Įmonės ir jų rūšys Lietuvos Respublikoje

Turinys:

I. Įžanga ..............................2 psl.
II. Įmonės samprata..............................4 psl.
1. Įmonės tikslai..............................7 psl.
III. Įmonių klasifikavimas..........................10 psl.
IV. Įmonių rūšys Lietuvos Respublikoje pagal juridinį tipą.............12 psl.
1. Individuali (personalinė įmonė).........................14 psl.
2. Tikroji ūkinė bendrija..............................15 psl.

3. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.....................16 psl.

4. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė.....................17 psl.

4. 1. Bendrovės steigimas.........................18 psl.

4. 2. Bendrovės teisės ir pareigos.......................20 psl.

4. 3. Bendrovės valdymas..........................21 psl.

4. 4. Bendrovės reorganizavimas.......................22 psl.

4. 5. Bendrovės likvidavimas........................23 psl.

5. Investicinė bendrovė..............................25 psl.

5. 1. Investicinės bendrovės steigimas, reorganizavimas bei likvidavimas....25 psl.

6. Valstybės ir savivaldybės įmonės..........................28 psl.

6. 1. Valstybės ir savivaldybės įmonių steigimas.................29 psl.

7. Žemės ūkio bendrovė..............................31 psl.

7. 1. Žemės ūkio bendrovės steigimas.....................32 psl.

7. 2. Žemės ūkio bendrovės kapitalas........................34 psl.

7. 3. Žemės ūkio bendrovės valdymas.......................35 psl.
8. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas).........................37 psl.

8. 1. Kooperatinės bendrovės stteigimas ir teisės..................37 psl.

8. 2. Kooperatinės bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas...........39 psl.
8. 3. Kooperatinių bendrovių sąjungos (asociacijos)...............40 psl.

9. Koncernai, konsorciumai, asociacijos........................41 psl.
V. Išvados..............................44 psl.
Panaudotos literatūros sąrašas.............................47 psl.
I. Įžanga

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis deklaruoja: “Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”. To paties straipsnio 3 dalyje skelbiama: “valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei”. Sprendžiant iš šių konstitucinių nuostatų, savarankiškai rinkos sąlygomis veikianti įmonė yra pagrindinė nepriklausomos Lietuvos ekonomikos grandis.
Temos aktualumas. Mano diplominio darbo tema yra “Įmonės ir jųų rūšys”. Aš pasirinkau rašyti diplominį darbą šia tema, nes Lietuvos Respublikoje veikia daug ir įvairių įmonių, kurių veikla reglamentuota ne viename įstatyme (žinoma, nereikia pamiršti Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo, kuris numato bendrus įmonių veiklos principus), o atskiruose norminiuose aktuose. Da

ažnai sunku susigaudyti įmonių gausybėje ir jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, neaišku, kuo viena įmonė skiriasi nuo kitos, kokie jų steigimo, valdymo, reorganizavimo, likvidavimo ypatumai.
Darbo objektas. Mano diplominio darbo objektas yra Lietuvoje veikiančios įmonės, jų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, vadovavimas joms.
Darbo uždaviniai. Rašydama diplominį darbą, aš iškėliau tokius pagrindinius uždavinius:
Ų susipažinti su Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių samprata ir aptarti jų socialinius ir ekonominius tikslus rinkos sąlygomis;
Ų išsiaiškinti įmonių klasifikavimo kriterijus ir pasirinkti vieną iš jų, kurio pagrindu suklasifikuosiu įmones;
Ų išanalizuoti norminius aktus, reglamentuojančius įmonių veiklą Lietuvos Respublikoje;
Ų teisės aktų ir metodinės literatūros pagalba aptarti visas Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių rūšis.
Darbo tikslas. Savo darbe aš aptarsiu įmonės sampratą, jos tikslus, įmonių klasifikavimą, išanalizuosiu įmonės rūšis pagal juridinį tipą, aptardama kiekvieną įmonės rūšį atskirai.

Kadangi mano diiplominio darbo objektas – Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, darbe naudojausi daugiausia lietuvių autorių parašyta literatūra ekonomikos, verslo ir vadybos klausimais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais, Vyriausybės nutarimu. Rašydama darbą, susidūriau su metodinės literatūros įmonių tema problema, nes daug literatūros buvo parašyta iki 1995 m., o po to laiko keitėsi rinkos ekonomika, įstatymai (pavyzdžiui, naujasis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas įsigaliojo tik 2002 m. balandžio 1 d.). Tačiau įmonių veikla daugiausia reglamentuota norminėje bazėje, todėl ja daugiausia ir rėmiausi.

II. Įmonės samprata

Įmonė dažniausiai yra apibūdinama kaip gaminanti pr

rodukciją arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Tačiau šios savybės ne visada pasireiškia. Šiandieninė įmonė – dažnai diversifikuota įmonė (gaminanti labai įvairiarūšę, skirtingų technologijų reikalaujančią produkciją), ji gali turėti filialus tiek kituose miestuose, tiek užsienyje, kurie dažnai veikia labai savarankiškai.
Kiekvienos šalies ūkis yra pagrįstas įmonių veikla. Nuo jų veiklos rezultatų priklauso valstybės ekonomikos potencialo augimas. Lietuvoje įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas.
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 2 – ame straipsnyje deklaruojama: “Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo”.

Tame pačiame šio įstatymo straipsnyje yra pateikta ir užsienio valstybės įmonės sąvoka. Pagal šį įstatymą užsienio valstybės įmonė – tai “juridinio asmens teises turinti ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, susivienijimas ar kitokia pelno siekianti organizacija, kurios buveinė yra užsienio valstybėje ir kuri įsteigta ir įregistruota pagal užsienio valstybės įstatymus” . Užsienio valstybės įmonė skiriasi nuo paprastos įmonės tuo, kad jos buveinė yra užsienio valstybėje ir ji įsteigta bei įregistruota pagal užsienio valstybės įstatymus.

Tačiau kadangi mano darbo objektas – Lietuvos Respublikoje veikiančios ir įregistruotos įmonės, savo darbe užsienio va
alstybės įmonės plačiau neaptarinėsiu.

Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektų (žaliavų, medžiagų), darbo priemonių (pastatų, statinių), ir darbo subjektų (darbininkų tarnautojų) sąveiką. Šiuo metu yra akcentuojamas žmogaus veiksnys, tai yra jau neabejojama, kad socialiniai aspektai ne mažiau svarbūs už materialinius, ir dažnai kaip tik jie lemia ekonominius rezultatus.

Įmonė yra sudėtinga socialinė ir ekonominė sistema. Dėl įmonę sudarančių elementų bei jų tarpusavio ryšių įvairovės į įmonę galima žiūrėti ir kaip į mechaninę, ir kaip į informacinę, socialinę ar net energetinę sistemą.

