Turinys
Įžanga 3Narkotikai užsienyje 3Narkotikai Lietuvoje 3Narkotikai šiandien 4Statistika JAV 4Statistika Lietuvoje 5Mitai apie narkotikus 6Alkoholis 6Priežastys 7Prevencija 8Išvados 10Informacijos šaltiniai 11ĮžangaViena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų yra plintanti narkomanija. Didėja nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta. Daugėja asmenų, vartojančių narkotikus, ypač tarp jaunimo. Narkotikai pardavinėjami ugdymo įstaigose, gatvėse, diskotekose, baruose, kitose pasilinksminimo vietose. Neteisėtoje narkotikų rinkoje įsitvirtino heroinas. Populiarios tampa naujos psichotropinės medžiagos, anksčiau nepastebėtos neteisėtoje apyvartoje.Narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik žmonių sveikatai bet ir tautų likimui. Jungtinės tautos primena, kad narkotikų padariniai pražūtingi visoms tautoms, tačiau ypač mažoms, nes gali jas tiesiog išnaikinti. Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika yra kiekvienos šalies užsienio ir vidaus politikos sudėtinė dalis, įgaunanti tarptautinį pobūdį.Narkotikai užsienyjeVakaruose narkotikų, alkoholio ir cigarečių paplitimas tarp vaikų ir jaunimo aptarinėjamas jau daugelį metų. Neseniai JAV atliktas tyrimas parodė, kad keturi iš dešimties dešimtų klasių moksleivių yra bandę marihuanos; kito tyrimo duomenimis, 1997 m. 28 % vyresnių klasių mokytojų bei 19 % vidurinių klasių mokytojų teigė, jog bent kartą per pastarąjį mėnesį į jų pamoką atėjo išgėręs arba nuo narkotikų apsvaigęs mokinys. (National Center on Addiction and Substance Abuse at Columbia University)Narkotikai LietuvojeNarkotikai Lietuvoje daugiau plinta didesniuose miestuose. Narkotikų vartojimo stebėsenos duomenimis, iki 93 proc. jaunimo žino narkotikų pavadinimus. Dauguma mokyklų nurodė, kad narkotikus išbandė ar nereguliariai vartoja 2-3 proc. moksleivių, kai kurios nurodo 7-9 proc. Mokyklose, kur narkotikai paplitę, jų vartojimas siekia iki 15 proc., o kai kuriose, ypač jaunimo, mokyklose juos vartoja net iki 28-37,5 proc. moksleivių, daugiau berniukai nei mergaitės. Yra mokyklų, kuriose nustatyta 1-1,5 proc. moksleivių nuolat vartojančių narkotikus.
Dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos diskotekose, vakarėliuose, naktiniuose klubuose, pramogų centruose. Moksleiviai gerai informuoti, kur ir pas ką galima gauti narkotikų, o kai kurie jų įsigyja mokykloje (iš draugų). Moksleiviai daug žino apie narkotikus, bet tos žinios yra ribotos, jie nesuvokia pavojaus. Tai suvokdamos ugdymo įstaigos aktyviai įsitraukė į prevencijos veiklą ir organizavo labai daug įvairių renginių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais. (Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys)Narkotikai šiandienŠiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą vietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojų piešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėja pagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnams skirti raminamieji „Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose, skambant „reivui“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena ir Lietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis.Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti iš supančios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai ir populiariosios kultūros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gauna iš kino filmų, televizijos, vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, žurnalų, interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninės kultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruojančias vertybes. Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“ tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai. TV personažai gyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; interneto svetainė propaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigždės herojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru; populiari daina pasakoja, kaip nuostabiai narkotikų poveikyje atrodo Paukščių takas… Su narkotikais, alkoholiu, cigaretėmis susiję „pranešimai“ paauglius gali pasiekti visai netikėtai: iš žurnale išspausdintos reklamos, parduotuvėje skambančios dainos, kino filmo herojaus posakio. Šie „ženklai“ paprastai tiesiogiai neskatina vartojimo – tačiau jie tarsi kuria nuostatą, kad vartojimas yra „normalus“ dalykas.
