TURINYS
SANTRAUKA………………………………………………………….…………………………………………………….3ĮVADAS 41. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGA TEORINIUASPEKTU 61.1 Paauglio psichologinė charakteristika 61.2 Paauglių elgesio ydų atsiradimo priežastys 71.2.1 Elgesio yda – melas 81.2.2 Smurtas ir šiurkštus elgesys 101.2.3 Egoizmas 111.2.4 Keiksmažodžiai 121.2.5 Agresyvumo pasireiškimas mokykloje 121.2.6 Tingėjimas kaip elgesio yda 141.2.7 Pavydas 142. TYRIMAS 152.1. Tyrimo metodika 152.2 Paauglių nuomonė apie elgesio ydas pasireiškiančias mokykloje 16IŠVADOS 26LITERATŪRA 27 ĮVADASPaauglystė – tai toks laikotarpis, kai jaunuolis gali pradėtimaištauti, elgtis šiurkščiai, agresyviai. Šitokiam elgesio pasikeitimuinegalima kaltinti vien bendraamžių, tam įtakos turi ir tėvu auklėjimas,taip pat ir mokykla, kur paauglys praleidžia daugiau laiko nei namie.Netinkamas tėvu pavyzdys, dėmesio stoka, paauglystėje turi didelę reikšmę.Tai ko jis negauna namie, gauna mokykloje savo draugų rate ir nuo tų draugųpriklauso ar paauglys linksta į nusikaltimus, šiurkštumą, agresiją, arpasineria į mokslus ir stengiasi savo tėvams įrodyti, kad yra suaugęs irsavo ateitimi rūpinasi pats. Temos aktualumas: paauglių elgesio ydos mūsų visuomenėje gyvaiaptarinėjama tema. Nuo pat senų laikų žmonės meluoja, šiurkščiai elgiasi,yra egoistai, tingi, pavydi vieni kitiems. Ši problema yra išlikusi ikimūsų dienų, paaugliai vieni kitiems meluoja, pavydi, tingi. Tai vadinamaelgesio yda. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000) yda apibūdinama kaip„bloga ypatybė, kliauda, trūkumas.“ Pasak K. Miškinį (2000), ydos yrabūdingos tiek pavieniams žmonėms, tiek grupėms ar kolektyvams. Mokyklojeelgesio ydos yra ypač dažnai pasireiškiantis reiškinys. Kadangi mokyklojemokosi daug paauglių ir visi yra skirtingų charakterių, norų, požiūrių įgyvenimą, tad kiekvienas turi savo ydas, kuriuos vieniems pasireiškiadaugiau, o kitiems mažiau. Ši tema pasirinkau, todėl, kad šiuolaikinėje mokykloje ji yra ypačaktuali. Paaugliai mėgdžioja suaugusius, vienas kitą ir mano, kad tai yrapriimtina visuomenėje ir tuo nori parodyti, kad jie jau nebėra vaikai, kadjie jau suaugę ir nori kuo greičiau būti pripažintais suaugusiųjųpasaulyje. Tačiau to pripažinimo paaugliai siekia skirtingai. Anot Gage N.L. Berliner (1994), asmenybės sąvokos pagrindas – elgesys. Mes matome tikelgesį. Kai kalbama apie skirtingas mūsų elgesio rūšis, sukuriame jųpavadinimus: agresyvus, šiurkštus, egoistas, melagis, dažnai yra vartojamitie patys žodžiai, kuriuos vartojame asmenybės apibūdinimui. Problemas: Šios temos problematiškumą lemia tai, kad šiuolaikinėjevisuomenėje ypač sparčiai plinta įvairios elgesio ydos, jas reikia šalinti.Tačiau labai svarbu kiekvieną elgesio ydą pastebėti ankstyvoje stadijoje –kai tik yra prasidėjusi. Elgesio ydos dažniausiai prasideda ankstyvojevaikystėje, o tęsiasi ir plėtojasi paauglystėje. Šias ydas turi pastebėtine tik tėvai, bet ir mokytojai. Dauguma paauglių mokykloje elgiasi visiškaikitaip nei namie, yra šiurkštesni, stengiasi įrodyti vienas kitam, kad yrastiprūs, nuo niekieno nepriklausomi ir gali daryti ką nori. Todėl tokiaselgesio ydas kaip šiurkštumas, agresyvumas, melavimas, egoizmas, pirmidažniausiai pastebi mokytojai. Tai pastebėjus reikia nedelsiant praneštisocialiniam pedagogui ir paaiškinti kokios problemos kyla su vienu ar kitupaaugliu. Surinkęs kuo daugiau informacijos,
socialinis pedagogas kartu su mokytojais ir tėvais bando išsiaiškinti, dėlkokų priežasčių paauglio elgesys yra neprognozuojamas. Paauglių elgesio ydas plačiai nagrinėjo I. Atutienė, K. Miškinis, D.Gailienė ir kt. Darbo tikslas: Ištirti paauglių elgesio ydų raiškos ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti mokinių elgesio ydų pasireiškimą mokykloje teoriniu aspektu.2. Išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimo priežastis. 3. Nustatyti būdingiausias elgesio ydas paauglystės laikotarpyje. 4. Ištirti elgesio ydų pasireiškimo galimybes. Tyrimo objektas: paauglio elgesio ydų raiška mokykloje. Kontingentas: Klaipėdos miesto savivaldybės 8 – 10 klasių mokiniai.
Tyrimo metodai:mokslinės literatūros analizė; anketine apklausa. Darbo eiga: Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyjeanalizuojama teorija ir aptariamos svarbiausios mokinių elgesio ydos.Antrojoje dalyje atliktas tyrimas. Profesinės kompetencijos: • Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui • Organizuoti visuomenės švietimą, siekiant išvengti neigiamų socialinių pedagoginių reiškinių. • Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą. • Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis. • Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką. • Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.
1. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGATEORINIU ASPEKTU
1.1 PAAUGLIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKA
Paauglystė, kaip teigia D.Gailienė(2002), – sudėtingas periodas netik patiems paaugliams, bet ir aplinkiniams – tėvams, mokytojams, kitiemsasmenims. Paauglystės amžius – pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visųamžiaus tarpsnių. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metuvyksta savotiškas virsmas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą, išnebrandumo į brandą. Šiuo periodu vyksta visapusiškas paauglio vystymasis, apimantis
anatominius -fiziologinius, intelektualinius pokyčius, paauglio požiūrių įįvairius reiškinius formavimąsi (Leliūgienė I., 2003). Šiuo laikotarpiu prasideda didelės socialinės ir psichologinėspermainos, kurios paprastai sutampa su audringu fiziologiniu vystymusi.Kalbėdami apie paauglystę psichologai neretai šį amžiaus tarpsnį vadinakriziniu. Tai susiję su paauglio psichikos vystymosi netolygumais:paaugliui labai svarbu išreikšti save, atskleisti savo individualybę, tuotarpu charakterio bruožai, leidžiantys tą individualybę realizuoti dar tikformuojasi (R.Želvys, 1994). Kaip pastebi L.Jovaiša(1993), santykiuose su pačiu savimi paauglysyra susidomėjęs savo asmenybe. Jis greitai reaguoja į jo adresu pasakytusneigiamus žodžius. Egocentrizmas būdingas ir mąstymui: jis nori būtidėmesio centre, grožisi savimi, save įsimyli. Jautrumas savo atžvilgiu rodopakilusį emocionalumą. Emocingai vertinami įvykiai. Proto sprendimai išesmės grindžiami emocijomis. Emocijų įtaka sprendimams veda priemaksimalizmo – viskas vertinama aukščiausių reikalavimų pagrindu. Elkinds teigia, kad paauglys dažnai susikuria įsivaizduojamąauditoriją, kai svarsto, kaip aplinkiniai galėtų reaguoti į jo išvaizdą irelgesį. Ta įsivaizduojama publika atspindi paauglio tikėjimą tuo, kadaplinkiniai žmonės yra taip susidomėję jo išvaizda, kritiškai vertina joelgesį kaip jis pats. Paauglys būdamas tarp kitų žmonių, elgiasi taip pat,tarsi būtų aktorius vaidinantis scenoje, o visi kiti labai juo susidomėjęžiūrovai. Jauni žmonės, yra pernelyg susirūpinę tuo, ką mano kiti apie juos(R.Žukauskienė, 2001). To pasėkoje, jei paauglys atsiranda kompanijoje,kuri linkusi į smurtą, šiurkštumą, apgaudinėjimą nenorėdamas išsiskirtistengiasi įsilieti į jų būrį pamėgdžiodamas jų elgesį. Anot Černiaus(1992), paaugliams svarbiausias yra savo vertybių išaukštinimas,pasididžiavimas savo laimėjimais, savo darbu, ir artimų santykių subendraamžiais užmezgimas.Suaugusiųjų moralės normas paauglys supranta bendraudamas būtent subendraamžiais draugais. Susidraugauti pi…rmiausia padeda panašūs interesaiir veikla. Silpnesnės valios paauglys greičiau “užsikrečia” vienmečiointeresais. Jų draugystė labai emocionali, kupina išgyvenimų, o santykiųnutraukimas jiems itin skaudus (A.Petrulytė, 2003). Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradedasparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamųvaidmenų prisiėmimas, kt. Labai tikėtina, kad šiame procese galipasitaikyti įvairių elgesio defektų, įtakojančių deviantiškos asmenybėssusiformavimą. Todėl verta aptarti tam tikrus dėsningumus, kuriuos patiriapaaugliai šiame vystymosi tarpsnyje (Leliūgienė I., 2003).
1.2 PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ ATSIRADIMO PRIEŽASTYS
Žalingus įpročius skatina įvairūs socialiniai – psichologiniaiveiksniai. Psichologines – socialines problemas sudaro brandumas, t.y.netinkama emocinė ir socialinė reakcija į savo amžių, savęs iškėlimas kaipišskirtinis dėmesys sau, netolerantiškumas, netinkama savęs kontrolė,vadovavimas bet kokiam netinkamam elgesiui kaip žiaurumas irnegailestingumas, konfliktavimas, emocinės reakcijos: niūrumas, greitaiverkiama ir juokiamasi, emocinis nerimas, kuris pasižymi pastovia įtampa,baime, apatija, perdėtu kaltės jausmu, fobija bei moralinis vystymasis kaipnesugebėjimas atskirti tiesos nuo melo, taisyklių ignoravimas ir svetimoskaltės ir gėdos jausmas (Atutienė I., 1997). Paauglių elgesio ydų atsiradimui, labai didžiulę reikšmę turivaikystėje patirtas netinkamas suaugusiųjų elgesys. Kai šeimoje ar tarpartimų draugų yra melagių, keikūnų, egoistų vaiko sąmonėje iš maženssusidaro teigiamas jų vertinimas. Jei vaikas nuo pat mažens matosuaugusiųjų elgesio ydas tai jos vaikui tampa natūraliu suaugusio žmogauselgesiu, rodančiu vyriškumą, savarankiškumą, nepriklausomumą. Paauglystėješi nuostata lemia pasirenkamą elgesio kryptį: tapdamas saugesnis, bręsdamaspaauglys ne sąmoningai renkasi melą, šiurkštumą, egoizmą, kaip savigynosginklą. Neigiami įpročiai greičiau „prikimba” nedarnioje šeimoje, kuriojebaramasi, pešamasi, keikiamasi, paauglys paliekamas vienas ir niekasnekontroliuoja jo elgesio (Miškinis K., 2000). Moralinį imunitetą neigiamiems gyvenimo reiškiniams gali išugdytitik šeima ir tik tada, kai joje tinkamai auklėjama. Tėvų reikalavimai turibūti apibrėžti, reakcija į vaiko elgesį aiški ir nedviprasmiška. Svarbusgero auklėjimo požymis yra išugdytas kritiškas vaiko požiūris į elgesioydas (Miškinis K., 2000). Kaip jau buvo minėta elgesio ydų atsiradimui turi ir bendraamžiųelgesys. Paaugliui, svarbu bendrauti su tokiais, kaip jis pats, jais sekti,būti įvertintam ir pripažintam. Norėdamas
įsitvirtinti tam tikroje grupėje ir bendrauti su jos nariais, paauglysbesąlygiškai perima ir jų elgesio normas. Noras pritapti dažnai yrastipresnis už turėtą neigiamą požiūrį į ydingus įpročius. Taip elgesio ydos(melas, šiurkštumas, agresyvumas, tingėjimas, keikimasis ir kt.) virstaviena iš priemonių įsilieti į grupę (Miškinis K., 2000). Paauglių elgesio ydoms atsirasti įtakos turi ir per televizijąrodomi filmai apie karą, dvikovas, laidos kuriose rodomas smurtas (pvz.,
