Narkotinių medžiagų vartojimo priežastys

Skiriami 4 narkotinių medžiagų vartojimo etapai paauglystėje:
1. Eksperimentinis, kai paaugliai vartoja narkotines medžiagas nereguliariai, rūko, geria alų, vyną, uosto lakias medžiagas, išbando įvairius vaistus. Nepilnamečio organizmas sunkiai toleruoja šias medžiagas, galimi apsinuodijimai.
2. Ankstyvasis problemiškas narkotinių medžiagų vartojimas, kai tai daroma jau reguliariai, bet tik savaitgaliais. Tolerancija medžiagai didėja, nepilnamečiai ima eksperimentuoti su kitomis medžiagomis, taip pat ir stipriais alkoholiniais gėrimais, stimuliatoriais. Pasekmės gali būti įvairios: problemos mokykloje, pamokų praleidinėjimai, draugų, nevartojančių narkotinių medžiagų, praradimas, pabėgimai iš namų, apsinuodijimai, staigūs nuotaikos pokyčiai. 3. Problemiškas vartojimas kai nepilnametis į alkoholį (narkotikus) tiesiog įjunka, vartoja ne tik savaitgaliais, bet ir kitomis dienomis. Didėja organizmo tolerancija, paauglys nuolat turi narkotikų ir jų vartojimo priemonių atsargas, draugai juos taip pat vartoja. Vis labiau atsiskiria nuO šeimos, pradeda vienas vartoti narkotikus. Neigiamų pasekmių daugėja. Paauglys gali pradėti vogti, muštis, susižeisti. Jam gali pasireikšti depresija, gali perdozuoti narkotinių medžiagų, turėti problemų su teisėsaugos organais, nesilaikyti asmens higienos taisyklių.
4. Piktnaudžiavimas. Jis pasireiškia priklausomybės simptomais. Jis impulsyviai (dažniausiai kasdien) vartoja alkoholį ar naarkotikus, kad būtų normali savijauta. Šių medžiagų vartojimas nepriklauso nuo vis didėjančių pasekmių, pvz. kriminaliniai nusikaltimai, prekyba narkotikais, abstinencijos simptomai, neapykanta sau, bandymas nusižudyti, visiškas emocinis išsekimas. Paprastai vartoja įvairius narkotikus ir keletą dienų būna apsvaigęs.

Rizikos veiksnių atpažinimas

Požymiai, nurodantys padidėjusią tikimybę pi

iktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu:
• tėvai turi problemų su alkoholio, narkotikų vartojimu, azartiniais žaidimais;
• šeimos narių teigiamas požiūris į alkoholio vartojimą, rūkymą;
• rūkantys, geriantys bei narkotikus vartojantys draugai;
• asocialus ar nusikalstamas elgesys;
• yra buvę elgesio ar emocinių problemų (depresijos, nerimas);
• nuolatinė įtampa šeimoje;
• tėvai per griežti ar per daug tolerantiški;
• fizinė ar seksualinė prievarta;
• žmogiškųjų vertybių nepaisymas;
• blogas mokymasis ar domėjimosi aplinka stygius.

Ankstyvieji požymiai, pradėjus vartoti narkotines medžiagas:
• nemiga naktį, mieguistumas dieną;
• nepastovi nuotaika (lengvai susierzina);
• nuovargis rytais- pamokų praleidinėjimas;
• abejingumas mokyklai, pomėgiams, seniems draugams;
• negalėjimas susikaupti;
• nerišli kalba, sutrikusi judesių koordinacija;
• užsiėmimo ar buvimo vietos slėpimas;
• melas, vagystės;
• nauji ir įtartini bei keisti draugai;
• neįprasti kvapai, dėmės, žymės ant kūno, rūbų;
• įvairūs milteliai, švirkštai, kapsulės, tabletės, randami pas paauglį;
• haliucinacijos, realybės suvokimo sutrikimas.

Tačiau daugelis šių simptomų būdingi ir brendimo laikotarpiu, todėl tėvai neturėtų skubėti savo įtarimų išdėstyti jaunuoliui, o attidžiai stebėti jį, vesti užrašus su datomis apie vaiko elgesio ypatumus. Radus neįprastų vaistų, švirkštų ar kitų įkalčių, įrodančių, kad jaunuolis vartoja narkotikus, tėvai turi pasistengti likti ramūs, nekelti skandalo, nemušti, nešantažuoti, nemenkinti vaiko, o pasistengti užmegzti su juo atvirą pokalbį, išklausyti, parodyti, kad supranta savo vaiką ir nori jam padėti. Dar tik eksperimentuojančiam paaugliui gali padėti tėvų ankstyvas įsikišimas, protingų ir griežtų taisyklių nustatymas šeimoje. Būtina specialisto konsultacija (vaikų psichiatro, psichologo), šeimos terapija. Šią pagalbą gali suteikti Psichikos sveikatos ce

entro specialistai (jaunuoliams nuo 18 metų – Galinio Pylimo g. 3b III aukšte, telefonas 410027, vaikams iki 18 metų Taikos pr. 76, III vaikų poliklinika 3-ias aukštas, telefonas – 340944). Konsultacijos nemokamos, pageidaujant – anonimiškos.

