Gyventojų statistinis tyrimas

Turinys
1. Turinys 2
2. Gyventojų statistinis tyrymas 3
2.1. Santykinių dydžių apskaičiavimas 5
2.2. Gyventojų vidutiniai rodikliai 7
2.3. Gyventojų variacijos rodikliai 7
2.4 Dinamikos eilučių rodikliai 8
2.4.1. Analitiniai rodikliai 8
2.4.2. Vidutiniai rodikliai 9
3. Gyventojų skaičiaus prognozavimas 10
3.1. Dinamikos eilučių ekstrapoliacija 10
3.2. Gyventojų skaičiaus prognozavimas naudojant trendą 11
4. Gyventojų skaičiaus tarpusavio ryšio analizė 13
4.1. Kaip gimstamumas įtakoja gyventojų skaičių 13
5. Išvados 14

Gyventojų statistinis tyrimas
Tyrimui naudota 1999, 2000, 2001, 2003 metų medžiaga iš Lietuvos statistikos metraščių.
Analizei panaudojau tik keletą lentelių – tai gyventojų skaičius ir gyventojai pagal amžiaus grupes. Pagal amžiaus grupes nagrinėsiu vyrus ir moteris.
1 lentelėje matome, koks gyventojų skaičius buvo skirtingais metais.
1 lentelė
Gyventojų skaičius, (tūkstančiais)
Gyventojai 1999 2000 2001 2002 2003
Iš viso 3700,8 3698,5 3692,6 3475,6 3462,5
Šaltinis: „Lietuvos statistikos metraštis“, 1999m., 2000m., 2001m., 2003m.
Pagal 1 lentelėje pateiktus duomenis grafiškai pavaizdavau, kaip 19999 – 2003m. keitėsi Lietuvoje bendras gyventojų skaičius.

1 pav.Bendras gyventojų skaičius, tūkst.
Analizuojant 1 lentelės duomenis ir 1 paveikslą pastebėsime, kad gyventojų skaičius Lietuvoje 1999m., 2000m., 2001m. mažėja bet nestipriai. 2002m. yra pastebimas stiprus gyventojų sumažėjimas ir 2003m. gyventojų sumažėja bet netaip stipriai kaip 2002m. Taigi 1999 m. gyventojų skaičius siekė 3700,8 tūkst. o 2003 m. gyventojų skaičius siekia tik 3462,5 tūkst. Visa tai rodo, kad lietuvių tauta yra nykstanti.
2 lentelėje pateikiau gyventojų skaičių pagal amžiaus grupes. Išnagrinėjau atskirai vyrų ir moterų skaičių pagal amžiaus grupes.
Analizuojant 2 lentelę galima pasakyti, kad visu naagrinėjamu laikotarpiu bendras vyrų skaičius buvo mažesnis nei moterų. Tiek vyrų, tiek moterų bendras skaičius visu nagrinėjamu laikotarpiu mažėjo. Moterų ir vyrų pagal amžiaus grupes visu nagrinėjamu laikotarpiu daugiausia buvo nuo 20 iki 44 metų, o mažiausiai nuo 80 ir daugiau metų. Galima pa

astebėti, kad 1999 – 2001 m. vyrų nuo 0 iki 44 metų buvo daugiau nei moterų tokio pat amžiaus, o nuo 45 – 80 irdaugiau metų moterų buvo daugiau nei vyrų tokio pat amžiaus. 2003 m. nuo 0 iki 19 metų vyrų daugiau nei moterų, o nuo 20 iki 80 ir daugiau metų moterų daugiau nei vyrų.
2 lentelė
Gyventojų amžius pagal lytį, tūkst.
Gyventojai 1999 2000 2001 2002 2003
Iš viso 3700,8 3698,5 3692,6 3475,6 3462,5
0-19 1018,3 1001,9 982,6 933,7 911,8
20-44 1382,3 1386,4 1386,5 1260,6 1256,6
45-64 817,2 816,3 820,9 779,6 784,4
65-79 389,2 402,3 410,8 414,3 417,6
80+ 93,8 91,6 91,8 87,4 92,1
Iš viso vyrai 1745,4 1743,9 1740,7 – 1617,3
0-19 519,9 512,0 502,4 – 466,4
20-44 692,1 694,3 694,7 – 622,6
45-64 366,5 366,6 369,5 – 353,0
65-79 139,1 144,3 147,4 – 150,5
80+ 27,8 26,7 26,7 – 24,8
Iš viso moterys 1955,4 1954,6 1951,9 – 1845,2
0-19 498,4 489,9 480,2 – 445,4
20-44 690,2 692,1 691,8 – 634,0
45-64 450,7 449,7 451,4 – 431,4
65-79 250,1 258,0 263,4 – 267,1
80+ 66,0 64,9 65,1 – 67,3
Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 1999, 31psl., 2000, 31psl., 2001,33-34psl., 2003,61-62psl.
Remiantis 2 lentele pavaizdavau grafiškai bendrą gyventojų sudėtį pagal amžiaus grupes (2pav):

