Pirkimo-pardavimo sutartis

Pirkimo-pardavimo sutartis Sutarties rūšis:

Tai dvišalė, konsensualinė, atlygintina, Piekvivalentinė sutartis.

Sąvoka:

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Sutarties dalykas:

Sutarties dalykas yra pagrindinė sutarties sąlyga, jeigu yra nesutarta dėl sutarties dalyko, sutartis laikoma nesudaryta. Sutarties dalykui keliami minimalūs, bendrieji reikalavimai kas? ir kiek? principu. Jeigu iš sutarties sąlygų yra aišku, koks daiktas (prekė) perduodamas nuosavybėn arba patikėjimo teise ir perkamo daikto (prekės) kiekis, laikoma, kad sąlyga dėl sutarties dalyko yra suderinta. Tam, kad išvengti įvairių nesutarimų dėl konkretaus sutarties dalyko, patartina parduodamus daiktus (prekes) apibūdinti kuo išsamiau ir aiškiau, dėl to galima papildomai sudaryti sutarties priedą, kuris detalizuos ir konkretizuos parduodamą daiką (prekę). Sutarties dalyku gali būti: gali kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, suvartojamieji ir nesunaudojamieji, pakeičiami ir nepakeičiami. Taip pat gali būti daiktai, kurie nepriklauso nuo savo fizinio stovio (kietas daiktas, dujos, skystis). Pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi, arba daiktai kurie bus sukurti ( tokia pirkimo – pardavimo sutartis gali būti pripažinta rangos sutartimi, jeigu pagaminto daikto vertė yra nedidelė, palyginus su atliekamų darbų pobūdžiu). Pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti vertybiniai popieriai, valiutinės vertybės, turtinės teisės, specifinė informacija ir taip pat antraeiliai daiktai, kurie atsiranda vystantis pagrindiniam daiktui, jį naudojant, pvz. vaismedžių vaisiai.  Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės, taip pat gali būti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai bei apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį.

Sutarties turinys:

Tam, kad sutartis būtų laikoma sudaryta, pirkėjas ir pardavėjas (tai gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys) turi susitarti dėl sutarties dalyko, daiktų (prekių) perdavimo ir priėmimo, nustatyti daiktų (prekių) kainą bei atsiskaitymo tvarką, kitaip sutartis bus laikoma nesudaryta.

Sutarties forma:

Pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Sutarties forma priklauso nuo konkrečios sutarties rūšies (t.y. kas yra sutarties dalykas, kokios yra sutarties šalys). Pirkimo – pardavimo sutarčių formai yra taikomi bendrieji sandorių formai keliami reikalavimai. Pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyviai savo valią dėl sutarties sudarymo reiškia įvairiomis formomis. Dažniausiai pirkimo – pardavimo sutartys yra sudaromos žodžiu arba raštu. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis privalo būti notarinės formos. Sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma tuo atvėju, kai įstatymas nereikalauja konkrečios pirkimo – pardavimo sutarties formos. Vis dėlto rašytinė sutartis yra pranašesnė už žodinę, nes yra lengviau nustatyti tikrąją šalių valią, savo susitarimu gali reikalauti papildomų dalykų pvz. parašų, antspaudų ir pan., kurių nesilaikymas gali sutartį padaryti negaliojančią.

Sutarties subjektai:

Pardavėjo pareigos: tinkamai perduoti daiktus pirkėjui ir kartų su jais susijusius dokumentus, patvirtinti daiktų nuosavybės teisę, saugoti daiktus (prekes) iki perdavimo ir neleisti jiems pablogėti, perduoti daiktus pirkėjui pirkimo – pardavimo sutartyje numatytu laiku, perduoti daiktus, kurių kokybęatitinka sutarties sąlygas.

Pardavėjo teisės: reikalauti sumokėti kainą ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo.

Pirkėjo pareigos: priimti perduodama daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą, saugoti jį, pranešti pardavėjui apie netinkamą pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymą.

Pirkėjo teisės: reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, disponuoti daiktais.

Pirkimo-pardavimo sutartis yra ekvivalentinė:

Sutarties sudarymo metu yra susitariama dėl gaunamos naudos (pirkėjas žino, kokį daiktą jis įgis, o pardavėjas žino kokią kainą už tai gaus).

Pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalė:

Abi sutarties šalys (pirkėjas ir pardavėjas) turi skirtingas teises ir pareigas, viena šalis yra kreditoriumi, kita skolininku.

Pirkimo-pardavimo sutartis yra atlygintina:

Pirkėjas yra įsipareigojęs sumokėti pardavėjui tam tikrą pinigų sumą ( kuri turi būti nurodyta sutartyje) už parduodama daiktą. Kaina yra nustatoma tik pinigų suma.

Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė:

Sutartis laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo, jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui.

Pirkimo-pardavimo sutartis gali būti tiek vienkartinio tiek tęstinio vykdymo sutartis

Pirkimo-pardavimo sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi tada, kai pirkėjas yra fizinis asmuo, perkantis kilnojamąjį daiktą asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su profesija ar verslu.