Paauglių elgesio ydos mokykloje

TURINYS

SANTRAUKA.......................
.....................3
ĮVADAS 4
1. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGA TEORINIU
ASPEKTU 6
1.1 Paauglio psichologinė charakteristika 6
1.2 Paauglių elgesio ydų atsiradimo priežastys 7
1.2.1 Elgesio yda – melas 8
1.2.2 Smurtas ir šiurkštus elgesys 10
1.2.3 Egoizmas 11
1.2.4 Keiksmažodžiai 12
1.2.5 Agresyvumo pasireiškimas mokykloje 12
1.2.6 Tingėjimas kaip elgesio yda 14
1.2.7 Pavydas 14
2. TYRIMAS 15
2.1. Tyrimo metodika 15
2.2 Paauglių nuomonė apie elgesio ydas pasireiškiančias mokykloje 16
IŠVADOS 26
LITERATŪRA 27 ĮVADAS
Paauglystė – tai toks laikotarpis, kai jaunuolis gali pradėti
maištauti, elgtis šiurkščiai, agresyviai. Šitokiam elgesio pasikeitimui
negalima kaltinti vien bendraamžių, tam įtakos turi ir tėvu auklėjimas,
taip pat ir mokykla, kur paauglys praleidžia daugiau laiko nei namie.
Netinkamas tėvu pavyzdys, dėėmesio stoka, paauglystėje turi didelę reikšmę.
Tai ko jis negauna namie, gauna mokykloje savo draugų rate ir nuo tų draugų
priklauso ar paauglys linksta į nusikaltimus, šiurkštumą, agresiją, ar
pasineria į mokslus ir stengiasi savo tėvams įrodyti, kad yra suaugęs ir
savo ateitimi rūpinasi pats.

Temos aktualumas: paauglių elgesio ydos mūsų visuomenėje gyvai
aptarinėjama tema. Nuo pat senų laikų žmonės meluoja, šiurkščiai elgiasi,
yra egoistai, tingi, pavydi vieni kitiems. Ši problema yra išlikusi iki
mūsų dienų, paaugliai vieni kitiems meluoja, pavydi, tingi. Tai vadinama
elgesio yda. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000) yda aapibūdinama kaip
„bloga ypatybė, kliauda, trūkumas.“ Pasak K. Miškinį (2000), ydos yra
būdingos tiek pavieniams žmonėms, tiek grupėms ar kolektyvams. Mokykloje
elgesio ydos yra ypač dažnai pasireiškiantis reiškinys. Kadangi mokykloje
mokosi daug paauglių ir visi yra skirtingų charakterių, norų, požiūrių į
gyvenimą, tad kiekvienas turi savo y

ydas, kuriuos vieniems pasireiškia
daugiau, o kitiems mažiau.

Ši tema pasirinkau, todėl, kad šiuolaikinėje mokykloje ji yra ypač
aktuali. Paaugliai mėgdžioja suaugusius, vienas kitą ir mano, kad tai yra
priimtina visuomenėje ir tuo nori parodyti, kad jie jau nebėra vaikai, kad
jie jau suaugę ir nori kuo greičiau būti pripažintais suaugusiųjų
pasaulyje. Tačiau to pripažinimo paaugliai siekia skirtingai. Anot Gage N.
L. Berliner (1994), asmenybės sąvokos pagrindas – elgesys. Mes matome tik
elgesį. Kai kalbama apie skirtingas mūsų elgesio rūšis, sukuriame jų
pavadinimus: agresyvus, šiurkštus, egoistas, melagis, dažnai yra vartojami
tie patys žodžiai, kuriuos vartojame asmenybės apibūdinimui.

Problemas: Šios temos problematiškumą lemia tai, kad šiuolaikinėje
visuomenėje ypač sparčiai plinta įvairios elgesio ydos, jas reikia šalinti.
Tačiau labai svarbu kiekvieną elgesio ydą pastebėti ankstyvoje stadijoje –
kai tik yra prasidėjusi. Elgesio ydos dažniausiai prasideda ankstyvoje
vaikystėje, o tęsiasi irr plėtojasi paauglystėje. Šias ydas turi pastebėti
ne tik tėvai, bet ir mokytojai. Dauguma paauglių mokykloje elgiasi visiškai
kitaip nei namie, yra šiurkštesni, stengiasi įrodyti vienas kitam, kad yra
stiprūs, nuo niekieno nepriklausomi ir gali daryti ką nori. Todėl tokias
elgesio ydas kaip šiurkštumas, agresyvumas, melavimas, egoizmas, pirmi
dažniausiai pastebi mokytojai. Tai pastebėjus reikia nedelsiant pranešti
socialiniam pedagogui ir paaiškinti kokios problemos kyla su vienu ar kitu
paaugliu. Surinkęs kuo daugiau informacijos,

socialinis pedagogas kartu su mokytojais ir tėvais bando išsiaiškinti, dėl
kokų priežasčių paauglio elgesys yra neprognozuojamas.

Paauglių elgesio yd

das plačiai nagrinėjo I. Atutienė, K. Miškinis, D.
Gailienė ir kt.

Darbo tikslas: Ištirti paauglių elgesio ydų raiškos ypatumus.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti mokinių elgesio ydų pasireiškimą mokykloje teoriniu aspektu.
2. Išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimo priežastis.

3. Nustatyti būdingiausias elgesio ydas paauglystės laikotarpyje.

4. Ištirti elgesio ydų pasireiškimo galimybes.

Tyrimo objektas: paauglio elgesio ydų raiška mokykloje.

Kontingentas: Klaipėdos miesto savivaldybės 8 – 10 klasių mokiniai.

Tyrimo metodai:mokslinės literatūros analizė; anketine apklausa.

Darbo eiga: Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje
analizuojama teorija ir aptariamos svarbiausios mokinių elgesio ydos.
Antrojoje dalyje atliktas tyrimas.

Profesinės kompetencijos:

• Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam

funkcionavimui

• Organizuoti visuomenės švietimą, siekiant išvengti neigiamų

socialinių pedagoginių reiškinių.

• Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą.

• Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo

institucijomis bei kitomis organizacijomis.

• Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.

• Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.

1. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGA
TEORINIU ASPEKTU

1.1 PAAUGLIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKA

Paauglystė, kaip teigia D.Gailienė(2002), – sudėtingas periodas ne
tik patiems paaugliams, bet ir aplinkiniams – tėvams, mokytojams, kitiems
asmenims. Paauglystės amžius – pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų
amžiaus tarpsnių. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metu
vyksta savotiškas virsmas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą, iš
nebrandumo į brandą.

Šiuo periodu vyksta visapusiškas paauglio vystymasis, apimantis
anatominius -fiziologinius, intelektualinius pokyčius, paauglio požiūrių į
įvairius reiškinius formavimąsi (Leliūgienė I., 2003).

Šiuo laikotarpiu prasideda didelės socialinės ir psichologinės
permainos, kurios paprastai sutampa su audringu fiziologiniu vystymusi.
Kalbėdami apie paauglystę psichologai neretai šį amžiaus tarpsnį vadina
kriziniu. Tai susiję su paauglio psichikos vystymosi netolygumais:
paaugliui la

abai svarbu išreikšti save, atskleisti savo individualybę, tuo
tarpu charakterio bruožai, leidžiantys tą individualybę realizuoti dar tik
formuojasi (R.Želvys, 1994).