2 pav. Bendra gyventoju sudėtis pagal amžiaus grupes, tūkst.

Iš grafiko matome, kad daugiausia gyventojų yra nuo 20 – 44 metų.
3 pav. pavaizdavau bendrą vyrų ir moterų skaičių stulpeline diagrama:

3 pav. Vyrų ir moterų skaičius, tūkst.
Gyventojų skaičiaus kitimui nustatyti, vien absoliutinių dydžių nepakanka. Todėl išsamesniai analizei suskaičiavau santykinius dydžius.
Santykinių dydžių apskaičiavimas
Iš 2 lentelės paėmiau bendrą vyrų ir moterų skaičių irr įrašiau į 3 lentelę.
3 lentelė
Gyventojų skaičius pagal lytį
(vidutinis metinis skaičius, tūkst.)
Gyventojai 1999 2000 2001 2002 2003
Iš viso 3700,8 3698,5 3692,6 3475,6 3462,5
Vyrai 1745,4 1743,9 1740,7 – 1617,3
Moterys 1955,4 1954,6 1951,9 – 1845,2
Pirmiausia išanalizavau dinamikos bazinius santykinius dydžius. Baziniais metais pasirinkau 1999 metus:
Sdinamikos bazinis = = %= 99.9%
Sdinamikos bazinis =
Sdinamikos bazinis =
Sdinamikos bazinis =
Palyginę gautus duomenis matome, kiek pasikeitė gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 1999m. iki 2003 m. Gyventojų skaičius palyginus su baziniais 1999 m., 2000 m. sumažėjo 0,1%, 2001 m. sumažėjo 0,3%, 2002 m. sumažėjo 6,1%, 2003 m. sumažėjo 6,5%.
Toliau apskaičiavau santykinius dinamikos grandininius dydžius:

Palyginę gautus duomenis pastebėsime, kad gyventojų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. Gyventoju skaičius 2000 m. palyginus su 1999 m. sumažėjo 0,1%. Palyginus 2001 m. su 2000m. matome, ka

ad gyventojų skaičius sumažėjo 0,2%. Palyginus 2002 m. su 2001 m. gyventojų skaičius sumažėjo 5,9%. Palyginus 2003 m. su 2002 m. gyventojų skaičius sumažėjo 0,4%.
Apskaičiuotus santykinius dinamikos dydžius pateikiau 4 lentelėje:
4 lentelė
Dinamikos santykiniai dydžiai
Metai Gyventojų skaičius, tūkst. Baziniai, % Grandininiai, %
1999 3700,8 100 –
2000 3698,5 99,9 99,9
2001 3692,6 99,7 99,8
2002 3475,6 93,9 94,1
2003 3462,5 93,5 99,6
Išanalizavau, koks yra gyventojų paplitimas Lietuvos teritorijoje:

Iš gautų duomenų matome, kad gyventojų paplitimo intensyvumas mažėja kasmet.
Gyventojų vidutiniai rodikliai
Vidutinį gyventojų skaičių apskaičiavau pagal formulę:

