Narkotikai paugliu tarpe ir ju prevencija

ĮVADAS .............................. 2
1. NARKOTIKŲ RŪŠYS, JŲ POVEIKIS IR PADARINIAI............... 4
1.1. Narkotikų vartojimo atvejai ir būdai .............................. 4
1.2. Narkotikų klasifikacija ir pasekmės ........................4
2. NARKOTIKŲ VARTOJIMAS PAAUGLIŲ TARPE .................... 10
2.1. Narkotikų vartojimo priežastys ............................. 10
2.2. Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? ........................ 12
3. NARKOTIKŲ PREVENCIJA .............................. 14
3.1. Pagrindiniai prevencijos principai ........................... 14
3.2. Narkotikų prevencija mokyklose ........................... 14
3.3. Šeimos įtaka prevencinėje veikloje ........................... 17
4. NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PRIEŽASČIŲ TYRIMAS .......... 19
4.1. Tyrimo metodika .............................. 19
4.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ........................... 19
IŠVADOS .............................. 22
INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS........................... 23 ĮVADAS
Lietuvoje ir visoje Europoje pastarajame dešimtmetyje vykstant sudėtingiems socialiniams ekonominiams procesams, grėsmingu faktoriumi tapo narkomanijos reiškinys.
Narkomanijos problema paaštrėjo 70-ojo XX a. dešimtmečio viduryje. Sveikatos appsaugos organizacijos ir policija nelaikė tai aktualia problema, todėl 90-aisias XX a. metais prasidėjo didelis narkomanų skaičiaus augimas, kuriam niekas nebuvo pasiruošęs. Nebuvo jokios antinarkotinės propagandos, o televizijos laidose buvo galima matyti užsienio meninius filmus, propaguojančius narkomanų gyvenimą, šiaip įvairias reklamas. Internete ir kituose informacijos šaltiniuose galima buvo sužinoti kaip gaminami narkotikai.
Narkomanijos plitimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, išlieka socialiai nepriimtinas reiškinys, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis, mažinantis gyventojų saugumą, keliantis realią grėsmę gyventojų sveikatai.
Tyrimai rodo, kad silpnus naarkotikus vartojantys žmonės dažniau priklauso aukštesniajam socialiniam sluoksniui, tačiau pradėjus vartoti stiprius kvaišalus, neišvengiamai pereinamaįi žemesnį socialinį sluoksnį.
Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa sąlygoja narkomanijos plitimą bei su tuo susijusį nusikalstamumą. Didėja asmenų, va

artojančių narkotikus, skaičius, ypač tarp jaunimo. Narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, neteisėta narkotikų apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotikų verslo ryšiai, neteisėtoje apyvartoje pastebimas pramoniniu būdu gaminamų psichotropinių vaistinių medžiagų plitimas, sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje esančiose nelegaliose laboratorijose. (I.Leliūgienė, 2002)
Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, kovoja prieš narkomaniją. Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin išaugo vartojančių narkotikus skaičius. Vis daugiau užregistruojama jaunų žmonių, turinčių šią priklausomybę. Nustatyta, kad 2003 metais moksleivių, bandžiusių narkotikus, skaičius išaugo iki 15,6%, todėl ši problema tampa dar aktualesnė.
Dažnai narkomanijos problema nagrinėjama tik medicininiu požiūriu, vertinant narkomaniją tik kaip piktnaudžiavimą tam tikromis pavojingomis sveikatai medžiagomis, paliekant pagrindinį vaidmenį sveikatos apsaugos sferai. Būtina įvertinti visuotinai pripažintą faktą, kad naarkotikų pasiūla neatsiejama nuo narkotikų paklausos, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo.
Lietuvos valstybė nuo pirmųjų nepriklausomybės metų, padedama Jungtinių Tautų organizacijos, Europos Bendrijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų formavo nacionalinius pagrindus narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai pagal tarptautinių sutarčių reikalavimus, siekdama įgyvendinti užsienio šalių patirtimi pagrįstus projektus bei modelius.
Temos aktualumas. Pastaruoju metu vis daugiau 18 – 25 metų ir mokyklinio amžiaus jaunimo vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Dėl to kyla didelė grėsmė sveikatai. Moksleiviai ypatingai domisi narkotikais, diskutuoja, skaito literatūrą, ne vienas nutaria juos išbandyti, ne
esuprasdami, kaip rizikuoja pakenkti sau. Pardavinėjami narkotikai pasilinksminimo vietose, gatvėse ir netgi mokymo įstaigose. Vis dažniau pardavinėjami sintetiniai narkotikai. Sparčiai daugėja jaunų žmonių, sergančių narkomanija, o su ja ir susijusių infekcinių susirgimų skaičius. Daugėja smurto, prievartos, nusikaltimų.
Darbo tikslas: Išanalizuoti narkotikų sampratą, jų žalą ir prevencijos galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti literatūrą apie narkotikus.
2. Išnagrinėti narkotikų vartojimo paauglystėje priežastis ir pasekmes.
3. Apibūdinti kokia šeimos įtaka prevencinėje veikloje.
4. Įvertinti narkotikų prevencijos galimybes.
5. Atlikti anketinę apklausą.
Darbo objektas – Narkotikai, jų žala ir prevencija.
Hipotezė – Paauglių narkomanija Lietuvoje .plinta.
Darbo metodai:
• Literatūros ir publikuotų straipsnių analizė.
• Anketinė apklausa.
• Rezultatų analizė.
Respondentai: 20 moksleivių, 20 tėvų, 20 pedagogų.

