TURINYS
ĮVADAS 21. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIAI 42. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PRIEMONĖS 73. GRUPINIAI SPRENDIMŲ PRIĖMIMAI 84. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA 94.1. MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA (MTP) 94.2. MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS KOMPONENTAI 114.3. MOKYKLŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS IR SU JUO SUSIJUSIOS PROBLEMOS 135. IŠVADOS 14LITERATŪRA 15ĮVADASValdymo sprendimų priėmimas – bet kurios organizacijos valdymo sudėtinė dalis. Dar daugiau – tai vienas esminių vadovų, kaip specifinės personalo kategorijos, veiklos elementų.Vadovo sugebėjimas priimti valdymo sprendimus žymia dalimi nulemia sėkmingą organizacijos funkcionavimą ir vystymą. Tuo tarpu Lietuvoje valdymo sprendimų priėmimo klausimams skiriamas nepakankamas dėmesys. Užsienio vadybos literatūroje valdymo sprendimų priėmimo tiek teorinės, tiek praktinės problemos užima tikrai reikšmingą vietą. Vadybos moksle yra susiformavusi savarankiška vadybos teorijos kryptis, savo tyrimų objektu išskirianti vadybinius sprendimus organizacijoje. Pagal valdymo funkcijos esmę, bet kuris vadovas organizacijoje, atlikdamas jam patikėtą valdymo funkciją, turi priimti valdymo sprendimus. Taigi, valdymo sprendimai yra priimami, atliekant tiek planavimo, tiek bet kurią kitą valdymo funkciją. Visais atvejais turi būti priimtas pats efektyviausias ir optimaliausias sprendimas, nes tik tuomet organizacija pasieks gerų rezultatų, jos viduje vyraus harmonija. Sprendimų priėmimas yra neatskiriama šiandieninio pasaulio dalis. Sprendimus priimame kiekvieną dieną tiek darbe, tiek savo buityje. Sprendimų priėmimas labai svarbus organizacijos, kuris lemia tolimesnę sėkmę, o neretais atvejais ir organizacijos išlikimą Mes visuomet esame socialinėje erdvėje, kur kas nors jau yra priėmęs daugybę sprendimų. Galima teigti, kad anksčiau priimti sprendimai lemia šios erdvės struktūrą. Mūsų organizacijos taip pat sudarytos iš kieno nors kadaise priimtų sprendimų. Apskritai galima teigti, kad visas mūsų gyvenimas susideda iš problemų ir sprendimų, kuriuos mes priimame (arba nepriimame), kad įveiktume tas problemas.Prieš nagrinėjant sprendimų priėmimo procesą būtina patikslinti, kuo skiriasi sąvokos „spręsti“ ir „priimti sprendimus“. Spręsti –reiškia pasirinkti vieną iš alternatyvų. Sprendimai reikalingi, kai norima korporacijos padėti nedera su esama. Vargu ar kasdieniame gyvenime daugelis žmonių priima sprendimus pagal sisteminės analizės metodą, vertina alternatyvas, nustato tenkinančio sprendimo kriterijus. „Sprendėjas“ gali ir neįsisąmoninti sprendimo. Jis gali būti veikiamas pasąmonės impulsų, kitų žmonių patarimų ir pan., t. y. nepriiminėti sprendimų tikrąja šio žodžio prasme [10, p.6-7].
