APSKAITOS SKANDALAI. A.ZUOKO PROJEKTAI

1429 0

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

LOGISTIKOS IR TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

APSKAITA IR AUDITAS

KURSINIS DARBAS

APSKAITOS SKANDALAI. A.ZUOKO PROJEKTAI

Vilnius, 2015

Turinys

  1. Įvadas 3

2. Artūras Zuokas 4

3. Nacionalinis stadionas 7

4. Air Lituanica 14

5. Vilnius veža 20

6.„Transporto projektai“ 24

7.Oranžiniai dviračiai 25

8.Tramvajus 29

9.Snoras 32

10.Išvados 33

11.Literatūros sąrašas 35

Įvadas

Artūrui Zuokui baigus Vilniaus mero kadenciją ir neketinančiam kada nors vėl eiti šias pareigas, galima apžvelgti jo įvykdytus darbus ir juos lyginti su priešrinkiminiais pažadais. A. Zuokas pagrinde vilniečiams patinka, jo reitingai geri. Vyraujanti Vilniaus miesto gyventojų nuomonė apie A. Zuoką skamba taip – „vagia, bet daro“ irr todėl atseit gali ir toliau tai tęsti. Todėl savo kursinio darbo tema ir pasirinkome charizmatiško idealisto, dideliais užmojais savo kadenciją pradėjusio buvusio Lietuvos sostinės mero, Artūro Zuoko vykdytus projektus ir bandysime atsakyti į klausimą kiek ištikro Zuokas „vagia“ ir kiek „padarė“. Be to, dauguma Zuoko kadencijos metu vykdytų reformų buvo susiję su transportu.

2015 metų balandžio mėnesį Vilniuje buvo išrinktas naujas meras – R. Šimašius, kuris pakeitė prieš tai nuo 2011 metų mero kadenciją ėjusį Artūrą Zuoką. Zuokui mero postas priklausė ir nuo 2003 iki 20007 metų.

Šimašiui Zuokas paliko daug neužbaigtų darbų, nebuvo aiškus jo grandiozinių projektų Air Lituanica ir Vilnius veža likimas. Naujam merui pradėjus eiti kadenciją išaiškėjo daug šiuose projektuose buvusių neaiškumų, kokios sumos kam buvo skirtos.

Taip pat kursiniame darbe aprašysime Nacionalinį stadioną ir jo

o statybos istoriją bei ateitį, nes šiuo metu tai vienas svarbiausių Vilniaus savivaldybės prioritetų.

Darbo tikslas: atsakyti į klausimą ar tikrai Zuokas vagia iš savivaldybės biudžeto, apžvelgti jo padarytus darbus.

Darbo uždaviniai:

Aprašyti A.Zuoką ir jo veiklą;

Aprašyti Nacionalinio stadiono statybos kainą ir ateitį;

Aptarti, kodėl bankrutavo „Vilnius veža“ ir „Air Lituanica“, kiek šioms įmonėms buvo skirta dotacijų;

Trumpai panagrinėti ar Zuoko vystyta tramvajaus idėja yra reali;

Aprašyti paslaptingo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Transporto projektai“ veiklą;

Išnagrinėti oranžinių dviračių kainą mokesčių mokėtojams ir šio projekto ateitį.

Artūras Zuokas

Artūras Zuokas (g. 1968 m. vasario 21 d. Kaune) – žurnalistas, verslininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Vilniaus meras.1

Artūras Zuokas – pats geriausias ir tikriausias Vilniaus Meras, nes dar nei vienas kitas nepadarė tiek, kiek padarė šis. Vilnius gražėja ne dienom, o vaalandom, oranžiniai dviračiai dauginasi, o vilniečiai džiaugiasi, kad miestas vis labiau atitinka gražiausias Pipedijos vizijas, kokios tik kyla džiugiausiais proto nušvitimo momentais.2 (Paimta iš vikipediją pajuokiančio puslapio)

Vilniaus meru pirmą kartą buvo išrinktas 2000 m. rudenį.

2003 m. buvo išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu.

Seimo narys nuo 2008-11-17 iki 2009-11-30.

Išrinktas pagal sąrašą, iškėlė Liberalų ir centro sąjunga.3

„Artūrą Zuoką dalis vilniečių mėgsta. Vilnius savaime yra patrauklus miestas, pritraukiantis ir investicijas, ir kultūrinį gyvenimą. Tai sostinė, su savo išskirtinumu, tad nesunku būti jos „mylimu“ meru. Bet ta

ai visai nesusiję su mero veikla ir jo darbo rezultatais.“ – Andrius Kubilius atsiliepia apie A. Zuoką.

1 pav. A. Zuokas karaliauja Vilniuje

Atrodo, kad šiuo metu jos sparčiai artėja prie pabaigos. Lietuvoje veikiantys bankai, jau gerai pažinodami Artūrą Zuoką, nebenori skolinti savivaldybei, nes netiki, kad savivaldybė bent per nago juodymą tvarkydama savo finansus pajudės link to, ko reikalauja visi auditai ir tie patys bankai: skaidrumo, taupumo ir racionalumo. Savo rinkimų kampaniją atidarančioje kalboje apie „miegančią gražuolę“ A. Zuokas nė žodžio neužsiminė apie kokias nors permainas tvarkant miesto finansus, tik pasišaipė iš ankstesnių merų pastangų taupyti. Tai yra Vilniaus Tikro Bankroto programa. Tą pripažįsta ir A. Zuoko bendražygis, miesto administracijos direktorius A. Klimantavičius, viešai sakydamas, kad „Vilnių kamuoja likvidumo problema. Esame patiniame deficite. Nesugebame subalansuoti pajamų ir išlaidų. Sąskaitose yra minus 26 milijonai. Tai bus pirmas defoltinis sostinės atvejis Europoje“.

Nes pagal Zuoką, Vilniaus miesto skolos augo ir 2007–2011 metais. Iš tikrųjų 2008–2011 metais dėl pasaulinės krizės augo ir valstybės, ir Vilniaus, ir visų savivaldybių skolos. Tačiau pasibaigus krizei, po 2011 metų, mažėja valstybės, mažėja Kauno ir Klaipėdos skolos. Didėja tik Vilniaus. Prie tokių A. Zuoko paaiškinimų jau esu pripratęs, juos girdžiu ne vien tik iš Artūro Zuoko. Galima buvo prie to priprasti, net jei tai jau ir pradeda šie

ek tiek atsibosti. Tačiau, kai žiūriu į Vilniaus miestą, turiu pasakyti, kad per daugelį metų, kiek Artūras Zuokas yra miesto valdžioje, man tikrai jau visiškai atsibodo tas zuokiškas derinys tarp tariamai modernaus mero įvaizdžio, važinėjančio su riedžiu, ir visiškai nemodernaus miesto valdymo.

Turime suvokti, kad šie metai visos šalies ekonomikai ir finansams gali būti kupini įvairių ir gana didelių netikėtumų, kuriuos gali sukelti audros ar uraganai Rusijos ekonomikoje bei finansuose. Kaip paprastai, užklupus tokiems išbandymams pirmiausia griūva silpniausios grandys, taip, kaip per pasaulinę finansų krizę žlugo „Snoras“, o šiek tiek vėliau – ir „Ūkio bankas“. Dabartinėje mūsų šalies finansų sistemoje panašiu snoru tampa Vilniaus savivaldybė, su savo neaiškiomis išlaidomis, įsipareigojimais ir romanoviško tipo meru. Vilniaus miesto finansinis žlugimas šalies finansams gali turėti ne mažiau sunkiai prognozuojamų pasekmių nei bankų žlugimo atveju.

A. Zuokas Vilniaus valdymą pavertė tuo, apie ką net Prezidentė savo pastarajame metiniame pranešime 2014 m. kovo 27 d. labai ryškiai pabrėžė: „Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų. (.) Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams“.