Apskaičiavau ir progresyvinį vidurkį:

tūkst.
Apskaičiavus šį vidurkį galima teigti, kad jei valstybė, spresdama gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą, pasiektų, kad vidutinis gyventojų skaičius būtų 3697,3 tūkst. arba didesnis, būtų galima sakyti, kad gyventojų skaičiaus problema yra sprendžiama.
Remiantis formule, apskaičiavau vidutinį gyventojų skaičių pagal amžiaus grupes ir lytį. Gautus rezultatus pateikiau 5 lentelėje.
5 lentelė
Vidutinis gyventojų skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes (tūkstančiais)
Amžiaus grupės/Lytis Vyrų Moterų Bendras
0-19 500,1 478,4 978,5
20-44 675,9 677,0 1352,9
45-64 363,9 445,8 809,7
65-79 145,3 259,6 404,9
80+ 26,5 65,8 92,3
Bendras 1711,8 1926,7 3638,5
Vidutiniškai per 1999 – 2003 m. laikotarpį daugiausia gyventojų buvo nuo 20 iki 44 metų amžiaus, t.y. 1352,9 tūkst. ir nuo 0 iki 19 metų amžiaus, t.y. 978,5 tūkst. Vidutiniškai mažiausiai per 1999 – 2003 m. laikotarpį nuo 80 ir daugiau metų amžiaus, t.y. 92,3 tūkst. ir nuo 65 – 79 metų amžiaus, t.y. 404,9 tūkst. Jegu panagrinėtume gyventojus pagal lytį, tai pamatytume, kad vyrų nuo 0 iki 19 metų amžiaus per 1999 – 2003 m. laikotarpį vidutiniškai buvo daugiau, o moterų vidutiniškai daugiau buvo nuo 20 iki 80 ir dagiau metų amžiaus. Tai rodo, kad moterų skaičius yra stipriai didesnis nei vyrų.
Gyventojų variacijos rodikliai
Norėdamas visapusiškai apibudinti Lietuvos gyventojų visumą, be vidutinių lygių apskaičiavau rodiklius, rodančius variacijos lygį ir la

aipsnį.
Variacijos užmojis: R = Xmax – Xmin = 3700,8 – 3462,5 = 238.3 tūkst.žm.
Plačiau apibudinti požymių variaciją panaudojau dispersiją ir vidutinį kvadratinį nuokrypį:

Ơ = 116,6 – vidutinis kvadratinis nuokrypis, rodo kiek vidutiniškai gyventojų skaičiaus reikšmės yra nutolusios nuo vidurkio.
Apskaičiavau variacijos koeficientą:
Apskaičiavus šiuos rodiklius galima teigti, kad aritmetinis vidurkis gana tiksliai parodo nagrinėjamą visumą, nes variacijos koeficientas yra 3,2% (variacija maža).
Dinamikos eilučių rodikliai
Apskaičiavau gyventojų skaičiaus analitinius ir vidutinius rodiklius.
Analitiniai rodikliai
Pirmiausia apskaičiavau absoliutinius pokyčius. Absoliutus lygio padidėjimas (∆y) – tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas. Apskaičiavau bazinius ir grandininius absoliutinius pokyčius. Gautus rezultatus pateikiau 6 lentelėje:
6 lentelė
Gyventojų skaičiaus absoliutiniai pokyčiai, tūkst.
Metai Gyventojų skaičius Absoliutiniai pokyčiai

Baziniai Grandininiai
1999 3700,8 – –
2000 3698,5 -2,3 -2,3
2001 3692,6 -8,2 -5,9
2002 3475,6 -225,2 -217
2003 3462,5 -238,3 -13,1
Analizuojant 6 lentelės duomenis matome, kad nuo 1999 m. iki 2000 m. gyventojų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst. 2000 – 2001 m. gyventojų skaičius sumažėjo 5,9 tūkst. 2001 – 2002 m. gyventojų skaičius sumažėjo 217 tūkst. ir 2002 – 2003 m. gyventojų skaičius sumažėjo 13,1 tūkst. Per. 1999 – 2003 m. gyventojų skaičius sumažėjo 238,3 tūkst.
Apskaičiavau kitimo(didėjimo/mažėjimo) ir pokyčio (padidėjimo/sumažėjimo) tempus. Kitimo tempas – tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis. Pokyčio tempai apskaičiuojami iš kitimo tempų atėmus 100, kai jie išreiškiami procentais. Apskaičiavau bazinius ir grandininius kitimo ir pokyčio tempus taip pat pokyčio tempo vieno procento absoliutinę reikšmę ir pateikiau 7 lentelėje.
7 lentelė
Gyventojų skaičiaus kitimo ir pokyčio tempai
Metai Gyventojų skaičius, tūkst. Kitimo tempai,% Pokyčio tempai,% Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė, tūkst.