Sąvoką „sprendimų priėmimo procesas“ taikyti valdžios struktūrų veiklai irgi neprasminga. Sprendimai ten atsiranda ginčijantis, užkulisinės kovos, peštynių metu. Siekiama, kad žmonės tikėtų antžmogišku elito gebėjimu „spęsti“ jų problemas. Rasti atsakingą už priimtą sprendimą neįmanoma, nes to, kas vyksta aparato gelmėse, negalima apibūdinti remiantis šia sąvoka. Sparti gyvenimo kaita XXI amžiuje švietimo sistemai kelia naujus reikalavimus. Į juos visuomenė gali atsakyti tik remdamasi šiuolaikine, nuolat atsinaujinančia švietimo sistema, pajėgsiančia parengti išsilavinusią asmenybę ir lanksčią darbo jėgą, galinčią sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkoje [13, p. 60 – 61]. Vienas iš švietimo kokybinių ir kiekybinių rodiklių yra bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. Pertvarkant visą švietimo sistemą, optimizuojant mokyklų tinklą, sprendimus turi priimti ne tik ŠMM darbuotojai, bet ir savivaldybių švietimo komiteto darbuotojai, mokyklų vadovai, mokytojai, mokinių tėvai ir mokiniai [12].Kokybės vadybos sistemaŠio darbo tikslas yra paanalizuoti literatūrą, kurioje rašoma apie sprendimo priėmimus. Apžvelgti mokyklų tinklo optimizavimo Lietuvoje problemas, paaiškinti mokyklų tinklo optimizavimo būtinumą.Darbo uždaviniai:1. Apžvelgti mokslinėje literatūroje aprašomus sprendimų priėmimo modelius.2. Apžvelgti mokslinėje literatūroje aprašomas sprendimų priėmimo priemones3. Aptarti grupinių sprendimų priėmimo privalumus ir trūkumus4. Paanalizuoti mokyklų tobulinimo programą (MTP) valstybiniu lygmeniu.5. Išskirti MTP komponentus.6. Aptarti mokyklų tinklo optimizavimo būtinumą Lietuvos švietimo politikos sistemoje.7. Išanalizuoti su mokykl…ų tinklo optimizavimu susijusias problemas.1. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIAISkirtingi autoriai nurodo skirtingus sprendimų priėmimo modelius štai A. Šalčius savo monografijoje “Organizacijų valdymo principai” (1998) supažindina su klasikiniu ir administraciniu sprendimų modeliu, H. Simonas išskiria struktūruotą sprendimų priėmimo modelį. Dar literatūroje yra aprašytas sisteminis sprendimų priėmimo modelis ir ciklinis sprendimų priėmimo modelis.
Klasikinis modelis Administracinis modelis1. Sprendimą priimantis asmuo siekia žinomų ir suderintų tikslų. Problema nustatyta ir tiksliai suformuluota.2. Vadovas siekia aiškumo. Panaudoja visą būtiną informaciją, įvertina visus galimus sprendimo variantus ir pasekmes.3. Žinomi alternatyvų įvertinimo kriterijai. Vadovas parenka tą variantą, kurio pasekoje galima būtų gauti didžiausią ekonominę naudą organizacijai.4. Vadovo veikla racionali, jis logiškai vertina variantus, paskirsto prioritetus. Jo pasirinkimas geriausiai atitinka organizacijos tikslų siekimą. 1. Sprendimo tikslai neaiškūs, tarpusavyje konfliktuoja. Vadovai dažnai nežino, kokios yra organizacijoje problemos ir galimybės.2. Racionalios sprendimo priėmimo procedūros supaprastinamos.3. Racionalaus sprendimo paieška – ribota.4. Vadovus tenkina sprendimo priimtinumas, jie nesiekia sprendimo maksimizavimo. Priimtinumą sąlygoja ribota informacija ir dalinai – neaiškūs maksimizavimo kriterijai.1. Tikslų aiškumas, problemos suvokimas.2. Visiškas situacijos apibrėžtumas.3. Išsami informacija apie sprendimo variantus ir galimus rezultatus.4. Racionalus pasirinkimas naudingų rezultatų maksimizavimui. 1. Neaiški problema ir tikslai.2. Situacijos neapibrėžtumas.3. Ribota informacija apie sprendimų variantus ir galimus rezultatus.4. Priimtinumas sąlygojamas intuicijos ir koalicijos.
Sisteminis sprendimų priėmimo modelis. Sisteminis modelis yra tam tikra koncepcinė schema, apibūdinanti racionalų problemų sprendimo procesą. Sprendimų priėmimo proceso struktūra sisteminės analizės požiūriu pasižymi tam tikru bendrumu ir vertinama kaip logiškai susijusių etapų seka. Šie etapai apibūdinami pagal paprastą schemą. Nors problemų prigimtis būna labai įvairi, sprendimų priėmimo forma yra standartinė. Antra vertus, aprašoma koncepcinė schema negali pati savaime, be žmogaus, priimti sprendimų. Tai – tik patogus modelis, padedantis spręsti problemas, veiklos tyrimo ir pertvarkymo priemonė.Sprendimo priėmimas yra varianto pasirinkimas iš daugelio turimų. Tai pagrindinė vadybininko funkcija. Herbertas Simonas (Herbert Simon) [9, p. 29-35] išskyrė du sprendimų tipus:• užprogramuoti – žinomų, besikartojančių problemų sprendimai, kai mintys jau būna susiformavusios;• neužprogramuoti – naujų, dar neišspręstų problemų sprendimai.
