1.1.Pagrindų ir pamatų tipai. Pagrindai skirstomi į natūralis ir dirbtinius.Natūralus pagrindas – tai natūralus gruntas, kurio stiprumas pakankamas priimti pastato apkrovas ir užtikrinti normalų jo eksplotavimą.Silpno grunto stiprumą galima padidinti – dirbtinis pagrindas.Gruntai skirstomi į stiprius ir silpnus sąlyginai, nes pagrindo stiprumas priklauso ne tik nuo grunto savybių, bet ir nuo pastato konstrukcijos jautrumo nevienodiems pamatų sėdimams.Stipriais gruntais vadinami tankūs ir vid. tankumo smėliai, bei kieti, puskiečiai ir kietai plast. moliniai gruntai.Nerekomenduojama pagrindu naudoti silpnų gruntų-puriu smėliu, minkštai ir takiai plastiškų bei takių molinių, taip pat durpingų gruntų.Dažniausiai pamatai statomi ant natūralių pagrindų,nes jie paprasčiausi ir pigiausi.Kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai,įrengiami poliniai ar gilieji pamatai. Pamatai skirstomi į sekliuosius, polinius ir giliuosius.Pagrindinis skiriamasis jų požymis yra pagrindo deformavimosi ir irimo pobūdis,skirtingas kiekvienam pamato tipui ir priklausantis nuo pamato santykinio gylio d/b(d-pamato gylis,b-plotis).Seklieji pamatai statomi iškastoje pamatų duobėje, kurios kraštai,pastačius pamatą,užpilami gruntu.Jie perduoda pastato apkrovą pagrindui tiktai padu, todėl jų medžiagos stiprumas naudojamas neefektingai.Jie įrengiami pastatams,kurie pagrindui perduoda nedideles vertikalias jėgas ir kai žemės paviršiuje-stiprūs gruntai.Sekliųjų pamatų gylis turėtų būti ne didesnis 3-5m.Poliniai pamatai įrengiami tokiems pat pastatams kaip ir seklieji, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai.Poliai į gruntą įkalami.Gruntas apie juos sutankėja.Pastato apkrovą pagrindui poliai perduoda padu ir šonais,todėl įtempimai sklinda dideliame grunto tūryje.Šie pamatai ekonomiški,nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė.Polių ilgis dažniausiai yra 6-12m.Gilieji pamatai tokie,kurių santykinis gylis d/b 2.Jie įrengiami grunte arba į jį įgilinami, pastato apkrovą pagrindui poliai perduoda padu ir šonais.Jie standūs, gali priimti dideles horizontalias jėgas.Tokie pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė,nes gruntas negali būti išspaustas iš po pamato į žemės paviršių.
1.2.Pagrindų ribiniai būviai. Pagrindai pamatai skaič. ribinių būvių metodu pagal dviejų grupių ribinius būvius.Pirmosios grupės ribiniais būviais apibūdinama pagrindo laikomoji galia ir pastovumas, antrosios – pagrindo ir pastato tinkamumas normaliai eksplotuoti.Pagrindo ribinio būvio sąvoka savita.Grunto stiprumas priklauso nuo sankabumo ir trinties tarp smulkių mineralinių dalelių.Apkrautas gruntas deformuojasi(tankėja ar išsipurina).Net ir didelės deformacijos pagrindui nežalingos,jis nepraranda laikomosios galios.Tačiau, deformuojantis pagrindui, kartu deformuojasi ir ant jo stovintis pastatas.Pagrindo ribinis būvis pasiekiamas tada, kai pasiekiamas pastato konstr. ribinis būvis.T.y.svarbiausias pagr. ir pam. projektavimo dėsnis-pagrindas ir pastatas sudaro vienetą, jų deformacijos bendros.Kai pamatui perduodama vertikali jėga,gruntas tankėja,ant jo stovintys pamatai nusėda(nestandūs-įlinksta,išlinksta,susisuka,atsiveria plyšiai;standūs-pasvyra).Kad pastatas būtų normal.eksplot.,reikia apriboti pagr.ir past.bendras deformacijas,pagrindą skaičiuoti pagal deformacijų ribinius būvius.Pamatų matmenys parenkami tokie,kad būtų patenkinta sąlyga: s su (čia s-skaič. pagrindo ir pastato bendra