento.Daugiausia gyventojų antrąjį 2004 m. ketvirtį dirbo apdirbamojoje pramonėje – 256 tūkst., arba 18 procentų, žemės ūkyje ir prekyboje, atitinkamai, 233 tūkst. ir 228 tūkst., arba po 16 procentų, visų užimtųjų. Pastebimas spartus užimtųjų skaičiaus didėjimas statybose, kur antrąjį 2004 m. ketvirtį dirbo 121 tūkst. arba 14 tūkst. darbuotojų daugiau nei prieš metus. Mažėja žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius. Jų antrąjį 2004 m. ketvirtį buvo 233 tūkst., o prieš metus – 274 tūkst. Per metus jų dalis sumažėjo nuo 18,5 iki 16,2 procento. Tai pirmas toks ženklus užimtųjų skaičiaus mažėjimas per pastaruosius metus.Kas antras užimtasis antrąjį 2004 m. ketvirtį dirbo paslaugų sektoriuje. Kaip ir ankstesniais metais, antrąjį 2004 m. ketvirtį apie 16 procentų visų užimtųjų dirbo prekybos įmonėse, 10 procentų – švietimo įstaigose, 7 procentai – sveikatos priežiūros bei socialinio darbo įstaigose, 6 procentai – transporto įstaigose. Viešojo valdymo institucijose ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje dirbo 74 tūkst., arba 5 procentai, visų užimtųjų (Priedo 1 lentelė).3.2 Nedarbas
Antrąjį 2004 m. ketvirtį buvo 183,4 tūkst. bedarbių, o tai 35 tūkst. (16,1 procento) mažiau nei prieš metus. Moterų bedarbių skaičius per metus mažėjo ženkliau nei vyrų – 19,2 tūkst., arba 17,3 procento, o vyrų sumažėjo 15,9 tūkst., arba 14,8 procento. Antrąjį 2004 m. ketvirtį bedarbių moterų buvo 92,1 tūkst., o vyrų – 91,3 tūkstančio Jaunų, 15–24 metų amžiaus, bedarbių mažėja. Jų antrąjį 2003 m. ketvirtį buvo 44 tūkst., ir per metus sumažėjo iki 29 tūkst. Vyresnio amžiaus (55 m. ir vyresnių) bedarbių apie 23,4 tūkst., per metus sumažėjo 6 tūkstančiais.Nedarbo lygis antrą 2004 m. ketvirtį buvo 11,3 procento (antrąjį 2003 m. ketvirtį – 12,9). Sumažėjojaunimo nedarbo lygis. Prieš metus 15–24 metų amžiaus žmonių nedarbo lygis buvo 26,6 procento, o antrąjį 2004 m. ketvirtį jis sumažėjo iki 21 procento. Per metus vyrų ir moterų nedarbo lygis sumažėjo po 1,6 procento. Antrąjį 2004 m. ketvirtį moterų nedarbo lygis buvo 11,6 , o vyrų – 11 procentų (Priedo 3 lentelė).Nedarbo lygis Lietuvoje panašus kaip ir kitose Baltijos šalyse. Tyrimų duomenimis, antrąjį 2004 m. ketvirtį Estijoje nedarbas buvo 10, Latvijoje – 9,9 procento. Ilgalaikių bedarbių, t. y. ieškančių darbo vienerius metus ir ilgiau, skaičius išlieka gana didelis. Prieš metus ilgalaikių bedarbių buvo 46, o antrąjį 2004 m. ketvirtį – 55 procentai visų bedarbių. Ilgalaikiai bedarbiai sudarė 6,2 procento visos darbo jėgos.Per metus ypač sumažėjo trumpo laikotarpio bedarbių, t. y. ieškančių ir nerandančių darbo mažiau nei šešis mėnesius (41%). Bedarbių, kurie nerado darbo nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir daugiau, lyginamasis svoris padidėjo nuo 66 iki 76 procentų bendrojo bedarbių skaičiaus. Antrąjį 2004 m. ketvirtį 40 procentų visų bedarbių neturėjo profesijos ir buvo baigę tik pagrindines ir vidurines bendrojo lavinimo mokyklas. Beveik tiek pat bedarbių buvo baigę profesines mokyklas. Nežymiai didėja bedarbių dalis, baigusių aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas – antrąjį 2004 m. ketvirtį bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, buvo 19,7 tūkst., arba 11 procentų, o aukštesnįjį – 10 tūkst., arba 5,4 procento visų bedarbių. Prieš metus bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, buvo 21 tūkst., arba 10 procentų, o aukštesnįjį – 6 tūkst., arba 3 procentai visų bedarbių.