Vietoj „geriausio sprendimo“ vartoju „tenkinančio sprendimo“ sąvoką, nes daugeliu atvejų ieškoma tenkinančių alternatyvų. Anot H. Simono, vadovai siekia ne „didžiausio, o juos tenkinančio pelno“.Nors sprendimų priėmimas suprantamas kaip pavienis aktas, jis yra sudėtingas ir sudarytas iš kelių etapų. Anot H. Simono, yra trys sprendimų priėmimo etapai. 1 pav. pateikta bendra struktūruoto sprendimų priėmimo modelio schema: • apmąstymas;• sprendimo variantų kūrimas;• pasirinkimas.Ar rezultatai bus kokybiški, priklausys nuo to, kiek laiko galėsite skirti problemai spręsti. Etapus galima suskaidyti į smulkesnius žingsnius. 1 pav. Struktūruotas H. Simono sprendimų priėmimo modelis. H. Simonas išskiria šiuos etapus:Štai Šalčius A (2 pav.) išskiria tokius valdymo sprendimo priėmimo pagrindinius etapus:
Taikant struktūruotą modelį ne visuomet iš karto gaunamas tenkinantis rezultatas. Ilgainiui gali pasikeisti problemos, kriterijų supratimas, gali prireikti pergalvoti pačią problemą ir pakartoti visą ciklą iš naujo. Todėl daug patogesnis yra ciklinis sprendimų priėmimo modelis, kuris yra pateiktas 2 pav. [14, p. 4]
Ciklinis sprendimų priėmimo modelis2. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PRIEMONĖSYra sprendimo priėmimo priemonių, kurios palengvina struktūruoto modelio taikymą [14]. Pavyzdžiui:1. Sąrašai. Sprendimo variantų sąrašo sudarymas gali padėti išsirinkti geriausią variantą2. Dvimačiai sąrašai1 lentelėje pateikiamas paprastas dvimatis sąrašas. Pirmiausia jame išvardijami visi galimi variantai, o tuomet nurodomi jų sąlyginiai pranašumai ir trūkumai.1 lentelė. Dvimatis sąrašasSprendimo variantai Pranašumai Trūkumai
3. MatricaMatrica – tai dvimatė sąrašo forma, leidžianti greičiau palyginti sprendimo variantus. Ji ypač tinka tuomet, kai variantus reikia palyginti pagal kelis skirtingus kriterijus. Kriterijai Jums gali būti nevienodai svarbūs. Atsižvelgiant į svarbumą, juos galima pažymėti, pavyzdžiui, tam tikru sutartinių ženklų skaičiumi. Nors toks variantų pateikimas ir nenurodo „geriausio“, tačiau yra naudingas dėl daugelio priežasčių:
• paaiškėja variantai, kuriuos reikia iš karto atmesti;• atkreipiamas dėmesys į sąlyginį skirtingų kriterijų svarbumą;• paaiškėja, ar reikia papildomos informacijos galutiniam pasirinkimui.4. Proto šturmasProto šturmo terminas apibūdina idėjų kūrimo būdą. Šis būdas leidžia daug laisviau mąstyti, „proto šturmo“ metu kyla kur kas daugiau idėjų nei veikiant pavieniui. Ši technika nepakeičiama vykdant antrąjį struktūruoto sprendimų priėmimo etapą. Proto šturmas susideda iš dviejų aiškių etapų:• idėjų kūrimo;• idėjų vertinimo.Išskirti etapus būtina dėl to, kad kiekviename jų naudojamas skirtingas mąstymo būdas: kūrimo etape – kūrybinio, arba divergentinio (išplečiamojo), mąstymo būdas, vertinimo etape – analitinis, arba konvergentinis (susiaurinantis), mąstymas. Pirmojo etapo tikslas yra idėjų kūrimas. Kol jis neužbaigtas, reikėtų susilaikyti nuo bet kokių vertinimų. Pirmajame etape siekiama, kad idėjų srautas tekėtų laisvai ir nenutrūkstamai. Neturi būti atmetama nė viena mintis, kad ir kokia juokinga ji būtų. Visi pasiūlymai turi būti užrašomi lentoje ar popieriuje – tai skatina atsirasti naujas idėjas. Kai kurie specialistai pataria iš pradžių penkias minutes patylėti, kad visi dalyviai spėtų užsirašyti savo idėjas, prieš pasidalydami jomis su grupe.Antrąjį – idėjų vertinimo – etapą geriau pradėti po pertraukos. Kai kas netgi mano, kad atrinkinėti idėjas turėtų kita komanda, nedalyvavusi proto šturme. Kad ir kas tai darytų, vertinimo ir atrankos procesas privalo būti sisteminis ir racionalus. Nesisteminio kūrybinio mąstymo laikai jau praėjo. Proto šturmo koncepcija yra labai paprasta, bet ją taikyti nėra lengva. Didžiausias kliuvinys – žmonių santykiai. Dalyviai turi jaustis laisvai, būti atsipalaidavę ir nebijoti kalbėti „kvailų“ dalykų proto šturmo metu. Tam, kad procesas būtų veiksmingas, jam turi vadovauti tinkamas lyderis – valdyti šį procesą, padėti grupei pereiti visus etapus.3. GRUPINIAI SPRENDIMŲ PRIĖMIMAIGrupinis sprendimas gali būti priimtas panaudojant įvairias formas:1. Interaktyvi grupė – elementariausia kasdieninė forma – penkiaminutė, gamybiniai pasitarimai. Suformuota grupė iš pavaldinių, kurie kartu su vadovu dalyvauja teisingo sprendimo ieškojime. Sprendimas dažniausiai priimamas balsavimu. 