boksas, kikboksas ir t.t.). Pasitaiko atvejų, kai paauglio elgesiui didelęįtaką turi ir žiniasklaida (pvz., paauglio idealas (aktorius ar kokssportininkas) pradėjo vartoti narkotikus, sukėlė kavinėje muštynes ir pan.seka jų pavyzdžiu)…. 1.2.1 Elgesio yda – melasMelas, anot K. Miškinio(1993) yra sąmoningai pasakyta netiesa. Tailabiausiai paplitusi yda. Daugkartinis melas virsta įpročiu, žmogauscharakterio savybe – melagingumu. Daugkartinis melas virsta žmogauscharakterio savybe. Jam artimas veidmainiškumas, klastingumas,dviveidiškumas. Melas – sunki yda, rodanti žmogaus dvasinę menkystę ir žemąsavigarbą. Jis pakerta tarpusavio pasitikėjimą, skleidžia įtarumą, trukdobendrauti, ardo draugystę. Paauglio prisirišimas prie tėvų pereina į jau nekartą suvoktą savosios laisvės ir melu įgytos savisaugos džiaugsmą. Melas – aplinkos poveikio ir auklėjimo padarinys, o ne įgimtasavybė. Meluodamas paauglys iškreipia tiesą, tačiau ne kiekvienas josiškreipimas yra smerktinas. Jeigu paauglys tai daro neturėdamas blogųmotyvų, tokį melą reikia suprasti ir tinkamai reaguoti (Miškinis K., 2000). Diplomatiškas melas yra sąmoningas tiesos nutylėjimas arba josiškraipymas, turint tikslą palankiai nusakyti įvykius, išlaikyti paslaptįarba padėti kam: broliui, sesei, draugui. Pavyzdžiui, klausiamas vaikasatsako nematęs, kaip susižeidė draugas (nors drauge žaidė) tik todėl, kadnereikėtų pasakyti, jog draugas lipo į medį (Miškinis K., 2000). Mokykloje paaugliai dažniausiai meluoja, norėdami išgelbėti draugą,klasę nuo barimo ar bausmės, ir prisiima kaltę: prisipažįsta išmušę langą,paėmę ką nors, organizavę pabėgimą iš pamokų, susižeidęs pats ir pan. Suherojišku melu dažnai susiduriame mokykloje – paaugliai meluoja norėdamiapsaugoti tėvus nuo gėdos. Fr. V. Fiorsteris šį melą vadino herojišku melu,nekalčiausia neteisėtumo forma (Miškinis K., 2000). Pagyrūnišku melu norima išaukštinti save, pasipuikuoti prieš kitus.Antai paauglys giriasi perplaukęs Nemuną, nugalėjęs gerokai stipresnį užsave ar atlikęs kokį kitą „žygdarbį” (Miškinis K., 2000). Paaugliai ima laikytis principo, esą tiesą reikia sakyti tikdraugams, mylimiems bei artimiems žmonėms, o svetimiems, priešininkamsgalima ir net reikia meluoti: pavyzdžiui,kitataučiui parodyti netikslios krypties kelią. Tokio melo paaugliaiišmoksta šeimoje, mokykloje, taip pat būdami bendraamžių tarpe, kuriameprincipinis grupinis melas beveik visada giriamas (Miškinis K., 2000). Egoistinis melas, tai sąmoningas tiesos iškraipymas, siekiantnaudos, norint išvengti bausmės, pakenkti kitam, arba melas iš pavydo.Antai, išmušęs langą, paauglys tvirtina, kad tai padaręs kas kitas; tėvųprašomas parodyti dienoraštį, aiškina, kad jį turi auklėtoja, ir pan. Šitąmelo rūšį ugdo netinkamas tėvų pavyzdys arba žiaurus elgesys su vaikais(Miškinis K., 2000). Melas atsiranda ir ima vešėti, jeigu jam susidaro palanki dirva.Kūdikis negimsta melagis. Pradedama meluoti tam tikromis aplinkybėmis,dažniausiai dėl auklėjimo klaidų. Jeigu tėvų klaidos kartojasi ir jienesiima priemonių melui išgyvendinti, blogybė gali tapti neatskiriamupaauglio charakterio bruožu (Miškinis K.,2000). Kovodami su melo apraiškomis, tėvai bei pedagogai turėtų paisyti šiųreikalavimų : 1. Kova su vaikų melu prasideda nuo savęs, t. y. nuo tėvų,mokytojų. Tėvai patys turi gerbti tiesą, nemeluoti vaikams, mokytojams, omokytojai nemeluoti vaikams. Jeigu tėvai sąmoningai verčia kaltę kitiems,patys atlieka už vaikus namų darbus, teisina be priežasties praleidinėjamaspamokas, rašinėja mokytojams fiktyvius raštelius, tai ir vaikai išmokstameluoti bei apgaudinėti. Negalima vaikams žadėti to, ko nebus Įmanomaištesėti. Kai tėvai taip elgiasi, tai ir vaikai ima gudrauti, slėpti,išsisukinėti, vengti viską pasakyti. Tėvai turi žinoti, kad vaikai labaigerai atsimena jų pažadus (Miškinis K., 1993). Pedagogai negali apgaudinėtivaikų žadėdami nebūtus dalykus, ar dviprasmiškus pasakymus. 2. Kiekvienu atveju reikia nustatyti ir …šalinti vaikų melopriežastis. Tai elementarus, tačiau labai sunkus reikalavimas. Nevykdantjo, neįmanomas vaiko dorovinis tobulėjimas, nes iš melo išsirutulioja kitosydos (Miškinis K., 1993). 3. Negalima vaikų, ypač mažų, griežtai bausti užprasižengimus. Jeigu tėvai labai griežtai baudžia už kiekvieną smulkmeną,vaikus nuo jų pykčio ir galimų bausmių gelbsti melas. Prisipažinti iratsiprašyti bijo, nes žino, kad vis tiek bus griežtai nubausti. Taip vaikasper melą patiria savisaugos džiaugsmą (Miškinis K., 1993). Vaikai rečiaumeluoja, kai pedagogai taktiškai reaguoja į pasakytą netiesą. Jeigu vaikaską padarė ne taip ir prisipažino, pedagogai turi būti atlaidesni — kitaipjis kitą kartą bijos sakyti tiesą. Kartu vaikų melas atspindi ne tiksąmoningą piktavališkumą, bet ir nepatyrimą, nemokėjimą pasirinkti.
4. Reikia padėti vaikams suvokti tiesą. Vaikams reikia kantriai irsantūriai aiškinti, kad negalima meluoti. Taip pat reikia ugdyti vaikųpastabumą, daugiau dėmesio kreipti į aplinkos tikrovės reiškinius, remtiskonkrečiomis situacijomis iš gyvenimo ir knygų (Miškinis K., 1993). 1.2.2 Smurtas ir šiurkštus elgesysSmurtas ir šiurkštus elgesys – neigiamos žmogaus charakteriosavybės, rodančios nepagarbą kitiems žmonėms, pasireiškiančiosatsikalbinėjimu, užgauliojimu, įžeidinėjimu, storžieviškumu, akiplėšiškumu,cinizmu, chuliganizmu. Smurtaujantis vaikas stengiasi prievarta rodytikitiems savo valią ar norus. Šiurkštumas paprastai atskleidžia žmogausvidinio pasaulio skurdumą, dorovinį bukumą, nejautrumą (Miškinis K., 1993). Smurtas, žiaurumas ir prievarta, šiurkštumas nėra naujas reiškinys.Galima pastebėti, kad XXI a. blogas elgesys su paaugliais peržengė visasribas. Mes gyvename tokiame laikmetyje, kurį būtų galima charakterizuotivisuomenės prisotinimu smurtu ir prievarta. Todėl klasės auklėtojas turibūti labai budrus ir laiku pastebėti nuo smurto kenčiančius moksleivius.Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad smurtavimas gali būti nukreiptas ne tikį kitus, bet ir į save, t. y. savigriova. Smurto įvykių analizė rodo, kadtai susiję su pykčiu, kuris ilgai kauptas, neišreikštas arba staiga kilęs (J. Jenkins 1997). Reikia pastebėti, kad vaikai vis dažniau smurtauja irmokykloje, todėl klasės auklėtojas yra atsakingas už kiekvieno vaikogerovę. Kaip pastebi M. Barkauskaitė, įtvirtinant humaniškumo principąugdymo procese klasės vadovas turi rūpintis, kad kiekvienas auklėtinisklasės ar mokyklos bendruomenėje, būrelyje, klube ar komandoje jaustųsireikalingas, vertingas, turintis teises ir už jas atsakingas. Taipgyvenant, veikiant ir tai sąmoningai suvokiant galima tikėtis, kadugdytiniuose formuosis ir įsitvirtins supratimas apie kiekvieno žmogausvertingumą, jo atsakingum ( Barkauskaitė M., 1999). Mokykloje paaugliai ypač elgiasi šiurkščiai su bendraklasiais ir sumokytojais, atsikalbinėja, neklauso, barasi, elgiasi kaip nori. Todėllabai svarbu, kad tėvai nuo pat mažens ugdytų vaikuose pagarbą vyresniemsir bendraamžiams, taip pat pagarbą sau. Kadangi paaugliai mėgdžioja visokįtėvų elgesį, tai iš jų, kurie elgiasi šiurkščiai, galima pasakyti kokiesantykiai yra šeimoje su tėvais. Psichologai (K. Izardas, V. Kruteckis, N. Lukinas) daugeliu tyrimųįrodė, kad šiurkštaus elgesio šaknys glūdi šeimoje, t. y. toje terpėje,kurioje vaikas auga ir auklėjamas. Vaikystėje patirtas šiurkštumas vėliautrukdo suvokti tikrąsias dvasines vertybes, bendrauti su žmonėmis. Taigi,norėdami pakeisti šiurkščių vaikų elgesį, tėvai turi suprasti savo daromasauklėjimo klaidas ir jas šalinti. Be abejo, reikia atsižvelgti į brendimolaikotarpiu padidėjusį vaikų jautrumą, nervingumą (Miškinis K., 2000). 1.2.3 EgoizmasŽmogaus gyvenimo orientacijos principas, kai pirmenybė teikiamaasmeniniams interesams, vadinamas egoizmu (lot. ego – aš). Egoizmas,įsitvirtindamas žmogaus charakteryje, virsta egoistiškumu. Kasdieniniamegyvenime egoistai dažniausiai būna niurgzliai, pavyduoliai, visada kažkuoskundžiasi. Jie žiūri tik sau naudos, nepaiso kitų, net pačių artimiausiųžmonių interesų, bet kokiomis priemonėmis siekia garbės, karjeros,apdovanojimų (Miškinis K., 2002). Egoistas kitam jautrus tik tiek, kiek iš jo laukia naudos. Siekdamassavanaudiškų tikslų, dažnai nesiskaito su priemonėmis, būna savimyla.Egoistui sunku palaikyti gerus, nuoširdžius ryšius su kitais žmonėmis,paprastai jis įtarus, nepatiklus, kitų poelgiuose nuolat ieško slepiamosprasmės (kurios gali ir nebūti). Tai sąlygoja nedraugiškumą, priešiškumą,piktumą, pagiežingumą, kerštingumą ir pavydumą. Egoistas yra geros nuomonėsapie save, jam būdingas neadekvatus savęs vertinimas. Egoizmas iškreipia,žaloja asmenybę, rodo, kad ji ne tik silpna, bet turi ir asocialių bruožų:nemoka bendrauti, padėti kitiems, jų suprasti ir atjausti (Miškinis K.,2002). Norint, kad paauglys nebūtų egoistais reikia iš mažens pratinti jįviskuo dalytis, domėtis kitais žmonėmis ir jiems padėti, atsisakytimalonumų kitų labui. Tėvų įsitikinimas, kad jeigu šeimoje auga keletasvaikų, tai egoizmui tapti nėra sąlygų, yra klaidingas. Viskas priklauso nuoto, ar šeimoje tarp vaikų veši tikra draugystė. Tėvai elgiasi neteisingaimokydami vaiką kitam nieko neduoti, nesidalyti ir pan. J. A. Komenskis buvotokios nuomonės: „Svarbiausia teišmoksta meilės, tebūna greiti dalytis tuo,ką turi, kai reikalo prispaustas kas prašo ir net be prašymo. Tai patikrikščioniškiausia dorybė, kurios pirmų pirmiausia mus moko Kristausdvasia” (Navaitis G., 2002). Egoizmas labai pasireiškia mokykloje, paaugliai meluoja, noriatkreipti dėmesį į save. Dėl panašių priežasčių kyla didžiulės problemostarp mokinių, tarp mokinių ir mokytojų. Pedagogų ir psichologų nuomone, egoizmas išugdomas vaikystėje. Jaumaži vaikai reikalauja, kad juos suptų, imtų ant rankų, duotų patinkamusdaiktus, o negavę verkšlena, trypia kojomis ar rėkia. Daugelis tėvų, ypačmamos, yra įsitikiną, jog mažas vaikas dar „kvailas” ir nieko nesupranta.Iš čia ir prasideda pedagoginės klaidos. Besaikiais bučiniais, saldžiaisepitetais („brangenybė”, „saulutė”, „perlas”, „aukselis”) prasideda vaikokultas šeimoje, o vėliau suveši ir egoizmas. Įžymus pasakų kūrėjas K.Andersenas labai taikliai pasakė apie vieną išpaikintą mergaitę: „Šią jospuikybę išugdė tėvai bučiniais vaikystėje” (Miškinis K., 1994). 1.2.4 KeiksmažodžiaiKeiksmažodžių yra visose kalbose. Keikiamasi, kai norima išreikštinepritarimą, apibarti ką, pašalinti psichinę įtampą arba tiesiog išįpratimo. Daugelio lietuviškų keiksmų pagrindą sudaro šie žodžiai: velnias,rupūžė, gyvatė, perkūnas, žaltys. Keikiant jie apipinami kitais vaizdingaisžodžiais, sukuriami rūstūs, pikti linkėjimai. Vaizdingieji keiksmai padedageriau išreikšti besikeikiančio žmogaus nuotaiką, daro stipresnį įspūdįkeikiamajam (Miškinis K., 1994). Vaikai išmoksta keiktis šeimoje. Nuo pat mažens girdėdami tėvųkeikimąsi vaikai mėgdžioja keikdamiesi mokykloje, bendraamžių būryje. Necenzūrinių žodžių bei posakių vartojimas rodo žmogaus kalbos irmąstymo skurdumą: dėl primityvių minčių, menko žodyno, negebėjimo tvardytissunku įtikinamai ir mandagiai kalbėti, tad keikūnas ima piktžodžiauti. Norsir nešvankūs, keiksmai daro nemažą poveikį ir, be abejonės, neigiamą.Standartinė keiksmažodžių formulė padeda išreikšti primityvias emocijas:pyktį, nuostabą, smerkimą, pavydą (Miškinis K., 2000). Keiksmai yra ne tik užgaulūs, įžūlūs, skurdina, daro lėkštą,nepadorią žmogaus kalbą, trukdo tobulėti kalbai, bet ir skiepija įprotįnesivaržant reikšti emocijas, kliudo ugdyti savitvardą ir santūrumą.Keiksmažodžiai skatina nešvankų cinišką paauglių ir jaunuolių požiūrį įlyčių santykius (Miškinis K., 2000). 1.2.5 Agresyvumo pasireiškimas mokyklojeIš kur kyla agresyvumas, stengiasi išsiaiškinti daugelis autorių.Davido G. Myerso teigimu, remiantis požiūriu, kurį plėtojo ZigmundasFreudas ir gyvūnų elgesio tyrinėtojas Konradas Lorenzas, žmonėms būdingadidžiulė agresijos proveržių galia (Myers D. G., 2000). Kai kuriu tyrinėtoju (R. Prakapas, R. Žukauskienė, )nuomone,agresyvumas ir žiaurumas yra bendro asocialaus, nusikalstamo elgesio dalis.Dėl šios priežasties ateityje šie vaikai bus linkę nusikalsti, ir šisagresyvus elgesys bus perduodamas iš kartos i kartą. Vadinasi, agresijos iržiaurumo priežastys iš esmes tos pačios kaip ir pastovaus ekstremalaus,asocialaus, delinkventiško elgesio. Šių priežasčių gana daug, nusikalstamaskitų šeimos narių elgesys, netinkamas tėvu rūpinimasis vaiku, šeimosstruktūra, vaiko nesėkmes mokykloje. Asocialius elgesio būdus, kuriuišmokstama namie, paauglys pritaiko bendraudamas su kitais. Kaip rašo R. Prakapas vis didėjanti prievarta ir žiaurumasbendruomenėse trikdo ne tik paauglius, bet ir jų tėvus bei pedagogus. Taivisos mokyklos bendruomenes problema. Salia akivaizdžiu asocialiu