Baziniai Grandin iniai Baziniai Grandin iniai
1999 3700,8 100 – – – –
2000 3698,5 99,9 99,9 -0,1 -0,1 37,008
2001 3692,6 99,7 99,8 -0,3 -0,2 36,985
2002 3475,6 93,9 94,1 -6,1 -5,9 36,926
2003 3462,5 93,6 99,6 -6,4 -0,4 34,756
Baziniai kitimo tempai rodo, kad Lietuvoje gyventojų skaičius per visą nagrinėjamą laikotarpį mažėjo. Grandininių kitimo tempų duomenimis, 2000 m., palyginus su 1999 m. gyventojų skaičius ma

ažėjo ir sudarė 99,9% 1999 m. lygio, 2001 m., palyginus su 2000 m. gyventojų skaičius mažėjo ir sudarė 99.8% 2000 m. lygio, 2002 m., palyginus su 2001 m. gyventojų skaičius sudarė 94.1% 2001 m. lygio ir 2003 m., palyginus su 2002 m. gyventojų skaičius sudarė 99,6% 2002 m. lygio.
Baziniai pokyčio tempai rodo, kad gyventojų skaičius taip pat nuolat mažėjo. 2000m., 2001m., 2002m., 2003m. palyginus su 1999m. gyventojų skaičius sumažėjo atitinkamai 0.1%, 0.3%, 6.1%, 6.4%. Grandininiai pokyčio tempai 2000 m. palyginus su 1999 m. sumažėjo ir sudarė 0.1%. 2001 m. palyginus su 2000 m. sumažėjo ir sudarė 0.2%. 2002 m. palyginus su 2001 m. sumažėjo ir sudarė 5.9%. 2003 m. palyginus su 2002 m. sumažėjo ir sudarė 0,4%.
Didžiausia dalis Lietuvos gyventojų yra nuo 20 iki 44 metų amžiaus, todėl išanalizavau kaip kito gyventojų skaičius, kurių amžius nuo 20 iki 44 metų. Apskaičiavau grandininius analitinius dinamikos eilutės rodiklius ir pateikiau 8 lentelėje.
8 lentelė
Gyventojų, nuo 20 iki 44 metų amžiaus, grandininiai analitiniai rodikliai
Metai Gyventojų skaičius nuo 20 iki 44 metų amžiaus, tūkst. Absoliutus lygio pokytis, tūkst. Kitimo tempai, % Pokyčio tempai, % Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė, tūkst.
1999 1382,3 – – – –
2000 1386,4 4,1 100,2 0,2 13,823
2001 1386,5 0,1 100,0 0 13,864
2002 1260,6 -125,9 90,9 -9,1 13,865
2003 1256,6 -4 99,7 -0,3 12,606
Analizuojant 8 lentelės duomenis matome, kad nuo 1999 m. iki 2000 m. gyventojų, kurių amžius 20 – 44 metų, lygis padidėjo 4,1 tūkst. 2000 – 2001 m. gyventojų, kurių amžius 20 – 44 metų, lygis padidėjo 0,1 tūkst. 2001 – 2002 m. gyventojų, kurių amžius 20 – 44 metų, lygis sumažėjo 125,9 tūkst. ir 2002 – 2003 m. gyventojų, kurių amžius 20 – 44 metų, lygis sumažėjo 4 tūkst. 1999 – 2000 m. gyventojų, kurių amžius 20 – 44 metų, skaičius padidėjo 0,2%, 2000 – 2001 m. skaičius procentaliai nepadidėjo, 2001 – 2002 m. skaičius sumažėjo 9,1% ir 2002 – 2003 m. skaičius sumažėjo 0,3%.
2000 m. palyginus su 1999 m. gyventojų, kurių amžius 20 – 44 metai, pokyčio tempo vieno procento reikšmė lygi 13,823 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad vienas padidėjimo procentas atitinka 13,823 tūkst. gyventojų ir t.t.
Vidutinių dinamikos rodiklių apskaičiavimas
Norėdamas atlikti išsamų statistikos tyrimą, apskaičiavau vidutinius dinamikos eilučių kitimo rodiklius. Vidutinis dinamikos eilutės lygis apskaičiuojamas pagal paprasto aritmetinio vidurkio formulę, nes dinamikos eilutė yra intervalinė. Aritmetiniai vidurkiai apskaičiuoti 5 lentelėje. Vadinasi, vidutiniai dinamikos eilučių rodikliai yra: vidutinis vyrų gyventojų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu buvo 1711,8 tūkst., moterų – 1926,7 tūkst., iš viso gyventojų vidutiniškai buvo 3638,5 tūkst.
Analizuojant dinamikos eilutes, apskaičiavau absoliutinių pokyčių vidurkį:

tūkst. gyventojų iš viso

tūkst. gyventojų vyrų

tūkst. gyventojų moterų
Kasmet vidutiniškai vyrų sumažėja 32,0 tūkst., moterų kasmet sumažėja 27,5 tūkst., tačiau gyventojų iš viso sumažėja 59,6 tūkstančiais.
Analizuojant gyventojų skaičiaus dinamiką per ilgesnį laikotarpį, apskaičiavau kitimo (didėjimo/padidėjimo) vidurkį. Vidutinis didėjimo tempas apskaičiuojamas pagal geometrinio vidurkio formulę:

iš viso gyventojų

vyrų

moterų
Vidutinis padidėjimo tempas:

= 98,3 – 100 = – 1,7% iš viso gyventojų;

= 98,1 – 100 = – 1,9% vyrų;

= 98.5 – 100 = – 1,5% moterų.
Rezultatai rodo, kad Lietuvoje gyventojų skaičius 1999 – 2003 m. kasmet vidutiniškai sumažėja 1,7%, vyrų kasmet vidutiniškai sumažėja 1,9% o moterų vidutiniškai sumažėja 1,5%.
Gyventojų skaičiaus prognozavimas
Dinamikos eilučių ekstrapoliacija
Pagal vidutinį absoliutų padidėjimą apskaičiavau prognuozuojamą gyventojų skaičių 2004 ir 2005 metams:
Y2004 = Y2003 + 1 = 3462.5 + (-59,6) = 3402,9 tūkst.
Y2005 = Y2003 + 2 = 3462.5 + 2 (-59,6) = 3343,3tūkst.
Atlikau prognozę dviems metams pagal vidutinį didėjimo tempą:
Y2004 = Y2003 = 3462,5 0,983 = 3403,6 tūkst.
Y2005 = Y2003 = 3462,5 (0,983)2 = 3345,7 tūkst.
Atlikus prognozes matoma, kad prognuozuojamais metais gyventojų skaičius mažės.
Pagal vidutinį absoliutų padidėjimą prognuozuojamas vyrų ir moterų skaičius dviems metams. 2004 m. vyrų skaičius sieks 1585,3 tūkst., 2005 m. – 1553,3 tūkst. Moterų skaičius 2004 m. sieks 1817,7 tūkst., 2005 m. – 1790,2 tūkst.
Pagal vidutinį didėjimo tempą vyrų ir moterų skaičius dviems metams prognuozuojamas. 2004 m. vyrų skaičius sieks 1586,5 tūkst., 2005 m. – 1556,4 tūkst. Moterų skaičius 2004 m. sieks 1817,5 tūkst., 2005 m. – 1790,2 tūkst.
Pagal skaičiavimus prognuozuojama, kad vyrų ir moterų skaičius mažės.
Gyventojų skaičiaus prognozavimas naudojant trendą
Analizuojant gyventojų skaičiaus pokyčius, svarbu nustatyti bendrą gyventojų skaičiaus kryptį bei ją kiekybiškai aprašyti, t.y. gauti jos modelį, kuris leistų įvertinti gyventojų skaičiaus lygį ateityje.
Prognozavimui pasirinkau tiesinį trendą. Tiesinio trendo koeficientus galima apskaičiuoti pagal šias formules:
Laiko charakteristikos (t) parenkamos taip, kad ∑t = 0, t.y. laiko eilės numerių skaičiavimo pradžia perkeliama į nagrinėjamo laikotarpio vidurį. Skaičiavimus pateikiau 9 lentelėje.
9 lentelė
Gyventojų skaičiaus prognozavimo rezultatai
Metai Gyventojų skaičius, tūkst. Apskaičiuoti dydžiai

