ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VADYBA
KOMANDINIS DARBAS ORGANIZACIJOJE
Vilnius, 2016
Turinys
ĮVADAS 3
1. GRUPĖS IR KOMANDOS SAMPRATA 4
2. GRUPINIS DARBAS ORGANIZACIJOJE 5
2.2 Grupes nusakantys veiksniai 6
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13
ĮVADAS
Šiuolaikiniame verslo pasaulyje lyderiai susiduria su naujais iššūkiais. Stipri komanda, gali būti vienas pastovių konkurencinės jėgos šaltinių nuolat besikeičiančioje rinkoje. Gerai dirbantys komandų nariai dažnai kartu siekia verslo rezultatų ir jiems sekasi. Deja, ne visos komandos dirba gerai – tai yra faktas, kuris skatina domėjimąsi komandų veiklos efektyvumo tobulinimo metodais. Komandų kūrimas remiasi veikla, kuri didina komandos efektyvumą, kurdama geresnius darbo ir bendravimo santykius, ugdydama komandos narių supratimą, pasitikėjimą ir atsakomybę. Bendravimas, pasitikėjimas, lyderiavimas, atsakingumas, probleminių situacijų sprendimas, komandinis mąstymas – tai savybės, kurios yra nepakeičiamos šiuolaikinėje kompanijoje. Komandos formavimo programos – efektyvi priemonė šių savybių ugdymui ir puikiai sustyguotos komandos garantas.
Yra vienas galutinis sėkmės faktorius,– stiprus ir atsidavęs lyderis. Komandos progresui gyvybiškai svarbu turėti lyderį, kuris aiškiai stovi už intervencijos ir kuris perduoda tikėjimą, kad komandos kūrimo pamokos turi būti pritaikytos ir išlaikytos. Silpnas lyderis daugiau nei dažnai veda prie prastų ilgalaikių intervencijos rezultatų; stiprus lyderis padidina šansus, kad intervencija bus sėkminga.
GRUPĖS IR KOMANDOS SAMPRATA
Pradedant analizuoti komandinį ir grupinį darbą, pirmiausia reikia apibrėžti jų sąvokas. Dažnai komandinis darbas tapatinamas su grupiniu darbu ir jų sąvokos yra maišomos. Tačiau reikia įsidėmėti šių žodžių paaiškinimus ir išmokti juos atskirti.
Grupės sąvoka labai panaši į komandos sampratą. Grupė – tai žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai) [Šalkauskienė, Žalys, Žalienė, p.48].
Pasak A. Savanavičienės, grupė – tai individų visuma, turinti tiesioginį kontaktą tarp grupės narių, apibrėžtą bendradarbiavimo trukme, pastovumu, autonomija bei identiškumu, siekiant bendrų tikslų.
Komandos sąvoka lietuvių kalboje turi dvi prasmes: žmonių grupė ir įsakymas, liepimas. Pasak A. Sakalo, sąvoka komanda labiausiai paplitusi sporte ir anglų kalba kalbančių šalių literatūroje. Tarptautinių žodžių žodyne yra pateikta, jog komanda – tai laikinai suformuotas, nedidelis (nuo trijų iki keliasdešimties žmonių) karinis dalinys tam tikrai užduočiai atlikti. Šiame komandos apibūdinime netiesiogiai išreiškiamos dvi prielaidos:
Komandos sąvoka yra reikšminga situacijose, kai būtinas žmonių sutelktumas, orientuotas į konkrečios užduoties realizavimą. Žmonės turi pasirengti tam tikram darbui, pasiruošti darbo sudėtingumui, tikslo ir atsakomybės požiūriui. Komanda yra labai reikšminga dabartinėse situacijose, o išmoktų dalykų pritaikomumas bei naudingumas konkrečiose situacijose yra lemiamas požymis.
Komandos sąvoka yra tarsi autokratinio vadovavimo stiliaus veidrodinis atspindys, nes tokį stilių pasirinkęs vadovas visas problemas sprendžia pats, o paliepimus pateikia pavaldiniams įsakydamas, komanduodamas [Bagdonas, Bagdonienė,2000].
Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiam patenkinti [B. Vijeikienė, J. Vijeikis, 2000]. Šį apibrėžimą galima laikyti geriausiai apibūdinančiu komandą.