Kai kas

s Vilniuje yra abejingai korektiškai susitaikęs su tokia patogia formule, kad dabartinis Vilniaus meras „vagia, bet daro“ ir todėl atseit gali ir toliau tai tęsti. Tokio „darymo“ esminius rezultatus trumpai aptariau – miestas bankrutuoja, o vilniečiai už šilumą moka ir „rubikoninį“ priedą. 4

2 pav. Artūras Zuokas lankosi VGTU

 

3 pav. Zuoko deklaruotas turtas

5

Nacionalinis stadionas

Nacionalinis stadionas – įvairios paskirties stadionas Šeškinėje, Vilniuje. Daugiausiai bus naudojamas futbolo varžyboms, jame žais Lietuvos vyrų futbolo rinktinė. Planuojama įrengti 25 000 sėdimų vietų sporto varžyboms ir 37 000 muzikos bei kitiems renginiams. Stadionas pakeistų S. Dariaus ir S. Girėno, LFF bei kitus stadionus, kuriuose žaidžia šalies rinktinė. Nuo 2010 m. kovo stadiono statybų darbai yra nutraukti dėl lėšų stokos. Pasak Dailio Alfonso Barakausko, darbai turėtų būti baigti iki 2016 m. Projekto suma 260 milijonų litų.

Nacionalinio stadiono projektavimas buvo pradėtas 1985 m. Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. pasirašyta sutartis naujam stadionui statyti. Pirmojo stadiono projekto autorius buvo architektas Algimantas Nasvytis. 1987 m. vasario 13 d. patvirtintas projektas. Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų. 1993 m. statybos darbai nutraukti.

2007 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1621 patvirtintas Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu Ukmergės gatvėje projektas.[2] Pagal projektą numatyta pastatyti universalios paskirties, visus tarptautinius standartus atitinkantį, dengtas tribūnas ir treniruočių aikštę su natūralia bei dirbtine danga turintį stadioną, kuris būtų naudojamas sporto varžyboms, kultūriniams renginiams, miesto šventėms, lengvosios atletikos varžyboms. Futbolo aikštės matmenys būtų 105 x 68 m. Statybos darbai pradėti 2008 m., bet po kurio laiko darbai nutrūko dėl lėšų stygiaus.6

Nacionalinio stadiono statybų priešistorė:

Nacionalinio stadiono projektavimas buvo pradėtas 1985-aisiais.

Pirmojo stadiono projekto autorius – architektas Algimantas Nasvytis.

1987-aisiais pradėti stadiono statybos darbai.

Iki 1991-ųjų buvo sumontuoti stadiono tribūnų rėmų pamatai ir dalis tribūnų rėmų.

1993-aisiais stadiono statyba buvo užkonservuota.

2006-aisiais Nacionalinis stadionas buvo pripažintas nacionalinės svarbos sporto objektu.

2007-aisiais buvo atgaivinti statybos darbai.

2008-aisiais statybos buvo nutrauktos.

2009-aisiais Aukščiausiasis Teismas sutartį dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje pripažino niekine ir pasirašyta neteisėtai.7

2005 metų kovo 25 diena. Projektą pristatęs britų kompanijos atstovas Dominigue Fandaccis teigė, kad tai tik išankstinis pasiūlymas, kurį jie parengė “savo rizika” ir prašė patikslinti lūkesčius. Pagal jo pristatytą koncepciją 30 tūkst. žiūrovų vietų nacionalinis stadionas būtų statomas Šeškinėje ir būtų be bėgimo takų ir kitų lengvosios atletikos varžybų sektorių. Juos siūloma įrengti greta atskirame atvirame stadione su 10 tūkst. vietų. Tokio projekto vertė būtų apie 100-150 mln. eurų.8

2006 metų gruodžio 7 diena. Nacionalinis stadionas bus statomas ant Šeškinės kalno Vilniuje, kur dabar stovi dar sovietmečiu pakloti stadiono pamatai. Artimiausiu metu Vyriausybei bus pasiūlyta skelbti stadiono investuotojo konkursą.

„Mane labai nustebino pateikiami skaičiai. Vieni sako, kad stadiono statyba kainuos 200 milijonų, kiti – kad 300 milijonų litų. Architektas Algimantas Nasvytis pristatė koncepciją, kad pirmam etapui užtektų 160 milijonų litų“, – teigė A.Salamakinas. A.Salamakinas įsitikinęs, kad dirbant gerai ir greitai, stadioną galima pastatyti iki 2009 metų – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo.9

2007 metų kovo 8 diena. Iš pradžių statyboms skirtas 31 hektaro sklypas priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Ši visą techninę priežiūrą ir statybos organizavimo reikalus pavedė bendrovei „Vilniaus kapitalinė statyba“. Prasidėjus darbams 1993 metais nutrūko jų finansavimas, ir stadiono statybas teko stabdyti. Iki tol spėta pastatyti stadiono arenos požeminę dalį, išbetonuoti pilonus ir pradėti dalį arenos viršutinės dalies konstrukcijų.

Netrukus pradėta dalytis turtu. Statinio konstrukcijos registruotos Vilniaus miesto tarybos vardu, o kita aplink stadioną esanti teritorija tapo valstybės nuosavybe. Vėliau visas plotas padalytas net į keturias dalis. Vieną jų aukciono metu įsigijo „Vilniaus prekyba“ ir pastatė „Akropolį“. Taip atskilo viena iš kadaise planuotų stadiono teritorijos dalių.

Po ilgų svarstymų Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad Nacionaliniu tūkstantmečio stadionu pasivadinsiantis kompleksas vis dėlto bus statomas Šeškinėje. Bet šioje vietoje styrančios senosios konstrukcijos nebegali būti naudojamos – jos turi būti išmontuotos ir išvežtos. Argumentai: stadiono projektas yra pasenęs, o senieji su statiniu susiję dokumentai tinkami tik susipažinti su tuomečiu sumanymu. Vis dėlto neseniai išsakyta nuomonė apie konstrukcijų netinkamumą ėmė braškėti. Ekspertai patikino, kad senų konstrukcijų būklė iki šiol yra gera, statyboms naudotas korozijos beveik neveikiamas betonas, o atviros plieno konstrukcijos taip pat buvo konservuotos.

Šeškinės stadionui Vyriausybė yra suteikusi nacionalinės svarbos objekto statusą. Areną planuojama pavadinti Tūkstantmečio stadionu. Vyriausybė taip pat skyrė 2 mln. litų parengiamiesiems darbams. Tačiau jei bus nuspręsta stadioną statyti Vyriausybės lėšomis, statybos užtruks gerokai ilgiau nei iki 2009 metų. „Problema – tolesnis darbų finansavimas. Jau anksčiau kalbėta, kas bus toliau – suprojektuoti stadioną yra viena, o kaip mes jį pastatysime? Pagrindiniam stadionui pastatyti reikėtų 120–130 mln. litų. Tačiau miesto savivaldybė įvardija bent 50 mln. litų didesnę sumą.10

2007 metų liepos 2 diena. Stadiono pagrindui suręsti reikėtų maždaug 200 milijonų litų.

2007 metų lapkričio 27 diena. Vyriausybė stadiono statybai numatė 200 mln. litų, tačiau, “Verslo žinių” šaltinių skaičiavimu, bendra šio komplekso vertė gali išaugti iki 500 mln. litų.

2008 metų sausio 4 diena. Nacionalinis stadionas sostinėje ant Šeškinės kalno kainuos 370 milijonų litų. Penktadienį po posėdžio su projektuotojais tai pareiškė Vilniaus meras Juozas Imbrasas. Pasak mero, tai tiksli ir galutinė projekto kaina. Kad 2009 m. birželio 25 d. stadione būtų galima švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį, reikės 280 milijonų litų. J. Imbrasas garantavo, kad kaina neišaugs.