2. Nominali grupė – kartais vadovai pavaldinių tarpe turi “nesveikai” dominuojančių. Tokie asmenys užgožia kitus ir jų nuomonę. Tada netinka interaktyvi grupė. Naudojama nominali grupė – jos nariai savo nuomonę pateikia raštu. Vadovas pateiktas nuomones susistemina, vėliau sprendimą nariams pateikia taip pat raštu. Po to vadovas organizuoja diskusiją, paprašo konkretaus asmens savo nuomonę pagrįsti. Sprendimas, aptarus teiginius, priimamas slaptu balsavimu.3. Delfi grupė – formuojama tik iš ekspertų, kurie gali būti iš vidinės aplinkos arba nepriklausomi. Šios grupės naudojamos tik labai sudėtingų problemų sprendimui, kurie užtrunka neribotą laiką. Delfi vadovas pateikia klausimą, ekspertai raštu pateikia nuomones. Vadovas apibendrina ir vėl pateikia ekspertams., kurie susipažinę vėl rašo kitą sprendimą. Taip apklausa vyksta tol, kol visi ekspertai prieina bendros nuomonės.2 lentelė. Grupinių sprendimų priėmimo privalumai ir trūkumaiPrivalumai Trūkumai 1. Išsami problemos analizė ir platus požiūris į ją.2. Daugiau pasiūlymų, faktų, alternatyvų.3. Diskusijos metu patikslinama problema, sumažinamas neapibrėžtumas galimų veiklos variantų požiūriu.4. Didina pasitenkinimą darbine veika, skatina aktyvumą ir savirealizaciją. 1. Reikalauja daug laiko.2. Galimi kompromisiniai sprendimai, kurie netenkina nei grupės narių, nei vadovo.3. Grupinis mąstymas: grupės normos neleidžia pateikti skirtingos nuomonės.4. Nėra atsakomybės už priimtą sprendimą.4. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKARuošiantis optimizuoti mokyklų tinklą, ypač svarbus darbas tenka savivaldybės tarybai. Pradėti mokyklų tinklo pertvarką turėtų siūlyti politikai. Jie, o ne savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovai ar specialistai turėtų pateikti visuomenei savivaldybės mokyklų tinklo viziją. Mokyklų tinklo pertvarka pradedama planuoti tik gavus Savivaldybės tarybos ar Švietimo komiteto įgaliojimus. Kyla klausimas, kas geriau?4.1. MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA (MTP)Mokyklų tobulinimo programa – tai didžiausias nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos švietimo pertvarkos projektas, pirmiausia skirtas V – X kl. moksleivių ugdymo kokybei bei švietimo vadybai pagerinti [14].Mokyklų tobulinimo programos pradžia – dar 1999 m. vasarį Seimo švietimo komitete pateiktas siūlymas vykdyti programą, kurios tikslas – iš esmės pagerinti pagrindinių mokyklų V-X klasių moksleivių mokymosi laimėjimus, patobulinti jų mokymosi aplinką ir kokybę.Mokyklų tobulinimo programa – svarbi Lietuvos švietimo sąlygų gerinimo dalis. Pasak buvusio Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus, mokymo turinys artinamas prie gyvenimo reikmių, stengiamasi mokyti žmogų savarankiškumo ir darbo komandoje, matyti įvairių gyvenimo sričių problemas ir jas spręsti. Tokio mokymo kokybės lygio siekiama įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą. “Programos pradžioje kalbėjome apie siekį Lietuvos tūkstantmečiui skirti tūkstantį renovuotų mokyklų. Tačiau greitai supratome, kad atnaujinti langai ir stogai – tai dar nereiškia pagerėjusių mokymosi rezultatų. Šiandien jau trečius metus vykdoma Mokyklų tobulinimo programa – tai pavyzdys, kaip sistemiškai modernizuojama