Valgymo sutrikimai paauglysteje

Untitled

TURINYS

ĮVADAS

Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti reikalinga energija. Vienintelis energijos šaltinis, kuriuo mes galime naudotis – maistas. Maistas yra neatsiejama ir būtina mūsų gyvenimo dalis, taip kaip vanduo, oras. Vandens, kurį geriame, ir oro kuriuo kvėpuojame, kokybę galima palaikyti tik iš dalies. Maisto kokybę, mitybos principus ir įpročius įgyjame šeimoje. O mityba yra vienas iš svarbiausių sveikatai įtaką darančių veiksnių, kurį galime koreguoti patys.

Subalansuota, racionali mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį bei protinį vystymąsi, sugebėjimą mokytis, lytinį vystymąsi, brendimą, didina organizmo atsparumą įvairioms ligoms bei neigiamiems faktoriams, didina darbingumą.

Nepilnavertė, neteisinga mityba lėtina augimą, silpnina organizmą, mažina atsparumą įvairioms ligoms. Paauglystėje nepilnavertė mityba yra labai aktuali ir reikšminga.

Vienas iš organizmo poreikių mityba. Ji yra svarbi visą žmogaus gyvenimą. Normaliai paauglio organizmo veiklai būtina racionali mityba. Tačiau kasmet daugiau ir vis jaunesnių žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų.

Paauglystė yra susijusi su kiekybiniais ir kokybiniais vystymosi pokyčiais. Tai lytinio brendimo, asmenybės formavimosi ir savarankiško gyvenimo planavimo laikotarpis. Paauglys visada yra marginalas (paribio asmuo). Jis jau ne vaikas, bet dar ir ne suaugęs. Vyraujantis liekno kūno idealas, noras būti gražesniems ir panašiems į kitus, verčia badauti, nevalgyti kai kurių maisto produktų, reikalingų žmogaus organizmui. Visa tai glaudžiai susiję su elgesiu. Nevisavertės mitybos pasekmės dažniausiai būna – valgymo sutrikimai, kuriuos galima susieti su elgesio sutrikimais.

Darbo tema yra aktuali tuo, kad paauglystė yra sunkus laikotarpis, kai reikia pereiti daug etapų: brendimą, kūno proporcijų keitimąsi. Kartu su šiais pasikeitimais atsiranda ir elgesio sutrikimai, kuriuos dažniausiai lydi ir valgymo sutrikimai, apie kuriuos šiomis dienomis yra kalbama daug ir dažnai. Šia tema rašė: Dr. Christopher Fairburn, Aputytė V., Stukas G., Austrauskaitė A., Bartkevičiūtė R.

Darbo tikslas – analizuoti valgymo sutrikimus paauglystėje ir jų prevencija.

Darbo uždaviniai:

Analizuoti naujausią mokslinę, metodinę literatūrą šia tema.

Tirti vyresniųjų klasių mokinių žinias apie valgymo sutrikimus.

Tirti tėvų požiūrį į paauglių mitybą.

Tirti ar sudarytos sąlygos vaikų mitybai mokykloje.

Darbo metodai:

Literatūros analizė

Anketinė apklausa

Struktūruotas interviu

Meniu analizė

Hipotezė – paauglių žinių lygis apie valgymo sutrikimus yra nepakankamas.

Darbe bus atskleistos profesinės kompetencijos:

Saugios ugdytinio aplinkos kūrimas:

1.1. Vertinti ugdytinio aplinką ir prevencijosporeikį

Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą.

Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui organizavimas:

2.1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius..

Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos vaiko ugdymui:

Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis.

Socialinio pedagogo profesinės veiklos tobulinimas:

Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.

PAUGLYSTĖ IR VALGYMO SUTRIKIMAI

Sveika mityba

Sveikos mitybos rekomendacijas ypač gerai atspindi sveikos mitybos piramidė (1 pav.). Respublikinis Mitybos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikos mitybos piramidę patvirtino dar 1998 metais. Maisto produktai joje suskirstyti į šešias grupes.Piramidės pagrindą sudaro maisto produktai, kurių rekomenduojama valgyti daugiausiai – duona, grūdai, bulvės ir jų produktai. Tai piramidės bazinė grupė. Iš piramidės bazinės grupės rekomenduojama valgyti 5-11 porcijų per dieną (piramidėje porcijos yra santykinis produkto kiekis, pvz. duonos riekė, vaisius). Virš bazinės grupės viename lygyje pateikiamos dvi produktų grupės – daržovių grupė – rekomenduojama 3-5 porcijos per dieną ir vaisių grupė – rekomenduojama 2-4 porcijos per dieną. Virš šių dviejų grupių pateikiamos dar dvi produktų grupės – pienas, sūris, jogurtas – 2-3 porcijos per dieną ir mėsa, paukštiena, žuvis, ankštiniai, kiaušiniai, riešutai – rekomenduojama taip pat 2-3 porcijos per dieną. Piramidės viršūnėje pateikiama produktų grupė, kuri turėtų sudaryti mažiausią maisto raciono dalį: riebalai, aliejai – juos rekomenduojama vartoti saikingai, cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai – šiuos produktus vartoti retai.

pav. Sveikos mitybos piramidė (Respublikinis Mitybos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

Duona, grūdai, makaronai, bulvės teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis. Be to grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgštis, bet jų yra mažiau nei gyvūniniuose baltymuose. Šį trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais. Grūdinėse kultūrose yra mineralinių medžiagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminų (B grupės, PP). Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6 – 11 porcijų. Vieną porciją sudaro 1 riekutė duonos, ½ stiklinės makaronų, ryžių ar kitos košės.

Daržovės mitybai labai svarbios. Jose yra daug mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų, organinių rūgščių. Daržovės stimuliuoja virškinimą, skatindamos visų virškinimo liaukų sekrecinę funkciją. Be to daržovėse gausu maistinių skaidulų. Daržovių reikia 3 – 5 porcijų per dieną. Vieną porciją sudaro: ¾ stiklinės daržovių sulčių, ½ šviežių sulčių, viena vidutinio dydžio bulvė.

Vaisiuose yra gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A – karotino, mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų. Vaisiai stiprina atsparumą infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2 – 4 porcijas šios grupės vaisių. Viena produktų porcija – tai vienas vidutinio dydžio vaisius, ½ puoduko susmulkintų vaisių ar uogų, ¾ stiklinės grynų vaisių sulčių, ¼ kg džiovintų vaisių.

Pienas ir jo produktai – maistingas, įvairaus amžiaus žmonių lengvai pasisavinamas maistas. Iš šių produktų mūsų organizmas gauna vertingų baltymų, kalcio, fosforo, visų svarbiausių vitaminų – A, D, B grupės, PP, C bei kitų. Tai gyvulinės kilmės produktai, turintys gana nemažai riebalų, todėl jų nereikia valgyti dideliais kiekiais. Per dieną rekomenduojama suvartoti 2 – 3 porcijas šių maisto produktų. Vieną porciją sudaro: vienas puodelis pieno, jogurto ar 60g fermentinio sūrio.

Mėsoje, paukštienoje, žuvyje, ankštinėse daržovėse, kiaušiniuose, riešutuose gausu žmogaus organizmui būtinų maisto medžiagų, baltymų, riebalų, nepakeičiamų amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai svarbių junginių. Didžiausią biologinę reikšmę turi mėsos baltymai, nes juose yra visų žmogui būtinų amino rūgščių. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2 – 3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60 – 100g vištienos ar žuvies, vienas kiaušinis, ½ stiklinės virtų pupelių, 2 šaukštai žemės riešutų.

Riebalai, aliejai, saldumynai- tai aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai. Šiems produktams nėra rekomenduojamų porcijų per dieną, nes juos reikia valgyti labai mažais kiekiais.

Sveikos mitybos piramidė neteikia tikslios informacijos, kiek gramų per parą reikia suvartoti vienų ar kitų maisto ar biologiškai aktyvių medžiagų, kiek gramų vieno ar kito maisto produkto, ji duoda tik rekomendacijas, orientuodama vartotoją į maisto produktus, maisto produktų grupes. Mitybos rekomendacijos turi būti teikiamos kalbant apie konkrečius maisto produktus, o ne apie maisto medžiagas. Vienas sveikos mitybos principų – įvairumas. Taigi maisto asortimentas turi būti įvairus, maisto produktus reikia rinktis kasdien iš visų maisto produktų grupių. Taip organizmas gaus ir gyvūninių, ir augalinių maisto produktų.

Sveikos mitybos piramidė daugiausia produktų rekomenduoja vartoti iš bazinės piramidės grupės. Kuo aukščiau piramidės viršūnės, tuo mažiau tos grupės produktų reikėtų vartoti. Piramidės pagrindo maisto produktų grupė ir virš jos esančios dvi maisto produktų grupės – augalinės kilmės. Sveikos mitybos piramidė rekomenduoja ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, bet augalinių maisto produktų vartojimas beveik neribojamas, rekomenduojami didžiausi porcijų kiekiai. Taip yra todėl, kad šių grupių maisto produktų sudėtyje vyrauja kompleksiniai angliavandeniai, savo sudėtyje turintys didelį krakmolo kiekį ir mažą cukraus (sacharozės) kiekį. Taigi angliavandenių, išskyrus cukrų, rekomenduojamavartoti pakankamai daug. Angliavandeniai turi sudaryti 55-62 % paros raciono energijos. Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Jie greitai suskaldomi, rezorbuojasi virškinamajame trakte, ir organizmas greitai gauna reikalingą energiją. Suvalgius daug angliavandenių (kompleksinių) turinčio maisto, sustoja riebalų oksidacija, ir energija gaminama iš angliavandenių. Tuo tarpu riebalų rekomenduojama vartoti saikingai.Riebalai turi sudaryti 28-30 % paros maisto davinio energinės vertės. Jų skaldymas yra žymiai lėtesnis procesas, ir energija atsipalaiduoja po žymiai ilgesnio laiko tarpo (A. Astrauskatė, R. Bartkevičiūtė 2000).

Sveikos mitybos piramidė neteikia tikslios informacijos, kiek gramų per parą reikia suvartoti vienų ar kitų maisto ar biologiškai aktyvių medžiagų, kiek gramų vieno ar kito maisto produkto, ji duoda tik rekomendacijas, orientuodama vartotoją į maisto produktus, maisto produktų grupes. Sveikai maitinantis svarbu ne tik mitybos piramidė, bet ir sveikos mitybos taisyklės bei principai.

Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės:

Valgyti kuo įvairesnį maistą.

Išlaikyti normalų kūno svorį.

Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio (palmių aliejus, kiaulienos taukai ir kt.).

Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.

Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų.

Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.

Kuo mažiau vartoti alkoholio (27).

Sveikoje mityboje labai svarbu mitybos režimas. Mitybos režimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto paskirstymas atskirų valgymų metu. Mitybos režimą valdo alkis. Alkio pojūtis išnyksta po 10 – 20 minučių nuo valgymo pradžios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Apetitą slopina dažnas valgymas mažomis porcijomis. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes, atėjus laikui valgyti, ima daugiau skirtis virškinamųjų sulčių, atsiranda apetitas, noras valgyti, o pavalgius – maistas geriau virškinimas. Virškinimui labai svarbios sąlyginės – refleksinės reakcijos, seilių išsiskyrimas, įprotis valgyti tuo pačiu laiku. Nereguliariai valgantys žmonės dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu tie, kurie valgo reguliariai tris arba keturis kartus per dieną.

Mityboje taip pat labai svarbu šie principai:

Saikingumas. Net ir būtinos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug kenksminga sveikatai;

Įvairumas. Su maistu būtina gauti apie 50 maisto medžiagų. Nė vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų. Jos gaunamos vartojant įvairų maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, bus patenkinami organizmo poreikiai.

Subalansuotumas. Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo (27).

Jei žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis bei sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis, jei bus prisilaikoma mitybos režimo – mityba bus ne tik sveika, ji bus nukreipta sveikatos išsaugojimui, jos įtvirtinimui ir stiprinimui, o tai ypač svarbu paauglystės amžiuje, kai organizmas auga.