Taip pat pagal V. Barvydienė ir J. Kasiulį, pasiekusios aukščiausią lygį, efektyvios darbo grupės dažniausiai vadinamos komandomis.
J. Stoner grupės ir komandos sąvokas vartoja pakaitomis, neapsiriboja vienu terminu. Autorius išskiria patrauklumo galią turinčias grupes. Tokias grupes jis vadina referentinėmis
grupėmis ir pabrėžia, jog jos daro dideli poveikį organizacijų gyvenimui, nes žmonės yra linkę keisti savo elgesį pagal tas grupes. Analizuodamas įvairių organizacijų darbą J. Stoner pastebėjo, kad paprastai dauguma darbuotojų organizacijoje jungiasi į pastovias, nedideles grupes, kuriuose atskirų individų pastangos papildo vienos kitas kaip mozaikos detalės. Dažnai darbuotojų pastangos yra tarpusavyje priklausomos, jie veikia kaip speciali komanda, kuri turi atlikti tam tikrą užduotį ir bendrus veiksmus, kuriuos autorius įvardija kaip komandinį darbą.
GRUPINIS DARBAS ORGANIZACIJOJE
Grupių teorija
Grupių ir jose vykstančių reiškinių pažinimą būtina panaudoti praktiniam darbui grupėse. Individualios žmogaus savybės, tikslai, poreikiai grupėse įgauna naują prasmę. Grupė kaip visuma nėra tapati ir skiriasi nuo ją sudarančių individų. Norint pažinti grupes ir jas panaudoti, reikia:
Suvokti pačias grupės – nustatyti asmenybės vietą grupėje bei apibūdinti jas nusakančius veiksnius.
Atpažinti grupėse vykstančius procesus – grupių dinamiką, grupės narių pasiskirstymą vaidmenimis bei tarpusavio santykius.
Sugebėti šiuos procesus identifikuoti, taikant įvairius tyrimo metodus [A. Savanevičienė, V. Šilingienė, 2005, p.8]
2.2 Grupes nusakantys veiksniai
Grupės yra nevienalytis reiškinys ir nėra paprasta asmenų visuma. Jas sudaro skirtingi žmonės – skirtingų asmeninių savybių, poreikių, elgsenos standartų, žinių, požiūrių į aplinkoje vykstančius reiškinius. Tačiau, net ir būdami unikalūs, žmonės grupėse sugeba ne tik išlikti, bet ir efektyviai sąveikauti ilgą laiką.
Pradėdami bendrauti grupėje ir palaikyti vieni su kitais ryšius, žmonės užmezga tarpusavyje dvejopo tipo santykius:
Pirmu atveju tarpusavio sąveika grindžiama betarpiškais žmonių ryšiais: simpatijomis arba antipatijomis, pasidavimu kitų poveikiui arba atsparumui jam, aktyviu bendravimu arba uždarumu, suderinamumu su kitais arba nesuderinamumu. Ši sąveika vyrauja grupėse neturinčiose bendrų, visų grupės narių priimtų tikslų, uždavinių ir vertybių, arba kai jie neapibrėžti.
Antru atveju grupės narių tarpusavio sąveika grindžiama joje priimtomis vertybėmis ir vertinimais, visiems svarbiais bendros veiklos tikslais ir uždaviniais.
Taigi, esama keleto svarbių veiksnių, kurie daro įtaką grupės nariams ir užtikrina efektyvią jų tarpusavio sąveiką. Svarbiausieji jų – tai bendri tikslai, nuostatos, grupės vertybės ir normos [A. Savanevičienė, V. Šilingienė, 2005, p.11].
3. KOMANDOS EFEKTYVUMAS
Požiūris į komandinį darbą yra gana prieštaringas. Nepasitikėjimas komandiniu darbu atsiranda dėl netinkamo komandinio organizavimo, ne pati geriausia idėja netinkamai įgyvendinta gali žlugti.