švietimo sritis. Įsitikinęs, kad jau po kelių metų tai matysime mūsų vaikų pasiekimuose”, – sakė MTP pristatyme dalyvavęs buvęs LR švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius [16]. Mokyklų tobulinimo programos tikslas – pagerinti šalies V – X klasių mokinių pasiekimus modernizuojant bendrąjį lavinimą ir užtikrinant veiksmingą ir racionalų švietimui skirtų lėšų panaudojimą. Programos poveikį pajus visa bendrojo lavinimo sistema – keliama mokytojų kvalifikacija, diegiami nauji vadybos, mokymo ir mokymosi bendradarbiaujant tarp skirtingų mokyklų ir mokyklų bendruomenių grupių principai atsilieps švietimo stiprėjimui ir tobulėjimui.Mokyklų tobulinimo programa – didžiausias Lietuvos bendrojo lavinimo investicinis projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Jo biudžetas siekia 180 mln. litų, iš kurių per 100 mln. litų sudaro Pasaulio banko paskola, kuri bus pradėta grąžinti 2007 m., o baigta – 2019 m. Už pasiskolintus iš PB pinigus šalies mokykloms perkamos šiuolaikiškos mokymo priemones, programinė įranga, mokykliniai autobusai, renovuojamos mokyklos, finansuojamos užsienio specialistų konsultacijos. Už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių lėšas finansuojamas įvairių metodikų bei mokymo programų rengimas, mokytojų ir mokyklų direktorių kvalifikacijos kėlimo seminarai, švietimo valdymo, politikos analizės, moksleivių pažangos vertinimo sistemų sukūrimas [17].Įgyvendindama Mokyklų tobulinimo programą (MTP), šalies Švietimo ir mokslo ministerija 2004 m. lapkričio mėn. išleido Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas ir šių rekomendacijų darbo sąsiuvinį. Jų tikslas – padėti šalies savivaldybėms parengti mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.Lietuvoje mokyklų tinklą pertvarkyti pradėta prieš penkerius metus. Mokyklų tinklo pertvarkos planas įgyvendinant MTP. Yra akcentuojama, kad vykdant mokyklų tinklo pertvarką būtina tartis, konsultuotis, derinti sprendimus su vietos politikais, mokinių tėvais, mokytojais, vietos bendruomenėmis. Šalies pedagogų bendruomenės tarpe mokyklų tinklo pertvarka priimama itin jautriai – šalyje kasmet mažėjant mokinių, reikia apsispręsti, kaip geriau organizuoti mokyklų veiklą, kad nenukentėtų vaikų ugdymo kokybė. Mokyklų tinklo pertvarkos metodinės rekomendacijos siekia padėti išlaikyti švietimo kokybę, prieinamumą bei lygias galimybes mokiniams [12]. 2004 m. programos rezultatus labiausiai junta mokyklų moksleiviai. 2003/2004 m. rudenį ir žiemą Kauno technologijos universiteto socialinių tyrimų laboratorijos, vadovaujamos prof. Gedimino Merkio, atliktas mokyklų tinklo pertvarkos kokybinis ir kiekybinis tyrimas nagrinėjo, kaip moksleiviai vertina anksčiau lankytą ir po tinklo pertvarkos naujai lankomą mokyklą. Pasirodo,… kad net pagal 16 iš 19 kategorijų 750 apklaustų moksleivių vidutiniškai geriau vertino naujas mokyklas [7].Ypač geriau vertintas mokyklos lygis ir prestižas, bibliotekos ir kompiuterių klasės įrengimas, mokytojų sugebėjimas sudominti dėstomais dalykais. Po pertvarkos moksleiviai pastebi ir pagerėjusią materialinę ir fizinę aplinką, higieną ir sveikatos priežiūrą. Moksleiviai sako, kad pagrindinėse mokyklose jiems mieliau bendrauti su bendraamžiais, gražesnis laisvalaikis ir šventės. Tačiau tyrimas nustatė, kad moksleiviai naujose mokyklose dažniau pavargsta, reikliau žiūrima į jų pažangumo rodiklius.Programoje dalyvaujančios pagrindinės mokyklos MTP dėka gaus materialinę paramą – mokymo priemonių, baldų, programinės įrangos, bus aprūpintos geltonaisiais autobusiukais. Tai papildys ir nemateriali parama – mokytojų tobulinimas, jų kvalifikacijos kėlimas išugdant juos darbui su veiksmingesnėmis metodikomis ir naujesnėmis priemonėmis. Paruoštais naujais mokymo metodais ir technikomis galės naudotis