Bendrosios praktikos gydytojai (BPG) paprastai pirmieji susiduria su pacientais, besiskundžiančiais depresijos ar nerimo simptomais. Russel L. ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad dėl psichologinių problemų ar psichikos sutrikimų tiesiogiai į BPG kreipiasi maždaug 11,5 proc. pacientų, iš jų net 70 proc. būna paskiriama vaistų. Tarp minėtų sutrikimų dažniausiai pasitaiko depresija, nerimo sutrikimai – antroje vietoje. Maža to, labai dažnai šie sutrikimai pasireiškia kartu.
Nerimo simptomų įvairovė
Nerimo sutrikimai gali pasireikšti neurologinio, kardiologinio (ar kito) pobūdžio simptomais:
- Bendrieji: nuovargis, silpnumas, prakaitavimas, nemiga, karščio pylimas, drebulys
- Neurologinio pobūdžio: galvos svaigimas, parestezijos, derealizacija, depersonalizacija, alpimo jausmas, virpėjimas, fizinis nerimas
- Kardiologinio pobūdžio: varginantis širdies plakimas, tachikardija, krūtinės skausmas
- Kvėpavimo sistemos: dusulys, hiperventiliacija, smaugimo jausmas
- Virškinamojo trakto: burnos džiūvimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas
- Šlapimą išskiriančios sistemos: padažnėjęs šlapinimasis ir pan.
Apie vaistų skyrimą
Nerimo sutrikimų gydymui veiksminga kognityvinė elgesio terapija (KET) ir antidepresantai. Dažnai nerimo sutrikimams gydyti skiriama ir benzodiazepinų (BZD).
Nors daug kalbama ir rašoma, kad BZD skiriami pernelyg dažnai, tačiau gydant nerimo sutrikimus ar depresiją su nerimu, ypač kai nerimas yra varginantis ir sunkiai pakeliamas, be anksiolitikų išsiversti vis dėlto nepavyksta. Tačiau prieš skiriant šių vaistų gydytojui rimtai reiktų apsvarstyti jų naudą ir galimus pavojus (ar seniai pacientas vartoja anksiolitikų, ar tikrai jo nerimo simptomai turėtų būti slopinami BZD, ar pacientas nėra linkęs į priklausomybes?).
Moksliniai tyrimai rodo, kad tolerancija sedaciniam BZD poveikiui vystosi gana greitai, tačiau dėl tolerancijos didėjimo vaisto anksiolitiniam poveikiui nuomonės gana kontroversiškos. Kai kurie klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad tolerancija anksiolitiniam poveikiui nepakinta po vienerių metų ar net ilgesnio vaisto vartojimo. Vis dėlto, vartojant BZD, teisingiausia taktika (padedanti apsisaugoti nuo priklausomybės išsivystymo bei tolerancijos didėjimo) yra tinkamas vaisto vartojimo režimas – pakankamos trukmės gydymas reikiamomis dozėmis.
Vienas iš gerai Lietuvoje pažįstamų anksiolitikų – alprazolamas (pvz., Xanax) gali būti skiriamas patiems įvairiausiems nerimo sutrikimams gydyti:
- situaciniam nerimui, ūminiams adaptaciniams nerimo sutrikimams,
- generalizuoto nerimo sutrikimui,
- panikos sutrikimui (tiek su agorafobija, tiek ir be jos),
- nerimastingajai depresijai,
- nerimo ir depresiniams sutrikimams, susijusiems su kita funkcine arba organine liga, ypač su kai kuriomis skrandžio ir žarnyno, širdies ir kraujagyslių ar odos ligomis,
- Xanax gali būti skiriamas ir gydant didžiąją depresiją, tačiau tokiais atvejais jis gali būti tik pagalbinė priemonė.
Nustatyta, kad kai reikia gydyti ilgiau, puikiai tinka ilgai veikiantis alprazolamas – Xanax XR, kurio dozė būtų 1,5–3 mg/p., iki 6 mg/p. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kartu taikoma farmakoterapija ir psichoterapija, gali pakakti trumpalaikio (2–6 sav.) gydymo BZD.
Apibendrinimas
Bendrosios praktikos gydytojas turėtų atkreipti dėmesį į paciento išsakomus somatinio pobūdžio nerimo simptomus, kadangi nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su kitomis (ir ne tik psichikos) ligomis. Šiuo metu nerimo sutrikimus rekomenduojama gydyti KET, antidepresantais, anksiolitinio poveikio benzodiazepinais (pvz., alprazolamu (Xanax)).