Norint, kad komandinis darbas būtų sėkmingas, reikia atsižvelgti į kelis svarbius momentus: • Komanda turi turėti aiškų tikslą. Tai yra būtina sąlyga. • Turi būti aiškiai apibrėžti komandos įgaliojimai ir veiklos sritys. Kiek laiko komandos nariai gali atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo. • Turi būti parenkamas optimalus komandos dydis. Patirtis tvirtina, kad optimalus komandos dydis turi būti nuo 5 iki 11 žmonių. Laikoma, kad tokio dydžio grupė priima kokybiškus sprendimus, o jos nariai jaučia didesnį pasitenkinimą. • Turi būti parenkama tinkama grupės sudėtis. Į grupę įtraukti tie darbuotojai, kuriuos tiesiogiai liečia sprendžiama problema. Geriausiai, kai grupė formuojasi savanoriškai, net jei ji formuojama iš viršaus. • Turi būti parenkamas tinkamas vadovas, nuo jo pozicijos ir elgesio priklauso komandos veiklos efektyvumas. Tačiau, vadovo paskyrimas iškarto formalizuoja grupę, ji praranda dalį efektyvumo, geriausiai kai pati grupė išsirenka vadovą, bet šiuo atveju jam gali nepakakti kvalifikacijos organizuoti komandos darbą, jį reikia mokinti. • Grupės nariai turi žinoti ir sugebėti pritaikyti įvairius komandinio darbo ir sprendimo metodus. To dažniausiai reikia mokinti atskirai.Galima teigti, kad priimti sprendimus kolektyviškai yra tikslinga:
1. Kai reikia įvertinti įvairias nuomones, pažiūras, idėjas. Kiekviena sprendžiama idėja yra kompleksinė, reikia atsižvelgti į įvairius problemos aspektus, o tam reikia didelės patirties ir įvairiapusiškų žinių. 2. Kai sprendimai liečia tam tikrą įmonės narių grupę. Tada kiekvieno grupės nario požiūris į sprendžiamą problemą papildo vienas kitą ir leidžia ją išspręsti.
3. Kai darbuotojai patys turi įgyvendinti priimamus sprendimus. Praktika rodo, kad sprendimo priėmimas dažniausiai ne pati sudėtingiausia problema, bet sunkiausia juos įgyvendinti. Svarbu, kad žmonės būtų pasirengę juos įgyvendinti. 4. Kai norima išvengti standartinių problemų. Įmonės veiklą lemia nestandartiniai, kūrybiški sprendimai, o “specialistai” dažnai priima standartinius sprendimus. Nestandartinius sprendimus priimti rizikinga, nes juos sudėtinga įgyvendinti, jei tai nepavyksta, visa kaltė tenka tam, kuris priėmė sprendimą. Komandoje priimami nuasmeninti sprendimai, dėl to rizika pasidalijama, be to gali įtraukti didesnį būrį žmonių, kurie subrandina įvairių idėjų.
5. Kai norima padidinti darbuotojų motyvaciją. Žmogus visada nori pasirodyti teigiamai, užsitarnauti visų pagarbą, išaugti savo ir kitų akyse, komandinis darbas leidžia tai padaryti. Sportininkų komandos turi daug bendra su darbo komandomis versle. Komandinis darbas šiuolaikiniame versle taip pat žino, kaip svarbu komandos nariams „susižaisti“ tarpusavyje. Vienas pasikeitęs komandos narys gali įtakoti komandos pažangos pokytį tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę.4. KOMANDINIO DARBO TRŪKUMAI
Komandinis sprendimų priėmimas sudaro sąlygas pagerinti sprendimų kokybę, tačiau priimti gerus komandinius sprendimus nėra lengva, nes už komandinių sprendimo priėmimų slypi tam tikri pavojai. Norint jų išvengti, reikia išsiaiškinti, kas trukdo sėkmingai priimti kolektyvinį sprendimą
Priimamų sprendimų kokybė labiausiai nukenčia: – kai komandoje vyrauja pernelyg nesuderinami požiūriai; – kai egzistuoja vadinamas “groupthink” (vienodo požiūrio) reiškinys.
Bene didžiausiai kaltinama, kad kolektyviniai sprendimai yra kompromisiniai, žinoma, kad ir kokią problemą grupė svarstytų, nuomonės retai kada būna vienodos. Galimybė įvertinti įvairius požiūrius ir nuomones yra vienas iš komandinio darbo pranašumų. Tačiau, jei komandinio darbo požiūris yra didelis, tuomet visus patenkinantis kompromisinis sprendimas tikrai nebus geriausias sprendimas. Šiuo atveju tinka posakis “Kupranugaris – tai arklys, sukurtas pagal grupinį projektą”.