I. NARKOTIKŲ RŪŠYS, JŲ POVEIKIS IR PADARINIAI1.1. Narkotikų vartojimo atvejai ir būdai
1. Eksperimentinis – kuomet asmuo, pavartojęs narkotikus vieną ar kelis kartus, po to atsisako. Tai nereiškia, kad jis taps narkomanu.
2. Nereguliarus vartojimas – kuomet narkotikai vartojami kartais ir nėra psichinio bei fizinio pripratimo. Tačiau tai susiję su didele rizika tapti priklausomu nuo narkotiko.
3. Reguliarus vartojimas – kuomet atsiranda psichinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė, pasireiškianti abstinencijos sindromu. Susergama liga – narkomanija.
Didelės įtakos sveikatai turi ne tik vartojama narkotinės medžiagos rūšis, kiekis, bet ir vartojimo būdas. Narkotinės medžiagos vartojamos:
1. Išgeriant, kramtant, praryjant. Medžiaga absorbuojasi burnos gleivinėje.
2. Uostant;
3. Įkvepiant;
4. Įšvirkščiant į paodį, raumenis, veną. (M.Černiauskienė, 2000)1.2. Narkotikų klasifikacija ir pasekmės
Iš graikų kalbos išvertus žodį „narkotikos“ – stingdantis, apsvaiginantis. Medicinos enciklopedijoje žodis narkotikai paaiškinamas taip pat labai paprastai: “tai na

arkotinės medžiagos, medžiagos, kurių dažnas vartojimas sukelia narkomaniją. (D.Jurgaitienė, 2002)
Narkotiku laikoma kiekviena augalinės ar sintetinės kilmės medžiaga, kuri, įvedant ją į organizmą, pakeičia jo funkcijas ir po nuolatinio vartojimo priveda prie psichinės ir fizinės priklausomybės. Narkomanija pasireiškia narkotikų arba įvairių kitų preparatų vartojimu be medikų parodymų.
Socialinėje medicinoje narkomanija skirstoma į neskausmingą, kai žmogus gali nustoti vartoti narkotikus, ir skausmingą, kai narkomanas tampa priklausomu nuo šių medžiagų. Neliguisto narkotikų vartojimo pasekmės – pykinimas, haliucinacijos, galvos skausmas. Tai sulaiko kai kuriuos vaikus nuo tolesnio jų vartojimo. Tie kurie ir toliau vartoja narkotikus, atsiranda įprotis, kuris vadinamas abstinencija (narkotiku alkis), kuris sukelia didelį fizinį ir moralinį skausmą, norą daugiau ir dažniau vartoti narkotikus.
Pasaulyje žinoma apie 500 narkotinių medžiagų rūšių, iš jų 100 tikrų narkotikų ir apie 50 psichotropinių preparatų. (I.Leliūgienė, 2002)
Pagal poveikį narkotines medžiagas galima skirstyti į stimuliuojančiąsias, slopinančiąsias ir haliucinogenines.
Psichiką stimuliuojančioms medžiagoms priskiriami amfetaminai, kokainas, krekas, „ekstazi“, efedronas, nikotinas ir kofeinas. Šios medžiagos veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia energijos antplūdį, žvalumą, susijaudinimą, didina pasitikėjimą savimi ir pranašumo jausmą, gerina darbingumą, dėmesio koncentraciją.
Kanapės
Kanapės – tai vešlūs dilgelių ir apynių šeimos augalas. Daug žmonių patys jas užsiaugina (nelegaliai). Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams gydyti. Š] Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia marihuana (vadinamoji „ž
žolė“), toliau derva, hašišas: kieti, rudi ar juodi grumsteliai. Galima gauti ir kanapių aliejaus- lipnaus, panašaus į sirupą skysčio. Aliejus stipriausia kanapių forma.

Nuo mažos kanapių dozės pasijuntama ramiu, patenkintu arba mieguistu. Galima kikenti nesustojant ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Galimas apsvaigimas (kaip nuo alkoholio). Poveikis apie 1- 1,5 val. Kanapės yra vienas iš tų narkotikų, kurių poveikis labiausiai priklauso nuo vartotojo būsenos ir nuotaikos. Pasitaiko ir lengvų paranojos atvejų.
PAGRINDINIAI POŽYMIAI:
• sutrikusi koordinacija;
• haliucinacijos, psichozė;
• paraudusios akys;
• sustiprėjęs apetitas, troškulys;
• tikrovės suvokimo sutrikimai.
Ecstasy
Ecstasy buvo išrastas 1912 m. Jis buvo vartojamas alkiui slopinti. Dabar ecstasy yra labai populiarus diskotekose. Ecstazy yra stiprus narkotikas ir jis yra priskirtas tai pačiai grupei kaip ir heroinas.

Tai cheminis narkotikas, turintis ir amfetamino, ir haliucinogeninį poveikį. Dažniausiai vartojamas klubuose, nes suteikia energijos šokti. Baltos, rudos, rausvos tabletės arba spalvotos kapsulės. Tabletės būna įvairių dydžių ir formų (širdelių, gėlyčių).

Ecstasy yra simuliantas. Jo poveikis yra labai panašus į amfetamino ar kokaino poveikį. Ši cheminė medžiaga stipriai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, bet nuo LSD skiriasi tuo, kad nesukelia haliucinacijų. Asmuo pavartojęs Ecstasy tampa daug emocionalesnis, jaučia norą kalbėti, liesti kitus žmones, šokti, judėti. Ecstasy ypač stipriai veikia organizmo kūno temperatūrą ir širdies darbą. Šokant ilgą laiką karštoje aplinkoje atsiranda dar daugiau galimybių perkaisti ar netekti didelio kiekio skysčių. Vartojant šį narkotiką gali pasireikšti raumenų traukuliai, nevalingas dantų kalenimas, neryškus regėjimas, staigūs vyzdžio judesiai, taip pat pakyla kraujospūdis, gali ištikti širdies infarktas. Perdozavimas gali sukelti koordinacijos sutrikimus, ligą, panašią į Parkinsono, ir galiausiai paralyžių.
PAGRINDINIAI POŽYMIAI:
• energijos padidėjimas;
• labai didelis troškul.ys;
• nemiga;
• depresija;
• euforija;
• išsiplėtę vyzdžiai.
Amfetaminai
Amfetaminai yra sintetiniai simuliantai. Ankščiau jie buvo skiriami žmonėms norintiems suliesėti, taip pat ir depresijos. Šiuo metu gydimo tikslams jie yra beveik nenaudojami. Dabar amfetaminai dažniausiai yra gaminami nelegaliose laboratorijose.
Dažniausiai yra vartojamas amfetamino sulfatas. Šie milteliai yra pilkai baltos spalvos. Dažniausiai jie yra parduodami mažais polietileniniais maišeliais ar supakuoti į popieriaus vokelius. Visa kita yra tik priemaišos (soda, paracetamolis.).
Amfetaminas – geriausiai žinomas sintetinis centrinės nervų sistemos simuliantas. Pavartojęs jo, žmogus jaučiasi energingas, kalbus, žvalus, stiprus, susijaudinęs, negali ramiai būti vienoje vietoje ar užmigti. Amfetaminai veikia nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemas. Poveikis apie 3-4 val. Pasibaigus jam, sugrįžimas į realybę vartotojus priverčia jaustis liguistai dirglius ir prislėgtus net keletą dienų, kai kuriems žmonėms net sukelia panikos priepuolius. Labai dažnai amfetaminų perdozavimas baigiasi mirtimi.
PAGRINDINIAI POŽYMIAI:
• energijos padidėjimas;
• agresyvumas;
• paranoja;
• apetito netekimas;
• euforija.
Efedronas
Efedronas – pilkšvai balti kristalai. Leidžiamas į veną, retais atvejais ištirpinus gerimas. Poveikis ir pakitimai organizme tokie patys kaip vartojant amfetaminus. (http://www.narkotikai.projektas.lt/pages/isv.html)