2008 metų sausio 17 diena. Sostinės savivaldybė paskubėjo paskelbti galutinę nacionalinio stadiono Šeškinėje statybos kainą – 370 mln. litų. Tačiau jau pildosi nuogąstavimai, kad stadionas gali kainuoti gerokai brangiau. Nurodytą sąmatą netrukus gali tekti koreguoti – prie 370 mln. litų pridėti dar bent 40 mln. Tiek kainuotų dekoratyvinis elementas – arka, sumontuota virš stadiono.

2008 metų sausio 2 diena. Vis daugiau įtarimų dėl skaidrumo kelia Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje, kurių didžiąją dalį finansuoja Vyriausybė. Paaiškėjo, kad projektui įvertinti ketinama už 4 mln. Lt užsakyti dar vieną ekspertizę, konsultavimo įmonę atrenkant be konkurso. Stadionas nebus baigtas statyti iki 2009 m. vyksiančios Dainų šventės ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo.

2008 metų rugsėjo 26 diena. Vyriausybė paskelbė, kad iki 2009 m. birželio 25 d., kaip buvo planuota, Nacionalinio stadiono pagrindinės arenos statybos darbus baigti nerealu, todėl šio termino atsisakyta. Vilniaus savivaldybės opozicija suskaičiavo, kad stadiono kaina nuo žadėtų 370 mln. litų neva išaugusi iki 450 mln. litų.

2009 metų vasario 17 diena. „Tikrai turėsime rasti sprendimą ir atsakyti į klausimus: kas dotuos statybas didžiulėmis pinigų sumomis? Jeigu miestas, tai kodėl stadionas nacionalinis? Ir kas yra racionaliau, ar dotuoti statybos, logistikos bendroves krizės sąlygomis, ar nusispjauti į jau išleistus 150 mln. litų? Sudėtingas klausimas ir jis bus svarstomas“, – antrino mero pavaduotojas liberalcentristas Gintautas Babravičius.

Nacionalinio stadiono statyboms Vilniuje jau išleista per 100 mln. litų. Vyriausybė šiemet yra numačiusi skirti 19 mln. litų, kurių, statybininkų teigimu, neužteks net deramai užkonservuoti objektą geresniems laikams.

2009 metais stadiono statybos sustabdytos.

2011 metų sausio 19 diena. Vilniaus savivaldybės vadovai ragina Vyriausybę atgaivinti Nacionalinio stadiono statybas, patikint jas privatiems investuotojams. Pasak sostinės vicemero Romo Adomavičiaus, tris dešimtmečius statomu daugiafunkciniu kompleksu, kuriam užbaigti reikia dar maždaug 350 mln. litų, domisi mažiausiai trys užsienio kompanijos iš Vengrijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos. Tiesa, pasirinkus privatų operatorių, stadiono statybų išlaidos galiausiai vis tiek kris ant valstybės pečių.

Pagal pasiūlytą modelį, privatus stadiono operatorius finansuotų statybas iš savo lėšų, o valstybė jas grąžintų per 22 metus, pradedant nuo 2015-ų. R. Adomavičius teigė kol kas negalintis pasakyti, kokio dydžio būtų metinė valstybės įmoka. Valstybė iki 2009 metų, kuomet nutrūko statybų darbai, į Nacionalinio stadiono nešančias konstrukcijas jau investavo beveik 120 mln. litų.

2012 metų birželio 25 diena. Nacionalinio stadiono griaučiai Vilniuje dūlės nepaliesti bent iki 2014 metų. Sostinės valdžia prašo 10 mln. litų statybvietės konservavimui, bet ir šie darbai prasidės ne anksčiau kaip kitais metais. A. Zuoko teigimu, statybos nepajudės bent iki 2014 m. Tuomet tikimasi jas gaivinti pasitelkiant europinės paramos 2014-2020 m. laikotarpiui lėšas. (Pastaba – savivaldybė nesugebėjo rasti 10 mln. Litų, reikalingų metalo ir betono konstrukcijų konservavimui)

2013 metų gegužės 20 diena. Daugiau nei prieš dešimtmetį padėto statyti ir galiausiai užkonservuoto nacionalinio stadiono Vilniuje statybas ketinama baigti iki 2016 metų, o tam prireiks 270 mln. litų, teigia vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

“Šiandien priimtas protokolinis sprendimas, kad būtų baigtas statyti skubos tvarka nacionalinis stadionas. (.) Mes sieksime, kad stadionas būtų baigtas iki 2016 metų”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė D. A. Barakauskas.

2013 gegužės 22 diena. Pirmam projekto etapui užbaigti reikalingi 270 mln. litų nebus paimti iš šalies sporto plėtojimui skirtos ES paramos, kuri 2014-2020 metais iš viso turėtų sudaryti maždaug 300 mln. litų.

Lygiai taip pat nežinia, kada bus skelbiamas rangovo konkursas ir prasidės realūs darbai, kadangi ES paramos nesitikima sulaukti anksčiau 2015 metų. E. Jankevičius negalėjo pasakyti, ar tuo metu Nacionalinio stadiono laikančiosios konstrukcijos, į kurias prieš penkerius metus sukišta beveik 120 mln. litų, dar bus tinkamos naudojimui.

„Stadionas būtinas, jis – tarsi gera, saugi ir „švari“ atominė elektrinė. Bet kvapas iš istorijos glūdumos sklinda nekoks. Tie, kurie dar nesėdi kalėjime, turbūt numirs nuo antsvorio, nes kąsniai buvo imami dideli“, – prisiminė Sergejus Jovaiša.

4 pav. Karikatūra pajuokianti Nacionalinio Stadiono projektą.

2014 metų vasario 19 diena. „Jei mes apginame (projektą) prieš Europos Komisiją ir gauname finansavimą nacionalinės svarbos objektui, tuomet viskas išsidėlioja labai aiškiai – iki 2020-ų jis tikrai būtų pastatytas“, – svarsto Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis.

„Šiai dienai mes turime labai ambicingą planą, labai ambicingą premjero įsakymą, kad 2016 m. liepos 1 d. Dainų šventė turi būti mūsų Nacionaliniame stadione. Todėl šiai dienai darbai vyksta labai įtemptai, mes kolegialiai labai tampriai dirbame su Vyriausybe, su Finansų ministerija, su Vidaus reikalų ir Kultūros ministerija“, – sakė J. Pinskus.

Vicemero teigimu, dabar jau yra baigiamas finansinis planas, sprendžiama, kur keliaus kokie pinigai ir iš kur. Po šito plano bus suderintas visas veiksmų planas: projekto korekcija, konkurso pradžia, rangos darbų pradžia, dabartinio stadiono stovio įvertinimas.

2014 metų birželio 17 diena. Nacionalinis stadionas Vilniuje gali kainuoti iš viso 685 mln. litų, pranešė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS), remdamasis gautu Finansų ministerijos ir Vilniaus savivaldybės atsakymu. Organizacija nurodo, kad šiuo metu Lietuva 25 tūkst. vietų Nacionalinio stadiono statybai jau yra išleidusi 116,599 mln. litų.

Organizacijos teigimu, jei projekto išlaidos išaugtų iki 568,57 mln. litų, viena vieta jame kainuotų 27,4 tūkst litų. Tuo metu 33,5 tūkst. vietų Vokietijos „Coface“ stadione 1 vieta kainavo 4,5 tūkst. litų, 41 tūkst. vietų Italijos „Juventus Arena“ – 10,1 tūkst. litų, o daugiau kaip 50 tūkst. vietų „Grande Stade Lille Metropole“ stadione Prancūzijoje – 22,3 tūkst. litų.

