(Paraiškos Europos regioninės plėtros fondo finansinei paramai gauti pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę specialiosios (B) dalies forma)
PARAIŠKAEUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDOFINANSINEI PARAMAI GAUTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 1.5 PRIEMONĘ
AB H&M ekranai (paraišką teikiančios įstaigos, organizacijos pavadinimas)
(2006 11 09)1. Projekto pavadinimas AEE2. Informacija apie projekto teikėją
Pavadinimas AB H&M ekranai
Adresas Gėlynų g-vė 69, Klaipėda
Miesto ir pašto indeksas LT – 5800Telefonas (su tarpmiestiniu kodu) 8 ( 46 ) 232323
Faksas (su tarpmiestiniu kodu) 8 ( 46 ) 232323
Elektroninis paštas H&M@ekranai.lt
3. Informacija apie šiuo projektu numatomą finansuoti įstaigą (padalinį)Pavadinimas AB H&M ekranaiAdresas Gėlynų g-vė 69, KlaipėdaMiesto ir pašto indeksas LT – 5800Telefonas (su tarpmiestiniu kodu) 8 ( 46 ) 232323Faksas (su tarpmiestiniu kodu) 8 ( 46 ) 232323Elektroninis paštas H&M@ekranai.lt
4. Informacija apie projekto vadovą
Vardas ir pavardė: Viktorija LinkauskaitėDarbovietės pavadinimas: AB H&M ekranaiPagrindinės pareigos : direktorėTelefonas pasiteirauti: 8(46) 232323Faksas: 8(46) 232323Elektroninis paštas: H&M@ekranai.ltAdresas susirašinėti: Gėlynų g-vė 69, Klaipėda
5. Informacija apie savivaldybės tarybos sprendimą (data, numeris)
6. Esama situacija (problemos išdėstymas )
Lietuvos valstybė turi gana ribotus energijos išteklius. Dabartinis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje nors ir turi didėjimo tendencijas, tačiau yra labai mažas. Šiuo metu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių yra išgaunama maždaug 3,3 proc. elektros energijos. Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečioje vietoje lyginant ją su Latvija ir Estija. Tačiau 2002 metų buvo paruošta Nacionalinė energijos strategija, kurios tikslas yra vystyti energijos gavybą iš atsinaujinančių išteklių ir siekti kad 2012 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių išgaunama energija sudarytų 12 proc., iš jų 7 proc. sudarytų elektros energija. Europos Sąjunga savo šalims narėms, jų tarpe ir trims Baltijos šalims, kelia tris problemas, kurias reikia spręsti:
1. energijos rinkų konkurencingumo didinimas( kuo daugiau bus elektros energijos tiekėjų , tuo bus didesnė konkurencija ir to pasekoje bus mažesnės kainos.);2. energijos pasiūlos apsauga ( didesnė konkurencija neleis susidaryt monopolijai ); 3. aplinkos apsauga (Užsieniečių atliktais tyrimais Lietuvoje iki 2010 metų būtų galima vėjo jėgainėse pagaminti apie 290 M Wh elektros energijos, kas sudarytų 2 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros energijos. Toks teikiamas energijos kiekis padėtų sutaupyti apie 3,5 tūkst. tonų naftos per metus, todėl galima būtų išvengti apie 11 tonų anglies dioksido, 1161 tonų sieros dioksido, 108 azoto oksidų ir 5,4 tonų sunkiųjų dalelių taršos ).6.1. žmonių grupės, kuriai skirtas projektas, apibūdinimas (asmenų skaičius, amžius, specialūs poreikiai)
Elektros energija yra neatsiejama nuo mūsų civilizacijos ir ją naudoja visi gyventojai .Šis projektas yra skirtas Klaipėdos miesto bei jos apskrities elektros naudotojams (privatiems asmenims, įmonėms).
6.2. problemos mastą nusakanti statistika (poreikis, klientų skaičius, bendra regiono situacija);
Klaipėdos apskrityje elektrą naudoja daugiau nei 672 tūkst. vartotojų. Per metus sunaudojama šiame regione apie 4000 kWh elektros energijos. Šie skaičiai nuolatos auga, tai reiškia, kad poreikis elektrai didėja.Šiuo metu elektros energijos vartotojus aptarnauja AB „VST“, tačiau jų tiekiama energija nepasižymi ekologiškumu ir taupumu.
