MYKOLO RIOMERIO UNIVERSITETASEKONOMIKOS IR FINANSŲ VALDYMO FAKULTETASMUITINĖS VEIKLOS KATEDRA
Įvaizdžio formavimo ekspertų anketinės apklausos analizė
Turinys Įvadas ………………………………………………………………….…………………………. 3Anketinės apklausos aktualiausi teiginia………………………………………………………….3Anketinės apklausos analizė: ………………………………………………………………………… 6Išvados…………………………………………………………………………………………………………7Priedai:Anketinės apklausos “Įvaizdžio formavimas” 6vnt.
Įvadas Per paskutiniuosius XX a. dešimtmečius įvaizdžio kūrimas tiek viešajame tiek ir privačiame sektoriuje labai vystėsi. Kompanijos investuojančios į įvaizdžio kūrimą paprastai gaudavo didesnius pelnus. Partijos, renkami asmenys, sugebėję tinkamai suformuoti savo įvaizdį, pasiekdavo užsibrėžtus tikslus daug lengviau nei jų konkurentai. Lietuvoje yra nemažai bendrovių, kurios užsiima vien tik įvaizdžio formavimu, jo pateikimu plačiajai visuomenei. Šių bendrovių paslaugomis dažnai naudojasi įvairios įstaigos, valstybinės institucijos, visuomeninės bei privačių organizacijos. Didesnės įmonės ar institucijos turi ir nuolat dirbančius įvaizdžio formuotojus (atstovus spaudai, kartais marketingo specialistus, kurie taip pat rūpinasi įvaizdžio formavimu). Vis dėlto, daugeliu atvejų įstaigos ar bendrovės įvaizdžio klausimo sprendimas priklauso nuo vadovų požiūrio į tai. Šios apklausos tikslas buvo nustatyti kolektyvo, o ypač vadovų, požiūrį į įvaizdžio formavimą: kaip jie pajungia darbuotojus bendram tikslui, juos motyvuoja, su kokiomis problemomis susiduria. Anketinės apklausos aktualiausi teiginia: Apklausai buvo pasitelkti ekspertai iš įvairių veiklos sričių, tačiau jie vienaip ar kitaip yra atsakingi už įvaizdžio formavimą. Ši respondentų grupė yra pakankamai kompetetinga analizuoti įstaigų įvaizdžio kūrimo problemas, atsakyti į pateiktus klausimus, nes dirba ilgą laiką, turi patirties, taipogi pagal bakalauro studijas yra išklausę įvairius su tiriama problema susijusius mokomuosius dalykus. Trys iš keturių ekspertų dirba privačiame sektoriuje, o likusieji priklauso viešajam sektoriui. Septyni eksertai pildė anketas su aktualiais klausimais, iš tų anketų buvo sudaryta bendrų bruožų anketinė atsakymų lentelė. Surinkti rezultatai buvo apibendrinti ir išskirti svarbiausi teiginiai kiekviename klausime:
1 klausimui: Mokyti darbuotojus gyventi prekės ženklu, siekti pagarbos organizacijai, kaip? Apibendrintieji pasiūlymai:· Išaiškinti darbuotojams organizacijos misiją· Išaiškinti organizacijos tikslus · Prekės ženklas yra vertybė, kuria reikia vertinti ir kelti jo vertę· Neatsiejama prekinio ženklo dalis yra visas kolektyvas· Nuolatinė kontrolė, monitoringas2 klausimas:Pasistenkite jog jūsų žodžiai nesiskirtų nuo darbų. Kodėl jie gali skirtis?· Skaidrumo principų nebuvimas· Pagarbos darbuotojams trūkumas· Įstaigos veikla turi atitikti prekės ženklą 3 klausimas:Niekada nepamirškite, kad personalas yra prekės ženklas. Kas gali parodyti tą “užmiršimą”?· Misijos nesupratimas· Kompetencijos stoka· Motyvacijos nebuvimas· Nemokėjimas pareikalauti4 klausimas Kokią veiklos tobulinimo schemą siūlytumėte?· Stažuotės· Kvalifikacijos kėlimo kursai· Nuolatiniai rezultatų palyginimai· Darbuotojų motyvacija· Aiškios darbuotojų atsakingumo ribos5 klausimasPagarbiai elgtis su klientais. Kodėl tai svarbu? Kokios galimos nedėmesingumo pasekmės?· Sukurto įvaizdžio praradimas· Pasitikėjimo praradimas· Privačios veiklos atveju – kliento praradimas· Ypatingu atveju – bankrotas 6 klausimasKliento nuomonė apie Jūsų teikiamas paslaugas, jų nusikundimai turi būti Jūsų prekės ženklo svorio centru. Kodėl?· Galimybė iškarto reaguoti į besikeičiančią situaciją· Įstaiga dirba žmonėms, t.y. klientui· Atsiranda atgalinis ryšys su pateikta paslauga ir galimybės ją patobulinti· Lengviau atskleidžiami rinkos poreikiai 7 klausimasKoks jūsų požiūris į klientų kritiką, pretenzijas, pastabas?· Tiek privačiose tiek valstybinėse įstaigose į tai atkreipiamas dėmesys, bet jei privačiose įstaigose į tai reguojama nedelsiant, tai valstybinėse vis dar egzistuoja biurokratijos aparatas kuris neveikia taip tiksliai.· Privačiose sprendimai tokiais klausimais priimami gana greitai, ko nepasakysi apie valstybines 8 klausimasKas turi duoti toną kuriant organizacijos įvaizdį (ženklą)?