Mažasis krepšinis

MAŽASIS KREPŠINIS
Mažasis krepšinis (6 – 12 metų vaikų) nėra supaprastinta krepšinio atmaina. Tai savarankiškas, aktyvus, visapusiškai ugdantis asmenybę sportinis žaidimas, pagrįstas savitu žaidėjų bendradarbiavimu ir bendravimu; tai rungtyniavimas specialiose varžybose.
Judesių, veiksmų ir jų derinių mokoma, jie tobulinami per pratybas žaidžiant, atliekant žaidimų pratimus, rungtyniaujant.
Pirmasis trenerio uždavinys – sudaryti bendrąjį mokinio judesių ir veiksmų modelį. Pradedama mokyti paprasčiausios struktūros judesių ir veiksmų įprastomis, nekintamomis sąlygomis (ėjimas, bėgimas, šokinėjimas, kamuolio gaudymas, perdavimai ir t. t.). Palengva pereinama prie kintančios veiklos, kartu ugdomos bendrosios ir specialiosios fizinės yppatybės bei gebėjimai (ištvermė, sąnarių paslankumas, koordinacija ir kt.), įvairinami judesiai ir veiksmai, didinamas jų kiekis.

Vykdant pradinį mokymą itin svarbu labai gerai pažinti vaikus, ypač jų amžiaus ypatumus bei poreikius. Pažinti mokinių grupes, jų bendruosius ir specialiuosius gebėjimus padeda testai.

Grupės iki 8 – 9 metų gali būti mišrios. 6 – 9 metų vaikų mokymas žaisti krepšinį nėra tik žaidimas su kamuoliu. Būtina naudotis ir kitokiais įrankiais, kurie padėtų vaikams pajausti save, savo kūno galias, suvokti erdvę ir laiką, pvz., lazdelėmis, virvutėmis, kaspinais, arba žaisti įvairius judriuosius žaaidimus (poromis, po tris, grupėmis). Tik kaskart sudėtingesni fiziniai pratimai lavins vaikų gebėjimą transformuoti bendruosius judesius ir veiksmus į būtinus krepšiniui.

10 – 12 metų vaikams tęsiama tai, kas pradėta, kartu formuojami ir tobulinami tam tikri žaidimo įgūdžiai, padedama mokiniams suprasti technikos veiksmų taikymo, elgesio ta

am tikroje situacijoje priežastis. Tuo tikslu taikomi žaidimų pratimai 1×1, paskui 3×3, dar vėliau 5×5. Šis tarpsnis – tarsi aukso amžius technikos veiksmams ir jų deriniams išmokti. Tikslingas mokymas, nuoseklios pratybos leidžia pasiekti veiksmų automatizmo. O mokytojas, treneris privalo būti labai kantrus ir korektiškas, atsižvelgti į kiekvieno mokinio gabumus bei įžvelgti pažangą.
KREPŠININKŲ VEIKLOS ĮVERTINIMAS RUNGTYNIAUJANT
Krepšininko – komandos nario sportinis parengtumas – tai jo žaidimo gebėjimų pasireiškimo laipsnis rungtyniaujant.
Krepšininko žaidimo gebėjimai – išmokti žaidimo veiksmų ir jų derinių, integruotų į komandos žaidimą, visuma.
Krepšininkų žaidimo per rungtynes kokybę galima nustatyti ir įvertinti fiksuojant, užrašant esminės įtakos visos komandos žaidimui, jos rezultatams turinčių rodiklių skaitines charakteristikas.
Ši kompleksinė žaidimų veiksmų sandara ir padeda pažinti, suprasti, paaiškinti ir įvertinti krepšininkų parengtumą, jo kaitą.
Kita vertus, gauti krepšininkų parengtumo tyrimų rezultatai iš tikrųjų nėra visapusiškai informatyvūs, appibendrinantys, kad jais remiantis būtų galima parengti moksliškai pagrįstus krepšininkų parengtumo struktūros modelius.
Krepšininko lokomocijos rodikliai. Prie šių rodiklių priklauso nubėgtas nuotolis judėjimo ypatumų rodiklai. Nustatyta, kad krepšininkas per vienas rungtynes vidutiniškai įveikia 4800-7000 m nuotolį, 40-50 kartų pašoka, iki 640 kartų pakeičia judėjimo kryptį, iki 440 kartų bėgimo greitį.
Suprantama, kad žaidžiant įvairaus parengtumo komandoms, priklausomai nuo žaidėjų funkcijų šie duomenys bus skirtingi. Tačiau jie gali būti orientyras tiriant konkrečios komandos žaidėjų lokomociją per rungtynes.
Palyginti ilgus nuotolius (15-20m) žaidėjas bėga gana retai ( greitojo puolimo me
etu). Krepšininkai dažniausiai juda nedideliame aikštės plote, įveikdami trumpus nuotolius.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad krepšininkas žaisdamas negali išvystyti didžiausio bėgimo greičio, o svarbiausi tampa startinis greitis, greitėjimai (pirmyn, atgal, į šonus),stabdomieji judesisi sustojant. Visas šias krepšininkų veiksmingo judėjimo apraiškas sąlygoja geras staigiosios jėgos išugdymas.
Reagavimo į fizinius krūvius rodiklai. Prie šių rodiklių priklauso pulso dažnis, VO2maks., ir kt.
Objektyvus, labiausiai prieinamas ir todėl dažniausiai taikomas krepšininkų organizmo reagavimui į fizinius nustatyti yra pulso dažnis per 1 min., jo kaita.
Nustatyta, kad 26% bendro rungtynių laiko krepšininkų pulso dažnis yra iki 160 k./min.
Atsižvelgiant į pulso dažnio kaitą per rungtynes nustatytos trys krūvio intensyvumo fazės:
1. Didėjančio intensyvumo fazė (36% ne gryno rungtynių laiko).
2. Pastovaus krūvio fazė nekintant pulso dažniui (32%)
3. Atsigavimo (poilsio) fazė mažėjant pulso dažniui (32%)
Vidutinė šių fazių trukmė 16 – 17 sek. (ilgiausia – 7.5 sek., trumpiausia –sek.).
Minutės pertraukėlės metu pulso dažnis sumažėja 50 – 60 tvinksnių: nuo 210 iki 140; nuo 191 iki 132; nuo 180 iki 131; nuo 175 iki 120; nuo 165 iki 115 tvinksnių per min.
Po pertraukėlės pulsas padažnėja: per 40 sek. – nuo 110 iki 165 tvinksnių, per 60 sek. – nuo 120 iki 181, per 80 sek. – nuo 145 iki 200 tvinksnių per min.

