Narkomanijos prevencija, jos problemos

ĮVADAS

Šią temą pasirinkau, kadangi plintanti narkomanija yra viena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą. Daugėja vartojančių narkotikus asmenų, ypač tarp jaunimo. Narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, neteisėta narkotikų apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotikų verslo ryšiai, neteisėtoje apyvartoje pastebimas pramoniniu būdu gaminamų psichotropinių vaistinių medžiagų plitimas, sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje esančiose nelegaliose laboratorijose. Narkotinės medžiagos peer Lietuvą tranzitu gabenamos į kitas šalis.
Europos Tarybos vykdomo projekto dėl alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenimis, Lietuvoje 1995 m. nelegalius narkotikus bandė 3,2 proc. 15–16 metų moksleivių. 1999 metais šis rodiklis išaugo iki 15,5 proc. (5 kartus). 2003 metais narkotikų vartojimas tarp 15–16 metų moksleivių stabilizavosi ir sudaro 15,6 proc. Tam turėjo įtakos vykdomos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 m. programos priemonės mokyklose ir bendruomenėje.
Nors Lietuvoje moksleiviai narkotikų vartoja mažiau nei kaimyninėse šalyse, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2002 m. pranešime apie naarkotikų situaciją Rytų ir Centrinės Europos šalyse pažymima, kad narkotikų vartojimas nuo 1995 m. iki 1999 m. Rytų ir Centrinės Europos šalyse padidėjo 2 kartus, Lietuvoje – 5 kartus.
Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama vis daugiau narkomanija sergančių asmenų. Sveikatos priežiūros įstaigose registruoti tik tie nuo narkotikų pr

riklausomi asmenys, kurie kreipėsi dėl gydymo arba buvo nustatyti kitomis aplinkybėmis. Tikslus sergančiųjų narkomanija skaičius nėra žinomas, nes jų registravimo duomenys ne visada sutampa su faktiniais duomenimis. Sveikatos priežiūros įstaigose 2002 m. buvo užregistruoti 70 144 priklausomybės ligoniai, iš jų – 4405 narkomanai (2001 m. – 4087). Dėl gydymosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms 2002 m. į sveikatos priežiūros įstaigas pirmą kartą kreipėsi 471 asmuo (2001 m. – 653). Palyginti su 2001 m., asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2002 m. registruotų asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičius padidėjo 15–19 metų amžiaus grupėje 0,3 proc., 20–24 metų – 1,1 proc. Tarp registruotų nuo narkotikų priklausomų asmenų vieną penktadalį sudaro moterys, keturis penktadalius – vyrai.
Narkomanija yra jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių liga. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2002 m. užregistruota 0,1 proc. narkotikus vartojančių asmenų iki 14 metų, 11,6 proc. – 15–19 metų, 29,1 proc. – 20–24 metų, 36,2 proc. – 25–34 metų, 23 proc. – vyresni nei 35 metų.
Lietuvoje 20002 m. užregistruota 40 mirties atvejų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu (2001 m. – 49): dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis – 12,5 proc. (5 atv.), savižudybės – 12,5 proc. (5 atv. ), dėl infekcinių ligų – 7,5 proc. (3 atv.), dėl somatinių ligų – 5 proc. (2 atv.), dėl nelaimingų atsitikimų – 2,5 proc. (1 atv.), dėl nenustatytos priežasties – 60 proc. (24 atv.).

Kasmet vis daugiau Lietuvos piliečių įsitraukia į tarptautinį organizuotą narkotikų verslą. 2001 m. už neteisėtą narkotikų apyvartą užsienyje buvo sulaikyti 68 Lietuvos piliečiai, 2002 m. – 113, 2003 m. – 116. Pastaruoju metu Lietuvos piliečiai vis dažniau sulaikomi ne tik kaip kurjeriai, pervežantys narkotikus, bet ir kaip neteisėto narkotikų verslo organizatoriai.

NARKOTINĖS ME

EDŽIAGOS, APSVAIGIMO NUO JŲ POŽYMIAI IR PADARINIAI

Narkotinės medžiagos – gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio jomis piktnaudžiaujantiems žmonėms sukelia sunkų sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir fizine priklausomybe. Prie narkotikų priskiriama daugiau nei 100 pavadinimų medžiagų: kanapių ir kanapių derva, opiumas, morfijus, heroinas bei daugelis natūralių ir sintetinių opijuotų, kokamedžio lapai, kokainas.