Daugiau nei 5 tūkst. bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, baigę inžinerijos, gamybos ir statybos, apie 3 tūkst. – socialinio mokslo, verslo ir teisės studijas. Nemažai bedarbių baigę švietimo (2,8 tūkst.), humanitarinių mokslų, gimtosios kalbos ir meno (1,5 tūkst.), žemės ūkio ir veterinarijos (1,1 tūkst.), sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos (3,1 tūkst.) studijas. Daugiausia bedarbių, baigusių šias aukštesniųjųmokyklų studijų sritis: inžineriją, gamybą ir statybą – 4,3 tūkst., socialinių mokslų, verslo ir teisės – 2,7 tūkst., sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos – 0,5 tūkstančio.3.3 Nauja draudimo nuo nedarbo tvarkaLietuvoje nuo 2005 metų pardės veikti nauja draudimo nuo nedarbo sistema, pagal kurią bedarbio pašalpos dydis priklausys nuo darbo stažo. Numatoma padidinti nedarbo draudimo išmokas ir susieti jas su buvusiu uždarbiu.3.4 Laisvos darbo vietosStatistikos departamento duomenimis, antrojo 2004 m. ketvirčio pabaigoje buvo 8,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Palyginti su pirmuoju 2004 m. ketvirčiu, laisvų darbo vietų padaugėjo švietimo srityje ir apdirbamojoje pramonėje, atitinkamai 416 ir 333 laisvos darbo vietos. Sumažėjo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei statyboje – atitinkamai 457 ir 409 laisvos darbo vietos per ketvirtį.Tyrimas atliktas taikant imčių metodą – sudaryta 6111 įmonių imtis, reprezentuojanti šalies ūkį pagal ekonominės veiklos rūšis. Į aprėptį neįtrauktos individualios įmonės.4. Kovai su nedarbu – ES milijonaiSocialinės problemos ES tampa vis aktualesnes – ES ekonomiką vis dar kamuoja sąstingis, o nedarbo lygis vis dar yra aukštas. ES yra parengusi Europos užimtumo strategiją, kuri numato kasmet mažinti nedarbo lygį, plėtoti žmogiškuosius išteklius. Europos Socialinis Fondas (ESF) yra pagrindinis finansinis instrumentas, kuriuo ES įgyvendinami strateginiai užimtumo politikos tikslai. Pagrindinės penkios Europos socialinio fondo politikos srytis yra:• Aktyvios darbo rinkos politikos vystymas ir skatinimas;• Lygių galimybių visiems, patenkantiems į darbo rinką, skatinimas;
• Mokymo, lavinimo ir konsultavimo kaip mokymosi visą gyvenimą politikos dalies skatinimas bei gerinimas;• Kvalifikuotos ir galinčios prisitaikyti darbo jėgos skatinimas;• Moterų patekimo į darbo rinką ir dalyvavimo joje gerinimas; Pagrindinis šio fondo tikslas – užkirsti nedarbui kelią ir kovoti su juo, plėtoti žmonių išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą.Atsižvelgiant į pretenzijas, jog moterų galimybės mažesnės nei anksčiau, ypač pabrėžiamos moterų galimybės darbo rinkoje. Fondas taip pat suteikia lėšų vietiniams užimtumo projektams, pavyzdžiui, padedantiems atnaujinti moterų, grižtančių į darbą po vaiko priežiūros atostogų, įgūdžius ar projektams, padedantiems moterims pradėti savo verslą.4.1 Europos socialinis fondas atviras visiemsTinkamos veiklos, kurios gali būti finansuojamos iš ESF: • Švietimas ir profesinis mokymas, stažuotojų išankstinis mokymas; • Užimtumo priemonės ir priemonės savarankiškai dirbantiems; • Mokymas tyrimų, mokslo ir technologijos srityse; • Naujų užimtumo šaltinių vystymas; • Mokymo, lavinimo ir įgūdžių įgijimo gerinimas bei vystymas; • Užimtumo tarnybų efektyvumo modernizavimas ir gerinimas; • Ryšių tarp darbo, mokslo ir tyrimų sričių vystymas; • Sistemų, numatančių pokyčius užimtumo ir kvalifikacijų poreikio srityse, vystymas; • Pagalba teikiant paslaugas gavėjams; Gauti Europos socialinio fondo paramą bus galima tik pateikus projektus. Teritorinės darbo biržos privalės konsultuoti projektų rengėjus. Parengti projektai keliaus į Žmonių išteklių plėtros paramos fondą, kur vyks projektų vertinimas. Įvertintų ir atrinktų projektų sąrašas bus pateiktas prie Socialinės apsaugos ir darbo arba prie Švietimo ir mokslo ministerijų sudarytiems projekto atrankos komitetams. Komitetai parengs rekomendacijas dėl siūlomų finansuoti projektų. Lėšas projektams išmokės Finansų ministerija, projektų administravimą ir įgyvendinimą prižiūrės Žmonių išteklių plėtros paramos fondas. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos socialinio fondo skyriaus vedėjos Nijolės Mackevičienės, susidomiejusieji Europos socialinio fondo Lėšų gavimu turėtų žinoti, kad dalį projekto lėšų turės rasti pats projekto rengėjas.4.2 Dalį lėšų teks rasti patiems
Igyvendinant užimtumo gebėjimo ugdymą, pagrindinis dėmesys bus skiriamas jauniems ir ilgalaikiams bedarbiams, bedarbiams, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, taip pat tiems, kuriems gresia ilgalaikis nedarbas. Bus remiamas bedarbių mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas. Taip pat bus remiamas šalies ūkiui ir verslui reikalingų specialistų rengimas, įmonių, kuriuose įmanoma įdiegti naujas technologijas arba naujus gaminius, vadovų bei dirbančiujų mokymas, smulkaus ir vidutinio verslo vadovų bei dirbančiųjų mokymas, gyventojų permokymas.5. UžimtumasKova su nedarbu – pagrindinė ES problema, kelianti nerimą ir reikalaujanti nuolatinių pastangų. Dėl didelio bedarbių, ypač jaunimo, skaičiaus, socialinė politika vis dažniau traktuojama kaip kertinis integracijos akmuo. Maždaug pusę su nedarbų susijusių problemų tenka spręsti pačioms ES vyriausybėms. Kitą pusę šių problemų mėginama spręsti ES mąstu. Vieningos rinkos sukūrimas žymi proceso, kuris paskatins darbo vietų kūrimą visoje ES, pradžią.Europos Komisija skatina: • laisvesnį priėmimą ir atleidimą iš darbo;• apmokymą; • taip pat rasti kapitalo naujiems verslams, teikti daugiau progų moterims, jaunimui, kurie sudaro neproporcingai didelę bedarbių dalį;Europos Komisija ne kartą pareiškė, kad atskiros šalys galės kurti savo įdarbinimo programas, kurios bus kontroliuojamos.Nežiūrint į europos Komisijos ir ES vyriausybių pasižadėjimą labiau koordinuoti darbo politiką, tuos pačius klausimus šalys sprendžia labai skirtingai. Sąjungoje vyraujančių požiūrių skirtumą iliustruoja Britanijos vyriausybės parengtos kovos su bedarbyste daugiametės programos ir intervencionistinė Italijos vyriausybės politika. Didžiosios Britanijos programoje formuojami šie uždaviniai:• Šalinant nereikalingus apribojimus didinti darbo rinkos veiksmingumą;• Sumažinti darbdavių dengiamus darbo kaštus, susijusius su darbo užmokesčiu;• Didinti bedarbių galimybes konkuruoti bedarbių rinkoje ir rasti darbo;Didžiosios Britanijos vyriausybė reikalauja, kad ši sritis būtų liberalizuota, leistų darbdaviams elgtis pagal jų poreikius. Tačiau oponentai teigia, kad tuomet darbuotojai pernelyg priklausys nuo rinkos valios. Tuo tarpu Italijos vyriausybė kovos su bedarbyste programoje daugiausia dėmesio skiria finansinėms paskatoms, kuriomis darbdaviai skatinami įdarbinti daugiau žmonių ir valstybės tarnybų programoms, kurios padeda bedarbiams, infrastruktūros kūrimo projektams. Daugelis ES verslininkų tikisi, kad Europos valiutų sąjunga sukurs naujų darbo vietų.6. Bedarbio išmoka
