Populiarioji kultūra VS. Kristus

662 0

Kaip mes turėtume reaguoti į aplink mus esančią kultūra? Ar turėtume jos vengti, ją priimti o gal rasti trečia, vidurinį kelią? Džonatanas Brantas pristato 5 idėjas kartu su būdais jas įgyvendinti.

„Grįžkime i 1988 metus, kai man buvo 17 metų, aš palikau savo pietryčių Angliją ir išskridau mokytis Biblijos Koledže JAV pietvakariuose. Pačioje Teksaso širdyje. Tai buvo (ir tebėra) nuostabi mokykla kuriai aš skolingas už tai kad taip puikiai mane mokė, tačiau su vienu dalyku niekaip negalėjau nesusidirti, tai su jų požiūriu į pasaulietišką kultūrą, ypač prramogų, kurios juos supo.

Pirmąją savaitę koledže pamokos buvo atidėtos visiems tūkstančiui studentų, kad būtų surengtas piketas prie kino teatro dėl naujai pasirodžiusio filmo „The Last Temptation of Christ“ . koledžo prezidentė pridūrė, kad per visą savo, kaip pilnametės, gyvenimą yra mačiusi tik 2 filmus. Taipogi nekrikščioniškos muzikos ar radijo stočių klausymas buvo uždraustas.

Visi šie dalykai nebuvo man visiškai nauji, nes augau charizmatiškuose namuose – bažnyčioje ir manes nedomino muilo operos, nekrikščioniškos knygos. Tačiau persikėlimas į šitą koledža buvo tarsi perėjimas iš ramių sekmadienio stadiono vaaržybų į profesionalų lygą ar iš malonaus vietinio vikaro iškart pas Ispanijos inkvizitorių. Aš toli gražu nebuvau maištingas mokinys, tačiau praleisdavau vakarines pamaldas kad nueičiau pažiūrėti kokį pigų filmą. Taipogi skaičiau visas pasitaikiusias noveles ir mes dažnai klausydavomės pasaulietiškų radio stočių sa

avo kambariuose. (mes su kambariokais žinojome, kad Dievas yra mūsų pusėje).

Nemažai kas pasikeitė nuo 1988 metų.. net krikščioniškasis požiūris i pasaulietinę kultūrą. Kaikurios jaunimo ministerijos buvo apkaltintos tuo, kad paaugliai gali žiūrėti tokius filmus, kuie tėvų jaunystėje buvo uzdrausti.“

Visi mes turime savo nuomonę apie pasaulietinę kulturą, tačiau visvien nė vienas negali jos išvengti. Jaunas Romos katalikas rasytojas Tom Beaudoin savo knygoje „ Virtual Faith: The Irreverent Spiritual Quest of generation X“ aprašė pasinėrimą į dabartinę kultūrą kaip charakterizuojantį jo kartos požymį. Ir neatrodo kad ateities kartos su kuriomis tenka dirbti būtų į tap asinerusios mažiau. Šią problemą apibudina Bishop Leslie Newbiggin : „ jei norime sužinoti apie vandenį, žuvies juk neklausiame“. Kitais žodžiais būtų mes esame taip panirę į šiuolaikinę kultūrą, kad mums nrint matyti aisškiai ir teeisti teisingai reikia labai stiprios valios ir Dievo pagalbos.

Štai nurodyti žingsniai padės jaunimui susivokti šioje kultūroje. Bet pirma reikia aptarti mūsų populiariosios kultūros stipriasias ir silpnasias grandis.

Šiam tikslui pasiekti mes naudosime klasikinius teologijos pagrindus ištirti bazžnyčios bei kultūros tarpusavio santykius, H. Richard Niebuhr knygą pavadinimu „Kristus ir kultūra“. Šiai knygai yra paimti 1950-ųjų metų pavydžiai pakeisti keletu šiuolaikinių.

Autorius pasirinko būtent grumtynes kad parodytų bažnyčios bei kultūros santykius. Kaip ir buvo sakyta, kultūra yra tai, ko neišvengsi. Kaip Meilė ar paprasčiau ta

ariant Kalėdos. Ji visur aplink mus. Klausimas „ką reikia padaryti, kad susigražinti Kristaus autoritetą bei išlaikyti krikščionybę?“. Kaip tai padaryti? Apžvelgsime penkias pozicijas Kristaus ir kultūros, nuo pačios negatyviausios iki pozityviausios. Visos jos yra pagrįstos istoriniu bei biblijiniu motyvu.

Pirma pozicija. „Kristus prieš kultūrą“ – VENGIMAS

Yra krikščiomių, kurie mano kad vienintelis santykis su kultūra yra visiškai jos vengti. Anksčiau tai buvo viduramžių monarchų poziciją, o šiais laikais tai primena tą koledžą kurį lankiau. Niebuhr nesutinka , nes tam tikru požiūriu bažnyčios istorijoje tai buvo būtina,nes bažnyčia tapo neatsiejamai susijusi ir priklausoma nuo ją supančios kultūros. Bet problema yra tame, kad nors ir jaunuoliai taps vienuoliais atsiskyrėliais, jie niekada visisškai neišvengs aplinkinės kultūros. Ir reikalavimas atsisakyti kulturos o ne davimas jiems patiems susivokti prives prie to, kad jie viską tiesiog nuris nė nepagalvodami.