Paprastai kiekvienoje įmonėje išskiriamas socialinis, techninis ir ekonominis posistemiai. Įmonė gali būti traktuojama kaip gamybinių veiksnių (darbo objektų, darbo priemonių ir darbo) visuma, leidžianti savininkui realizuoti savo tikslus (maksimizuoti pajamas, pakelti socialinį prestižą, pasiekti ekonominę valdžią). Jei įmonė traktuojama kaip socialinė sritis, tai akcentuojami darbuotojų, akcininkų ir savininkų interesai, mėginama juos suderinti, siekiant didžiausio sistemos efektyvumo. Visų įmonėje vykstančių procesų efektyvumas įvertinamas ekonominiame posistemyje, čia vyksta pinigų apyvarta, jų paskirstymas. Kartu įmonė yra atvira sistema, priklausanti nuo kitų su ja susijusių sistemų. Jei akcentuojamas poreikių tenkinimo vaidmuo, vis tiek ir gamybos plėtimo, ir gerovės kėlimo galimybės priklauso nuo įmonių veiklos rezultatų (gamybos apimties, kainų). Įmonės vaidmuo nesibaigia produktų gamyba ir pardavimu. Įmonė yra atvira sistema, jos veikla priklauso nuo aplinkos ir ka
artu daro jai įtaką. Įmonės aplinką sudaro:
Ų Visuomeninė politinė aplinka;
Ų Teisinė aplinka;
Ų Ekonominė aplinka;
Ų Techninė aplinka;
Ų Geografinė aplinka;
Ų Ekologinė aplinka.
Visi išvardinti veiksniai ne tik veikia įmonę, bet ir įmonė veikia juos.
Akcentuotinas įmonės visuomeninis pobūdis. Čia įgyvendinami ir sėkmingai derinami skirtingi atskirų grupių (darbdavių, akcininkų, darbuotojų), valstybės interesai, tenkinami jų lūkesčiai. Taigi įmonė, siekdama savo tikslų, padeda arba trukdo spręsti visuomeninius politinius uždavinius. Su tuo glaudžiai susijęs didesnis ar mažesnis įmonės veiklos reglamentavimas, pasitelkus ekonominius ir teisinius svertus, etikos normas, kurių akcentai priklauso nuo viešpataujančios visuomeninės politinės sistemos. Visuomeninė politinė sistema lemia vieną svarbiausių įmonių požymių – nuosavybės formą .

II. 1. Įmonės tikslai

Įmonės tikslai yra jos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Tikslai formuojami derinant individualius ir grupinius interesus. Tai konfliktinis procesas, nes, tenkinant vienos grupės interesus, kitos grupės nariai turi savanoriškai arba priverstinai perimti dominuojančios grupės interesus. Tikslų formavimą sąlygoja ir išorės veiksniai. Labai svarbų vaidmenį vaidina dalyvių interesų motyvacija.
Įgyvendinimo laiko požiūriu išskiriamos trys tikslų grupės:
Ų Strateginiai – ilgalaikiai;
Ų Taktiniai. Realizuojami per konkretų laikotarpį, pavyzdžiui, 2 – 5 metus;
Ų Operatyviniai, tai yra kasdieniniai, einamieji.
Įmonės tikslus sąlygoja ir rinkos partneriai (tiekėjai, pirkėjai), socialinės grupės, visuomenė. Vieni reikalauja laiku tiekti, kiti – geros kokybės, treti – dėmesio gamtos apsaugai, ketvirti – labdaros ir panašiai.
Ypatingą dėmesį vaidina teisinis atskirų grupių santykių reguliavimo, konfliktų derinimo mechanizmas. Išskiriama autokratinė (prievartinė) ir demokratinė (kolektyvinė) interesų derinimo strategija. Strategijos pasirinkimas priklauso nuo:
Ų Ūkininkavimo filosofijos – etinių ir moralinių ūkininkavimo principų, atskirų darbuotojų grupių bendradarbiavimo nuostatų;
Ų Įmonės vietos ir pareigų visuomenei supratimo;
Ų Augimo, technikos pažangos koncepcijos;
Ų Pelno vaidmens įmonėje ir visuomenėje;
Ų Ekonominio bendradarbiavimo taisyklių.
Šiandieninėje ūkininkavimo filosofijoje svarbiausi humanistiniai motyvai, pelnas traktuojamas ne kaip savitikslis, bet kaip atlyginimas už įmonei, visuomenei, šaliai padarytas paslaugas.
Formuojant įmonės tikslus, pirmiausia apibūdinami pagrindiniai tikslai, o po to jie detalizuojami į siauresnius, pastarieji dar smulkinami. Sudaromas tikslų “medis”, kuris parodo suformuluotų tikslų vienovę.
Įmonės tikslai skirstomi į dvi grupes: ekonominius ir socialinius.
Socialiniai įmonės tikslai:
Ų Suformuoti gerą įmonės klimatą;
Ų Garantuoti tinkamas darbo sąlygas;
Ų Rūpintis darbuotojų lūkesčiais ir prisidėti prie jų įgyvendinimo;
Ų Įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimą ir jų įgyvendinimą.
Socialinių tikslų akcentavimas reiškia, kad žmogus traktuojamas ne tik kaip gamybos subjektas, bet ir kaip subjektas, turintis individualų ir grupinį tikslą, išeinantį už siaurų gamybos rėmų.
Socialinius įmonės tikslus ne visada galima išreikšti konkrečiais dydžiais, nors tokie rodikliai, kaip vidutinis darbo užmokestis, darbuotojams skirtoji pelno suma, lėšos labdarai, kenksmingų darbo vietų skaičius ir kt., kartu yra ir socialiniai rodikliai. Daug svarbiau yra turėti socialinės politikos nuostatas ir nenukrypstamai jas įgyvendinti, formuojant ekonominius įmonės tikslus.
Ekonominiai įmonės tikslai. Ekonominių įmonės tikslų sistemą sudaro:
Ų Gamybos tikslai. Į juos įeina:
1) optimali rinkos dalis;
2) gamybos ir sandėliavimo gamybinių pajėgumų ir gamybos apimties sutapimas;
3) realizavimo būdų optimizavimas.
Ų Pasisekimo tikslai. Į juos įeina:
1) pardavimų apimties didinimas;
2) gamybos kaštų mažinimas;
3) pelno ir rentabilumo didinimas;
4) dividendų normos didinimas.
Ų Finansiniai tikslai. Į juos įeina:
1) Mokumas;
2) likvidumo rezervų dydis ir struktūra;
3) pelno rezervavimas;
4) finansų struktūra;
5) investicijų bei finansavimo programų apimtis bei struktūra.
Gamybos ir finansiniai tikslai parodo pasiektą lygį. Pasisekimo tikslai yra dinaminiai, rodantys rodiklių padidėjimą ar sumažėjimą.
Beje, pelno siekimas gali ir nebūti pagrindinis ekonominis įmonės tikslas. Yra pelno nesiekiančių įmonių, kurių tikslas – efektyviai (mažiausiais kaštais) tarnauti visuomenei .

III. Įmonių klasifikavimas

Įmonių yra daug ir įvairių. Panašios įmonės gali būti grupuojamos pagal vieną ar kelis kriterijus. Ryškaus tipo įmonėse kur kas lengviau sprendžiamos kai kurios ekonominės ir organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, darbo organizavimo, finansavimo sprendimai. Pagal gaminamos produkcijos paskirtį, administracinį pavaldumą, koncentravimo, specializavimo lygį ir panašius kriterijus kiekvieną įmonę galima priskirti tam tikrai grupei.
Bendriausi ir dažniausiai sutinkami kriterijai, pagal kuriuos klasifikuojamos įmonės, yra:
Ų Įmonės juridinė forma. Pagal šį kriterijų yra išskiriamos individualiosios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, investicinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės.
Ų Įmonės dydis. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Yra išskiriamos mažos, vidutinės ir stambio įmonės. Tačiau, E. S. Labutienės ir R. Autukienės nuomone, tai sąlygiškas grupavimo kriterijus, nes, pavyzdžiui, 200 darbuotojų turinti platinimo įmonė priskirtina labai didelių įmonių grupei. Automobilių pramonėje tokia įmonė būtų laikoma juokingai maža. Arba kitas pavyzdys: Norvegijoje maža laikoma įmonė, turinti 20 darbuotojų, daugumoje Europos šalių – 50, o JAV – 250 darbuotojų .
Ų Darbo pobūdis. Pagal tai išskiriamos gamybinės įmonės ir paslaugų įmonės.
Ų Naudojamos žaliavos. Pagal naudojamas žaliavas išskiriamos gavybinės pramonės įmonės ir apdirbamosios pramonės įmonės.
Ų Gatavos produkcijos paskirtis. Pagal gatavos produkcijos paskirtį įmones galima skirstyti į gamybos priemonių – A grupės įmones ir vartojimo reikmenų – B grupės įmones.
Ų Technologinis panašumas. Pagal tai galima išskirti mašinų gamybos, baldų, maisto, lengvosios įmonės ir kt. įmones.
Ų Specializacijos lygis. Pagal specializacijos lygį išskiriamos technologinės, daiktinės ir detalinės specializacijos įmonės .
E. S. Labutienė ir R. Autukienė išskiria dar vieną kriterijų, pagal kurį galima klasifikuoti įmones. Tai
Ų Įmonės valdymo subjektas, rodantis įmonės vadovo atsakomybės ribas ir vadovavimo stilių. Tai gali būti nedaloma vieno valdžia, partnerių ar kapitalo savininkų valdoma įmonė .
Labai dažnai įmonę priskirti kokiam nors konkrečiam tipui neįmanoma. Išimtis – juridinis kriterijus, kuris įforminamas teisiškai. Šiandieninės įmonės veikla dažniausiai neapsiriboja vieno tipo gaminių gamyba, jos veikla diversifikuota – užsiimama įvairiarūše gamyba, prekyba, paslaugomis. Diversifikuotų įmonių padaliniai dažniausiai specializuoti tam tikros produkcijos gamybai ir juos žymiai lengviau priskirti tam tikram įmonių tipui.