6.3. metodai, taikyti problemai ar poreikiui nustatyti.
Norėdami nustatyti problemą ir ištirti poreikio mastą , mes analizavome įstatyminę bazę tiek Lietuvos tiek ES mastu, atlikome tyrimą, kurio metu surinkome informaciją apie esamas vėjo jėgaines.
6.4. esami problemos sprendimo būdai.
2005 metų vasario 16 dieną įsigaliojo Kioto protokolas. Jį ratifikavo 141 valstybė, jų tarpe ir Lietuva. Kioto protokolas numato tris mechanizmus, kuriuos turi vykdyti valstybės siekiančios sumažinti anglies dioksido susidarymą ir jo patekimą į aplinką. Šie mechanizmai yra:1. Bendro įgyvendinamo projekto mechanizmas – tai dviejų šalių susitarimas, kurio pagrindu vienos valstybės subjektai investuoja į kitos valstybės projektus, kuriais siekiama mažinti anglies dioksido patekimą į aplinką, už tai gaudama taršos mažinimo vienetus. Abi pusės gauna naudą. Investuojanti šalis sutaupo lėšas, kurias skirtų savo įmonių modernizavimui, o investicijas gaunančiai šaliai jos įgyvendinami projektai kainuoja pigiau.
2. Taršos leidimų prekybos mechanizmas – tai šalių susitarimas, kai vienos šalies subjektai perka iš kitos šalies subjektų apyvartinius taršos leidmus. Nuo pirmojo mechanizmo skiriasi tuo, kad čia lais ne investuoja savo lėšų kitoje šalyje, o perka iš kitos šalies apyvartinius taršos leidimus. 3. Švarios plėtros mechanizmas – tai susitarimas, kai viena šalis investuoja į šalį kuri nėra įtraukta į protokolą r už joje įgyvendinamus projektus gauna taršos mažinimo vienetus. Šis mechanizmas nėra aktualus Lietuvai, kadangi Lietuva neturi galimybių investuoti besivystančiose šalyse. Vėjo energijos panaudojimas turi gilias tradicijas, kadangi jau nuo seno ji buvo naudojama vėjo malūnuose grūdų malimui. Pirmoji vėjo jėgainė Lietuvoje pastatyta 1991 metais. Vėliau buvo suprojektuotos dar kelios jėgainės, tačiau jų darbas nebuvo sėkmingas – kilo problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo ir kitų. Problemų šalinimui reikėjo išsamių tyrimų apie vėjo energijos pasiskirstymą , o Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo atliekami.Lietuvoje buvo atliktas pirminis vėjo energijos tyrimas. Jam atlikti buvo naudojami meteorologinių stočių daugiamečiai duomenys. Tyrimai parodė, kad vėjo energijos panaudojimas Lietuvoje yra galimas ir ekonomiškai pateisinamas, tačiau ra reikalingi išsamūs tyrimai, kurie parodytų tikrą vėjo jėgainių efektyvumą ir kitus svarbius duomenis prieš pradedant vystyti vėjo energetiką.7. Projekto tikslas
• Sumažinti kenksmingų medžiagų išsiskyrimą į aplinką.
• Įvykdyti Europos sąjungos reikalavimus, pagal kuriuos iki 2010 metų reikia padidinti elektros iš atsinaujinančių elektros šaltinių dalį iki 12 proc. Šie tikslai keliami siekiant sumažinti anglies dioksido išskyrimą į aplinką.
• Energijos rinkos konkurencingumo didinimas, kuris turėtų įtakos elektros kainų kritimui (kuo daugiau bus elektros energijos tiekėjų, tuo bus didesnė konkurencija ir to pasėkoje bus mažesnės kainos).
• Sumažinti priklausomybę nuo Rytų valstybių, kurios teikia elektros energiją Lietuvai.
• Užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimą.