Narkotinių medžiagų grupės Narkotinė medžiaga (narkomanų naudojamas pavadinimas) Apsvaigimo požymiai Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai

Psichiką stimuliuojančios medžiagos

Kokainas, krekas (koksas) Energijos antplūdis, didėjantis budrumas, aktyvėja sąmonės veikla, slopinami miego, valgio poreikiai. Pakyla temperatūra, išsiplečia vyzdžiai. Netenkama apetito, mažėja svoris. Sutrinka širdies ritmas, pakyla temperatūra, ryškėja psichozės požymiai.

Amfetaminai, metamfetaminai (amfa) Euforija, energijos antplūdis, plepumas, agresyvumas, nemiga, dingsta apetitas, džiūsta burna, išsiplečia vyzdžiai. Mažėja svoris, nusilpsta imunitetas. Ryškėja psichozė, galimas širdies smūgis.

Efedroniniai namų gamybos preparatai (džefas, baltas kaifas, kristalas, saliutas) Euforija, energijos antplūdis, plepumas, agresyvumas, nemiga, dingsta apetitas, džiūsta burna, išsiplečia vyzdžiai. Mažėja svoris, nusilpsta imunitetas. Ryškėja psichozė, galimas širdies smūgis.

MDMA (ekstazi) Euforija, norima bendrauti, prarandama impulsų kontrolė ir nuovoka, išsiplečia vyzdžiai, džiūsta burna, didėja prakaitavimas, pakyla temperatūra. Perdozavus apima nerimas, didelis susijaudinimas, psichozė, depresija, didėja kraujo krešumas.
Psichiką slopinančios medžiagos Opijatai – opijaus ekstraktas (širkė, chantė, juodas kaifas, rudas kaifas, chimija, chimkė); heroinas (hera); morfijus, promedolis Pasyvumas, mieguistumas, trinka reakcija, lėtėja psichinis ir fizinis aktyvumas. Nei alkis, nei skausmas neužgožia euforijos. Vyzdžiai susitraukia, burna džiūsta, apsunksta ga

alūnės. Abstinencija: pavandenijusios akys, labai skauda sąnarius, apima jaudulys, sutrinka kepenų veikla, galimas kraujo užkrėtimas, AIDS.

Metadonas Didelių dozių poveikis panašus į morfijaus. Abstinencija – panaši į opijuotų sukeliamą, tik trukmė ilgesnė.

Raminamieji vaistai (ratai, miegmaišiai, kaliosai, seda, diomkė, arielka) Mieguistumas, kontrolės praradimas. Nevalingi raumenų traukuliai.

Barbitūratai (ratai, miegmaišiai, atomas) Nerišli kalba, didelis dirglumas, mieguistumas, koordinacijos sutrikimai. Kvėpavimo sutrikimas, sąmonės praradimas.

Alkoholis Sąmonės ir atminties užtemimas, vėmimas. Nerišli kalba, sulėtėjusi reakcija. Vėmimas, abstinencija, gastritas, hepatitas.
Haliucinogenai Kanabinoidai – marihuana, hašišas, hašišo aliejus (anaša, žolė) Atsipalaidavimas, mieguistumas, juokas be priežasties. Sutrinka įvairūs pojūčiai, sulėtėja psichinė veikla, parausta akių baltymai. Visiškas abejingumas, dingsta emocijos, silpsta imunitetas, atmintis, gabumai, sutrinka psichika.

LSD (langeliai, markutės) Trinka nuovokumas, vargina haliucinacijos. Nesuvokiama realybės, laiko, atstumo, spalvos, formų. Išsiplečia vyzdžiai, parausta veidas, juntamas silpnumas, drebulys. Kyla temperatūra, kartojais apsvaigimo efektas, reiškiasi psichozė, sunki depresija.

Lakiosios medžiagos – dujos: butanas, propanas; tirpikliai: acetonas, terpentinas Mažėja raumenų tonusas, apmiršta refleksai, patiriamos regos haliucinacijos, apsvaigstama. Lėtinė sloga, kosulys, didelis nuovargis, nemiga, drebulys, galvos skausmas, irzlumas, baimė, bloga nuotaika.