· Vadovas· Vadovaujanti komandaAnketinės apklausos analizė: Iš atsakymų į pirmą klausimą buvo norima sužinoti respondentų nuomonę apie darbuotojų motyvacijos pasiūlymus – mokyti darbuotojus gyventi prekės ženklu, siekti pagarbos organizacijai, kaip? Dauglio ekspertų atsakymai sutapo, didžioji dalis respondentų (57%) išskyrė organizacijos misiją, bei tikslus. ir visi jie buvo viešojo sektoriaus atstovai. Privataus sektoriaus atstovų nuomonės išsiskyrė jie atitinkamai pasisakė po (14%) už prekės ženklas yra vertybė, kuria reikia vertinti ir kelti jo vertę ir neatsiejama prekinio ženklo dalis yra visas kolektyvas, o už nuolatinę kontrolę, monitoringa pasisakė (24%) apklaustųjų. Į antrajį klausimą -pasistenkite jog jūsų žodžiai nesiskirtų nuo darbų. Kodėl jie gali skirtis? 84% apklaustųjų atsakė skaidrumo principų nebuvimas ir Pagarbos darbuotojams trūkumas, tiktai 14% respondentų paminėjo Įstaigos veikla turi atitikti prekės ženklą. Trečiajam klausimui-niekada nepamirškite, kad personalas yra prekės ženklas. Kas gali parodyti tą “užmiršimą”? Motyvacijos nebuvima- paminėjo 36% respondentų, misijos nesupratima bei kompetencijos stoka atitinkamai paminėjo 36% ir 12% respondentų. Na ir nepatyrimo buvimą paminėjo vos 12% respondentų. Ketvirtajam klausimui – Kokią veiklos tobulinimo schemą siūlytumėte? Beveik 86% paminėjo stažuotes ir kvalifikacijos kėlimo kursus 28% apklaustųjų paminėjo nuolatinius pasiektų rezultatų palyginimus 42% paminėjo darbuotojų motyvaciją buvo taipogi vienas pasiūlymas apibrėžti aiškias darbuotojų atsakingumo ribas kas sudarė 12% nuo visų apklaustųjų. Penktasis klausimas – Pagarbiai elgtis su klientais. Kodėl tai svarbu? Kokios galimos nedėmesingumo pasekmės? 84% neabejodami atsakė sukurto įvaizdžio praradimas, pasitikėjimo praradimas privataus sektorius atstovai iškarto papildė atsakymą privačios veiklos atveju – kliento praradimas, ypatingu atveju – bankrotas už tai pasisakė 32% apklaustųjų. Šeštajam klausimui – Kliento nuomonė apie Jūsų teikiamas paslaugas, jų nusikundimai turi būti Jūsų prekės ženklo svorio centru. Visi apklaustieji respondentai paminėjo vieną tiesioginį teiginį įstaiga dirba žmonėms, t.y. klientui. Su tuo sutiko visi 100 % apklaustųjų. O atitinkamai po 14% atsakymų gavo visi likusieji pasiūlymai: Galimybė iškarto reaguoti į besikeičiančią situaciją, atsiranda atgalinis ryšys su pateikta paslauga ir galimybės ją patobulinti, lengviau atskleidžiami rinkos poreikiai. Septintajame klausime buvo klausiama koks yra požiūris į klientų kritiką, pretenzijas, pastabas? visas 100% atsakė jog į tai reaguoja, tiktai privataus sektoriaus atstovai paminėjo jog reaguojama nedelsiant, ir priimami iškarto sprendimai tai paminėjo 48% respondentų, tai viešajame sektoriuje pastebima susilaikymo reakcija, bet tai turbūt sąlygoje nevisiškai tobulas biurokratijo aparatas. Su tuo sutiko net 64% apklaustųjų. Aštuntajame klausime – Kas turi duoti toną kuriant organizacijos įvaizdį (ženklą)? Visi respondentai sutiko 100% jog tai be abejo turi būti vadovas tačiau 44% apklaustųjų paminėjo ir vadovaujančią komandą, kurią galima suprasti kaip ir paprasčiausius skyriaus viršininkus.Išvados: Iš apklausos galime spresti jog Lietuva yra išsiugdžiusi pakankamai gerus įvaizdžio formavimo specialistus tiek viešajame tiek privačiame sektoriuje. Sprendžiat pagal ekspertų pasisakymus, privataus sektoriaus įvaizdžio formavimo specialistai yra labiau dinamiškesni greičiau priimantys naujoves. Šis faktas buvo stebimas ir anksčiau, bet reikia atsižvelgti jog gerus įvaizdžio formavimo specialistus turi tik stambesnės įmonės kurios be abejonės gali ir mokėti už atitinkamą rezultatą. Ko nepasakysi už smulkesnes įmones. Viešojo sektoriaus įvazdžio specialistai pasisako gal ne už tokią agresyvią veiklą, bet naudojasi priemonėmis kurios leistų formuoti solidų bei patikima institucijų įvaizdį naudojantis geros vadybos principais. Juntama tendencija jog tiek viesojo tiek privataus sektoriaus įvaizdžio specialistai bendradarbiauja, bei keičiasi žiniomis, rengdami konferencijas, įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus. Viešojo sektoriaus įvazdžio specialistų prioritetais turėtų būti priežiūrosinstitucijų veiklos sustiprinimas, siekiant didesnio jų veiklos efektyvumo, ir dažnesni kvalifikacijos kursų organizavimai.