Anstoliai

Turinys

1. Įvadas2. Antstolio apibrėžimas3. Antstolio veiklos principai4. Reikalavimai asmenims pretenduojantiems tapti antstoliu 1)Antstolių viešas konkursas5. Teisė vykdyti antstolių veiklą6. Vykdymo vieta, laikas7. Antstolio procesinės veiklos kontrolė8. Taikos sutartis vykdymo procese9. Vykdymo išlaidos 1)Vykdymo išlaidų apmokėjimas 2)Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka10. Antstolio veiklos apribojimas11. Antstolio įgaliojimų sustabdymas12. Antstolio įgaliojimų pasibaigimas13. Drausminės nuobaudos14. Antstolio ansakomybė15. Antstolio funkcijos ir kita veikla16. Antstolio teisė gauti informaciją17. Antstolio kvalifikacijos kėlimas18. Antstolio atestavimas ir sveikatos tikrinimas19. Antstolio depozitinės sąskaitos, antspaudas ir parašas20. Išvados21. Naudota literatūra

Įvadas

Mes dažnai girdime žodį “Antstolis„ ,bet ne kiekvienas žinome kas tai yra ištikrųjų.Visi žinome juk jeigu nemokėsime kokių mokesčių.ar būsime pasėme ką nors lizingu ir nemokėsime bankui iki ant sutarties nurodytos datos tam tikros sumos, bankas mus paduos antstoliams, o antstoliai tuos pinigus iš mūsų išieškos vienokiu ar kitokiu būdu.Tai pagrindinė informacija kuria žinome kiekvienas. Savo darbe norėčiau plačiau apie visą tai pakalbėti. Stengiausi surinkti informaciją, kuri yra svarbiausia ir įdomiausia susipažystant “giliau„ su antstoliais.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymą 2002 m. Gegužės 9 d. Nr. IX-876 I skyriaus bendrasias nuostatas antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų). Antstolius šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustatoantstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas.

Antstolių veiklos principai

1. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis.Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

2. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais

Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu: 1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,nepaisant to, ar išnyko teistumas; 2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikalimą ir nėra išnykęs teistumas; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmismedžiagomis ar alkoholiu; 4) jo elgesys ar veikla nėra suderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais; 5) buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokatopadėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo,antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai.

Antstolių viešas konkursas

Antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia Teisingumo ministerija. Antstolių viešą konkursą sudaro kvalifikacinis antstolio egzaminas ir pretendentų privalumų vertinimas. Antstolio kvalifikacinio egzamino programą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarką tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Lietuvos antstolių rūmai. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro penki nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

Antstolių viešo konkurso komisija konkurso rezultatus teikia tvirtinti teisingumo ministrui. Antstolių viešo konkurso rezultatai tvirtinami įsakymu, nurodant konkursą laimėjusį asmenį (asmenis). Teisingumo ministras gali atsisakyti patvirtinti antstolių viešo konkurso rezultatus, jei paaiškėja, jog viešas konkursas vyko pažeidžiant šio Įstatymo, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų ar Antstolių viešo konkurso tvarkos reikalavimus.Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo ar atsisakymas patvirtinti viešo konkurso rezultatus gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisė vykdyti antstolio veiklą

Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, šio Įstatymo nustatyta tvarka apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka prisiekę. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, Lietuvos antstolių rūmams sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus.Antstoliu paskirtas asmuo, prisiekęs šio Įstatymo nustatyta tvarka, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas. Lietuvos antstolių sąrašą sudaro ir tvarko Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras Lietuvos antstolių sąrašą skelbia “Valstybės žiniose”. Anstolio priesaiką priima teisingumo ministras. Prisiekiama šiais žodžiais: “Aš, antstolis (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas. Tepadeda man Dievas.” Prisiekti galima ir be antrojo sakinio.Prisiekęs antstolis priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas antstolio asmens byloje.Neprisiekęs antstolis negali vykdyti antstolio veiklos.

Vykdymo vieta

1. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmans gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.2. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje.3. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.4. Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.5. Apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriai nors kitai apygardos teritorijoje esančiai antstolių kontorai.Vykdymo laikas

Antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vėliau kaip iki dvidešimt antros valandos.Vykdyti sprendimus nakties metu ir ne darbo dienomis leidžiama tiktai neatidėliotinais atvejais, kai skubiai neįvykdžius sprendimo, vėliau jį vykdyti gali būti sunkiau ar visai neįmanoma.

Antstolio procesinės veiklos kontrolė 1.Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas.Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. 2.Teisėje nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, jeigu šiame Kodekse nenustatyta kitaip.

Taikos sutartis vykdymo procese

1.Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. 2.Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui.Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. 3.Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priėma nutartį pagal šio Kodekso 140 str. III dalyje nurodytas taisykles.Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

4.Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo.Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Vykdymo išlaidos

1.Vykdymo išlaidas sudaro: 1)išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu, pervežimu, saugojimu ir realizavimu; 2)Atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese; 3)Ryšių išlaidos; 4)skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos; 5)antstolio kelionės ir kamandiruotės išlaidos; 6)išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, internete; 7)išlaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu; 8)kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar šio Kodekso nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos.2.Vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato sprendimo vykdymo intstrukcija.

Vykdymo išlaidų apmokėjimas

Visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas.Išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimų gali būti nustatytos sprendimų vykdymų intstrukcijoje.Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko.

Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka

1.Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. 2.Teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.Antstolio veiklos apribojimas

Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą.