NARKOMANŲ KATEGORIJOS BEI NARKOTIKŲ VARTOJIMO PRIEŽASTYS

Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus galima skirstyti pagal amžių – į „suaugusius“ (amžiaus vidurkis – 24 metai) ir „paauglius narkomanus“, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį – į „eksperimentuojančius su narkotikais“ ir „p

pastoviai narkotikus vartojančius asmenis“. Šios grupės susiję – „eksperimentinis“ narkotikų vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą socialinę padėtį užimančių, asmenų.
Narkomanijos priežasčių pradėta ieškoti dar XIX a. viduryje, tačiau dar ir šiandien nesuformuluota bendra jų koncepcija. Pasaulinėje literatūroje rastume daugybę tapimo narkomanu priežasčių: pavyzdžiui, galimybė „nustumti“ realias problemas ir patirti malonumą, emocinis nepasitenkinimas susiklosčiusiu gyvenimu, santykių tarp kartų nutrūkimas, jaunimo protestas prieš egzistuojančias normas, smalsumas, nepalankios šeimyninės aplinkybės, asmenybės disharmonija, nesugebėjimas įgyvendinti planų, per dideli supančios aplinkos reikalavimai, grupės įtaka, psichopatinės asmens savybės, narkotikų „pasiekiamumo“ lygis, kultūrinė tradicija, narkotikų vartojimo pasekmių nežinojimas.
Narkotikų vartojimo priežastis galima nurodyti dvejopas: – makro ir mikro. Makro priežastys – tai naujos socialinės–ekonominės sąlygos. Pasak amerikiečių sociologo R. Mertono, narkomanija, kaip ir alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių siekių žmogus. Tai aktualu analizuojant šių dienų Lietuvos situaciją ir žmonių socialinės sėkmės/nesėkmės suvokimą. Iš tiesų labai didelė dalis žmonių patyrė nesėkmę, nes nebuvo susikūrę tam tikros naujas socialines-ekonomines sąlygas atitinkančios strategijos. Visada socialinių–ekonominių pasikeitimų procesą lydi įvairios deviacijos. Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės–ekonominės ir politinės sistemos link.
Narkotikų vartojimo mikro priežastys įvairuoja pagal tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusių narkomanų kategorijai priskirtų individų narkotikų vartojimo motyvas – euforijos paieškos. Suaugę žmonės vartoja narkotikus, norėdami taip „išspręsti“ savo problemas, „pabėgti nuo jų“. Rytų kultūroje narkotikų sukeltas pojūtis, ypač jei tai religinio ritualo akimirka, yra įtraukiamas į visą žmogaus patirtį, savotiškai įprasminamas ir tampa tos realybės, kurioje gyvena žmogus, dalimi. Tuo tarpu „vakariečiui“ narkotikų vartojimas dažnai tampa priemone, kurios pagalba jis bėga nuo nemalonios ar pernelyg sunkios realybės. Taip narkotikų sukeltas pojūtis neįtraukiamas į visos žmogiškosios patirties kontekstą ir gali tapti pretekstu stengtis vis iš naujo pabėgti nuo sunkios žmogiškosios patirties ir sugrįžti prie to paties pojūčio.
Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų. Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio? Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.
Čia susipina aukščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makro priežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms–ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – tai reakcija į tėvų nesėkmes. Didelė dalis tų šeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl jų vaikams iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti vertybių, kurias diegė jų tėvai (pvz., siekis įgyti išsilavinimą), arba pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmės neatneš, kaip kad neatnešė ir jų tėvams.

KOKIĄ ŽALĄ ŽMOGAUS ORGANIZMUI DARO NARKOTIKAI?

1. Sutrikdomas deguonies teikimas smegenims, todėl žūva jų pilkoji medžiaga;
2. Gresia kraujagyslių, širdies raumens uždegimas;
3. Sutrikdomas kepenų funkcija ir apnuodijimas visas organizmas;
4. Organizmas išsenka: netenkama kalcio, todėl genda dantys, blogėja apetitas, mažėja kūno svoris. Silpstant imuninei sistemai prarandamas atsparumas infekcinėms ligoms;
5. Naikinami kaulų čiulpai, o su jais ir kraujo ląstelės, nes kaulų čiulpai yra pagrindinis kraujodaros organas;
6. Nusilpsta lytinis potraukis.

KOKIE NARKOTIKŲ VARTOJIMO PADARINIAI SVEIKATAI?

1. Priklausomybė nuo narkotikų (nuolatinis poreikis juos vartoti, kuriam sunku arba neįmanoma atsispirti be medikų pagalbos), smegenų apnuodijimas;
2. Agresija, iškreiptas tikrovės suvokimas (psichozė), baimė, psichinis ir fizinis išsekimas;
3. Kraujo užkrėtimas (sepsis), pavojus užsikrėsti ŽIV bei susirgti AIDS, hepatitu B ir C;
4. Narkotikų perdozavimas, smegenų koma (sąmonės netekimo būklė, kai išnyksta visi svarbiausi refleksai), mirtis.