8. Projekto uždaviniai
9. Projekto aprašymas
9.1. projekto naujoviškumas lyginant su kitais savivaldybės teritorijoje vykdomais ar įgyvendintais projektais:
Pirmoji vėjo jėgainė Lietuvoje pastatyta 1991 metais. Vėliau buvo suprojektuotos dar kelios jėgainės, tačiau jų darbas nebuvo sėkmingas – kilo problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo ir kitų. Problemų šalinimui reikėjo išsamių tyrimų apie vėjo energijos pasiskirstymą, o Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo atliekami.Netoli Palangos prieš metus jau pastatytos 6 vėjo elektrinės, kainavusios beveik 20 mln. Litų.Per keletą pastarųjų metų mūsų šalyje elektrą gaminti pradėjo tik dvi pramoninės vėjo elektrinės: Vėjo jėgainė Vydmantuose, kurią bendromis jėgomis pastatė Magdeburgo (Vokietija) ir Kaišiadorių vyskupijos. Ji yra pagaminta Vokietijos įmonėje “ENERGON GmbH. Jos bokšto aukštis – 78 metrai, sparnuotės skersmuo – 44 metrai, generatoriaus maksimali galia – 630 kW. Ši galia gali būti pasiekiama pučiant 11,5 m/sek. stiprumo vėjui. Mažiausias reikalingas vėjo greitis – 3 m/sek., o kilus 25 m/sek. štormui , jėgainė automatiškai sustabdoma. Netoli Skuodo sumontuota naudota vėjo jėgainė į mūsų šalį atkeliavo iš Danijos.Vėjo jėgainė turi tris sparnus, vieno ilgis – 10,5 metro. Sparnai sukasi lėtai- 40 apsisukimų per minutę. Jėgainė turi du skirtingo galingumo generatorius: kai silpnas vėjas, dirba mažesnio galingumo generatorius, kai stipresnis – didesnio. Per valandą jėgainė gali pagaminti 160 kW elektros energijos. Vyriausybės nutarimai “dėl elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos” buvo patvirtinti dar 2001-aisiais metais (kai kurios korekcijos padarytos 2004-ųjų pradžioje).Mūsų projektas yra unikalus ir pralenkia iki šiol įgyvendintus projektus tuo, kad mes statysime tik 2004 metais į gamybą paleistus rusų sukonstruotus „FORWARD VEU-0.5“ vėjo elektros jėgaines. Įrenginio konstrukcija laikoma labai patikima, nes gamyboje pritaikytos aviacijoje naudojamos detalės. Taip pat mes gavome išskirtini leidimą vėjo jėgaines statyti pajūrio ruože (10 km nuo Klaipėdos miesto).
9.2. projekto aprėptis: □ miesto teritorija; □ miesto teritorija □ kaimo vietovė; □ geografiškai neribota
9.3. projekto tipas: □ vienų metų baigtinis projektas; □ vienas iš etapų; □ vienas iš grupės projektų.
9.4. jei šis projektas yra tik vienas iš etapų, kaip jūs įsivaizduojate tolesnį šio projekto įgyvendinimą (finansinės, techninės, institucinės galimybės ir t.t.);
Mūsų projektu suprojektuoti ir pastatyti vėjo malūnai bus perduoti AB „VST“, kurie toliau rūpinsis elektros tiekimu Klaipėdos regiono gyventojams. Šiems tikslams įgyvendinti gavome palankų AB „VST“ generalinio direktoriaus Dariaus Nedzinsko sutikimą bei palaikymą.
9.5. projekto vykdymo trukmė (tikslus laikotarpis metais);
2007m. – 2009m.
9.6. projekto vykdymo vieta (tikslus adresas); Mickų kaimas, Klaipėdos miesto sav.
9.7. Atlikti projekto parengiamieji darbai;
• sudaryta komanda projektui įgyvendinti; • surasti partneriai ir rėmėjai: Pasaulio vėjo energetikų asociacija, ši aukščiausio lygio vėjo energetikų organizacija įsikūrusi Briuselyje ir vienija virš 40 įvairių pasaulio šalių vėjo energetikų organizacijų; Lietuvos vėjo energetikų asociaciją (LVEA), kurios tikslas yra sukurti ir išplėtoti viso ciklo Lietuvos vėjo energetikos, kaip ekologiškai švarios ir pažangiomis technologijomis grįstos energetikos srities, veiklą; Vakarų skirstomieji tinklai; Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorija; Klaipėdos miesto savivaldybė; AB „ Vilniaus prekyba „; AB „ Klaipėdos hidrotechnika „ ; UAB „Balticum TV“; UAB “Vakarų Ekspresas; UAB „ Webmod“.