Kaip pastebi L.Jovaiša(1993), santykiuose su pačiu savimi paauglys
yra susidomėjęs savo asmenybe. Jis greitai reaguoja į jo adresu pasakytus
neigiamus žodžius. Egocentrizmas būdingas ir mąstymui: jis nori būti
dėmesio centre, grožisi savimi, save įsimyli. Jautrumas savo atžvilgiu rodo
pakilusį emocionalumą. Emocingai vertinami įvykiai. Proto sprendimai iš
esmės grindžiami emocijomis. Emocijų įtaka sprendimams veda prie
maksimalizmo – viskas vertinama aukščiausių reikalavimų pagrindu.

Elkinds teigia, kad paauglys dažnai susikuria įsivaizduojamą
auditoriją, kai svarsto, kaip aplinkiniai galėtų reaguoti į jo išvaizdą ir
elgesį. Ta įsivaizduojama publika atspindi paauglio tikėjimą tuo, kad
aplinkiniai žmonės yra taip susidomėję jo išvaizda, kritiškai vertina jo
elgesį kaip jis pats. Paauglys būdamas tarp kitų žmonių, elgiasi taip pat,
tarsi būtų aktorius vaidinantis scenoje, o visi kiti labai juo susidomėję
žiūrovai. Jauni žmonės, yra pernelyg susirūpinę tuo, ką mano kiti apie juos
(R.Žukauskienė, 2001). To pasėkoje, jei paauglys atsiranda kompanijoje,
kuri linkusi į smurtą, šiurkštumą, apgaudinėjimą nenorėdamas išsiskirti
stengiasi įsilieti į jų būrį pamėgdžiodamas jų elgesį. Anot Černiaus
(1992), paaugliams svarbiausias yra savo vertybių išaukštinimas,
pasididžiavimas savo laimėjimais, savo darbu, ir artimų santykių su
bendraamžiais užmezgimas.

Suaugusiųjų moralės normas paauglys supranta bendraudamas būtent su
bendraamžiais draugais. Susidraugauti pi.rmiausia padeda panašūs interesai
ir veikla. Silpnesnės valios paauglys greičiau “užsikrečia” vienmečio
interesais. Jų draugystė labai emocionali, kupina išgyvenimų, o santykių
nutraukimas jiems itin skaudus (A.Petrulytė, 20

003).

Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda
sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų
vaidmenų prisiėmimas, kt. Labai tikėtina, kad šiame procese gali
pasitaikyti įvairių elgesio defektų, įtakojančių deviantiškos asmenybės
susiformavimą. Todėl verta aptarti tam tikrus dėsningumus, kuriuos patiria
paaugliai šiame vystymosi tarpsnyje (Leliūgienė I., 2003).

1.2 PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Žalingus įpročius skatina įvairūs socialiniai – psichologiniai
veiksniai. Psichologines – socialines problemas sudaro brandumas, t.y.
netinkama emocinė ir socialinė reakcija į savo amžių, savęs iškėlimas kaip
išskirtinis dėmesys sau, netolerantiškumas, netinkama savęs kontrolė,
vadovavimas bet kokiam netinkamam elgesiui kaip žiaurumas ir
negailestingumas, konfliktavimas, emocinės reakcijos: niūrumas, greitai
verkiama ir juokiamasi, emocinis nerimas, kuris pasižymi pastovia įtampa,
baime, apatija, perdėtu kaltės jausmu, fobija bei moralinis vystymasis kaip
nesugebėjimas atskirti tiesos nuo melo, taisyklių ignoravimas ir svetimos
kaltės ir gėdos jausmas (Atutienė I., 1997).

Paauglių elgesio ydų atsiradimui, labai didžiulę reikšmę turi
vaikystėje patirtas netinkamas suaugusiųjų elgesys. Kai šeimoje ar tarp
artimų draugų yra melagių, keikūnų, egoistų vaiko sąmonėje iš mažens
susidaro teigiamas jų vertinimas. Jei vaikas nuo pat mažens mato
suaugusiųjų elgesio ydas tai jos vaikui tampa natūraliu suaugusio žmogaus
elgesiu, rodančiu vyriškumą, savarankiškumą, nepriklausomumą. Paauglystėje
ši nuostata lemia pasirenkamą elgesio kryptį: tapdamas saugesnis, bręsdamas
paauglys ne sąmoningai renkasi melą, šiurkštumą, egoizmą, kaip savigynos
ginklą. Neigiami įpročiai greičiau „prikimba” nedarnioje šeimoje, kurioje
baramasi, pešamasi, keikiamasi, paauglys paliekamas vienas ir niekas
nekontroliuoja jo elgesio (Miškinis K., 2000).

Moralinį imunitetą neigiamiems gyvenimo reiškiniams gali išugdyti
tik šeima ir tik tada, kai joje tinkamai auklėjama. Tėvų reikalavimai turi
būti apibrėžti, reakcija į vaiko elgesį aiški ir nedviprasmiška. Svarbus
gero auklėjimo požymis yra išugdytas kritiškas vaiko požiūris į elgesio
ydas (Miškinis K., 2000).

Kaip jau buvo minėta elgesio ydų atsiradimui turi ir bendraamžių
elgesys. Paaugliui, svarbu bendrauti su tokiais, kaip jis pats, jais sekti,
būti įvertintam ir pripažintam. Norėdamas

įsitvirtinti tam tikroje grupėje ir bendrauti su jos nariais, paauglys
besąlygiškai perima ir jų elgesio normas. Noras pritapti dažnai yra
stipresnis už turėtą neigiamą požiūrį į ydingus įpročius. Taip elgesio ydos
(melas, šiurkštumas, agresyvumas, tingėjimas, keikimasis ir kt.) virsta
viena iš priemonių įsilieti į grupę (Miškinis K., 2000).

Paauglių elgesio ydoms atsirasti įtakos turi ir per televiziją
rodomi filmai apie karą, dvikovas, laidos kuriose rodomas smurtas (pvz.,
boksas, kikboksas ir t.t.). Pasitaiko atvejų, kai paauglio elgesiui didelę
įtaką turi ir žiniasklaida (pvz., paauglio idealas (aktorius ar koks
sportininkas) pradėjo vartoti narkotikus, sukėlė kavinėje muštynes ir pan.
seka jų pavyzdžiu).. 1.2.1 Elgesio yda – melas
Melas, anot K. Miškinio(1993) yra sąmoningai pasakyta netiesa. Tai
labiausiai paplitusi yda. Daugkartinis melas virsta įpročiu, žmogaus
charakterio savybe – melagingumu. Daugkartinis melas virsta žmogaus
charakterio savybe. Jam artimas veidmainiškumas, klastingumas,
dviveidiškumas. Melas – sunki yda, rodanti žmogaus dvasinę menkystę ir žemą
savigarbą. Jis pakerta tarpusavio pasitikėjimą, skleidžia įtarumą, trukdo
bendrauti, ardo draugystę. Paauglio prisirišimas prie tėvų pereina į jau ne
kartą suvoktą savosios laisvės ir melu įgytos savisaugos džiaugsmą.

Melas – aplinkos poveikio ir auklėjimo padarinys, o ne įgimta
savybė. Meluodamas paauglys iškreipia tiesą, tačiau ne kiekvienas jos
iškreipimas yra smerktinas. Jeigu paauglys tai daro neturėdamas blogų
motyvų, tokį melą reikia suprasti ir tinkamai reaguoti (Miškinis K., 2000).

Diplomatiškas melas yra sąmoningas tiesos nutylėjimas arba jos
iškraipymas, turint tikslą palankiai nusakyti įvykius, išlaikyti paslaptį
arba padėti kam: broliui, sesei, draugui. Pavyzdžiui, klausiamas vaikas
atsako nematęs, kaip susižeidė draugas (nors drauge žaidė) tik todėl, kad
nereikėtų pasakyti, jog draugas lipo į medį (Miškinis K., 2000).

