krepšinis

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA

KREPŠINIO RAIDA LIETUVOJE

referatas

Darbą atliko: Petras Očikas
Darbą Tikrino:

Panevėžys

TURINYS

Įvadas..............................3
Pirmieji krepšinio gyvavimo metai Lietuvoje............................4
1925-ieji tarpvalstybinių rungtynių pradžios metai.........................5
1937-1939 Lietuvos krepšinio triumfo metai............................5
Permainų metai..............................6
Išsiskyrimų metai (1944)..............................6
Nepriklausomas Lietuvos krepšinis..............................8
Išvados..............................10
Naudota literatūra..............................11

ĮVADAS

Ką lietuviui reiškia krepšinis? Manau, kad dauguma lietuvių galėtų drąsiai atsakyti į šį klausimą. Dauguma išrėžtų: krepšinis yra tarsi antroji religija Lietuvoje, savotiška mūsų šalies vizitinė kortelė.

Čekų klasikinės muzikos pradininkas B.Smetana rašė: „Muzika – čeko gyvenimas”. Mes galime pasakyti: „Krepšinis- lietuvio gyvenimas”. Galime, nes pajutome šį nuostabų žaidimą širdimi. Argi ne taip?1
Sportas — socialinis reiškinys, neatsiejama viisuomenės kultūros dalis, nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas, rengimas varžyboms ir dalyvavimas jose, siekiant geriausių sportinių rezultatų.2
Krepšinis – komandinė sporto šaka, kurioje žaidžiama su kamuoliu. Krepšinis žaidžiamas aikštelėje, kurioje dviejų komandų žaidėjai stengiasi surinkti kuo daugiau taškų, mėtydami kamuolį į specialų krepšį. Tai populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.

Pirmieji krepšinio gyvavimo metai Lietuvoje.

Krepšinio žaidimą sugalvojo kanadietis daktaras Džeimsas Neismitas (James Naismith) 1891 metais. Naujosios sporto šakos paskirtis buuvo užimti studentus sportu žiemos metu, kai nėra sąlygų žaisti beisbolą ar amerikietišką futbolą. Originaliame žaidime buvo naudojamas futbolo kamuolys ir krepšiai su dugnu, taigi po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo ištraukti iš krepšio. Komandose buvo po 9 žaidėjus.Pačių pirmųjų krepšinio ru

ungtynių rezultatas buvo tik 1:0.3
Pirmosios žinios apie naują, kai kuriose pasaulio šalyse jau beveik tris dešimtmečius žaidžiamą žaidimą „basketbolą” Lietuvą pasiekė 1919 metais. Tiesa, buvo kalbama ne apie amerikietiškąjį, bet apie vokiškąjį šio žaidimo variantą; mažesnis kamuolys metamas į krepšį be skydų. Vėliau, 1921 metais, E. Kubiliūnaitės- Garbačiauskienės ir kitų merginų pastangomis buvo gautos tikrojo krepšinio taisyklės, o Kaune, Vytauto parke, įrengta pirmoji Lietuvoje krepšinio aikštelė, pradėta treniruotis, žaisti.4
Lietuvoje krepšinis pradėtas populiarinti 1921 metais. Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) sportininkai. Pirmosios krepšinio rungtynės įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d. tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Vyrų komanda šiame čempionate žaidė 1924 metais.5
1922m. Lietuvoje buvo dvi moterų ir dvi vyrų komandos. Moterys žaidė šeešerias rungtynes. Vyrai- dvejas. Iš viso būta 35 žaidėjų ir vienos aikštelės. 1923m.Lietuvos čempionate dalyvavo keturios moterų komandos. Čempione tapusi „Aušros” gimnazija žaidė su Moterų mėgėjų rateliu( 4:8 ir 11:4 ), nugal4jo LFLS ( 13:9 ir 28:10) bei Komercijos mokyklą (21: 8). 1924m. surengiamas pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas, kuriame dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS . Pirmuoju čempionu tapo LFLS I. Buvo surengti pirmieji, tiesa, trumpalaikiai (dviejų dienų) krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, tarp jų E. Garbačiauskienė ir S. Darius.6