NARKOTIKŲ VARTOJIMAS BENDROJE POPULIACIJOJE

Lietuva dalyvauja Tarptautiniame alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose projekte (ESPAD 95, ESPAD 99, ESPAD 03) ir stebi narkotinių medžiagų vartojimo duomenų kitimus tarp 15 –16 metu moksleivių.
ESPAD 03 tyrimo rezultatai rodo, kad bet kokį narkotiką bent kartą yra vartoję 15,6 proc. moksleivių. Vertinant narkotikų paplitimo dinamiką tarp moksleivių, jų vartojimo lygis per paskutinius keturis metus išliko toks pat. Lietuvoje palyginti su kitomis Europos šalimis, o taip pat su kaimyninėmis respublikomis moksleivių narkotikų vartojimas nėra didelis. Tačiau reikia pažymėti, kad per keturis metus nuo 1995 iki 1999 metu kai kurioms Europos šalims, kaip Didžioji
Britanija, Airija, Farerų salos pavyko sumažinti narkotikų plitimą. Narkotikų vartojimo plitimas Rytų ir Centrinės Europos šalyse per tą patį laikotarpį padidėjo du kartus. Tuo tarpu Lietuvoje per tą patį laikotarpį jis buvo išaugęs 5 kartus, o marihuanos/hašišo vartojimas net 12 kartų, tačiau 1999-2003 m. pasisekė stabilizuoti tokį staigų narkotikų vartojimo plitimą.

Iki 2004 m. vykdoma narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos veikla rėmėsi Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programos nuostatomis. Šios programos organizavimas nebuvo pakankamai nuoseklus ir sistemiškas, koordinuotas ir kontroliuojamas. Pagrindinės priežastys:
– netolygus ir nepakankamas įgyvendinamos programos priemonių, skirtų atskiroms narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės problemoms spręsti, koordinavimas bei finansavimas, Programos įgyvendinimo priemonių planuose numatomos priemonės dažnai būdavo deklaratyvaus pobūdžio, neefektyvios ir neorientuotos į nuolatinę veiklą narkomanijos prevencijos srityje;
– nenustatyti Programos veiksmingumo bei finansavimo vertinimo kriterijai, nevykdomas rengiamų teisės aktų, programų rezultatų vertinimas, ne visada finansuojamos prioritetinės priemonės ar dėl nepakankamo finansavimo jos įgyvendinamos tik iš dalies ir neveiksmingai;
– nepakankamas valstybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas įgyvendinant narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemones, nepakankamai panaudojamos valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kitų narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės subjektų galimybės;
– nepakankamai gerai organizuota narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veikla apskrityse ir savivaldybėse;
– narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės klausimai sprendžiami siaurame žinybiniame rate, neįvertinant socialinių partnerių paramos. Nenumatomas lėšų ir materialinių išteklių, organizacinių veiklos galimybių kooperavimas;
– narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės įgyvendinimas regioniniu lygiu įstatymų nereglamentuotas, apskričių viršininkai neturi tiesioginių įpareigojimų vykdyti šią veiklą. Nepakankama visuomenės parama ir iniciatyva, neskiriama dėmesio jaunimo laisvalaikio ir kitų veiklos rūšių organizavimui siekiant užtikrinti fizinę ir dvasinę jaunimo sveikatą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas nutarimas „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programos įgyvendinimo 2005 metų priemonių patvirtinimo“, yra vertas rimtos kritikos.
Šis planas tėra dar vienas lozungų – „gerinti, tobulinti, siekti, skatinti“ rinkinys, o ne rimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekis pažaboti vis didesnį kvaišalų plitimą šalyje.
Vyriausybės dėmesio nesulaukė nei narkotikų platinimo bei vartojimo prevencija ir kontrolė jaunimo susibūrimo bei pasilinksminimo vietose, nei buvusių narkomanų reabilitacija, centrų kūrimas. Ko gero vienintelis „teigiamas“ dalykas šioje programoje –¬¬ Lietuvos RespublikosVyriausybės prisipažinimas, kad narkotikų vartojimo problema šalyje sparčiai didėja.

Lietuvoje priimti pagrindiniai narkotikų kontrolę ir narkomanijos prevenciją bei su tuo susijusių paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau kai kurie iš jų neatitinka realaus šių dienų poreikio. Būtina tobulinti valstybinių programų valdymą, užtikrinti jų realų finansavimą ir veiklos planavimą. Būtina užtikrinti aktyvų savivaldybių dalyvavimą įgyvendinant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą, siekti akivaizdžių, veiksmingų ir efektyvių rezultatų vietos bendruomenei, garantuoti jaunimui palankios socialinės politikos vykdymą.
Vykdoma narkotikų kontrolės politika ir prevencinės priemonės turi būti pagrįstos moksliškai, ekonomiškai vertinant realią situaciją. Lietuvoje iki šiol nevykdomi išsamūs moksliniai tyrimai, skirti narkomanijos problemai, apimantys visas rizikos grupes. Reikėtų peržiūrėti ir specialistų – vadybininkų, gydytojų, slaugytojų, pedagogų, socialinių darbuotojų, teisėsaugos pareigūnų – rengimo bei tęstinio mokymo programas.