žiaurumoaktu yra dar daug kitu blogo elgesio apraiškų (pravardžiavimas, tyčiojimas,fizine prievarta). Dideli pavoju kelia psichologine pritarta,pasireiškianti netikėtaagresija ir žiaurumu. Mokykla yra pagrindine socialine institucija, galintipaveikti didžiausios rizikos grupėje esančius paauglius. Dėl paauglioišgyvento emocinio bendravimo deficito susidaro prilaidos išsivystytinegrįžtamam susvetimėjimui tarp paauglio ir kitu žmonių. Dėl to labiausiaipadidėja priešiškumo bei agresyviu reakcijų pasireiškimo tikimybe(Žukauskienė R., 1988). Agresyvus vaikinai socialine prasme skiriasi nuo savo bendraamžiutuo, kad jie dažniau savo agresija demonstruoja atvira forma, ypač ne namuaplinkoje (sienos subraižymas, plakatu draskymas, medžiu laužymas,irt.t..). Vaikinai taip elgdamiesi mokykloje jaučiasi esą stipresni,galingesni, drąsesni už kitus savo bendraamžius. Labai dažnai agresijamokiniai demonstruoja iš bailumo ir nepasitikėjimo savimi, jie negerbiasavęs ir tokiu būdu tikisi užsitarnauti pagarba. Agresyvaus elgesio priežastys aiškinamos įvairiai. Daugelis mano,kad agresija yra išmoktas fenomenas, kuri pastiprina tėvai, bendraamžiai,žiniasklaida bei kita vaiką supanti aplinka. Jie pabrėžia išmokymo svarbaagresyvaus vaiko elgesio raidai ir teigia, kad agresijos galima išmoktijau ankstyvame amžiuje, o vėliau ji išplečiama ir perkeliama i kitassituacijas. Tyrimais nustatyta, jog vaikai, ikimokykliniame amžiuje taikėinstrumentine arba priešiška agresija bendraudami su kitais šeimos nariais,buvo veikiami suaugusiuoju, kurie patys skatino, modeliavo ir toleravoagresyvu savo vaiku elgėsi. Be to, suaugusieji leido vaikui agresyviaielgtis su kitais vaikais, pirko agresyvius žaislus arba leido su jaisžaisti, leido žiūrėti agresyvias televizijos laidas. Be to, agresyviamelgesiui susiformuoti turi įtakos patirtis, kurią vaikas gavo namie irmokykloje (R. Žukauskienė, 1999). R. Žukauskienė (1999) pastebėjo, jog kai kuriems agresyviems
paaugliams būdingi nepakankamai išsivystę socialiniai įgūdžiai, jienesugeba užmegzti pažinties, artimesnių ryšių, todėl dažnai tampaatstumtaisiais, o tai lemia priešiškų jausmų ir veiksmų atsiradimą, tųatžvilgiu, kurie juos atstumia. Agresyviai besielgiantys mokiniai išsiskiria iš kitų klasės mokiniųtam tikrais jiems būdingais ypatumais. Pasak V. Černiaus (1992), toksmokinys pasižymi šiais elgsenos bruožais:nesutinka su mokytojo ir grupės nutarimais;priekabus, greitai supyksta, dažnai pešasi;pagiežingas, nepaklusnus, paniuręs, erzina suaugusius;ardo klasės darbą, sunkiai sudrausminamas;kiti mokiniai jo vengia;kart…ais naikina aplink save esančius daiktus. 1.2.6 Tingėjimas kaip elgesio ydaVengimas dirbti yra tingėjimas. Darbas taurina žmogų, ugdo jodorovines savybes, o tingėjimas, priešingai, žlugdo. Čekų pedagogas J. A.Komenskis daugiau kaip prieš tris šimtus metų rašė: „Žmogaus sėkmei keliąpastoja baisiai pražūtingas ir siaubą keliantis žvėris – tingumas. Tingumasyra bodėjimasis darbu ir ištižimas. Iš jo kyla: 1) darbo vengimas ir, kurgalima, išsisukinėjimas, 2) atsainus, šaltas, paviršutiniškas nenuoširdusjo atlikimas ir pagaliau 3) atidėliojimas ir metimas jo nebaigus” (MiškinisK., 1993). Per tingėjimą atsiranda daugelis dorovinių ydų — ištižimas,nedrausmingumas, vagiliavimas ir kt.,— kurios savo ruožtu stumia paauglį įnusikaltimus. Visa to pasėkoje atsiranda pamokų praleidinėjimas Tingėjimą, t. y. bodėjimąsi mokymusi, bet kokiu darbu, tik labairetai galima paaiškinti vaiko sveikata. Dažniausiai vaikai pradeda tingėti,jei nuo mažens tėvai neskatina jų veiklumo, nepratina įveikti kliūčių,nežadina domėjimosi buitiniais šeimos reikalais, neugdo įpročio dirbti,nepratina džiaugtis gerai atliktu darbu. Taigi tinginystė – šeimosauklėjimo vaisius (Miškinis K., 1994). Tingėjimą, t. y. bodėjimąsi darbu, mokymusi, tik labai retai galimapaaiškinti paauglio sveikata. Dažniausiai paaugliai pradeda tingėti, jeitėvai iš mažens neskatina jų veiklumo, nepratina įveikti kliūčių, nežadinadomėjimosi buitiniais šeimos reikalais, neugdo įpročio dirbti, nepratinadžiaugtis gerai atliktu darbu (Miškinis K., 1993). 1.2.7 PavydasPavydas — tai kartėlio jausmas dėl pasisekimo gerovės. Vaikai pavydivienas kitam „didesnės” tėvų meilės, žaislų, geresnių pažymių, mokytojųpagyrimų. Pavydėdamas vaikas ima klaidingai žiūrėti į pasaulį: jis tematotai, ką kitas turi, ir nepastebi, ką pats gauna. Pavydas padaro žmogųnelaimingą. Tai bjauri yda, nes ją dažniausiai lydi apkalbos,užgauliojimai, skundimai. „Nėra nė vienos ydos, kuri taip kenktų žmoniųgerovei, kaip pavydas, nes tie, kurie ja užsikrėtė, ne tik patys saveįžeidžia, bet aptemdo ir kitų džiaugsmą” ,— rašė R. Dekartas. Pavydas galiperaugti į atvirą neapykantą žmonėms. Sis neigiamas jausmas dažnaipaskatina žmones net nusikalsti. Jis labai kenkia geriems tarpusaviosantykiams, pasėja įtarumą (Miškinis K. 1993). Vaikai yra emocingi, įtaigūs, todėl ypač jautriai išgyvena pavydojausmą. Mokykloje, kai mokytojai pagiria mokininį, kiti dažnai pavydi,todėl mokytojas turi stengtis pagirti visus mokinius (aišku už pasiektusrezultatus) 2. TYRIMAS 2.1. TYRIMO METODIKATyrimas vyko keturiais etapais:1. Literatūros šaltinių analizė. 2005 nuo rugsėjo 1 d. Šio etapo metu buvo gilinamasi į temą, keliami darbo tikslas iruždaviniai, apsibrėžiamas amžiaus tarpsnis kuris bus tiriamas,analizuojami, kitų šią temą tyrinėjusių autorių požiūriai. 2. Anketos sudarymas 2005 rugsėjo mėn. (Priedas Nr.2). Anketą mokiniams sudaro 16 klausimų. 1, 3 demografiniai klausimai. 2, 4 klausimai skirti išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimopriežastis. 6, 11 anketos klausimai skirti nustatyti būdingiausias elgesio ydas. 5, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16 anketos klausimai skirtiišsiaiškinti elgesio ydų pasireiškimo galimybėms. 3. Tyrimo vykdymas 2005 spalio – lapkričio mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 125 Klaipėdos miesto 8 ir 10 klasiųmokiniai. Apklausta 78 merginos ir 47 vaikinai. 4. Gautų tyrimo duomenų analizė 2005 gruodžio mėn. Analizuojami tyrimo metu gauti duomenys, daromos išvados, joslyginamos su šią temą jau nagrinėjusių autorių mintimis.