Tiesa ir tai, kad paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes tuomet jaunas žmogus pergyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikų kaitos bei nesaugumo jausmo; jis siekia išsiaiškinti, kas toks yra, bando prisitaikyti. Pasak paplitusių stereotipų, paaugliai maištingi ir linkę į pavojų, kartais – net į savęs sunaikinimą, jiems labai svarbi bendraamžių įtaka. Nekeista, kad būtent šiuo laikotarpiu daugelis jaunų žmonių pabando alkoholio, tabako ir kitų narkotikų. Pavyzdžiui, amerikiečių tyrimų duomenimis, vidutinis amžius, kada paaugliai pradeda rūkyti tabaką, yra maždaug 12 metų, gerti alkoholį – 13 metų, rūkyti marihuaną – 14 metų. Tiesa ir tai, kad dauguma jaunų žmonių tikrai nevartoja šių medžiagų, tačiau yra ir tokių vaikų, kurie jas pradeda vartoti dar ankstyvesniame amžiuje.(National Center on Addiction and Substance Abuse at Columbia University)Statistika JAVJAV Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, 1997 metais marihuaną rūkančių dvyliktokų JAV mokyklose buvo 23,7, dešimtokų – 20,5, aštuntokų – 10,2 procento, ir marihuana buvo narkotikas, kurio vartojimo apimtys augo greičau nei bet kokios kitos narkotinės medžiagos. Atitinkamai tuo pat metu tarp mokinių mažėjo įsitikinimas, kad marihuana – pavojingas narkotikas. Nuo 1991 m. JAV nuolat augo ir kokaino bei haliucinogenų vartojimas tarp visų aukštesniųjų klasių mokinių. Būdinga, kad aukštesniųjų klasių mokiniai dažniau vartoja kokainą (1997 m. per pastarąsias 30 d. kokainą vartoję teigė 2,3 procento dvyliktokų) bei haliucinogenus, o žemesniųjų – inhaliantus (jų vartojimas didžiausias tarp aštuntų klasių mokinių – 1997 m. juos vartoję per pastarąsias 30 d. teigė 5,6 procento aštuntokų). Vaikinai dažniau nei merginos linkę vartoti įvairias narkotines medžiagas, ir šis atotrūkis didėja kartu su klase. Apibendrinus duomenis, paaiškėjo, kad 1997 m. per mėnesį bent vieną iš uždraustų narkotinių medžiagų vartojo 26,2 procento dvyliktokų, 23 procentai dešimtokų ir 12,9 procento aštuntokų. 1998 metų JAV Teisingumo departamento duomenimis, beveik 1 iš 10 (9,9 procento) 12-17 metų amžiaus jaunuolių buvo nelegalių narkotikų vartotojai.Statistika Lietuvoje
Lietuvoje labiausiai paplitusi ,,žolė” (marihuana), raminamieji bei migdomieji ir inhaliantai (klijai). Kai kuriose mokyklose marihuanos vartojimo rodiklis siekia iki 29-33 proc. Kaimo ir gyvenviečių mokyklose paplitęs lakiųjų medžiagų uostymas (daugiau tarp berniukų). Mergaitės dažniau vartoja raminamuosius ir migdomuosius (iki 9 proc.), daugėja moksleivių vartojančių alkoholį kartu su tabletėmis (nurodoma net iki 12 proc., dažniau mergaitės). Iš kitų nelegalių narkotikų paplitę ekstazi, amfetaminai, opijatai.Rūkymas taip pat yra aktuali problema ugdymo įstaigose. Apklausų duomenys rodo, kad rūko 5-10 proc. pradinių klasių moksleivių. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja ir 5-8 klasėse jis siekia 55 proc. Vyresnėse klasėse, ypač jaunimo mokyklų moksleivių apklausa parodė, kad kasdien rūko nuo 38 iki 77 proc. moksleivių, o bandžiusių rūkyti skaičius siekia 88-95 proc. Labai paplitę yra alkoholiniai gėrimai. Dauguma mokyklų nurodo 92-95 proc. moksleivių bandžiusių alkoholinių gėrimų ir 10-31 proc. dažnai jį vartojančių. Mokyklos, kurios išanalizavo, kaip paplitusios yra atskiros alkoholinių gėrimų rūšys, nurodė, kad iki 65 proc. moksleivių sistemingai vartoja alų.Sveikatos priežiūros įstaigose per metus iš viso buvo užregistruota 4087 asmenys dėl priklausomybės narkotikams (tarp jų 96 vaikai ir paaugliai). 77,5 proc. stebimų narkomanų vartoja opiatus. Tai daugiausiai iš vietinių aguonų stiebelių ir galvučių namų sąlygomis pagaminti opijaus preparatai, kuriuos narkomanai švirkščiasi į veną. Dalis užregistruotų narkomanų (12,4 proc.) vartoja kelis narkotikus. 2,9 proc. asmenų užregistruoti dėl priklausomybės nuo raminamųjų ir migdomųjų vaistų. Vartojami nauji sintetiniai narkotikai, kanapės. Sveikatos priežiūros įstaigose asmenų, vartojančių kanapių preparatus, užregistruota 0,7 proc., amfetaminų grupės ir kitus simuliantus – 2,4 proc. , haliucinogenus – 0,2 proc., kokainą – 0,1 proc. Klijais, lakiosiomis medžiagomis svaiginasi 3,8 proc. užregistruotų asmenų.