IŠVADOS

Siekiant efektyviau kovoti su narkomanijos problema šalyje būtina:
1. tobulinti nacionalinę teisinę bazę, reglamentuojančią narkotikus vartojančių pacientų teises ir labiau akcentuoti savalaikės pagalbos ir kokybiškų paslaugų teikimą. Šalinti teisės aktų nuostatas, sudarančias prielaidas diskriminacijai, ribojančias paslaugų prieinamumą ir žalos mažinimo priemonių taikymą;
2. telkti partnerius ir finansinius išteklius priklausomybei nuo narkotikų gydyti, plėtoti plačią Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus koaliciją, mobilizuoti nacionalinius ir tarptautinius išteklius. Integruoti tarpžinybines prevencijos ir priežiūros programas;
3. prevencinėse programose vaikams ir jaunimui akcentuoti visas priklausomybės formas: alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą, ypatingą dėmesį skirti darbui su šeimomis. Sugriežtinti nelegalios narkotikų prekybos ir platinimo kontrolę ugdymo įstaigose bei jaunimo pasilinksminimo vietose ir esant reikalui peržiūrėti teisinę bazę;
4. skatinti priklausomų nuo narkotikų asmenų ir turinčių ŽIV/AIDS savitarpio pagalbos grupių steigimąsi ir jų dalyvavimą planuojant, teikiant ir vertinant paslaugas;
5. rengti ir įgyvendinti profesinio tobulinimo kursus, perkvalifikavimo, mokymo programas įvairių specialybių darbuotojams, dirbantiems narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės bei ŽIV/AIDS srityje. Siekiant pagerinti specialistų žinias apie priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų, ŽIV/AIDS ir su tuo susijusias problemas, parengti ir įgyvendinti sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, pedagogų, psichologų mokymo programas;
6. siekiant mokslinio įvertinimo ir prognozių, plėtoti mokslinius tyrimus narkotikų vartojimo ir ŽIV/AIDS srityse, remiantis tarptautine patirtimi;
7. taikyti alternatyvias laisvės atėmimui poveikio priemones (gydymo, socialinės bei psichologinės reabilitacijos ir integracijos programas) už nesunkius nusikaltimus, susijusius su priklausomybe nuo narkotikų, kadangi priklausomų nuo narkotikų asmenų sveikatos priežiūra ir reabilitacija yra veiksmingesnė;
8. diegti įkalinimo įstaigose reabilitacijos programas narkotikus vartojantiems asmenims. Gerinti bendras įkalinimo įstaigų sąlygas, kalinamųjų ir nuteistųjų užimtumą, sparčiau diegti psichologinės, užkrečiamųjų ligų prevencines bei socialinės reabilitacijos programas. Vykdyti išėjusiųjų iš įkalinimo įstaigų socialinės reintegracijos programas. Rengti medikus, socialinius darbuotojus, psichologus, policijos darbuotojus ir pedagogus darbui su asmenimis, išėjusiais iš įkalinimo įstaigų.
Blogiausia yra tai, kad daug ir dažnai kalbėdama apie kovą su narkomanija, liūto dalį narkomanijos prevencijos veiksmų plano pinigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė ne realiai kovai su kvaišalais, o įvairioms valstybėms institucijoms išlaikyti. Tarp atskirų žinybų užvirė tikra kova dėl papildomų biudžetinių pinigų.

LITERATŪRA

1. Čaplinskas, S. V. 2004. Apie ŽIV infekciją ir AIDS, narkomaniją ir lytiškai plintančias infekcijas.

2. Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. IX-2110 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos patvirtinimo“;

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 250 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos įgyvendinimo 2005 metų priemonių patvirtinimo“;

4. Metinė ataskaita 2003 „Narkomanijos situacija Lietuvoje“;

5. Metinė ataskaita 2004 „Narkomanijos situacija Lietuvoje“;

6. Interneto svetainė www.nkd.lt;

7. Interneto svetainė www.vpsc.lt;

8. Interneto svetainė www.sam.lt;

9. Interneto svetainė www.lrs.lt.

Leave a Comment