1925-ieji tarpvalstybinių rungtynių pradžios me

etai

Lietuvoje surengtos pirmosios krepšinio varžybos dėl taurės, kurią įsteigė operos dainininkė V. Jonuškaitė. Dėl šios taurės varžėsi keturios moterų komandos. Pergalę šventė LFLS krepšininkės, varžybų finale nugalėjusios ,,Makabi” žaidėjas 20:2. Be gimnazistų, tarp kurių krepšinis kaskart populiarėjo, žaidimu susidomėjo ir studentai. 7
Tais pačiais metais išeina pirmą kartą žaisti ir Universiteto vyrų ir moterų komandos. 1925-ieji metai. dar ypatingi ir svarbūs Lietuvai tuo, kad įvyko pirmosios Lietuvos krepšininkų tarpvalstybinės rungtynės. Tada Lietuvos krepšinio rinktinė rungtyniavo Rygoje su Latvijos rinktine. Kadangi, tuo metu lietuvių krepšininkai, priešingai nei latvių krepšininkai, neturėjo nei salės, kur galėtų treniruotis,( o be to rungtyniaudavo tik vasarą)- šis debiutas buvo nesėkmingas.
Pagrindinį Lietuvos rinktinės penketuką sudarė trys naujojo čempiono ,,Kovo” žaidėjai – S. Sabaliauskas, A. Heiningas, V. Balčiūnas ir du šiauliečiai- B. Norvaišas, S. Kumpis. Rinktinėje dar buvo M. Bučinskas ir L. Rakickas iš ,,Kovo”.8

1937-1939 LIETUVOS KREPŠINIO TRIUMFO METAI
Metų pradžios akcentu galima laikyti tarpvalstybines rungtynes. Vasario 20 d. Rygoje vėl žaidė Lietuvos Latvijos vyrų krepšinio rinktinės. Nors šios rungtynės buvo pralaimėtos 29:41, bet mūsų krepšininkai Europos čempionams priešinosi labai rimtai. Vasario mėnesį buvo sudaryta Lietuvos rinktinė, kurios treneriu paskirtas anksčiau į Lietuvą iš JAV atvykęs. tenisininkų treneris J.Žukas. likus mėnesiui iki Europos čempionato pradžios, į Lietuvą atvyko P.Talzūnas ir F.Kriaučiūnas. Rinktinę treniruot patikėta F.Kriaučiūnui. 9
Finalas. Jame vė