Kovos su dideliu nedarbu problema pirmiausiai sprendžiama nedarbo draudimu. Išmokos iš nedarbo draudimo fondo lėšų smarkiai kompensuoja pajamų netekimą nadarbo atveju, bet jų išmokėjimas turi griežtas išlygas, o išmokų apimtis niekada nepasiekia turėtų pajamų lygio.Siekiant užtikrinti geresnes darbo jėgos judėjimo sąlygas bei palengvinti darbo paiešką ES valstybėse narėse, bedarbiui kurį laiką skiriama bedarbio išmoka, kuri perevdama kitoje valstybėje narėje tam tikromis sąlygomis bei ribotą laikotarpį iš vienos šalie į kitą. Ji mokama, kol ieškotės darbo.Jei jūs tapote bedarbiu ir atitinkate valstybės narės teisės aktų reikalavimus, keliamus teisei gauti išmokas ir išvykote į ES valstybes ieškoti darbo, Jūs šiose valstybėse išsaugote savo teisę gauti išmokas, tačiau:• Tapęs bedarbiu, turėjote būti valstybės, kuri moka jums bedarbio išmoką, įdarbinimo tarnybos įskaitoje mažiausiai 4 savaites;• Prieš išvykdamas iš šalies, Jūs turite kreiptis į šalies, mokančios Jums bedarbio pašalpą, įdarbinimo tarnybą, kuri išduos formą E 303;• Išvykęs per 7 dienas turite užregistruoti šalies, kurioje ieškote darbo, įdarbinimo tarnyboje ir pateikti formą E 303;• Bedarbio išmoka bus mokama ne ilgiau kaip 3 mėnesius;• Jei per šį laikotarpį nesusiradote naujo darbo, Jums priklausančią bedarbio išmoką toliau gausite paskutinės darbovietės šalyje, tačiau tik tada, jei grįšite nepasibaigus minėtam trijų mėnesių laikotarpiui. Jei grįžtate vėliau, tam neturėdamas tos šalies leidimo, prarandate visas teises į išmoką;• Į bedarbio išmokos mokėjimą tris mėnesius turite teisę tik kartą tarp dviejų darbo laikotarpių;• Teisė į bedarbio išmoką galioja ilgiausiai 3 mėnesius nuo tos dienos, nuo kurios Jūs nustojote būuvęs valstybės, iš kurios išvykote, įdarbinimo tarnybos žinioje, su sąlyga, kad bendras išmokų mokėjimo laikotarpis turi neviršyti išmokų, į kurias Jūs turėjote teisę pagal valstybės, iš kurios išvykote, teisės aktus, mokėjimo laikotarpio. Sezoniniams darbuotojams šis laikotarpis dar apribojamas laikotarpiu, likusiu iki sezono, kuriam jie buvo pasamdyti pabaigos.7. Laisvas asmenų judėjimas – galimybės ar grėsmės?
7.1 Laisvas asmenų judėjimas – viena jautriausių ES plėtros sričių.Lietuva nemažai padarė rengdamasi ES narystei laisvo asmenų judėjimo srityje. Buvo pakeisti nacionaliniai teisės aktai ir pašalintos kliūtys ES piliečiams Lietuvoje apsigyventi ir įsidarbinti, būti profesinių sąjungų nariais. Baigiama sutvarkyti diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistema. Institucijos rengiasi socialinės apsaugos sistemų koordinavimui. Vykdomi laisvo asmenų judėjimo pasekmių tyrimai bei vertinimai. Dalyvaujame ir svarstant su laisvu asmenų judėjimu susijusius klausimus Europos Komisijoje. Tuo pačiu vyksta ir dvišalės bei daugiašalės konsultacijos su kitomis valstybėmis dėl laisvo darbuotojų judėjimo sąlygų pereinamuoju laikotarpiu.Laisvas asmenų judėjimas tapo viena jautriausių ES plėtros sričių. ES valstybės ilgai diskutavo formuodamos savo derybų poziciją, ar taikyti šiai sričiai pereinamąjį laikotarpį. Kitose derybų grupėse pereinamųjų laikotarpių prašydavo šalys kandidatės. Paprastai tai būdavo dėl to, kad naujosios šalys nespėdavo pasirengti narystei vienoje ar kitoje srityje arba vykdyti prisiimtus narystės įsipareigojimus buvo per brangu.Pereinamasis laikotarpis buvo įvestas ne dėl to, kad teisiškai ar techniškai nepasirengta. Tiesiog dalis ES šalių iš laisvo asmenų judėjimo tikėjosi daugiau žalos, negu naudos. Jos bijojo padidėsiančios darbo jėgos pasiūlos, pigios darbo jėgos dempingo, “spaudimo” socialinės apsaugos sistemoms, padidėjusio nusikalstamumo. Iš tiesų, nors nedarbas ES nuolat mažėja, situacija darbo rinkoje nuolat kinta. Ir jeigu šiandien migrantas iš Rytų užpildys trūkstamą vakansiją bei sumokės mokesčius, rytoj, išaugus nedarbui, jis gali tapti nepageidaujamu konkurentu vietiniams darbuotojams. Ypač bijota vadinamųjų pasienio darbuotojų, migruojančių tarp gyvenamosios vietos savo šalyje bei darbo vietos užsienyje. Tai ypač aktualu Vokietijai bei Austrijai. Tikėtina, jog šios šalys taikys maksimalų 7 metų pereinamąjį laikotarpį.