deformac.; su-ribinė tos deformac. reikšmė).Pastatų pagr.,sudaryti iš dispersinių gruntų,skaičiuojami pagal deformacijų ribinius būvius.Kai pagr.perduodamos pasvirusios ar didelės vertikalios jėgos(pastatas stovi ant šlaito ar netoli jo briaunos) gruntas išspaudžiamas iš po pamato.Dėl to pamatas pasislenka ir horizontaliai.Norint užtikrinti pagr. stiprumą ir jo konstr. elementų pastovumą,reikia apriboti pamatui perduodamų apkrovų didumą,pagrindą skaičiuoti pagal laikomosios galios ribinį būvį.Turi būti išlaikyta sąlyga: NIOcFu/n ; čia: NIO-skaič.pagr.perduodama apkrova; Fu-ribinė pagrindo laikomoji galia; c-pagrindo darbo sąlygų koef.; n-pastato patikimumo koef.Skaičiuojant pagal laikomosios galios ribinį būvį, patikslinami pamato matmenys,apskaičiuoti pagal deformacijų ribinius būvius. 1.3.Skaičiuojamosios apkrovos, jų deriniai, pastato apkrovimo schemos. Pastato ar atskirų jo konstrukcinių elementų apkrova, perduodama per pamatus į pagrindą turi būti apskaičiuota įvertinant pastato apkrovų persiskirstymą dėl pagrindo deformacijų.Skaičiuojant pagrindus pagal def.,į įrąžas dėl temper.poveikių neatsižvelgiama.Pagrindai pagal def.bei laikomosios galios ribinius būvius skaičiujami pagrindiniam apkrovų deriniui.Kai veikia įpatingos apkrovos,pagal laikomąją galią jie skaič.pagrindiniam ir ypatingam deriniui.Pagrindinį derinį sudaro nuolatinės ir laikinos ilgalaikės bei trumpalaikės apkrovos.Jų vienalaikio veikimo tikimybė įvertinama apkrovų derinio koef. dr.Kai pagrindiniame derinyje yra 2 ar daugiau laikinų apkrovų(dr =0,9),jos gali veikti ir ne kartu.Todėl reikia sudaryti įvairius galimus variantus ir kiekvienam jų apsk. Max.vertikalią ašinę jėgą ir jai atitinkančius lenkimo M,bei skersinę jėgą,max ir min lenkimo M ir jiems atitinkančias ašines bei skersines jėgas pamato viršaus lygyje.Pagrindams skaičiuoti naudojamos skaič.apkrovos.Jos gaunamos norminę apkrovą padauginus iš apkr.patikimumo koef. f,kuris rodo nukrypimą nuo norminių reikšmių į pavojingesnę pusę. Skaič.pagrindus pagal deformacijas f =1. Skaič.pagrindus pagal laikomąją galią f =1.1…1.4. NII,QII,MII-kai skaičiuojam pagal deformacijas; NI,QI,MI-kai skaič. pagal laikomąją galią. 1.4.Pastato ir pagrindo bendros deformacijos,ribinės jų reikšmės. Pagrindo ir pastato bendros deformacijos gali būti įvairios.Pagal normas 8 tipai:1)vieno pamato nusėdimai,2)pastato vidutinis nusėdimas,3)gretimų kolonų ar sienų pamatų santykinis nusėdimų skirtumas,4)pamato arba pastato posvyris,5)pastato santykinis įlinkis,6)įlinkusio pastato kreivis,7)pastato sąsukos santyk.kampas,8)pamato ar pastato horizontalus poslinkis.Projektuojamam pamatui ar visam pastatui reikia skaičiuoti realiai galimas pagr. ir past. bendras deformacijas.Pastato vidutinis nusėdimas skaič.remiantis ne < kaip 3-jų tipiškų pamatų,išskirtų pagal pagrindo gruntų sluoksniavimąsi ir savybes, apkrovų didumą ir pobūdį,pamato tipą,jo pado didumą ir formą,nusėdimus: Sm= s1 A1+ s2 A2+…+snAn/A1+A2+…+An; čia s1, s2, sn-vieno atskiro pamato nusėdimai;A1, A2, An-tų pamatų pado plotai. Jei skaič.vid.nusėdimas >8cm,tai pamatai turi būti statomi dydžiu Sm aukščiau jų projektinės padėties.Gretimų pamatų santykinis nusėdimų skirtumas s/l = (s1-s2)/l; l-atstumas tarp pamatų ašių.Pamato arba viso pastato posvyris tg=i dėl pagr.sudarančių gruntų nevienalytiškumo,dėl gretimų pamatų įtakos skaič. pagal formulę: i=(s1-s2)/l ; čia l-pamato arba pastato ilgis ar plotis.Dėl nevienodo pamatų nusėdimo