Antstolio įgaliojimų sustabdymas

Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1459 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1704) redakcija Antstolio įgaliojimai teisingumo ministro įsakymu gali būti sustabdomi, jei:

1) antstolis yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Antstolio įgaliojimai sustabdomi iki sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei baudžiamoji byla nutraukiama arba įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis, teisingumo ministro įsakymu antstolio įgaliojimai atnaujinami; 2) atlikus antstolio veiklos patikrinimą, buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant šiame Įstatyme nustatytas funkcijas ir dėl to iškelta drausmės byla. Šiuo atveju antstolio įgaliojimai gali būti sustabdyti, kol bus išnagrinėta drausmės byla; 3) antstolis nesumoka Lietuvos antstolių rūmams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos. Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolio įgaliojimų sustabdymo gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisingumo ministro įsakymo sustabdyti antstolio įgaliojimus apskundimas nesustabdo šio įsakymo vykdymo. Antstolis, kurio įgaliojimai sustabdyti, arba šio antstolio atstovas įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu negali vykdyti antstolio veiklos.

Antstolio įgaliojimų pasibaigimas 1)Antstolio įgaliojimai pasibaigia:

1) antstoliui mirus; 2) atleidus jį iš antstolių. 2. Asmuo atleidžiamas iš antstolių: 1) netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) jo prašymu; 3) kai dėl sveikatos būklės pagal medicininės komisijos išvadąnegali dirbti antstoliu; 4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką; 5) paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių; 6) jei jis neatestuojamas; 7) sukakęs 65 metus ir jeigu teisingumo ministras nepratęsė antstolio įgaliojimų, atsižvelgdamas į atestavimo ir sveikatos patikrinimo rezultatus. Antstolio įgaliojimai negali būti pratęsti daugiau kaip iki 70 metų; 8) jei, paskirtas antstoliu, per du mėnesius nuo paskyrimo dienos neprisiekia; 9) jei po jo paskyrimo antstoliu paaiškėja anksčiau buvę faktai, kuriuos žinojus paskyrimo metu būtų buvę atsisakyta skirti jį antstoliu.

Drausminės nuobaudos

Antstoliui skiriamos drausminės nuobaudos:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) teisės teikti paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 21straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;

4) atleidimas iš antstolių. 2. Antstolio padėjėjui skiriama drausminė nuobauda – teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas.

Antstolio atsakomybė

Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą turi atlyginti ir asmuo, kurio, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigę.

Antstolio funkcijos ir kita veikla

Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes,teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas:1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles. Paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas antstolio funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms.

Antstolio teisė gauti informaciją

Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2537 (nuo 2005 m. sausio 1 d.) (Žin., 2004, Nr. 171-6297) redakcija Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

Antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu. Jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantysis antstolis. Antstolis, ilgiau kaip tris darbo dienas negalintis atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis negalės atlikti savo funkcijų dėl numatomų priežasčių, apie tai iš anksto, tinkamu laiku jis turi pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis neatliko savo funkcijų tris darbo dienas ir apie tai nepranešė Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, šių institucijų reikalavimu jis turi nurodyti priežastis, dėl kurių negalėjo atlikti savo funkcijų. Antstolių kvalifikacijos kėlimas

Antstolių kvalifikacijos kėlimo nuostatus Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina teisingumo ministras.Antstolis privalo nuolat kelti kvalifikaciją. Antstolių kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai, o koordinuoja Teisingumo ministerija.

Antstolių atestavimas ir sveikatos tikrinimas

Antstoliai atestuojami kas treji metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių atestavimo tvarką tvirtina teisingumo ministras. Antstolis privalo kas penkerius metus tikrintis sveikatą sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Antstolių atestavimo komisija susideda iš penkių narių, iš kurių tris, tarp jų ir pirmininką, skiria teisingumo ministras,du narius – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

Antstolio depozitinės sąskaitos, antspaudas ir parašas

Antstolis turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, savo vardu, pavarde. Antstolio antspaudo formą nustato teisingumo ministras.Teisės aktų nustatyta tvarka antstolis turi atskirą depozitinę sąskaitą (sąskaitas) bei kitų sąskaitų. Prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, antstolis privalo pateikti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams savo antspaudo ir parašo pavyzdį. Antstolis privalo Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams pateikti pasikeitusio antspaudo ar parašo pavyzdį.

Išvados

Galima padaryti tokias išvadas, jog antstolio darbas sunkus, reikalaujantis teisingumo, sąžiningumo.Ne kiekvienas mes panorėja galime tapti antstoliu.Tam yra daug sąlygų.Nepriekaištinga reputacija viena iš šių sąlygų.O ją turėti yra sunku,nes kartais nors tavo reputacija yra nepriekaištinga, bet yra dar atsižvelgiama ir į tavo artimųjų reputaciją.Kartais atsitinka kad artimųjų reputacija gali “pakišti koją„ tau tapti anstoliu,nors tai ir būtų didžiausia tavo svajonė.Taip pat reikia pasiekti ir mokslų aukštumas,tai irgi yra nelengva,bet norint viskas įmanoma. Šiame savo darbe stengiausi išaiškinti kas tai yra anstoliai,kokia jų veikla, funkcijos, ko reikia norint jais tapti.,kokia yra jų atsakomybę, kokios taikomos jiems drausminės nuobaudoa ir t.t.

Naudota literatūra

1. Lietuvos Respublikos Antstolių Įstatymas 2002m. Gegužės 9d. Nr.IX-8762. Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodeksas (590,592,594,595,609,610,611 straipsniai).