Buvo bijoma, jog užsienio darbuotojai gali dempinguoti darbo jėgos kainą bei darbo sąlygas. Iš tiesų šalyse kandidatėse darbo užmokestis yra smarkiai mažesnis, žmonės pratę dirbti prastesnėmis darbo sąlygomis, labai silpni kolektyviniai darbo santykiai. Todėl tikėtina, jog migrantas gali nesunkiai sutikti dirbti prastesnėmis sąlygomis negu vietinis darbuotojas ir tuo pačiu sukelti ne tik nesąžiningą konkurenciją darbo rinkoje, bet ir grėsmę patiems darbo standartams. Pavyzdžiui, Šiaurės šalys šiai problemai skiria daug dėmesio bei kartu su savo profesinėmis sąjungomis ieško problemos sprendimo būdų. Vienas iš galimų sprendimų – vykdyti migrantų darbo sutarčių bei sąlygų monitoringą. Diskutuojama ir dėl vadinamojo socialinio turizmo grėsmės. Tikimasi, jog nemažai migrantų gali ieškoti ne tiek darbo, kiek dosnių socialinių išmokų. Čia labiausiai pažeidžiamos yra Šiaurės šalys, kurių socialinės apsaugos teisės tiesiogiai siejamos su gyvenimu šiose šalyse. Tai yra, užtenka padirbti tik vieną dieną, ir įgyji tokias pat socialines teises kaip žmogus, čia dirbantis visą gyvenimą. Danijos politikai jau svarstė šią problemą. Gali būti taikomas penkerių metų darbo ir gyvenimo šalyje laikotarpis, po kurio būtų garantuotos tokios pat socialinės teisės.Tačiau nauja darbo jėga ES reikalinga. ES šalių darbdaviai tikisi iš naujų šalių papildyti darbo jėgos trūkumą. Senėjanti visuomenė bei aukšti socialinės apsaugos standartai kelia ES naujas problemas, kurių sprendimas numatytas Lisabonos strategijoje. Numatoma didinti gyventojų užimtumą, į darbo rinką įtraukiant daugiau moterų, vyresnio amžiaus žmonių, įvairių darbo rinkoje sunkiai integruojamų gyventojų grupių, gerinti jų kvalifikaciją bei darbo sąlygas. Visa tai reikalauja didelių lėšų ir pastangų. Tuo tarpu galimybė gauti trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų iš naujų Europos Sąjungos valstybių yra gana patraukli. Todėl ir buvo pasirinkta pakankamai lanksti derybų pozicija, suteikianti galimybę šalims pačioms apsispręsti dėl savo rinkų atvėrimo naujai darbo jėgai.
