Gimus vaikui, tave įsuka nesibaigiančių rūpesčių verpetas. Supančioja, sunarplioja, tartum kelis stiprius mazgus užriša – nė krust! Visas gyvenimas susitraukia į ankštą erdvę, kurioje gali būti ir kvėpuoti tik savo kūdikio ritmu. Begalinė meilė balansuoja ties nepakeliamo nuovargio ir ant pečių šlamštelėjusios atsakomybės už mažą žmogų riba.
Mėgstamas darbas, sporto klubas, kirpėja, teatras, galų gale puodelis kavos su draugėmis – viskas atrodo taip toli, taip nepasiekama… juk negali net trumpam palikti savo mažylio. Nes tau atrodo, kad atžala liūdės ir netgi kentės vos tik akimirkai liks be tavęs. Išlaviruok, kad gudri, tarp vaiko auginimo ir visų kasdienių reikalų sprendimo. Juk mažyliui geriausia būti su mama… Bet… ateina laikas, kai trūks plyš reikia pradėti mokyti vaiką savarankiškumo… Kada?
0 – 3 mėnesiai
Tapk savo vaikui atspirties tašku, šiuo periodu apsupdama jį dėmesiu.
Šiuo periodu šalia visuomet turi būti suaugęs žmogus, kuris tampa svarbiausiu vaiko gyvenime. Idealu, jei tai mama, o ne senelė ar auklė. Negerai, kai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais prieš mažylio akis nuolat šmėžuoja jį prižiūrinčių skirtingų giminaičių – tai kelia nerimą. Vaikas ima vertinti juos neigiamai, jaučiasi vienišas,vėliau tai gali atsiliepti jo psichikai.
3 – 6 mėnesiai
Net ir trumpam laikui palikti savo mažylį nerekomenduojama.
Ryšys tarp motinos ir vaiko jau pakankamai stiprus. Palaipsniui kūdikis pripažįsta ir kitus suaugusiuosius, bet tik tuo atveju, jeigu šalia jaučia mamą. Įdomu, kad net mažylio žvilgsnis skiriasi: tiesiu, fiksuotu jis žvelgia į motiną, o susidomėjusiu ir tyrinėjančiu stebi svetimus žmones.
6 – 9 mėnesiai
Trumpam jau galima palikti vaiką kitam, jam pažįstamam žmogui, prižiūrėti.
Mažylis jau paaugęs, po truputį bando pažinti aplinkinį pasaulį, pradeda šliaužioti. Tačiau jeigu močiutė ką tik atvyko iš kaimo ir įnirtingai veržiasi pabendrauti su anūku tet-a-tet, tai jam vargu ar patiks. Kokia miela senelė bebūtų tau, tavo vaikui ji atrodo svetima. Kol jis močiutės „nepripažins“, nereikėtų mažylio palikti su ja vieno. O ir ištrūkti šiuo metu geriausia tik trumpam – į parduotuvę, pas gydytoją ar kirpėją. Bet jokiu būdu ne visai dienai.
9 – 12 mėnesių
Jeigu būtina, gali geram pusdieniui vaiką palikti kitam žmogui prižiūrėti. Ypač, jei didžiąją laiko dalį mažasis skirs pietų miegeliui.
Pats metas pasirodyti su kūdikiu viešumoje. Kad vėliau nekiltų jokių bendravimo sunkumų, reikia supažindinti vaiką su kitais suaugusiais ir bendraamžiais. Šiame amžiuje vaikui įdomu bendrauti su aplinkiniais, žaisti kieme vaikų aikštelėje. Ne visada bus lengva jį nuraminti, kai namuose turėsiti svečių, nes su visais jis norės bendrauti. Vaikas jau žengia pirmuosius žingsnius, tuo pačiu toldamas nuo motinos. Bet tavo paramos jam vis dar labai reikia.
1 – eri metai
Visą dieną – be mamos
Vaikas jau išmoko vaikščioti ir svaigsta nuo atsivėrusių galimybių – dabar jis gali viską šiame pasaulyje, jis niekuo nesiskiria nuo didelių. Pasijutęs labai savarankišku mažylis dažnai bando nuklysti tolyn nuo mamos. Taip jis tarsi bando įrodyti, jog yra pasiruošęs atsiskirti nuo tėvų ilgesniam laikui. Šiuo emocijomis pertekusiu periodu atžala puikiausiai gali eiti į darželį visai dienai, leisdamas mamai grįžti į darbą. Pasistenk nepraleisti šio momento, kuris trunka tik kelis mėnesius, nes vėliau…
1 – 3 metai
Aš mažas mažutėlis, taigi noriu mamos!
Euforija išgaruoja ir sugrįžta menkavertiškumo jausmas: „Vaikščioti jau galiu, bet esu vis dar mažas. O aplink tiek įdomių dalykų! Ir nesuprantamų. Naujai atsivėrusios galimybės šiek tiek baugina.“ Šis naujas nesaugumo jausmas priklijuoja vaiką prie motinos dar porai metų. Būtent dabar neverta atiduoti vaiko į darželį ar samdyti naują auklę. Geriau jau pamiršk planus grįžti į darbą, nes mažylis jausis vienišas, nemylimas ir paliktas likimo valiai. Šiuo periodu „formuojasi“ daugelis psichologinių problemų, galinčių kaip ledkalnis išnirti iš gelmių ateityje. Todėl geriau būk šalia.
3 – 4 metai
Laikas paleisti mamos sijoną
Pats laikas savarankiškai bendrauti – geriausia vaikų darželyje. Net jeigu vaikas puikiai jaučiasi vien tik su mama, senele ar aukle, jos nesugebės atstoti bendravimo su kitais vaikais. Mažyliui būtina išmokti kurti santykius su bendraamžiais, pažinti socialinę aplinką, nes mokykloje bus per vėlu. Jeigu nenori, kad visą gyvenimą vaikas nepaleistų tavo sijono, paleisk jį pati. Jau metas!
Pabaigai būtina pridurti, kad tai tik rekomendacijos ir orientacinės gaires, nes juk kiekviena mama geriausiai žino, kas ir kada jos atžalai tinka labiausiai.
Sėkmės ieškant savo kelio!