t yt t2 yt |(yi – yt) / yi|
1999 3700,8 -2 -7401,6 4 3745,9 0,0129
2000 3698,5 -1 -3698,5 1 3675,9 0,0061
2001 3692,6 0 0 0 3606,0 0,0235
2002 3475,6 1 3475,6 1 3536,1 0,0174
2003 3462,5 2 6925,0 4 3466,1 0,0010
Apskaičiuoti koeficientai yra lygūs: a = 3606,0, b = -69,95. Tuomet lygtis yt = 3606.0 + (-69.95)t. Pagal gautą formulę prognuozuoju 2004 ir 2005 metų gyventojų skaičių.
Y2004 = 3606,0 + (-69,95)t = 3606,0 + (-69,95) 3 = 3396,2 tūkst.
Y2005 = 3606,0 + (-69,95)t = 3606,0 + (-69,95) 4 = 3326.2 tūkst.
Prognuozuojama, kad gyventojų skaičius 2004 m. sieks 3396,2 tūkst., 2005 m. – 3326,2 tūkst. Prognozė rodo, kad gyventojų skaičius mažės. Rezultatų tikslumui įvertinti apskaičiavau μaproksimacijos Paklaida neviršyja 10%, todėl prognozavimo rezultatais galima pasitikėti.
Toliau pateikiu prognozavimo rezultatus, gautus EXCEL‘iu:
Gavau trendo funkciją Y = -69,95x + 3815,9. Pagal gautą lygtį 2004 m. ir 2005 m. prognuozuoju taip:
Y2004 = 3815,9 – 69,95 6 = 3396.2 tūkst.
Y2005 = 3815,9 – 69,95 7 = 3326,2 tūkst.

4 pav. Gyventojų skaičiaus prognozė tiesiniu trendu
Analogiškai pavaizdavau vyrų ir moterų skaičių (5 pav.):

5 pav. Vyrų ir moterų skaičiaus prognozė tiesiniu trendu
Iš 5 pav. matome, kad vyrų skaičiaus prognozavimo lygtis Y = -32,9x + 1802,4, moterų – Y = -28,4x + 2004,8.
Kadangi Lietuvos statistikos metraštis nenurodo kiek buvo 2002 m. vyrų ir moterų, tai galima prognuozuoti, kad vyrų skaičius siekė 1670,8 tūkst., moterų – 1891,2 tūkst. Prognuozuojama, kad vyrų skaičius 2004 m. sieks 1605,0 tūkst., 2005 m. – 1572,1 tūkst. Moterų skaičius 2004 m. sieks 1834,4 tūkst., 2005 m. – 1806,0 tūkst. Prognuozuojama, kad ir vyrų, ir moterų skaičius mažės. Naudodamasis μaproksimacijos formule apskaičiavau prognozavimo paklaidą moterų ir vyrų skaičiui. Vyrų μ = 1%, moterų μ = 0.8%. Kadangi vyrų ir moterų skaičiui prognozuoti apskaičiuota paklaida neviršyja 10%, tai prognozavimo rezultatais galima pasitikėti.
Gyventojų skaičiaus tarpusavio ryšio analizė
Kaip gimstamumas įtakoja gyventojų skaičių
Išanalizavau, kaip gimstamumas įtakoja gyventojų skaičių. 10 lentelėje pateikiau gyventojų ir gimstamumo skaičius:
10 lentelė
Gyventojų ir gimstamumo skaičius
Metai Gyventojų skaičius, tūkst. Gimstamumo skaičius, tūkst.
1999 3700,8 13,619
2000 3698,5 13,141
2001 3692,6 11,874
2002 3475,6 11,317
2003 3462,5 –
Socialinių ekonominių reiškinių ryšiai dažniausiai yra aprašomi tiesine regresijos lygtimi: Yx = a + bx. Regresijos lygtį nustatyti lengviausia su paketu EXCEL.