• išanalizavome atliktus meteorologinius tyrimus
Matome, kad geriausiai vėjo energijai išnaudoti tinka Lietuvos pajūro zona, kur metiniai vidutiniai vėjo greičiai viršyja 5,5 m/s.
• gauta žemė • pasirašytos sutartys
9.8. projekto įgyvendinimo planas (numatomos projekto veiklos):
2007 metai
Veikla Mėnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Komandos sudarymas(Konkurso skelbimas,atranka, darbo sutarčių pasirašymas)
Rėmėjų partnerių paieška
Meteorologiniųtyrimų analizė(Įvykdytų tyrimų paieška, duomenų nagrinėjimas)
Vietos statyboms paieška (Patogiausios vietos nustatymas,kreipimasis į savivaldybę dėl nemokamai suteikiamos žemės , Sutarčių pasirašymas)
Technikos paieška ir pirkimas(Ieškojimas įmonių, kurios gamina vėjo jėgaines; geriausios technikos atranka; pirkimas)2008 metai
Veikla Mėnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Statančios įmonės suradimas(Konkurso skelbimas; atranka, sutarčių pasirašymas) Žemės paruošimas Įrengimų sustatymas Statybos
2009 metai
Veikla Mėnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Statybos Darbo priėmimas Jėgainių perleidimas VST
10. Įnašas į projektąFinansinis įnašas:10.1. Projektui įgyvendinti reikalinga lėšų suma (iš viso)
13. 200 .000 mln. Lt.
10.2. 2007 m. projektui įgyvendinti reikalinga lėšų suma (iš viso)
7. 400. 000 mln. Lt.10.3. 2007-2009 m. projekto įgyvendinimui prašoma skirti suma iš EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDO tūkst. Lt
2007 m. – 5. 800. 000 Lt2008 m. – 2. 200. 000 Lt2009 m. – 3. 000. 000 Lt
10.4. Savivaldybės 2007 m. projektui įgyvendinti skiriamos lėšos
1.000 000 Lt vertės žemės plotas.
10.5. Kitų šaltinių (nurodyti) 2007 m. projektui įgyvendinti skiriamos lėšos
2007 m. – 1.200.000 Lt
Natūrinis įnašas:10.6. Savivaldybės indėlis į projekto įgyvendinimą 2007 m. (pastatai, įranga ir kt.)
Savivaldybė skiria žemę, Mickų kaimas, Klaipėdos miesto sav.
10.7. Kitų šaltinių (nurodyti) indėlis į projekto įgyvendinimą 2007-2009 m. (pastatai, įranga ir kt.)
Lietuvos vėjo energetikų asociaciją (LVEA) pateikė mums meteorologinių tyrimų duomenis; UAB “ Webmod” sukurs mums internetinį tinklapį ir jį administruos; UAB “Vakarų Ekspresas“ informuos visuomenę straipsniais apie mūsų projektą; UAB “Balticum TV “ televizija informuos visuomenę apie mūsų projektą.
11. Detalus lėšų, reikalingų projektui įgyvendinti, apibūdinimas11.1. Nurodykite, kokiems darbams, įrangai bei prekėms prašoma lėšų, kokia jų suma (darbų sąvokų apibrėžimai nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788, Žin., 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 622 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys” patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 119-5372)):
Europos regioninės plėtros fondo, Lt Savivaldybės lėšos, Lt Kiti finansavimo šaltiniai, Lt Iš viso2007-2009 metams, LtSandoriai su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu bei finansinių įsipareigojimų vykdymas: 1. Žemė – 1.000.000 – 1.000.0002.Technikos įsigyjimas 5.800.000 – 1.200.000- 7.000.0003. Statybos 3.000.000 – 3.000.0004. Vėjo jėgainių paleidimas 500.000 – – 500.000
5. Jėgainių perdavimas 900.000 – 900.0006. Kitos smulkios išlaidos 800.000 – 800.000IŠ VISO: 11. 000. 000 1.000.000 1.200.000 13. 200 .00011.2. Visų projekto biudžete nurodytų išlaidų trumpas pagrindimas (kiekvienai biudžeto eilutei. Kodėl šios išlaidos yra būtinos ir kaip jos prisidės prie projekto tikslų pasiekimo)
PagrindimasŽemė Žemės matavimams, tyrimams ir įsigijimui skirtos lėšos. Šias lėšas padengia Klaipėdos miesto savivaldybė.Technikos įsigyjimas Lėšos, skirtos technikos partnerių suradimui ir pačios technikos įsigijimui. Kadangi šie įrengimai gaminami ne Lietuvoje, į sumą įskaičiuotos ir transportavimo išlaidos.Statybos Jėgainių sumontavimui ,pastatymui ir kitiems jų veikimui būtinų darbų reikalingų lėšų suma.Vėjo jėgainių paleidimas Jėgainių prijungti, suderinimui jų veiklos ir kitų darbų atlikimui reikalingos lėšos.Jėgainių perdavimas Jėgainių perdavimas VST užtikrins tolimesnę jų veiklą.Kitos smulkios išlaidos Jos reikalingos našiam darbui.