Mokykloje paaugliai dažniausiai meluoja, norėdami išgelbėti draugą,
klasę nuo barimo ar bausmės, ir prisiima kaltę: prisipažįsta išmušę langą,
paėmę ką nors, organizavę pabėgimą iš pamokų, susižeidęs pats ir pan. Su
herojišku melu dažnai susiduriame mokykloje – paaugliai meluoja norėdami
apsaugoti tėvus nuo gėdos. Fr. V. Fiorsteris šį melą vadino herojišku melu,
nekalčiausia neteisėtumo forma (Miškinis K., 2000).

Pagyrūnišku melu norima išaukštinti save, pasipuikuoti prieš kitus.
Antai paauglys giriasi perplaukęs Nemuną, nugalėjęs gerokai stipresnį už
save ar atlikęs kokį kitą „žygdarbį” (Miškinis K., 2000).

Paaugliai ima laikytis principo, esą tiesą reikia sakyti tik
draugams, mylimiems bei artimiems žmonėms, o svetimiems, priešininkams
galima ir net reikia meluoti: pavyzdžiui,

kitataučiui parodyti netikslios krypties kelią. Tokio melo paaugliai
išmoksta šeimoje, mokykloje, taip pat būdami bendraamžių tarpe, kuriame
principinis grupinis melas beveik visada giriamas (Miškinis K., 2000).

Egoistinis melas, tai sąmoningas tiesos iškraipymas, siekiant
naudos, norint išvengti bausmės, pakenkti kitam, arba melas iš pavydo.
Antai, išmušęs langą, paauglys tvirtina, kad tai padaręs kas kitas; tėvų
prašomas parodyti dienoraštį, aiškina, kad jį turi auklėtoja, ir pan. Šitą
melo rūšį ugdo netinkamas tėvų pavyzdys arba žiaurus elgesys su vaikais
(Miškinis K., 2000).

Melas atsiranda ir ima vešėti, jeigu jam susidaro palanki dirva.
Kūdikis negimsta melagis. Pradedama meluoti tam tikromis aplinkybėmis,
dažniausiai dėl auklėjimo klaidų. Jeigu tėvų klaidos kartojasi ir jie
nesiima priemonių melui išgyvendinti, blogybė gali tapti neatskiriamu
paauglio charakterio bruožu (Miškinis K.,2000).

Kovodami su melo apraiškomis, tėvai bei pedagogai turėtų paisyti šių
reikalavimų :

1. Kova su vaikų melu prasideda nuo savęs, t. y. nuo tėvų,
mokytojų. Tėvai patys turi gerbti tiesą, nemeluoti vaikams, mokytojams, o
mokytojai nemeluoti vaikams. Jeigu tėvai sąmoningai verčia kaltę kitiems,
patys atlieka už vaikus namų darbus, teisina be priežasties praleidinėjamas
pamokas, rašinėja mokytojams fiktyvius raštelius, tai ir vaikai išmoksta
meluoti bei apgaudinėti. Negalima vaikams žadėti to, ko nebus Įmanoma
ištesėti. Kai tėvai taip elgiasi, tai ir vaikai ima gudrauti, slėpti,
išsisukinėti, vengti viską pasakyti. Tėvai turi žinoti, kad vaikai labai
gerai atsimena jų pažadus (Miškinis K., 1993). Pedagogai negali apgaudinėti
vaikų žadėdami nebūtus dalykus, ar dviprasmiškus pasakymus.

2. Kiekvienu atveju reikia nustatyti ir .šalinti vaikų melo
priežastis. Tai elementarus, tačiau labai sunkus reikalavimas. Nevykdant
jo, neįmanomas vaiko dorovinis tobulėjimas, nes iš melo išsirutulioja kitos
ydos (Miškinis K., 1993).

3. Negalima vaikų, ypač mažų, griežtai bausti už
prasižengimus. Jeigu tėvai labai griežtai baudžia už kiekvieną smulkmeną,
vaikus nuo jų pykčio ir galimų bausmių gelbsti melas. Prisipažinti ir
atsiprašyti bijo, nes žino, kad vis tiek bus griežtai nubausti. Taip vaikas
per melą patiria savisaugos džiaugsmą (Miškinis K., 1993). Vaikai rečiau
meluoja, kai pedagogai taktiškai reaguoja į pasakytą netiesą. Jeigu vaikas
ką padarė ne taip ir prisipažino, pedagogai turi būti atlaidesni — kitaip
jis kitą kartą bijos sakyti tiesą. Kartu vaikų melas atspindi ne tik
sąmoningą piktavališkumą, bet ir nepatyrimą, nemokėjimą pasirinkti.

4. Reikia padėti vaikams suvokti tiesą. Vaikams reikia kantriai ir
santūriai aiškinti, kad negalima meluoti. Taip pat reikia ugdyti vaikų
pastabumą, daugiau dėmesio kreipti į aplinkos tikrovės reiškinius, remtis
konkrečiomis situacijomis iš gyvenimo ir knygų (Miškinis K., 1993). 1.2.2 Smurtas ir šiurkštus elgesys
Smurtas ir šiurkštus elgesys – neigiamos žmogaus charakterio
savybės, rodančios nepagarbą kitiems žmonėms, pasireiškiančios
atsikalbinėjimu, užgauliojimu, įžeidinėjimu, storžieviškumu, akiplėšiškumu,
cinizmu, chuliganizmu. Smurtaujantis vaikas stengiasi prievarta rodyti
kitiems savo valią ar norus. Šiurkštumas paprastai atskleidžia žmogaus
vidinio pasaulio skurdumą, dorovinį bukumą, nejautrumą (Miškinis K., 1993).

Smurtas, žiaurumas ir prievarta, šiurkštumas nėra naujas reiškinys.
Galima pastebėti, kad XXI a. blogas elgesys su paaugliais peržengė visas
ribas. Mes gyvename tokiame laikmetyje, kurį būtų galima charakterizuoti
visuomenės prisotinimu smurtu ir prievarta. Todėl klasės auklėtojas turi
būti labai budrus ir laiku pastebėti nuo smurto kenčiančius moksleivius.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad smurtavimas gali būti nukreiptas ne tik
į kitus, bet ir į save, t. y. savigriova. Smurto įvykių analizė rodo, kad
tai susiję su pykčiu, kuris ilgai kauptas, neišreikštas arba staiga kilęs (
J. Jenkins 1997). Reikia pastebėti, kad vaikai vis dažniau smurtauja ir
mokykloje, todėl klasės auklėtojas yra atsakingas už kiekvieno vaiko
gerovę. Kaip pastebi M. Barkauskaitė, įtvirtinant humaniškumo principą
ugdymo procese klasės vadovas turi rūpintis, kad kiekvienas auklėtinis
klasės ar mokyklos bendruomenėje, būrelyje, klube ar komandoje jaustųsi
reikalingas, vertingas, turintis teises ir už jas atsakingas. Taip
gyvenant, veikiant ir tai sąmoningai suvokiant galima tikėtis, kad
ugdytiniuose formuosis ir įsitvirtins supratimas apie kiekvieno žmogaus
vertingumą, jo atsakingum ( Barkauskaitė M., 1999).

Mokykloje paaugliai ypač elgiasi šiurkščiai su bendraklasiais ir su
mokytojais, atsikalbinėja, neklauso, barasi, elgiasi kaip nori. Todėl
labai svarbu, kad tėvai nuo pat mažens ugdytų vaikuose pagarbą vyresniems
ir bendraamžiams, taip pat pagarbą sau. Kadangi paaugliai mėgdžioja visokį
tėvų elgesį, tai iš jų, kurie elgiasi šiurkščiai, galima pasakyti kokie
santykiai yra šeimoje su tėvais.