2015 metų balandžio 13 diena. Kadenciją baigianti Vilniaus miesto valdžią šią savaitę svarstys projektą, kuris atvertų kelią Lietuvoje pastatyti pirmą futbolo stadioną su 20 tūkst. vietų žiūrovams. Į trečiadienio posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl daugiafunkcinio komplekso, kuris turėtų iškilti Ozo gatvėje. Čia jau stovi pradėto statyti stadiono „griaučiai“.

2015 metų spalio 10 diena. 35 mln. eurų, už kuriuos 2008 metais buvo renčiamos šiuo metu Šeškinės peizažą darkančios stadiono laikančiosios konstrukcijos, regis, buvo išmesti į balą. „Objekto koncepcija per tą laiką pasikeitė iš esmės. Tikslas – maksimaliai panaudoti tai, kas ten jau pastatyta, bet gali būti, kad dalį ar visas konstrukcijas reikės keisti“, – neslėpė S. Šiupšinskas.

2015 metų spalio 14 diena. Būsimo nacionalinio stadiono operatorių tikimasi atrinkti iki kitų metų vasario, galimybe projektuoti, statyti bei valdyti daugiafunkcinį sporto, laisvalaikio ir kultūros kompleksą domisi devyni investuotojai.

Visi jie yra užsienio kapitalo įmonės, bendradarbiaujančios su Lietuvos verslininkais, BNS patvirtino premjero patarėja Jūratė Juozaitienė. „Galiu pasakyti, kad yra anglai, prancūzai, vokiečiai, lenkai – tikrai rimtos kompanijos, su rimta patirtimi ir operavimo, ir projektavimo“, – sakė ji. Pasak jos, šiuo metu sutarta, kokias įstaigas būsimame komplekse siūlys įkurdinti Vyriausybė, kokias – savivaldybė, tuomet ketinama pataisyti investicinį projektą ir spalio pabaigoje pristatyti galutines sąlygas investuotojams.

„Norėtumėme iki kitų metų vasario baigti procedūras, nes geriausias laikas būtų projektavimui, kad jau vasarą būtų galima pradėti statybas“, – sakė J.Juozaitienė.

5 pav. Apleista statybvietė 2012 metais. K. Kavolėlio nuotrauka

Air Lituanica

Air Vilnius, vėliau gi pavadinta į Air Lituanica – puiki aviakompanija, nesenai susikūrusi ir jaus spėjusi užsitarnauti gerą vardą dėl savo skrydžių įvairovės, aptarnavimo kokybės bei paslaugų patrauklumo. Šis neabejotinas žingsnis buvo žengtas vėlgi Artūrui Zuokui tapus Vilniaus meru, tai yra tęstinis Vilniaus patrauklumo didinimo ir puošimo proceso rezultatas, ir antras puikus laimėjimas po granito trinkelių sudėjimo Gedimino prospekte. Neabejotina, kad tai daugiau nei reali konkurencija visokioms marginalioms avialinijoms kaip antai Pipedija Airlines, Pipedija-1-Airlains, Ryanair ir kitoms, kurios, matyt, anksčiau ar vėliau privalės pasitraukti iš rinkos.

Aviakompanija Air Vilnius vėliau marketingo sumetimais buvo pervadinta į AirLituanica, atsižvelgiant į šlovingą Lituanikos žygio šlovę ir garbingą baigtį, ir, pasiėmus greitąjį kreditą, buvo išsinuomotas vienas estų lėktuvas, nudažytas gražiai ir 2013 metų liepos 3 dieną pakeltas į orą kartu su Andriumi Užkalniu.

Taigi tepraėjo pora metelių ir kompanija Air Lituanica sėkmingai pagerino savo rezultatus – kasmet augę skolos bei nuostoliai dar labiau išaugo, pasiekė 100 eurų nuostolį kiekvienam pervežtam klientui ir galų gale 2015 metais atsitiko bankrotas. Dar paskui jau nebe meras Artūras Zuokas piktinosi, kad kaip čia galima, nes rezultatai buvo trim procentais viršijantys planą, tai reiškia kad 10 milijonų eurų metiniai nuostoliai tur būt buvo geresni negu numatyta.11

Įmonės įsipareigojimai nuosavą kapitalą viršija daugiau kaip tris kartus, sukauptų nuostolių yra 20 mln. eurų, operacinės pajamos nepadengia operacinių kaštų. Vieną skrydį reikia subsidijuoti 100 eurų. Tai, kas įvyko, yra logiška ir natūrali baigtis. Kito varianto net negalėjo būti, jei atsižvelgiama į miestiečių poreikius.

Nuostolių generuota keli milijonai. „Air Lituanica“ ir „Vilnius veža“ buvo įmonės, kurios labiausiai visus skandino žemyn. Vien šitos įmonės generavo penktadalį savivaldybės metinio nuostolio.12

2013 metų birželio 30 diena. Sekmadienį iš Vilniaus oro uosto pirmą kartą pakilo „Air Lituanica“ lėktuvas. Pirmasis skrydis vykdomas į Briuselį.

2014 metų sausio 2 diena. Vienintelė “Air Lituanica” akcininkė yra “Air Vilnius Group”, kurios 83 proc. akcijų valdo Vilniaus savivaldybės bendrovė “Start Vilnius”, dar 17 proc. – privataus kapitalo įmonė “Air Lituanica Club”.

2014 metų sausio 24 diena. Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ didina savo kapitalą iki 11,276 mln. Lt. Kaip nurodo įmonė, jos akcininku tapo Lietuvos pašto antrinė bendrovė „Baltic Post“, kuri investavo 86 tūkst. litų „Air Lituanica Club“, jungianti daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų, jau investavo 3,44 mln. Lt. „Air Lituanica“ žada, kad artimiausiu metu „Air Lituanica Club“ dar investuos 660 tūkst. litų ir pasieks bendrą 4,1 mln. investicijų dalį.

2014 metų birželio 26 diena. Vilniaus valdžios sprendimas padidinti jos valdomos oro bendrovės „Air Lituanica“ savininkės „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą 2,25 mln. litų piniginiu įnašu yra neteisėtas, nutarė teismas. Registrų centro duomenimis, bendrovės „Start Vilnius“ įstatinis kapitalas siekia 52,459 mln. litų. Įmonė kontroliuoja bendrovę „Air Vilnius Group“, kuri sausio pabaigoje valdė 68,73 proc. „Air Lituanica“ įstatinio kapitalo/

2014 metų liepos 22 diena. Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas oro vežėjas „Air Lituanica“ dvejus metus kurstė diskusijas apie įmonės finansinę padėtį. Kad bendrovė dirbo nuostolingai neslėpė ir pačios įmonės atstovai, nes pradėti dirbti pelningai oro vežėjas planuoja nuo trečių savo veiklos metų.

Registrų centro duomenimis, pernai „Air Lituanica” gavo 23,359 mln. Lt pajamų. Bendrovės grynasis nuostolis 2013 m. siekė 12,848 mln. Lt. Įmonės įstatinis kapitalas – 11,19 mln. Lt. „Air Lituanica“ atstovai ne kartą yra minėję, kad pelną bendrovė planuoja gauti nuo trečių savo veiklos metų. Bendrovė įregistruota 2012 m. gegužę. Darbo užmokesčiui pernai skirta 2,450 mln. Lt. Praėjusių metų pabaigoje „Air Lituanica” bendrovėje dirbo 55 darbuotojai. Skelbiama, kad bendrovės vadovui 2013 m. priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių, su priedais) – 487,307 tūkst. Lt (vidutiniškai 40,6 tūkst. Lt per mėnesį). Visos veiklos sąnaudos – 4,593 mln. Lt.

Pasak oro vežėjo atstovės, pernai metais kompanija planavo patirti 10-11 mln. Lt nuostolių.