12. Laukiami rezultatai:12.1. projekto svarba esamai paslaugų sistemai regione (kaip projektu finansuota įstaiga, padalinys papildys tam tikros teritorijos socialinių paslaugų įstaigų sistemą, užtikrinančią įvairių rūšių socialinių paslaugų atsiradimą konkrečios socialinės žmonių grupės asmenims ir kokybiškos bei nuoseklios pagalbos jiems suteikimą);
• Tokia energija yra švari ir nedaro žalos žmonių sveikatai. Į aplinką neišsiskiria anglies dioksidas ir kitokios kenksmingos medžiagos. Visa tai leistų pagerint i žmonių sveikata (išvengiant su oro tarša susijusių pavojingų ligų) ir prisidėti prie globalinio atšilimo problemos sprendimo.• Energija yra patikima ir jos tiekimas yra nuolatinis. Čia vėjas tampa neišsenkančiu elektros šaltiniu. Mokslininkai yra ištyrę, kad Lietuvos pajūryje vidutinis vėjo greitis siekia net 6 m/s.• Energijos tiekimas nepriklauso nuo politinių ar kitokių sąlygų. Sumažėjęs dujų ar naftos importo poreikis padidins Lietuvos ekonominę nepriklausomybę nuo Rytų valstybių kuro tiekėjų.• Pasipildys Klaipėdos regiono biudžetas.• Nereikalingos išlaidos kurui.• Mažos eksploatacijos išlaidos.
12.2. projekto poveikis bendruomenei kiekybiniais rodikliais (kiek žmonių gaus socialines paslaugas, kiek bus įkurta darbo vietų ir kt.);
• Šie vėjo malūnai per metus sutaupys apie 3500 tonų naftos, todėl galima būtų išvengti apie 11 tonų anglies dioksido, 1161 tonų sieros dioksido, 108 azoto oksidų ir 5,4 tonų sunkiųjų dalelių taršos;• Mokėdami po 0,22 Lt/kWh, vartotojai sutaupys po 0,13 Lt/kWh
12.3. projekto tęstinumas (kaip bus užtikrinamas projekto veiklos vykdymo tolesnis finansavimas įgyvendinus šį projektą);
Šiuo projektu rūpinsis VST.
12.4. pagal projektą finansuotos įstaigos, padalinio ateities vizija.
Mūsų įmonė nori dar labiau įsigalėti Europoje ir pateikti savo produkcija JAV. Taip pat planuojame atnaujinti technologijas, kad mūsų gaminama produkcija taptų kokybiškesnė, pigesnė ir tuo pačiu konkurencingesnė.
13. Pavojai ir projekto rizika:13.1. projekto rizika (apibūdinkite, pvz., finansinė, ekonominė (technologinė, aplinkosauginė, socialinė), institucinė, politinė, konkretizuodami ir nurodydami apsaugos (rizikos valdymo) priemones, jei tokios numatomos):
Technologinė rizika. Vėjo jėgainėse yra naudojamos daug brangesnės technologijos nei įprastose elektrinėse, todėl reikalingos didelės investicijos. Vėjo jėgainės turi daug judančių dalių, todėl joms reikia nuolatinės priežiūros ir mažėja jų naudojimo laikas. Sunku prognozuoti vėjo stiprumą. Vėjo jėgaines apgadina audros.