Kokainas ir krekas
Kokainas yra stiprus nervų simuliantas. Jo poveikis yra truputį panašus į amfetamino poveikį. Kokainas i balta pudra, kuri paprastai uostoma, bet kartais ir leidžiamasi injekcijų pagalba. Sušniaukus dozę, pirmiausia „užsimarina“ nosis. Staigiai juntama euforija, energijos ir pasitikėjimo savimi antplūdis. Tuo metu padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra ir kraujo spaudimas. Gali pykinti. Kokaino poveikis trunka apie 30 min. Po to žmogus jaučiasi labai pavargęs, prislėgtas. Norėdamas nugalėti blogą nuotaiką, vartotojas turi padidinti kokaino dozę. Prie kokaino greitai priprantama psichologiškai.
Greičiau veikianti kokaino atmaina yra krekas. Rūkant jis traška, todėl nuo angliško žodžio crackle yra pavadintas kreku. Jis sumaišomas su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis. Po to iš šio mišinio yra išgarinamas visas vanduo. Gauta kietoka medžiaga yra kaitinama ir ji gali būti rūkoma. Krekas pradeda veikti po 10 sekundžių, nes tada narkotinės medžiagos atkeliauja į smegenis. Tada vartotojas pajunta labai didelį malonumą, trunkantį apie 10 min. Po didelės malonumo bangos užplūsta labai didelė nevilties ar agresyvumo banga. Vartotojui reikia dar vienos dozės. Prie kreko labai greitai priprantama. Uostant kreką galimi plaučių ir kvėpavimo takų susirgimai. (A.Davidavičienė, 2001)
PAGRINDINIAI POŽYMIAI:
• energijos padidėjimas;
• padažnėjęs pulsas;
• išsiplėtę vyzdžiai;
• nuo ryškios šviesos skaudančios akys;
• agresija;
• depresija;
• sumažėjęs apetitas;
• greitas susijaudinimas.
LSD (lizerginės rūgšties dietilamidas)
Dažniausiai LSD yra parduodamas sugeriamojo popieriaus arba kartono kortelių išvaizda. Šie popieriaus lapeliai yra išmirkyti skystoje LSD, kuri yra bekvapė, beskonė, bespalvė. Popieriaus lapeliai yra papuošti įvairiais piešinėliais. LSD taip pat yra parduodama ir tabletėmis, arba mažais žirneliais.
LSD – labiausiai paplitęs haliucinogenas. Jis tiesiogiai veikia smegenis, taip pat ir regos, klausos, lytėjimo organus. Visi pojūčiai yra iškraipomi. LSD dar yra vadinamas „mąstymą skatinančiu“ narkotiku. LSD “kelionė“ beveik visiškai priklauso nuo žmogaus savijautos. Jei žmogus jaučiasi blogai, suvartojus LSD jis pasijus dar blogiau. Jam gali prasidėti depresija, panika, svaigti galva. LSD turi didelį šalutinį poveikį, pavyzdžiui, asmenims vartojantiems narkotikus, pavartojus LSD kartais atrodo, kad jie gali skraidyti. Dėl šios priežasties ne vienas vartotojas bandė šokti nuo tilto ar pan. Kitas pavojingas šalutinis poveikis – savižudybės ar polinkis žudyti. LSD gali suk.elti arba paaštrinti psichozes. Kartais žmonės pajaučia šio narkotiko poveikį ir praėjus keletui savaičių po jo pavartojimo. (A.Davidavičienė, 2001)
PAGRINDINIAI POŽYMIAI:
• išsiplėtę vyzdžiai;
• haliucinacijos;
• pakitę garsų ir spalvų pojūčiai;
• nerimas.
Heroinas
Heroinas priklauso ankščiau minėtai opiatų grupei. Opiatai gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas iš morfino, kuris buvo skirtas skausmui malšinti. Heroinas 2 kartus stipresnis už morfiną ir prie jo priprantama dar greičiau. Dar ir dabar heroinas skiriamas žmonėms sergantiems nepagydomomis ligomis pvz.: vėžiu.
Grynas heroinas – balti milteliai. Gryno heroino gatvėse neįmanoma gauti, nes nuo jo
mirštama per kelias minutes. Jis maišomas su įvairiais milteliais pvz.: kofeinu, miltais, kreida. Parduodamas mažais popieriniais pakeliais.
Heroinas yra antidepresantas. Jis veikia kaip raminamieji. Heroinas slopina nervų sistemą, refleksus. Sulėtėja širdies veikla, kvėpavimas, žmogus gali pradėti dusti. Vartojant heroiną užplūsta laimės, šilumos, snaudulio, atsipalaidavimo banga. Pirmą kartą vartojant žmogus gali pasijusti blogai, ypač jei leidžiasi į veną. Susileidus heroino parausta oda, išdžiūsta burna, apsunksta galūnės. Vėliau vartotojas pereina į pusiau sąmoningą būseną, kada sunku mąstyti ar ką nors daryti. Žmonėms, dažnai vartojantiems heroiną, kas kartą reikia vis didesnės dozės. Tapęs priklausomu vartotojas ieško naujos dozės kas kelias valandas. Organizmui ilgiau negavus heroino prasideda abstinencijos požymiai: drebulys, prakaitavimas, atsiranda nerimas, kaulų ir raumenų traukuliai. Ryškiausiai tai pasireiškia tarp 48 ir 72 abstinencijos valandos. Viskas praeina maždaug po savaitės. Praėjus abstinencijos požymiams dar išlieka labai didelis psichologinis potraukis narkotikams.
PAGRINDINAI POŽYMIAI:
• stipriai susitraukę vyzdžiai;
• mieguistumas;
• prakaitavimas;
• traukuliai.
Visi šie išvardinti narkotikai daro nepataisomą žalą jaunam organizmui. Nors yra kenksmingi visi, tačiau jų padarytas ilgalaikis poveikis ar galimas pavojus suvartojus, priklauso nuo narkotiko rūšies ir paties vartotojo. (A.Davidavičienė, 2001)

