VAIKAI, TĖVAI IR PEDAGOGAI SVEIKATOS IR FIZINIO UGDYMO PROGRAMOJE

Lietuvai žengiant demokratijos keliu ir tapus atvirai pasauliui, šiuolaikiniam jaunimui atsiveria daugybė galimybių panaudoti savo gebėjimus ir sukauptas žinias. Kita vertus, šaliai pereinant į rinkos ekonomiką, iškyla tam nepasirengusio žmogaus problema. T.y. nesugebėjimas integruotis ir keistis kartu su visuomene. Dažnai šis nepasirengimas atneša skaudžias pasekmes: asmenybės degradaciją, alkoholizmą ar narkomaniją. Akivaizdu, kad tampa būtinybė ugdyti išsilavinusius piliečius, gyvensiančius postmoderniame pasaulyje, turinčius ne tik, patirties ir įgūdžių, bet ir gebėjimų rasti sau tinkamą veiklą intensyviame gyvenime. Todėl svarbu telkti dėmesį ne tik į vaiko protinį lavinimą, bet lavinti jausmus, ugdyti valią, lavinti kūną, ugdyti vertybines nuostatas. Tik visuma įgalina žmogų kryptingai veikti, būti kompetentingu kurioje nors srityje
Čia ypač svarbus vaidmuo tenka šeimai. Nuo pat atsiradimo šeima buvo žmonijos kultūrinių ir dvasinių vertybių, žmogaus psichologinės kultūros puoselėtoja ir skleidėja. Iš jos visada sėmėsi įkvėpimo žymūs žmonės. Kaip teigia Miškinis ( 2003 ), visuomenė ir valstybė yra tokia, kokia yra šeima. Šeimoje atsinaujina visuomenė, ugdoma jos pamaina, išsaugomas tautos identitetas.
Į pagalbą šeimai ateina švietimo sistema, jungianti visas lavinimo ir auuklėjimo institucijas: ikimokyklines įstaigas, bendrojo ir profesinio lavinimo įstaigas, specialiąsias (muzikos, sporto, pagalbines ir kt.). užmokyklines įstaigas, aukštąsias mokyklas.
Ikimokyklinis amžius – laikotarpis, kai padedami fizinės, psichinės ir moralinės sveikatos pamatai, t.y. asmenybės pamatai. Mokslininkų manymu, (Rauckis, Drungilienė, 2003) žmogaus sveikatą lemia: paveldėjimas (1

10-15 proc.), sveikatos apsauga (8 – 10 proc), aplinka (30 – 40 proc.), gyvensena ( 40 – 60 proc.)
Ikimokyklinukas pats sau negali susikurti nei aplinkos, nei gyvenimo sąlygų. Tai už jį padaro šeima, ugdymo institucija. Šių dviejų pačių svarbiausių mažo vaiko gyvenime ugdytojų sąveika lemia jo gyvenimą ateityje. Taigi jų moralinis tikslas, kaip teigia Fullan (1998), ugdyti piliečius, galinčius produktyviai gyventi ir dirbti dinamiškoje ir vis sudėtingesnėje visuomenėje.
Šio tyrimo tikslas:
Atskleisti šeimos ir ikimokyklinių įstaigų pedagogų sąveiką vaiko sveikatos kompetencijos tobulinimo aspektu bei ištirti šios sąveikos raišką realizuojant vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo programą
Pirmajame darbo skyriuje sprendžiamas uždavinys ar ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio anžiaus vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo programos padeda plėtoti vaiko sveikatos kompetenciją. Atlikta mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, jog valstybinės vaikų ugdymo programos labai išsamiai nurodo vaikų sveikatos irr fizinio ugdymo tikslus bei uždavinius, apibrėžia vertybines nuostatas.ir yra prielaida ikimokyklinio ir jaunesniojo amžiaus vaikų sveikatos saugojimo kompetencijai ugdyti. Tačiau programų realizavimo sėkmė priklauso ir nuo žmogiškojo veiksnio – šeimos, pedagogų, todėl pirmojo darbo skyriaus antrasis poskyris yra skirtas šeimai kaip pagrindiniam vaiko sveikatos kompetencijos formavimąsi lemiančiam veiksniui aptarti. Atliktų tyrimų metaanalizė ir mokslinės literatūros analizė parodė, jog šeima yra pagrindinė aplinka, formuojanti vaiko sveikatos kompetenciją, tačiau dabartinėmis sąlygomis šeimoms kyla vis daugiau problemų ugdant vaikus, todėl institucinis ugdymas turi pa
adėti šeimai, vystydamas ir plėtodamas jos edukacinę kultūrą.
Trečiajame poskyryje aptariamas pedagogų vaidmuo vaiko sveikatos ir fizinio ugdymo programų realizavime. Analizuojant mokslinę literatūrą, matome, kad pedagogo kompetencija yra lemiamas sėkmės veiksnys, realizuojant vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo programas ikimokyklinėje įstaigoje. Taip pat labai svarbu kokiomis vertybėmis remiantis konstruojamas ugdymo turinys konkrečioje ugdymo institucijoje Ryšių su visuomene palaikymas ir darbas su šeima taip pat yra labai svarbu, nes ugdymo institucija turi būti atvira aplinkai, įtakoti teigiamus jos pokyčius: niekada sveikata netaps visuomenės vertybe, jei ugdymo institucija, propaguojanti šią vertybę, bus uždara nuo visuomenės.
Antrasis skyrius skirtas empyrinio tyrimo analizei. Anketinės apklausos būdu lopšelyje – darželyje buvo tiriama pedagogų ir tėvų nuomonė apie vaiko sveikatos kompetencijos ugdymo veiksnius. Tyrimas padėjo nustatyti, kad svarbiausia ugdant vaiko sveikatos kompetenciją yra tėvų ir pedagogų saveika, pedagogų kompetencija ir šeimos bei ugdymo institucijos vertybės

Leave a Comment