Praktiški patarimai:

– ši pozicija mums sako, kad jei norime sekti Jėzų, turime prisibraižyti raudonų linijų ir saugotis kad jų nepažeistume. Susidaryti sarašą populiariosios kultūros aspektų.

– Pasiimti šventadienio poilsį nuo visų pramogų, žurnalų, laikraščių, televizijos, radijo, muzikos. Pažiūrėk kaip tavo protas į tai reaguos.

Antra pozicija „Kristaus ir Kultūros paradoksas“ – APDAIRUMAS

Antroji pozicija yra artimai susijusi su pirmąja. Tačiau nėra jokio reikalo vengti visuomenės ir sleptis krikščioniškoje subkultūroje. Krikščionys ginčijasi dėl to kad norint gyventi prasmingai, reikia apdairumo. Vi

isą supančią kultūrą reikia vertinti labai jautriai, apgalvotai bei kritiškai. Kitaip tariant turime išmokti įžiūrėti žinutes, kurias siunčia šiuolaikinė kultūra. Autorius kaip tinkamą pavyzdį mato protestantą reformatorių Martiną Liuterį.

Apdairumo pavyzdys, tinkantis šiai temai sako ne „nežiūrėk televizoriaus!“ bet „išsiaiškink padarinius ir neleisk jiems tavęs užvaldyti“.

Praktiniai patarimai:

– surask laiko ir paskaityk įvairių (krikščioniškų ir nekrikščioniškų) straipsnių bei komentarų,kaip žiniasklaida mus veikia – seksas, reklama, žiaurumas.

– Subalansuok pasaulinės kultūros įsisavinimo kiekį su dvasine kultūra. Tai yra, skaityk Bibliją ir kitas panašias knygas tiek pat kiek ir romanus, žurnalus ar noveles.

Trečia pozicija „Kristus – kultūros keitėjas“ – ĮSIPAREIGOJIMAS

Baimė gali būti traumuojanti. Labai daug neigiamų emocijų gimsta iš baimės. Štai ką populiarioji kultūra daro su krikščionimis. Bet pagrindinė pozicija nebemato kultūros kaip vien tik blogos, negatyvios. Niebuhr mano, jog šios pozicijos pradininkas yra Šventas Augustinas. Ši grupė toil gražu neliepia atsiriboti nuo kultūros. Šiais laikais yra ieškoma būdų pritraukti žmones I

. . .

Autoriaus nuomone kiekviena nauda šios pozicijos kyla iš to, kad Krikščionybė yra salygojama kultūros. Norime mes to ar ne, mūsų bažnyčios, mūsų Biblijos suprantamybė bei vertybės – viskas yra valdoma išorinio pasaulio doktrinų. Jei esame pakankamai drąsūs, galime griebtis ir įvertinti Kristaus kūną šiandieniniame bei rytojaus pasaulyje.

Praktiniai patarimai:

– skaityk daugiau knygų apie kr

rikščionis kitose šalyse. Atkreipk dėmėsį į fatus, kurie pasirodys keisti ar nepriimtini tau. Paklausk savęs kas elgiasi labiau pagal Bibliją : tu ar jie?

– Apgalvok tuos aspektus kuriais galėtum apibūdinti mus supančia kultūrą bei priešingąją krikščionišką kultūrą.

Jonathan Brant grindžiasi Pietų amerika dirbdamas Anglikonų vyskupijai Urugvajuje. Jis dirba su jaunimo bei socialiniais projektais.

Sekantis žingsnis būtų pradėti darbą su jaunimu. Tačiau jei norite patys įsigilinti į šią medžiagą, štai pora rekomenduojamų knygų.

Niebuhr, H.R. (1951) Christ and Culture, New York: Harper and Row

(klasikinio sunki, tačiau verta būti perskaityta)

Newbiggin, L. (1989) The Gospel in a Pluralist Society, Grand Rapids: Michigan

(misionieriška didnga knyga supažindinanti su kultūra bei evangelija)

Beaudoin, T.M. (1998) Virtual Faith, Jossey-Bass: San Francisco

(jaunesniems skaitytojams)

Romanowski, W.D. (2001) Eyes Wide Open, Grand Rapids: Brazos Press

(puiki knyga plačiau apie APDAIRUMĄ/ĮSIP[AREIGOJIMĄ kaip stadijas)

Johnson, R.K. (2000) Reel Spirituality, Grand Rapids: Baker Academic

(pozytivesnė SUSIDŪRIMO teorija)

Join the Conversation

×
×