IV. Įmonių rūšys Lietuvos Respublikoje pagal juridinį tipą

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo II skirsnis apibrėžia įmonių rūšis. Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės:

1) individualios (personalinės) įmonės;

2) tikrosios ūkinės bendrijos;

3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;

5) valstybės įmonės;

6) savivaldybės įmonės;

7) žemės ūkio bendrovės;

8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).
Įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.

1. Individuali (personalinė) įmonė

Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.
Individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas. Individualios (personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą ir veiklą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai .
Šio tipo įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veiklą. Individualiosios įmonės daugiausia priklauso vienam asmeniui ar keletui žmonių.
Individuali įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai (pavyzdžiui, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.).
Individualiosios įmonės dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Pagamintą produkciją jos realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais.
Įmonė gali būti likviduojama paties savininko ar teismo sprendimu, jeigu nevykdo savo prievolių.
Individualiosios įmonės gali būti dviejų tipų:
1. Įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir jo šeimos narių darbu;
2. Įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu.
Šios įmonės turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų.
Teigiama yra tai, kad individualioji įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai. Privati nuosavybė – svarbus akstinas plėsti ir piginti gamybą, diegti mokslo ir technikos naujoves. Be to, individualią įmonę paprasčiau įregistruoti, neprivalomi specialūs valdymo organai, galima paprastesnė apskaita, mažesni pajamų mokesčiai, tarifai.
Neigiama savybė – tai, kad jos neturi galimybių samdyti labai kvalifikuotų specialistų, be to, sunku arba visiškai neįmanoma sukurti įmonių, kurioms reikalingas labai stambus pagrindinis kapitalas (pavyzdžiui, automobilių gamyklų ir pan.). Įmonės savininkas rizikuoja ne tik verslu, bet ir savo asmeniniu turtu .

2. Tikroji ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai su bendru firmos vardu.
Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Jos nariais negali būti valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės.
Tikroji ūkinė bendrija neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
Tikrosios ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkų.
Tikrosios ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji ūkinė bendrija .

3. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija

Komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo. Jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius.
Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys.

Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija .

4. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.
Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.
Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai “akcinė bendrovė” arba “uždaroji akcinė bendrovė”, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – “AB”, “UAB”.
Bendrovė privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
Bendrovė gali būti steigiama ribotam arba neribotam laikui. Jei bendrovės įstatuose nenurodytas laikotarpis, kuriam ji įsteigta, laikoma, kad ji įsteigta neribotam laikui. Bendrovės veiklos laiką galima pratęsti atitinkamai keičiant jos įstatus.
Bendrovės savo veikloje vadovaujasi įstatais. Įstatai yra teisinis dokumentas. Juose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas;

2) bendrovės buveinė;

3) bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis;

4) įstatinio kapitalo dydis;

5) akcijų skaičius pagal rūšis ir klases, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės;

6) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo bei balsavimo jame tvarka;

7) stebėtojų tarybos, valdybos narių, administracijos vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka, šių valdymo organų kompetencija;

8) bendrovės pranešimų skelbimo tvarka;

9) bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;

10) sprendimų dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priėmimo tvarka.
Steigiamos bendrovės įstatai iki steigiamojo susirinkimo turi būti visų steigėjų ar jų atstovų pasirašyti. Fizinio asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, o juridinio asmens vadovo ar įgalioto asmens parašas tvirtinamas antspaudu. Neturinčiam antspaudo užsienio juridiniam asmeniui taikoma fiziniams asmenims nustatyta parašų tvirtinimo tvarka.
Bendrovė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.
Patronuojanti ir dukterinė bendrovės. Bendrovė yra patronuojanti, jei kitoje bendrovėje, kuri yra dukterinė, ji tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.
Bendrovės finansiniais metais yra laikomi kalendoriniai metai. Jos įstatuose gali būti nustatomi ir kiti 12 mėnesių trukmės finansinių metų pradžios ir pabaigos terminai. Jei bendrovė buvo įregistruota finansiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų finansinių metų pabaiga laikoma įstatuose numatyta bendrovės finansinių metų pabaigos diena. Jei bendrovė išregistruojama nepasibaigus finansiniams metams, paskutiniai finansiniai metai baigiasi:

1) likvidavimo atveju – likvidavimo akto surašymo dieną;

2) reorganizavimo atveju – turto perdavimo akto surašymo dieną.

4. 1. Bendrovės steigimas

Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Bendrovės steigimo sutartis yra viešas dokumentas.
Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, kodai, buveinių adresai ir šių asmenų atstovų vardai bei pavardės);

2) bendrovės pavadinimas;

3) steigėjų įgalinimai ir įsipareigojimai steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

4) asmenys (steigėjai ir kiti asmenys), kurie gali atstovauti steigiamai bendrovei, bei jų įgalinimai;

5) bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų nominali vertė, emisijos kaina;

6) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius, iš jų – skaičius pagal rūšis ir klases;

7) steigėjų įsigyjamų akcijų suteikiamos teisės;

8) akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, iš jų – pradinių įnašų įmokėjimo tvarka ir terminai, delspinigiai už laiku neapmokėtas akcijas. Delspinigiai negali būti mažesni kaip 0,05 procento neįmokėtos sumos už kiekvieną praleisto termino dieną;

9) steigiamojo susirinkimo sušaukimo tvarka;

10) steigiamos bendrovės dokumentų, taip pat informacijos, susijusios su steigiamuoju susirinkimu, pateikimo steigėjams tvarka;

11) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;

12) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

13) steigimo sutarties sudarymo data.
Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų atstovai. Jeigu bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Jeigu visi steigėjai yra juridiniai asmenys, jų vadovų arba įgaliotų asmenų parašai tvirtinami antspaudais.
Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, akcinės bendrovės steigėjai, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki steigiamojo susirinkimo, privalo parengti steigimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos;

2) apmokėtas įstatinis kapitalas (apmokėta akcijų nominali vertė);

3) už akcijas gautų pinigų suma;

4) numatomi nepiniginiai įnašai už pasirašytas akcijas, šių įnašų vertė ir nuorodos į turto vertintojų, įvertinusių nepiniginius įnašus, ataskaitas;

5) akcijų, kurias kiekvienas steigėjas pasirašė ir įmokėjo pradinius įnašus, skaičius, taip pat jų skaičius pagal rūšis ir klases;

6) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą.
Kai visi pradiniai įnašai yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą.
Bendrovė turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Nuo bendrovės įregistravimo dienos bendrovė laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises. Bendrovė įregistruojama po to, kai visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas yra įmokėti, įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita ir išrinkti pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės valdymo organo nariai.
Jei per 4 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos bendrovė nebuvo įregistruota, ji laikoma neįsteigta, o šiam terminui pasibaigus įmokėti įnašai už pasirašytas akcijas grąžinami.