Svarbiausi, dažniausiai pasitelkiami krepšininkų žaidimui per rungtynes vertinti rodikliai yra jų atliktų technikos ir taktikos veiksmų kiekybinės ir kokybinės charakteristikos. Pavyzdžiui per rungtynes ir per 1 žaista minute taškai, visų metimų ir tikslių metimų, baudų metimų santykis, metimų iš įvairių nuotolių, įvairiais būdais skaičius ir
r veiksmingumas, atkovoti kamuoliai puolant ir ginantis, perimtų kamuolių skaičius, pražangų skaičius, perduotų kamuolių metimui skaičius, veiksmingų gynybos veiksmų skaičius ir t. t.

Žaidėjo veiklą per rungtynes atspindi pozityvūs veiksmai, t. y. tikslūs metimai ir baudų metimai, atkovoti ir perduoti kamuoliai, rezultatyvūs perdavimai, sėkmingi veiksmai ginantis ( metimų į krepšį blokavimas, veiksminga pagalba partneriui ir kt.) bei negatyvūs veiksmai, t. y. netikslūs metimai ir baudų metimai, technikos klaidos, asmeninės pražangos, gynybos klaidos (dengiamojo varžovo pelnyti taškai, nepasikeitimas dengiamaisiais, neatitvėrimas varžovo ir kt.).

Krepšinio treneriai labiau veikia savo sportininkų įkvėpimo būseną, o patys sportininkai į jas reaguoja atvirau. Nustatytas statistiškai patikimas (p<0.05) skirtumas tarp krepšininkų ir imtynininkų pagal trenerio poveikio sportininko įkvėpimo būsenai vertinimą: imtynininkai mano, kad trenerio poveikis įkvėpimo būsenai yra labiau neigiamas.

Kaip galima paaiškinti krepšinio pratybų ir kūno kultūros pamokų bei bendrojo fizinio rengimo programų integralaus mokomojo poveikio efektyvumą?
Visi krepšinio judesiai ir veiksmai atliekami besikeičiančiomis sąlygomis. Pagrindinis visų sudėtingų gerėjimas priklauso nuo absoliutaus ir momentinio greičio bei galingumo rodiklių. Kitas svarbus požymis yra besikartojančių judesių ir veiksmų tikslumas bei sinchroniškumas, šių judesių ir veiksmų intensyvaus atlikimo, esant reglamentuotoms arba neprognozuojamoms pertraukoms, atakuojant arba ginantis, trukmė iki 24 s.

Kūno kultūros pamokų turinį sudarė lengvosios atletikos ir gimnastikos pratimai. Minėtų sporto šakų judesisi ir veiksmai ta

aip pat atliekami besikeičiančiomis sąlygomis ir jų veiksmingumas priklauso nuo tų pačių rodiklių. Gali būti kai kurie atlikimo trukmės bei kūno judėjimo krypčių skiriamieji požymiai. Tai reiškia, kad krepšinio ir lengvosios atletikos bei gimnastikos pratimų egzistuoja išorinis (judesių struktūra, jų veiksmingumą sąlygojančios fazės) ir vidinis (poveikio trukmė ir intensyvumas) ryšys, kuris gali daryti įtaką bendriesiems ir specialiesiems motoriniams gebėjimams. Tokius teiginius patvirtina ir kitų autorių panašaus pobūdžio tyrimai.