Psichologai (K. Izardas, V. Kruteckis, N. Lukinas) daugeliu tyrimų
įrodė, kad šiurkštaus elgesio šaknys glūdi šeimoje, t. y. toje terpėje,
kurioje vaikas auga ir auklėjamas. Vaikystėje patirtas šiurkštumas vėliau
trukdo suvokti tikrąsias dvasines vertybes, bendrauti su žmonėmis. Taigi,
norėdami pakeisti šiurkščių vaikų elgesį, tėvai turi suprasti savo daromas
auklėjimo klaidas ir jas šalinti. Be abejo, reikia atsižvelgti į brendimo
laikotarpiu padidėjusį vaikų jautrumą, nervingumą (Miškinis K., 2000). 1.2.3 Egoizmas
Žmogaus gyvenimo orientacijos principas, kai pirmenybė teikiama
asmeniniams interesams, vadinamas egoizmu (lot. ego – aš). Egoizmas,
įsitvirtindamas žmogaus charakteryje, virsta egoistiškumu. Kasdieniniame
gyvenime egoistai dažniausiai būna niurgzliai, pavyduoliai, visada kažkuo
skundžiasi. Jie žiūri tik sau naudos, nepaiso kitų, net pačių artimiausių
žmonių interesų, bet kokiomis priemonėmis siekia garbės, karjeros,
apdovanojimų (Miškinis K., 2002).

Egoistas kitam jautrus tik tiek, kiek iš jo laukia naudos. Siekdamas
savanaudiškų tikslų, dažnai nesiskaito su priemonėmis, būna savimyla.
Egoistui sunku palaikyti gerus, nuoširdžius ryšius su kitais žmonėmis,
paprastai jis įtarus, nepatiklus, kitų poelgiuose nuolat ieško slepiamos
prasmės (kurios gali ir nebūti). Tai sąlygoja nedraugiškumą, priešiškumą,
piktumą, pagiežingumą, kerštingumą ir pavydumą. Egoistas yra geros nuomonės
apie save, jam būdingas neadekvatus savęs vertinimas. Egoizmas iškreipia,
žaloja asmenybę, rodo, kad ji ne tik silpna, bet turi ir asocialių bruožų:
nemoka bendrauti, padėti kitiems, jų suprasti ir atjausti (Miškinis K.,
2002).

Norint, kad paauglys nebūtų egoistais reikia iš mažens pratinti jį
viskuo dalytis, domėtis kitais žmonėmis ir jiems padėti, atsisakyti
malonumų kitų labui. Tėvų įsitikinimas, kad jeigu šeimoje auga keletas
vaikų, tai egoizmui tapti nėra sąlygų, yra klaidingas. Viskas priklauso nuo
to, ar šeimoje tarp vaikų veši tikra draugystė. Tėvai elgiasi neteisingai
mokydami vaiką kitam nieko neduoti, nesidalyti ir pan. J. A. Komenskis buvo
tokios nuomonės: „Svarbiausia teišmoksta meilės, tebūna greiti dalytis tuo,
ką turi, kai reikalo prispaustas kas prašo ir net be prašymo. Tai pati
krikščioniškiausia dorybė, kurios pirmų pirmiausia mus moko Kristaus
dvasia” (Navaitis G., 2002).

Egoizmas labai pasireiškia mokykloje, paaugliai meluoja, nori
atkreipti dėmesį į save. Dėl panašių priežasčių kyla didžiulės problemos
tarp mokinių, tarp mokinių ir mokytojų.

Pedagogų ir psichologų nuomone, egoizmas išugdomas vaikystėje. Jau
maži vaikai reikalauja, kad juos suptų, imtų ant rankų, duotų patinkamus
daiktus, o negavę verkšlena, trypia kojomis ar rėkia. Daugelis tėvų, ypač
mamos, yra įsitikiną, jog mažas vaikas dar „kvailas” ir nieko nesupranta.
Iš čia ir prasideda pedagoginės klaidos. Besaikiais bučiniais, saldžiais
epitetais („brangenybė”, „saulutė”, „perlas”, „aukselis”) prasideda vaiko
kultas šeimoje, o vėliau suveši ir egoizmas. Įžymus pasakų kūrėjas K.
Andersenas labai taikliai pasakė apie vieną išpaikintą mergaitę: „Šią jos
puikybę išugdė tėvai bučiniais vaikystėje” (Miškinis K., 1994). 1.2.4 Keiksmažodžiai
Keiksmažodžių yra visose kalbose. Keikiamasi, kai norima išreikšti
nepritarimą, apibarti ką, pašalinti psichinę įtampą arba tiesiog iš
įpratimo. Daugelio lietuviškų keiksmų pagrindą sudaro šie žodžiai: velnias,
rupūžė, gyvatė, perkūnas, žaltys. Keikiant jie apipinami kitais vaizdingais
žodžiais, sukuriami rūstūs, pikti linkėjimai. Vaizdingieji keiksmai padeda
geriau išreikšti besikeikiančio žmogaus nuotaiką, daro stipresnį įspūdį
keikiamajam (Miškinis K., 1994).

Vaikai išmoksta keiktis šeimoje. Nuo pat mažens girdėdami tėvų
keikimąsi vaikai mėgdžioja keikdamiesi mokykloje, bendraamžių būryje.

Necenzūrinių žodžių bei posakių vartojimas rodo žmogaus kalbos ir
mąstymo skurdumą: dėl primityvių minčių, menko žodyno, negebėjimo tvardytis
sunku įtikinamai ir mandagiai kalbėti, tad keikūnas ima piktžodžiauti. Nors
ir nešvankūs, keiksmai daro nemažą poveikį ir, be abejonės, neigiamą.
Standartinė keiksmažodžių formulė padeda išreikšti primityvias emocijas:
pyktį, nuostabą, smerkimą, pavydą (Miškinis K., 2000).

Keiksmai yra ne tik užgaulūs, įžūlūs, skurdina, daro lėkštą,
nepadorią žmogaus kalbą, trukdo tobulėti kalbai, bet ir skiepija įprotį
nesivaržant reikšti emocijas, kliudo ugdyti savitvardą ir santūrumą.
Keiksmažodžiai skatina nešvankų cinišką paauglių ir jaunuolių požiūrį į
lyčių santykius (Miškinis K., 2000). 1.2.5 Agresyvumo pasireiškimas mokykloje
Iš kur kyla agresyvumas, stengiasi išsiaiškinti daugelis autorių.
Davido G. Myerso teigimu, remiantis požiūriu, kurį plėtojo Zigmundas
Freudas ir gyvūnų elgesio tyrinėtojas Konradas Lorenzas, žmonėms būdinga
didžiulė agresijos proveržių galia (Myers D. G., 2000).

Kai kuriu tyrinėtoju (R. Prakapas, R. Žukauskienė, )nuomone,
agresyvumas ir žiaurumas yra bendro asocialaus, nusikalstamo elgesio dalis.
Dėl šios priežasties ateityje šie vaikai bus linkę nusikalsti, ir šis
agresyvus elgesys bus perduodamas iš kartos i kartą. Vadinasi, agresijos ir
žiaurumo priežastys iš esmes tos pačios kaip ir pastovaus ekstremalaus,
asocialaus, delinkventiško elgesio. Šių priežasčių gana daug, nusikalstamas
kitų šeimos narių elgesys, netinkamas tėvu rūpinimasis vaiku, šeimos
struktūra, vaiko nesėkmes mokykloje. Asocialius elgesio būdus, kuriu
išmokstama namie, paauglys pritaiko bendraudamas su kitais.