Finansinė rizika. Kompanijos nėra linkusios vystyti atsinaujinančių energijos išteklių, nes ne visos šių išteklių panaudojimo technologijos yra žinomos ir tos technologijos yra sudėtingos bei brangios. Investuotojam patraukliau investuoti ten, kur jo investicijos atsipirks daug greičiau. Yra nepakankamas gerų energijos iš atsinaujinančių išteklių gavybos ir panaudojimo pavyzdžių skaičius, todėl investuotojams sunkiau įvertinti galimą tokių investicijų rizikingumą. Kompanijos nėra garantuotos, kad energijos pardavimo rinka bus stabili. Vėjo jėgainėse yra naudojamos daug brangesnės technologijos nei įprastose elektrinėse, todėl reikalingos didelės investicijos.
Ekologinė rizika. Pastatytos vėjo jėgainės trukdo migruojantiems paukščiams bei gadina peizažą, dėl to gali kilti problemų su Žaliųjų organizacijomis.
Institucinė rizika. Daug dalyvaujančių institucijų ir nepakankamas jų veiksmų koordinavimas. Svarbus klausimas, kuris gali trukdyti didinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, yra keli kompetencijos lygiai išduodant leidimus gamybos įmonėms. Dėl įvairių dalyvaujančių institucijų (nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios) keliamų reikalavimų leidimai gali būti išduodami pavėluotai.
14. Kita informacija apie projektą:14.1. projekto partneriai (savivaldybės, apskričių viršininkai, nevyriausybinės organizacijos, užsienio šalių fondai, fiziniai asmenys ir kt.); Pasaulio vėjo energetikų asociacija, ši aukščiausio lygio vėjo energetikų organizacija įsikūrusi Briuselyje ir vienija virš 40 įvairių pasaulio šalių vėjo energetikų organizacijų; Lietuvos vėjo energetikų asociaciją (LVEA), kurios tikslas yra sukurti ir išplėtoti viso ciklo Lietuvos vėjo energetikos, kaip ekologiškai švarios ir pažangiomis technologijomis grįstos energetikos srities, veiklą; Vakarų skirstomieji tinklai; Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorija; Klaipėdos miesto savivaldybė; AB „ Vilniaus prekyba „; AB „ Klaipėdos hidrotechnika „ ; UAB „Balticum TV“; UAB “Vakarų Ekspresas; UAB „ Webmod“.
14.2. pasidalinimas patirtimi ir visuomenės informavimas;Elektroniniu būdu buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo apklausta virš pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų. Į jos pagrindinį klausimą “Ar pritariate vėjo energetikos plėtrai?” net 73 % respondentų atsakė teigiamai. “Prieš” pasisakė vos 6,5 %. Apie tai, kad visuomenė vis dar nėra pakankamai informuota apie atsinaujinančių šaltinių panaudojimo galimybes, byloja 20 % apklaustųjų, kurie atsakė kad “nežino, kas yra vėjo energetika”. Todėl mes nusprendėme , kad būtina informuoti visuomenę apie vėjo energetiką ir jos naudą . Taip pat norime pateikti kuo daugiau informacijos apie projektą, šiuos tikslus mes įgyvendinsime pateikdami staripsnius internete,sukurdami savo interneto svetainę, laikraščiuose bei duodami interviu televizijai.
14.3. projekte nurodytų patalpų ir numatytų atlikti darbų tipas (pažymėkite+):
Naujai statomas pastatas;Įstaiga, padalinys dar nefunkcionuoja ar funkcionuoja kitose patalpose Seno pastato remontas, kai įstaiga, padalinys dar nefunkcionuoja ar funkcionuoja kitose patalpose Pastato remontas, kuriame funkcionuoja įstaiga, padalinys siekiant pagerinti jau teikiamų socialinių paslaugų kokybę Pastato papildomų patalpų remontas, siekiant išplėsti įstaigos, padalinio teikiamas socialines paslaugas +
14.4. Techniniai duomenys apie projektu numatomą statyti, rekonstruoti (kapitališkai remontuoti) pastatą (užpildyti lentelę):
Jos bokšto aukštis – 78 m., sparnuotės skersmuo – 44 m., bendras aukštis – 99,5 m. Elektros energiją generuoja 630 kw galios kintamo greičio asinchroninis generatorius.. Maksimali galia – 630 kw gali būti pasiekiama esant vėjo greičiui 11,5 m/s.. Pasak gamintojų , pirmosios „FORWARD VEU-0.5 “ pavadintos jėgainės prekyboje pasirodys ateinančių metų pradžioje .. Kūrėjai tikisi , kad „FORWARD VEU-0.5 “ be sutrikimų veiks nuo 12 iki 15 metų.