Mūsų tyrimų rezultatai turi nemažą socialinę ir pedagoginę reikšmę šiuolaikinėms asmenybės ugdymo ir jos saviraiškos sąlygomis. Aktyvi socialinė sportinė veikla po pamokų skatina moksleivių iniciatyvą, patenkina jų asmeninius interesus, giliau atskleidžia sporto ugdomųjų vertybių turinį, praplečia tarpusavio bendravimą, labiau ugdo individualią ir grupinę veiksmų, elgesio, mąstymo iniciatyvą ir kartu teigiamai sprendžia ne tik sportinio ugdymo, bet ir saviugdos problemas, gerai įsikomponuoja į bendrą asmenybės ir individualybės ugdymo sistemą. Tai ypač aktualu rajonų sąlygomis, čia sportinis bei kultūrinis gyvenimas gali būti moksleivių prasmingos kuriančios veiklos šaltinis, ugdantis olimpines vertybes.
Kaip atrinkti vaikus į mažojo krepšinio grupes. Mažasis krepšinis – nuostabus ir naudingas žaidimas, bet tik tada, kai jis mokamai ir teisingai organizuojamas. Todėl dabar pateiksime eilę metodinių pastabų mažojo krepšinio organizavimo, mokymo, treniruotės klausimais.

Atrenkant vaikus į grupes, visuomet reikia atsiminti, kokių tikslų siekiama mažojo krepšinio pratybomis. Į mažąjį krepšinį reikia žiūrėti pirmiausia kaip į priemonę visapusiškam vaikų vystymui ir sveikatos stiprinimui, o taip pat ir kaip į savotišką tarpinį etapą, kurį vaikai praeina prieš patekdami į suaugusių krepšinį. Tokiu požiūriu ir reikia vykdyti vaikų atranką į mažojo krepšinio sekcijas, grupes.

Vaikų atrinkimas į mažojo krepšinio grupes, sekcijas turi būti vykdomas keletu etapų.

Kadangi 7 – 8 metai – labai ankstyvas amžius ir jame neįmanoma tiksliai nustatyti vaiko gabumų, jo galimybių, pirmame atrinkimo etape į grupes reikėtų priimti:
1) labai norinčius žaisti krepšinį, darbščius vaikus;
2) sveikus ir gabius atlikti įvairius judesius vaikus.
Vaikų skaičius vienoje grupėje pirmajame atrankos etape turėtų būti 25 – 30 vaikų. Tai nesudarys didelių sunkumų vykdant pratybas, kadangi pagrindinis pratybų vykdymo metodas – žaidybinis. O sekančiame atrinkimo etape dalis vaikų nubyrės.

Su tokiu būdu atrinktais vaikais reikia dirbti ne mažiau kaip pusę metų, po to grupėse (sekcijose dar kartą peržiūrėti atrinktus vaikus ir palikti grupėse;
1. Tuos vaikus, kurie per užsiėmimus parodė didelį norą žaisti (sąžiningai lankė pratybas, domėjosi mažuoju krepšiniu), kurie yra darbštūs, stengiasi kuo daugiau sužinoti, išmokti.
2. Tuos vaikus, kuriuose pradeda pasireikšti krepšininko savybės (fizinės savybės, mąstysena, gabumai atlikti judesius).
Po metų darbo su atrinktais vaikais galima dar kartą patikslinti atrinkimą ir palikti grupėse:
1) vaikus, kurie rodo didelį norą ir veržimąsi tobulintis krepšinyje,
2) kuriuose pradeda pasireikšti specialios, krepšininkams būdingos savybės,
3) gabius žaidybinei veiklai, gerai įsisavinančius technikos veiksmus ir jų junginius.

2005 11 11
Tema “Mokinių, besitreniruojančių krepšinio sporto mokyklose treniruočių lankymo galimybių tyrimas”

Literatūros sąrašas. Literatūros sąrašui ir literatūros apžvalgai reikia tik tų šaltinių, kuriuose rašoma tavo tema.
Literatūros apžvalga. Literatūros apžvalgoje trumpai papasakosi, ką ta tema rašo tavo pasirinktų literatūros šaltinių autoriai. Į tavo temą gali įeiti: apie treniruočių lankomumą, apie treniruočių nelankymo priežastis, pvz., nėra motyvacijos. Toliau – gali būti apie tinkamą ir netinkamą treniruočių planavimą (planuoja treneris), gerą ar blogą psichologinę atmosferą per treniruotes, trenerio ir moksleivių tarpusavio bendravimą, mokinių tarpusavio bendravimą. Bloga atmosfera ar netinkamas trenerio elgesys ar nesutarimai tarp moksleivių gali būti treniruočių nelankymo priežastis. Tinka apie pasirengimą varžyboms. Laimėtų rungtynių įtaka tolesnėms treniruotėms ( jei komanda laimi, atsiranda stipri motyvacija treniruotis toliau ir t.t. ir pan.

Leave a Comment