Kaip rašo R. Prakapas vis didėjanti prievarta ir žiaurumas
bendruomenėse trikdo ne tik paauglius, bet ir jų tėvus bei pedagogus. Tai
visos mokyklos bendruomenes problema. Salia akivaizdžiu asocialiu žiaurumo
aktu yra dar daug kitu blogo elgesio apraiškų (pravardžiavimas, tyčiojimas,
fizine prievarta). Dideli pavoju kelia psichologine pritarta,
pasireiškianti netikėta

agresija ir žiaurumu. Mokykla yra pagrindine socialine institucija, galinti
paveikti didžiausios rizikos grupėje esančius paauglius. Dėl paauglio
išgyvento emocinio bendravimo deficito susidaro prilaidos išsivystyti
negrįžtamam susvetimėjimui tarp paauglio ir kitu žmonių. Dėl to labiausiai
padidėja priešiškumo bei agresyviu reakcijų pasireiškimo tikimybe
(Žukauskienė R., 1988).

Agresyvus vaikinai socialine prasme skiriasi nuo savo bendraamžiu
tuo, kad jie dažniau savo agresija demonstruoja atvira forma, ypač ne namu
aplinkoje (sienos subraižymas, plakatu draskymas, medžiu laužymas,ir
t.t..). Vaikinai taip elgdamiesi mokykloje jaučiasi esą stipresni,
galingesni, drąsesni už kitus savo bendraamžius. Labai dažnai agresija
mokiniai demonstruoja iš bailumo ir nepasitikėjimo savimi, jie negerbia
savęs ir tokiu būdu tikisi užsitarnauti pagarba.

Agresyvaus elgesio priežastys aiškinamos įvairiai. Daugelis mano,
kad agresija yra išmoktas fenomenas, kuri pastiprina tėvai, bendraamžiai,
žiniasklaida bei kita vaiką supanti aplinka. Jie pabrėžia išmokymo svarba
agresyvaus vaiko elgesio raidai ir teigia, kad agresijos galima išmokti
jau ankstyvame amžiuje, o vėliau ji išplečiama ir perkeliama i kitas
situacijas.

Tyrimais nustatyta, jog vaikai, ikimokykliniame amžiuje taikė
instrumentine arba priešiška agresija bendraudami su kitais šeimos nariais,
buvo veikiami suaugusiuoju, kurie patys skatino, modeliavo ir toleravo
agresyvu savo vaiku elgėsi. Be to, suaugusieji leido vaikui agresyviai
elgtis su kitais vaikais, pirko agresyvius žaislus arba leido su jais
žaisti, leido žiūrėti agresyvias televizijos laidas. Be to, agresyviam
elgesiui susiformuoti turi įtakos patirtis, kurią vaikas gavo namie ir
mokykloje (R. Žukauskienė, 1999).

R. Žukauskienė (1999) pastebėjo, jog kai kuriems agresyviems
paaugliams būdingi nepakankamai išsivystę socialiniai įgūdžiai, jie
nesugeba užmegzti pažinties, artimesnių ryšių, todėl dažnai tampa
atstumtaisiais, o tai lemia priešiškų jausmų ir veiksmų atsiradimą, tų
atžvilgiu, kurie juos atstumia.

Agresyviai besielgiantys mokiniai išsiskiria iš kitų klasės mokinių
tam tikrais jiems būdingais ypatumais. Pasak V. Černiaus (1992), toks
mokinys pasižymi šiais elgsenos bruožais:
nesutinka su mokytojo ir grupės nutarimais;
priekabus, greitai supyksta, dažnai pešasi;
pagiežingas, nepaklusnus, paniuręs, erzina suaugusius;
ardo klasės darbą, sunkiai sudrausminamas;
kiti mokiniai jo vengia;
kart.ais naikina aplink save esančius daiktus. 1.2.6 Tingėjimas kaip elgesio yda
Vengimas dirbti yra tingėjimas. Darbas taurina žmogų, ugdo jo
dorovines savybes, o tingėjimas, priešingai, žlugdo. Čekų pedagogas J. A.
Komenskis daugiau kaip prieš tris šimtus metų rašė: „Žmogaus sėkmei kelią
pastoja baisiai pražūtingas ir siaubą keliantis žvėris – tingumas. Tingumas
yra bodėjimasis darbu ir ištižimas. Iš jo kyla: 1) darbo vengimas ir, kur
galima, išsisukinėjimas, 2) atsainus, šaltas, paviršutiniškas nenuoširdus
jo atlikimas ir pagaliau 3) atidėliojimas ir metimas jo nebaigus” (Miškinis
K., 1993). Per tingėjimą atsiranda daugelis dorovinių ydų — ištižimas,
nedrausmingumas, vagiliavimas ir kt.,— kurios savo ruožtu stumia paauglį į
nusikaltimus. Visa to pasėkoje atsiranda pamokų praleidinėjimas

Tingėjimą, t. y. bodėjimąsi mokymusi, bet kokiu darbu, tik labai
retai galima paaiškinti vaiko sveikata. Dažniausiai vaikai pradeda tingėti,
jei nuo mažens tėvai neskatina jų veiklumo, nepratina įveikti kliūčių,
nežadina domėjimosi buitiniais šeimos reikalais, neugdo įpročio dirbti,
nepratina džiaugtis gerai atliktu darbu. Taigi tinginystė – šeimos
auklėjimo vaisius (Miškinis K., 1994).

Tingėjimą, t. y. bodėjimąsi darbu, mokymusi, tik labai retai galima
paaiškinti paauglio sveikata. Dažniausiai paaugliai pradeda tingėti, jei
tėvai iš mažens neskatina jų veiklumo, nepratina įveikti kliūčių, nežadina
domėjimosi buitiniais šeimos reikalais, neugdo įpročio dirbti, nepratina
džiaugtis gerai atliktu darbu (Miškinis K., 1993). 1.2.7 Pavydas
Pavydas — tai kartėlio jausmas dėl pasisekimo gerovės. Vaikai pavydi
vienas kitam „didesnės” tėvų meilės, žaislų, geresnių pažymių, mokytojų
pagyrimų. Pavydėdamas vaikas ima klaidingai žiūrėti į pasaulį: jis temato
tai, ką kitas turi, ir nepastebi, ką pats gauna. Pavydas padaro žmogų
nelaimingą. Tai bjauri yda, nes ją dažniausiai lydi apkalbos,
užgauliojimai, skundimai. „Nėra nė vienos ydos, kuri taip kenktų žmonių
gerovei, kaip pavydas, nes tie, kurie ja užsikrėtė, ne tik patys save
įžeidžia, bet aptemdo ir kitų džiaugsmą” ,— rašė R. Dekartas. Pavydas gali
peraugti į atvirą neapykantą žmonėms. Sis neigiamas jausmas dažnai
paskatina žmones net nusikalsti. Jis labai kenkia geriems tarpusavio
santykiams, pasėja įtarumą (Miškinis K. 1993).

Vaikai yra emocingi, įtaigūs, todėl ypač jautriai išgyvena pavydo
jausmą. Mokykloje, kai mokytojai pagiria mokininį, kiti dažnai pavydi,
todėl mokytojas turi stengtis pagirti visus mokinius (aišku už pasiektus
rezultatus) 2. TYRIMAS

2.1. TYRIMO METODIKA
Tyrimas vyko keturiais etapais:

1. Literatūros šaltinių analizė. 2005 nuo rugsėjo 1 d.

Šio etapo metu buvo gilinamasi į temą, keliami darbo tikslas ir
uždaviniai, apsibrėžiamas amžiaus tarpsnis kuris bus tiriamas,
analizuojami, kitų šią temą tyrinėjusių autorių požiūriai.

2. Anketos sudarymas 2005 rugsėjo mėn. (Priedas Nr.2).

Anketą mokiniams sudaro 16 klausimų.

1, 3 demografiniai klausimai.