Patarimui tėvams: kaip elgtis, jei paaugliai vartoja narkotikus ar alkoholį.
1. Kiek galite daugiau sužinokite apie narkotikus ar alkoholį. Pasinaudokite metodine medžiaga.
2. JŪSŲ pozicija turi būti tvirta, jūs nusistatęs neleisti savo vaikui vartoti narkotinių medžiagų ar alkoholio. Nuolat kartokite sau šį nusistatymą.
3. Paremkite savo nusistatymą „jokių narkotikų, jokio alkoholio“ aiškiomis ir nuosekliomis elgesio taisyklėmis ir stenkitės jas įgyvendinti.
4. Sugebėkite atskirti narkotikų ar alkoholio vartojimo požymius. Nesileiskite vaiko apgaudinėjami.
5. Jeigu įtariate, kad vaikas išgeria, nesielkite tarsi nieko neįvyko. Tirkite situaciją toliau. Atidžiai stebėkite vaiką. Veskite užrašus apie jo elgesio ypatumus su konkrečiomis datomis.
6. Norėdami papriekaištauti vaikui, pirmiausia turėkite galvoje priežastis, kurios skatina jį tai daryti.
7. Auklėti vaiką galima tik tada, kai jis blaivus, o jūs ramūs ir save kontroliuojate.
8. Auklėdami savo vaiką, sutelkite dėmesį į elgesį, naudokitės konkrečiais pavyzdžiais. Pabrėžkite, kad ne vaikas jums nepriimtinas, o narkotikų ar alkoholio vartojimas.
9. Būkite pasiruošę pasipriešinimui. JŪSŲ vaikas gali supykti. Pasiruoškite išklausyti tokių pažįstamų frazių: „Tu manim nepasitiki. Aš nevartoju narkotikų. Aš nesu narkomanas. Tau į mane nusispjaut.“ Jūsų vaikas gali mėginti manipuliuoti jumis. Bet atminkite – barjerų statymas galų gale duos norimų re

ezultatų).
10. Jeigu jūs nustatote, kad vaikas išsiskiria iš kitų šeimos narių tuo, kad pradeda piktnaudžiauti narkotikais ar alkoholiu, pradėkite įgyvendinti savo planą. Supraskite, kad jūsų elgesį diktuoja meilė ir susirūpinimas savo vaiko ateitimi.
11. Jeigu abu tėvai vienodai nerimauja dėl vaiko, reikia elgtis vieningai ir nuosekliai. Paremkite vienas kitą.
12. Jei nuolatos vartoja narkotikus ar išgėrinėja, pradėkite planuoti, kaip pasitelkti į pagalba. profesionalus.
13. Jei vaikas nuolatos vartoja narkotikus ar išgėrinėja, sudarykite sutartį dėl jo tolimesnio elgesio. Jei vaikas įrodinėja, kad jis gali nevartoti narkotikų arba negerti, tada jam tą sutartį bus nesunku įvykdyti.
14. Atmeskite tik netinkamą elgesį; neatstumkite vaiko kaip asmenybės. Visą laiką parodykite, kad jį mylite.
15. Būdamas tvirtas, pasilikite atviras savo vaikui. Kartais jis gali sugalvoti į jūsų elgesį atsakyti tyla. Tačiau jūsų uždavinys visada palikti atviras duris bendravimui.
16. Nekaltinkite savęs už tai, kad jūsų vaikas vartoja narkotikus ar išgeria.
17. Rūpinkitės savimi. Pasidairykite po bendruomenę, kas galėtų padėti jums kovoti su šia problema.
Tačiau geriausia priemonė savo vaikus apsaugoti nuo narkotikų yra ankstyva prevencija. Tėvai padės vaikams išvengti narkotikų, jei:
• mylės ir bus prisirišę prie augančio jauno žmogaus;
• įves tvirtą ir teisingą drausmę;
• suteiks jaunuoliui galimybę išreikšti jausmus ir mintis;
• sukurs palankias sąlygas teigiamai patirčiai įsigyti namuose ir mokykloje;
• sukurs stabilią atmosferą šeimoje;
• bus pakantūs jaunuolio klaidoms;
• formuos priešiškas nu
uostatas į alkoholį ir narkotikus;
• turės tikslią informaciją apie brendimo laikotarpio problemas: narkotikus, seksualinius nusikaltimus ar kitus dalykus, kurių jaunuoliai gali neišmanyti ar bijoti;
• padės jaunuoliams rasti alternatyvą narkotikams, skatindami jų polinkius ir interesus;
• praleis daugiau laiko su vaikais, parodys, kad domisi jų pasauliu;
• visada išklausys, parems, patars ir padrąsins.