Pastaruoju metu Airija, Didžioji Britanija…, Nyderlandai, Danija ir Švedija pareiškė, jog netaikys pereinamojo laikotarpio naujoms ES narėms. Tokią poziciją lėmė pakankamai gera situacija šių šalių darbo rinkoje. Airija yra viena sparčiausiai besivystančių ES šalių. Lietuviai noriai vyksta į šią šalį dirbti. Legaliai įsidarbinti čia nėra sunku. Tarpininkauja nevyriausybinės įdarbinimo agentūros bei Lietuvos darbo birža. Kitais metais Airija pirmininkaus ES ir, tikimės, jog ji taps pirmąja šalimi, kuri parodys gerą pavyzdį, kaip sureguliuoti laisvą darbuotojų judėjimą. Didžioji Britanija yra viena labiausiai patrauklių dirbti šalių, joje, kaip ir Airijoje, mažiausiai problemų su kalba. Deja, čia pakankamai aukštas nelegalaus darbo lygis. Todėl darbo rinkos atvėrimas suteiks galimybę daugeliui lietuvių legalizuoti savo darbą. Nyderlandai pastaruoju metu vėl atnaujino diskusijas dėl pereinamojo laikotarpio įvedimo. Tai sąlygoja kintanti situacija darbo rinkoje.Viena artimiausių mums yra Šiaurės šalių darbo rinka. Šiaurės šalių ministrų taryboje mes svarstėme šio regiono darbo rinkos plėtros perspektyvas. Šalys yra suinteresuotos šios rinkos normaliu funkcionavimu. Didelius migrantų srautus turėtų riboti kalbos reikalavimai. Tikėtina, jog savo darbo rinkas atvers ir Norvegija bei Islandija. Vienintelė Suomija nusprendė taikyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Kol kas dar nebuvo diskutuota, kaip vyks darbuotojų judėjimas tarp naujų Europos Sąjungos valstybių. Dar nė viena valstybė nėra pareiškusi, jog taikys kokius nors apribojimus.Šalys, kurios taikys pereinamąjį laikotarpį, nedraus įsidarbinti pagal darbo leidimus, taip pat jos yra pasirengusios derėtis dėl sutarčių, palengvinančių tam tikrų profesijų bei sezoninių darbuotojų įdarbinimą. Todėl galima drąsiai teigti, jog nuo 2004 metų gegužės 1 dienos Lietuvos gyventojams bus lengviau įsidarbinti visose ES valstybėse.8.EuresSiekiant palengvinti praktinį dirbančiųjų žmonių judėjimo įgyvendinimą ir skatinti ES valstybių užimtumo tarnybų bendradarbiavimą, 1993 m. spalio 22 d. Europos Komisijos sprendimu buvo sukurtas Europos užimtumo tarnybų tinklas, pavadintas EURES.
Jau 2005 metais turėtų pradėti veikti bendra EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo, skirto palengvinti laisvą asmenų judėjimą Europos ekonominės erdvės viduje bei Šveicarijoje) duomenų bazė, kurioje bus matoma informacija apie visose ES šalyse užregistruotas darbo vietas. Tačiau šiandien neaišku, ar iškart po Naujųjų pasiūlymus padirbėti Lietuvoje užgriebs darbo ieškančių užsieniečių akis.„Tinklą koordinuoja Europos Komisija. Ji atsakinga ir už bendros duomenų bazės įdiegimą. Tačiau net pats Briuselis nėra įsitikinęs, ar iki kitų metų suspės techniškai įgyvendinti užsibrėžtus siekius – skleisti informaciją apie kiekvienoje ES šalyje užregistruotą laisvą darbo vietą“,-neslepia Monika Butkutė, EURES vadybininkė.Šiuo metu EURES duomenų bazėje galima rasti informaciją apie pasiūlymus dirbti užsienyje. Tačiau užsieniečiams, norintiems įsidarbinti Lietuvoje, sužinoti apie laisvas darbo vietas nėra taip paprasta. Bandantys informacijos rasti Lietuvos darbo biržos tinklapyje pirmiausia turi išmokti lietuviškai, nes skelbimai tiek apie darbo pasiūlą, tiek apie paklausą jokia kita kalba nepateikiami.Yra ir kita išeitis – galima kreiptis į EURES tinklo darbuotojus, kurie ieškantiems darbo asmenims teikia informaciją ir konsultacijas apie įsidarbinimo galimybes, gyvenimo, darbo bei mokymosi sąlygas ES valstybėse. EURES suteiks informacijos ir Lietuvos darbdaviams , ieškantiems darbuotojų kitose ES valstybėse. Tačiau duomenų bazė darbo paiešką padarytų paprastesnę ir operatyvesnę. Tačiau duomenų bazė darbo paiešką padarytų paprastesnę ir operatyvesnę.Išvados1. Ekonomistai skiria tris nedarbo tipus– migracinį (frikcinį), struktūrinį ir ciklinį nedarbą.Migracinis nedarbas atsiranda žmoniems paliekant darbo vietas dėl įvairių asmeninių priežasčių. Struktūrinis nedarbas – kai darbo pasiūlos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros (kvalifikacijos, profesijų, šakų ar teritorijų požiūriu). Ciklinis nedarbas atsiranda, kai sumažėja ūkinis aktyvumas, ekonomikos vystymasis ima stabčioti, ji pasuka procesijos kryptim.