Paauglystės amžius

Paauglystės amžius- tai vaikų nuo 11- 12 iki 15- 16 metų raidos laikotarpis atitinkantis bendrojo lavinimo mokyklos 5- 9 klasės mokinių amžių.Paauglystės amžius dar vadinamas pereinamuoju, nes tada tolydžio pereinama iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį. Pagal psichologinį išsivystymą ir pobūdį paaugliškas amžius- tipiškas vaikystės amžiaus tarpsnis. Tačiau, kita vertus paauglys- augantis žmogus, stovintis ant suaugusiųjų amžiaus (pasaulio) slenksčio. Pasiektas vystymosi lygis, išaugusios pasaulio galimybės skatina savarankiško, savojo Aš įtvirtinimo poreikį. Paauglys siekia, kad suaugusieji pripažintų jo teises ir potencialias galimybes. Dažnai suaugusieji, pabrėždami, kad paauglys jau nebemažas, iš jo daugiau reikalauja, ignoruoja jo teises į savarankiškumą. Tokia prieštaringa padėtis sunkina santykius su suaugusiaisiais, sukelia konfliktines situacijas arba įvairias protestų formas. Todėl paauglystės amžius kartais vadinamas „sunkiu“, „kritiniu“.

Visą XX amžių teoretikai ginčijosi dėl biologinių ir socialinių veiksmų vaidmenų „kritiniame“ paauglių amžiaus vystymosi etape. Biologinis veiksnys sąlygoja šio amžiaus vaiko organizmo esminius pokyčius, vyksta lytinis brendimas, organizmo persitvarkymas, kaita. Visa tai ypač būdinga 11- 13 metų mergaitėms ir 13- 15 metų berniukams. Fizinio vystymosi specifiniai požymiai – ūgio, svorio, krūtinės ląstos padidėjimas, antrinių lytinio brendimo požymių atsiradimas. Berniukams būdingas raumenų vystymasis, mergaičių organizme vystosi minkštieji audiniai. Dėl šių procesų labai pasikeičia paauglio išvaizda; jo kūno proporcijos supanašėja su suaugusiojo. Nedarnus kūno dalių augimas paaugliui kelia nepasitikėjimą savimi, nemalonius išgyvenimus.

Ilgą laiką paauglystės amžiaus tarpsnis buvo įvardijamas terminais, apibūdinančiais sąvoka „vystymosi krizė“, pabrėžiančia negatyvius šio amžiaus aspektus. Daug dalykų, leidžiamų suaugusiajam, draudžiama vaikui. Vaikystėje paauglys saistomas visuomenės normų ir reikalavimų. Šios normos ir reikalavimai vaikui tampant suaugusiu, keičiasi. Paauglio supratimas apie save kaip žmogų, jau peržengusį vaikystės ribas, lemia jo persirentavimą nuo vienų normų ir vertybių į kitas. Paauglio lygiavimasis į suaugusius pasireiškia siekimu būti panašiam į juos išore, pritapti prie kai kurių jų gyvenimo ir veiklos sričių, įgauti suaugusiųjų savybių, įgūdžių, teisių, privilegijų, pirmiausia tų, kurios nusako ryškiausią suaugusiųjų skirtumą ir pranašumą, palyginti su vaikais (I. Leliūgienė 2003).

Pagrindinė paauglio socialinė užduotis – tapatumo įgijimas. Tai kartu ir asmeninės pozicijos patvarumas. Identiškumas formuojasi plečiantis paauglio patyrimui ir pajėgumui svarstyti, susidaryti sąvokas, įvertinti įvykius bei reiškinius. Savęs suvokimas ir vertinimas glaudžiai susijęs su tuo, kaip kiti jį suvokia ir vertina, į save žiūrima kitų akimis. Turi reikšmės ir laiko perspektyva: kokiu paauglys norėtų būti, kaip juo tapti, ko iš jo laukia. Aiškus identiškumas susidaromas tada, kai visi šie aspektai harmoningai suderinami.

Tapatumo paieška susijusi ir su perėjimu prie unikalių individualios požiūrių ir vertybių sistemos ir jos taikymu kasdieniniame gyvenime – t.y asmeninės pozicijos užėmimo ar dar kitaip pavadinus – savirealizacijos. Savo požiūrių ir vertybių sistemos formavimo sąmoningumas labai priklauso nuo asmens atvirumo pačiam sau, savo patirčiai bei savęs adekvataus priėmimo.

Tobulindami savo tapatumo jausmą, paaugliai paprastai išbando savo skirtingus “aš” skirtingomis situacijomis – galbūt vienokie būdami namie, kitokie su draugais, dar kitokie mokykloje ar darbe. Jei dvi tokios situacijos iš dalies sutampa, pavyzdžiui, kai paauglys pasikviečia į namus draugus, su kuriais jis elgiasi kaip Šaunusis Džo, kyla nemažų keblumų. Jaunuolis klausia savęs: “Koks aš čia turėčiau būti? Kuris yra tikrasis aš?”. Dažnai tokia vaidmenų maišatis įveikiama tik pamažu keičiantis savivokai, kuri susieja įvairius “aš” į vientisą ir asmeniui priimtiną sampratą apie save – tapatybę (Mayers).

Tačiau taip būna ne visada. Eriksonas įsitikinęs, kad kai kurie paaugliai anksti suranda savo tapatybę, paprasčiausiai perimdami savo tėvų vertybes bei lūkesčius. Kitų tapatybė gali būti negatyvi, t.y. priešinga tėvams ir visuomenei, bei atitinkanti tam tikrą bendraamžių grupę, pavyzdžiui, tokią, kur visi yra arba skustomis galvomis, arba dažytais ir sušiauštais plaukais. Treti niekada nesuranda savęs ir niekam tvirtai neįsipareigoja. Daugumai tapatybės paieškos tęsiasi ir po paauglystės bei atsinaujina vėliau gyvenimo permainų metu.

Labai daug 16 metų paauglių, kurie labai išgyvena dėl pradėjusio keistis kūno ir bando jį „koreguoti“.Paauglystė ypatinga tuo, kad kūnas ima keistis ir atsiranda baimė bręsti. Pirmiausia jaunuolį ar mergaitę išgąsdina lytinis brendimas. Nedaug informacijos apie tai, kad lytiškai bręstant ima didėti poodinis riebalų sluoksnis. Jei tai būtų akcentuojama, merginos nebijotų, kad staiga pradės „tukti“, „storėti“. Paauglės Lietuvoje priauga 5-8 kilogramus. Tai joms didelis stresas. Jos nesijaučia saugios, kyla nerimas. Jei seksualinė branda būna ypač ankstyvoje paauglystėje, mergaitės staiga tampa motinos, klasėje išsiskiria ir pasidaro pašaipų objektu. Vaikai labai žiaurūs, greitai pastebi, kad kitas yra kitoks ir to netoleruoja, ima šaipytis: tu esi stora ir visokia kitokia. O valgymas malšina nerimą (I. Kajokienė 2004).

Tačiau vis dėlto dauguma vaikų sėkmingai ir be didesnių emocinių sutrikimų pereina visus paauglystės pokyčius, kartu patirtami nemažai streso ir nerimo momentų. Probleminiu atveju paauglys gali išgyventi bendrus psichinius sutrikimus (depresiją, paniekos priepuolius, nerimo sutrikimus) arba atsiranda specifinė psichopatologija, susijusi su paauglyste, kaip antai valgymo sutrikimai: 1,5 % mokyklinio amžiaus mergaičių suserga nervine anoreksija, dar 5% susiformuoja nepilnas nervinės anoreksijos sindromas, 2-4% jų išsivysto nervinė bulimija, o dar 19% turi kai kuriuos bulimijos simptomus (Ž. Piage). Taigi paauglystėje, labai didelė rizika susirgti valgymo sutrikimais, kurių priežastys dažniausiai slypi paauglio viduje.

Paauglystėje labai svarbu suvokti savo kūno vaizdą. „Kūno vaizdas“ yra labai svarbi sąvoka, kai kalbama apie valgymo sutrikimus – anoreksiją bei bulimiją. Tai psichologinė savo paties kūno reprezentacija, taip pat ir visi jausmai, susiję su šiuo suvokimu.Vidinė reprezentacija- tai procesas, kaip kiekvienas iš mūsų suvokia tikrąjį kūno dydį bei kūno formą. Jeigu žmogus pervertina ar nepakankamai įvertina savo kūno parametrus, jam būdingas savo kūno vaizdo sutrikimas. Nervinei anoreksijai, o neretai ir nervinei bulimijai, būdinga įsitikinimas, jog kūnas storesnis nei iš tiesų yra. Kai asmuo nekenčia savo kūno ar vertina jį itin negatyviai, tai rodo nusivylimą savo kūno vaizdu. Pirmieji šiuos fenomenus pastebėjo neurologai, vėliau šiuo reiškiniu ėmė domėtis ir psichologai.

Fisher ir Cleveland teoriniai apibendrinamieji darbai buvo labai vertingi, nes praplėtė neurologinio pacientų vertinimo ribas, bet dar daug aspektų liko nepaliesti. 1935 m. Schilder pirmasis pavartojo „kūno vaizdas“ sąvoką klinikinėje psichiatrijoje. Knygoje „The Image and Appearence of the Human Body“ jis teigia, jog, kūno vaizdas – „mūsų paties kūno piešinys, suformuotas mintyse, t, y. vaizdas apie mūsų pačių kūną“. Jis sujungė organinę patologiją su psichoanalizės atradimais.

H.Bruch, nuo kurios darbų apie kūno vaizdą prasidėjo visa psichologinė šios sąvokos analizė, įnešė daug labai svarbių šio fenomeno aiškinimosi aspektų. Daugiau nei 35m. paskyrusi darbui su anoreksiškais bei nutukusiais žmonėmis, ji padarė išvadą, jog abiem atvejais pacientams būdingas neteisingas kūno vaizdo suvokimas.

Kūno vaizdą sudaro keletas svarbių komponentų: dydžio suvokimas, kūno funkcijų percepcija, seksualinio vaidmens priėmimas, emocinis savo kūno vertinimas bei socialinio įvaizdžio atitikimas. Bent vieno iš šių dalių suvokimo sutrikimas jau iškreipia besiformuojantį kūno vaizdą.

Istorija rodo, kad moters grožio idealas nuolat kito. Nuo XXa. vidurio stiprėjo vartotojiškas požiūris į žmogaus kūną. XXa. Pabaigoje galima sakyti įsivyravo kūno kultas. Paradoksalu, tačiau per pastarąjį dešimtmetį pagausėjo nutukusių vaikų, paauglių ir suaugusių ne tik labiausiai ekonomiškai pažengusiose šalyse, bet ir kai kuriuose besivystančiuose kraštuose.

Šiuolaikinėje populiarioje literatūroje, kai kuriose televizijos laidose, reklamose nuolat teigiama, kad kiekviena moteris gali būti itin liekna. Dažnai net ir normalaus svorio moteriai patariama liesėti, neribojama individualių, paveldėtų ypatumų, kuriuos labai sunku pakeisti. Visa tai skatina merginų ir jaunų moterų, o ypač bręstančių mergaičių neteisingą požiūrį į savo kūną, iškreiptą kūno vaizdo suvokimą, nenatūraliai lieso kūno idealizavimą, nepasitenkinimą savo kūnu, depresiją, dietų laikymąsi, piktnaudžiavimą sportu, valgymo sutrikimus.

Valgymo sutrikimų kilmė ir aiškinimas

Valgymo sutrikimai lydėjo visuomenę nuo neatmenamų laikų. Egiptiečiai tikėjo, kad kasmėnesinis vėmimas padeda išlaikyti gerą sveikatą. Cezario laikais romėnai laikėsi šūkio: „valgyk, gerk ir būk laimingas“. Tuo metu Romoje buvo įrengtos net specialios patalpos vėmimui. Helenistiniu laikotarpiu atsirado pirmų badautojų, kurie siekė sumenkinti savo nuodėmingą kūną ir išaukštinti nemirtingą sielą. Šventasis Jeronimas aprašo, kaip vienas iš jo vadovaujamų moterų 383 metais persistengusi mirė nuo išsekimo (G. Šurkienė, R. Stukas 1999 ).