2.3 Ką daryti, jei įtariate, kad Jūsų vaikas vartoja narkotikus
Kilus įtarimui, kad jūsų vaikas gali būti pavartojęs narkotikų, pirmiausiai turite tuo įsitikinti – nuvežkite jo šlapimą ištirti. Visi narkotikai žmogaus organizme išsilaiko tris paras, kiti net ilgiau.

Nesiimkite spręsti narkotikų problemos vieni – jūsų sėkmės tikimybė bus didesnė, jei sudarysite žmonių, kurie gali padėti jūsų vaikui, komandą. Į ją įtraukite visus, kurie yra bent kiek svarbūs vaiko gyvenime ir turi tiesioginių ryšių su juo – mokytojus, trenerius, gimines, t.y. visus, kuriuos vaikas gerbia ir kurie neturi priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio problemos. Gali prireikti specialistų (gydytojų narkologų, psichologų, psichiatrų ar bendrosios praktikos gydytojo) pagalbos.

Su komanda aptarkite, kuo jie gali prisidėti, kad jūsų vaikas nebevartotų narkotikų (informuotų, jei vaikas įtartinai elgiasi, prašo pinigų, neateina į užsiėmimus ir pan.).

Iš anksto pasirenkite pokalbiui su vaiku – numatykite galimus narkotikų problemos sprendimo būdus (geriausias kelias, nes nepavykus vienam, galima imtis kito, be to, vaikas mažiau priešinsis, jei bus siūloma rinktis iš kelių variantų). Numatykite, kokių bus padarinių, jeigu vaikas atsisakytų su jumis bendradarbiauti.

Kartu su vaiku aptarkite susidariusią padėtį. Paskatinkite jį išsikalbėti. Pasiūlykite keletą problemos sprendimo variantų. Jei vaikas su jais nesutinka, pasakykite, ko imsitės, jei atsisakys priimti kurį pasiūlytą sprendimą.

Nesitikėkite, kad vaikas Jus išklausys ir iš karto atsisakys žalingo įpročio. Būkite pasirengę sulaukti pasipriešinimo, tačiau neleiskite diktuoti savo sąlygų. Jei vaikas atsisako vykdyti jūsų reikalavimus priminkite apie narkotikų vartojimo žalą. Prireikus savo ketinimus būtinai įvykdykite.

Susitarimų nuosekliai laikykitės. Jei vaikas neįvykdė dalies įsipareigojimų (negrįžo laiku namo, vartojo alkoholį ar pan.), tokį elgesį tinkamai įvertinkite. Taip elkitės nuosekliai ir visada.

Izoliuokite vaiką nuo draugų, kurie gali vartoti narkotikus, ir sukurkite tokią aplinką, kur netoleruojamas narkotikų vartojimas. Suplanuokite dienotvarkę, kad vaikas negalėtų būti vienas arba su narkotikus vartojančiais draugais ir bet kada galėtumėte patikrinti, ką jis tuo metu veikia. Užsiėmimai mokykloje turi būti patrauklūs ir kartu naudingi.

Tikėkitės blogiausio. Nesitikėkite, kad žaidimas su narkotikais baigsis savaime. Netikėkite, jei vaikas sako: „Aš pavartojau tik šį vienintelį sykį“, „Taip atrodau, nes esu labai pavargęs“ ir pan. Žinokite, kad vaikas būtinai išmėgins Jūsų pasiryžimą ir kantrybę pažeisdamas nustatytas taisykles. Svarbu būti atkakliems ir nepasiduoti.

Neduokite vaikui pinigų.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aleksandra G. Davidavičienė, Loreta Stonienė „Narkotikų vartojimo ir ŽIV/AIDS prevencija ugdymo institucijose“. Vilnius, 2000m.
2. Aleksandra G. Davidavičienė „Tėvams apie narkotikus. Kaip apsaugoti vaikus?“. Vilnius, 2001m.
3. Laima Bulotaitė „Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje“. Vilnius, 2000m.
4. Marijona Černiauskienė „Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją ugdymo institucijose“. Metodinė medžiaga. Vilnius, 2000m.
5. Michael Hardiman „Žalingi įpročiai“. Gaivata, 1999m.
6. Mokytojo knyga „Mokykla be narkotikų“. Vilnius, 2002m.
7. Dr. Saulius Čaplinskas, Loreta Stonienė „Kaip nuo narkomanijos apsaugoti „Svajonės“ mokyklą“. Vilnius, 2002m.
8. Internetiniai puslapiai:
www.lorna.lt , www.stok.lt , www.smm.lt , www.sveikas.lt , www.socmin.lt
http://www.asdf.lt/article.php?id_art=5291

Leave a Comment