2. Visai išvengti nedarbo netik neįmanoma, bet ir nepageidautina. Visų pirma, nedaug kam patiktų tokia ekonominė tvarka, kai įdarbinimas vyktų prievartos būdu. Visų antra, į Europos Sąjungos šalis emigruoja labai daug žmonių iš šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narėmis. Tai, galima teigti- pigi darbo jėga, kuriai teikia pirmenybę darbdaviai ir būtent todėl vis daugiau ir daugiau kvalifikuotų žmonių lieka be darbo.3. XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje paaiškėjo, jog norint išspręsti ES darbo rinką veikiančias struktūrinio pobūdžio problemas neužtenka tik užtikrinti ekonomikos augimą. Europos komisijos Baltoji knyga „Augimas, konkurencingumas, užimtumas“ dar 1993 metais sukėlė intensyvią diskusiją apie tai, kaip ES galėtų užtikrinti daugiau nuolatinių darbo vietų ir didesnes galimybes nelabai palankioje padėtyje esantiems darbo ieškantiems asmenims. Šios diskusijos rezultatas ir buvo Amsterdamo sutartyje minima Europos užimtumo startegija. 1997 metais Liuksenburge vykusio Viršūnių susitikimo metu Europos valstybių arba jų vyriausybių vadovai priėmė pirmąjį istorijoje „užimtumo gairių“ rinkinį, kurio tikslas – skatinti kurti veiksmingesnę darbo rinkos politiką. 4. ES yra parengusi Europos užimtumo strategiją, kuri numato kasmet mažinti nedarbo lygį, plėtoti žmogiškuosius išteklius. Europos Socialinis Fondas (ESF) yra pagrindinis finansinis instrumentas, kuriuo ES įgyvendinami strateginiai užimtumo politikos tikslai. 4.1 Siekiant užtikrinti geresnes darbo jėgos judėjimo sąlygas bei palengvinti darbo paiešką ES valstybėse narėse, bedarbiui kurį laiką skiriama bedarbio išmoka, kuri perevdama kitoje valstybėje narėje tam tikromis sąlygomis bei ribotą laikotarpį iš vienos šalie į kitą. Ji mokama, kol ieškotės darbo.5. Dalis ES šalių iš laisvo asmenų judėjimo tikėjosi daugiau žalos, negu naudos. Jos bijojo padidėsiančios darbo jėgos pasiūlos, pigios darbo jėgos dempingo, “spaudimo” socialinės apsaugos sistemoms, padidėjusio nusikalstamumo. Iš tiesų, nors nedarbas ES nuolat mažėja, situacija darbo rinkoje nuolat kinta. Ir jeigu šiandien migrantas iš Rytų užpildys trūkstamą vakansiją bei sumokės mokesčius, rytoj, išaugus nedarbui, jis gali tapti nepageidaujamu konkurentu vietiniams darbuotojams.Priedai
Naudota literatūra1. www.euroverslas.lt [2003-12-19] Laisvas asmenų judėjimas – galimybės ar grėsmės? (Ekspertų vertinimai)2. www.lithuanet.com Nedarbas Lietuvoje lieka vienas didžiausių ES; Patalpinta 2004 06 02;3. www.kazbalt.lt iš archyvo4. www.europa.eu.int valstybinės užimtumo tarnybos5. „Lietuvos žinios“ – 2003 m. gruodžio 19 d.6. „Sekundė“ – 2004 m. lapkričio 2 d.7. „Verslo labirintas“ – 2003 m. Nr – 28. „Veidas“ – 2004 m. sausio 8d. Nr – 29. Ekonomikos teorijos pagrindai : vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, 1999 m.