2, 4 klausimai skirti išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimo
priežastis.

6, 11 anketos klausimai skirti nustatyti būdingiausias elgesio ydas.

5, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16 anketos klausimai skirti
išsiaiškinti elgesio ydų pasireiškimo galimybėms.

3. Tyrimo vykdymas 2005 spalio – lapkričio mėn.

Tyrimo metu buvo apklausta 125 Klaipėdos miesto 8 ir 10 klasių
mokiniai. Apklausta 78 merginos ir 47 vaikinai.

4. Gautų tyrimo duomenų analizė 2005 gruodžio mėn.

Analizuojami tyrimo metu gauti duomenys, daromos išvados, jos
lyginamos su šią temą jau nagrinėjusių autorių mintimis.

2.2 PAAUGLIŲ NUOMONĖ APIE ELGESIO YDAS PASIREIŠKIANČIAS MOKYKLOJE

Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės mokyklose.
Tyrimo metu buvo apklausti 125 aštuntų – dešimtų klasių moksleiviai, iš jų
74 mergaitės ir 51 berniukai.

1 pav. pateikti tyrimo duomenys, kelių vaikų šeimoje auga
tiriamieji.

[pic]

1 pav. Respondentų šeimoje augančių vaikų skaičius

Kaip parodė tyrimo duomenys, dauguma tiriamųjų (60%) auga šeimoje,
kurioje yra du vaikai. Po 20 % tiriamųjų yra vienturčiai arba turi brolį ar
seserį.

2 pav. matyti, kaip paaugliai sutaria su savo broliais ir
seserimis.

[pic]

2 pav. Respondentų santykiai su broliais ir seserimis

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 55% tiriamųjų su
broliais kartais susipyksta, o 30% santykiai yra geri, 11% santykiai yra
blogi, iš to galima teigti, kad ta dalis paauglių gali turėti elgesio ydų.

Paauglio elgesiui didelę įtaką turi santykiai su šeimos nariais,
ypač su savo broliais ar seserimis. Juo vaikai geriau sutaria, tuo mažiau
kyla konfliktų, pasireiškiančių elgesio ydų.

3 pav. matyti, koks yra paauglių mokymosi pažangumas

[pic]

3 pav. Paauglių mokymosi pažangumas

Tyrimo metu buvo klausiama, kaip vaikai mokosi. Kaip matyti 3 pav.
40% tiriamųjų pažymių vidurkis yra geras, 26% – vidutinis, 20% labai gerai,
4 % blogas.

Remiantis tyrimo duomenis, galima teigti, kad tie 4% blogai
besimokančių paauglių turi daugiau elgesio ydų. Tai matyti 1 ir 2
lentelėje.

Šiam klausimui ištirti anketos buvo suskirstyti į tris grupes:
kokiomis elgesio ydomis pasireiškia paaugliai tie, kurie be pateisinamos
priežasties nepraleidinėja pamokų, kurie praleidžia kartais, kurie
praleidžia 1 – 6 pamokas per savaitę.

[pic]

4 pav. Kaip dažnai mokiniai praleidinėja pamokas

4 pav. matyti, kad dauguma tiriamųjų (60%) be pateisinamos
priežasties nepraleidinėja pamokų. Tai rodo, kad dauguma vaikų turi
pareigingumo jausmą ir stengiasi lankyti visas pamokas. Tačiau yra tokių
mokinių, kurie praleidinėja 1 – 6 pamokas per mėnesį (36%). Daugiau 6
pamokų per savaitę nepraleidžia nėi vienas paauglys.

Kai vaikai nepraleidinėja be pateisinamos priežasties pamokų,
vadinasi, jie stengiasi mokytis, ir nebendrauti su tokiais paaugliais,
kurie daro blogą įtaką.

1 lentelė. Paaugliai, kurie be pateisinamos priežasties
nepraleidinėja pamokų, savyje mato šias elgesio ydas:
| |dažnai |kartais |niekada |
|Meluoja |8% |78% .|14% |
|Elgiasi agresyviai |4% |12% |84% |
|Vartoja |26% |58% |16% |
|keiksmažodžius | | | |
|Smurtauja |4% |36% |60% |
|Elgiasi šiurkščiai |1% |16% |83% |
|Elgiasi egoistiškai|39% |48% |13% |
|Pavyduliauja |46% |44% |10% |
|Tinginiauja |5% |48% |47% |

Tyrimo metu paaiškėjo, kad paaugliai, kurie be pateisinamos
priežasties pamokų nepraleidinėja dažniausiai elgiasi egoistiškai,
pavyduliauja ir vartoja keiksmažodžius, didžioji dalis kartais meluoja,
vartoja keiksmažodžius, tinginiauja (žr. 1 lentelę).

2 lentelė. Paaugliai, kurie praleidinėja pamokas kartais (1 – 5
pamokas per mėnesį), savyje mato šias elgesio ydas:
| |dažnai |kartais |niekada |
|Meluoja |24% |68% |8% |
|Elgiasi agresyviai |4% |60% |36% |
|Vartoja |40% |34% |26% |
|keiksmažodžius | | | |
|Smurtauja |8% |41% |51% |
|Elgiasi šiurkščiai |10% |35% |55% |
|Elgiasi egoistiškai|10% |50% |40% |
|Pavyduliauja |22% |48% |30% |
|Tinginiauja |20% |62% |18% |

2 lentelėje matyti, paaugliai, kurie praleidinėja pamokas kartais,
dažniau savyje mato šias elgesio ydas: meluoja, vartoja keiksmažodžius.
Tokie paaugliai kartais elgiasi šiurkščiai netgi smurtauja pavyduliauja,
tinginiauja.

3 lantelė. Paaugliai, kurie per savaitę praleidžia 1 – 6 pamokas,
savyje mato tokias elgesio ydas:
| |dažnai |kartais |niekada |
|Meluoja |18% |75% |7% |
|Elgiasi agresyviai |15% |72% |13% |
|Vartoja |39% |39% |22% |
|keiksmažodžius | | | |
|Smurtauja |12% |39% |49% |
|Elgiasi šiurkščiai |15% |45% |40% |
|Elgiasi egoistiškai|18% |48% |34% |
|Pavyduliauja |12% |36% |52% |
|Tinginiauja |54% |43% |3% |

3 vantelėje matyti, kad paaugliai, kurie praleidinėja pamokas
dažniau pasižymi tokiomis elgesio ydomis, kaip keiksmažodžių vartojimu,
tinginiavimu, šiurkštumu, melavimu, agresyvumu. Mažiau pasižymi melavimu ir
tinginiavimu.

Remiantis tyrimo duomenimis (žr.1, 2, 3 lenteles), galima sakyti,
kad dažniausiai elgesio savybėmis pasižymi tie mokiniai, kurių pamokų
lankomumas yra dažnesnis.

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti ar paaugliai pripažįsta savo
klaidas.

[pic]

5 pav. Ar respondentai pripažįsta savo klaidas?

5 pav. matyti, kad 54% paauglių savo klaidas pripažįsta kartais.
Vadinasi šie vaikai sunkiai pripažįsta savo klaidas, o tai yra bloga
elgesio yda.

6 pav. matyti paauglių nuomonė, kodėl jie turi elgesio ydų.

[pic]

6 pav. Kodėl mokinai turi elgesio ydų

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų (36%) taip elgiasi dėl
kitų priežasčių, nei buvo išvardinta anketoje: nes reikia išsisukti iš
keblios situacijos, todėl, kad vyresnieji skriaudžia mažesniuosius, nes
turi savo nuomonę, nes nori apsaugoti draugą, pagal nuotaiką, todėl, kad
nori šitaip elgtis, išeina netyčia. Be to, paaugliai turi elgesio ydų, nes
taip elgtis patinka (22%), nesiklauso bendraamžiai, mokytojai (20%).