II. NARKOTIKŲ VARTOJIMAS PAAUGLIŲ TARPE2.1. Narkotikų vartojimo priežastys
Kiekvienais metais paauglių priprantančių prie narkotikų skaičius didėja. Žinimas faktas, kad tik mažiausia dalis nepilnamečių, kurie serga narkomanija savarankiškai kreipiasi pagalbos, tuo tarpu kai 5-7 % visų paauglių jau susidūrę su narkotikais arba nors kartą jų bandę.
Paauglystė yra staigių organizmo pokyčių laikotarpis. Jam būdingas ir tam tikras nukrypimas nuo psichologinių elgesio normų. Šiame amžiuje dažnai pradedama rūkyti, vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, neteisingai maitintis.
Priklausomybę narkotinėms medžiagoms įtakoja daugybė įvairių tarpusavyje susijusių priežasčių – genetinės, fiziologinės, psichologinės, socialinės. Narkotikų vartojimo priežastis galima įžvelgti mikro – , mezo -, ir makrolygiuose.
1. Mikrolygis. Čia išryškėja biologinės ir psichologinės narkotikų vartojimo priežastys. Narkotikų vartojimo mikro priežastys sąlygoja tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusiųjų narkomanų kategorijai priskirtų individų narkotikų vartojimo motyvas – euforijos paieškos. Suaugę žmonėse vartoja narkotikus, norėdami „išspręsti“ savo problemas.
2. Mezolygis. Pagrindinė nepilnamečių narkomanijos priežastis glūdi auklėjime, sukeliančiame socialinių-pedagoginių ir socialinių problemų.
3. Makrolygis. Makro priežastys – tai naujos socialinės – kultūrinės, ekonominės sąlygos. Bendra atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės – ekonominės ir politinės sistemos link.
4. Narkomanijai plisti turi didelę įtaką turi ir socialiniai veiksniai: netinkamas auklėjimas šeimoje, augimas tik su vienu iš tėvų, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje, nekritiškas požiūris į juos, alkoholizmo tradicijos šeimoje, asocialus vaiko elgesys ir padidėjęs aktyvumas, nenoras mokytis, nesėkmės mokykloje ir kt. (I.Leliūgienė, 2002)
Doc. L.Bulotaitė teigia: „Sunku išskirti vieną priežastį, nes paprastai veikia visas kompleksas tarpusavyje susijusių veiksnių:
• Biologiniai veiksniai (organizmo, medžiagų apykaitos ypatybės, genetinės savybės ir pan.)
• Socialiniai veiksniai (aplinka, kurioje moksleivis gyvena; artimų žmonių pažiūros ir elgesys; draugų, bendraamžių pažiūros bei elgesys ir pan.)
• Asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai (menkas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi, nerimas, depresija ir pan.). (L.Bulotaitė, 1998).
Mokslininkai pripažįsta, kad pradėti vartoti narkotikus skatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o biologiniai veiksniai daugiausia nulemia tai, kaip greitai organizmas įpras prie narkotinės medžiagos.
Motyvus, kodėl jauni žmonės vartoja narkotines medžiagas, galima suskirstyti į tris grupes:

1. Įtampai sumažinti ar stresui įveikti. Narkotinės medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti visas problemas, sumažinti įtampą, nemalonias emocijas. Narkotinių medžiagų vartojimas tampa įtampos ar streso įveikimo metodu.
2. Narkotikų efektas. Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti jų veikimą, patirti pakitusią sąmonės būseną. Pagrindinis tikslas – siekti malonumo.
3. Bendraamžių įtaka. Svaiginančios medžiagos vartojamos norint kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų. (L.Bulotaitė, 1999)
Paauglių požiūriui į narkotikus didelę įtaką daro bendraamžiai. Jie taip pat teikia narkotikus ir kuria socialinę narkotikų vartojimo aplinką. Jei paauglio draugai vartoja narkotikus, didelė tikimybė, kad jis ar ji taip pat pradės vartoti. Iš tikrųjų, bendraamžiai yra toks galingas veiksnys, kad kiti paauglių narkomanijos veiksniai, pavyzdžiui, šeimos darna, religingumas ar santykiai mokykloje, matyt veikia tik tiek, kiek jie turi įtakos bendraamžių bendravimui. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą vadina protestu prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš savo tėvelius, bet kažin ar jie susimąsto, kad narkotikų plitimui tarp jų daugiausia suinteresuoti būtent suaugusieji, tie kurie lobsta iš jaunų gyvenimų žudymo narkotikais. (R.Avulis, K.Kuchalskis, 1996)
Šeimos įtaka – augimas šeimoje b.e tėvo arba tėvas ne pakankamai reiklus, todėl šeima linkusios lepinti motinos valioje; perdėtai didelė kontrolė, netinkamas vaiko vertinimas, net menkinimas; dvasinių ar fizinių traumų patyrimas, suformavęs iškreiptą garbės, saugumo supratimą, nuolatinį vidinį diskomfortą; skurdžiomis sąlygomis gyvenantys vaikai, nematantys galimybių ir išteklių siekti pasisekimo.
Nemažai įtakos narkomanijos reiškiniui turi demografiniai veiksniai, iš kurių vienas svarbiausių – gyventojų mobilumo tempas, neleidžiantis susiformuoti pastoviems ilgalaikiams gyventojo ryšiams su aplinka, neįsijungimas į vietines bendruomenes. Antras veiksnys – tai šeimos instituto transformacija į šeimą, kurioje dažnai auga tik vienas vaikas ir gana dažnai tik su vienu iš tėvų. Toks šeimos modelio pasikeitimas įtakoja vaiko vystymąsi, jis ne visada susiformuoja adekvačius bendravimo įgūdžius, reikalingus tolimesniame gyvenime. Kita vertus vaikai, neturėję ir nesugebėję įgyti pakankamai stiprių socialinių ryšių, žymiai lengviau pasiduoda neigiamai aplinkos įtakai, įsitraukia į kvaišalų vartojimą, yra labiau linkę nepaisyti kitų asmenų teisių, o bausmės atlikimo atveju sunkiau resocializuojasi. (G.Aleknavičiūtė, 1998)
Alkoholikų tėvų vaikai turi didesnę toleranciją alkoholiui, narkotikams. Į narkomaniją linkę vaikai yra irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys dvasinės pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai pasiduodantys kitų įtakai, ribotų interesų, turintys psichologinių problemų žmonės. Dažniausia tai asmenys, neturintys gyvenimo tikslo, ieškantys trumpalaikių malonumų. Alkoholio ir narkotikų dvigubas poveikis greitina vaiko asmenybės degradaciją, sunkina gydimą. Tarp linkusių į narkomaniją dažnai pasitaiko tokių, kurie vaikystėje savo nervingumą demonstruodavo kramtydami nagus, ilgai šlapinosi į lovą, patyrė galvos smegenų traumas, po kurių buvo netekę sąmonės. (D.Jurgaitienė, 2002) 2.2. Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus?
Priežasčių gali būti labai daug; jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų. Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio. Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei. Nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale-nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan.. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija. (I.Leliūgienė, 2002)
Jei tėvai žinos priežastis, dėl kurių vaikas gali pradėti vartoti narkotikus, jums bus lengviau kalbėtis su juo apie tai.
Jei paklaustumėte vaikų ar paauglių, vartojančių narkotikus, kodėl jie tai daro, jie dažniausiai atsakytų maždaug taip:
– maištaudami;
– nes nori priklausyti tam tikrai draugų grupei;
– nes mėgsta rizikuoti;
– nes tai įprasta vakaro metu (apsilankykite bet kuriame modernios šokių muzikos klube ir suprasite apie ką kalbama);
– nes jiems nuobodu;
– nes narkotikų lengva gauti.
Jaunų žmonių požiūrį į narkotikus formuoja tėvai, bendraamžiai, jaunimo kultūra, visuomenė, žiniasklaida. Tačiau tai nesumenkina mokyklos vaidmens narkotikų prevencijos problemoje. Mokykla gali ir turi suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimo riziką, pasekmes, formuoti socialinius įgūdžius, padėsiančius atsispirti socialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Taigi žinodami dažniausias narkotikų vartojimo priežastis, galime panagrinėti ir narkotikų prevenciją mokyklose.(M.Černiauskienė, 2000)