2014 m. numatytas toks pat nuostolio dydis kaip ir praėjusiais metais, nes planuojama intensyvi plėtra. „O 2015 m. turėtume pasiekti lūžio tašką ir skaičiuoti pirmąjį pelną“, – vylėsi pašnekovė.

2014 metų lapkričio 12 diena. Kandidatas į Vilniaus merus Remigijus Šimašius kreipėsi į prokurorus dėl galimai neteisėto avialinijų finansavimo, kai daugiau nei 5 mln. litų „Air Lituanicai“ paskolino paprastai banko funkcijų nevykdantys Vilniaus šilumos tinklai.

„Oro linijų bendrovių kūrimas ir valdymas nėra tiesioginė savivaldybės funkcija. Suprantame, kad Vilniui, kaip sostinei, reikalingas susisiekimas su kitomis valstybėmis, tačiau tai negali būti užtikrinama pastoviomis ir nesibaigiančiomis dotacijomis. Vis girdime, kad tai jau paskutinė injekcija, tačiau pagaliau yra laikas pripažinti – „Air Lituanica“ turi nusileisti ant žemės.

„Air Lituanicos“ nuostoliai nuo jos veiklos pradžios 2013 metais jau perkopė 30 mln. litų.

2014 metų lapkričio 26 diena. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo vykdant Vilniaus savivaldybės valdomos skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ veiklą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas šių metų lapkričio 7 dieną dėl galimo sukčiavimo. Tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai, jį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Tiek finansiniais indėliais, tiek didinant bendrovės įstatinį kapitalą nekilnojamuoju turtu – iš savivaldybės biudžeto „Air Lituanica“ netiesiogiai buvo skiriama nuo 1,5 iki 2 mln. litų dotacijų. Paremti bendrovę įsigyjant jos akcijų ar skolinant lėšų esą buvo spaudžiamos savivaldybės įmonės. Konservatoriai nurodė, kad šių metų liepos 1-osios duomenimis, bendrovės veiklos nuostoliai nuo jos gyvavimo pradžios pasiekė 30,5 mln. litų. Prieš dvi savaites savivaldybės taryba pritarė „Start Vilniaus“, kuri netiesiogiai valdo didžiausią „Air Lituanica“ akcijų dalį, kapitalo didinimui dar 6 mln. litų piniginiu įnašu bei 3,8 mln. litų vertės nekilnojamuoju turtu.

„Start Vilnius“ kontroliuojama „Air Vilnius Group“ sausio pabaigoje valdė 68,73 proc. „Air Lituanica“ įstatinio kapitalo. 30,51 proc. „Air Lituanica“ akcijų priklauso daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų vienijančiai bendrovei „Air Lituanica Club“, 0,76 proc. – Lietuvos pašto antrinei įmonei „Baltic Post“.

2015 metų kovo 18 diena. Būsimosios Vilniaus valdančiosios daugumos dalyviai sutaria – „Air Lituanica“ išlaikymas iš miesto kišenės nebeįmanomas. Premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino, kad Vyriausybė taip pat neketina kištis ir gelbėti nuostolingų avialinijų valstybės lėšomis.

Aiškėja naujos derybų dėl Vilniaus valdžios detalės. Viena iš jų – itin nemaloni kadenciją baigiančiam merui. Panašu, kad avialinijos „Air Lituanica“ yra pasmerktos.

Keli šaltiniai dėl koalicijos besiderančiose partijose patvirtino, kad visos penkios partijos sutaria dėl „Air Lituanica“: nuostolingos avialinijos nebegali būti išlaikomos iš miesto kišenės. Esą skaičiuojama, kad šis A. Zuoko projektas miestui gali kasmet kainuoti bent po 8 mln. eurų, ir tai skolose skendinčiai sostinei ne pagal kišenę.

2015 metų gegužės 22 diena. Savivaldybės iniciatyva įsteigta skrydžių bendrovė paskelbė nuo penktadienio vidurdienio stabdanti veiklą.

2012-2013 m. „Air Lituanica“ patyrė apie 5 mln. eurų, 2014 m. – apie 10 mln. eurų nuostolių. Sostinės mero teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip netiesioginis pagrindinis jos akcininkas, per metus patirdavo apie 10 mln. eurų nuostolių.

2015 metų gegužės 26 diena. „Tai įmonė, kuri visą laiką gyveno dotuojama, buvo pasirinktas modelis, kurį vadinčiau finansinės avantiūros modeliu. Buvo visiškai aišku, kad tokia įmonė negalės pelningai dirbti“, – kalbėjo D. Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, norint išlaikyti, kasmet šią bendrovę būtų reikėję dotuoti bent 10 milijonų eurų. D. Grybauskaitė pateikė pavyzdį: vieną kainą, pirkdamas bilietą, mokėjo vartotojas, dar du kartus tiek turėjo dotuoti savivaldybė. „Taigi buvo aišku, kad tai finansinė avantiūra, kaip ir daugelis buvusio mero finansinių avantiūrų, deja, dabar žlunga“, – bendrovės sumanytojui A. Zuokui kritikos negailėjo prezidentė.

2015 metų gegužės 28 diena. Beveik prieš savaitę veiklą sustabdžiusi ir žlunganti Vilniaus savivaldybės valdoma oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ inicijuoja įmonės bankrotą.

Vilniaus apylinkės teismas šią savaitę jau nurodė „Air Lituanicai“ per 20 dienų grąžinti 150 tūkst. eurų skolą tris didžiausius šalies oro uostus valdančiai bendrovei Lietuvos oro uostai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad „Air Lituanica“ bankrotas miesto savivaldybei gali kainuoti daugiau kaip 1 mln. eurų.

6 pav. Karikatūra atspindinti „Air Lituanica“ bankrotą

2015 metų birželio 1 diena. Kelionių ekspertas R. Pogorelis teigia, kad „Air Lituanica“ turėjo dvi dideles problemas, kurios nulėmė nesėkmingą bendrovės baigtį. „Pirma, trūko investicinių lėšų, reikalingų pirmųjų poros metų veiklos nuostoliams padengti. Neradus strateginio investuotojo, įstatinis kapitalas buvo didinamas labai abejotinais būdais – visų pirma savivaldybės turtu. Antra, nuo pat pradžių ši bendrovė vertinta kaip politinis vieno asmens – Artūro Zuoko – projektas, o tai jau savaime sukėlė didžiulę riziką. Konkuruojantys politikai ją nuolat peikė, trūko palaikymo ir iš Vyriausybės pusės. Tai – visai kitokia situacija nei, tarkime, „Air Baltic“ atvejis Latvijoje“, – aiškina R. Pogorelis, kuris mano, kad jei verslo planas geras, keleivinių skrydžių versle pelningumas pasiekiamas mažiausiai po 2–3 veiklos metų.

2015 metų birželio 15 diena. Daugiau nei 2 mln. eurų skola iš Vilniaus šilumos tinklų, daugiau nei 1,5 mln. paskola iš „Šiaulių banko“, kuri garantuota Vilniaus miesto savivaldybės turtu, daugiau nei 4 mln. eurų viršijantys įsipareigojimai Vilniaus miesto savivaldybės įmonėms bei laukiami 100 nekilnojamojo turto objektų pardavimai, kad bilietus įsigiję gyventojai atgautų pinigus. Tokie skaičiai lenda akyliau nagrinėjant veiklą nutraukusios oro bendrovės „Air Lituanica“ veiklą.

Miesto administracijos vadovė taip pat pažymėjo, kad iš viso UAB „Start Vilnius“ (Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, UAB „Air Lituanica“ steigėja“) oro bendrovei „Air Lituanica“ buvo pervedus daugiau nei 13 mln. eurų (44,9 mln. Lt) lėšų.