visos Lietuvos mokyklos. Programos pabaigoje 400 pagrindinių mokyklų visoje Lietuvoje bus aprūpintos mokymo priemonėmis bei virtualios aplinkos ir intraneto programine įranga, 6000 mokytojų ir 400 vadovų patobulins savo profesinę kompetenciją. Iš viso švietimo darbuotojų kvalifikacijai kelti savivaldybės gaus apie 4,5 mln. litų investiciją įvairių mokymų formomis [16].Viena svarbiausių programos dalių – Švietimo kokybės vadybos sistemos (ŠVIS) sukūrimas – suteiks galimybę efektyvinti švietimo sistemos veiklą; laukiamas šio komponento rezultatas – pagerėsianti vadovų vadybinė kompetencija ir švietimo kokybės vadyba. Apmokyti specialiuose mokymuose, gaudami tikslią ir išsamią informaciją apie mokyklų būklę (tiek materialinę, tiek moksleivių pažangumo/mokyklos kultūros), švietimiečiai galės atsakingai formuoti švietimo politiką, priimti pagrįstus ir reikalingus sprendimus. Kol kas miestuose ir rajonuose, kuriuose mokyklų tinklas nepertvarkytas, dėl šios pertvarkos kyla karščiausios diskusijos. Kitose vietovėse – pavyzdžiui, Utenos rajone, kuriame liko tik viena vidurinė mokykla – mokyklų bendruomenės jau sunkiai įsivaizduoja “ilgąsias” mokyklas: lankydami pagrindines mokyklas ir gimnazijas, šiuo metu jie patenkinti buvusia pertvarka.Mokyklų tobulinimo programos įgyvendinimu rūpinasi prie Švietimo ir mokslo ministerijos įkurta tarnyba; į MTP yra įtrauktos rajonų savivaldybės, jų švietimo skyriai, mokyklų bendruomenė, užsienio konsultantai [2, 3, 4, 5, 12].4.2. MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS KOMPONENTAIMokyklų tobulinimo programa sudaryta iš penkių pagrindinių komponentų: • Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimo.• Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimo.• Energijos išlaidų mažinimo ir higienos sąlygų gerinimo.• Mokyklų tinklo optimizavimo.• Programos koordinavimo. Jos poveikį turėtų pajusti visa švietimo sistema – keliama mokytojų kvalifikacija, diegiami nauji vadybos, mokymo ir mokymosi bendradarbiaujant tarp skirtingų mokyklų ir mokyklų bendruomenių grupių principai atsilieps švietimo stiprėjimui ir tobulėjimui [14]. Kiekvienas programos komponentų įgyvendinamas remiantis moksleivių pažangos tyrimais, vadovaujantis mokykloms vedamuose seminaruose teikiama medžiaga. Tam, kad galėtų tobulėti viduje, kiekviena mokykla nuo 2004 m. rugsėjo 1-osios vykdo savo įstaigos vidinį auditą, kuriame atspindės ir kiek kitokiais pjūviais patikslins išorinis auditas – taip sužinojusi savo stipriąsias ir silpnąsias puses mokykla turės galimybę į jas atsižvelgti ir labiau atitikti mokinių tobulėjimo poreikius. Mokyklų tobulinimo programa susideda iš kelių elementų [17]:A komponentas „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ B komponentas “Švietimo kokybės vadybos sistema” 1 dalinio komponento “ŠVIS” priemonių planas 2 dalinio komponento “Politikos analizė” priemonių planas3 dalinio komponento “Moksleivių pažangos vertinimas” priemonių planas4 dalinio komponento “Vidaus ir išorės auditas” priemonių planas.C komponentas “Energijos išlaidų mažinimas ir higienos sąlygų gerinimas”D komponentas “Mokyklų tinklo optimizavimas”E komponentas “Mokyklų tobulinimo programos koordinavimas”Mokyklų tobulinimo programos D komponentasMokyklų tinklo optimizavimo paskirtis – sukurti tokią mokyklų sistemą, kuri leistų kiekvienam mokiniui įgyvendinti savo teises į kokybiškas mokymosi sąlygas, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą, išsilavinimo įgijimą pagal valstybės numatytus standartus.Mokyklų tinklo optimizavimas turi atitikti šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikius bei paklausą ir realias finansines valstybės, savivaldybių galimybes bei padėti įgyvendinti bendruosius plėtotės tikslus: greičiausiais tempais pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, padidinti