pastatas arba atskiri jo ruožai įlinksta arba išlinksta.Ta deformacija nusakoma santykiniu įlinkiu: f/l = [s2-0.5(s1-s3)]/l ; Įlinkusio pastato ar jo ruožo kreivis = 1/R ; Pastato sąsukos santykinis kampas rodo konstr. erdvinį įtempimų ir deformacijų būvį æ = (1+2)/L.Kadangi horizontaliam poslinkiui skaič.patikimų metodų nėra,tai pastatą reik suprojektuoti taip,kad pamatai negalėtų pasislinkti horizontaliai. Pagr.ir past.bendrų deformacijų ribinės reikšmės priklauso nuo past.konstr.standumo,jautrumo nevienodiems nusėdimams, t.p nuo eksplotacinių,technologinių,architekt. bei estetinių reikalavimų.Deformacijas reikia apriboti,kad dėl nevienodų nusėdimų pastato konstrukciniuose elementuose atsiradusios papildomos įrąžos bei deformacijos nebūtų pavojingos jų stiprumui bei pastovumui.Ribines pagrindo ir pastato bendrų deformacijų reikšmes nustato projektinė organizacija atsižvelgdama į veiksnius nuo kurių priklauso normalus pastato eksplotavimas.Plačiai naudojamų konstr.pastatams ribinės deformacijų reikšmės pateiktos pagr.projekt.normose(7.2lent.kygoje).Jei reikšmės ne didesnės kaip lentelėje,pagr.deformacijas galima skaič.neatsižvelgiant į įražų pasaskirstymą. 1.5.Priemonės nevienodų nuosėdžių įtakai pastatų konstrukcijoms sumažint. Pastato pamatai nusėda nevienodai,pastatas įlinksta,pasvyra,susisuka.Dėl nevienodų pagrindo deformacijų gali būti pasiektas past.konstr. deformacijų,stiprumo ir pastovumo ribinis būvis.Jei skaič.paaiškėja,kad sąlygą patenkinti paprastais būdais-pakeitus pam.pado formą ar gylį negalima,tai reik numatyt priemones,kad per didelės deformac.nebūtų žalingos past.konstr.Priemonių yra daug,jas taikom atskirai arba keletą kartu.Paprasta priemonė nusėdimam suvienodint-grunto tankinimas(past.sėda mažai ir vienodai).Galima įrengti smėlio paklotą.Konstrukcinės priemonės:konstr.stiprinimas,standinimas ar liaunio didinimas.Nevienodai sėdančio pastato konstr.atsiranda papildomos,skaičiuojant nenumatytos įrąžos.Jas raikia stiprinti.Karkasiniuose pastatuose stiprinamos kolonos,rygeliai ir jų sujungimo mazgai.Plytu mūro sienos stiprinamos įrengiant armuotas siūles ar GB juostas visu sienų perimetru.Nusėdimo pjūviai įrengiami ten kur didžiausia tikimybė atsiverti plyšiams.Šiuos pj.reikia sutapatinti su temp.pj.Siekiant išvengti nevienodų nusėdimų žalingos įtakos,statomi liauni karpytų konstr.pastatai.Juose elementai sujungti šanyriškai.Surenkamų konstr.mazgus reikia kuo vėliau užmonolitinti,kad pagr.kuo daugiau deform.esant mažesniam konstr. standumui.Svarbu tinkamai parinkti past.atskirų dalių,gretimų past.statybos eiliškumą ir terminus,kad jų pagr.deformac.įtaka nebūtų žalinga konstr. 2.1 Sekliojo pamato pagr.skaičiavimo pagal deformacijų ribinius būvius principai(kada reik skaičiuoti,kokios įtempim.ir poslinkius ribojančios sąlygos turi būti tenkinamos). Skaičiavimo užd.-apriboti pagrindo ir pastato bendras def.,kad jos nebūtų žalingos past.konstr.,bei atskirų jos elementų stipr.ir past.,o past. būtų tinkamas normaliai eksplotuoti.Skaič.pagrindą pagal deformacijų ribinius būvius,turi būti patenkinta sąlyga ssu,t.y.skaič.pagr.ir past.bendros deform.būtų ne didesnės negu nustatytos ribinės reikšmės.Pagal deform.ribinius būvius pagr.skaič.visada,kai juos sudaro dispersiniai gr.Pagrindo skaič.pagal deformac.ribinius būvius susibeda iš 4ių dalių:1)pagr.skaič.stiprumo nustatymas,2)pamato pado matmenų pasirinkimas,3)grunto įtempimų tikrinimas,4)pagr.ir past.bendrų