Viduramžiais niekaip nepavyko išspręsti ginčo, kieno badavimas yra siųstas- velnio ar Dievo. Literatūroje aprašytos dvi moterys, kurios mirė nuo išsekimo ir taip apsivalėnuo velnio apsėdimo. Minima ir mergina, kuri tėvo verčiama ištekėti už Sicilijos karaliaus, badavo, kad tėvo išrinktajam atrodytų nepatraukli. Už nepaklusnumą ji buvo tėvo nukryžiuota, o vėliau paskelbtašventąja, nes „atsidavė tik Dievui“. XIII amžiuje religingos moterys dėl savo sugebėjimopasninkauti ir savęs atsižadėjimo buvo laikomos beveik šventosiomis. Jas labai vertino ne tik bažnyčia, bet ir visuomenė.

Iki XX a. 5 dešimtmečio į valgymo sutrikimus nebuvo žiūrima rimtai. Viena iš priežasčių yra ta, kad jais sirgo tik aukštuomenės moterys. Lieknumo idealas pirmiausia paplito aukštesniosiose socialinėse klasėse. Taigi daugelis manė, kad valgymo sutrikimai yra tiesiog aikštingasponių kaprizas, noras atkreipti į save dėmesį. Vėliau valgumo sutrikimais „užsikrėtė“ ir kitų visuomenės sluoksnių žmonės- ir moterys, ir vyrai. Paauglės merginos reklamuodavo rūbus net subrendusioms moterims (nes šios nebuvo pakankamai liesos!).

Iki 1990 metų ši problema kamavo vakarietiškos kultūros šalis, bet vykstant globalizacijai ji palietė ir atokesnius pasaulio kraštus- Aziją (ir lieknąsias japones), Afriką (kur visais laikais patraukliausia buvo laikoma stambi moteris, pajėgi dirbti , gimdyti ir užauginti pulką vaikų), šalis, kur lieknumas laikytas silpnumo, nevaisingumo požymiu.

Iki 8 dešimtmečio pabaigos niekas netyrė, kiek Lietuvoje buvo sergančiųjų nervine anoreksijair bulimija. Pacientus su valgymo sutrikimų simptomais neretai gydydavo nuo šizofrenijos, vertindami svorio baimę kaip kliedesį. Tačiau atgavus nepriklausomybę valgymo sutrikimai Lietuvoje per maždaug penkerius metus pasiekė tokį lygį, kaip Vakarų šalyse ir Amerikoje- per 50 metų. Tai lėmė mūsų valstybės atkūrimas ir naujų nuostatų įsivyravimas. Sovietų sąjungoje „tarybinės“ moterys nurodė, kad socialiniame gyvenime svarbiausi yra protiniai gabumai, o ne išvaizda. Iš tiesų tuo metu išorinis moters įvaizdis ir grožis nebuvo eskaluojamas.

Vis dėlto Vakarų idealais Lietuvos moterys žavėjosi ir laukė, kol įsivaizduojama utopija taps realybe. Labai daug lietuvių moterų šiandien patiria didelę prieštarą tarp moters tradicinio vaidmens (rūpintis namų ūkiu, auginti vaikus) ir visuomenės bei žiniasklaidos siūlomo emancipuotos, sėkmingai karjeros laiptais kopiančios moters įvaizdžio. Taigi pirmiausiai iš Vakarų kultūros perėmėme lieknos, gražios, stilingos moters įvaizdį. Žurnaluose sumirgėjo skelbimai apie stebuklingas dietas, lieknų, madingai apsirengusių manekenių nuotraukos, kosmetikos reklama- į mūsų gyvenimus ėmė skverbte skverbtis vakarietiška mados industrija, skatindama „šiek tiek“ sulieknėti (V. Rimšaitė 2004). Tokia staigi požiūrių kaita į moterį matomai lėmė tokį greita valgymo sutrikimų didėjimą.

Nervinė anoreksija

Nervinė anoreksija- tai liga, kurios metu, siekiant suliesėti, sąmoningai ribojamas maisto kiekis. Ji ilgainiui sukelia somatinių komplikacijų ir fizinį išsekimą (Šeimos santykių institutas).

Anoreksija pirmą kartą minima viduramžiais. Tyrinėjant viduramžių aukštuomenės gyvenimą buvo rastas dokumentuose aprašytas 1245 metais gimusios Vengrijos princesės gyvenimas, kuri ėmė pasninkauti ir dirbti iki išsekimo. Jos kūnas labai sumenko ir būdama 26 metų ji mirė (A. Poželaitė 2005).

Tiesiogiai išvertus „anorexia“- apetito nebuvimas. Tai nėra visai teisingas ligos apibūdinimas, nes dažnai sutrinka ne apetitas, o mityba. Žodis „nervosa“ rodo, kad sutrikimo priežastis yra susijusi su centrine nervų sistema.

81 – 95 % sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės.

Tai viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe.

5 – 20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė tikimybė, kad jis mirs. Mirties priežastys somatinės (visiškai išsekus sustoja širdis), nuo savižudybės.

Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų.

Apie 70 % sergančių anoreksija atstato svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios.

15 – 25 % pacientų liga atkrinta; dalis pastarųjų miršta nuo ligos komplikacijų – aritmijų, oportunistinių infekcijų, nusižudo, miršta nuo išsekimo.

15 – 25 % pacientų būdinga lėtinė ligos forma (23).

Anoreksija negailestinga liga, pasiimanti su savimi jaunas merginas. Šia liga sergančių žmonių mirtingumo skaičius tikrai didelis.

Priežastys:

Progresuojant ligai drauge veikia ir biologiniai, ir psichologiniai, ir šeimos bei visuomenės veiksniai.

Biologiniai veiksniai:

Manoma, kad sergančioms anoreksija moterims sutrinka galvos smegenų zona, kuri kontroliuoja norą valgyti, seksualinį potraukį ir menstruacijas. Gali būti, kad šis sutrikimas yra ne anoreksijos priežastis, o mažėjančio svorio padarinys. Buvo atlikti tyrimai su dvyniais. Dvyniai būna monozigotiniai ir dizigotiniai. Monozigotiniai dvyniai išsivysto iš to paties apvaisinto kiaušinėlio (zigotos) dalių, kai jos atsiskiria viena nuo kitos. Tokie dvyniai turi identišką genetinę informaciją ir yra labai panašūs. Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai apvaisinami du kiaušinėliai skirtingais spermatozoidais. Tokie dvyniai turi nevienodus genus ir gali būti net skirtingų lyčių. Tyrimai rodo, kad tikimybė susirgti anoreksija antram monozigotiniam dvyniui, jei ja serga pirmasis, yra 50 proc., o heterozigotiniam dvyniui – 10 proc.. Tai rodo, kad didelę įtaką daro paveldimumas.

Psichologiniai veiksniai:

Anoreksija dažnai išsivysto brendimo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu mergaitė tampa moterimi ir ieško savojo “aš”. Ji dažnai jaučiasi nesaugiai. Bandymas išmokti kontroliuoti savo svorį suteikia jai saugumo jausmą. Anoreksija sergančios mergaitės šeimoje dažnai būna labai saugomos, neatsižvelgiama į jų besivystantį savarankiškumą. Taip pat neigiamą įtaką daro ir konfliktai. Gali būti, kad toks aplinkinių elgesys yra ne priežastis, o padarinys: anoreksija dar labiau padidina tėvų susirūpinimą, norą apsaugoti vaiką nuo konfliktų ir sunkumų.

Šeimos ir visuomenės veiksniai:

Vakarų visuomenėje grožio idealas jau nuo 1960-ųjų yra lieknas kūnas. Ir dabar ideali moteris turi būti graži, liekna, išpuoselėta, gera virėja, žmona, motina ir dar sugebėti daryti karjerą.Ypač nepalankiai vertinamas moterų antsvoris. Vyras su antsvoriu apibūdinamas kaip stotingas, o moteris – nutukusi. Reklamose ir filmuose sudaromas įspūdis, kad tik lieknos moterys gali tikėtis sėkmės ir meilės. Tokius joms keliamus reikalavimus mergaitės pradeda suvokti brendimo laikotarpiu, kai jų kūnas sparčiai keičiasi. Jeigu šeimoje ir visuomenėje mergaitė jaučiasi netvirtai, trūksta dėmesio ar ji pati per anksti siekia atsiskirti ir pradėti savarankišką gyvenimą, sutrinka asmenybės suvokimas. Tai sustiprina norą siekti idealo. Ligos rizika padidėja, jei paauglystėje badaujama eksperimentuojant.

Šiuo metu Lietuvoje galiojančiojetarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje pateikti tokie nervinės anoreksijos diagnostiniai kriterijai:

Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti (vyresniems nei 16 m.).

Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto” (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja).

Baimė storėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį.

Moterims dingsta mėnesinės, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija.

Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas.

Simptomai:

Ši liga pasireiškia paauglėms mergaitėms, jaunoms moterims, rečiau pasitaiko tarp paauglių berniukų, vyrų. Nervine anoreksija paprastai susergama po ilgiau ar trumpiau trukusios dietos. Pacientai jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę. Tikrina, ar nepastorėjo, įdėmiai save apžiūrinėja veidrody. Visokiausiais būdais mėgina slėpti nuo aplinkinių, o ypač nuo tėvų, savo elgesį. Stengiasi maitintis atskirai, o jeigu nepavyksta, imasi visokių gudrybių: nepastebimai perdeda maistą iš vienos lėkštės į kitą, išspjauna jau sukramtytą maistą ar atiduoda specialiai tam įsigytam šuniui ir pan.

Vengiama maisto, nuo kurio galima „sustorėti“ (sviesto, grietinės, miltinių patiekalų ir kitų). Paaugliai, išstudijuoja kiekvieno produkto maistingumą, tiksliai apskaičiuoja kalorijas. Tačiau net ir netekę daug svorio, nebūna patenkinti savo išvaizda (14). Taigi reikia atkreipti dėmesį į tokius anoreksijos grėsmės signalus:

Ryškus svorio kritimas.

Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis.

Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau kalorijų.

Dažni komentarai apie savo “storumą” ar “viršsvorį”, nepaisant krintančio svorio.

Nerimavimas dėl galimo svorio priaugimo ir buvimo “storu”.

Alkio neigimas.

Mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.).

Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu vengimas.

Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.

Atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos (23).

Sergant nervine anoreksija mažėja svoris, daugeliu atveju taip atsitinka dėl merginų, o kartais ir vaikinų noro sulieknėti, baimės nutukti. Anoreksija sergantys žmonės nepaisant jų svorio mano esantys nutukę. Dažnai jie nesupranta, kad jau pakankamai sumažino svorį, ir vis tiek mano, jog dar yra nutukę.Anoreksija sergantys žmonės siekia tobulybės ir kelia savo kūnui labai didelius reikalavimus. Jie džiaugiasi galėdami valdyti savo kūną, o svorio sumažėjimą sieja su pastangų rezultatais. Norėdami numesti kuo daugiau svorio jie vengia kaloringo maisto ir gali išsekti net iki mirties. Dažniausiai mirties priežastis būna depresija, bei ligos, kurių negali nugalėti nusilpęs organizmas.

Nervinė bulimija

Nervinė bulimija- tai liga, kurios metu pasireiškia pasikartojančių persivalgymo epizodų. Jų metu suvalgomas didelis maisto kiekis, vėliau taikomos įvairios priemonės persivalgymo pasekmėms šalinti. Bulimija (gr. bulimia<bus- bulius, limos- badas), vilkiškas alkis, liguistas, labai padidėjęs alkio jausmas. Ji buvo atrasta kaip valgymo sutrikimas tik apie 1980 – uosius metus (A. Poželaitė 2005).

Bulimija paliečia 3 – 5 % paauglių ir jaunų moterų.

80 % sergančiųjų sudaro moterys.

Žmonių, kenčiančių nuo bulimijos, svoris dažniausiai būna normalus.