Kai grupė nesugeba surasti vieno, visiems priimtino sprendimo , dažnai nusprendžiama balsuoti. Jei pasirinkimą lemia nedidelė balsų persvara, tuomet priimamas sprendimas pasižymi pačiu žemiausiu susitarimo laipsniu ir yra tikimybė, kad “pralaimėjusi grupė” kad ir nekliudys, tai tikrai aktyviai nepadės jo įgyvendinti. To išvengti galima grupėje, kurioje yra lyginis narių skaičius. Žinodami, kad balsavimu sprendimas gali būti nepriimtas, grupės nariai deda daugiau pastangų ieškodami daugumai priimtino sprendimo. Viena vertus, pernelyg vieninga nuomonė taip pat gali turėti neigiamą įtaką priimant sprendimui. ”Groupthink” galima apibūdinti, kaip žmonių visiškai įsitraukiusių į vieningą grupę, mastymo būdą, kai vieningos nuomonės siekimas yra svarbesnis nei realus galimų variantų vertinimas. Tokios grupės nariai daugiausiai dėmesio skiria grupės vienybei, ir, norėdami jos neišardyti, neišsako nuomonės, kuri skiriasi nuo kitų nuomonės. Tokiu būdu užkertamas kelias suformuoti ir svarstyti galimas alternatyvas, tai savo ruožtu mažina priimamų sprendimų efektyvumą.
Antra vertus, aktyvus pasikeitimas individualiomis nuomonėmis gali sukelti grupėje ginčą ir privesti prie atviro konflikto. Pasekmės gali būti labai sunkios. Problema ir ta, kad ne visi žmonės sugeba reikšti savo nuomonę, yra žmonių, kuriems būdingas perdėtas kuklumas, kolektyvą gali suklaidinti koks nors gražbylys, o geriausia mintis liks neišsakyta arba neišgirsta. Labai didelė laiko problema. Kolektyviniams sprendimams paprastai reikia daug laiko, nes reikia išklausyti daug nuomonių, nustatyti kiekvienos nuomonės efektyvumą ir trūkumą. Todėl, norint priimti efektyvų kolektyvinį sprendimą, reikia: 1. Mokėti dirbti komandoje, žinoti ir sugebėti taikyti įvairius komandinio darbo ir sprendimų priėmimo metodus. 2. Kad komandinis darbas būtų tinkamai valdomas.Kiekvienoje grupėje gali vykti pokyčiai, nes įstojus į organizaciją, tam tikra prasme apribojama žmogaus laisvė. Savo pastangas tenka vienyti su kito žmogaus pastangomis, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas. Todėl tarp asmeninių ir verslo tikslų gali susidaryti trintis, kurios pasekoje kyla konfliktai. Paprastas konflikto apibrėžimas toks: tai asmeniniai nesutarimai dėl grupinių ar asmeninių interesų. Dažniausiai tai nutinka komandos formavimo „sąmyšio ir audros etape“. Konfliktai darbo grupėje ne visada būna žalingi.
Konfliktai atneša ir naudos: • iškelia paslėptas problemas į paviršių; • sutelkia grupę, kai ji veikia prieš išorės jėgą; • skatina kūrybiškumą ir naujoves; pagerina komunikaciją; padaro pokyčius labiau priimtinus.
IŠVADOS
Darni komanda gali efektyviai siekti savo tikslų, laikydamasi šių principų: 1. Darbo pasidalijimas. Specializacijai užtikrinti darbą būtina pasidalinti. 2. Valdžia. Valdžia ir atsakomybė turi būti lygiavertės. 3. Drausmė. Drausmė padeda išugdyti darbuotojų paklusnumą, stropumą, energiją ir pagarbą. 4. Komandų vienovė. Kiekvienas darbuotojas turi atsiskaityti ne daugiau, kaip vienam vadovui. 5. Krypties vienovė. Vieną užduotį turinčioms operacijoms turi vadovauti vienas vadovas.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. „Vadovavimo psichologija“, V.Barvydienė, J.Kasiulis.
2. „Strateginis valdymas“, A.Vasiliauskas.
3. „Šiuolaikinio verslo administravimas“, Robert C Appleby.
4. „Personalo vadyba“, A.Sakalas.
5. „Komandinio darbo pagrindai“, B.Vijeikienė, J.Vijeikis.