2.2 PAAUGLIŲ NUOMONĖ APIE ELGESIO YDAS PASIREIŠKIANČIAS MOKYKLOJE
Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės mokyklose.Tyrimo metu buvo apklausti 125 aštuntų – dešimtų klasių moksleiviai, iš jų74 mergaitės ir 51 berniukai.
1 pav. pateikti tyrimo duomenys, kelių vaikų šeimoje augatiriamieji. [pic] 1 pav. Respondentų šeimoje augančių vaikų skaičius
Kaip parodė tyrimo duomenys, dauguma tiriamųjų (60%) auga šeimoje,kurioje yra du vaikai. Po 20 % tiriamųjų yra vienturčiai arba turi brolį arseserį. 2 pav. matyti, kaip paaugliai sutaria su savo broliais irseserimis. [pic] 2 pav. Respondentų santykiai su broliais ir seserimis
Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 55% tiriamųjų subroliais kartais susipyksta, o 30% santykiai yra geri, 11% santykiai yrablogi, iš to galima teigti, kad ta dalis paauglių gali turėti elgesio ydų. Paauglio elgesiui didelę įtaką turi santykiai su šeimos nariais,
ypač su savo broliais ar seserimis. Juo vaikai geriau sutaria, tuo mažiaukyla konfliktų, pasireiškiančių elgesio ydų.3 pav. matyti, koks yra paauglių mokymosi pažangumas [pic] 3 pav. Paauglių mokymosi pažangumas
Tyrimo metu buvo klausiama, kaip vaikai mokosi. Kaip matyti 3 pav.40% tiriamųjų pažymių vidurkis yra geras, 26% – vidutinis, 20% labai gerai,4 % blogas. Remiantis tyrimo duomenis, galima teigti, kad tie 4% blogaibesimokančių paauglių turi daugiau elgesio ydų. Tai matyti 1 ir 2lentelėje. Šiam klausimui ištirti anketos buvo suskirstyti į tris grupes:kokiomis elgesio ydomis pasireiškia paaugliai tie, kurie be pateisinamospriežasties nepraleidinėja pamokų, kurie praleidžia kartais, kuriepraleidžia 1 – 6 pamokas per savaitę. [pic] 4 pav. Kaip dažnai mokiniai praleidinėja pamokas
4 pav. matyti, kad dauguma tiriamųjų (60%) be pateisinamospriežasties nepraleidinėja pamokų. Tai rodo, kad dauguma vaikų turipareigingumo jausmą ir stengiasi lankyti visas pamokas. Tačiau yra tokiųmokinių, kurie praleidinėja 1 – 6 pamokas per mėnesį (36%). Daugiau 6pamokų per savaitę nepraleidžia nėi vienas paauglys. Kai vaikai nepraleidinėja be pateisinamos priežasties pamokų,vadinasi, jie stengiasi mokytis, ir nebendrauti su tokiais paaugliais,kurie daro blogą įtaką.
1 lentelė. Paaugliai, kurie be pateisinamos priežastiesnepraleidinėja pamokų, savyje mato šias elgesio ydas:| |dažnai |kartais |niekada ||Meluoja |8% |78% …|14% ||Elgiasi agresyviai |4% |12% |84% ||Vartoja |26% |58% |16% ||keiksmažodžius | | | ||Smurtauja |4% |36% |60% ||Elgiasi šiurkščiai |1% |16% |83% ||Elgiasi egoistiškai|39% |48% |13% ||Pavyduliauja |46% |44% |10% ||Tinginiauja |5% |48% |47% |
Tyrimo metu paaiškėjo, kad paaugliai, kurie be pateisinamospriežasties pamokų nepraleidinėja dažniausiai elgiasi egoistiškai,pavyduliauja ir vartoja keiksmažodžius, didžioji dalis kartais meluoja,vartoja keiksmažodžius, tinginiauja (žr. 1 lentelę).
2 lentelė. Paaugliai, kurie praleidinėja pamokas kartais (1 – 5pamokas per mėnesį), savyje mato šias elgesio ydas:| |dažnai |kartais |niekada ||Meluoja |24% |68% |8% ||Elgiasi agresyviai |4% |60% |36% ||Vartoja |40% |34% |26% ||keiksmažodžius | | | ||Smurtauja |8% |41% |51% ||Elgiasi šiurkščiai |10% |35% |55% ||Elgiasi egoistiškai|10% |50% |40% ||Pavyduliauja |22% |48% |30% ||Tinginiauja |20% |62% |18% |
2 lentelėje matyti, paaugliai, kurie praleidinėja pamokas kartais,dažniau savyje mato šias elgesio ydas: meluoja, vartoja keiksmažodžius.Tokie paaugliai kartais elgiasi šiurkščiai netgi smurtauja pavyduliauja,tinginiauja.
3 lantelė. Paaugliai, kurie per savaitę praleidžia 1 – 6 pamokas,savyje mato tokias elgesio ydas:| |dažnai |kartais |niekada ||Meluoja |18% |75% |7% ||Elgiasi agresyviai |15% |72% |13% ||Vartoja |39% |39% |22% ||keiksmažodžius | | | ||Smurtauja |12% |39% |49% ||Elgiasi šiurkščiai |15% |45% |40% ||Elgiasi egoistiškai|18% |48% |34% ||Pavyduliauja |12% |36% |52% ||Tinginiauja |54% |43% |3% |
3 vantelėje matyti, kad paaugliai, kurie praleidinėja pamokasdažniau pasižymi tokiomis elgesio ydomis, kaip keiksmažodžių vartojimu,tinginiavimu, šiurkštumu, melavimu, agresyvumu. Mažiau pasižymi melavimu irtinginiavimu.
Remiantis tyrimo duomenimis (žr.1, 2, 3 lenteles), galima sakyti,kad dažniausiai elgesio savybėmis pasižymi tie mokiniai, kurių pamokųlankomumas yra dažnesnis.
Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti ar paaugliai pripažįsta savoklaidas. [pic] 5 pav. Ar respondentai pripažįsta savo klaidas?
5 pav. matyti, kad 54% paauglių savo klaidas pripažįsta kartais.Vadinasi šie vaikai sunkiai pripažįsta savo klaidas, o tai yra blogaelgesio yda.
6 pav. matyti paauglių nuomonė, kodėl jie turi elgesio ydų. [pic] 6 pav. Kodėl mokinai turi elgesio ydų
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų (36%) taip elgiasi dėlkitų priežasčių, nei buvo išvardinta anketoje: nes reikia išsisukti iškeblios situacijos, todėl, kad vyresnieji skriaudžia mažesniuosius, nesturi savo nuomonę, nes nori apsaugoti draugą, pagal nuotaiką, todėl, kadnori šitaip elgtis, išeina netyčia. Be to, paaugliai turi elgesio ydų, nestaip elgtis patinka (22%), nesiklauso bendraamžiai, mokytojai (20%). Paaugliams didelės įtakos elgtis y…dingai turi bendraamžiai (20% +12%). Tyrimo metu buvo norėta išsiaiškinti, kaip mokiniai išreiškia pyktį. [pic] 7 pav. Kaip mokiniai išreiškia pyktį
7 pav. matyti, kad dauguma mokinių (68%) nusikeikia, 34% respondentųpradeda šaukti, 22% nutyli, 18% ką nors sulaužo. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad dažniausia vaikųelgesio yda yra keiksmažodžių vartojimas.