III. NARKOTIKŲ PREVENCIJA 3.1. Pagrindiniai prevencijos principai
Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamas ypatingas dėmesys narkomanijos problemų sprendimui skatina kryptingą narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos įgyvendinimą. 2004 m. veiklą pradėjo Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004 m. balandžio 8 d. Seimas patvirtino Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programą. “Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos” tikslai – vykdyti efektyvią ir į jaunimą orientuotą narkotikų kontrolę ir prevenciją.
Nacionalinėje narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 metų strategijoje išdėstyti valstybės politikos prioritetai, susiję su narkomanijos prevencija ir narkotikų kontrole. Svarbiausiasis šios Strategijos tikslas – mažinti ir sustabdyti narkomanijos plitimą, taip užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Šio tikslo įmanoma pasiekti tik įgyvendinant valstybės politiką narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje. (Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų komnnntrolės 2004-2008 metų strategija)
Šalyje įsteigta visuomeninė organizacija ,,Tėvai prieš narkotikus“, kuri vykdo seminarus tėvams bei teikia jiems visokeriopą pagalbą. Organizacija vykdo Socrates programą ,,Grundvigt 2“ tėvų švietimo klausimais kartu su Didžiosios Britanijos, Airijos ir Kipro kolegomis. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa ugdymo įstaigose yra adaptuota ir tėvams, todėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais įvairias priemones vykdo pačios mokyklos: rengia apvalius stalus, debatų vakarus, seminarus ir kt. (Metinis pranešimas, 2003) 3.2. Narkotikų prevencija mokyklose
Priklausomybė yra liga, kurią labai sunku išgydyti. Tam reikia daug laiko ir pastangų. Ne visada gydimas būna sėkmingas. Todėl kur kas svarbiau nesusirgti, užkirsti kelią ligos plitimui, vykdyti prevencinį darbą. Priklausomybių prevencija mokykloje – tai gyvenančios sveiką gyvenimo būdą, laisvos, kūrybingos, sąmoningos, atsakingos už save, savo pasirinkimus, numanančios savo poelgių pasekmes asmenybės ugdymas.
Prevencinių priemonių mokykloje tikslas – apsaugoti moksleivius nuo medžiagų, kurios sukelia priklausomybę, vartojimo, padėti tiems, kurie yra jau jų bandę, atsisakyti.
Norint apsaugoti mokinius nuo narkotikų vartojimo reikia vengti priežasčių, skatinančių narkomaniją. Jaunuolius į narkomaniją lenkia tam tikri įgyti psichikos bruožai, kuriems didelę įtaką turi auklėjimas ir aplinka. Labai svarbūs ir tokie poreikiai kaip visuomeninis pripažinimas, jausminis ryšys, kuriuos vaikas turi patenkinti ne tik šeimoje, bet ir mokykloje. Dažnai mokytojai dirba tik su stropiais, gerais besimokančiais mokiniais, skatina juos, ignoruodami ir atstumdami silpnuosius. Vaikai tampa uždari, agresyvūs, paguodos ima ieškoti amoraliose grupėse, kur jie suranda emocinę paramą, visuomeninį pripažinimą. Narkomanijos pinklės įvilioja konfliktuojančius ir įvairių asmeninio gyvenimo sunkumų, emocinių problemų turinčius jaunuolius. Mokytojai neturėtų apsunkinti mokinių gyvenimo, derėtų vengti konfliktų, išklausyti kiekvieną mokinį, jam padėti, surasti išeitį, rasti kompromisą. Klasės auklėtojas turėtų būti žmogus, kuriuo mokinys galėtų pasitikėti, atskleisti savo problemas, nesijausti vienišas. Negalima ignoruoti paauglių jausmų. (G.Aleknavičiūtė, 1998)
Statistiniai duomenys liudija, kad nemažai moksleivių jau yra susipažinę su įvairiomis narkotinėmis medžiagomis ir dažniau ar rečiau jas vartoja. Todėl mes turime ne tik stengtis apsaugoti visus moksleivius nuo narkotinių medžiagų vartojimo, bet ir padėti tiems, kurie jau pabandė šių medžiagų. Planuojant bei organizuojant prevencinį darbą mokykloje labai svarbu turėti omenyje visus asmenybės, psichologinius, kultūrinius, socialinius, šeimos ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo nuostatoms bei elgesiui.
• Organizuojant prevencinį darbą mokykloje būtina atsižvelgti į realią padėtį tiek mieste, tiek pačioje mokykloje. Svarbu išsiaiškinti ne tik kokie narkotikai vartojami, bet ir kokios prevencinės programos, priemonės taikomos, koks moksleivių požiūris į jas bei apskritai prevencinio darbo galimybes bei perspektyvas toje mokykloje.
• Prevencinės programos, priemonės turi apimti įvairias svaiginimosi formas – nuo rūkymo, alkoholio gėrimo iki stiprių narkotikų vartojimo.
• Negalima apsiriboti vien informacija apie įvairius narkotikus. Būtina formuoti asmens sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, pažinti ir įveikti savo psichologines problemas, kurios gali atvesti prie alkoholio ar narkotikų vartojimo.
• Prevenciniame darbe būtina akcentuoti gerą savijautą, nuotaiką, parodyti sveiko gyvenimo – be cigarečių, alkoholio, narkotikų – privalumus.
• Prevencinės programos, priemonės turi sustiprinti apsaugančius veiksnius ir sumažinti žinomus rizikos veiksnius.
• Planuojant įvairias priemones būtina atsižvelgti į moksleivių amžių. (I.Bulotaitė,1999)
Kada ir kokią informaciją pateikti moksleiviams? Be abejo, prevencijos tikslai, naudojamos priemonės, metodai labai priklauso nuo amžiaus. Kaip pateikti informaciją apie narkotikus? Diskusija šiuo klausimu gali būti nukreipta į gerą sveikatą ir dalykus, kurie gali būti žalingi sveikatai.
Pradinių klasių vaikai turi žinoti: kuo skiriasi maisto, vaistų ir narkotikų veikimas; kuo gali būti pavojingi nežinomi vaistai; kodėl vaikams draudžiama vartoti alkoholį ir narkotikus.
4 – 6 klasių moksleivių amžiaus ypatumai: šio amžiaus vaikams patinka faktai. Jie nori sužinoti, kaip, kas ir kodėl veikia. Draugai tampa labai svarbūs. Bendraamžių įtaka nelemia vaikų interesus, norus. Šis amžius labai svarbus formu.ojantis požiūriui į rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą. Vaikai turi gauti faktine informaciją apie svaigiąsias medžiagas, įgyti motyvaciją pasipriešinti bendraamžių spaudimui pabandyti alkoholio ar kitų narkotikų. Vaikai turi išmokti pasakyti “NE“.

Vaikas turi sužinoti: apie įvairius narkotikus; apie alkoholio ir kitų narkotikų poveikį įvairiems organams ir tai, kodėl alkoholio ir narkotikų vartojimas ypač pavojingas bręstančiam organizmui; apie alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo pasekmes šeimai ir visuomenei.
7 – 9 klasių moksleivių amžiaus ypatumai: tai ankstyvoji paauglystė. Paaugliams kyla tapatumo klausimų. Jie ima domėtis ateitimi. Ima suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmes, jų elgesys veikia ir kitus žmones. Šiame amžiuje paaugliams kyla daugybė egzistencinių klausimų, dažni konfliktai su suaugusiais, būdingas nepasitenkinimas savimi. Todėl labai svarbi emocinė parama ir geras suaugusio žmogaus elgesio modelis. Dauguma jaunuolių šiame amžiuje pabando vartoti alkoholį ir narkotikus, nes jų draugai tai daro. Todėl mes turime suteikti jiems pakankamai informacijos apie narkotikus, įgalinančios padaryti teisingus sprendimus, pasirinkti. Moksleiviai turi įgyti įgūdžių atsispirti bendraamžių spaudimui. Mokytojai ir tėvai turi stengtis stiprinti paauglio motyvaciją atsisakyti alkoholio ir kitų narkotikų. Reikia priešpastatyti suaugusiųjų įtaką bendraamžių įtakai. Kad paaugliai suprastų, jog svaigiųjų medžiagų vartojimas yra draudžiamas, ir ne visi jas vartoja.

