Institucijos veiklos analizė

INSTITUCIJOS VEIKLOS ANALIZĖ

Šių dienų visuomenė.kokia ji? Dažniausiai matoma tik gražiąja puse. Nenorima matyti nei skausmo nei vargo nei tuo labiau – negalios sukaustyto žmogaus. Bet tai juk niekur nedingsta ir yra visai šalia mūsų. Ilgą laiką visuomenės žmonės sugebėdavo meistriškai nepastebėti neįgaliųjų, skurstančių ar ligotų. Tačiau jau gerą dešimtmetį ar net daugiau imta kurti organizacijas, kurios leidžia žmonėms turintiems sveikatos sutrikimų ar kitų problemų, pilnavertiškai integruotis į šių dienų visuomenę. Daug didesnės galimybės suteiktos teims žmonėms, kurių anksčiau nelabai buvo įmanoma pamatyti viiešumoje. Norėdama geriau suvokti tokių organizacijų svarbą nusprendžiau pasidomėti konkrečios įstaigos veikla

Aplankiau Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centrą. Iš Tauragės į Pagėgius nusprendžiau važiuoti, todėl, kad ten nepažystamas miestelis ir norėjosi patirti jausmą, kuomet reikia svetimoj vietoj surasti kokią įstaigą. Savame mieste žinomos visos vietos, todėl to ieškojimo jausmo nesijaustų. Galiu tvirtai teigti, jog nemažame miestelyje ganėtinai greitai radau ieškomą įstaigą. Užteko poros moteriškių paklausti kur yra socialinių paslaugų centras ir buvau teisingai nukreipta. Neteko ilgai blaškytis, nes įstaiga įsikūrusi prie pagrindinės miiestelio Vilniaus gatvės, vos įvažiavus į jį. O ir pats pastatas išsiskyrė iš kitų savo ryškumu. Atvykau iš anksto nepranešusi. Nors nemėgstu eiti pas žmogų prieš tai neatsiklaususi, bet šį kartą padariau priešingai, nes nenorėjau kažkokio nusiteikimo ar pasiruošimo susitikimui. Norėjau pamatyti na

atūralią reakciją po to kai paprašysiu pasikalbėti. Pastate buvau pietų pertraukos metu, todėl galėjau ramiai apžiūrėti įstaigos vidų kol darbuotojai pietavo. Sužinojau, kad tame pačiame pastate be mano jau minėto Socialinių paslaugų centro dar yra įsikūrusios: seniūnija, mokesčių inspekcija, Tauragės Sodra bei kadastras. Mano pastebėjimas toks, kad laukiamojo aplinka kukli, tačiau jauki, yra keletas stendų su informacija, taip pat yra kur atsisėsti atėjusiam žmogui (įdomu tai, kad mano atvykimo diena buvo pirmadienis, o laukiančiųjų nei vieno nebuvo). Ant kiekvienų durų kabėjo lentelės su organizacijos pavadinimu bei joje dirbančių darbuotojų kontaktine informacija. Žmogus galėjo būti tikras, kad pateks būtent į tą įstaigą, į kurią jam reikėjo. Taip berinkdama supančios aplinkos informacija sulaukiau ir darbuotojų iš Socialinių paslaugų centro.(Vienas pastebėjimas, kuris man labai patiko irr užsifiksavo, kad darbuotojos į darbą iš po pietų pertraukos grįžo pačiu laiku ir nei minutės nevėlavo, o vėlavimas, kaip žinia, paplitusi savybė tarp lietuvių.) Man prisistačius buvau maloniai pakviesta užeiti į vidų. Pasakiau, kad domiuosi socialinio darbo profesija, kad būtent tai studijuoju universitete ir kad norėčiau kiek įmanoma daugiau sužinoti apie jų darbą, darbovietę bei apie tai kokiems žmonėms teikiama jų pagalba. Buvau tikrai šiltai priimta. Kabineto aplinka tokia jauki, jog vienu metu tikrai pasijaučiau ne įstaigoje, o lyg namuose su ge
eromis draugėmis, nes kolektyvas labai linksmas ir draugiškas. Tuo metu kai lankiausi dirbo trys darbuotojos. Jos man labai išsamiai ir suprantamai atsakinėjo į mane dominančius klausimus. Sužinojau, kad įstaiga, kaip savarankiška organizacija, veiklą pradėjo 2003 metais, o iki tol buvo susieta su paramos skyriumi. Socialinių paslaugų centrui veikloje padeda:
• Vaikų teisių apsauga
• Medicinos įstaigos
• Mokyklos
• Apylinkės seniūnijos
• Policija
• Paramos skyrius
• Švėkšnos psichiatrinės ligoninės 8 skyrius (priklausomybė nuo alkoholio).
Organizacijoje šiuo metu dirba direktorė (su kuria taip pat turėjau galimybę pabendrauti ir galiu teigti, jog man ji pasirodė esanti paprastas, nuoširdus žmogus), vyr. Socialinė darbuotoja (turbūt iš visų buvusių kabinete darbuotojų ji mane priėmė šilčiausiai), socialinė darbuotoja, 4 socialinio darbuotojo padėjėjos, vairuotojas, socialinio darbuotojo padėjėja Krizių namuose. Gali atrodyti, kad šioje įstaigoje dirba nedaug žmonių, tačiau su jų noru dirbti ir užsidegimu padėti kitam, atliekami net ir sunkiausi darbai. Į šiuos žmones gali kreiptis tiek jaunas tiek senas, tiek sveikas tiek ligotas žmogus. Kaip viena darbuotoja pasakė „renkasi gyvenimo nuskriausti, visokio kalibro žmonės ir visiem pasiruošusios padėti“. Visiem bus randama vienokia ar kitokia pagalba, nes centras teikia tokias paslaugas:

• Asmens higienos ir priežiūros
• Sveikatos priežiūros organizavimas
• Aprūpinimas kompensacine technika
• Maitinimo organizavimas
• Gyvenamosios vietos sutvarkymo organizavimas
• Ūkinių darbų organizavimas

Apsilankę žmonės yra suskirstomi pagal poreikius. Vieniem reikia socialinių, kitiem psichologinių ar materialių, tretiems dvasinių ar buitinių paslaugų. Pagal poreikius ir

r pagalba. Sužinojau ir tai, kad kiekvienas žmogus turi savo asmeninę bylą. Šnekėdama su darbuotojomis negalėjau nepaklausti turbūt svarbiausio mane dominančio klausimo: kokiam skaičiui žmonių šiuo metu yra teikiama pagalba? Štai koks atsakymas:
• 34 senyvo amžiaus asmenims
• 28 rizikos šeimoms
• ir net 79 vaikams
Paklausus ko daugiau, vyrų ar moterų, kreipiasi pagalbos, iš visų darbuotojų vienareikšmiškai išgirdau, jog moterų. Tačiau kodėl taip yra, nepasidomėjau, o smalsumas dar ir dabar neatslūgsta kodėl būtent moterų.Bet kaip jau yra taip. Buvo įdomu sužinoti ar yra sunku įkalbėti kitas organizacijas, kad suteiktų pagalbą ir ar yra tokių kurios atsisako padėti. Pasirodo atsakymas teigiamas. Cituoju vyr. Socialinės darbuotojos žodžius: „ Kartais būna gan didelių sunkumų, bet mes atkaklios ir pasiekiame ko norime, stengiamės nepasiduoti sunkumuose, o su tokiomis organizacijomis ar konkrečiais asmenimis, kurie atsisako padėti mes nebepalaikome ryšių ir kitą kartą nebesikreipiame“.

Socialinių paslaugų centras turi dar vieną organizacijos padalinį – tai Krizių namai Vidgirių kaime netoli nuo Pagėgių. Šiuose namuose gali apsistoti motinos su vaikais, žmonės patyrę smurtą, stresą šeimoje. Krizių namuose žmogus gali pragyventi iki pusės metų, o jei problemos neišsisprendžia ir žmogui nėra galimybės grįžti į savo namus jis gali pasilikti ir ilgesniam laikui. Kadangi Socialinių paslaugų centras plečia savo veiklą tai kitais metais yra tikimasi įkurti moterų užimtumo centrą.

Mano apsilankymo metu bu
uvo užėjusios dvi senyvo amžiaus moteriškės, kurios prašė pagalbos. Viena buvo atėjusi prašyti drabužių, avalynės ir labai jau skundėsi, kad prastos kokybės rūbai jai skiriami. Susidariau tokią nuomonę, kad ji labai dėl visko priekaištaujantis žmogus. Visą laiką buvo susiraukusi ir reiškė savo norus pakeltu tonu. Jos apsilankymo metu pastebėjau, kad darbuotojos buvo įsitempusios. Tačiau antroji moteriškė buvo priešingybė pirmajai, todėl galėjau paklausti kokia jos nuomonė apie šios įstaigos darbuotojas. Moteris labai teigiamai atsiliepė apie darbuotojas. Sakė, kad jai labai padeda tvarkytis reikalus dėl dantų sudėjimo. Ši moteris iš po pokalbio su socialine darbuotoja iš kabineto išėjo su šypsena veide. O juk šių dienų visuomenėje ne dažnai pamatysi besišypsantį vyresnio amžiaus žmogų.

Tuo mano apsilankymas Socialinių paslaugų centre ir baigėsi. Praleidusi įstaigoje apie valandą sužinojau tiek daug naudingos informacijos kiek iš knygų ieškočiau keletą dienų ir pati informacija nebūtų tokia vaizdinga ir tiksli kaip iš konkrečių žmonių nupasakotų pavyzdžių. Sužinojau, kad socialinis darbas reikalauja daug geležinės kantrybės, pastangų bei atsidavimo darbui. Norint dirbti reikia turėti tvirtus nervus ir blaiviai mąstantį protą. Reikia sugebėti matyti viską kas dedasi aplinkui, o ne tik gražiąją gyvenimo pusę. Nematydama realybės negalėsi niekam padėti.

Leave a Comment