Dauguma sergančiųjų pripažįsta, kad jų elgesys yra neįprastas ir kenkia sveikatai.

Bulimiją dažnai lydi depresijos simptomai ir socialinio prisitaikymo sunkumai.

Bulimija paprastai prasideda paauglystėje (14 – 25 m.), tačiau amžiaus vidurkis yra aukštesnis nei sergančiųjų anoreksija. Paprastai bulimija tęsiasi ilgiau nei anoreksija.

Po gydymo praėjus 5 – 10 metų, apie 50 % visiškai pasveiksta, 20 % – atitinka sutrikimo diagnostinius kriterijus.

Mirtingumas nuo šios ligos siekia 3 %.

Negydoma liga dažniausiai pereina į lėtinę formą (23).

Priežastys:

Priežastys sąlygojančios šią ligą panašios, kaip ir sergant nervine anoreksija. Įtakos turi santykių sutrikimai su tėvais ankstyvojoje vaikystėje, įvairios stresinės situacijos, ypač reikšmingos brendimo laikotarpiu, kai padidėja viso organizmo jautrumas. Sutrinka medžiagų, atsakingų už alkį ir sotumą, apykaita, sumažėja riebumo ir saldumo pojūtis. Be to, sergant nervine bulimija, gerokai dažnesni nuotaikos sutrikimai, asmenybės pakitimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais. Kitaip nei sergant nervine anoreksija, mažesnės įtakos turi genetiniai veiksniai. Svarbūs šiuolaikinės visuomenės peršami grožio standartais- sekdamos šiais pavyzdžiais paauglės pradeda manyti, kad yra storos, laikosi dietų, badauja (14).

Diagnozuojama pasireiškus šiems požymiams:

Nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti. Būdingi persivalgymo epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis.

Pacientas stengiasi priešintis “storinančiam” persivalgymo poveikiui (sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais preparatais, badauja, naudoja vaistus – slopinančius apetitą, skydliaukės preparatus ir diuretikus).

Būdinga liguista baimė nutukti, taigi, asmuo nustato sau griežtą svorio ribą, esančią daug žemiau normalaus kūno svorio. Esamas svoris optimalus arba normalus.

Persivalgymo priepuoliai ir svorį mažinantis elgesys kartojasi mažiausiai 2 kartus per savaitę 3 mėnesių laikotarpyje (23).

Simptomai:

Dažniausiai šia liga serga paauglės. Nervinė bulimija gali išsivystyti po dietos, taip pat po nervinės anoreksijos. Nors pacientų kūno masė normali ar nedaug didesnė už normalią, tačiau tik trečdalis ligonių būna patenkinti savo svoriu. Liga iš pradžių pasireiškia maisto apribojimo epizodais, po kurio laiko pacientas stengiasi sukelti dirbtinį vėmimą ar pradeda vartoti vidurius paleidžiančių vaistų. Priepuolį paprastai išprovokuoja stresinė situacija, nerimas, po jo seka kaltės jausmas, depresija. Kartais persivalgymo priepuoliai planuojami iš anksto. Pasirenkamas kaloringas, lengvai praryjamas ir išvemiamas maistas: saldumynai, riebalai. Persivalgymo priepuolis trunka maždaug apie vieną valandą.

Vėmimas sukeliamas kišant pirštus į burną, dėl to gali atsirasti pažeidimų net ant rankų. Ilgainiui pacientas gali sukelti vėmimą refleksiškai, nekišdamas pirštų į burną. Neretai kartu pasireiškia depresija, sutrinka santykiai su kitais žmonėmis. Kartais toks ligonis tampa impulsyvus, demonstratyvus, nesugeba susivaldyti, dėmesio siekia bet kokia kaina. Kad pašalintų nerimą , pablogėjusią nuotaiką, ligoniai pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus (14).

Reikia atkreipti dėmesį į tokius ligos grėsmės signalus:

Įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių dėžėje.

Įvairūs požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas, laisvinamųjų preparatų arba diuretikų pakuotės šiukšlių dėžėje.

Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.

Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas.

Nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių, liudijančios apie dirbtinai sukeliamą vėmimą.

Dantų pageltimas, dėmių atsiradimas.

Gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų.

Atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų (23).

Nervine bulimija dažniausiai suserga merginos, kurios anksčiau gydėsi nuo nervines anoreksijos. Atsiranda nuolatinis maisto poreikis, bet drauge kankina baimė sustorėti. Tokie žmonės nepaprastai daug prisivalgo, o paskui dirbtinai sukelia vėmimą arba vartoja šlapimą varančiuosius ir vidurius paleidžiančiuosius vaistus. Dauguma bulimija sergančių žmonių yra normalaus arba vos per didelio svorio, tačiau nuolatinis persivalgymas, o paskui organizmo ,,valymas” gali sukelti tam tikrų komplikacijų.

Pastovus persivalgymas

Pastovus persivalgymas – tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems bei neturintis kompensacinio elgesio.

Paplitimas: 1 – 5 % bendros populiacijos.

Dažniau paveikia moteris (60 % sergančiųjų).

Sergantieji valgymo sutrikimu gali turėti normalų arba šiek tiek didesnį nei vidutinį kūno svorį.

Persivalgymą sutrikimą dažnai lydi depresijos simptomai.

Sergantieji dažnai patiria stresą, gėdą, kaltę dėl savo ligos (23).

Pastovauspersivalgymo galimos pasekmės dažniausiai susijusios su nutukimu:

Aukštas kraujospūdis.

Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.

Širdies veiklos sutrikimai.

Diabetas.

Tulžies pūslės sutrikimai.

Persivalgymo priepuolio epizodui būdingi šie požymiai:

Svarbiausias pastovaus persivalgymo požymis – kontrolės praradimo jausmas. Šis požymis pirmiausia skiria pastovų persivalgymą nuo paprasto persivalgymo ar piktnaudžiavimo maistu. Kontrolės praradimas paprastai pasireiškia labai individualiai. Yra žmonių, kurie netenka kontrolės jausmo gerokai prieš pradėdami valgyti. Kitiems ji silpsta laipsniškai. Arba šis jausmas dingsta staiga – suvokus, kad suvalgyta per daug. Planavimas leidžia šiems žmonėms bent šiek tiek kontroliuoti persivalgymo priepuolių laiką ir vietą, o tuo pačiu iki minimumo sumažinti jų įtaką kasdieniam gyvenimui. Taigi šie žmonės jaučiasi nepraradę kontrolės jausmo. Tačiau iš tiesų tai yra netiesa, nes jie vis dėlto negali užkirsti kelio persivalgymo priepuoliams. Be to, dauguma patys pripažįsta, kad kartą pradėję valgyti, nepajėgia sustoti.

Jausmai. Pirmosios persivalgymo priepuolių akimirkos gali būti malonios. Tačiau tokie jausmai trumpai tetrunka. Greitai juos pakeičia pasišlykštėjimas, nes valgoma vis daugiau ir daugiau. Kai kurie žmonės jaučia pasibjaurėjimą tuo, ką daro, tačiau nepajėgia liautis.

Susilpnėjęs sąmoningumas. Persivalgymo priepuolių metu žmonės dažnai sakosi išgyveną į transą panašią būseną. Kai kurie žmonės taip pat pasakoja, kad jie žiūri televizorių, klausosi garsios muzikos arba naudoja kokią nors kitą dėmesio atitraukimo formą, kad tik negalvotų apie tai, ką daro.

Maisto kiekis, kuris akivaizdžiai didesnis už tą, kurį dauguma žmonių suvalgytų per panašų laikotarpį ir panašiomis aplinkybėmis, suvalgymas per tam tikrą/ pasirinktą laikotarpį (pvz., per dvi valandas).

Valgymo greitis. Paprastai persivalgymo priepuolių metu valgoma labai greitai. Dauguma persivalgančiųjų kemša maistą į burną beveik mechaniškai, beveik nekramtydamos. Be to, gausiai jį užgeria, kad būtų lengviau nuryti, o tai sukelia persisotinimo ir išsipūtimo jausmą. Kai kurioms persivalgančioms tai vėliau padeda išvemti suvalgytą maistą.

Jaudinimasis. Persivalgymo priepuolių metu kai kurie žmonės nenustygsta vietoje ir zuja iš kampo į kampą. Aplink juos tvyro nevilties atmosfera. Jie jaučia potraukį maistui – ir tai yra galinga jėga, verčianti juos valgyti. Persivalgymo priepuolių metu ypatingai svarbu turėti užtektinai maisto, tad persivalgantieji gali imti kitiems priklausantį maistą, vogti iš parduotuvių arba net valgyti išmestą maistą. Daugumai persivalgiusiųjų toks elgesys atrodo gėdingas, šlykštus ir žeminantis.

Slapukavimas. Aiškus tipiško persivalgymo požymis – valgymas slapčiomis. Yra žmonių, kurie taip gėdijasi šio žalingo įpročio, kad kaip įmanydami jį slepia, – ir tai jiems kuo puikiausiai pavyksta metų metais. Vienas būdų tobulinti slapukavimą – normaliai valgyti matant aplinkiniams. Kitas – imtis mažesnių ar didesnių gudrybių. Kai kurie normaliai pavalgę slapčiomis grįžta sudoroti visų likučių. Kiti nešasi maisto į miegamąjį ar vonios kambarį, kad galėtų valgyti be baimės būti užklupti (Dr. Christopher Fairburn 2004).

Svarbiausias pastovaus persivalgymo požymis – kontrolės praradimo jausmas. Nuolat persivalgantys žmonėssuvalgo didelį kiekį maisto, bandydami numalšinti stresą, pyktį arba nuobodulį. Dar vienas tipiško persivalgymo požymis – valgymas slapčiomis. Dauguma žmonių gėdijasi šio žalingo įpročio ir kaip įmanydami jį slepia. Žmonės turintys ši valgymo sutrikimą dažnai turi viršsvorio, kuris gali privesti prie nutukimo, o to pasekmės – daug kitu sveikatos problemų. Rašant apie valgymo sutrikimus svarbu aptarti jų prevencijos būdus.

Valgymo sutrikimų prevencija

Pradedant pirmą sykį kalbėti apie problemą, labai tikėtina, kad į rūpestį bus sureaguota neigimu arba net pykčiu. Sergantysis kalbėsis apie savo ligą tik tada, kai jausis pasiruošęs. Jam bus lengviau prabilti apie tai, jei jaus, jog kažkam tai rūpi, tačiau nereikia versti nieko keisti, kol jis nesijaus pasiruošęs (tai netaikoma, kai ligos būsena kelia grėsmę sergančiojo sveikatai ar gyvybei). Nepažadėti sergančiajam, kad problema “liks tik tarp jūsų”. Pirmiausiai įsitikinti, kad nėra grėsmės sergančiojo sveikatai. Būti pasiruošusiem tam, kad pokalbiai apie ligą nesukels jokių pokyčių. Tai gali būti susiję su tuo, kad sergančiajam tai yra vienintelė žinoma problemų sprendimo strategija.

Tačiau svarbu pradėti kalbėti apie sutrikimą anksčiau, nei pasireikš sveikatai ir gyvybei grėsmingos fizinės ir emocinės pasekmės. Kaip tai daryti:

Pasirinkti nuošalią ir ramią vietą. Kalbėti ramiai, atvirai, su rūpesčiu bei palaikymu apie specifinius sergančiojo elgesio požymius, kurie kelia nerimą. Parinkti tinkamą laiką, pasistengti, kad niekas netrukdytų.

Aptarti tai, kas kelia nerimą. Paaiškinti, kad tai problema, kurios sprendimas reikalauja profesionalų pagalbos.

Pasiūlyti sergančiajam savo sunkumus aptarti su specialistu – Valgymo sutrikimų gydymo centre dirbančiu psichiatru ar psichologu. Palydėti vaiką į susitikimą su specialistu.

Vengti konfliktų ir kovos, kurią sieks sukelti sergantysis. Jei sergantysis atsisakys pripažinti problemą ir nėra grėsmės sveikatai, performuluoti susirūpinimą ir parodyti, kad visada galima tai aptarti.

Atidžiai klausytis.