Paauglys turi sužinoti: apie narkotikų cheminę sudėtį; įgyti nuodugnesnės informacijos apie narkotikų ir alkoholio poveikį žmogaus nervų sistemai, vidaus organams, lytinei funkcijai ir pan.; apie ilgalaikes narkotikų vartojimo pasekmes; apie fizinę bei psichinę priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų; kaip alkoholio ir narkotikų vartojimas veikia tam tikrą žmogaus elgseną, pvz.: vairavimo įgūdžius, sportavimą ir pan.
10 – 12 klasių moksleivių amžiaus ypatumai: šiame amžiuje paaugliai jau galvoja apie ateitį, karjerą, kuria planus. Jie jau gali abstrakčiai mąstyti. Paaugliai nori su suaugusiais aptarti rūpimus klausimus, problemas, jų sprendimo būdus. Išlieka ir bendraamžių įtaka.
Kaip pateikti informaciją apie narkotikus: mes turime padėti moksleiviams formuojant jų požiūrį į narkotikų vartojimą visuomenėje; suaugusieji neturi vengti diskusijų su paaugliais, išklausyti jų nuomonės, pateikiamų argumentų, turi stengtis padėti jiems įsisąmoninti, kad alkoholis ir narkotikai gali sutrukdyti įgyvendinti ateities planus. (I.Leliūgienė, 2002)
Esant narkotinių medžiagų plitimo grėsmei, narkomanijos prevencija mokykloje tampa ypač aktuali. Mokykloje daugiausiai dėmesio skiriama pirminei prevencijai, t.y. priemonėms kurios ugdo vaikų ir jaunimo atsparumą neigiamiems gyvenimo reiškiniams dar prieš susiduriant su jais. (M.Černiauskienė, 2000)
Planuojant bei organizuojant prevencinį darbą mokykloje labai svarbu turėti omenyje visus asmenybės, psichologinius, kultūrinius, socialinius, šeimos ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo nuostatoms bei elgesiui. (L.Bulotaitė, 1999) 3.3. Šeimos įtaka prevencinėje veikloje
Narkomanija – naujas šių dienų reiškinys, svarbiausia vaidmuo su narkomanija tenka tėvams, todėl trūksta žinių apie narkotikus. Tėvai dažnai nežino kaip elgtis, kai paaiškėja, kad jų vaikas vartoja narkotikus, be to, daugeliui tėvų trūksta tėvystės įgūdžių. Patirtis rodo, kad įtraukti tėvus į prevencijos veiklą nėra lengva, egzistuoja nemažai barjerų. Tėvai ir kiti šeimos nariai turi dėti dideles pastangas. Tėvai gali tapti gerais pagalbininkais, saugant vaikus nuo narkotikų vartojimo. (A.Davidavičienė, 2001)
Tėvai privalo daug žinoti apie alkoholio ir narkotikų bei kitų svaigiųjų medžiagų žalą, kad savo vaikams galėtų pateikti tilksią informaciją. Jei ta informacija yra apie plačiai paplitusius kvaišalus, tėvai pirmiausiai turi žinoti, kokį poveikį svaigiosios medžiagos turi žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, kokie vartojimo simptomai, o tada jau gali kompetentingai kalbėtis su savo atžalomis. (I.Leliūgienė, 2002)
Kiekvienoje šeimoje vyrauja tam tikri elgesio standartai bei principai. Visų jų pagrindas – atitinkamos šeimos vertybės. Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, jie turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių. Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus draugų, patarti jam, su kuo draugauti nederėtų. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos įtakos. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai pavojinga, tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save. Save gerbiantis paauglys lengviau pasakys “ne”, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės ar narkotikai. O savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vistiek dera pasišnekėti su savo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu. Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina iš anksto paruošti vaiką tokiai situacijai. Reikia patarti vaikui nesistengti pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs. Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti. Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti savo namuose. Vaikas turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga, o jam pačiam – pavojinga. (G.Aleknavičiūtė, 1998)
Tėvų dalyvavimas narkotikų prevencijoje gerina tarpusavio supratimą šeimoje, mažina atotūkį nuo realybės ir suartina tėvus su vaikais, sprendžiant su narkotikais susijusius klausimus. (A.Davidavičienė, 2001)

IV. NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PRIEŽASČIŲ

TYRIMAS 4.1. Tyrimo metodika
Tiriamieji (respondentai): ...... bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviai, mokinių tėvai, mokytojai.
Tyrimo metodika: Tyrimui atlikti panaudotos trijų rūšių anketos: moksleiviams, tėvams ir mokytojams. Buvo naudota anoniminė anketinė apklausa. Klausimai buvo identiški. Respondentai galėjo pažymėti visus, jų manymu, teisingus atsakymus. Anketos tikslas – išsiaiškinti narkotinių medžiagų vartojimo paauglystėje priežastis ir prevencijos priemones. 4.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
Duomenys apie tiriamuosius

Tiriamieji

Lytis Amžius Skaičius

Vyr. Mot.

Moksleiviai
Tėvai
Mokytojai

50 %
30 %
20 %
50 %
70 %
80 %
12-14
32-47
27-47
20
20
20

Tyrimo duomenų anketinė analizė.

Iš gautų rezultatų pasitvirtino teiginys, kad paaugliai patiria intensyvų bendraamžių spaudimą, todėl siekia prisitaikyti prie draugų. Kaip matome iš gautų rezultatų, smalsumas yra svarbiausias faktorius narkotikų vartojimui atsirasti. Taip mano 60% moksleivių, bei 100% tėvų ir pedagogų. Dauguma tėvų 90%, 80% mokinių ir 70% pedagogų kaip priežastį nurodė draugus.

2 pav. Kas gali užkirsti kelią narkotinių medžiagų vartojimui?