6 pav. Gyventojų skaičiaus priklausomybė nuo gimstamumo
Gautos regresijos lygties koeficientas b parodo, keliais vienetais pasikeičia rezultatinis požymis faktoriniam požymiui pakitus vienu matuojamu vienetu. Mūsų atveju b = 77,359. Vadinasi, padidėjus gimstamumų skaičiui 1 tūkst., gyventojų skaičius padidės 77,359 tūkst. Be to, apskaičiuotas determinacijos koeficientas R2 = 0,5602 = 0,5602 100% = 56% parodo, kad 56% faktorinis požymis įtakoja rezultatą, t.y. 56% gimstamumo skaičius turi įtakos gyventojų skaičiui.

Išvados
Atlikus gyventojų skaičiaus statistikos tyrimą, galima teigti, kad 1999 – 2003 metais:
1. Gyventojų skaičius 1999 – 2000 m. sumažėjo 2,3 tūkstančiais, 2000 – 2001 m. sumažėjo 5,9 tūkstančiais, 2001 – 2002 m. sumažėjo 217 tūkstančiais ir 2002 – 2003 m. sumažėjo 13,1 tūkstančiais. 1999 m. gyventojų skaičius siekė 3700,8 tūkst. o 2003 m. tik 3462,5 tūkst.
2. Vyrų skaičius nuolat mažėjo. Jei 1999 m. vyrų buvo 1745,4 tūkst., tai 2003 m. jau 1617,3 tūkst. Moterų skaičius 1999 – 2000 m. galima sakyti, kad nepasikeitė, bet iki 2003 m. jis sumažėjo. Jei 1999 m. moterų buvo 1955,4 tūkst., 2000 m. buvo 1954,6 tūkst. tai 2003 m.moterų skaičius siekė jau 1845,2 tūkst.
3. Pagal amžiaus grupes daugiausia gyventojų per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo nuo 20 iki 44 metų amžiaus, o mažiausiai nuo 65 iki 80 ir daugiau metų amžiaus.
4. Gyventojų skaičius, lyginant su baziniais (1999m.) metais, 2000 m. sumažėjo 0.1%, 2001 m. sumažėjo 0,3%, 2002 m. sumažėjo 6.1% ir 2003 m. sumažėjo 6,5%.
5. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja kasmet, tačiau labai netolygiai: 2000 m. palyginus su 1999 m. sumažėjo 0,1%. Palyginus 2001 m. su 2000m. matome, kad gyventojų skaičius sumažėjo 0,2%. Palyginus 2002 m. su 2001 m. gyventojų skaičius sumažėjo 5,9%. Palyginus 2003 m. su 2002 m. gyventojų skaičius sumažėjo 0,4%.
6. Vidutiniškai per 1999 – 2003 m. laikotarpį daugiausia gyventojų buvo nuo 20 iki 44 metų amžiaus, t.y. 1352,9 tūkst. ir nuo 0 iki 19 metų amžiaus, t.y. 978,5 tūkst. Vidutiniškai mažiausiai per 1999 – 2003 m. laikotarpį nuo 80 ir daugiau metų amžiaus, t.y. 92,3 tūkst. ir nuo 65 – 79 metų amžiaus, t.y. 404,9 tūkst.
7. Vyrų nuo 0 iki 19 metų amžiaus per 1999 – 2003 m. laikotarpį vidutiniškai buvo daugiau nei moterų, o moterų vidutiniškai daugiau buvo nuo 20 iki 80 ir dagiau metų amžiaus.
8. Lietuvoje gyventojų skaičius 1999 – 2003 m. kasmet vidutiniškai sumažėja 1,7%, vyrų kasmet vidutiniškai sumažėja 1,9% o moterų vidutiniškai sumažėja 1,5%. Kasmet vidutiniškai vyrų sumažėja 32,0 tūkst., moterų kasmet sumažėja 27,5 tūkst., tačiau gyventojų iš viso sumažėja 59,6 tūkstančiais.
9. Prognozė atlikta pagal trendo funkciją, leidžia prognozuoti, kad gyventojų skaičius 2004 m. sieks 3396,2 tūkst., 2005 m. – 3326,2 tūkst. Prognozė rodo, kad gyventojų skaičius mažės.
10. Atlikta gimstamumo ir gyventojų skaičiaus koreliacija parodė, kad 56% gimstamumo skaičius turi įtakos Lietuvos gyventojų skaičiui.

Leave a Comment