Klimato kaita

1142 0

KLIMATO KAITA

Mūsų planetos klimatas keičiasi nuo pat Žemės susikūrimo. Prieš atsirandant žmonėms, klimato kaitą įtakojo pati planeta ir jos natūralūs geologiniai procesai: planetos orbitos parametrų kaita, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoniniai plokščių dreifai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, Saulės aktyvumo ciklai. Maždaug iki pramonės perversmo, mūsų planetoje nebuvo pastebima katastrofiškai didelių klimato pokyčių. Per paskutinius 200 metų užfiksuoti klimato kaitos duomenys rodo aiškius pasikeitimus būtų planetoje ir pagrindinė šių pokyčių priežastis jau nebe žemėje vykstantys procesai, o žmonių veikla. Nuo industrializacijos pradžios žmogus prradėjo keisti klimatą išleisdamas vis daugiau kenksmingų dujų, kurių kilmės šaltinis yra pramonė, transportas ir žemės ūkis. Šitaip keisdamas atmosferos cheminę sudėtį žmogus stiprina šiltnamio efektą, dėl kurio klimatas ir keičiasi, t.y. šiltėja. Susikaupusios antropogeninės kilmės dujos praleidžia Saulės spindulius krentančius į žemę, tačiau sulaiko šilumą, kuri sklinda nuo žemės paviršiaus, to pasekoje susikaupusi šiluma kelia planetos paviršiau temperatūrą. Šiuo metų augant mūsų poreikiams, augant pramonei ir transporto srautams klimato šiltėjimas įgavo neregėtą pagreitį. Padarinius galime jausti jau dabar. Nepaisant akivaizdžių įrrodymų, kad klimato kaita yra sparčiai vykstantis procesas, vis dar yra nemaža dalis žmonių neigiančių šį faktą ir netikinčių moksliniais įrodymais. Didžioji žmonijos ekonomikos dalis yra paremta iškastiniu kuru, kuris šiuo metu ir yra pagrindinė klimato šiltėjimo priežastis, todėl šią pramonės ša

aką valdančios galingos įmonės investuoja didelius pinigus į akivaizdžios problemos neigimą. Pagrindinės klimato kaitos priežastys yra didelis CO2 kiekis atmosferoje, miškų kirtimas, vandenynų tarša. Šios problemos sukelia begalę pasekmių, kurios ir pateikia mums nenuginčijamus įrodymus, kad klimatas keičiasi.

Pagrindinis žmogaus sukurtas šiltnamio efektą sukeliantis dujų šaltinis yra iškastinio kuro deginimas ir naudojimas pramonėje. Anglies dvideginis, kuris daugiausia ir lemia klimato šiltėjimą, nespėja natūraliai suskilti atmosferoje, todėl jo koncentracija sparčiai didėja. Didžioji dalis pasaulio valstybių vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro, jis naudojamas transportui, pramonei, žemės ūkiui ir t.t. Šiuo metu Kinija yra laikoma valstybe, kuri labiausiai teršia aplinką, išmesdama į orą kenksmingas dujas. Jos ne tik stiprina šiltnamio efektą, tačiau daro didelę žalą žmogaus organizmui ir sveikatai. Dėl intensyvios pramonės ir toksinių attliekų trečdalis tekančio vandens telkinių Kinijoje yra užteršti ir netinkami tiesiogiai naudoti. . Pasaulio Banko 2007 metais išleistoje ataskaitoje teigiama, jog dėl vandens ir oro užterštumo Kinijoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 760 000 žmonių, o valstybė dėl to praranda apie 5,8 % BVP. Šiuo metu Kinija turi nemažą aplinkosaugos įstatymų bei kitų teisinių reikalavimų bazę ir vis labiau vysto jų įgyvendinimu besirūpinančių institucijų plėtrą. Šalis yra pasirašiusi daugiau nei 60 tarptautinių aplinkosaugos sutarčių, o ekologiniai klausimai aktyviai keliami aukščiausiuose valdžios sluoksniuose bei aptarinėjami žiniasklaidoje (Aplinkosauga Ki

inijoje). Nors šalis aktyviau pradeda naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir palaipsniui atsisako iškastinio kuro, visos šalies oro teršimo mastai vis dar yra labai aukšti. Jeigu nebus imtasi didesnių pokyčių iki 2100 metų bendra planetos temperatūra gali pakilti net iki +4 laipsnių pagal Celsijų, o tai turėtų labai pražūtingų pasekmių.

Oro temperatūros kilimas didžiausią įtaką daro pasaulio ledynams. Per paskutinį šimtmetį dauguma ledynų traukiasi, beveik neabejojama, kad tai – bendro klimato šiltėjimo padarinys. Tirpdamas ledas patamsėja, todėl atspindi mažiau saulės spindulių, jie yra sugeriami ir dar labiau paspartina ledynų tirpimą. Jeigu ledynų tirpimo mastas nesumažės arba netgi padidės, spėjama jog iki 2040 metų bus galima perplaukti Arkties vandenyną, o Grenlandijos iš vis nebeliks. 80proc saulės spindulių kurie tenka ledynų masyvams yra atspindima, jeigu jų nebeliks, visus saulės spindulius sugers pasaulinis vandenynas, todėl jo temperatūra gerokai išaugs, to padariniai būtų katastrofiški. Padidės sausros ir potvyniai, pasikeis vėjų kryptis, atsiras neįprasti reiškiniai vietose, kuriuose jie niekada nebuvo užfiksuoti. Ištirpus Grenlandijos ledo skydui, okeanų vandens lygis pakiltų apie 7,5m, didžiausi pasaulio miestai atsidurtų po vandeniu. Būtų lemta išnykti Niujorkui, Sankt Peterburgui, Vašingtonui, Odesai, Buenos Airėms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai, Melburnui, Tokijui. Kiekvienas žemynas prarastų ištisas teritorijas, todėl gyventojams reikėtų ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Prasidėtų karai dėl vietos, teritorijų,  geriamojo vandens, pa

adaugėtų pabėgėlių ir jų sukeliamų problemų. Staigus klimato šiltėjimas daro d. . .

Join the Conversation

×
×