def.skaičiavimas.Centriškai apkrautam pamatui turi būti patenkinta sąlyga:II =NIIo/AR.Kai standus pamatas apkrautas necentriškai: IImax= NIIo/A+ MIIo/W1,2R; IImin= NIIo/A- MIIo/W0.2.2 Sekliojo pamato gylis. pamato gylis parenkamas pagal konstrukcinius ir ekonominius reikalavimus. Sekliuju pamatu gylis priklauso nuo pastato paskirties, konstrukcijos ir eksploataciniu reikalavimu; sezoninio isalo gylio; pagrinda sudaranciu gruntu sluoksniavimosi ir ju savybiu; hidrogeologiniu salygu ir galimo ju kitimo; gretimu pastatu pamatu gylio; pamatu statybos budo; pagrindui perduodamu apkrovu dydzio ir pobudzio; zemes pavirsiaus reljefo. Parenkant pamato gyli, pirmiausia nustatomas maziausias jo dydis atsizvelgiant I pastato konstrukcinius ir eksploatacinius reikalavimus, pamato maziausia konstrukcini auksti ir sezoninio isalo gyli. Paskui pamato gylis, jeigu reikia, didinamas atsizvelgiant I gruntu sluoksniavimasi ir ju savybes bei kt reikalavimus. Maziausias pamato gylis – 0.5m zemiau projektuoto planiruoto zemes pav., 0.2…0.5m zemiau rusio grindu, 0.1…0.5m igilintas i pagrindu pasirinkta gr. sl. Jei salia yra kt. pamatai, tai pamatas turi buti igilintas nezemiau kaip salia esantys pamatai. 2.3 Pamato gylio parinkimas pagal inžinerines geologines sąlygas. pamatus reikia statyti ant stipriu, mazai suspaudziamu gruntu, kad pagrindo ir pastato bendrosios deformacijos butu nedideles ir butu uztikrintas pastato stiprumas bei pastovumas. Kai nuo zemes pav. storu sluoksniu I kuri telpa visa pagrindo deform. zona, jos gylis dazniausiai 2…4pamato plociai,slugso stiprus gr., siuo atveju pamato gylis nuo grunto savybiu nepriklauso, jis parenkamas pagal kt. reikalavimus. Kai nuo zemes pav. storu sl. Slugso silpnas gr. – dazniausiai irengemi poliniai pam., reciau dirbtiniai pagrindai. Kai zem. Pav. slugso silpno gr. sl., o giliau – storas stipraus gr. sl., tokiu atveju geriausia pamata igilinti per visa silpno gr. sl., ji statyti ant stipraus gr. Toks sprendimas priimtinas tada, kai silpno gr. sl. Nestoras, jame nera gr. vandens. Jei pamata reikia igilinti 4….5m ir daugiau, geriau irengti polinius ar gyliuosius pam. Jei zem. pav. slugso stipraus, silpno ,o po to vel stipraus gr. sl. Geriasia pam. Igilinti mazai ir statyti ant virsutinio stipraus gr. sl., jeigu tik galima pagal kt. reikalavimus. Kai gr. sl. Pasvire, pagrindu reikia parinkti toki sl., kuris, pam. apkrovos veikiamas, neslystu giliau slugsancio sl. Pav 2.4 Pamato gylio parinkimas projektuojant šalia esamų pamatų. naujo pastato pam., statomo greta esamo, pam. rekomenduojama irengti viename gylyje su esamais pamatais. Kai projektuojamame pastate yra rusys, kurio grindys zemiau esamo pastato pam. pado, jo sienos pamata igilinti galima taip, kad gretimu pam. pado auksciu skirtumas butu: h a(tg 1+c1/1) a – atstumas nuo virsutinio pam. krasto iki zemyn nukasto slaito apacios 1,c1 – gr. vidines trinties kampas ir sankabumas 1 – vidut. Itemp. Po virsutinio pam. padu. Kai naujo projektuojamo pastato pam. turi buti igilinti giliau, reikia numatyti priemones , kad juos irengiant nebūtu pažeistas esamo pastato pamatu pastovumas. Del ivairiu priezasciu pastato sienu ir kolonu pamatai turi buti igilinti I skirtinga gyli. Sienos pamato gylis keiciamas pakopomis, jo padas turi buti horizontalus. Pakopu aukstis iki 0.5m kai gr. silpni, ir iki 1m, kai gr. stiprus. Pakopu aukscio ir ilgio santykis turi buti nedidesnis kaip 1:2. Surenkamu pamatu pakopu aukstis turi buti