2015 metų liepos 2 diena. Teismas nutarė areštuoti visą bankrutuojančios oro bendrovės „Air Lituanica“ turtą ar pinigines lėšas.

Vilniaus apygardos teismas liepos 1-ąją sprendimą priėmė Vilniaus šilumos tinklų prašymu, nes oro bendrovė jau pakankamai ilgai neatsiskaito, skolos suma yra didelė. Teismas taip pat sustabdė „Air Lituanicos“ turto išieškojimą ir realizavimą pagal teismų ir kitus sprendimus.

Vilniaus apygardos teismas liepos 1-ąją nutarė areštuoti visą „Air Lituanica“ turtą ar pinigines lėšas. Laikinas turto areštas galios, kol teismas išnagrinės Vilniaus šilumos tinklų ir „Air Lituanica“ direktoriaus Nerijaus Juknos prašymą iškelti pastarajai bankroto bylą.

7 pav. „Air Lituanica“ skaičiais

Vilnius veža

“Vilnius veža” – Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta taksi įmonė, kuri teikia keleivių pervežimo paslaugas. Automobilių parką sudaro nauji ir korfortabilūs „Volkswagen Touran“ automobiliai. 13

Šiuo metu įmonės skola Sodrai sudaro 34670.67 € (2015 – 12 – 03 duomenimis) .

Vilniaus savivaldybės sprendimas steigti taksi bendrovę „Vilnius veža“ yra neteisėtas, todėl Konkurencijos taryba siūlo panaikinti įmonę.

„Įsteigus „Vilnius veža”, buvo sukurtas interesų konfliktas, nes savivaldybė pradėjo dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati administruoja. Tyrimo metu nustatyti vėlesni savivaldybės sprendimai „Vilnius veža“ atžvilgiu, pavyzdžiui, iš savivaldybės biudžeto skirtos dotacijos, patvirtino, kad šis interesų konfliktas daro įtaką veiklos sąlygoms rinkoje“, – pranešė Konkurencijos taryba.

Taryba Vilniaus savivaldybei pasiūlė panaikinti galimybę „Vilnius veža” veikti taksi paslaugų rinkoje.

Pasak pranešimo, tyrėjų neįtikino savivaldybės paaiškinimai, jog bendrovė įsteigta, siekiant legalizuoti taksi verslą ar pagerinti šias paslaugas Vilniuje. Be to, taryba mano, kad savivaldybė „Vilnius veža“ atžvilgiu elgėsi palankiau nei kitų bendrovių atžvilgiu.14

„Tenka tik apgailestauti, kad Vilniaus savivaldybė jau ne pirmąkart tampa teisinio nihilizmo ir nepagarbos pamatiniams Konstitucijoje įtvirtintiems ekonominės veiklos principams pavyzdžiu“, – pranešime sakė tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.

Taryba nustatė, kad 2012-2014 metais „Vilnius veža“ steigimui ir veiklai iš savivaldybės biudžeto buvo skirta mažiausiai 1,6 mln. litų dotacijų. Be to, įmonei sudarytos palankios sąlygos gauti veiklai būtinus dokumentus, išsinuomoti patalpas, naudotis savivaldybės resursais, suteiktos kitos privilegijos.

Pagal įmonės įstatus viena jos veiklų – teikti paslaugas žmonėms su negalia, tačiau taryba nerado duomenų apie suteiktas šias paslaugas, o „Vilnius veža“ net neturi automobilių, pritaikytų neįgaliesiems.

„Vilnius veža“ steigimas bei įmonę privilegijuojantys sprendimai ne tik neišsprendė, bet ir negalėjo išspręsti savivaldybės įvardintų problemų rinkoje. Tarybos nuomone, pati savivaldybė, kaip taksi paslaugas administruojanti institucija, privalėjo problemas spręsti teisėtais būdais, o ne steigdama dar vieną verslo subjektą ir taip konkurencingoje rinkoje“, – rašoma tarybos pranešime.15

Konkurencijos taryba pernai gruodį pradėjo tyrimą dėl sostinės valdžios sprendimų organizuojant keleivių vežimą taksi. Tyrimas pradėtas įtariant, kad savivaldybės veiksmai galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, kuris savivaldos institucijas įpareigoja užtikrinti sąžiningos konkurencijos  laisvę. Tyrimą taryba baigė gegužę, tačiau išvadas paskelbė tik dabar.

2012-ųjų vasarį po policijos, prokuratūros ir mokesčių inspektorių taksi įmonėse atliktų kratų Vilniaus valdžia įsteigė dispečerinę, kuri pradėjo aptarnauti savarankiškai dirbančius taksi automobilių vairuotojus, o tų pačių metų spalį paslaugas pradėjo teikti ir bendrovė „Vilnius veža“.

Pažeidimų dėl bendrovės „Vilnius veža“ atliktų pirkimų anksčiau nustatė ir Viešųjų pirkimų tarnyba.16

Taksi vežėjus vienijančios asociacijos teigia, kad sostinės savivaldybės įkurta ir proteguojama įmonė „Vilnius veža“ veikia pagal visiškai priešingus principus, nei deklaruoja Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Taip pat paaiškėjo, kad Vilniaus valdžia įmonei skyrė daugiau 1,7 mln. litų dotacijų įrangai pirkti iš sostinės biudžeto, nors kitos taksi paslaugas teikiančios įmonės tokiomis privilegijomis naudotis negalėjo.

Vilniaus taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ prezidentas Romualdas Bieliauskas, Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas ir Vilniaus taksi vežėjų asociacijos prezidentas Aleksandras Moliboga įsitikinę, kad „Vilnius veža“ veikla sukuria ne tik interesų konfliktą, bet ir apskritai yra korumpuota, o ją norima dangstyti neva aukštesniu keleivių aptarnavimo lygiu.

„Dabar yra drabstomasi etiketėmis. Konkurencijos taryba jau baigė tyrimą ir nustatė, kad „Vilnius veža“ buvo įsteigta neteisėtai“, ir ją siūloma naikinti. Tai mero kūrinys ir gana ambicingas, jis nepripažįsta jokios kritikos, ir šitas nuosprendis jam sukėlė daug neigiamų emocijų, ir dabar vėl pradedama informacinės kampanijos banga žiniasklaidoje“, – kalbėjo R.Kriukovas.

„Savivaldybė turi teisę steigti tik tas įmones, kurių nėra toje savivaldybėje ir niekas jų nesteigia, arba ta paslauga yra, tačiau ji savo kaina yra neįkandama gyventojams.

Trečia išlyga – ne savivaldybės teikiamos paslaugos yra nekokybiškos. Prieš steigiant šią įmonę nebuvo atlikta jokių oficialių kokybės studijų, nepateikta jokių išvadų.

R. Kriukovas ir A. Moliboga taip pat pastebėjo, kad „Vilnius veža“ naudoja neaprobuotus austriškus „Helix“ taksometrus, o išgirtieji davikliai, kurie taksometrą turėtų įjungti vos keleivis įsėda į automobilį, dažniausiai yra tiesiog išimami.17

Vilnius veža man patinka, nes pretenduoja tapti ekonomikos terminu. Šį terminą galima apibūdinti taip. Vilnius veža – tai padėtis, kuomet mieste sumokami mokesčiai, tačiau dėl perskirstymo miestui skiriama tik nedidelė pajamų dalis gyventojų gerbūviui užtikrinti. Miesto gyventojų sumokėti mokesčiai skiriami kitų savivaldybių gyventojų gerbūviui užtikrinti.

Vilniaus meras pasakė, kad Vilnius vežė, veža ir veš. Ir prisišnekėjo. Seimas atmetė pasiūlymą kitais metais Vilniui skirti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį. Taigi, Vilnius tikrai veš Lietuvą ir kitais metais. Kuo Vilnius veža padėtis yra negera? Visų pirma tuo, kad paneigia savivaldą, kaip tokią.