Kaip matome visi tėvai 100% , 90% pedagogų mano, jog kelią narkotikų vartojimui užkirsti gali atviri santykiai šeimoje. O dauguma paauglių, net 90% teigia, jog tai gali padaryti pats žmogus. Labai svarbią įtaką prevenciniame darbe prieš narkotikus turi psichologai, taip nurodo 80% pedagogų, 50% tėvų ir paauglių dauguma 80% tėvų nurodo, kad labai svarbus paauglių įvairus laisvalaikis.
Galima spręsti, tėvai supranta, kad geri santykiai šeimoje, paauglių įvairus laisvalaikis yra stiprus apsauginis faktorius, prevencinį darbą nepalieka vien mokyklai.
Analizuojant anketas matome, kad tėvai ir pedagogai vienareikšmiškai nurodo, kad kalbėtis apie narkotinių medžiagų vartojimo problemas su paaugliai reikia ir šeimoje ir mokykloje, o 9 moksleiviai nurodo, kad reikia kalbėtis mokykloje, o 5 nurodo, kad reikia kalbėtis su tėvais.
Visi respondentai išskiria pagrindines narkotikų plitimo vietas – tai vakarėliai ir diskotekos.
Respondentai nurodo, kad įvairią informaciją apie narkotikus teikia mokykla, žiniasklaida ir draugai. Moksleiviai nurodo, kad apie narkomaniją jie sužino iš interneto ir knygų namuose.IŠVADOS
Narkomanija – tai liga, kuri pasireiškia dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai būdinga tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė bei tolimesni žmogaus psichikos pakitimai.
Paauglystė yra staigių organizmo pokyčių laikotarpis. Jai būdingas ir tam tikras nukrypimas nuo psichologinių elgesio normų. Šiame amžiuje dažnai pradedama rūkyti, vartoti alkoholį, narkotines medžiagas.
Prevencijos darbas ir metodai privalo formuoti gyvenimo įgūdžius, tokius kaip gebėjimus bendrauti, valdyti konfliktus ir stresus, gebėjimą racionaliai apsispręsti, gebėjimą atsispirti bendraamžių spaudimui, suvokti atsakomybę už savo poelgius.
Paauglių narkotinių medžiagų vartojimą lemia smalsumas, noras prisitaikyti, konfliktiški tarpusavio santykiai su tėvais, mokytojais. Ypač svarbūs paaugliams tarpusavio santykiai. Tėvų parama gali būti labai svarbi paaugliui atsispiriant narkotikų pagundai. Tad tėvų pareiga – įtikinti savo vaikus, kad narkotikai gali būti pavojingi jų sveikatai, sugriauti likusį gyvenimą.
Priklausomybės ligų prevencijos darbe tėvai atlieka labai svarbų vaidmenį. Siekdami apsaugoti vaikus nuo svaigiųjų medžiagų, jie privalo žinoti kad:
• Socialinės, šeimos bei religinės vertybės yra tas pagrindas, kuris išmoko jaunus žmones ištarti tvirtą „NE‘‘ narkotikams;
• Tėvai yra atsakingi už drausmės laikymosi taisyklių, skirtų vaikams, sukūrimą;
• Tėvai privalo daug žinoti apie alkoholio, narkotikų bei kitų svaigiųjų medžiagų žalą, kad savo vaikams galėtų pateikti tikslią informaciją;
• Būtina išmokti tinkamai kalbėti su vaiku, atsižvelgiant į jo amžių, įsiklausyti į jį;
• Tėvai yra pagrindiniai socialinio ugdymo agentai, kurie daugiausiai bei efektyviausiai gali įtakoti vaikus atsiriboti nuo svaigiųjų medžiagų.
Labai svarbu, kad vaikas jaustųsi šeimos dalimi, turėtų savo pareigas, kad būtų kviečiamas spręsti šeimos problemas, būtų išklausoma jo nuomonė apie svarbius šeimos reikalus.
Meilės ir pagarbos troškimas yra pagrindinės žmogaus psichologinės reikmės. Jei šios reikmės tenkinamos, tai auga brandi ir savimi pasitikinti asmenybė. Todėl svarbu rodyti savo vaikui, paaugliui, jaunuoliui meilę ir pagarbą.
Tėvų dalyvavimas narkomanijos prevencijoje gerina tarpusavio supratimą šeimoje, mažina atotrūkį nuo realybės ir suartina tėvus su vaikais, sprendžiant su narkotikais susijusius klausimus. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
1. R.Avulis, K.Kuchalskis. narkotikai. Atmintinė jaunimui ir tėvams. Vilnius, 1996.
2. Bulotaitė.L. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje. Vilnius, 1999.
3. Bulotaitė L. Priklausomybių psichologiniai aspektai. Vilnius,1998.
4. Černiauskienė M. Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją ugdymo institucijose. Vilnius, 2000.
5. A.Davidavičienė. Tėvams apie narkotikus. Kaip apsaugoti vaikus? Vilnius, 2001.
6. D.Jurgaitienė. Narkomanijos prevencijos ypatumai mokykloje, 2002. http://narkotikai.lietuvoje.info/
7. I.Leliugienė. Socialinė pedagogika. Kaunas, Technologija, 2002.
8. Metinis pranešimas. Narkomanijos situacija Lietuvoje. Vilnius, 2003.
9. Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų komnnntrolės 2004-2008 metų strategija.
11. G.Aleknavičiūtė. Narkotikai: priežastys, pasekmės, vartotojai. 1998.

http://www.sociumas.lt/Lit/nr15/narkotikai.asp
10. http://www.narkotikai.projektas.lt/pages/isv.html

PRIEDAI

ANKETA

Žemaitijos Kolegijos Telšių Menų ir Pedagogikos fakulteto SD-N grupės 2 kurso studentė atlieka tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti narkotinių medžiagų vartojimo paauglystėje priežastis ir prevencijos priemones.
Anketa anoniminė. Atsakymus pažymėkite Î arba įrašyti savo nuomonę.

1. Lytis: vyras 2. Amžius: .....

moteris
3. Jūsų manymu, kas įtakoja paauglių narkotinių medžiagų vartojimą?

Draugai

Noras prisitaikyti

Tai mados reikalas

Tėvų pavyzdys

Smalsumas

Netūrėjimas ką veikti

Kitos priežastys (nurodykite) ........................

4. Kas gali užkirsti kelią narkotinių medžiagų vartojimui?

Atviri santykiai su tėvais

Įvairus laisvalaikis

Pats žmogus

Pedagogai

Psichologai

Draugai

Paauglių užimtumas mokykloje

Medicinos darbuotojai

Televizija

Kita (nurodykite) ........................

5. Ką manote apie narkotinių medžiagų vartojimo problemas?

Reikia kalbėtis mokykloje

Nereikia kalbėtis mokykloje

Reikia kalbėtis su tėvais namuose

Nereikia kalbėtis su tėvais

Nežinau

6. Narkotinių medžiagų plitimo vietos:

Diskotekos

Vakarėliai

Parkai

Mokyklos teritorija

7. Informaciją apie narkotikus teikia:

Mokykla

Šeima

Draugai

Žiniasklaida

Kita (išvardinkite) ..............................

Leave a Comment