pamato elementu aukscio kartotinis. Gretimu sienu ar kolonu pamatu pado auksciu max skirtumas nustatomas laikantis salygos: h a(tg 1+c1/1)2.5 Sekliųjų pamatų konstrukcijos, jų klasifikacija. seklieji pam. daromi monolitiniai ir surenkami. Iskiriami 5 konstrukciniai tipai: 1)atskiri kolonu pam. 2)juostiniai sienu pam. 3)juostiniai kolonu pam. 4)istisiniai pam. 5)masyvus pam. atsizvelgiant I laiunuma – standus ir liauni seklieji pam. pagal kostrukcija: atskiri kolonu pam. daromi monolitiniai, reciau surenkami. Kolonai su pam. sujungti irengiamas lizdas. monol. kolonos pam. daromas laiptuotas su 1,2 ar 3 pakopom, pakopu aukstis – 300…400mm kartotinis kas 50mm. Pakopu ilgio ir aukscio santykis ne didesnis kaip 2. Centriskai apkrautas pam. daromas kvadratinis, necentriskai – staciakampis, jis ilginamas M veikimo kryptimi. Staciakampio pam. l/b imamas kaip kolonos skerspjuvio kratiniu. Pam. pado matmenys 100mm kartotiniai. Surenkamieji kolonu pam. gali buti is vieno ar keliu elementu. Juostiniai sienu pam. dazniausiai daromi surenkami. Susirenka is g/b pado bloko ir betoniniu sienu bloku. Pado bloko skerspjuvis staciakampis arba trapecinis, gali buti ir kt. pado blokus galima deti ir su tarpais – spragotas pam. tarpai tarp bloku uzpildomi suplukiamu gr. spragotu pam. negalima statyti ant puriu smeliu, moliniu gruntu. Tarpas tarp bloku turi buti nedidesnis kaip 1.2m ir 0.7 bloko ilgio. Juostiniu kolonu pam. irengiami kai pagrinda sudaro silpni ar ne vieodai suspaudziami gr., ar kai kolonos pagrindui perduoda didelias apkrovas.juostinis kolonu pam. – nekarpyta daugelio tarpatramiu sija, I kuria atremtos kolonos. Pats pamatas daromas g/b, armuojamas pagal nekarpytu siju konstravimo taisykles. Kai reikia padidinti pastato erdvini standuma ir sulyginti nevienodus kolonu nusedimus irengiamas kryzminis juostinis pam. Istisiniai pam.irengiami po visu pastatu, kia jo erdviniam standumui ar kolonu ir sienu vienodiems nusedimams uztikrinti neuztenka juostiniu ar kryzminiu pamatu. Yra ivairiu konstrukciju: bebriaune plokste ikuria atremtos kolonos ar sienos , deziniai pam., kuri sudaro horizontalios ir kryzmines vertikalios g/b plokstes. Masyvus pam. irengiami po standziais pastatais, perduodanciais pagrindui didelias koncentruotas apkrovas: po kaminais, bokstais, tiltu atramom, t.t. daromi g/b reciau betoniniai. Ju forma nustatoma pagal I juos atremtu pastatu konstrukcijas. Nauja sekliuju pam. konstrukciju tobulinimo krypis- naudoti plonasienes g/b kevalines konstrukcijas. tai sferos , paraboloido formos arba linijiniai pusiau uzdari igaubti kevalai, kurie remiasi I jo viduje esanti grunta. 2.6 Skaičiuojamasis pagrindo stiprumas. skaiciuojant pagrindus pagal deformaciju ribinius buvius, reikia pamato matmenis parinkti tokius , kad vidutinis itempimas po pam. padu II butu nedidesnis negu pagrindo skaiciuojamasis stiprumas R, t.y. turi buti patenkinama salyga: II R. ivertinus pagrinda sudaranciu gruntu savybes bei pastato standuma spec. koef. ir atsizvelgus i rusio itaka, pgrindu projektavimo normose pateikta f-le pagrindo skaiciuojamam stiprumui rasti: R = (c1c2/k)[MbII + Mqd’II + (Mq – 1)dbII + MccII] , čia c1 – pagrindo darbo sal. koef., c2 – pastato darbo sal. koef.,k – koef. Priklausantis nuo nuo gr. savyb. Skaiciuojamuju savybiu skaiciavimo budo, M,Mq,Mc – koef. priklausantys nuo gr. vidines trinties kampo skaiciuojamosios reiksmes II, cII – grunto sankabumo skaiciuojamoji reiksme, II, ’II – grunto zemiau ir auksciau pamato pado vienetinio svorio vidutine svertine skaiciuojamoji reiksme, b – pamato pado plotis, d – pamato gylis nuo suplaniruoto zemes pavirsiaus. Skaiciuojamaji pagrindo stipruma R = (c1c2/k)[MbII + Mqd’II + (Mq – 1)dbII + MccII] galima skiciuoti visiems pam. nepriklausomai nuo ju pado formos. Skaiciuojamaji pagrindo stipruma R galima padidinti 20%, jeigu pagrindo ir pastato bendrosios deformacijos, kai gr. itempimas po pam. padu II = R., yra nedidesniskaip 40% ribiniu reiksmiu. Kartu reikalaujama kad padidinus R ir sumazinus pamato pado matmenis, deformacijos butu ne didesnes kaip 50% ribiniu reiksmiu ir butu patenkinama sal. : NI0 cFu/n. 2.7 Centrioškai ir necentriškai apkrautų pamatų pado matmenų skaičiavimas. cenriskai apkrauta pam. veikia 3 asines jegos(8.14 a) pastato perduodama vertikalioji asine jega NII, pamato ir grunto ant jo pakopu svorio jega GII ir grunto reaktyviojo slegio atstojamoji jega RA. Remiantis jegu pusiausvyros salyga, NII + GII =RA. Pamato ir grunto ant jo pakopu svorio jega GII = Adm. A – pamato pado plotas; d – pamato gylis; m – pamato ir ant jo pakopu esancio grunto vidutinis vienetinis svoris = 20kN/m3.R – skaiciuojamas pagrindo stiprumas = (c1c2/k)[MbII + Mqd’II + (Mq – 1)dbII + MccII]. Reikalingas pamato plotas: A = NII/(R – md), Skaiciuojant imama max pamatui perduodama asine jega NII. Lygtyje yra 2 tarpusavy susije nezinomieji: a = lb ir R, nes pastarojo didis priklauso nuo pam. pado plocio b. todel skaiciuojama priartejimo keliu, skaiciavimas atliekamas keleta kartu. Skaiciuojant pirma karta, negalime rasti R, nes nezinomas b. todel lygti A = NII/(R – md) vietoj r rasomas R0 randamas lentelese. Pagal lygti gaunamas apytikris A. zinant pado krastiniu santyki = l/b, randami ju dydziai. Zinant apytikri pamato pado ploti, randam R: R = (c1c2/k)[MbII + Mqd’II + (Mq – 1)dbII + MccII] ir skaiciuojama pagal A = NII/(R – md) antra karta.gaunamas patikslintas pam. pado plotas A, pagal kuri parenkami nauji l ir b, pagal nauja b nustatomas naujas R. taip paskaiciavus kelis kart pam. matmenys beveik nekinta. Tada jie galutinai parenkami 100mm kartotiniai. Necentriskai apkrauta pam.veikia asine jega, lenkimo mom. ir skers. jega pam. virsuje ivairiais deriniais. Jo psdo matm. Dazniausiai parenkami kaip ir centriskai apkrauto priartejimo keliu pagal f-le A = NII/(R – md). Skaiciuojant pagal max pamatui perduodama asine jega neatsizvelgiant i M, nes jo itaka dazniausiai atsveriama leistinomis itempimu padidinimo reiksmemis po labiau apkrauto pam. krastu iki 20%. Jeigu M labai didelis ir salyga II max = NII 0/A + MII 0/W 1.2 R. netenkinama, tai reikia projektuoti nesimetriska pam.2.8 Įtempimų pagrinde po pamatu apskaičiavimas necentrinio gniuždymo atveju, kai įtempimų diagrama trapecinė. Necentriškai apkrautus pamatus konstruoti ir jų pado matmenis parinkti reikia taip, kad įtempimų po padu diagrama būtų trapecinė, artima stačiakampei, t. y. kad ekscentriškumas pamato pado lygyje būtų eII0=0 , 3) IImax=NII0/A+MxII0/W+MyII0/W <=1.5R čia NII0 ir MII0 — ašinė jėga ir lenkimo momentas pamato pado lygyje; A — pamato pado plotas; W — pamato pado atsparumo momentas.Kai apkrovos ekscentriškumas labai mažas, trapecinė įtempimų po pamato padu diagrama labai lėkšta, tada pagal 1 ir 3 sąlygas, įtempimai padidėja dideliame pamato pločio ruože ir tampa pavojingais pagrindo stiprumui. Todėl, kai apkrovos ekscentriškumas pamato pado lygyje