Konkurencijos taryba pasisakė dėl „Vilnius veža“ taksi bendrovės. Kad tai yra konkurencijos pažeidimas. Vilnius veža plačiąja prasme yra pasityčiojimas iš konkurencijos tarp savivaldybių. Bėda, kad būdamas vilniečiu niekam net nepasiskųsi.18

„Vilnius veža“ daugiau nebeveš. Naujoji Vilniaus valdžia nusprendė likviduoti taksi įmonę, kuri už automobilius lizingo bendrovei skolinga pusę milijonų eurų. Lizingo bendrovė grasina atsiimti automobilius, tad, pasak mero Rem. . .

Nuo liepos 1 d. vilniečių laukia viešojo transporto permainos – populiariausiais miesto maršrutais pradės kursuoti greitieji autobusai, o privatūs vežėjai bus išstumti iš miesto centro ir atliks tik „privežėjų“ vaidmenį – padės keleiviams iš miesto pakraščių pasiekti greitojo autobuso stotelę. Tačiau tai – tik mažytis milžiniškos pertvarkos žingsnelis, mat Vilniaus miesto savivaldybėje jau dėliojami tramvajaus planai.

Vilniui šiuo metu reikalinga galingesnė, bet ne galingiausia viešojo transporto priemonė. Jei dar nesupratote – tramvajus. Nors Vilniaus miesto meras teigia, kad jau greitai bus galima skelbti šio projekto vykdytojo konkursą, o savivaldybėje braižomos tikslios maršruto schemos, finansiniai šio projekto aspektai mažų mažiausiai migloti. Taip yra todėl, kad tai, kas žiniasklaidoje vadinama Vilniaus tramvajumi, oficialiuose dokumentuose skamba kaip tramvajaus tipo susisiekimo priemonė. Vadinasi, kol kas nėra jokių sprendimų dėl to, koks – dvibėgis, vienbėgis, guminiais ratais ar skraidantis – galėtų būti Vilniaus tramvajus. Finansinė nauda ir poreikis taip pat atrodo miglotai – pasak K. Lubio, ekonominis naudingumas bus pagrindinis šių metų pabaigoje planuojamo skelbti konkurso kriterijus, taigi nuo konkurso pasiūlymų ir priklausys transporto priemonės tipas bei kaina.

Diskusijos dėl Vilniaus viešojo transporto tobulinimo ir metro arba tramvajaus sistemos diegimo vyksta jau mažų mažiausiai dešimtmetį. Milijonai leidžiami ataskaitoms, lankstinukams, brošiūroms, reklamoms ir t. t., tačiau jokio realaus sprendimo iki šiol nesugebėta priimti. O situacija patinė: nors savivaldybėje pritarta tramvajaus tipo transporto priemonės diegimui, realiam šio projekto įgyvendinimui reikalingas valstybei svarbaus projekto statusas, kuriam suteikti būtina Seimo parama. Kita vertus, nors metro idėja ir neremiama Vilniaus savivaldybėje, o Seimas pakartotinai pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoms ir į savivaldybės reikalus nesikiša, Seimo nariai daug didesnę paramą demonstruoja metro idėjai. Ir šis sudėtingas žaidimas kol kas net nedvelkia vilniečių gerove.

Vilnius garsėja milžiniškais projektais ir jų neveikimu, už kurį sumoka mokesčių mokėtojai. Manau, bent jau kol kas nevertėtų skubėti su dar vienu grandioziniu transporto projektu.

2014 metų sausio 9 diena. Kiek daugiau nei prieš metus Vilniaus miesto tarybos nariai nutarė, kad artimiausius 30 metų sostinėje bus diegiamas naujos rūšies transportas – greitasis tramvajus. Tačiau savivaldybės atstovai teigia, kad tai dar nenuspręsta.

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Vilniuje jau klojami pamatai tramvajui, – Vilniaus tarybos nariai nubalsavo, jog visuomenės poreikiams būtų paimti du žemės sklypai Molėtų plente. Esą nuo čia bus pradėta tiesti pirmoji tramvajaus linija iš Santariškių į stotį, kurios techninis projektas jau rengiamas.

Kad artimiausius trisdešimt metų Vilniuje bus diegiamas naujos rūšies transportas, savivaldybės taryba apsisprendė dar 2012-ųjų pabaigoje. Tų metų gruodžio 19 d. posėdyje Vilniaus miesto taryba, gvildenusi metro ir tramvajaus klausimus, nutarė, kad sostinės gatvėmis važinės greitasis šiuolaikinis tramvajus. Projektą buvo tikimasi įgyvendinti gavus ES paramą 2014 m., o pirmą iš trijų planuotų linijų baigti iki 2016-ųjų. Skaičiuota, kad tam prireiktų daugiau kaip 300 mln. litų.

Kiek daugiau nei prieš metus sostinės meras Artūras Zuokas, didis tramvajaus šalininkas, šią transporto priemonę norėjęs įdiegti dar per praėjusią kadenciją, sakė, kad mieste turėtų būti nutiestos trys greitojo tramvajaus linijos. Esą tramvajus turės būti vienbėgis ir guminiais ratais arba visiškai be bėgių.

2015 metų birželio 10 diena. Naujo tipo transporto vizija Vilniuje gyvuoja jau nuo 2002 m. Prieš aštuonerius metus valdžioje esant merui Artūrui Zuokui buvo paskelbtas tarptautinis konkursas. Į valdžią atėjus merui Juozui Imbrasui konkursas buvo nutrauktas. Į sostinės mero kabinetą grįžus A. Zuokui idėja vėl atgimė.

Prie tramvajaus idėjos sostinėje dirba šalia SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įkurta „Transporto projektai“ bendrovė.

Ar bus skelbiamas konkursas naujoms transporto priemonėms Vilniuje, turės spręsti naujai išrinkta miesto taryba su Remigijumi Šimašiumi priešakyje.

Snoras

Žlugus Snoro bankui Zuokas pareiškė, kad sumokėti skolos nesirengia, kuri buvo paimta tenais. Ir aplamai Zuokas pareiškė, kad Vilnius skolų nemokės, nes neturi pinigų. Puikus liberalistinis požiūris gi į ekonomiką, gi atsispindi.26

Vilniaus savivaldybė nacionalizuotam bankui „Snoras“ kitąmet privalo sumokėti apie 80 mln. Lt. Tačiau „Snorui“ tapus valstybės nuosavybe, sostinės valdžia šios skolos padengti neskubės. Anot mero Artūro Zuoko, Vilnius „Snorui“ nemokės, mat paprasčiausiai neturi pinigų, o „Snoro“ savininke tapusi Vyriausybė toli gražu nepadeda spręsti miesto finansinių problemų.

Mero teigimu, „Snoras“ didžiųjų savivaldybės kreditorių gretas papildė po to, kai finansinių sunkumų prispaustas miestas leido įmonėms pardavinėti savivaldybės skolas. „Snoras“ tapo daugelio šių skolų pirkėju, o atsiskaitymo terminai artėja pabaigos link.

Bendra sostinės įsipareigojimų „Snorui“ suma, mero skaičiavimais, iš viso siektų apie 120-130 mln. Lt.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūną Vytautą Gapšį papiktino Vilniaus mero Artūro Zuoko ketinimai nemokėti nacionalizuotam bankui „Snoras“ 80 mln. litų Vilniaus savivaldybės skolos. Seimo narys įsitikinęs, kad mero motyvai yra absurdiški ir taip sostinės meras siekia šantažuoti Vyriausybę.

