teises egzaminas

Žemės nuosavybės teisės samprata ir esmė atskleidžiama per sąvokų „valdymas“, „naudojimas“ ir „disponavimas“ turinį. Valdymo teisė- tai galėjimas turėti žemę savo žinioje ir daryti jai fizinį bei ūkinį poveikį (arti, sėti, melioruoti ir pan.). Žemės turėjimas savo žinioje suprantamas ne tik fiziniu, bet ir juridiniu požiūriu. Pavyzdžiui, jeigu žemė išnuomota ir ją naudoja kitas asmuo, žemės nuosavybės teisė išlieka žemės savininkui; Naudojimo teisė – tai galėjimas gauti iš žemės naudą, pritaikyti naudingąsias jos savybes naudotojo poreikiams tenkinti, taip pat gauti derlių, vaisius ir žemės duodamas pajamas; Disponavimo teisė – savininko galėjimas sudaryti žemes pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kitus sandorius, t. y. keisti žemės savininką ir teisinę jo padėtį.

Valstybės išimtine nuosavybės teise valdomi sklypai – rezervatai, Kuršių nerijos nac. parkas.

Patikėjimo teisė – patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai. Turto patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali būti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Patikėtojas ar keli patikėtojai gali skirti vieną ar keletą patikėtinių, nustatyti jų skyrimo ar keitimo tvarką. Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas. Turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, analogiškas turto savininkui, valdytojui.

bendrą nuosavybe yra laikomas žemės sklypas ir kitas su juo susijęs nekilnojamasis turtas, kuris kartu priklauso dviem arba keliems savininkams. Bendraturčiais gali būti veiksnūs piliečiai, valstybė, savivaldybės ir juridiniai asmenys. Bendrosios žemės nuosavybės teisė yra dviejų arba kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir juo disponuoti. Bendrosios žemės nuosavybės teisės objektu gali būti individualiais požymiais plane pažymėtas žemės sklypas, taip pat miškas, vandens telkinys ir kitas su jais susijęs nekilnojamasis turtas. Bendrosios žemės nuosavybės teisė gali būti šių rūšių: 1) bendroji dalinė žemės nuosavybė – kai nustatytos kiekvieno savininko bendrosios nuosavybės dalys; 2) bendroji jungtinė žemės nuosavybė – kai nuosavybės dalys nenustatytos. Bendrosios žemės nuosavybės teisė laikoma daline, jei įstatymai nenustato kitaip. Bendroji dalinė žemės nuosavybės teisė atsiranda remiantis įstatymu arba sutartimi. Remiantis įstatymu bendroji dalinė žemės nuosavybė atsiranda, kai atkuriama žemės sklypo nuosavybės teisė dviem arba keliems savininkams, kai bendras žemės sklypas paveldimas pagal įstatymą ir pan.

Daiktinė teisė – tai asmens absoliuti teisė į daiktą. Jos turėtojas turi galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.

hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises

Ilgalaikė nuoma (emphyteusis), kaip daiktinė teisė, – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu

Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės sklypų ribos pertvarkomos perdalijimo būdu, kai perleidžiant statinio ar įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti reikalingą dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo bendraturtis perleidžia nuosavybės teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas. Perdalijimo būdu pertvarkant žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius skirtingiems asmenims, nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį (dalis) perleidžiama sudarant notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų perdalijimo

Valstybinės žemės nuoma – ne ilgiau kaip 25 metai.

Nuosavybės teisės atkuriamos į šį nekilnojamąjį turtą: 1) žemę; 2) miškus; 3) vandens telkinius; 4) ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius; 5) gyvenamuosius namus bei jų priklausinius. Nuosavybės teisių atkūrimo tvarką reglamentuoja minėtas įstatymas, ji skiriasi atsižvelgiant į tai kaimo ar miesto vietovėje yra žemė, miškas ar vandens telkinys. Atkuriama sutuoktiniui, tėvams, vaikams, vaikaičiams. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą.

Valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:  savivaldybė ,  centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai,NŽT

Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai.

3. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

Valstybės miškų ūkio politikos kryptis nustato Seimas, priimdamas įstatymus. Valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija.  Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos.

Konsolidacijos projektas atliekamas ne mažiau 5 žemės sklypai ne mažiau 100ha

Valstybės žemės fondas yra Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Valstybės žemės fondas savo veikloje vadovaujasi Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymu, žemės ūkio ministro patvirtintais Valstybės žemės fondo įstatais ir kitais aktais. Pagrindinės valstybės žemės fondo funkcijos žemės administravimo srityje yra: 1) rengti duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdyti žemės išteklių naudojimo stebėjimą; 2) tvarkyti Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą; 3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus; 4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendimų įgyvendinimą; 5) veikti valstybės vardu valstybei paveldint ir įgyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įgyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti; 6) Vykdyti valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus

Teritoriniai skyriai vykdo žemės administravimo funkcijas, kurias jiems delegavo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, taip pat kurios nurodytos kiekvieno skyriaus nuostatuose.

Aukščiausia valstybinio žemės administravimo institucija yra Vyriausybė, vykdomosios valdžios organas, kuris įgyvendina įstatymus, nacionalines programas, priima politinius sprendimus nacionaliniu mastu žemės santykių srityje. Vyriausybė, kaip valstybinės žemės savininkas ir viso valstybės žemės fondo tvarkytojas vykdo tokias žemės administravimo funkcijas: 1) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais; 2) nustato kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo atvejus ir taisykles; 3) nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką;

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkimų rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Tai yra viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.34 Nacionalinės žemės tarnybos struktūrą sudaro departamentai, skyriai ir teritoriniai skyriai vietose. Nauji teritoriniai skyriai suformuoti buvusių apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų padalinių- teritorinių žemėtvarkos skyrių pagrindu. Taip siekiama, kad žemės tvarkymo ir administravimo sistemos pertvarkymas kuo mažiau paliestų tuos gyventojus, kurie turi vienokių su žemės tvarkymu susijusių reikalų. Teritorinių skyrių vadovai atlieka žemės reformos žemėtvarkos darbų kaimo gyvenamosiose vietovėse užsakovo funkcijas. Taip pat skyrių vedėjams suteikta teisė priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo; parduoti asmenims valstybinės žemės sklypus, kuriuos Nacionalinė Žemės tarnyba valdo patikėjimo teise; perduoti asmenims neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise arba išnuomoti valstybinės žemės sklypus; tvirtinti visus žemėtvarkos planavimo dokumentus; priimti sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybės, savivaldybės ar privačios žemės sklypus ir kita.