Buvau užsiminusi apie manęs laukiančias atostogas. Ir tikėsit ar ne, jos atėjo! Pažadėjusi draugams krepšinio gebėjams kokiu nors būdu atkeršyti skriaudėjams ispanams už tai, kad įveikė mūsų vyrus pusfinalyje, susikrovusi minimalias tašeles ir pasiskaičiusi porą knygelių apie vietos papročius iškeliavau į Ispaniją.
Šiandien rytą sutinku Valencijoje. Kuo žymus šis miestas žino dauguma: nuo 1944 metų, kiekvieną paskutinį rugpjūčio trečiadienį čia praūžia Tomatina – pomidorų naikinimo šventė. Jeigu tikrai esate nusistatę prieš šią daržovę, važiuokite į Ispaniją ir suveskite senas sąskaitas.
Panašu, kad vietiniai užlaikę tikrai nemažai neapykantos pomidorams, nes kasmet tonas jų sunaikina – trypimu, mėtymu ir kitokiais būdais. Labai svarbu, kad žaidimas pomidorais netaptų piktu sąskaitų suvedinėjimu tarp žmonių. Šventėje siekiama, kad viskas vyktų draugiškai.
Tačiau stebint iš šalies atrodo, kad ko jau ko, o draugiškumo ten maža. Tėkštelti iš sutęžusio (arba nelabai…) pomidoro draugui į veidą – viena iš šventės užduočių. Ir tikrai ne vienas vėliau namuose skaičiuoja mėlynes, kurios simbolizuoja atremtus pomidoro kirčius.
Vis dėl to , įsisukus į šventės siautulį, pasidaro smagu. Azartas pagauna jau po pirmojo metimo. Tad pažadus jau ištesėjau -su vis dar jaučiamu kartėliu už pralaimėtas pusfinalio varžybas olimpiadoje, paleidau porą tikai gerų metimų. Vadinkim, kad atkeršyta.
Žinoma, tai vis juokai. Na o grįžtant prie šventės – pamatyti verta! Tačiau būčiau norėjusi joje dalyvauti kaip stebėtoja iš balkono… 🙂
Comments are closed.