94 proc. visų narkomanų yra miesto, 6 proc. – kaimo gyventojai. Vilniaus mieste užregistruotų narkomanų skaičius didžiausias – 2001 metais buvo registruota 1686, tarp jų 292 moterys.
Pagal narkomanų skaičių , tenkantį 100 tūkst. gyventojų pirmauja Vilniaus apskritis – 220,6, Klaipėdos apskrityje – 152,5, Utenos apskrityje – 131,8.Užregistruotų narkomanų skaičius 100 tūkst. gyventojų, Visagino mieste išlieka didžiausias – 603,4, Vilniaus mieste – 303,9, Klaipėdos mieste – 268,9.Nė vienas asmuo dėl priklausomybės narkotikams neužregistruotas Prienų, Skuodo, Kelmės, Plungės, Pakruojo, Molėtų rajonuose.Narkomanija – jaunų žmonių liga. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota: iki 14 metų – 0,1 proc., 15-19 metų – 11,3 proc., 20-24 metų – 28 proc., 25-34 – 37 proc., tik 23,6 proc. asmenų yra vyresni kaip 35 metų amžiaus.
Lietuvoje 1998 metais mirė 32 narkomanai, 1999 – 37 narkomanai, 2000 – 61, 2001 – 49 (41 vyras ir 8 moterys).Iš žinomų priežasčių 26,6 proc. sudaro savižudybės, 10,2 proc.– nelaimingi atsitikimai, 20,4 proc. apsinuodijimai narkotinėmis medžiagomis, 10,2 proc. infekcinės ligos, 10,2 proc. – somatinė liga, 22,4 proc. nenustatyta.(Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys)Mitai apie narkotikusKažin ar paaugliui pakanka pamoralizuoti apie narkotikų žalą – plačiai paplitę ir giliai įsišakniję mitai dažnai gali paversti tokias kalbas bevertėmis. Tokių mitų yra nemažai. Štai keletas mitų ir realios situacijos palyginimų:
Mitas: Marihuana nekenksminga, kadangi ji yra „visiškai natūrali“ – gaunama iš augalų.
Tiesa: Marihuanos dūme yra tų pačių vėžį sukeliančių komponentų, kaip tabake – kartais jų koncentracija net dar didesnė.
Mitas: Marihuaną galima saugiai vartoti tol, kol nesi nuolatinis vartotojas.
Tiesa: Atsitiktinis vartojimas labai lengvai gali virsti nuolatiniu.
Mitas: Kadangi miltelinio heroino vartojimui nereikalinga adata, tai nėra labai rizikinga.
Tiesa: Heroinas yra pavojingas, nesvarbu kokiu būdu jis yra vartojamas. Pripratę prie heroino, vartotojai gali pradėti jį leistis – taip pigiau.
Mitas: Narkotikai nėra tokie pavojingi, aš galiu kontroliuoti situaciją.