Išvados

Prieš pradėdamos rašyti išvadas pateikiame priešrinkiminį A. Zuoko lankstinuką, su 30 darbų sąrašu, kuriuos meras buvo užsibrėžęs įvykdyti 2011-2014 metų laikotarpyje. Dešinėje pusėje išbraukti jo neįgyvendinti pažadai.

9 pav. Vilnius pagal Zuoką

Tačiau verta paminėti, kad neišbraukti punktai nebūtinai yra Zuoko nuopelnai ir būtų įvykę ir be jo pagalbos.

Air Lituanica – bendrovė bankrutavo. Šiuo metu bakrutavusi įmonė vis dar turi 36620,82€ įsiskolinimą. Kiekvienais įmonės bendrovės veiklos metais valstybė jai turėjo/būtų turėjusi skirti 10 mln. € dotacijų.

Vilnius veža – bankrutavo. Šiuo metu įmonės skola Sodrai sudaro 34670.67 €. Savivaldybės teigimu, „Vilnius veža“ automobiliai pernuomoti „Amber taxi“ ir „Sostinės Taksi“.

Nacionalinis stadionas – Vilniaus savivaldybei jau 100 mln kainavęs projektas. Neradus 10 mln litų statybvietės užkoncervavimui, tikėtina, kad net ir gavus pinigų projekto tęsimui, reikėtų viską griauti ir pradėti iš naujo.

Tikimąsi 2016 metų vasarį vėl pradėti statybos darbus, gavus finansavimą iš ES fondų.

“Transporto projektai” – SĮ “Susisiekimo paslaugos” filialas. Filialo vadovas, Zuoko dešinioji rankta – K. Lubys. 8 darbuotojų atlyginimams išleista 100 tūkst eurų, nors ir ten, kur deklaruotas filialo adresas, niekas šių darbuotojų dirbant nematė.

Oranžiniai dviračiai – dviejų bandymų pareikalavęs projektas, kuris šiuo metu veikia sėkmingai, nes jį finansavo ir juo rūpinasi privati “JCDecaux Lietuva” įmonė.

Tramvajus – Zuoko idėja, kuri kolkas yra utopinė ir nereali, nes pareikalautų per didelio finansavimo. Tačiau jau buvo išleisti milijonai ataskaitoms, lankstinukams, brošiūroms, reklamoms ir kt.

Apibendrindamos norėtumėme pasakyti, kad ir kokios modernios atrodė Zuoko idėjos, jos Vilniaus savivaldybei kainavo per daug, tuo labiau, kad nebuvo aišku ar teisėtai panaudojamos jiems skiriamos lėšos. Zuokas vedė Vilniaus miestą bankroto link, klampindamas sostinę į skolas, kai tuo tarpu visi kiti dideli Lietuvos miestai po krizės po truputį brido iš skolų. Džiaugiamės, kad Vilnius turi naują merą ir tikimės, kad R. Šimašius savo pareigas atlikinės kiek kitaip.

Literatūros sąrašas

https://en.wikipedia.org/wiki/Art%C5%ABras_Zuokas http://www.pipedija.com/index.php/Art%C5%ABras_Zuokas http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6113&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=47857&p_kade_id=6

http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-kubilius-vilnius-be-zuoko-svajone-kuri-taps-realybe.d?id=66838118

http://rekvizitai.vz.lt/deklaracijos/arturas-zuokas-6993/

https://lt.wikipedia.org/wiki/Nacionalinis_stadionas_(Vilnius)

http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/nacionalinio-stadiono-pamatai-dar-ne-griuvena.d?id=61476650

http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/britu-parengta-nacionalinio-stadiono-koncepcija-susilauke-daugiau-klausimu-nei-pritarimo.d?id=6334708

http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/nacionalinis-stadionas-isikurs-ant-seskines-kalno.d?id=11443033

http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/futbolo-stadionas-vilniuje-amziaus-statybos.d?id=12426273

http://www.pipedija.com/index.php/Air_Vilnius

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/r-simasius-atskleide-likusiu-a-zuoko-projektu-likima.htm

http://www.ivilnius.lt/transportas-mieste/taksi/

http://www.alfa.lt/straipsnis/768103/siuloma-naikinti-zuoko-ideja-taksi-bendrove-vilnius-veza

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/vilnius-veza-isteigta-neteisetai.htm

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/atrodo-kad-taksi-bendrove-vilnius-veza-ilgai-nevaziuos.htm

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/sostines-taksistai-skaidrumu-rupinasi-ne-vilnius-veza.htm

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/vilnius-veza-ir-taskas.htm

http://tv.lrytas.lt/?id=14303179591430193877

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/arestavo-dali-taksi-imones-vilnius-veza-turto.htm

http://www.delfi.lt/verslas/transportas/r-simasiaus-verdiktas-del-vilnius-veza.d?id=68063130

http://www.alfa.lt/straipsnis/49873962/sugriuvo-dar-vienas-zuoko-transporto-imperijos-projektas?p=2

http://www.cyclocity.lt/Kaip-tai-veikia

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/azuokas-nenusivyles-oranziniu-dviraciu-akcija.d?id=350095

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/is-oranziniu-niokotoju-isreikalautos-nuobaudos-naujiems-dviraciams.d?id=357027

http://www.pipedija.com/index.php/Art%C5%ABras_Zuokas

 

1 https://en.wikipedia.org/wiki/Art%C5%ABras_Zuokas

2 http://www.pipedija.com/index.php/Art%C5%ABras_Zuokas

3 http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6113&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=47857&p_kade_id=6

4 http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-kubilius-vilnius-be-zuoko-svajone-kuri-taps-realybe.d?id=66838118

5 http://rekvizitai.vz.lt/deklaracijos/arturas-zuokas-6993/

6 https://lt.wikipedia.org/wiki/Nacionalinis_stadionas_(Vilnius)

7 http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/nacionalinio-stadiono-pamatai-dar-ne-griuvena.d?id=61476650

8 http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/britu-parengta-nacionalinio-stadiono-koncepcija-susilauke-daugiau-klausimu-nei-pritarimo.d?id=6334708

9 http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/nacionalinis-stadionas-isikurs-ant-seskines-kalno.d?id=11443033

10 http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/futbolo-stadionas-vilniuje-amziaus-statybos.d?id=12426273

11 http://www.pipedija.com/index.php/Air_Vilnius

12 http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/r-simasius-atskleide-likusiu-a-zuoko-projektu-likima.htm

13 http://www.ivilnius.lt/transportas-mieste/taksi/

14 http://www.alfa.lt/straipsnis/768103/siuloma-naikinti-zuoko-ideja-taksi-bendrove-vilnius-veza

15 http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/vilnius-veza-isteigta-neteisetai.htm

16 http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/atrodo-kad-taksi-bendrove-vilnius-veza-ilgai-nevaziuos.htm

17 http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/sostines-taksistai-skaidrumu-rupinasi-ne-vilnius-veza.htm

18 http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/vilnius-veza-ir-taskas.htm

19 http://tv.lrytas.lt/?id=14303179591430193877

20 http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/arestavo-dali-taksi-imones-vilnius-veza-turto.htm

21 http://www.delfi.lt/verslas/transportas/r-simasiaus-verdiktas-del-vilnius-veza.d?id=68063130

22 http://www.alfa.lt/straipsnis/49873962/sugriuvo-dar-vienas-zuoko-transporto-imperijos-projektas?p=2

23 http://www.cyclocity.lt/Kaip-tai-veikia

24 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/azuokas-nenusivyles-oranziniu-dviraciu-akcija.d?id=350095

25 http://www.delfi.lt/news/daily/crime/is-oranziniu-niokotoju-isreikalautos-nuobaudos-naujiems-dviraciams.d?id=357027

26 http://www.pipedija.com/index.php/Art%C5%ABras_Zuokas

Join the Conversation

×
×