Vengti skatinti gėdą ir kaltę dėl sutrikusio elgesio bei pažiūrų. Nenaudoti smerkiančių, kaltinančių posakių (pavyzdžiui, “tu turi daugiau valgyti”, “tu neatsakingai elgiesi”). Sakinius formuluoti per “aš” (pavyzdžiui, “Aš nerimauju dėl tavęs, nes atsisakai valgyti pietus ir vakarienę”, “Man baisu, kai išgirstu, kaip vemi”).

Vengti siūlyti paprastus sprendimus.

Nuolat teikti paramą. Laikas nuo laiko priminti, kad rūpi sergančiojo sveikata ir laimė.

Nerimaujant dėl sergančiojo sveikatos, pasitarti su specialistu (23).

Svarbu sergančiojo nepalikti vieno su savimi. Reikia, kad jis jaustų, jog nėra vienas, jog yra, kas ji išklausys ir kas jam padės.

Svarbu ne tik pateikti mokiniams informaciją apie valgymo sutrikimus, bet ir pakeisti jų nuostatas, didinti psichologinį atsparumą, skatinti psichologinę brandą. Aktyvūs ir netradiciniai metodai yra efektyvesni, jie verčia mokinius kritiškai mąstyti, spręsti problemas, savarankiškai ieškoti informacijos. Derindami mokymąsi su praktine veikla vaikai greičiau suvokia valgymo sutrikimų pasekmes, savarankiškiau, kritiškiau ir analitiškiau vertina iš aplinkos gaunamą informaciją. Tinkamai parinkti prevencijos metodai suteikia ne tik informacijos, bet ir formuoja mokinių vertybines nuostatas, stiprina motyvaciją, lemia elgesio raidą. Dažniausiai integruotose sveikatos ugdymo pamokose mokiniai atlieka tam tikrus darbus: skaito, rašo, formuluoja klausimus ir bendromis jėgomis ieško atsakymų.

Vaikystėje ir paauglystėje priimami svarbūs sprendimai dėl gyvenimo būdo, kurie suaugus nulemia pavojus sveikatai, todėl svarbu formuoti sveikus vaikų įpročius. Mokykla yra pagrindinė sveikatingumo propagavimo vieta ir ji gali prisidėti prie vaikų sveikatos apsaugos skatindama sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Taip pat yra įrodymų, kad sveika mityba gerina gebėjimą susikaupti ir mokytis.

Siekiant, kad vaikai negautų prieštaringos informacijos, žinias apie sveikatą, kurias vaikai gauna iš tėvų ir mokykloje, turėtų papildyti žiniasklaida, sveikatos apsaugos tarnybos, pilietinė visuomenė ir atitinkami pramonės sektoriai. Taigi svarbu, kad paaugliams butų pateikta teisinga informacija. Todėl mokytojai ir tėvai turėtų:

Padėti vaikams, daugiau sužinoti apie natūralų genetinį figūros paveldimumą, bei socialinių nuostatų kenksmingumą.

Nekritikuoti savo figūros, pasistengti, kad vaikai mumyse pastebėtų, pozityvų, sveiką požiūrį bei elgesį.

Vengti bet kokių kalbų,iš kurių būtų galima suprasti, kad mylėtumėme šį žmogų labiau, jei jis numestų svorio, tiek daug nevalgytų, būtų labiau panašus į modelius, tilptų į mažesnius rūbus ir t.t

Aptarti kokie pavojai kyla laikantis dietos ir taip siekiant pakeisti savo figūrą. Taip pat aptarti sveiko sportavimo naudą, svarbą valgyti kuo įvairesnį, gerai subalansuotą maistą bent tris kartus per dieną. Vengti skirstyti maistą į ,,gerą, saugų, neriebų, mažo riebumo, ir blogą, pavojingą ir storinantį”.

Skatinti vaikus valgyti tuomet kai jie yra alkani.

Paaiškinti, kad maistas nesprendžia emocinių problemų- negalima nevalgyti tik todėl, kad liūdite, jaučiatės vieniši ir t.t

Mokyti vaikus kaip palaikyti gerus santykius bei kaip efektyviai įveikti kylančias problemas.

Nenaudoti maisto kaip apdovanojimo ar bausmės.

Paskatinti vaikus veiklos(plaukiojimo,šokių), kurios metu atkreipiamas dėmesys į svorį ir figūrą. Siekti, kad jie būtų aktyvūs, mėgautųsi veikla ir gera fizine savijauta.

Padėti vaikams įvertinti ir pasipriešinti televizijos, žurnalų ar kitų žiniasklaidos priemonių propaguojam žmogaus figūros modeliui, įsitikinimams, kad lieknas kūnas suteikia prioritetų, malonumų, populiarumo ir yra tobulas.

Paskatinti vaikus pastebėti, kokie skirtingi yra žmonės – savo spalva, figūra, svoriu.

Pabrėžti, kad visi žmonės yra vienodai svarbūs ir vertingi.

Neriboti vaikų suvartojamo maisto, išskyrus tuos atvejus kai specialias dietas dėl ligos paskiria gydytojas.

Skatinti atvirą bendravimą šeimoje. Paskatinti vaikus kalbėti atvirai, sąžiningai, nuoširdžiai juos išklausyti. Leisti jiems suprasti, kad vertinate ir gerbiate jų nuomoneir jausmus. Taip ugdomas vaikų pasitikėjimas savimi.

Padėti vaikams pakelti savo savigarbą. Skatinti jų intelektualinę, sportinę ir socialinę veiklą. Sudaryti tam reikiamas galimybes, paskatinti už laimėjimus.

Apibendrinimas. Išanalizavus mokslinę, metodinę literatūrą paaiškėjo, kad šiais laikais vis daugiau žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų. Juos lemia žiniasklaidos suformuotas požiūris į moterį, jos peršami grožio standartai, taip pat vartotojiškas požiūris. Moteris mūsų visuomenėje vertinama pagal jos svorį. Nenuostabu, kad į tai jautriausiai reaguoja paauglės. Bręstant ima didėti riebalinis sluoksnis, priaugama apie 5 – 8 kilogramus. Mergaitės išsigąsta, ima manyti, kad pradeda tukti. Todėl griebiasi įvairių kenksmingų dietų, dažnai net visiško badavimo. Be to, paaugliai dažnai jaučiasi nesaugiai. Todėl savo kūno svorio reguliavimas jiems suteikia saugumo jausmą. Taip pat ir savarankiškumo. Įtakos valgymo sutrikimams gali turėti ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, įvairios stresinės situacijos, menka savivertė ir pan. Taip pat manoma, kad polinkis į valgymo sutrikimus yra paveldimas. Tačiau ar atsiskleis tie sutrikimai, priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus gyvena.

Dažniausiai valgymo sutrikimų priežasčių reikia ieškoti dar vaikystėje. Tad tėvai, norėdami apsaugoti savo vaikus nuo valgymo sutikimų, nuo mažumės turėtų pradėti jiems skiepyti sveiką požiūrį į savo kūną, į maistą. Svarbu vaikam aiškinti apie tai, kad figūra gali būti genetiškai paveldima, kad dabartinės socialinės nuostatos į grožį yra kenksmingos. Nepamiršti, kad geriausi pavyzdžiai vaikams – patys tėvai. Tad nuo jų požiūrio į save priklausys ir vaikų požiūris į savo kūną.

TYRIMO METODIKA

Tyrimo organizavimo metodika

Tyrimų tikslas: Analizuoti valgymo sutrikimus paauglystėje ir jų prevenciją.

Tyrimų uždaviniai:

Tirti vyresniųjų klasių mokinių žinias apie valgymo sutrikimus.

Tirti tėvų požiūrį į paauglių mitybą.

Tirti ar sudarytos sąlygos vaikų mitybai mokykloje.

Tyrimų metodai:

Anketinė apklausa

Struktūruotas interviu

Meniu analizė

Norint ištirti vyresniųjų klasių mokinių žinias apie valgymo sutrikimus buvo pateikta anketa 100 Kalvarijos savivaldybės vidurinių mokyklų 10 – 12 klasių merginoms. Joms buvo pateikti 21 uždaras ir vienas atviras klausimas (Priedas Nr 1). Norėdama išsiaiškinti tėvų požiūrį į vaikų mitybą pateikiau 100 Kalvarijos savivaldybės vidurinių mokyklų mokinių tėvams anketas. Anketa buvo sudaryta iš 11 uždarytų klausimų (Priedas Nr 2). Sužinoti ar sudarytos sąlygos vaikų mitybai mokykloje buvo tiriamas mokyklos penkių dienų valgiaraštis (Priedas Nr 4). Taip pat buvo pravestas interviu su bulimija sirgusia mergina, ir sužinota ką išgyvena valgymo sutrikimais sirgęs žmogus (Priedas Nr 3).

2.2. Mokinių anketinės apklausos rezultatų analizė

Anketinėje apklausoje dalyvavo 100Kalvarijos savivaldybės vidurinių mokyklų 10 – 12 klasių merginos.

1. pav. Žinios apie valgymo sutrikimų rūšis

Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo jog didžioji dalis respondentų žino visus tris valgymo sutrikimus, tai nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją ir persivalgymo sutrikimą, o penktadalis apklaustųjų žino tik NA ir NB (NA- nervinė anoreksija, NB- nervinė bulimija). Labai maža dalis žino tik persivalgymo sutrikimą.

2. pav. Nervinė anoreksija

Nervinė anoreksija- tai sutrikimas kai žmogus sąmoningai sumažina ir / ar palaiko mažą kūno svorį.

Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik visi respondentai žino kas yra nervinė anoreksija, o tik labai maža dalis nežino kas tai per susirgimas.

3. pav. Nervinė bulimija

Nervinė bulimija- tai sutrikimas, pasireiškiantis pakartotiniais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio.

Rezultatai parodė, kad beveik visi respondentai žino kas yra nervinė bulimija, o tik labai maža dalis nežino kas tai per susirgimas.

pav. Persivalgymo sutrikimas

Persivalgymo sutrikimas- tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo epizodais.

Gauti rezultatai rodo, kad beveik visi respondentai žino kas yra persivalgymo sutrikimas, o dalis nežino koks tai sutrikimas.

.

pav. Žinomi nervinės anoreksijos požymiai

Nervinės anoreksijos požymiai, tai mėnesinių dingimas, ryškus svorio kritimas, domėjimasis maistu ir kalorijomis, alkio neigimas. Čia patys pagrindiniai ir svarbiausi požymiai, kuriuos pastebėjus jau galima įtarti susirgimą.

Dauguma apklaustų respondentų pažymėjo tris požymius, tai mėnesinių dingimas, ryškus svorio kritimas ir alkio neigimas, mažesnė dalis respondentų pažymėjo alkio neigimą ir ryškų svorio kritimą. O mažiausiai respondentų pažymėjo visi atsakymai teisingi, t.y. kad visi išvardinti požymiai pasireiškia.

pav. Žinomi nervinės bulimijos požymiai

Nervinės bulimijos požymiai,tai nuolatiniai persivalgymo epizodai, po valgio sąmojingai sukeltas vėmimas, pastovus vidurius laisvinančių preparatų vartojimas, vaistų slopinančių apetitą vartojimas.

Gauti duomenys rodo, kad pusė apklaustųjų žino pagrindiniu nervinės bulimijos požymius ir pažymėjo visus tinkamus požymius, mažesnė dalis respondentų pažymėjo nevisus požymius, o viena ketvirtoji apklaustųjų pažymėjo tik du požymius, tai nuolatiniai persivalgymo epizodai ir po valgio sąmojingai sukeliamas vėmimas.

pav. Pasekmės gręsiančios sergant valgymo sutrikimais

Gauti rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė visų apklaustų respondentų žino, kokios pasekmės gresia sergant valgymo sutrikimais, mažesnė dalis žino, tik kad gresia nevaisingumas ir alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, o visai maža dalis nežino, kokios pasekmės gresia sergant valgymo sutrikimais.

pav. Valgymo sutrikimai gali būti mirties priežastimi

Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė apklaustų respondentų žino, kad valgymo sutrikimai gali būti mirties priežastimi ir koks tai procentas, o mažiau nei pusė apklaustų respondentų nežino , kad valgymo sutrikimai gali būti mirties priežastimi.