ėl susitiko Lietuvos ir Italijos rinktinės. Šiose dramatiškiausiose čempionato rungtynėse lietuviams buvo sunkiausias antrasis kėlinys, kurio metu už keturias pražangas iš aikštelės buvo priverstas išeiti F.Kriaučiūnas, vadinamas „didžiausių iš buvusių čia krepšinio strategu ir taktiku”. Lietuvos rinktinė laimėjo 24:23. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempione. Tose finalo rungtynėse taškus pelnė P.Talzūnas- 12, Z.Puzinauskas- 4, F.Kriaučiūnas – 3, J.Žukas – 3, L.Baltrūnas -2, A.Andriulis – nė vieno. Lietuvos krepšinio garbę taip pat gynė I.Nikolskis, P.Mažeika, S.Sačkus, L.Kepalas, Č.Daukša, L.Petrauskas.10
1939 metais plušo ne tik krepšininkai, bet ir statybininkai, nes Kaune pastatė Sporto halę Europos čempionatui. O gegužės 21 – ąją naujojoje halėje išsirikiavo 8 šalių rinktinės. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriais paskirti F.Kriaučiūnas ir P.Lubinas.
Europos čempionė Lietuvos rinktinė laimėjo visas septynerias rungtynes neįprastu taškų santykiu 403:125. Lietuvos komandai 96 taškus pelnė P.Lubinas, 7 M.Ruzgys, 74- V.Budriūnas, 60- Z.Puzinauskas, J.Jurgėla, 23 – A.Andriulis, 19 – F.Kriaučiūnas ir po mažiau kiti krepšininkai. Antroje vietoje liko Latvijos krepšininkai. Prie įdomesnių skirtinas rekordinis Lietuvos ir Suomijos rungtynių rezultatas – 91:9. Keistas Estijos ir Suomijos rungtynių rezultatas – 91:1. 11
PERMAINŲ METAI
1940m. Nors Lietuvoje sklandė nerami neaiškios ateities nuojauta, krepšinio gyvenimas vis dar buvo jaučiamas, bet didžiausios permainos prasisėjo metams įpusėjus, kai Lietuva neteko nepriklausomybės. Nebeteko jos ir krepšinis. Bet krepšinis turėjo gyvuoti. Juolab, kad po1937 ir 1937 metų jo populiarumas dar nebuvo atslūgęs. Tais metais Lietuvos krepšininkai susipažino su dar nepažįstamais va
aržovais – TRS krepšinio mokykla. Ir toliau rungtyniauta su senais varžovais – Latvijos krepšininkais. Su itin dideliu dėmesiu buvo stebimi Lietuvos ir Latvijos rinktinių susitikimai. Lapkričio 24 d. Rygoje žaidė Lietuvos ir Latvijos moterų rinktinės. Rungtynėse 20:14 laimėjo latvės. Kaune žaidė Lietuvos ir Latvijos vyrų rinktinės. Ir šįkart pajėgesni pasirodė esą latviai, laimėję rungtynes 25:20.12
IŠSISKYRIMŲ METAI (1944)
Prie Lietuvos artinosi frontas, didėjo nerimas ir nežinia. Krepšinio varžybos vyko, bet dažniausiai vietinio pobūdžio. Išimtimi laikytinos dešimties stipriausių Lietuvos vyrų krepšinio komandų varžybos Kaune – ,,Dešimtuko turnyras”, mėgintas surengti dar 1943-iaisiais. Šis renginys įsimintinas todėl, kad nemaža dalis pajėgių Lietuvos krepšininkų rungtyniavo gimtinėje.paskutinį kartą. Karo banga nubloškė juos visam laikui toli nuo Tėvynės.mūsų krepšinis tartum suskilo į dvi dalis: viena – krepšinio šaknys – liko tėvų žemėje, kita atsidūrė svečiose šalyse. Praūžus ir jau šiek tiek nutolus karo audrai, krepšinis vėl ėmė rodyti savo gyvybės žymes.
