Kas yra mama? Stereotipas perša tokį jos paveikslą: jauna moteris su kūdikiu ant rankų, meiliai niūniuojanti švelnią lopšinę. Taip, žinoma, mamos paskirtis – auklėti vaikus. Tai idealas. O realybė?
O realybėje mamai tenka tvarkyti namus, atlikti planinį ir generalinį jų valymą, smulkų remontą, nupirkti produktų, gaminti valgį, plauti indus, prižiūrėti naminius gyvūnus, kambarines gėles, skalbti bei lyginti krūvas drabužių ir toliau…
Dar mama turi palaikyti tikslias vyro daiktų koordinates (kad jis visada žinotų, kas kur padėta), patarti jam dėl elgesio su vaikais, išmanyti jo profesijos subtilybes, būti intelektualia pokalbininke, paguosti, palaikyti, atsipalaiduoti… Taip pat jai būtina turėti medicinos žinių, patartina domėtis santykių psichologija, reikiamai nusiteikti intymiems santykiams, tinkamai bendrauti su vyro draugais, tėvais ir visais giminaičiais…
Dar mama turi nepamiršti pasidomėti ir savo tėvų sveikata bei kitų artimųjų reikalais, atsiminti visų jų gimtadienius, pasirūpinti dovanomis, prireikus suteikti paramą ir pagalbą, o kartais – įkalbėti vyrą pas juos pasisvečiuoti.
O kaipgi vaikai? Kada gi užsiimti vaikais?
Yra ir dar keblesnis klausimas: kada užsiimti savimi? Tada, kai vaikus nuprausi, aprengsi, nuraminsi, išmokysi, nukreipsi, išgydysi, paaiškinsi, sutaikysi, išreikalausi, pralinksminsi, pagirsi, paskatinsi ir taip toliau… Tik tada.
O juk mama nori gražiai atrodyti, gaiviai jaustis, maloniai pavalgyti, nuveikti ką nors savo malonumui – na, pavyzdžiui, paskaityti knygą, paplaukioti baseine ar nueiti į fitneso klubą ir panašiai… Ar gali mama ramiai dirbti savo darbą, palaikyti tvarką namuose, skaniai gaminti, puoselėti gerus santykius su vyru, tobulėti kaip asmenybė ir gražiai atrodyti?
Ne, nepajėgi – jeigu ji jaučiasi esanti Pelenė ar Coliukė. Taip, pajėgi – jeigu ji yra savo “namų firmos” vadovė.
O kaip elgiasi išmintingas vadovas?
- Jis turi strategiją: yra nusistatęs tikslus, veiklos principus ir kryptis, būdus bei priemones tikslams pasiekti.
- Suskirsto veiklos procesą į atskiras užduotis, nustato, kurie personalo nariai atlieka konkrečias užduotis.
- Renka personalą, skirsto pareigas, prireikus – apmoko.
- Kontroliuoja deleguotų uždavinių atlikimo kokybę, koreguoja veiklos kryptis priklausomai nuo rezultatų, stebi, ar jie padeda judėti tikslo link.
- Koncentruojasi ties tais uždaviniais, kurių, be jo, nesugeba atlikti kiti – priima sprendimus, palaiko ryšį su visuomene ir partneriais – bendrasavininkiais, užsiima savižina, mokosi.
Dabar perkelkite visa tai į realų mamos gyvenimą. Pirmiausiai reikia atsakyti sau į klausimą: koks jūsų, kaip mamos, egzistavimo tikslas? Kokią jūs norite matyti savo šeimą?
Kitas svarbus klausimas – kokia jūsų užduotis, kurią galite atlikti tik jūs, kad šeima būtų tokia, kokią ją įsivaizduojate? Ką jūs patikėtumėte daryti tik sau? Sakykime, jums svarbiausia, kad šeimoje vyrautų taiki, geranoriška atmosfera, kad vyras į darbą išeitų gerai nusiteikęs, vaikai turėtų pakankamai laisvės įtvirtinti savarankiškumo įgūdžius bei tobulėti, o jų močiutės būtų patenkintos dėmesiu ir turėtų galimybę su jais pabendrauti. Na, ir kad namuose netrūktų maisto, būtų ganėtinai švaru ir t.t.
Vadinasi, jūsų prioritetai – savižina, vaikų ugdymas, bendravimas su vyru, su artimaisiais. Tuomet rūpinimąsi namų švara, maistu, daiktų pirkimu perleiskite tiems, kuriems tai patinka daryti, kurie gali tai padaryti už jus (pvz., močiutėms, auklei, namų darbininkei).
Mamos-vadovės diena turėtų prasidėti nuo užduočių “personalui” paskirstymo. Toliau – jos pačios darbas (ar verslas) ir reikalai, po darbo – bendravimas su vaikais, bendravimas su vyru, savaitgaliais – su giminaičiais, draugais, namų tvarkymas, skalbimas, lyginimas (tiek jau to…).
Dar šioje schemoje reikia atrasti laiko vienatvei, kurį skirtumėte tik sau…
Galvojate apie antrą, trečią vaiką? Ką gi. Jūs – bosė, jums ir spręsti.