9. pav. Valgymo sutrikimų priežastys

Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė respondentų pažymėjo dažniausias valgymo sutrikimų priežastis, tokias kaip savęs nevertinimas, neteisingas savo kūno formų suvokimas, sutrikęs santykis su aplinka ir žmonėmis. O nedidelė dalis respondentų pažymėjo vieną priežastį, jų manymu svarbią, tai vidinis savęs nevertinimas.

10. pav. Būdai svoriui mažinti

Tyrimo duomenys parodė, kad daugiau kaip pusė respondentų mano, kad svorį galima sumažinti badaujant, sportuojant arba naudojant vaistus slopinančius apetitą. Viena trečioji dalis respondentų mano, kad to galima pasiekti besaikiai sportuojant, o labai maža dalis respondentų nežino, kokiais metodais galima sumažinti svorį. Beveik visos panelės žino kaip sumažinti svori, bet deja visi tie būdai yra pavojingi sveikatai.

11. pav. Žinių apie valgymo sutrikimus šaltiniai

Tyrimo rezultatai rodo, kad nemaža dalis apklaustųjų apie valgymo sutrikimus sužinojo iš televizijos, žurnalų ir kitų žiniasklaidos priemonių, mažesnė dalis respondentų sužinojo pamokų metu, iš tėvų ar kitų šeimos narių, šeimos gydytojo/ mokyklos slaugytojos. O nedaugelis respondentų girdėjo iš draugių (- ų). Gaila, kad mokinės iš tėvų ir mokytojų mažai sužino apie valgymo sutrikimus.

12. pav. Dažniau serga valgymo sutrikimais

Gauti rezultatai rodo, kad beveik visi respondentai mano, kad dažniau serga moterys, labai maža dalis apklaustųjų galvoja , kad vyrai ir moterys serga vienodai ar visai nežino.

13. pav. Valgymo sutrikimais sergančių žmonių amžius

Iš anketinės apklausos paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų galvoja, kad valgymo sutrikimais dažniausia serga 14 – 18 m. amžiaus, dalis mano, kad 19 – 25m. amžiaus ir nedidelė dalis respondentų , kad daugiau, kaip 25m.

14. pav. Bendravimas su valgymo sutrikimais sergančiais

Rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusei respondentų neteko bendrauti su sirgusiais (sergančiais) valgymo sutrikimais žmonėmis, mažiau nei pusei apklaustųjų teko bendrauti, o labai nedidelė dalis respondentų sirgusios (sergančios) pačios. Jeigu būtų daugiau susitikimų su sergančiais ar sirgusiais šia liga žmonių, merginos geriau įsivaizduotų problemos aktualumą.

15. pav. Pavojai laikantis dietų

Rezultatų analizė parodė, didelė dalis respondentų žino kokie pavojai kyla laikantis liekninančių dietų, o dalis apklaustųjų mano, kad galima susirgti kokia nors kita lėtine liga ir tai, kad pavojų nekyla.

16.pav. Veiksniai, įtakojantys valgymo sutrikimus

Tyrimo duomenys parodė, kad dauguma apklaustųjų galvoja, kad valgymo sutrikimus labiau įtakoja psichologiniai veiksniai, dalis respondentų galvoja, kad organizmo funkcijų sutrikimai ir nedidelė dalis respondentų mano, kad abu veiksniai įtakoja.

17. pav. Aplinkybės, skatinančios žmones lieknėti

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumą respondentų skatinančios aplinkybės lieknėti, tai kad svoris kenkia sveikatai, mažesnė dalis siekis tapti estetiškai patrauklesne aplinkiniams, didesnė pasiūla stilingų ir madingų drabužių lieknesniems žmonėms. Paauglėms tikrai rūpi ne vien sveikata, bet ir būti patrauklesnėm, bei rengtis stilingais drabužiais, kurie dažniausiai būna lieknoms.

18. pav. Savo svorio įvertinimas

Daugiau nei pusė respondentų esą patenkinti ir nekontroliuoja savo svorio, maža dalis apklaustųjų pasikliauja draugų, aplinkinių pastebėjimais ir dalis respondentų mano, kad jų svoris per didelis. Tikrai nedaug mokinių yra patenkinti savo svorių.

19. pav. Liekninančių dietų laikymasis

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė respondentų bandė laikytis liekninančių dietų, o dalis respondentų nebandė laikytis liekninančių dietų. Šis tyrimas parodė kokia didelė dalis daugiau ar mažiau laikėsi dietų, todėl labai svarbu kalbėti apie valgymo sutrikimus.

20. pav. Informacijos apie valgymo sutrikimus poreikis

Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, jog beveik visi respondentai norėtų daugiau sužinoti apie valgymo sutrikimus, o dalis apklaustųjų nenori sužinoti ar nesidomi valgymo sutrikimais. Atrodo, kad žiniasklaidoje ikrai daug šnekama apie valgymo sutrikimus, tačiau apklausa parodė, kad mokinės nori žinoti dar daugiau.

21. pav. Merginų amžius

Tyrimo rezultatai rodo, kad nemaža dalis apklaustųjų merginų 17metų, daugiau kaip trečdalis respondentų 16 metų amžiaus, apie penktadalis merginų – 18 metų amžiaus ir mažuma merginų 19 metų amžiaus. Amžiaus vidurkį sudaro 17,5 amžiaus merginos.

22. pav. Merginų KMI

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusės paauglių merginų svoris optimalus, nedidelė dalis respondentų turi per mažą svorį, dalis turi antsvorį, o maža dalis respondentų nepateikė ūgio duomenų (KMI- tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus svoris normalus ar yra antsvoris bei nutukimas. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m)).

Apklausus mokinius paaiškėjo, kad vos pusė paauglių mano, kad jų svoris yra normalus, o daugiau negu pusė jų bandė arba šiuo metu laikosi liekninančių dietų. Nors daugiau nei pusė mokinių į klausimus apie valgymo sutrikimų priežastis, pasekmes atsakė teisingai, bet vis tiek didelė dalis apklaustųjų nori sužinoti apie valgymo sutrikimus dar daugiau.

2.3. Tėvų anketinės apklausos rezultatų analizė

Anketinėje apklausoje dalyvavo 100Kalvarijos savivaldybės vidurinių mokyklų mokinių tėvų.

1. pav. Vaikų valgymo dažnumas

Mokyklinio amžiaus vaikai turėtų valgyti 4 – 5 kartus per dieną ar net 6 kartus. Tyrimo rezultatai rodo, jog pusė respondentų pažymėjo,kad Jų vaikai valgo 4 kartus į dieną. Penktadalis mano, kad Jų vaikai valgo 5 kartus dienon. 3 kartus į dieną valgo dalis apklausoje dalyvavusių respondentų vaikų, o maža dalis apklaustųjų pažymėjo, kad jų vaikai valgo 2 kartus į dieną arba valgo daugiau nei 5 kartus.

2. pav. Pusryčiaujančių vaikų skaičius

Mokyklinio amžiaus vaikams, pusryčiai yra labai reikalingi, nes jie suteikia 25% energijos. Vaikai, kurie ateina į mokyklą nepusryčiavę, dirba nepakankamai produktyviai. Gauti rezultatai rodo, kad beveik visi respondentai teigia, jog Jų vaikai pusryčiauja, o tik maža dalis teigia, kad Jų vaikai rytais nevalgo.

3. pav. Pietūs mokykloje

Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad beveik pusę vaikų pietauja mokyklos valgykloje, trečdalis tėvų nesidomi kaip pietauja Jų vaikai mokykloje. Mažesnė dalis respondentų atsakė, kad vaikai maistą nusiperka parduotuvėje, o visai maža dalis vaikų atsineša pietūs iš namų.

4. pav. Maistas mokyklos valgykloje

Tyrimo rezultatai parodė kad pusė apklaustų respondentų nežino koks maistas yra mokykloje. Daugiau kaip trečdalis apklaustųjų patenkinti mokyklos maistu ir mano, kad jis kokybiškas. O dešimtoji dalis mano, kad maistas mokykloje yra nekokybiškas. Tėvai turėtų domėtis ką valgo jų vaikai išėję iš namų, tačiau net pusė tėvų net nesidomi ar maistas mokykloje yra kokybiškas.

5. pav. Vaisių ir daržovių suvartotas kiekis per dieną

Gauti rezultatai rodo, kad beveik visi vaikai vaisių ir daržovių suvalgo mažiau negu keturis kartus į dieną, o maža dalis respondentų atsakė, kad jų vaikai per dieną suvartoja daugiau negu keturias rūšis šviežių vaisių ir daržovių.

6. pav. Gėrimai, kuriuos geria vaikai

Iš anketinės apklausos paaiškėjo, kad trečdalis apklaustų tėvų mano, jog jų vaikai dažniausiai geria gazuotus gėrimus, kitas trečdalis apklaustųjų mano, kad vaikai dažniausiai geria geriamąjį vandenį. Penktadalis apklausoje dalyvavusių tėvų pažymėjo, kad jų vaikai dažniausiai geria arbatą. Mažesnė dalis atsakė, kad pieno gėrimus ir sultys geria Jų vaikai, o mažiausiai tėvų atsakė, kad Jų vaikai dažniausiai geria kavą. Paaugliai tikrai daugiau turėtų vartoti sulčių ir pieno produktų.

7. pav. Vieta, kur vaikai valgo

Tyrimo duomenys parodė, kad pusė respondentų pažymėjo, jog Jų vaikai dažniausiai valgo prie televizoriaus, trečdalis atsakė, jog vaikai valgo prie kompiuterio, o kitas trečdalis apklaustųjų tėvų vaikai valgo prie pietų stalo. Valgant prie televizoriaus ir kompiuterio mokiniai valgo greitai, o tai nėra sveika.

8. pav. Maisto įvairovė šeimos racione

Daugiau negu pusė apklaustų tėvų mano, kad maistas, kurį valgo Jų vaikai nėra įvairus, o dalis apklaustųjų mano, kad maistas, kurį valgo Jų vaikai yra įvairus, turtingas baltymais, angliavandeniais, mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais.

9. pav. Pokalbiai apie sveiką mitybą

Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma tėvų nesikalba su vaikais apie sveiką mitybą, o trečdalis tėvų kalbasi su vaikais apie sveiką maistą ir tinkamą mitybą.

10. pav. Problemos dėl virškinimo

Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų tėvų vaikai neturėjo problemų su virškinimų, dalies respondentų vaikų turėjo virškinimo problemų.

11. pav. Tėvų nuomonė apie vaikų svorį

Tyrimo duomenys parodė, kad beveikvisi tėvai mano, jog Jų vaikų svoris yra normalus. Tik nedidelė dalis mano, kad Jų vaikų svoris yra per mažas ir, kad vaikai turi viršsvorio.

Apklausus paauglių tėvus, paaiškėjo, kad dauguma tėvų mano, kad jų vaikų svoris yra normalus, tačiau domėjimasis vaikų mityba pakankamai mažas. Apklausus tėvus paaiškėjo, kad dauguma paauglių pusryčiauja ir kad, didžioji dalis valgo 4 kartus ir daugiau į dieną. Daug tėvų nesidomi kur ir ką valgo vaikai išėję į mokyklą.Tėvų nuomone paaugliai mažai geria sulčių ir pieno gėrimų, o daug gazuotų gėrimų ir geriamojo vandens. Tėvai vaikų nemoko sveikos mitybos principų, bei valgymo kultūros.