prieinamumą ir puoselėti socialiai teisingas lygias galimybes, padaryti visą švietimo sistemą veiksmingesnę ir darnesnę. Prieš metus parengtas kaip projektas, dvylikos autorių kolektyvo ir dar šešių talkininkų iš šešių bandomųjų savivaldybių, atrinktų konkurso tvarka, darbas šiandien tapo svarbiausiu Mokyklų tobulinimo programos D komponento parengtu dokumentu. Jo sukūrimą konsultavo Didžiosios Britanijos Lisco universiteto profesorius dr. Haris Tomlinsonas (Harry Tomlinson) ir Bato universiteto profesorius dr. Maikas Volosas (Mike Wallace), o didžiausią darbą atliko Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Stanislava Strolaitė.“Mokyklų tinklo pertvarka turi būti dialogas tarp atsakingų darbuotojų ir mokyklų bendruomenių. Kita vertus, ligšiolinė praktika rodo, kad rajonuose, kurie nedelsė pradėti mokyklų tinklo pertvarkos, ji pavyko geriau ir jau dabar mokyklos yra geriau aprūpintos bei atitinka vaikų poreikius. Mokyklose nelieka antros pamainos, pagerėja mokymosi sąlygos bei saugumas, mokyklų aprūpinimas”, – sakė Mokyklų tobulinimo programos “D” komponento “Mokyklų tinklo optimizavimas” vadovė Regina Klepačienė [15].Sparčiai šuoliuojanti mokyklų reforma veikia visas mokymosi įstaigas, tik vienas daugiau, kitas mažiau. Rajonų savivaldybės nori kuo greičiau pertvarkyti mokyklas, nors Švietimo ir mokslo ministerija tai padaryti rekomenduoja iki 2010–2012 m. [6, p.14 – 15].Šalies pedagogų bendruomenės tarpe mokyklų tinklo pertvarka priimama itin jautriai – šalyje kasmet mažėjant mokinių, reikia apsispręsti, kaip geriau organizuoti mokyklų veiklą, kad nenukentėtų vaikų ugdymo kokybė.Švietimo ir mokslo ministras tvirtino, kad reikalinga Švietimo įstatymo pataisa, kuri leistų mokykloms ir savivaldybėms pačio…ms spręsti, ar reikia turėti gimnazijose žemesnes klases. Prasidėjo pagrindinių mokyklų tuštėjimo metas, kadangi kiekvienas tėvas nori leisti savo vaiką į gimnaziją. [1, p. .6 – 7]. Kita vertus, pagrindinėse mokyklose ilgainiui susikaups tie vaikai, kuriais tėvai nelabai rūpinasi. Didelė problema ir tvarkaraštyje atsiradę milžiniški “langai”, ir per maži mokykliniai autobusiukai nepajėgiantys išvežioti visų vaikų. Ministras teigė, kad mažėjant gimstamumui, bet nemažinant studentų skaičiaus, labiausiai nukenčia profesinio rengimo mokyklos, nes abiturientai turi galimybę stoti į aukštąsias mokyklas, kolegijas, nors daugelio pasirengimas toli gražu neatitinka aukštųjų mokyklų reikalavimų.4.3. MOKYKLŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS IR SU JUO SUSIJUSIOS PROBLEMOSDidžiausia problema – kasmet vis mažėjantis gimstamumas.[3, 4, 5] Jau dabar žinoma, kad 2012 metais, kai bus baigiama švietimo reforma, Lietuvoje mokinių bus 200 tūkst. mažiau nei dabar. Švietimo ir mokslo ministras R.Motuzas pareiškė, jog dauguma savivaldybių skuba pertvarkyti visas mokyklas. „Išgrynintose“ gimnazijose lieka tik IX–XII klasės, nors daugelio mokinių tėvai pageidauja, kad gimnazijose vaikai galėtų mokytis bent nuo V klasės. Ne viename mieste viena šalia kitos yra net kelios gimnazijos, tuo tarpu mažesnius vaikus tėvams tenka vežioti į toli nuo namų esančias pagrindines mokyklas. Norėdama būti atvira, liberalia valstybe, Lietuvos visuomenė turėtų galvoti apie švietimo ir kultūros prioritetus. Kitakalbių mokymo ir lavinimo problemos šiuo metu gana palankiai sprendžiamos Lietuvoje, tačiau, pertvarkant Švietimo sistemą, būtina atsižvelgti ir skirti deramą dėmesį kitakalbių ugdymui Lietuvoje.Mokyklų optimizavimas bei finansavimo kriterijų keitimas skaudžiausiai paliečia tautinių mažumų mokyklas. Manoma, kad optimizuojant ir pertvarkant mokyklų tinklą Lietuvoje mažai dėmesio skiriama tautinių mažumų mokykloms. Tinklo optimizacija, arba beatodairiškas kaimo mokyklų uždarinėjimas, atsirūgs