Internetas vis dažniau naudojamas kaip pagrindinis įrankis antrosios pusės paieškose. Kur yra riba, kada jis naudojamas teisingai, saikingai, tiek, kiek reikia ir daugiau padeda negu kenkia? Kaip netapti priklausomu nuo internetinių svetainių ir balansuoti tarp sveiko, gyvo bendravimo bei virtualių pažinčių?
Yra prirašyta galybė “protingų” knygų, ir daug kur akcentuojama, kad nieko nėra, kol nėra mūsų, o kai esame mes, yra tik tai, ką mes matome ir visa tai turi tokią vertę, kokią mes viskam priskiriame. Galbūt esame ne vieniši, o laisvi? Jeigu leistume sau tuo patikėti…
Atostogos, pokyčiai ir meilė…
Kas gali atsakyti į klausimą – kur ieškoti meilės? Tikriausiai tai labai individualu, bet visgi alternatyvų sąrašas yra.