Jau rugpjūtį sužaistos pirmosios rungtynės Vilniuje tarp vietos ,,Žalgirio” ir Dinamo. Komandose žaidė V.Saunorius, būsimasis Lenkijos rinktinės treneris V.Mališevskis ir kt. Rugpjūčio 27 d. pirmąsias savo rungtynes žaidė kauniečiai.Vilniuje, keliavę į sostinę vos ne parą laiko. Nors ir labai suvargę, tačiau 35:6 rungtynes laimėjo. 13
Spalio 13-ąją pirmas oficialias rungtynes žaidė Kauno ,,Žalgirio” komanda (,,Žalgirio” sporto draugija įkurta 1944 metų kovo mėnesį). Pradžia buvo laiminga. Kauno miesto pirmenybėse ,,Žalgiris” nugalėjo ,, Spartaką” III 60:13. 14
Netekusi politinio savarankiškumo Lietuva 1945- 1991 m. nebuvo FIBA narė. Geriausios Lietuvos krepšinio komandos dalyvavo SSRS čempionatuose, geriausi žaidėjai patekdavo į SSRS rinktinę, yra tapę olimpinių žaidynių, pasaulio, Europos čempionais ir prizininkais. Ryškiau Lietuvos krepšinis sustiprėjo VIII dešimtmetyje. Tada (1971- 1979) Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas buvo Valentinas Greičiūnas. Jis, buvęs Kauno ,, Žalgirio” ir Lietuvos rinktinės žaidėjas, Lietuvos čempionas (1957, 1958, 1962), suprato krepšinio reikšmę ir skatino tobulinti jo meistriškumą. V. Greičiūno vadovavimo laikotarpiu ,,Žalgirio” komanda po 16 metų pertraukos SSRS čempionate užėmė III vietą (1972, 1973, 1978). Naujai įsikūrusi Vilniaus ,,Kibirkšties” moterų komanda 1971, 1972 ir 1984m. iškovojo bronzos medalius. Nuo 1980m. Kauno ,,Žalgirio” vyrų komanda įsitvirtino pirmaujančių gretose( TSRS čempionate 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989m. iškovojo sidabro medalius, 1981 ir 1982m. užėmė IV vietą). 1985 metais „Žalgiris” buvo viena stipriausių komandų Europoje. SSRS čempionate prieš CSKA laimėjo visas rungtynes. Superfinalo pirmosios rungtynės Maskvoje laimėtos nesunkiai 86:71. Antrosios Kaune buvo labai įtemptos ir nenuspėjamos. Tik likus pusei minutės iki pratęsimo pabaigos S.Jovaiša tritaškiu išvedė „Žalgirį” į priekį. „Žalgiris” nugalėjo 77:75 po 34 metų pertraukos! Tą kovo vakarą šventę visa Lietuva. 15
1985m. Italijoje vykusiame Europos moterų krepšinio XX čempionate vilnietės R.Šidlauskaitė ir V.Tuomienė iškovojo aukso medalius. Tokius pat medalius gavo V.Chomičius, S.Jovaiša, R.Kurtinaitis ir A.Sabonis Europos vyrų XXIV čempionate VFR. A.Sabonis pripažintas geriausiu Europoje (mače su jugoslavais pelnė 34 taškus). 1986 metai buvo sėkmingiausi „Žalgiriui”: žaidžiant dėl Europos šalių čempionų taurės buvo užimta II vieta, bet iškovota teisė žaisti XX pasaulio klubų komandų V.Džonso taurės turnyre. „Žalgiris” nugalėjo 98:83 CSKA. Trečią kartą iš eilės laimėti aukso medaliai.16
Seulo olimpiadoje pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje net 4 lietuviai( R.Kurtinaitis, Š.Marčiulionis, A.Sabonis, V.Chomičius) tapo olimpiniais čempionais, kadangi finale buvo įveikta Jugoslavijos rinktinė.
1989m. Europos vyrų XXVI čempionate Jugoslavijoje SSRS rinktinė užėmė III vietą. Bronzos medaliais apdovanoti rinktinės nariai A.Sabonis, Š.Marčiulionis, V.Chomičius, R.Kurtinaitis.17