neraštingumo didėjimu. Visa reforma – tai tik švietimo sistemos griovimas. Savivaldybė suskaičiuoja, kuri mokykla atsieina brangiausiai, ir ją uždaro. Kaimo vaikams užkertamas kelias ne tik į aukštąjį, bet ir į vidurinį išsilavinimą. Be to, kaimo vaikas, pusę dienos besitrankydamas autobusu į mokyklą ir atgal, nebeturi galimybės lankyti būrelių [16].5. IŠVADOSKetvirtasis MTP komponentas – mokyklų tinklo optimizavimas – sukelia daug diskusijų. Vis dėlto tai būtinas žingsnis gerinant mokymosi sąlygas: mokykloms skaidantis į pagrindines ir gimnazijas, mokytojams tenka dirbti su panašaus amžiaus grupių vaikais, didesnės galimybės skirti jiems daugiau dėmesio. Perpildytų mokyklų, kuriose vaikai lanko pamokas keliomis pamainomis, optimizavus tinklą nebeliks – vaikai bus saugesni, turės patogesnį mokymosi laiką. Mokytojų krūviai taip pat pasiskirstys tolygiau – 2003 – 2004 metais dalis Lietuvos mokytojų dirbo net keliais etatais, kita dalis tenkinosi vos keletu pamokų per savaitę.Mokyklų tinklo pertvarka yra vienas iš veiksnių, sukursiančių sąlygas veiksmingai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus ir jaunuolius. Optimalus mokyklų tinklas, pagrįstas lanksčiai įvedamomis programomis, laiduos kiekvienam vaikui ir suaugusiajam švietimo prieinamumą, racionalų turimų materialinių ir intelektualinių išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, priešmokyklinio ugdymo grupių steigimas vaikams laiduos lygias mokymosi starto galimybes; jaunimo mokyklų steigimas – tinkamesne sąlygas mokymosi motyvacijai atkurti ją praradusiems mokiniams; akademinių ir technologinių gimnazijų kūrimas, suaugusiųjų klasių steigimas bendrojo lavinimo mokyklose – prieinamumą visiems pageidaujantiems jose mokytis. [8, p. 77] Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų sprendimas padės veiksmingiau ugdyti asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius, specialiųjų poreikių turinčius asmenis, leis pagerinti mokinių saugumą mokyklose, sugrąžinti į mokyklas jas palikusius; sudarys sąlygas mokytojams profesiškai tobulėti, teiks jiems reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą.Sumažinus tuščių mokymosi vietų skaičių atsiras lėšų, kurias sumaniai naudojant bus galima pagerinti mokyklų aprūpinimą mokymo priemonėmis, vadovėliai, kompiuteriais, atnaujinti mokymosi aplinką, tobulinti pedagogų kvalifikaciją. Tai sudarys prielaidas geresnei ugdymo kokybei rastis ir įgijusių pagrindinį ir/ar vidurinį išsilavinimą skaičiui augti.LITERATŪRA1. Lietuva mokosi pertvarkyti mokyklų tinklą // Informacinis leidinys “Švietimo naujienos”. 2004, Nr. 15.2. Lietuvos švietimas 2002, Vilnius, 2002.3. Lietuvos švietimas 2003, Vilnius, 20034. Lietuvos švietimas 2004, Vilnius, 20045. Lietuva. Švietimas regionuose 2005. Vilnius, 2005.6. Mokyklos kaita – kultūros kaita //. Informacinis leidinys “Švietimo naujienos”. /2004, Nr. 11.7. Mokyklų tinklo pertvarkos ir moksleivių vežiojimo būklė: tyrimo ataskaita. KTU Socialinių tyrimų laboratorija, ŠMM, 2003.8. Mokyklų tinklo pertvarkos metodinės rekomendacijos. Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004.9. Simon H. Administracinė elgsena. Vilnius, 2002.10. Šalčius A. organizacijų valdymo principai. Paskaitų konspektas: 1 d. Kaunas, 1998.11. Švietimas. Lietuvos statistikos departamentas. Vilnius, 2002. 12. Valstybės švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatos. Žin., 2003, Nr. 71 – 3216.13. Želvys R. Švietimo vadyba ir kaita. Vilnius, 1999.Prieiga per internetą:14. http://www.oubs.lt/docs/straipsnis2_lt.docs 15. http://www.mtp.smm.lt/dokumentai/apieMTP/2004LisabonosMTP.ppt 16. http://www.takas.lt//svietimas/il/il16. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/17. http://www.mtp.smm.lt/dokumentai/apieMtp/2004Detalusis Planas/KCPIP2004.doc.