4. 2. Bendrovės teisės ir pareigos

Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės turi tokias teises ir pareigas:
Ų sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
Ų skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo;
Ų įstatymų nustatytais būdais skolintis iš savo akcininkų tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų. Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turtą;
Ų bendrovė neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti avansu, duoti paskolą ar užtikrinti prievolių įvykdymą, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų;
Ų jei bendrovė yra per nustatytus terminus neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas šiems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, ji prieš investuodama turtą į kitą įmonę privalo gauti šių kreditorių raštišką sutikimą.

4. 3. Bendrovės valdymas

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.
Akcinėje bendrovėje privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba.
Uždarojoje akcinėje bendrovėje privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba uždarojoje akcinėje bendrovėje gali būti nesudaromos.
Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, šio įstatymo nustatytas jos funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę perima administracijos vadovas, išskyrus tas funkcijas, teises ir pareigas, kurias pagal šį įstatymą perima stebėtojų taryba ar visuotinis akcininkų susirinkimas.
Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jiems nuosavybės teise priklauso, jei akcinės bendrovės įstatai nenumato, kad visuotiniame akcininkų susirinkime (taip pat ir pakartotiniame susirinkime) turi teisę dalyvauti asmenys, buvę akcinės bendrovės akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.
Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų taryba renkama ne daugiau kaip 4 metams. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.
Valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3, nustato bendrovės įstatai. Valdybos narius ne daugiau kaip 4 metams renka stebėtojų taryba. Valdyba renka ir atšaukia administracijos vadovą.

(prezidentas, generalinis direktorius, direktorius).

Administracijos vadovas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius) vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą. Administracijos vadovas tvirtina administracijos darbo reglamentą, priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Bendrovės administracijos vadovas atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže. Administracijos vadovas įgyja teisę atstovauti bendrovei nuo dienos, nustatytos darbo sutartyje.

4. 4. Bendrovės reorganizavimas

Bendrovės gali būti reorganizuojamos jas jungiant, skaidant ar pertvarkant.
Bendroves jungti galima šiais būdais:

1) prijungimo – prie bendrovės, kuri tęsia veiklą, prijungiamos kitos (viena ar kelios) bendrovės, kurios kaip juridiniai asmenys po reorganizavimo pasibaigia;

2) sujungimo – iš bendrovių, kurios kaip juridiniai asmenys po reorganizavimo pasibaigia, sukuriama nauja bendrovė.
Bendroves skaidyti galima šiais būdais:

1) išdalijimo – bendrovė, kuri po reorganizavimo pasibaigia, išdalijama kitoms bendrovėms, kurios tęsia veiklą;

2) išskaidymo – iš bendrovės, kuri po reorganizavimo pasibaigia, sukuriamos naujos bendrovės;

3) atskyrimo – iš bendrovės, kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis, iš kurios sukuriama nauja bendrovė.
Bendrovę pertvarkyti galima šiais būdais:

1) uždarosios akcinės bendrovės pertvarkymo į akcinę bendrovę – keičiami bendrovės įstatai ir akcijos įregistruojamos Vertybinių popierių komisijoje;

2) akcinės bendrovės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę – keičiami bendrovės įstatai ir panaikinamas akcijų įregistravimas Vertybinių popierių komisijoje.
Reorganizuoti bendrovę galima tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina).

4. 5. Bendrovės likvidavimas

Bendrovės likvidavimo pagrindai yra:

1) pasibaigęs įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas;

2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti
bankrutavusią bendrovę. Šiuo atveju bendrovė likviduojama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka;

3) teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;

4) teismo sprendimas pripažinti bendrovę neteisėtai įsteigta;

5) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas likviduoti bendrovę.
Bendrovė gali būti pripažįstama neteisėtai įsteigta, jei:

1) visi steigėjai bendrovės steigimo metu buvo neveiksnūs;

2) buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės;

3) įstatuose nurodyti bendrovės veiklos tikslai yra neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai;

4) šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo sudarytas minimalus bendrovės įstatinis kapitalas;

5) steigimo sutartyje ar įstatuose nenurodytas bendrovės pavadinimas, įstatinio kapitalo dydis, įstatuose nenurodyti bendrovės veiklos tikslai.

5. Investicinė bendrovė

Investicinė bendrovė yra akcinė bendrovė, kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pinigines lėšas viešai platindama savo akcijas ir turi bent vieną iš šių požymių:

1) pagrindinė veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60 procentų pajamų, yra sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas į vertybinius popierius;

2) daugiau kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.
Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali verstis tik piniginių lėšų, kurios surenkamos viešai platinant išperkamąsias investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, investavimu arba reinvestavimu į diversifikuotą investicijų portfelį.
Investicinės bendrovės gali būti šių rūšių:
1) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės;
2) uždarieji investiciniai fondai;

3) kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.
Investicinė bendrovė yra laikoma investicine kintamojo kapitalo bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas, o išleistos ar išleidžiamos akcijos yra išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu jas grąžinti bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų.
Investicinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.
Investicinė bendrovė yra laikoma kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

5. 1. Investicinės bendrovės steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas

Investicinės bendrovės veikla galima verstis tik gavus Vertybinių popierių komisijos leidimą. Investicinės bendrovės pavadinime turi būti šie žodžiai ar jų santrumpos iš pirmųjų raidžių: “investicinė kintamojo kapitalo bendrovė” ar “IKKB”, “uždarasis investicinis fondas” ar “UIF”, “kontroliuojančioji investicinė bendrovė” ar “KIB”. Investicinės bendrovės pavadinime žodžiai “akcinė bendrovė” ar jų santrumpa “AB” yra neprivalomi.
Investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) pavadinimas;

2) buveinės adresas;

3) investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;

4) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis;

5) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijų skaičius ir jų nominali vertė, jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės leidžiamos išperkamosios akcijos turi nominalią vertę, – šių akcijų nominali vertė;

6) akcijų suteikiamos teisės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarka ir terminai, atsiskaitymo už išpirktas arba parduotas akcijas tvarka ir terminai, kurie negali būti ilgesni, nei nustatyti įstatyme; akcijų išpirkimo sustabdymo ir nutraukimo tvarka; akcijų pardavimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindai bei tvarka;

7) valdymo organų formavimo tvarka;

8) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo bei balsavimo jame tvarka, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas;

9) stebėtojų tarybos ir valdybos, jeigu ji sudaroma, kompetencija bei administracijos vadovo, jei administracija sudaroma, kompetencija;

10) pajamų paskirstymo politika ir tvarka;

11) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės dividendų išmokėjimo akcininkams principai ir tvarka, numatant dividendų paskirstymo akcininkams tvarką, išmokų periodiškumą, pelno dalį, skiriamą dividendams, ir kitas dividendų mokėjimo sąlygas, jeigu ši bendrovė numato išmokėti akcininkams pajamų dalį pinigais neišpirkdama iš jų savo akcijų;

12) nuosavų (grynųjų) aktyvų įvertinimo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo bei išpirkimo kainos nustatymo taisyklės;

13) išlaidų struktūra ir jų padengimo principai;

14) pranešimų paskelbimo tvarka, prospektų, metų ir pusmečių ataskaitų pateikimo bei paskelbimo tvarka, bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;

15) likvidavimo ir uždarojo investicinio fondo bei kontroliuojančiosios investicinės bendrovės reorganizavimo tvarka;

16) gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių įstatymams ir kitiems teisės aktams. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose gali būti nurodomas numatomas išleisti didžiausias akcijų skaičius.
Investicinės bendrovės registruojamos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka .

6. Valstybės ir savivaldybės įmonės

Valstybės įmonė yra iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.
Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.
Valstybės įmonės pavadinime privalomi žodžiai “valstybės įmonė”, o savivaldybės įmonės – “savivaldybės įmonė” arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – “VĮ”, “SĮ”.
Įmonė nuo įregistravimo dienos yra juridinis asmuo. Įmonė pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonė neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles.
Įmonei steigėjas turi teisę nustatyti:

1. Privalomus darbus (užduotis);

2. Prekių (paslaugų) kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles;

3. Administracijos, kurios darbuotojus skiria steigėjas, pareigybes.
Valstybės ir savivaldybės įmonės gali:
1. Užsiimti įstatuose nustatyta ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;
2. Turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikoje pasirinktų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje;
3. Sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis piniginių lėšų;
4. Disponuoti bet kokiu įmonės trumpalaikiu turtu ir visiškai susidėvėjusiu ilgalaikiu turtu, o jeigu tai nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, – ir kitu įmonės turtu;
5. Steigėjo leidimu įkeisti ilgalaikį turtą;
6. Nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kada šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba steigėjas;
7. Atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
8. Nustatyti įmonės vidaus struktūrą;
9. Steigėjo leidimu steigti filialus, jungtis į asociacijas ar konsorciumus tik komanditoriaus teisėmis, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui;
10. Turėti kitokių, šio įstatymo nenustatytų, civilinių teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Valstybės ir savivaldybės įmonių steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, kiti norminiai aktai bei įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti ir įregistruoti įmonės įstatai.

6. 1. Valstybės ir savivaldybės įmonių steigimas

Valstybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės arba kurio nors iš jų pavedimu – įgaliotos jiems atskaitingos ar pavaldžios institucijos, įstaigos, taip pat biudžetinės įstaigos steigėjo priimtas sprendimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš valstybės biudžeto, į valstybės įmonę, jei įmonė steigiama dalyvaujant reorganizavime biudžetinei įstaigai. Savivaldybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas savivaldybės tarybos, taip pat savivaldybės tarybos sprendimas reorganizuoti savivaldybės biudžetinę įstaigą į savivaldybės įmonę. Institucija, įstaiga, priėmusi sprendimą įsteigti įmonę, yra tos įmonės steigėja. Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, jeigu kuris nors iš jų yra įmonės steigėjas, gali įgalioti jiems atskaitingas ar pavaldžias institucijas, įstaigas vykdyti visas ar dalį įmonės steigėjos funkcijų, taip pat susigrąžinti šias funkcijas. Įmonės steigėjo funkcijos iš Seimo Vyriausybei arba iš Vyriausybės Seimui bei tarp šioms institucijoms, įstaigoms atskaitingų ar pavaldžių valstybės institucijų, įstaigų yra perduodamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.
Valstybės ir savivaldybės įmonės savo veikloje vadovaujasi įstatais. Juose turi būti nurodyta:
1. Įmonės pavadinimas;
2. Įmonės buveinė;
3. Ūkinė veikla (gaminamos produkcijos, atliekamų darbų, teikiamų paslaugų rūšys);
4. Įmonės veiklos terminas;
5. Steigėjo teisės nustatyti privalomus darbus, kainas ir tarifus bei jų skaičiavimo taisykles;
6. Įstatinio kapitalo dydis, jo keitimo tvarka;
7. Administracijos sudarymo tvarka ir kompetencija;
8. Auditorių skyrimo tvarka;
9. Pelno skirstymo taisyklės;
10. Įmonės pranešimų darbuotojams paskelbimo tvarka;
11. Įmonės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
Įstatus tvirtina įmonės steigėjas. Institucijos vadovo parašas tvirtinamas antspaudu.
Valstybės ir savivaldybės įmonės filialas yra įmonės padalinys, turintis atskirą buveinę. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia įmonės, kaip juridinio asmens, vardu. Jis veikia pagal įmonės įstatus ir jos administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti filialo nuostatuose. Įmonės filialų skaičius neribojamas.
Filialui leidžiama turėti subsąskaitą. Filialo turtas apskaitomas įmonės finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje .

7. Žemės ūkio bendrovė

Žemės ūkio bendrovių veikla yra reglamentuojama žemės ūkio bendrovių įstatyme. Pagal šį įstatymą žemės ūkio bendrovė yra “fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė”. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų.
Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas.
Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla.
Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį ją būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja bendrovės teises ir pareigas. Pagal šį straipsnį bendrovė turi teisę:

1) verstis įstatuose nustatyta gamybine ir komercine veikla Lietuvos Respublikoje bei užsienyje;

2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose, taip pat antspaudą;

3) steigti savo filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

4) valdyti jai priklausantį turtą, pirkti ir kitokiais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

5) sudaryti sandorius, skolinti bei skolintis pinigines lėšas ir kitą turtą;

6) nuomoti žemę iš valstybės, savivaldybių ar privačių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

7) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, atsižvelgiant į numatytais atvejais valstybės reguliuojamas kainas;

8) kasmet įvertinti (perkainoti) bendrovės turtą;

9) įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka reorganizuotis ir likviduotis bei įstatymų numatyta tvarka būti pertvarkyta.
Be šitų teisių ir pareigų, bendrovė gali turėti ir kitų teisių bei pareigų, nustatytų įstatuose ir neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams.
Bendrovė neturi teisės leisti akcijų.

7. 1. Žemės ūkio bendrovės steigimas

Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dokumentai yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigiamojo susirinkimo protokolas, įstatai.
Bendrovės steigėjai sudaro steigimo sutartį, nustato minimalų pajinio įnašo dydį, parengia asmenų turto priėmimo ir įvertinimo tvarką, sudaro asmenų, pageidaujančių būti bendrovės nariais, sąrašą, parengia bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą, paskiria įgaliotinius parengiamiesiems bendrovės steigimo darbams atlikti. Steigimo sutartyje nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka, vieta ir laikas, atsakingi asmenys. Įgaliotiniai kontroliuoja, kaip mokami pajiniai įnašai, sudaro sąlygas asmenims iki steigiamojo susirinkimo susipažinti su bendrovės steigimo tvarka, parengtų dokumentų projektais ir galimų bendrovės narių bei pajininkų sąrašais.
Steigiamajam susirinkimui steigėjai parengia pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:
Ų steigėjų fizinių asmenų – vardai, pavardės ir asmens kodai, adresai, juridinių asmenų – pavadinimai, kodai, adresai;
Ų bendrovės pavadinimas ir veiklos tikslas;
Ų minimalaus pajinio įnašo dydis;
Ų pajinių įnašų suma;
Ų asmenų turto priėmimo ir įvertinimo tvarka;
Ų steigimo išlaidos.
Steigiamasis susirinkimas sušaukiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo steigimo sutarties pasirašymo dienos. Steigiamajame susirinkime dalyvauja asmenys, įnešę ne mažesnį kaip steigėjų nustatytą minimalų pajinį įnašą. Šie asmenys registruojami pasirašytinai registravimo sąraše ir kartu nurodomas kiekvieno asmens turimas balsų skaičius. Steigiamasis susirinkimas priima nutarimą dėl bendrovės steigimo, patvirtina minimalų pajinio įnašo dydį, taip pat steigėjų pranešimą, priima bendrovės įstatus, gali rinkti bendrovės valdybos narius, renka revizijos komisiją (revizorių), patvirtina, jei nesudaroma valdyba, administraciją bei administracijos vadovo (pirmininko) ir revizinės komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimą.
Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas. Buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuolatinėje valdybos (administracijos) buvimo vietoje;

2) bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir trukmė;

3) kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygos bei tvarka; nepiniginių pajinių įnašų priėmimo ir įvertinimo tvarka;

4) minimalus pajinio įnašo dydis, pajinių įnašų pasikeitimo, pardavimo ar perleidimo bendrovės nariams, pajininkams bei kitiems asmenims tvarka, uždarų aukcionų pajams pirkti ir parduoti organizavimo tvarka;

5) valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos;

6) narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo, balsavimo tvarka ir balsavimo teisės perleidimo tvarka;

7) darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pelno paskirstymo taisyklės;

8) atsargos (rezervinio) kapitalo fondo ir kitų fondų sudarymo ir naudojimo tvarka;

9) bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir turto paskirstymo kreditoriams bei pajininkams tvarka;

10) bendrovės narių, bendrovės pajininkų ir samdomų asmenų teisės, atsakomybė bei pareigos;

11) bendrovės ir jos narių, pajininkų turtiniai bei darbo santykiai;

12) bendrovės atsiskaitymo su nariais ir pajininkais sąlygos, tvarka ir terminai.
Ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo nutarimo įsteigti bendrovę priėmimo dienos bendrovės steigėjai (įgaliotiniai) vietos savivaldybei įteikia paraišką įregistruoti bendrovę.

7. 2. Žemės ūkio bendrovės kapitalas

Bendrovės kapitalas gali būti nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš pajinių įnašų, kasmetinių atskaitymų iš pelno, kitų pajamų. Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį). Pagrindinis kapitalas skiriamas einamajai bendrovės veiklai. Atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro privalomi atskaitymai iš grynojo pelno. Atsargos (rezervinio) kapitalo fondas naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.
Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų.
Bendrovės pagrindinis kapitalas padidinamas:

1) priimant į bendrovę naujus pajininkus, jų pajų dydžiu;

2) įskaitant balansinio pelno dalį;

3) iš papildomų pajinių įnašų;

4) neatlygintinai gavus turto;

5) perkainojant turtą (jei jis padidėjo).
Bendrovės pagrindinis kapitalas sumažinamas:

1) neatlygintinai perdavus turtą;

2) nurašant iš pagrindinio kapitalo nuostolius, kurių nepadengia atsargos (rezervinio) kapitalo fondas;

3) mažėjant pagrindinio kapitalo sudėtinių dalių vertėms;

4) perkainojant turtą (jei jis sumažėjo).
Pajus yra bendrovės narių ir pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Asmenys pajinius įnašus į bendrovę gali įnešti pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais.
Minimalų bendrovės narių pajinio įnašo dydį keičia narių susirinkimas. Minimalus pajinis įnašas yra neskaidomas.

7. 3. Žemės ūkio bendrovės valdymas

Bendrovės narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės organas. Jis turi teisę:

1) keisti ir papildyti bendrovės įstatus;

2) priimti naujus bendrovės narius, atleisti ir šalinti narius iš bendrovės;

3) svarstyti bendrovės valdybos (administracijos) darbą, tvirtinti ūkinės veiklos metinę apyskaitą, skirstyti pelną;

4) reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti bendrovę;

5) rinkti ir atleisti bendrovės valdybos narius, administracijos vadovą (pirmininką), revizijos komisijos narius (revizorių), išrinkti likvidacinės komisijos narius;

6) nustatyti bendrovės valdybos pirmininko, administracijos vadovo (pirmininko), revizijos komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimus;

7) steigti ir uždaryti bendrovės filialus, atstovybes;

8) tvirtinti bendrovės turto perkainojimo rezultatus;

9) tvirtinti valdybos (administracijos), revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentą;

10) tvirtinti bendrovės vidaus tvarkos taisykles;

11) spręsti kitus su bendrovės gamybine ir komercine veikla susijusius klausimus.
Susirinkimus šaukia bendrovės valdyba (administracija) ne
rečiau kaip du kartus per metus. Pasibaigus ūkiniams metams, susirinkimas sušaukiamas per 4 mėnesius. Apie šaukiamą susirinkimą ir numatytą darbotvarkę bendrovės valdyba (administracija) bendrovės nariams praneša raštu arba kitokiu sutartu būdu ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatytos susirinkimo dienos.
Bendrovės valdymo organai yra valdyba arba administracija. Narių susirinkimui nutarus, bendrovės valdyba gali būti nesudaroma. Tokiu atveju valdybos funkcijas atlieka narių susirinkimas ir administracija.
Bendrovės veiklai vadovauja valdyba. Ją sudaro neporinis bendrovės narių skaičius. Valdybos narius ir jos pirmininką ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui renka ir prireikus atšaukia narių susirinkimas šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta tvarka.
Jeigu valdyba nesudaroma, narių susirinkimas renka iš bendrovės narių administracijos vadovą (pirmininką) arba įgalioja bendrovės narį sudaryti darbo sutartį su administracijos vadovu (pirmininku). Administracijos vadovas renkamas tokia pat tvarka kaip ir valdybos pirmininkas.
Valdyba vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka, samdo bendrovės veiklai reikalingus asmenis. Valdybos darbo tvarką, jos narių pareigas ir įgaliojimus nustato narių susirinkimo patvirtintas valdybos (administracijos) darbo reglamentas .

8. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)

Kooperacija – tai įstatymu pagrįstas pastangų ir išteklių sutelkimas jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

Kooperatinė bendrovė – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (narių) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika.

Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal savo prievoles kooperatinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės ūkinis subjektas, kuris atsako tik turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla. Kooperatinė bendrovė turi savo pavadinimą, kuris turi skirtis nuo Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių pavadinimų. Jos pavadinime turi būti žodžiai “kooperatinė bendrovė” arba “kooperatyvas”, taip pat žodžiai, nurodantys bendrovės veiklos pobūdį. Ginčus dėl bendrovės pavadinimo sprendžia teismas. Kooperatinę bendrovę sudaro ne mažiau kaip penki fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys.

8. 1. Kooperatinės bendrovės steigimas ir teisės

Kooperatinės bendrovės steigėjais gali būti ne mažiau kaip penki Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Kooperatinės bendrovės teisinis pagrindas yra kooperatinių bendrovių įstatymas ir bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime. Pagal šį įstatymą gali būti steigiamos pelno siekiančios ir jo nesiekiančios kooperatinės bendrovės.

Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) kooperatinės bendrovės pavadinimas (firmos vardas), buveinės adresas;

2) kooperatinės bendrovės tikslas, ekonominės, ūkinės ar socialinės veiklos pobūdis;

3) veiklos trukmė, jei numatoma laikina kooperatinės bendrovės veikla;

4) stojamojo mokesčio ir pajaus dydis, įmokėjimo ir disponavimo juo tvarka, nepiniginių (turtinių) pajų įvertinimo tvarka;

5) kapitalo sudėtis, priklausomybė ir formavimas (įstatinio kapitalo dydis nenurodomas);

6) kooperatinės bendrovės steigėjų vardai ir pavardės bei jų adresai, o juridinių asmenų – pavadinimai ir adresai;

7) narystės sąlygos, narių teisės ir pareigos, jų atsakomybė pagal kooperatinės bendrovės prievoles;

8) valdymo ir kontrolės organai, jų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos;

9) įstojimo į kooperatinę bendrovę, išstojimo ir pašalinimo iš jos tvarka;

10) narių ar įgaliotinių susirinkimų šaukimo ir balsavimo juose tvarka;

11) atskaitomybės sudarymo, tikrinimo ir priėmimo tvarka;

12) pelno ir nuostolių paskirstymo tvarka;

13) kooperatinės bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

Kooperatinė bendrovė registruojama aukštesniosios pakopos savivaldybėje Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatyme nustatyta tvarka. Įstatinio kapitalo dydis įmonių rejestre neregistruojamas. Kooperatinė bendrovė nuo įregistravimo dienos įgyja juridinio asmens teises.