8 pav. matyti, dėl kokių priežasčių mokiniai meluoja.
[pic] 8 pav. Priežastys dėl kurių mokiniai meluoja
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 55% respondentų meluoja, nes noriapsaugoti savo draugą nuo nelaimės, 31% paauglių meluoja, nes nori nuslėptitiesą. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad mokiniai meluoja dėldaugelio priežasčių, tačiau jų manymu, tos priežastys yra labaireikšmingos. Dažniausiai melavimo yda, paauglystės laikotarpyje, atsiranda tadadėl bendraamžių įtakos (kai norima apsaugoti, apginti).
9 pav. matyti, mokinių nuomonė, kas turėtų pasikeisti, kad mokiniainebedarytų elgesio ydų.
[pic] 9 pav. Kas turėtų pasikeisti, kad mokiniai taip nebesielgtų
Remiantis respondentų atsakymais, galima sakyti, kad paaugliainebedarytų elgesio ydų tada, kai aplinkiniai sugebėtų jį išklausyti – taipteigia net 39% respondentų. 24% teigia, kad juos turėtų gerbti.
4 lentelė Elgesio ydos būdingos respondentų draugams| |dažnai |kartais |niekada ||Meluoja |44% |42% |14% ||Elgiasi agresyviai |22% |62% |16% ||Vartoja |54% |44% |2% ||keiksmažodžius | | | ||Smurtauja |26% |40% |34% ||Elgiasi šiurkščiai |30% |52% |18% ||Elgiasi egoistiškai |28% |36% |36% ||Pavyduliauja |34% |40% |26% ||Tinginiauja |60% |30% |10% |
4 lentelėje, matyti, kokias elgesio ydas turi respondentų draugai.
Pagal tai, kokias elgesio ydas turi draugai, galima manyti, kad tokiaselgesio ydas turi ir jie patys. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugumaapklaustųjų draugų dažnai meluoja, vartoja keiksmažodžius, kartais elgiasiagresyviai, smurtauja, elgiasi šiurkščiai, egoistiškai, pavyduliauja.10 pav. matyti, ar respondentų draugai gailisi, kai pasielgianegražiai. [pic] 10 pav. Ar draugai galisi, jei pasielgia negražiai
Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad dauguma paauglių(44%) kartais gailisi, kai pasielgia negražiai, ir net 38% nesigaili dėlsavo blogo elgesio, iš to galima teigti, kad ta dalis paauglių ypač linkusiį elgesio ydas.
Gailėjimasis dėl padarytų klaidų, jau yra didelis žingsnis elgesioydų atsikratymui. Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kaip mokytojai reaguoja, kaimokiniai pamokos metu elgiasi nedausmingai. [pic] 11 pav. Mokytojų reakciją, kai pamokos metu paaugliai išdykauja, neklauso
11 pav. matyti, kad dauguma pedagogų (70%) pyksta, jog mokiniainesilaiko drausmės. 30% – išvaro iš klasės. Pagal tai, kokį pavyzdįmokiniams rodo mokytojai, galima manyti, elgsis ir mokiniai, nes mokiniaiperima suaugusiųjų pavyzdį. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip elgiasi mokinių tėvai. 3 lentelė. Elgesio ydos, kurias paaugliai mato tėvų elgesyje| |dažnai |kartais |niekada ||Meluoja |2% |40% |58% ||Elgiasi agresyviai |0% …|10% |90% ||Vartoja keiksmažodžius|4% |50% |46% ||Smurtauja |0% |2% |98% ||Elgiasi šiurkščiai |2% |16% |82% ||Elgiasi egoistiškai |0% |12% |88% ||Pavyduliauja |0% |14% |86% ||Tinginiauja |4% |34% |62% |
3 lentelėje matyti, kad daugumos respondentų tėvai kartaisvartoja keiksmažodžius. Niekada nemeluoja , nesielgia agresyviai,nesmurtauja, nebūna egoistai, nepavyduliauja, netinginiauja.
Kada vaikai mato tinkamą pavyzdį, tai ir patys stengiasi elgtistinkamai: nemeluoti, nesikeikti, nepavyduliauti ir t.t.
[pic] 12 pav. Kiek laiko paaugliai praleidžia prie televizoriaus
12 pav. matyti kiek laiko mokiniai per dieną praleidžia prietelevizoriaus. Dauguma paauglių (45%) televizorių žiūri daugiau nei trisvalandas. Per televizorių vaikai mato daug filmų, laidų, kurios gali turėtiblogą įtaką jų elgesio ydų atsiradimui. Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kokius filmus vaikai žiūridažniausiai. [pic] 13 pav. Filmai kurie vaikams patinka labiausiai
13 pav. matyti, kad vaikai dažniausiai žiūri komedijas (taip teigia54% respondentų). Taip pat vaikai mėgsta žiūrėti fantastinius filmus(36%), komedijas (30%), animacinius filmus (30%). Kadangi dalis vaikų mėgsta žiūrėti kovinius filmus, tai yratikimybė, kad jie yra linkę į agresyvumą, šiurkštumą. Iš atlikto tyrimo galima spręsti, kad visi paaugliai pasižymiįvairiomis elgesio ydomis, tačiau skirtingai. Dažniausiai paauglių elgesyjepasireiškia: melavimas, keiksmažodžių vartojimas, tinginiavimas, egoizmas,agresyvumas, šiurkštumas, pavyduliavimas. Tik labai maža dalis paaugliųsavyje ir drauguose nemato elgesio ydų.