mažas, t. y. eII0= MII0/ NII0 <=l/30 pagrindas skaičiuojamas kaip centriškai apkrauto pamato ir įtempimai tikrinami pagal II=NII0/A<=R sąlygą.2.9 Įtempimų pagrinde po pamatu apskaičiavimas, kai įtempimų diagrama dviženklė. Kai ekscentriškumas labai didelis eII0>l/6, įtempimų po pamato padu diagrama dviženklė. Kadangi gruntas tempimo įtempimų nepriima, tai pamatas neekonomiškas. Tokius pamatus projektuoti leidžiama pastatams be tiltinių kranų. Įtempimų diagramos nulinė ordinatė nuo pamato krašto turi būti ne toliau kaip 0,25l ir ekscentriškumas pamato pado lygyje eII0 <=0,25l (8.15 pav.). Įtempimų po pamato padu diagramos forma (apkrovos ekscentriškumas pamato pado lygyje) apribojama visiems apkrovų pagrindinio derinio apkrovimo variantams. Kai įtempimų po pamato padu diagrama dviženklė, t. y. kai ekscentriškumas l/6=100 MPa. Sumavimo metodu skaičiuojami ir didelių pamatų, kurių plotis ar skersmuo didesnis kaip 10 m, nusėdimai, jeigu jų pagrindą sudaro gruntai, kurių deformacijų modulis E <10 MPa.Riboto storio sluoksnio metodu pamato nusėdimas skaičiuojamas dviem atvejais: 1) kai pagrindo deformacijų zonoje slūgso gruntas, kurio deformacijų modulis E>=100 MPa; 2) kai pamato pado plotis ar skersmuo didesnis kaip 10 m, o pagrindą sudaro gruntai, kurių deformacijų modulis E>=10 MPa.Tampriųjų deformacijų metodas taikomas gana ribotai. Jis tinka nedidelių pamatų, kurių plotis ne didesnis kaip 10 m, nusėdimui skaičiuoti, kai pagrindą sudaro vienalytis gruntas, kurio deformacijų modulis pastovus visame deformacijų zonos gylyje, o pamato padas yra apskritas ar stačiakampis.Ekvivalentinio sluoksnio metodu skaičiuojami nedidelių pamatų, kurių plotas iki 20.30 m2 ir esančių ant vienalyčio ar sluoksniuoto grunto, sėdimai. Grunto vienmatės deformacijos metodas tinka skaičiuoti plačių .pamatų, pavyzdžiui, elevatorių silosinių korpusų, požeminių rezervuarų ir kt., nusėdimus, kai pagrindą sudaro vienalytis gruntas.2.12 pagrindo skaičiavimo pagal deformacijų ribinius būvius supaprastinimas. Projektuojant nedidelius paprastų konstrukcijų.nejautrius nevienodiems pamatų nusėdimams pastatus, leidžiama pagrindus pagal deformacijas skaičiuoti paprasčiau. Kad skaičiuoti būtų lengviau ir sparčiau, leidžiama paprastoms konstrukcijoms, III ir IV klasės pastatams vietoj skaičiuojamojo pagrindo stiprumo R, nustatomo pagal (8.8) formulę, naudoti sąlyginį skaičiuojamąjį pagrindo stiprumą R0 randamą pagrindų projektavimo normų lentelėse priklausomai nuo gruntų fizinių savybių — sudėties ir būvio — rodiklių. Naudoti RQ galima, kai pagrindą sudarantys gruntai slūgso horizontaliais (nuolydis turi būti ne didesnis kaip 0,1), pastovaus storumo sluoksniais ir jeigu jų suspaudžiamumas nedidėja iki du kartus didesnio gylio negu didžiausias pamato plotis imant nuo jo pado lygio. Smėlių ir molinių gruntų R0 reikšmės pateiktos lentelėse. Sąlyginį skaičiuojamąjį pagrindo stiprumą R0 iš šių lentelių galima naudoti apytiksliai parenkant bet kurios klasės pastatų pamato pado matmenis. III ir IV klasės pastatų pagrindų galutiniam skaičiavimui, šias R0 reikšmes galima naudoti pamatui, kurio plotis b1=1m ir gylis d1=2 m. Kai jie kitokie, skaičiuojamojo pagrindo stiprumo R reikšmės randamos taip: kai gylis d<=2 m, R=R0[1+k1(b-b1)/b1](d+d1)/2d1 , kai gylis d>2 m, , R=R0[1+k1(b-b1)/b1](d+d1)/2d1+k2II(d-d1); čia R0 — sąlyginis skaičiuojamasis pagrindo stiprumas, rastas lentelėse; b ir d — pamato pado plotis ir jo gylis; II — grunto, esančio aukščiau pamato pado, vienetinis svoris; k1—koeficientas, kuriuo įvertinama pamato pado pločio įtaka: smėliams, išskyrus dulkinius, k1 = 0,125, dulkiniams smėliams ir moliniams gruntams k1= 0,05; k2 — koeficientas, kuriuo įvertinama pamato gylio įtaka: smėliams k2 = 0,25, priesmėliams ir priemoliams k2 = 0,20, moliams k2 = 0,15. 