Kooperatinė bendrovė turi teisę:

1) užsiimti įstatuose numatyta veikla;

2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose;

3) valdyti jai priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

4) jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas (asociacijas);

5) sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus;

6) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus;

7) skolintis iš savo narių lėšų pagal sutartį kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka;

8) nustatyti savo organizacinę struktūrą, steigti skyrius ir kitus struktūrinius padalinius, taip pat steigti įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

9) Vyriausybės nustatyta tvarka už įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams siūlyti atsiskaityti turtu.

8. 2. Kooperatinės bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas

Reorganizavimas – tai kooperatinės bendrovės, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotų kooperatinių bendrovių visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigtos naujos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą kooperatinės bendrovės.

Kooperatinės bendrovės gali būti reorganizuojamos šiais būdais:
1) jungimo. Reorganizavimas kooperatinių bendrovių jungimo būdu galimas:
a) prie kooperatinės bendrovės, kuri tęsia veiklą, prijungiant kitas (vieną ar kelias) kooperatines bendroves, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą;

b) iš kooperatinių bendrovių, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą, įsteigiant naują kooperatinę bendrovę.
2) skaidymo. Reorganizavimas bendrovių skaidymo būdu galimas:
a) kooperatinę bendrovę, kuri baigia veiklą, išdalijant kitoms kooperatinėms bendrovėms, kurios tęsia veiklą;
b) iš kooperatinės bendrovės, kuri baigia veiklą, steigiant naujas kooperatines bendroves;

c) iš kooperatinės bendrovės, kuri tęsia veiklą, atskiriant dalį, kuri jungiama prie kitos kooperatinės bendrovės arba iš kurios steigiama nauja kooperatinė bendrovė.

Kooperatinė bendrovė likviduojama:

1) narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu;

2) pasibaigus įstatuose numatytam veiklos terminui;

3) likus mažiau narių negu nustatyta įstatyme;

4) teismo sprendimu pripažinus kooperatinę bendrovę nemokia;

5) teismo sprendimu už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.

Institucija, priėmusi sprendimą nutraukti kooperatinės bendrovės veiklą, paskiria likvidatorius arba įpareigoja tą padaryti kooperatinės bendrovės valdybą (valdytoją). Paskyrus likvidatorius, kooperatinė bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusą. Kooperatinės bendrovės valdyba (valdytojas) netenka savo įgaliojimų. Jos funkcijas perima likvidatoriai. Jie yra solidariai atsakingi kooperatinei bendrovei ir tretiesiems asmenims už nuostolius, kurie susidarė dėl likvidatorių kaltės. Jei likvidatorius veikia atskirai, tai už nuostolius atsako individualiai.

8. 3. Kooperatinių bendrovių sąjungos (asociacijos)

Kooperatinės bendrovės gali jungtis į sąjungas (asociacijas) įstatuose numatytiems uždaviniams spręsti. Sąjungų (asociacijų) nariais gali būti ir kiti juridiniai asmenys (bendrovės, asociacijos, draugijos ir kt.), jei jų narystė atitinka kooperatinių bendrovių sąjungų (asociacijų) tikslus. Kooperatinių bendrovių sąjungą (asociaciją) gali sudaryti du ir daugiau juridinių asmenų.

Kooperatinių bendrovių sąjungos (asociacijos) steigiamos, registruojamos, valdomos, veikia, reorganizuojamos ir likviduojamos tokia pat tvarka kaip ir kooperatinės bendrovės.

Kooperatinių bendrovių sąjungos (asociacijos) veikia pagal savo įstatus, kuriuos priima jų delegatų (įgaliotinių) suvažiavimai, konferencijos ar susirinkimai. Sąjunga (asociacija) laikoma įsteigta, kai nustatyta tvarka įregistruojama.

Kooperatinės bendrovės ir jų sąjungos (asociacijos) gali dalyvauti tarptautinių kooperacijos organizacijų veikloje ir plėtoti kitą tarptautinę veiklą .

9. Koncernai, konsorciumai, asociacijos

Koncernas – tai ūkio struktūra, jungianti savarankiškas akcines bendroves, kurias sieja bendri interesai, patentų ir licencijų sutartys, bendros mokslinių tyrimų ir gamybinės technologinės programos, glaudi kooperacija.
Koncernas įgyvendina vieningą gamybinę, techninę ir ekonominę politiką, centralizuoja finansinius išteklius, kurių reikia vieningai investicijų politikai vykdyti, nustato savo narių tarpusavio santykius.
Koncernai kuriasi dalyvavimo sistemos pagrindu. Ši sistema yra viena svarbiausių akcinių bendrovių ryšių formų, įgalinanti kapitalo savininką, įsigijusį kitų akcinių bendrovių kontrolinius akcijų paketus, valdyti svetimą kapitalą.
Koncerno formavimas dalyvavimo sistemos pagrindu įgalina vienai akcinei bendrovei supirkus kitų akcinių bendrovių (dukterinių) kontrolinius akcijų paketus, o šioms – trečiųjų ir t.t., sukurti visą dukterinių bendrovių piramidę.
Koncernui vadovauja didžiausia akcinė bendrovė arba specialiai koncernui valdyti sukurta akcinė bendrovė (holdingo kompanija).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas leidžia privataus kapitalo įmonėms jungtis į koncerno tipo ūkio struktūras.
Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės koncerno tipo ūkio struktūras gali steigti tik reorganizuoto į akcines bendroves (valstybės kapitalo dalį pavertus akcijomis, priklausančiomis valstybei).

Konsorciumas – tai laikinas, savanoriškas įmonių susivienijimas konkretiems uždaviniams spręsti, stambiems projektams ar programoms įgyvendinti.
Konsorciumo dalyviai gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys nepriklausomai nuo nuosavybės formos.
Konsorciumas formuojamas savanoriškumo, ekonominių interesų bendrumo, dalyvių savivaldos pagrindu.
Konsorciumas steigiamas pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį arba kaip tikroji ar komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
Konsorciumai, įsteigti kaip ūkinės bendrijos, savo veiklą vykdo ir likviduojami pagal Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymą.

Įmonių asociacija (asociacija) – tai savanoriška įmonių sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jų ekonominiams interesams. Asociacijos gali kurtis pagal šakinius, funkcinius ir teritorinius požymius.