FORWARD VEU-0.5 veikimo schema :
14.5. Bendra informacija apie projektą (užpildyti lentelę):Įstaigos darbuo-tojų skaičius iš viso Šiuo metu socialinį darbą dirbančių darbuoto-jų skaičius iš viso Darbo vietos (sukurtos prieš projekto pateikimą) Naujos darbo vietos, kurios bus sukurtos įgyvendinus projektą Maksimalus klientų skaičius per dieną prieš projekto pateikimą Numatomasmaksimalus klientų skaičius per dieną įgyvendinus projektą Įstaigos klientų skaičius vidutiniškai per mėnesį prieš projekto pateikimą Numatomas įstaigos klientų skaičius vidutiniškai per mėnesį įgyvendinus projektą9 1 1 2 8 25 28 200
15. Prie paraiškos pridedama:15.1. savivaldybės tarybos sprendimo patvirtinta kopija15.2. projektu numatomos finansuoti įstaigos registracijos pažymėjimo bei nuostatų (įstatų) ir, jei projektu numatomas finansuoti padalinys, – padalinio nuostatų (įstatų) kopijos 15.3. statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų preliminari projektinė dokumentacija, šių darbų preliminari objektinė ir preliminari lokalinė sąmata (jeigu projektu numatyta vykdyti tokio tipo darbus) 15.4. detali numatomų pirkti prekių ir pagrindinių priemonių sąmata (jeigu projektu numatoma pirkti tokias prekes ir pagrindines priemones) Priemonių pavadinimas Suma, Lt
Smulkios išlaidos:1. atlyginimų sąnaudos2. kanceliarijos išlaidos (rašymo priemonės, popierius)3. spausdinimo ir kopijavimo paslaugos 4. kuro sąnaudos5. sutarčių sudarymo kaštai6. nenumatytų išlaidų rizikaViso suma: 50.00050.00050.000500.00050.000100.000800.000Žemė:1. žemės kaina2. žemės matavimai3. geodeziniai tyrimaiViso suma: 800.000100.000100.0001.000.000Technikos įsigijimas:1. partnerių paieška2. užsakymo kaštai3. įrangos pirkimas4. transportavimo išlaidosViso suma: 50.00050.0006.000.000900.0007.000.000Statybos:1. partnerių paieška2. pamato paruošimas3. įrenginių montavimo įranga4. įrenginių pastatymo įranga5. darbininkų atlyginimaiViso suma: 10.00090.000200.000200.000300.000800.000Jėgainių paleidimas:1. jungiamosios dalys (laidai, tarpininkai, akumuliatoriai)2. griovių kasimas3. tinklų nutiesimas4. laidų sujungimasViso suma: 300.000100.00050.00050.000500.000Jėgainių perdavimas:1. Viso suma:900.000Viso: 11.000.000
15.5. projektu numatomo rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti pastato nuotraukos (visų fasadų ir numatomų remontuoti patalpų)
15.6. nuosavybės, patikėjimo teises į pastatus ar žemę, kurioje numatoma statyti statinius, patvirtinančių dokumentų, o jei pastatai ar žemė valdoma, naudojama, disponuojama nuomos ar panaudos pagrindais – nuomos ar panaudos sutarčių kopijos 15.7. pažyma apie projektu numatomo rekonstruoti (kapitališkai remontuoti) pastato rinkos vertę (tūkst. Lt) 15.8. steigėjo įsipareigojimą nuo sutarties pasirašymo dienos 5 kalendorinius metus nekeisti pagal projektą finansuotos socialinių paslaugų įstaigos, padalinio veiklos krypties patvirtinantys dokumentai 15.9. raštai apie kitų šaltinių indėlį į projektą 15.10. projekto vadovo gyvenimo aprašymas (CV)
Projekto vadovas Vadovė ___________________(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Projekto teikėjasVadovė ___________________(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) A.V.