Paaugliams didelės įtakos elgtis y.dingai turi bendraamžiai (20% +
12%).

Tyrimo metu buvo norėta išsiaiškinti, kaip mokiniai išreiškia pyktį.

[pic]

7 pav. Kaip mokiniai išreiškia pyktį

7 pav. matyti, kad dauguma mokinių (68%) nusikeikia, 34% respondentų
pradeda šaukti, 22% nutyli, 18% ką nors sulaužo.

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad dažniausia vaikų
elgesio yda yra keiksmažodžių vartojimas.

8 pav. matyti, dėl kokių priežasčių mokiniai meluoja.

[pic]

8 pav. Priežastys dėl kurių mokiniai meluoja

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 55% respondentų meluoja, nes nori
apsaugoti savo draugą nuo nelaimės, 31% paauglių meluoja, nes nori nuslėpti
tiesą. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad mokiniai meluoja dėl
daugelio priežasčių, tačiau jų manymu, tos priežastys yra labai
reikšmingos.

Dažniausiai melavimo yda, paauglystės laikotarpyje, atsiranda tada
dėl bendraamžių įtakos (kai norima apsaugoti, apginti).

9 pav. matyti, mokinių nuomonė, kas turėtų pasikeisti, kad mokiniai
nebedarytų elgesio ydų.

[pic]

9 pav. Kas turėtų pasikeisti, kad mokiniai taip nebesielgtų

Remiantis respondentų atsakymais, galima sakyti, kad paaugliai
nebedarytų elgesio ydų tada, kai aplinkiniai sugebėtų jį išklausyti – taip
teigia net 39% respondentų. 24% teigia, kad juos turėtų gerbti.

4 lentelė Elgesio ydos būdingos respondentų draugams
| |dažnai |kartais |niekada |
|Meluoja |44% |42% |14% |
|Elgiasi agresyviai |22% |62% |16% |
|Vartoja |54% |44% |2% |
|keiksmažodžius | | | |
|Smurtauja |26% |40% |34% |
|Elgiasi šiurkščiai |30% |52% |18% |
|Elgiasi egoistiškai |28% |36% |36% |
|Pavyduliauja |34% |40% |26% |
|Tinginiauja |60% |30% |10% |

4 lentelėje, matyti, kokias elgesio ydas turi respondentų draugai.
Pagal tai, kokias elgesio ydas turi draugai, galima manyti, kad tokias
elgesio ydas turi ir jie patys. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma
apklaustųjų draugų dažnai meluoja, vartoja keiksmažodžius, kartais elgiasi
agresyviai, smurtauja, elgiasi šiurkščiai, egoistiškai, pavyduliauja.

10 pav. matyti, ar respondentų draugai gailisi, kai pasielgia
negražiai.

[pic]

10 pav. Ar draugai galisi, jei pasielgia negražiai

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad dauguma paauglių
(44%) kartais gailisi, kai pasielgia negražiai, ir net 38% nesigaili dėl
savo blogo elgesio, iš to galima teigti, kad ta dalis paauglių ypač linkusi
į elgesio ydas.

Gailėjimasis dėl padarytų klaidų, jau yra didelis žingsnis elgesio
ydų atsikratymui.

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kaip mokytojai reaguoja, kai
mokiniai pamokos metu elgiasi nedausmingai.

[pic]

11 pav. Mokytojų reakciją, kai pamokos metu paaugliai išdykauja,

neklauso

11 pav. matyti, kad dauguma pedagogų (70%) pyksta, jog mokiniai
nesilaiko drausmės. 30% – išvaro iš klasės. Pagal tai, kokį pavyzdį
mokiniams rodo mokytojai, galima manyti, elgsis ir mokiniai, nes mokiniai
perima suaugusiųjų pavyzdį.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip elgiasi mokinių tėvai.

3 lentelė. Elgesio ydos, kurias paaugliai mato tėvų elgesyje
| |dažnai |kartais |niekada |
|Meluoja |2% |40% |58% |
|Elgiasi agresyviai |0% .|10% |90% |
|Vartoja keiksmažodžius|4% |50% |46% |
|Smurtauja |0% |2% |98% |
|Elgiasi šiurkščiai |2% |16% |82% |
|Elgiasi egoistiškai |0% |12% |88% |
|Pavyduliauja |0% |14% |86% |
|Tinginiauja |4% |34% |62% |

3 lentelėje matyti, kad daugumos respondentų tėvai kartais
vartoja keiksmažodžius. Niekada nemeluoja , nesielgia agresyviai,
nesmurtauja, nebūna egoistai, nepavyduliauja, netinginiauja.

Kada vaikai mato tinkamą pavyzdį, tai ir patys stengiasi elgtis
tinkamai: nemeluoti, nesikeikti, nepavyduliauti ir t.t.

[pic]

12 pav. Kiek laiko paaugliai praleidžia prie televizoriaus

12 pav. matyti kiek laiko mokiniai per dieną praleidžia prie
televizoriaus. Dauguma paauglių (45%) televizorių žiūri daugiau nei tris
valandas.

Per televizorių vaikai mato daug filmų, laidų, kurios gali turėti
blogą įtaką jų elgesio ydų atsiradimui.

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kokius filmus vaikai žiūri
dažniausiai.

[pic]

13 pav. Filmai kurie vaikams patinka labiausiai

13 pav. matyti, kad vaikai dažniausiai žiūri komedijas (taip teigia
54% respondentų). Taip pat vaikai mėgsta žiūrėti fantastinius filmus
(36%), komedijas (30%), animacinius filmus (30%).

Kadangi dalis vaikų mėgsta žiūrėti kovinius filmus, tai yra
tikimybė, kad jie yra linkę į agresyvumą, šiurkštumą.

Iš atlikto tyrimo galima spręsti, kad visi paaugliai pasižymi
įvairiomis elgesio ydomis, tačiau skirtingai. Dažniausiai paauglių elgesyje
pasireiškia: melavimas, keiksmažodžių vartojimas, tinginiavimas, egoizmas,
agresyvumas, šiurkštumas, pavyduliavimas. Tik labai maža dalis paauglių
savyje ir drauguose nemato elgesio ydų.

26 IŠVADOS
1. Mokykloje labai dažnai pasireiškia įvairios paauglių elgesio ydos:

melas, šiurkštumas, egoizmas, keiksmažodžiai, agresyvumas, tingėjimas,

pavydas. Kiekviena elgesio yda pasireiškia skirtingai vieniems stipriau,

kitiems silpniau. Nors kiekviena elgesio yda yra įgyta dažniausiai

šeimoje, tačiau mokykloje jos išryškėja, sustiprėja. Labai dažnai būna

taip, kad šeimoje elgesio ydų vaikas neturi, bet mokykloje ydos labai

ryškiai pasireiškia. Kuo klasėje daugiau mokinių turinčių neigiamas

elgesio ydas, tuo mokytojui sunkiau su tokia klase dirbti.
2. Remiantis tyrimo apžvalga galima teigti, kad elgesio ydos atsiranda dėl

daugelio priežasčių, tačiau pagrindinės priežastys: tėvų dėmesio stoka,

bendraamžių įtaka, pedagogų netolerantiškumas, televizijos įtaka.
3. Paauglystės laikotarpyje pasireiškia visos elgesio ydos. Tačiau jų

pasireiškimas nėra vienodas. Vienos elgesio ydos pasireiškia dažniau

(melavimas, pavyduliavimas, keiksmažodžių vartojimas, tinginiavimas), o

kitos rečiau (šiurkštumas, agresyvumas)
4. Elgesio ydų pasireiškimui didžiausią įtaką turi draugai, šeimos nariai,

pedagogų elgesys, masinės informacijos priemonės, LITERATŪRA
1. Atutienė I. Socialinės problemos mokykloje // Socialinis darbas

mokykloje. Šilutė. 1997

2. Barkauskaitė M. Klasės vadovas – auklėtinių saugumo garantas // Klasės

auklėtojas ugdymo procese. Respublikinės mokytojų konferencijos

medžiaga. 1999 lapkričio mėn. 4 – 6 d., p. 20.