Galimos šios asociacijų formos:
1. Įmonių asociacijos. Tai įmonių, kurios vykdo panašius uždavinius, gamina panašias prekes ar teikia panašias paslaugas, savanoriška sąjunga. Svarbiausieji šių asociacijų uždaviniai yra šie:
1) įsigyti informaciją, konsultuoti ir tobulinti savo narius;
2) apibendrinti ir įvertinti asociacijos narių vidinę ekonominę informaciją, analizuoti ir lyginti firmų veiklą;
3) standartizuoti, klasifikuoti ir specializuoti medžiagas, produkciją, gamybą;
4) analizuoti darbo, kapitalo, prekių ir žaliavų rinkų poveikį tiesioginei asociacijos narių veiklai;
5) atstovauti asociacijos narių interesams valstybinės valdžios ir valdymo organuose;
6) bendradarbiauti ekonominiais ir profesiniais klausimais su užsienio valstybių partneriais;

2. Pramonės ir prekybos rūmai. Svarbiausios jų veiklos kryptys yra šios:
1) užsienio prekyba;
2) gamybos racionalizavimas ir ūkio plėtojimas;
3) profesinis mokymas ir tobulinimas;
4) mokesčių, kainų, kreditų klausimai;
5) biržų monitoringas, statistika, ekonominių apžvalgų ir pranešimų rengimas.
Asociacija yra juridinis asmuo. Jos turtą sudaro narių materialiniai ir finansiniai įnašai, įplaukos už asociacijos teikiamas paslaugas, labdara ir kitos savanoriškos aukos.
Pajamas, gautas iš bet kokių šaltinių, taip pat iš komercinės – ūkinės veiklos, asociacija gali naudoti tik jos įstatuose numatytiems uždaviniams įgyvendinti. Šios pajamos asociacijos nariams kaip pelnas neskirstomos.
Asociacija veikia pagal savo įstatus, kuriuos priima delegatų (įgaliotinių) suvažiavimas, konferencijos ar susirinkimai.
Asociacija registruojama Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka. Asociacijos įstatuose turi būti pateikti šie duomenys apie asociaciją:
1. pavadinimas ir adresas;
2. objektas ir veiklos tikslai;
3. narių teisės ir pareigos;
4. valdymo organai ir jų kompetencija (narių susirinkimas, asociacijos taryba, vykdomoji direkcija);
5. revizijos komisija;
6. turtas ir lėšos;
7. apskaita ir atskaitomybė;
8. veiklos nutraukimo ir likvidavimo tvarka.
Įmonė gali būti kelių asociacijų nare, jeigu tai atitinka jos interesus .

V. Išvados

Savo diplominiame darbe aptarusi įmonių sampratą, jų tikslus, klasifikaciją, įmonių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, rūšis pagal jų juridinį tipą, manau, argumentuotai galiu teigti, kad:
1. Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai.
2. Paprastai kiekvienoje įmonėje išskiriamas socialinis, techninis ir ekonominis posistemiai.
3. Įmonės tikslai skirstomi į dvi grupes: ekonominius ir socialinius.
4. Socialiniai įmonės tikslai: suformuoti gerą įmonės klimatą; garantuoti tinkamas darbo sąlygas; rūpintis darbuotojų lūkesčiais ir prisidėti prie jų įgyvendinimo; įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimą ir jų įgyvendinimą.
5. Ekonominių įmonės tikslų sistemą sudaro gamybos tikslai, pasekimo tikslai, finansiniai tikslai.
6. Įgyvendinimo laiko požiūriu išskiriamos trys įmonės tikslų grupės: strateginiai – ilgalaikiai; taktiniai (realizuojami per konkretų laikotarpį, pavyzdžiui, 2 – 5 metus); operatyviniai, tai yra kasdieniniai, einamieji.
7. Įmonės gali būti klasifikuojamos, remiantis įvairiais kriterijais. Bendriausi ir dažniausiai sutinkami kriterijai, pagal kuriuos klasifikuojamos įmonės, yra įmonės juridinė forma, įmonės dydis, darbo pobūdis, naudojamos žaliavos, gatavos produkcijos paskirtis, technologinis panašumas, specializacijos lygis.
8. Dažnai sunku priskirti įmonę kuriam nors vienam tipui, nes ji turi kelių įmonių tipų elementų. Todėl esminis kriterijus, pagal kurį yra klasifikuojamos įmonės, yra įmonės juridinė forma, kuri apibrėžta įstatymuose. Pagal įmonės juridinį tipą išskiriamos tokios įmonės:
Ų Individuali (personalinė) įmonė. Ji nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto.
Ų Tikroji ūkinė bendrija. Ji yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai su bendru firmos vardu.
Ų Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija. Ją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo.
Ų Akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų.
Ų Investicinė bendrovė. Tai akcinė bendrovė, kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pinigines lėšas viešai platindama savo akcijas ir jos pagrindinė veikla yra lėšų investavimas į vertybinius popierius arba daugiau kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.
Ų Valstybės įmonė. Tai iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.
Ų Savivaldybės įmonė. Ji yra iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.
Ų Žemės ūkio bendrovė. Ja laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų.
Ų Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas). Tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (narių) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika.

9. Be to, įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į tokius junginius:
Ų Koncernus. Tai ūkio struktūra, jungianti savarankiškas akcines bendroves, kurias sieja bendri interesai, patentų ir licencijų sutartys, bendros mokslinių tyrimų ir gamybinės technologinės programos, glaudi kooperacija.
Ų Konsorciumus. Tai laikinas, savanoriškas įmonių susivienijimas konkretiems uždaviniams spręsti, stambiems projektams ar programoms įgyvendinti.
Ų Įmonių asociacijas (asociacijas). Tai savanoriška įmonių sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jų ekonominiams interesams. Asociacijos gali kurtis pagal šakinius, funkcinius ir teritorinius požymius.
Panaudota literatūra:

Norminė literatūra:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992
2. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835
3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 1994 m. liepos 5 d. Nr.I-528
4. Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 1995 m. liepos 5 d. Nr.I-1018
5. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Vilnius, 1990 m. gegužės 8 d. Nr. I-196
6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Vilnius, 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216
7. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Vilnius, 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575
8. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Vilnius, 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-218
9. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. Vilnius, 1993 m. birželio 1 d. Nr. I-164
10. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Vilnius, 1994 m. gruodžio 21 d. Nr.I-722
11. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas. Vilnius, 1991 m. balandžio 16 d. NR. I-1222
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 601 “Dėl Koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatų”

Kita literatūra:
1. Bagdonas E., Bagdonienė L. Administravimo principai. Vadovėlis. – K.: Technologija, 2000
2. Butkus F. S. Organizacijos ir vadyba. – V.: Alma littera, 1996
3. Ekonomikos ir vadybos studijų įvadas/ KTU Vadybos katedra. Sudarytojai Neverauskas B., Stankevičius V. – K.: Technologija, 2001
4. Gudas S. Organizacijų veiklos modeliavimas. – K.: Technologija, 2000
5. Įmonių veiklos strateginis planavimas. Konferencijos pranešimų tezės. – V.: Lietuvos informacijos institutas, 1993
6. Įmonės finansų valdymas: mokomoji knyga/ parengė V. Darškuvienė. – 2-as pataisytas ir papildytas leidimas. – K.: Technologija, 1997
7. Ką reikia žinoti individualių įmonių ir ūkinių bendrijų savininkams. Oficialūs dokumentų tekstai, papildyti ir pakoreguoti iki 1995 m. rugsėjo 1 d. – 2-as pataisytas ir papildytas leidimas. – V.: Pačiolis, 1995
8. Kulviecas P., Juknevičienė O. ir kt. Akcinės bendrovės (istorija, teorija, praktika). – V.: Lietuvos vadybos akademija, 1990
9. Kononovič A. Bendrovės: valdymo organai, akcininkų susirinkimai, vertybinių popierių apskaita. – V.: Standartų spaustuvė, 1997
10. Labutienė E. S., Autukienė R. Mažų ir vidutinių įmonių kūrimas ir valdymas. – V.: Lietuvos informacijos institutas, 1994
11. Lukaševičius K., Martinkus B. Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba: mokomoji knyga. – K.: KTU, 1999
12. Pramonės įmonių vadyba. Redagavo A. Sakalas. – K.: KTU, 2000
13. Sūdžius V. Įmonių komercija: principai ir praktika. – V.: Pačiolis, 1997
14. Sūdžius V. Komercinės įmonės mokslas. – V.: Vilniaus universiteto leidykla, 1995
15. Wilson P. Mažos įmonės finansinis valdymas. – V.: Alma littera, 1997
16. Neverauskas B., Rastenis J. Vadybos pagrindai. Mokomoji knyga. – K.: Technologija, 2001

Leave a Comment