2.4. Struktūruoto interviu analizė

Interviu metu buvo kalbinama 19 metų mergina, kuri buvo susirgusi nervine bulimija. Į klausimą nuo kada visą tai prasidėjo mergina atsakė, kad nuo kokių 16 metų ji pradėjo stambėti. Tėvams teko pirkti vis naujų ir naujų drabužių. Pirkdami dukrai drabužius jie vis šnekėdavo, kad visa alga išeina jai. Jei tik daugiau pavalgydavo, mama vis juokdavosi, kad ji tuoj taps kaip senelė (o ji buvo stambi moteris). Vėliau klasėje taip pat pasigirsdavo komentarų apie jos svorį. Merginos šnekėdavo už nugarų, o vaikinai pajuokdavo ją. Mergina prisimena, kad pamatė filmą, kur buvo scena, kai filmo herojė pavalgiusi nueina į tualetą išvemti viso suvalgyto maisto. Taip pabandė padaryti ir kalbinta mergina. Kai pirmą kartą taip padarė, jai labai nepatiko ir po to daugiau nevėmė, kol po vienos šventės jos teta vėl pasakė, kad ji labai panaši į močiutę. Ji vėl nuėjusi į tualetą ir išsivėmė. Po to karto ji vemdavo kelis kartus į savaitę.

Į pateiktą klausimą ar merginai patiko kaip kinta jos kūnas, ji atsakė, kad pradėjo jausti, jog drabužiai tampa vis laisvesni ir tai labai patiko. Visi pradėjo girti, kad ji vėl tampa lieknesnė. Atsirado daug draugų, šokiuose pradėjo šokdinti vaikinai. Žinoma merginai tai patiko. Mergina valgė nesirinkdama maisto produktų, o lieknėjo. Merginai jau ir vemti pasidarė nebjauru, o tiesiog kad taip reikia. Jos nuomone, tai buvo tiesiog kaip priedas prie valgymo (pavalgai ir nueini išvemti).

Panelė gyveno su tėvais, todėl buvo užduotas klausymas ar tėvai nieko nematė. Mergina teigė, kad visi kalbėjo, jog tai dėl paauglystės. Kad merginos svoris tuoj susinormuos. Tačiau tėvai matė, kad ji sparčiai lieknėja. Merginos mamapradėjo šnekėti apie dukros svorį. Tie pokalbiai pasibaigdavo pykčiais, ir taip vis blogėjo santykiai su tėvais. Merginai atrodė, kad tėvai specialiai kabinėjasi prie jos. Tėvai pradėjo grasinti, kad veš į ligoninę, bet mergina tik trenkdavo durimis ir išeidavo į kitą kambarį. Kad tėvai ne taip kibtų, mergina pradėjo nešioti plačius megztinius, o po apačia dar apsirengdavo dar keletą drabužių, kad atrodytų ne tokia liekna. Kai reikėdavo eiti į pirtį ji visaip išsisukinėdavo: skauda pilvą, turi susitikti su drauge paruošti mokyklai projektą ir pan. Mergina tapo nervinga ir dėl to pablogėjo santykiai ir su draugais.

Kada viskas išaiškėjo, mergina atsakė, kad vasarą. Jį jau negalėjo dėvėti plačių drabužių. Vieną dieną mergina iš kambario išėjo su palaidine ir jos mama net išsigando, kaip mergina sulieknėjusi. Bet į ligoninę merginą nuvežė po to, kai jaunesnė sesuo pastebėjo, kad ji pavalgiusi eina į tualetą išsivemti. Iš pradžių mergina sesę įkalbėjo tėvams nieko nesakyti. Teisinosi blogu maistu, bet vėliau apklaustos merginos sesuo viską papasakojo tėvams. Tėvai sužinoję šią naujieną merginą nuvežė pas daktarus.

Mergina patarė kitoms merginoms, kad pajutusios pirmuosius valgymo sutrikimo simptomus kreiptųsi į ką nors: tėvus, mokytojus, specialistus. Jai teko kažkiek laiko praleisti ligoninėje. Iki šiol turi problemų su skrandžių, teko ilgai tvarkytis dantis. Bet ji tapo ramesnė, nebeištinka isterijos priepuoliai, dingo nuolatinis suirzimas, nervingumas. Mergina dažniau kalbasi su mama apie savo mintis, savo norus, santykius su draugais. Dabar ji dažnai lankosi internetiniuose puslapiuose, bendrauja su panašaus likimo merginomis. Jį džiaugiasi, kad jos sutrikimas buvo gana lengvas, palyginus su kitomis merginomis, bet vėl pereiti per tai kalbinta mergina tikrai nenorėtų.

Išanalizavus interviu paaiškėjo, kad nervinės bulimijos priežastys dažnai slepiasi šeimoje. Tėvų požiūris į vaiką, į mitybą ir net į save lemia vaiko mąstyseną. Taip pat svarbų vaidmenį tokioje situacijoje lemia mokykla ir bendraamžiai. Sergantis žmogus slepia savo liga ir bando pateisinti savo veiksmus. Pabėgti nuo šios ligos yra sunku ir pasekmės išlieka ilgam laikui.

2.5. Meniu analizė

Analizuojama buvo vienos iš Kalvarijos savivaldybės mokyklos savaitės valgyklos meniu.

Maitinimas mokykloje yra organizuojamas pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo ir nustatyta tvarka suderintus su visuomenės sveikatos centru apskrityje. Valgiaraščiai yra sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (www.sam.lt ).

1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams

2 lentelė. Per pietus mokykloje gaunamas energijos ir maistinių medžiagų paros normos dalis

Apskaičiavus per pietūs mokykloje gaunamų energijos ir maistinių medžiagų kiekių vidurkį, ir palyginus su 1 lentelėje pateiktais duomenimis išaiškėjo, kad valgant pietūs mokykloje berniukai gauna beveik pusę rekomenduojamos paros normos riebalų. Energetinės vertės, baltymų ir angliavandenių trečdalį rekomenduojamos paros normos. Mergaitės gauna beveik pusę rekomenduojamos paros normos riebalų. Energetinės vertės ir angliavandenių gauna virš trečdalio, o baltymų trečdalį rekomenduojamos paros normos.

Išanalizavus savaitės mokyklos meniu paaiškėjo, kad mokykloje visas penkias mokymosi dienas, sriubos, karštieji patiekalai ir salotos nesikartoja, tačiau keturias dienas iš penkių yra bulvių košė. Nėra didelis vaisių asortimentas.

Išanalizavus mokyklos meniu matoma, kad vaikų mityba turi būtisubalansuota, derinant maistą mokykloje ir namuose. Mokykloje mokiniai gauna tik tam tikrą dalį energijos ir maistinių medžiagų, todėl kitą dalį vaikai turi gauti namuose.

IŠVADOS

Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad kasmet daugiau ir vis jaunesnių žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų. Vyraujantis liekno kūno idealas, noras būti panašiais į merginas ir vaikinus iš žurnalų viršelių, baimė tapti storais ir atstumiančiais, skatina laikytis dietų, atsisakyti tam tikro maisto, kartais net badauti. Valgymo sutrikimais dažniausiai suserga žmonės, keliantys sau sunkiai įgyvendinamus tikslus, visose srityse siekiantys tobulumo, linkę į depresiją.

Apklausus mokinius paaiškėjo kad, dauguma paauglių merginų žino, kokie, yra valgymo sutrikimai, bet nepakankamai žino, kokios gali būti jų pasekmės, kokie požymiai. Nepakankamai žino, kas gali juos sukelti, nes apie tai merginoms yra suteikiama nepakankamai žinių. Daugiausia žinių merginos turi gauti mokykloje ir namuose, nes ten daugiausia praleidžia laiko. Taip pat didžiausią įtaką formuojant vaiko elgesį gyvensenos įpročius turi mokykla ir šeima.

Tėvų apklausa rodo, kad tėvai nelabai domisi kur valgo vaikai kuomet išeina į mokyklą. Taip pat daug tėvų nežino kaip vertinti mokykloje gaminamo maisto kokybę, nes tuo nesidomi. Namuose tik maža dalis mokinių valgo prie pietų stalo, o didžioji paauglių dalis valgo prie kompiuterio ir prie televizoriaus. Apklausus tėvus paaiškėjo, kad dauguma tėvų nesišneka su vaikais apie sveiką mitybą ir vertina savo šeimos racioną kaip neįvairų.

Išanalizavus penkių dienų mokyklos meniu paaiškėjo, kad sriubos, karštieji patiekalai ir salotos meniu nesikartoja, tačiau keturias dienas iš penkių yra bulvių košė. Nėra didelis vaisių asortimentas. Palyginus rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas 15-18 metų vaikams su per pietus mokykloje gaunamų energijos ir maistinių medžiagų paros normos dalimi paaiškėjo, kad paaugliai mokykloje gauna apie trečdalį rekomenduojamos normos.

Hipotezė: paauglių žinios apie valgymo sutrikimus yra nepakankamos, pasitvirtino iš dalies.

REKOMENDACIJOS

Mokyklai:

Rengti įvairias paskaitas paaugliams ir jų tėvams apie valgymo sutrikimus, sveiką gyvenseną.

Teikti pedagoginę pagalbą sergantiems valgymo sutrikimais.

Tėvams:

Šeimoje rengti sveikos mitybos dienas.

Gaminti maistą pagal sveikos mitybos principus.

Paaugliams:

Valgyti kartu su šeima – prie stalo

Kasdien pusryčiauti

Rinktis mokyklos pietus, o ne greitai paruošiamą maistą.

LITERATŪRA

Dr. Christopher Fairburn (2004) Kaip įveikti pastovų persivalgymą. Vilnius: Valgymo sutrikimų centras. Gydymas ir informacija.

Aputytė V. (2000) , Nervinė anoreksija. Vilnius.

Aputytė V. (2000), Nervinė bulimija. Vilnius.

Leliūgienė I. (2003) Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas: technologija.

Dr.Miriam Stoppard (2001) Mergaitės vadovas. Vilnius: Alma littera.

R.Žukauskienė (1996). Raidos psichologija. Vilnius.

Markauskienė N. ( 2002 ). Sveika vaikų mityba. Vilnius.

Stukas G. (1999). Sveika mityba. Vilnius

Austrauskaitė A., Bartkevičiūtė R. ( 2000 ). Sveika mityba. Jodo trūkumas. Vilnius.

Ožeraitienė V. ( 2003 ). Vaikas turi valgyti įvairų maistą. Šeimos sveikata. Kaunas.

Žilinskienė E., Gudžinskienė V. (2003). Gyvensena ir sveikata. Vilnius

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (2008). Socialinio pedagogo rengimo standartas. Vilnius.

Medicinos enciklopedija. ( 1995 ). II dalis. Vilnius.

Sveikatos enciklopedija (2003). Vilnius

V. Rimšaitė (2004) Valgymo sutrikimai Lietuvoje: liga ar kaprizas? Psichologija tau Nr.3

Poviliūnienė V. ( 1999 ). Apie valgymo sutrikimus. Sveikata. Kaunas. N r. 4.

Petraitienė B. ( 2004 ). Kas serga anoreksija ir bulimija. Šeimos sveikata. Vilnius. N r. 6.

Žiemytė I. ( 2003 ). Apie nutukimą ir sveikos mitybos įpročius. Vakarų ekspresas. Nr. 7.

Kiguolienė V. (2009). Bulimija ir anoreksija- vidinės nedarnos požymis. Mūsų žodis.

Padelskienė E. (2009). Psichologiniai valgymo sutrikimų ypatumai paauglystėje. Gyvenimas.