3. Černius V. Mokytojo pagalbininkas. Kaunas, 1992.

4. Gage , N.L. Berliner, Pedagogine psichologija. Vilnius. 1994

5. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė M.. Asmenybės ir bendravimo

psichologija. Vilnius. 2002

6. Jenkins J. Šių laikų dorovinės problemos. Vilnius. 1997

7. Jovaiša L.. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa. 1993

8. Leliūgienė, I. Socialinė pedagogika. Kaunas. 2003

9. Miškinis, K. Pokalbiai su tėvais. Kaunas. 2000

10. Miškinis, K. Šeima žmogaus gyvenime. Vilnius. 1994

11. Miškinis, K. Šeimos pedagogika. Vilnius. 1993

12. Myers, D. G. Psichologija. Kaunas. 2000

13. Navaitis , G. Psichologinis šeimos konsultavimas. Vilnius. 2002

14. Petrutytė A. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Vilnius, 2003.

15. Žukauskas, G. Abilitacija stresas reabilitacija. Vilnius. 1998

16. Žukauskienė R.. Agresyvaus mokyklinio amžiaus vaikų elgesio raidos

ypatumai. Psichologija, 1997

17. Žukauskienė, R. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus

elgesio ypatumai. Vilnius. 1988

18. Žukauskienė, R. Raidos psichologija. Vilnius. 2001

SUMMARY

The behaviour flaws of the teenagers are often on the subject in our
society. Children often lie, they are jealous, lazy, they maul, swear,
quarrel. This we can call the behaviour flaws.

The theme of the study was chosen because of the very small attention
to behaviour flaws of the teenagers at school. Teachers have problems with
teenagers every day and how to solve these problems – it is not only
teacher’s capacity but parents’ as well.

The main purpose of research is to discuss the behaviour flaws of the
pupils at school and to find out their reasons.

Particular goals of this project:

1. To discuss the manifestations of the behaviour flaws of teenagers

at school in theory.

2. To explore the reasons of the origin of the behaviour flaws.

3. To establish the typical behaviour flaws of the teenagers.

4. To explore the facility of the behaviuor flaws manifestation.

There were used these methods:

The analysis of the scientific literature and questionnaire survey.

Contingent: 125 teenagers from Klaipėda schools.

As the research showed all the behaviour flaws assert on a period of
teen. These behaviour flaws are discussed by many scientists as I.
Atutienė, D. Gailienė, A. Petrulytė, K. Miškinis and others.

After analysis of the facts of the research we can affirm that the
scarcity of parents attention for their children, peers, not tolerant
teachers, various television programmes have an influence of behaviour
flaws coming.

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

KLK PF ANKETA MOKINIAMS 2005/2006

Sveiki. Aš esu Klaipėdos Kolegijos pedagogikos fakulteto 4s
kurso studentas Tomas Olberkis. Rašant diplominį darbą man yra reikalinga
Jūsų pagalba. Atsakymai į šiuos klausimus man padės atlikti išsamų tyrimą
apie Jūsų amžiaus jaunuolių elgesį. Anketa yra anoniminė, todėl Jūsų
atsakymų niekas nematys.

Lytis

Vaikinas

Mergina

1. Kiek Jūsų šeimoje vaikų? ( pažymėkite )

1 2 3 ir daugiau

2. Jei turite brolių, seserų, kokie Jūsų santykiai?

• Geri:

• Blogi:

• Kartais susipykstame;

• . Kita:

.................

....... .

3. Koks Jūsų mokymosi pažangumas?

• Labai geras (9 – 10 balai);

• Geras ( 8 – 9 balai);

• Vidutinis ( 5 – 6 balai);

• Blogas (1 – 4 balai).

4. Kaip dažnai praleidinėjate pamokas?

• Be pateisinamos priežasties nepraleidinėju;

• 1 – 6 pamokas per savaitę;

• 6 – 12 per savaitę;

• Kartais ( 1 – 5 pamokos per mėnesį ).

5. Ar pripažįstate savo klaidas?

• Taip

• Ne

• Kartais

6. Kokias elgesio ydas matote savyje?
| |Dažnai |kartais |niekada |
|Meluoju | | | |
|Elgiuosi agresyviai | | | |
|Vartoju keiksmažodžius| | | |
|Smurtauju | | | |
|Elgiuosi šiurkščiai | | | |
|Elgiuosi egoistiškai | | | |
|Pavyduliauju | | | |
|Tinginiauju | | | |
|Kita : | | | |

7. Kodėl Jūs šitaip elgiatės?

• Nes manęs nesiklauso bendraamžiai, mokytojai;

• Neskiria dėmesio tėvai;

• Taip elgtis man patinka;

• Taip elgiasi draugai;



Kita:................

........

8. Kaip išliejate pyktį?

• Nutyliu;

• Nusikeikiu;

• Pradedu šaukti;

• Ką nors sulaužau;



Kita:................

........ .

9. Meluojate nes:

• Norite apsaugoti draugą nuo nelaimės;

• Norite nuslėpti tiesą;

• Norite atrodyti protingesnis ir gudresnis;

• Kita:

.................

....... .

10. Kas tūrėtų pasikeisti, kad Jūs taip nebesielgtumėte?

• Mane turi gerbti;

• Išklausyti;

• Padėti;

• Kita:

.......................

. .

11. Kokios elgesio ydos būdingos Jūsų draugams?
| |dažnai |kartais |niekada |
|Meluoja | | | |
|Elgiasi agresyviai | | | |
|Vartoja keiksmažodžius| | | |
|Smurtauja | | | |
|Elgiasi šiurkščiai | | | |
|Elgiasi egoistiškai | | | |
|Pavyduliauja | | | |
|Tinginiauja | | | |
|Kita : | | | |

12. Ar Jūsų draugai gailisi, jei pasielgia negražiai? Pvz.,

iškolioja mokytoja, sumuša mažesnį už save.

• Taip;

• Ne;

• Kartais.

13. Kaip reaguoja mokytojai, kai pamokos metu klasės draugai

išdykauja, triukšmauja, nesiklauso kas sakoma?

. • Pyksta;

• Iškolioja;

• Išvaro iš klasės;

• Nekreipia dėmesio;

• Kita:

.................

.... .

14. Kaip elgiasi tavo tėvai?
| |dažnai |kartais |niekada |
|Meluoja | | | |
|Elgiasi agresyviai | | | |
|Vartoja keiksmažodžius| | | |
|Smurtauja | | | |
|Elgiasi šiurkščiai | | | |
|Elgiasi egoistiškai | | | |
|Pavyduliauja | | | |
|Tinginiauja | | | |
|Kita | | | |
|:.......| | | |

15. Kiek laiko praleidžiate žiūrėdami televizorių?

• Iki 1 val. per dieną;

• Nuo 1 iki 2 val. per dieną;

• Nuo 2 iki 3 val. per dieną;

• Daugiau nei 3 val. per dieną.

16. Kokie filmai Jums patinka labiau?

• Koviniai;

• Fantastiniai;

• Komedijos;

• Animaciniai;

• Kita:

...................

. .

Geros dienos ir sėkmes moksluose. AČIŪ už atsakymus

Leave a Comment