Tiesa: Narkotikų vartojimas yra visiškai neprognozuojamas dalykas, jie skirtingai veikia žmones. Kiekvienas gali tapti priklausomu nuo narkotikų.AlkoholisPavojų kelia ne tik narkotikų plitimas, apie kurį kalbama palyginti neseniai, bet ir senesnė problema – vaikų ir paauglių alkoholizmas. Jaunų žmonių dalyvavimas išgertuvėse yra iš tiesų nemaža problema. Kaip rodo JAV Sveikatos apsaugos departamento statistika, 2000 m. išgertuvėse dalyvaudavo 14,5 procento aštuntokų ir 31,3 procento dvyliktokų. O motorinių transporto priemonių avarijos – pagrindinė amerikiečių jaunimo tarp 13 ir 19 metų amžiaus mirčių priežastis. 1999 m. 42 procentai 9-12 klasių mokinių teigė, kad per pastarąjį mėnesį jie arba vairavo po to, kai gėrė alkoholį, arba važiavo su alkoholį vartojusiu vairuotoju. 1999 m. 46 procentai 12 klasių mokinių teigė vairavę neblaivūs; tarp devintokų taip teigė 39 procentai. Vienas žymių šios problemos tyrinėtojų, gydytojas Davidas Satcheris teigia, kad alkoholis yra susijęs su paauglių automobilių avarijomis, žmogžudystėmis bei savižudybėmis – trimis pagrindinėmis paauglių mirčių priežastimis JAV. Iki 15 m. amžiaus pradėję vartoti alkoholį vaikai keturis kartus dažniau tampa alkoholikais suaugę, nei vaikai, alkoholį pradėję vartoti tik sulaukę pilnametystės – 21 m. Be to, paauglių gėrimas susijęs su rizikingu seksualiniu elgesiu, galinčiu lemti užsikrėtimą AIDS, lytiniu būdu plintančiomis ligomis ir neplanuotą nėštumą. Alkoholis lemia ir akademines nesėkmes ir pašalinimą iš mokyklos; alkoholį vartojantys nepilnamečiai dažniau tampa nusikaltėliais arba išprievartavimo, apiplėšimo, užpuolimo, žmogžudystės ir kitų smurtinių nusikaltimų aukomis.
Yra glaudus ryšys tarp rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo: kasdien rūkantys moksleiviai daug dažniau vartojo alkoholį ir kitus narkotikus.Alkoholiniai gėrimai tarp Lietuvos jaunimo yra populiarūs ir yra būtina jų bendravimo priemonė, gyvenimo būdas. Moksleiviai alkoholinius gėrimus dažniausiai vartoja svečiuose (49,7 proc.), taip pat dažnai diskotekose (30,2 proc.), o restoranuose – 6,5 proc. moksleivių. Nemaža dalis moksleivių 22,5 proc. alkoholinius gėrimus gėrė namuose.(Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys)PriežastysKodėl vaikai pradeda vartoti narkotikus? Tėvų nuomone, dažniausiai juos pastūmėja draugai. Tačiau patys jauni žmonės nurodo šias pagrindines priežastis, dėl kurių jie vartoja narkotikus:
Kad jaustųsi suaugę; Kad prisitaikytų prie grupės; Kad atsipalaiduotų ir gerai jaustųsi; Kad surizikuotų ir pamaištautų; Kad patenkintų smalsumą.
Tai, ar žmogus taps priklausomu nuo narkotikų ir kada tai įvyks, priklauso nuo įvairių paties individo savybių. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad alkoholį ir tabaką vartojantys vaikai labiau linkę pradėti rūkyti marihuaną; o marihuaną vartojantys paaugliai labiau linkę pradėti vartoti kitus priklausomybę sukeliančius narkotikus, taip pat jiems lengviau perimti ir atitinkamą gyvenimo stilių, susijusį su sunkumais mokykloje, ankstyvu seksualiniu gyvenimu, neplanuotu nėštumu, problemomis su teisėsauga ir t.t. JAV Nacionalinės narkotikų kontrolės politikos tarnybos duomenimis, nors priežastinis ryšys tarp rūkymo bei alkoholio vartojimo paauglystėje ir narkotikų vartojimo vėlesniame gyvenime nėra įrodytas moksliškai, tačiau statistinė koreliacija yra akivaizdi: cigaretes rūkantys vaikai 5,9 karto labiau linkę naudoti nelegalias narkotines medžiagas; jie 12,1 karto dažniau pradeda rūkyti marihuaną, ir 19,3 karto labiau linkę pradėti vartoti kokainą. Egzistuoja ir tam tikri genetiniai, socialiniai ir aplinkos rizikos veiksniai, lemiantys, jog vieni individai tampa priklausomais nuo alkoholio, tabako bei kitų narkotikų, o kiti – ne. Ypatinga rizikos grupė – alkoholikų vaikai, kurie gali paveldėti polinkio į priklausomybę genus, be to, jų sunki vaikystė taip pat yra riziką didinantis veiksnys. Įtakos turi ir charakterio savybės – čia pavojus kyla naujų potyrių ieškotojams, kuriuos traukia apsvaigimo jausmo naujumas. Psichologinių problemų turintys, pavyzdžiui, nuo elgesio sutrikimų kenčiantys vaikai, šiomis medžiagomis gali bandyti „gydytis”. Į padidėjusios rizikos grupę patenka ir mokymosi sutrikimų turintys ar sunkiai prie mokymosi sistemos prisitaikantys vaikai, arba skurdžiomis sąlygomis gyvenantys vaikai, nematantys galimybių ir išteklių siekti pasisekimo. Kuo daugiau tokių rizikos veiksnių būdinga vaikui, tuo labiau pažeidžiamas jis yra.