Trinkūnaitė S. (2006). Siekis sulieknėti paauglėms gali būti pražūtingas. Lietuvos rytas.

www.valgymosutrikimai.lt

www.anoreksija.lt

www.dieta.lt

www.smm.lt

www.vilnius.vvspt.lt

www.sveikas.lt

www.medicine.lt

SANTRAUKA

Baigiamasis darbas

Valgymo sutrikimai paauglystėje ir jų prevencija

Jurgita Gruodytė

Baigiamajame darbe analizuojamavalgymo sutrikimai ir jų prevencija. Darbo tikslas- analizuoti valgymo sutrikimus paauglystėje ir jų prevencija. Siekiant tikslo buvo iškelti šie uždaviniai: analizuoti naujausią mokslinę, metodinę literatūrą šia tema, tirti vyresniųjų klasių mokinių žinias apie valgymo sutrikimus, tirti tėvų požiūrį į paauglių mitybą ir tirti ar sudarytos sąlygos vaikų mitybai mokykloje. Iškelta hipotezė- paauglių žinių lygis apie valgymo sutrikimus yra nepakankamas. Analizuojant naujausią mokslinę, metodinę literatūrą paaiškėjo, jog valgymo sutrikimai lydėjo visuomenę nuo neatmenamų laikų. Šiais laikais valgymo sutrikimų problema yra taip pat opi. Šie susirgimai dažnai pasireiškia paauglėms merginoms, kadangi paauglystės amžiuje vyksta daug pokyčių ir paauglės yra daugiau pažeidžiamos. Norint užkirsti kelią šiems sutrikimams reikia, kad visa aplinka supanti paauglius veiktų vieningai. Tiek namie, tiek mokykloje butų skiepijami sveikos mitybos principai, kalbama apie valgymo sutrikimus ir jų pasekmes. Atliekant tyrimus buvo naudojami šie tyrimo metodai: anketinė apklausa, struktūruotas interviu, meniu analizė. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad paauglių žinios apie valgymo sutrikimus yra pakankamai geros, tačiau jie norėtų žinoti dar daugiau. Tėvai turi didelę įtaką formuojant paauglių mityba, tačiau atlikti tyrimai parodė, kad tėvai nelabai domisi ką ir kaip valgo jų vaikai. Įtakos paauglių mitybai turi taip pat mokykla. Išanalizavus mokyklos meniu, kuris yra organizuojamas pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo ir nustatyta tvarka suderintas su visuomenės sveikatos centru apskrityje, matoma, kad mokiniai mokykloje valgo subalansuota ir įvairųmaistą.

Hipotezė- paauglių žinios apie valgymo sutrikimus yra nepakankamos, pasitvirtino iš dalies.

Reikšminiai žodžiai:

Nervinė anoreksija, nervinė bulimija, pastovus persivalgymas, sveikos mitybos taisyklės.

S U M M A R Y

Final work

Eating disorders in adolescence and their prevention

Jurgita Gruodytė

The final work analyses eating disorders and their prevention. The objective of the work is to analyze eating disorders in adolescence and their prevention. To achieve the objective the following tasks were raised: to analyze the latest scientific and methodological literature on this topic, to investigate higher grade school learners’ knowledge about eating disorders, to analyze parental attitudes to adolescent nutrition and investigate whether conditions for good children’s nutrition at school have been facilitated.

The hypothesis was raised: the adolescents’ level of knowledge about eating disorders is inadequate. Analysis of recent scientific and methodological literature has shown that eating disorders have been accompanying the society since old times. Nowadays, the problem of eating disorders is also acute. These disorders often affect adolescent girls, since adolescence involves a lot of changes and teenager girls are more vulnerable. To prevent these problems requires it is necessary that the entire environment surrounding adolescents acts unanimously. Both at home and at school the principles of a healthy diet, concerns about eating disorders and their consequences must be known and explained.

In the study I used the following research methods: a questionnaire survey, structured interview, analysis of the menu. The survey found that teen knowledge about eating disorders are good enough, but they would like to know more. Parents have a significant influence on the formation of the adolescent diet, but studies have shown that parents are not very interested in what and how their children eat. School influences adolescent nutrition as well. An analysis of school menus, which are organized according to menus approved by the school principal and by public health centers in the county according to applied procedures, it appears that school pupils are eating a balanced and varied diet.

The hypothesis that adolescent knowledge about eating disorders is inadequate was partly confirmed.

Key words: Anorexia nervosa, bulimia nervosa, regular surfeit, healthy nutrition rules.

PRIEDAI

PRIEDAS

Anketa

Šios anketos tikslas išsiaiškinti paauglių merginų žinias apie valgymo sutrikimus. Anketa sudarė Vilniaus kolegijos 4 kurso studentė Jurgita Gruodytė.

Iš anksto ačiū už atsakymus.

Kokias žinote valgymo sutrikimų rūšis?

nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją ir persivalgymo sutrikimą;

nervinę anoreksiją ir nervinę bulimiją;

persivalgymo sutrikimą;

nežino.

Ką reiškia sąvoka nervinė anoreksija?

sutrikimas kai žmogus sąmoningai sumažina ir / ar palaiko mažą kūno svorį;

sutrikimas kai žmogus nesąmoningai sumažina ir / ar palaiko mažą kūno svorį.

Ką reiškia sąvoka nervinė bulimija?

tai sutrikimas, pasireiškiantis pakartotiniais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio;

tai sutrikimas, pasireiškiantis nevalgymo priepuoliais ir nesirūpinimu dėl kūno svorio.

Ką reiškia sąvoka persivalgymo sutrikimas?

tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo epizodais;

tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniu nevalgymu.

Kokius žinote nervinės anoreksijos požymius?(pažymėti ne mažiau kai du Jūsų nuomone teisingus variantus):

mėnesinių dingimas;

ryškus svorio kritimas;

domėjimasis maistu ir kalorijomis;

alkio neigimas.

Kokius žinote nervinės bulimijos požymius? (pažymėti ne mažiau kai du Jūsų nuomone teisingus variantus):

nuolatiniai persivalgymo epizodai;

po valgio sąmojingai sukeltas vėmimas;

pastovus vidurius laisvinančių preparatų vartojimas;

vaistų slopinančių apetitą vartojimas.

Kokias žinote pasekmes gręsiančias sergant valgymo sutrikimais?

nevaisingumas;

alpimas;

nuovargis;

bendras silpnumo jausmas;

nežinau.

Ar valgymo sutrikimai gali būti mirties priežastimi?

taip;

ne.

Kokias žinote valgymo sutrikimų priežastis?

savęs nevertinimas, neteisingas savo kūno formų suvokimas, sutrikęs santykis su aplinka ir žmonėmis;

vidinis savęs nevertinimas.

Kokius žinote būdus svoriui mažinti?

badaujant, sportuojant arba naudojant vaistus slopinančius apetitą;

besaikis sportavimas;

nežinau.

Žinių apie valgymo sutrikimus šaltiniai?

iš draugų;

iš žiniasklaidos;

iš tėvų, mokytojų ir gydytojų.

Jūsų nuomone kas dažniau serga valgymo sutrikimais?

moterys;

moterys ir vyrai vienodai;

nežinau.

Jūsų nuomone koks valgymo sutrikimais sergančių žmonių amžius?

14 – 18 m.;

19 – 25m.;

daugiau, kaip 25m.

Ar esate bendravę su valgymo sutrikimais sergančiais asmenimis?

ne;

taip;

sergu (sirgau) pats.

Kokie pavojai gresia laikantis dietų?

susirgti valgymo sutrikimais;

susirgti kita lėtine liga;

pavojaus nekyla.

Koks Jūsų nuomone pagrindinis veiksnys, įtakojantis valgymo sutrikimus?

psichologiniai veiksniai;

organizmo funkcijų sutrikimai;

abu veiksniai įtakoja.

Kokiapagrindinė aplinkybė, skatina žmones lieknėti?

svoris kenkia sveikatai;

siekis tapti estetiškai patrauklesne aplinkiniams;

didesnė pasiūla stilingų ir madingų drabužių.

Kaip vertinate dabartinį savo svorį?

patenkinti;

nekontroliuojate;

per didelis;

pasikliaujate draugų, aplinkinių pastebėjimais.

Ar laikėtės liekninančių dietų?

taip;

ne.

Ar Jums reikia informacijos apie valgymo sutrikimus?

taip;

ne;

neįdomu.

Koks Jūsų amžius?

16 metų;

17 metų;

18 metų;

19 metų.

Nurodykite savo svorį ir ūgį tam, kad galima būtų apskaičiuoti KMI:

svoris ………………….;

ūgis …………………..

2.PRIEDAS

Anketa

Šios anketos tikslas ištirti tėvų požiūrį į vaikų mitybą. Anketa sudarė Vilniaus kolegijos 4 kurso studentė Jurgita Gruodytė.

Iš anksto ačiū už atsakymus.

Kaip dažnai per dieną valgo Jūsų vaikas?

2 kartus;

3 kartus;

4 kartus;

5 kartus;

daugiau nei 5 kartus.

Ar Jūsų vaikai pusryčiauja?

taip;

ne.

Kaip valgo Jūsų vaikai mokykloje?

mokyklos valgykloje;

nesidomėjau;

pietūs iš namų;

nusiperka parduotuvėje.

Jūsų nuomone ar maistas mokyklos valgykloje kokybiškas?

kokybiškas;

nekokybiškas;

nežinau.

Kiek vaisių ir daržovių kiekį suvartoja per dieną Jūsų vaikas?

mažiau negu 2;

daugiau negu 2;

daugiau negu 4;

daugiau negu 6.

Kokius gėrimus geria Jūsų vaikai?

gazuotus gėrimus;

sultys;

pieno gėrimai;

geriamasis vanduo;

arbata;

kava.

Kur dažniausiai valgo Jūsų vaikai namuose?

prie pietų stalo;

prie kompiuterio;

prie televizoriaus.

Ar maistas kurį valgote namuose yra įvairus?

taip;

ne.

Ar kalbatės šeimojeapie sveiką mitybą?

taip;

ne.

Ar Jūsų vaikai turi problemų dėl virškinimo?

taip;

ne.

Kokia nuomonė apie Jūsų vaikų svorį?

per mažas;

normalus;

viršsvoris.

3. PRIEDAS

Klausimai pateikti interviu metu:

Kaip prasidėjo Tavo susirgimas?

Ar Tau patiko kaip kinta Tavo kūnas?

Ar aplinkiniai nematė Tavo kūno pokyčio?

Kaip išaiškėjo, kad Tu sergi valgymo sutrikimu?

Ką patartum merginom, kurios pajuto pirmuosius valgymo sutrikimo simptomus

4.PRIEDAS

Mokyklos valgiaraštis

Pirmadienis

Pupelių sriuba su bulvėmis- 250 g

Jautienos guliašas- 50 g-75 g

Bulvių košė- 150 g

Kopūstų salotos su aliejumi- 100 g

Duona- 80 g

Obuolių kompotas- 200 g

Apelsinai- 200 g

Pietų energetinė vertė:

Baltymai- 26,57 g

Riebalai- 31,53 g

Angliavandeniai- 144 g

Energetinė vertė- 920,38 kcal

Antradienis

Pieniška ryžių sriuba- 250 g

Maltinis „Dubysa“ su garnyru- 100 g- 15 g

Bulvių košė- 100 g

Pikantiškos salotos- 100 g

Duona- 30 g

Gėrimas „Raselė“- 200 g

Obuoliai- 190 g

Pietų energetinė vertė:

Baltymai- 31,645 g

Riebalai- 46,258 g

Angliavandeniai- 99,736 g

Energetinė vertė- 940,795 kcal

Trečiadienis

Barščių sriuba su bulvėmis- 250 g- 8 g

Vištienos maltinis su garnyru- 100 g- 5 g

Ryžių košė- 100 g

Morkų salotos- 100 g

Duona- 80 g

Obuolių sultys- 200 g

Apelsinai – 150 g

Pietų energetinė vertė:

Baltymai- 23,885 g

Riebalai- 36,07 g

Angliavandeniai- 142,53 g

Energetinė vertė- 947,25 kcal

Ketvirtadienis

Agurkinė sriuba- 250 g- 8 g

Kotletas „Beržas“ su garnyru- 100 g- 15 g

Bulvių košė- 100 g

Švieži pomidorai- 70 g

Duona- 80 g

Multivitaminų sultys- 200 g

Obuoliai- 170 g

Pietų energetinė vertė:

Baltymai- 25,17 g

Riebalai- 45,12 g

Angliavandeniai- 104,81 g

Energetinė vertė- 909,48 kcal

Penktadienis

Pieniška perlinių kruopų sriuba- 250 g

Žuvies šnicelis- 75 g

Bulvių košė- 100 g

Daržovių mišrainė- 100 g

Duona- 40 g

Multivitaminų sultys- 200 g

Bananai- 180 g

Pietų energetinė vertė:

Baltymai- 23,795 g

Riebalai- 29,73 g

Angliavandeniai- 125,575 g

Energetinė vertė- 828,95 kcal

53