2.13. Pagrindų skaičiavimo pagal saugos ribinių būvių grupę pagrindiniai principai. Skaičiuojant pagrindą pagal laikomosios galios ribinius būvius, turi būti patenkinta sąlyga, NI0<=cFuc, t. y. kad pagrindui perduodama pastato skaičiuojamoji apkrova NI0 būtų ne didesnė kaip pagrindo ribinė laikomoji galia Fu atsižvelgiant į pagrindo darbo sąlygų ir pastato patikimumo koeficientus. Pagrindą veikianti jėga NI0 gaunama susumavus pastato antžeminių konstrukcijų pamatui perduodamas apkrovas ir pamato bei grunto ant jo pakopų svorį. Pagrindo ribinė laikomoji galia Fu apskaičiuojama. Pagal laikomąją galią pagrindai turi būti skaičiuojami pagrindų projektavimo normose išvardytais atvejais: 1) kai pagrindas apkrautas didele horizontalia jėga, 2) kai pamatas stovi ant šlaito ar netoli jo, 3) kai pagrindą sudaro lėtai tankėjantys vandens prisotinti moliniai ar durpingi gruntai, 4) kai pagrindu yra uola.2.14.Liaunu pamatu pagrindo skaiciavimo principai.Liauni pamatai yra tokie kurie skirtingai negu standus,perduodami pagrindui pastato apkrova,patys deformuojasi,linksta kartu su pagrindu.Tai juostiniai kolonu ir istisiniai pamatai,rezervuaru dugnai ir t.t.Kontaktiniu itempimu po liaunu pamatu pasiskirstymas priklauso nuo pamato ir pagrindo deformaciju.Kontaktinis itempimas po liaunu pamatu skaiciuoti naudojamos dvi pagrindines teorijos:vietiniu tampriuju deformaciju teorija.Si teorija pagrysta tiesines priklausomybes tarp pagrindo itempimu ir deformaciju desnio.Kontaktiniaiitempimai arba grunto reaktyvusis slegis ipamato pada σ=Czs (cia-Cz-grunto standumo modulis,s-pamato nusedimas). Tampraus puserdvio teorija.Ja skaiciuojami liaunus pagrindai.Skaiciavimo pagrindai pagrysti tamprumo teorijos desniu,kad itempimai ir deformacijos sklinda grunte,ir uz pamato konturo ribu,o besiformuojancio pagrindo pavirsius ilinksta pagal tampraus ilinkio kreive.
Skaiciuojant naudojamasi formulemis,kurios rodo priklausomybe tarp veikiancios apkrovos ir pagrindo deformacijos.Erdvinio uzdavinio atveju naudojamas Businesko sprendinys s=F(1-υ2)/πER.(cia E-grunto deformacijos modulis,υ-grunto skersines defor. Koef.,R-tasko atstumas nuo jegos).Plokstumos izdavinio atveju imamas Flamano sprendinys s=(2p(1-υ2)/πE)lny+C (cia y-tasko atstumas nuo linijines apkrovos,C-integravimo konstanta)2.15.Pagrindo suirimo schemos,ju iskyrimo kriterijai. Pagrindo irimo schemos yra dvejopos:gilusis ir ploksciasis slydimas.Pagal giliojo slydimo shema pagrindas suira,kai pamatas apkrautas tik vertikalia,centrine ar necentrine,jega arba kai pamatui perduodamu vertikaliu ir horizontaliu jegu atstojamoji pasvirusi nedideliu kampu.Tokiu atveju gruntas is po pamato isspaudziamas kreiviniu vienokios ar kitokios formos slydimo pavirsiumi.
Kai pamatas apkrautas didelia horizontalia jega,kai vertikaliu ir horizontaliu jegu atstojamoji pasvirusi dideliu kampu,pamatas nustumiamas jo pamato plokstuma-ploksciasis slydimas.
Irimo pobudziui gali tureti itakos pastato konstrukcine schema,skaiciuojamo pamato rysys su kitais konstrukciniais elementais.2.16.Pagrindo laikomosios galios skaiciavimas pagal giliojo slydimo schema.