Viena narkotinių medžiagų populiarumo tarp paauglių augimo priežasčių gali būti ir tai, jog jiems nebūdinga mirties baimė – mirtis jiems atrodo labai tolima; jie net gali save įtikinti, kad tuomet, kai problema taps jiems „aktuali“, jų ligas bus galima išgydyti. Be to, niekas, pradėdamas vartoti narkotikus, negalvoja, kad taps nuo jų priklausomas.
Įdomu tai, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus pastūmėja draugai; tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai – draugai keičiami tam, kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių.
Tai, ar paauglys pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo nuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek to, kaip jis supranta narkotikų keliamą pavojų savo sveikatai, tiek nuomonės, ar jo bendraamžiai pasmerks šį jo žingsnį. Paauglystėje bendraamžių bičiulių įtaka yra labai didelė – ji svarbi ir apsisprendžiant vartoti cigaretes, alkoholį ar narkotikus. Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiai nepritars jam ir jį pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti nė vienos iš šių medžiagų.
Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos posėdžio metu pristatyto tyrimo rezultatai teigia, kad nėra teisinga tėvams priskirti kaltę dėl to, jog jų vaikams kyla narkotikų vartojimo problemų, tačiau narkotikų vartojimas gali būti įtakotas tokių veiksnių, kaip griežta disciplina ar tėvų narkotikų vartojimas. Tyrimai parodė, kad piktnaudžiavimas uždraustais narkotikais stipriau koreliuoja su šeimos dezintegracija, nei su skurdu. Amerikos medicinos asociacijos duomenimis, tie paaugliai, kurie jautė artimus ryšius su savo šeimomis, rečiau vartojo narkotikus, alkoholį ar tabaką.PrevencijaPrevencija Lietuvoje rūpinasi kelios įstaigos:
• Viešosios policijos biuras.• Vilniaus miesto sveikatos fondas• Atviros Lietuvos fondas• Lietuvos AIDS centras• Švietimo ir mokslo ministerija• Visuomenės sveikatos ugdymo centras
Rengta Policijos ir Lietuvos AIDS centro organizuota Europos narkomanijos prevencijos savaitė Lietuvoje. Parengti informaciniai stendai, teminiai pamokų tvarkaraščiai moksleiviams, skirti narkomanijos prevencijai. Su Lietuvos AIDS centru išleistas leidinys „Narkomanija ir jos prevencija“, skirtas policijos pareigūnams, dirbantiems narkomanijos prevencijos srityje, tačiau juo gali naudotis ir kitų suinteresuotų institucijų darbuotojai – medikai, pedagogai, socialiniai darbuotojai ir kiti. Leidinio rengimą paskatino informacijos apie narkotines medžiagas ir jų sukeliamas problemas stoka, nes, tik suvokus narkomanijos įtaką, įmanoma efektyviai vykdyti prevencinę veiklą. Minėtame leidinyje pateiktas narkotinių ir psichotropinių medžiagų terminų išaiškinimas, informacija apie ŽIV/AIDS, narkotikų poveikį, sveikatos problemas ir kitus piktnaudžiavimo narkotikais sukeliamus sutrikimus, tarptautinę narkotikų kontrolę, narkotikų kontrolę reglamentuojančius įstatymus, asmenų, vykdančių neteisėtus veiksmus su narkotikais, sulaikymą, teismų konsultacijos. Leidinyje pateikiami atsakymai į opiausius klausimus, susijusius su narkotikais, pagalbos telefonai, patarimai tėvams ir mokytojams, pateikiama kita su narkotikų vartojimu ir ŽIV/AIDS prevencija susijusi medžiaga.