26 IŠVADOS1. Mokykloje labai dažnai pasireiškia įvairios paauglių elgesio ydos: melas, šiurkštumas, egoizmas, keiksmažodžiai, agresyvumas, tingėjimas, pavydas. Kiekviena elgesio yda pasireiškia skirtingai vieniems stipriau, kitiems silpniau. Nors kiekviena elgesio yda yra įgyta dažniausiai šeimoje, tačiau mokykloje jos išryškėja, sustiprėja. Labai dažnai būna taip, kad šeimoje elgesio ydų vaikas neturi, bet mokykloje ydos labai ryškiai pasireiškia. Kuo klasėje daugiau mokinių turinčių neigiamas elgesio ydas, tuo mokytojui sunkiau su tokia klase dirbti.2. Remiantis tyrimo apžvalga galima teigti, kad elgesio ydos atsiranda dėl daugelio priežasčių, tačiau pagrindinės priežastys: tėvų dėmesio stoka, bendraamžių įtaka, pedagogų netolerantiškumas, televizijos įtaka.3. Paauglystės laikotarpyje pasireiškia visos elgesio ydos. Tačiau jų pasireiškimas nėra vienodas. Vienos elgesio ydos pasireiškia dažniau (melavimas, pavyduliavimas, keiksmažodžių vartojimas, tinginiavimas), o kitos rečiau (šiurkštumas, agresyvumas)4. Elgesio ydų pasireiškimui didžiausią įtaką turi draugai, šeimos nariai, pedagogų elgesys, masinės informacijos priemonės, LITERATŪRA1. Atutienė I. Socialinės problemos mokykloje // Socialinis darbas mokykloje. Šilutė. 1997 2. Barkauskaitė M. Klasės vadovas – auklėtinių saugumo garantas // Klasės auklėtojas ugdymo procese. Respublikinės mokytojų konferencijos medžiaga. 1999 lapkričio mėn. 4 – 6 d., p. 20. 3. Černius V. Mokytojo pagalbininkas. Kaunas, 1992. 4. Gage , N.L. Berliner, Pedagogine psichologija. Vilnius. 1994 5. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė M.. Asmenybės ir bendravimo psichologija. Vilnius. 2002 6. Jenkins J. Šių laikų dorovinės problemos. Vilnius. 1997 7. Jovaiša L.. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa. 1993 8. Leliūgienė, I. Socialinė pedagogika. Kaunas. 2003 9. Miškinis, K. Pokalbiai su tėvais. Kaunas. 2000 10. Miškinis, K. Šeima žmogaus gyvenime. Vilnius. 1994 11. Miškinis, K. Šeimos pedagogika. Vilnius. 1993 12. Myers, D. G. Psichologija. Kaunas. 2000 13. Navaitis , G. Psichologinis šeimos konsultavimas. Vilnius. 2002 14. Petrutytė A. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Vilnius, 2003. 15. Žukauskas, G. Abilitacija stresas reabilitacija. Vilnius. 1998 16. Žukauskienė R.. Agresyvaus mokyklinio amžiaus vaikų elgesio raidos ypatumai. Psichologija, 1997 17. Žukauskienė, R. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio ypatumai. Vilnius. 1988 18. Žukauskienė, R. Raidos psichologija. Vilnius. 2001
SUMMARY
The behaviour flaws of the teenagers are often on the subject in oursociety. Children often lie, they are jealous, lazy, they maul, swear,quarrel. This we can call the behaviour flaws.
The theme of the study was chosen because of the very small attentionto behaviour flaws of the teenagers at school. Teachers have problems withteenagers every day and how to solve these problems – it is not onlyteacher’s capacity but parents’ as well. The main purpose of research is to discuss the behaviour flaws of thepupils at school and to find out their reasons. Particular goals of this project: 1. To discuss the manifestations of the behaviour flaws of teenagers at school in theory. 2. To explore the reasons of the origin of the behaviour flaws. 3. To establish the typical behaviour flaws of the teenagers. 4. To explore the facility of the behaviuor flaws manifestation. There were used these methods: The analysis of the scientific literature and questionnaire survey. Contingent: 125 teenagers from Klaipėda schools. As the research showed all the behaviour flaws assert on a period ofteen. These behaviour flaws are discussed by many scientists as I.Atutienė, D. Gailienė, A. Petrulytė, K. Miškinis and others. After analysis of the facts of the research we can affirm that thescarcity of parents attention for their children, peers, not tolerantteachers, various television programmes have an influence of behaviourflaws coming.PRIEDAI
Priedas Nr. 1 KLK PF ANKETA MOKINIAMS 2005/2006
Sveiki. Aš esu Klaipėdos Kolegijos pedagogikos fakulteto 4skurso studentas Tomas Olberkis. Rašant diplominį darbą man yra reikalingaJūsų pagalba. Atsakymai į šiuos klausimus man padės atlikti išsamų tyrimąapie Jūsų amžiaus jaunuolių elgesį. Anketa yra anoniminė, todėl Jūsųatsakymų niekas nematys.
Lytis Vaikinas Mergina 1. Kiek Jūsų šeimoje vaikų? ( pažymėkite ) 1 2 3 ir daugiau
2. Jei turite brolių, seserų, kokie Jūsų santykiai? • Geri: • Blogi: • Kartais susipykstame; • … Kita: …………………………………………… ………………… . 3. Koks Jūsų mokymosi pažangumas? • Labai geras (9 – 10 balai); • Geras ( 8 – 9 balai); • Vidutinis ( 5 – 6 balai); • Blogas (1 – 4 balai). 4. Kaip dažnai praleidinėjate pamokas? • Be pateisinamos priežasties nepraleidinėju; • 1 – 6 pamokas per savaitę; • 6 – 12 per savaitę; • Kartais ( 1 – 5 pamokos per mėnesį ).
5. Ar pripažįstate savo klaidas? • Taip • Ne • Kartais 6. Kokias elgesio ydas matote savyje?| |Dažnai |kartais |niekada ||Meluoju | | | ||Elgiuosi agresyviai | | | ||Vartoju keiksmažodžius| | | ||Smurtauju | | | ||Elgiuosi šiurkščiai | | | ||Elgiuosi egoistiškai | | | ||Pavyduliauju | | | ||Tinginiauju | | | ||Kita : | | | |
7. Kodėl Jūs šitaip elgiatės? • Nes manęs nesiklauso bendraamžiai, mokytojai; • Neskiria dėmesio tėvai; • Taip elgtis man patinka; • Taip elgiasi draugai; • Kita:………………………………………… …………………… 8. Kaip išliejate pyktį? • Nutyliu; • Nusikeikiu; • Pradedu šaukti; • Ką nors sulaužau; • Kita:………………………………………… …………………. . 9. Meluojate nes: • Norite apsaugoti draugą nuo nelaimės; • Norite nuslėpti tiesą; • Norite atrodyti protingesnis ir gudresnis; • Kita: …………………………………………… ………………. . 10. Kas tūrėtų pasikeisti, kad Jūs taip nebesielgtumėte? • Mane turi gerbti; • Išklausyti; • Padėti; • Kita: …………………………………………………………… … .
11. Kokios elgesio ydos būdingos Jūsų draugams?| |dažnai |kartais |niekada ||Meluoja | | | ||Elgiasi agresyviai | | | ||Vartoja keiksmažodžius| | | ||Smurtauja | | | ||Elgiasi šiurkščiai | | | ||Elgiasi egoistiškai | | | ||Pavyduliauja | | | ||Tinginiauja | | | ||Kita : | | | |
12. Ar Jūsų draugai gailisi, jei pasielgia negražiai? Pvz., iškolioja mokytoja, sumuša mažesnį už save. • Taip; • Ne; • Kartais. 13. Kaip reaguoja mokytojai, kai pamokos metu klasės draugai išdykauja, triukšmauja, nesiklauso kas sakoma? … • Pyksta; • Iškolioja; • Išvaro iš klasės; • Nekreipia dėmesio; • Kita: …………………………………………… ………. .
14. Kaip elgiasi tavo tėvai?| |dažnai |kartais |niekada ||Meluoja | | | ||Elgiasi agresyviai | | | ||Vartoja keiksmažodžius| | | ||Smurtauja | | | ||Elgiasi šiurkščiai | | | ||Elgiasi egoistiškai | | | ||Pavyduliauja | | | ||Tinginiauja | | | ||Kita | | | ||:…………………| | | |
15. Kiek laiko praleidžiate žiūrėdami televizorių? • Iki 1 val. per dieną; • Nuo 1 iki 2 val. per dieną; • Nuo 2 iki 3 val. per dieną; • Daugiau nei 3 val. per dieną.
16. Kokie filmai Jums patinka labiau? • Koviniai; • Fantastiniai; • Komedijos; • Animaciniai; • Kita: …………………………………………….. … .
Geros dienos ir sėkmes moksluose. AČIŪ už atsakymus