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS KREPŠINIS

Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992. Grįžo įspūdingai – Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Po metų Vroclave įvyko nelauktas smūgis – Lietuvos rinktinė nusileido baltarusiams ir nepateko į Europos čempionatą.1995 Europos čempionatą lietuviams patekti pavyko. Užimta 2 vieta.
1996 Atlantos olimpiadoje Lietuva vėl suklupo prie serbiško barjero – šįkart pusfinalyje. Kovoje dėl trečios vietos įveikę australus lietuviai antrą kartą iš eilės tapo bronziniais olimpiados prizininkais. Kartų kaita paveikė rinktinės rezultatus – iki pat 2000 vyrų komandai nepavyko iškovoti rimtų trofėjų. Tik moterims 1997 pasisekė iškovoti Europos čempionių vardus. Tačiau tais metais lietuviai vėl priminė apie save. Dėl traumų rinktinei negalėjo atstovauti trys geriausi šalies krepšininkai – A. Sabonis, Ž. Ilgauskas ir A. Karnišovas, tačiau sumaniai J. Kazlausko vadovaujama komanda vėl iškovojo bronzos medalius ir pusfinalyje patampė nervus iš NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei. Kelią į finalą amerikiečiams atvėrė pergalė vos 2 taškų skirtumu.
1999m. Kauno „Žalgiris” Eurolygos čempionas. 2000m. Atlantos olimpinėse žaidynėse laimėta 3 vieta. Vyriausias treneris J.Kazlauskas.
2001 laukė fiasko. Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą Turkijoje atvyko panašios sudėties, tačiau nepasiekė net ketvirtfinalio. Pralaimėjimas aštuntfinalyje latviams užkirto kelią į 2002 Pasaulio čempionatą.
2001 „Žalgiris” vėl susigrąžino LKL nugalėtojų titulą, 2002 taurė vėl atiteko Lietuvos Rytui. Po to tris finalus iš eilės vėl laimėjo kauniečiai. „Lietuvos Rytas” per tą laiką pasiekė pora tarptautinių pergalių – 2002 iškovojo NEBL nugalėtojų vardą, o 2005 – ULEB taurę ir iškovojo kelialapį į Eurolygą.
Lietuvos moterų krepšinyje pastaraisiais metais dominuoja Vilniaus TEO (ankščiau vadinosi Lietuvos telekomas vardu). Nacionalinėse pirmenybėse vilnietės paprastai nesulaukia pasipriešinimo. Komanda nuolat dalyvauja Eurolygos varžybose ir 2004-05 metų sezone jose užėmė 3 vietą.
2003 Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą važiavo kaip vidutiniokė. Tačiau naujosios Lietuvos žvaigždės – Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas ir kiti privertė nusilenkti visą Europą – po 64 metų pertraukos Lietuva vėl tapo Europos čempione. 2004 Atėnų olimpiada –užimta 4 vieta.
2005 Europos čempionate Lietuvai neatstovavo dauguma geriausių krepšininkų. Nepaisant to, lietuviai pralaimėjo tik vienas varžybas. Deja, pačias svarbiausias – beviltiškas žaidimas ketvirtfinalyje lietuviams leido užimti tik penktą vietą. Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra iškovojusios nemažai svarbių pergalių.
Ryškiausia jų pasiekta 2005, kai Lietuvos jaunimo rinktinė Argentinoje tapo pasaulio čempione. Lietuvos krepšinis atstovaujamas daugelyje pasaulio ir Europos čempionatų – jaunučių, jaunių, suaugusiųjų, taip pat olimpinėse žaidynėse18
2006 Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Pasaulio moterų čempionate užėmė 6 – ąją vietą, o Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė užėmė 7- ąją vietą.

IŠVADOS

Šiame savo darbe gana trumpai apžvelgiau krepšinio raidą Lietuvoje, kadangi apie Lietuvos krepšinį ir jo raidą galima kalbėti plačiai ir ilgai. Manau, kad kiekvienas besidomintis krepšiniu, o tuo labiau būdamas vienas iš krepšinio sirgalių turi žinoti kaip atsirado krepšinis mūsų šalyje, kaip didėjo susižavėjimas krepšiniu. Aš manau, kad krepšinio pasiekimai turi labai didelę įtaką mūsų šalies įvaizdžiui Europoje ir pasaulyje. Tokia maža mūsų šalis – Lietuva turi daug sportininkų, o ypač garsių krepšininkų, kurie išgarsina mūsų šalį. Manau, krepšinis dar ilgai gyvuos mūsų širdyse.

Naudota literatūra:

1.S. Butautas, S. Stonkus, A. Bertašius. Tarybų Lietuvos krepšinis. Vilnius“Mintis“1985m
2.Vladas Garastas.Lietuvos krepšinis mūsų džiaugsmas, pasididžiavimas ir meilė. 2001m.
3.Stanislovas Stonkus. SEPTYNIASDEŠIMT mūsų krepšinio metų. Vilnius 1992m.
4.http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_krep%C5%A1inio_istorija

Leave a Comment