Kasmet rengiama aguonų ir kanapių pasėlių naikinimo operaciją „Aguona“. Aukštesnės pakopos policijos komisariatų vadovai savarankiškai planuoja ir organizuoja policines priemones, skirtas aguonų ir kanapių pasėlių naikinimui, bei apibendrina tokių priemonių rezultatus.Surengta akcija „Nemokamas narkotinio apsvaigimo nustatymas“. Šios akcijos tikslas buvo suteikti galimybę policijos komisariatams taupant lėšas nemokamai patikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo sulaikytus ir įtariamus asmenis. Taip pat buvo siekiama ne tiek bausti narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančius asmenis, kiek nustatyti šių medžiagų plitimo mastą bei turėti kuo išsamesnę informaciją apie asmenis, vartojančius narkotikus, galimas narkotikų platinimo vietas, tiekimo šaltinius. Aktyvinant narkomanijos užkardymą buvo parengtas ir išleistas lankstinukas „Kvaišalai žudo”, skirtas vaikams ir jaunimui. Lankstinuke pateikta informacija apie narkotikų vartojimo sukeliamus neigiamus padarinius, nurodyti įstaigų, teikiančių medicinos ir psichologinę pagalbą asmenims, turintiems problemų dėl narkotikų vartojimo, telefonai, taip pat testas, kuris padės vaikui ar jaunuoliui įvertinti savo polinkį kvaišalams. Minėtas lankstinukas platinamas miesto mokyklose ir laisvalaikio leidimo vietose.Narkotikų kontrolės valdyboje įrengta nemokama pasitikėjimo telefono linija (8-800 20808), kuria šalies gyventojai gali informuoti policiją apie įvykius ir faktus, susijusius su narkotikais.Visos šalies ugdymo įstaigos, tarp jų ir pradinės mokyklos, organizavo daug įvairių renginių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Renginiai buvo skirti mokytojams, tėvams ir moksleiviams.Daugumoje mokyklų buvo organizuotos paskaitos pedagogams. Pedagogai supažindinti su narkotikais, kaip atpažinti narkomaną, kada ir kokią informaciją pateikti ugdytiniams, kaip kalbėtis su moksleiviais. Jas skaitė policijos komisarai, gydytojai specialistai, AIDS centro ar jo padalinių darbuotojai. Nedaugelyje mokyklų paskaitas skaitė ir psichologai.Daugelis mokyklų organizavo paskaitas tėvams, kurias skaitė vietos policijos darbuotojai ir gydytojai specialistai. Tėvams buvo demonstruojami narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavyzdžiai, aiškinama kaip atpažinti, kai vaikas yra pavartojęs šių medžiagų. Dauguma mokyklų pravestos valandėlės moksleiviams, tarpklasinės diskusijos, įvairūs masiniai renginiai ,,Narkotikams – ne”.Kai kurios mokyklos supranta, kad prevencija ne… vienkartinis aktas, o ilgas, sistemingas darbas, todėl stengiamasi sukurti ilgalaikes programas, sudarytos komisijos šiam darbui įgyvendinti. Kai kurios – pasitenkina atskirų renginių organizavimu.IšvadosŠiandien narkotikai visuomenėje, ypač tarp jaunimo yra labai paplitę. Labai svarbu neleisti ir toliau jiems populiarėti, reikia imtis priemonių. Išsiaiškinti plitimo priežastis. Gaila, bet nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėl paauglys pradeda vartoti narkotikus ar alkoholį, kaip jį apsaugoti nuo jų. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių – visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas žmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas – mėginimas pasitelkti narkotikus ar alkoholį. Pati veiksmingiausia prevencijos forma – ugdyti gyvenimo įgūdžius, psichologinį vaikų atsparumą.. Mokyklos daug dirba tuo tikslu, tėvai ir visuomenė dar per mažai tuo rūpinasi.Informacijos šaltiniai1. O. Grimalauskienė. Narkomanijos problema Lietuvoje.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose (monitoringo duomenų analizė bei profesinio mokymo įstaigų moksleivių tyrimo duomenys).3. Lietuvos kriminalinės policijos biuro bendra situacijos apžvalga.4. Valstybinio psichikos sveikatos centro ataskaita.5. Visuomenės sveikatos ugdymo centro veikla narkomanijos prevencijos srityje.6. Lietuvos AIDS centro veiklos ataskaita.7. Vilniaus priklausomybės ligų centro vykdytos Vilniaus miesto sveikatos fondo ir Atviros Lietuvos fondo prevencinė programos ,,ŽIV prevencija tarp švirkštus naudojančių narkomanų“ ataskaita.
8. National Center on Addiction and Substance Abuse at Columbia University interneto puslapis.