Socialinio pedagogo darbas su daugiavaikėmis šeimomis

TURINYS

ĮVADAS 3
1. SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIONALUMAS IR DAUGIAVAIKŲ ŠEIMŲ SAMPRATA 4
1.1 SOCIALINIO PEDAGOGO DARBO POBŪDIS 4
1.2 DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ SAMPRATA 8
2 SOCIALINIO PEDAGOGO DARBAS SU DAUGIAVAIKĖMIS ŠEIMOMIS 10
3. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS SU DAUGIAVAIKĖMIS ŠEIMOMIS TYIRMAS 17
3.1 TYRIMO METODIKA 17
3.2 SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ TYRIMO ANALIZĖ 18
IŠVADOS 23
NAUDOTA LITERATŪRA 24
PRIEDAI 25ĮVADAS
Temos aktualumas ir problematiškumas: šeimos vaidmuo visuomenėje
savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent šeimoje
formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais
vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje.
Šeima yra pirmoji ugdymo institucija, kuri įtakoja visą tolesnį asmens
gyvenimą.

Kadangi mes gyvename tokiu laikmečiu, kaai ne kiekvienas valstybės
pilietis turi pragyvenimo šaltinį, geras gyvenimo sąlygas, tai labai svarbu
pažinti, prižiūrėti ir ginti tų asmenų šeimas. Šiuolaikinėje visuomenėje
yra nemažai šeimų įtrauktų į rizikos grupes. Šiose grupėse yra įtrauktos
ir daugiavaikės šeimos. Todėl socialinis pedagogas dirbdamas su
daugiavaikėmis šeimomis turi skirti daug dėmesio sprendžiant vidinius
šeimos, mokyklos ir vaiko konfliktus, suteikti socialinę paramą, pagalbą.
Daugiavaikėms šeimoms yra teikiama socialinė valstybės parama, todėl
socialinis pedagogas turi būti tarpininkas tarp valstybės ir daugiavaikės
šeimos.

Aišku ne kiekviena daugiavaikė šeima yra asociali tačiau ir joms
reikalinga trumpalaikė socialinio pedagogo pagalba.

Tyrimo oobjektas: socialinio pedagogo veikla su daugiavaikėmis
šeimomis.

Darbo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo darbo su
daugiavaikėmis šeimomis veiklos specifiką.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti pedagoginės psichologinės literatūros analizę.

2. Išanalizuoti socialinio pedagogo veiklos specifiką su

daugiavaikėmis šeimomis teorinių ir praktiniu aspektu.

Metodai: mokslinės literatūros analizė; anketavimas; tyrimo
rezultatų statistinė ir grafinė analizė. 1. SOCIALINIO PE

EDAGOGO PROFESIONALUMAS IR DAUGIAVAIKŲ ŠEIMŲ SAMPRATA
1 SOCIALINIO PEDAGOGO DARBO POBŪDIS

Socialinis pedagogas – viena iš socialinio darbuotojo specialybių.
Socialinis pedagogas – tai socialinis darbuotojas, dirbantis švietimo ar
globos įstaigoje. Socialinis pedagogas kaip socialinio darbo subjektas, yra
pagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimai, pagal galimybes ginantis
jų teises bei primenantis pareigas, padedantis jiems augti, mokytis,
tobulėti asmeniškai ir socialiai. [2, p. 168]

Socialiniai pedagogai taip pat sprendžia ir bendrąsias ugdymo
problemas, nes remiasi konkrečios vietos, laiko bei žmonių tarpusavio
santykiais grupėse kultūrinėmis, ekonominėmis sąlygomis. Jos išvados ir
siūlymai padeda moksliškai parinkti ugdymo kryptis, lavinimo ir auklėjimo
turinį, metodus, būdus ir juos taikyti rengiant žmones darbui ir veiklai
konkrečiomis gyvenimo sąlygomis. [2, p. 181]

Pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas- vaiko
gerbūvio siekis, ankstyvoji prevencija, socialinių gebėjimų ugdymas, vaikui
reikalingų socialinių paslaugų suteikimas, sudarant prielaidas sėkmingai
augančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brrandai. Socialinio pedagogo
paskirtis – būti vaiko advokatu visose kritinėse situacijose. Tuo remiantis
galima pabrėžti, kad socialiniam pedagogui būtina išklausyti vaiko
problemas, stengtis palaikyti vaiką ir jo globėjus, būti tarpininku tarp
vaiko ir kitų profesionalų, siekti padėti spręsti iškilusias problemas arba
numatyti kas padėtų išspręsti problemą. [9, p. 85]

Socialinio ugdymo sistema – sąlygiškai pastovių vertybių ir normų
visuma. Pagrindiniai socialinio pedagogo ugdymo veiklos organizavimo
principai: [5, p. 48]

o Individuali pagalba sprendžiant konfliktus ir kritines situacijas

socialinėje asmenybės tarpusavio sąveikoje.

o Atsakomybės ir kompetencijos – pedagogas atsako už savo

intervenciją prevencijos ir krizės atvejais,

todėl būtinas

nuolatinis dalykinės kvalifikacijos tobulinimas.

o Grupinis paties žmogaus ir jo artimosios aplinkos individualių

kūrybinių asmenybės pradų palaikymas fiziniame, psichiniame ir

socialiniame asmenybės vystymesi.

o Kiekvieno vaiko ir suaugusiojo teisių į normalų gyvenimą

visuomenėje gynybą, nepriklausomai nuo fizinio ir protinio

išsivystymo, socialinio statuso.

o Praktinis rūpestis dėl vaiko fizinės ir psichinės sveikatos

išsaugojimo esamoje aplinkoje.

o Palaipsnis jauno žmogaus ekologinės, socialinės, asmenybės ir

profesinės kompetencijos vystymasis.

o Įvairiapusės, socialiai priimtinos, grupinės ir laisvalaikio

veiklos organizavimo formos.

o Sėkmingas subjekto tarpusavio sąveikos užtikrinimas ir palaikymas

augančio žmogaus supančioje utronmųjųkuma aplinkoje.

o Jauno žmogaus, kaip asmenybės paruošimas atsakingam savęs

organizavimui, savo gyvenimo kūrybai, per socialinės patirties,

savarankiškos veiklos organizavimą ir saviraišką.

o Padėti sukurti tokias sąlygas žmogaus veiklai mikroaplinkoje,

kurioje, nežiūrint į jo fizinius trūkumus, dvasinius nuopolius

asmeninius praradimus arba krizes, asmuo galėtų gyventi,

išsaugodamas savivertės jausmą ir pagarbą sau jį supančių žmonių

atžvilgiu.

o Individualaus priėjimo – šiuo būdu siekiama išsaugoti kiekvieno

vaiko orumą.

o Konfidencialumo – garantuojama informacijos, vaiko probleminių

situacijų, specialistui patikėtų profesinių problemų ir asmeninių

išgyvenimų apsauga; šį principą pažeidusių socialinių pedagogų

kvalifikacija ir atestacija turėtų būti peržiūrima.

7. Markova ir L. Mitina išskiria tris pagrindinius pedagoginės veiklos

k.omponentus:[5, p.42]

o Motyvacinė – orientacinė grandis. Šiame etape socialinis pedagogas

formuoja pedagoginius tikslus ir užduotis, bet kurioje veiklos

srityje.

o Vykdymo grandis – parenka būtinas priemones joms vykdyti.

o Kontrolės – vertinimo grandis – analizuoja ir vertina savo veiklą.

Socialinio pedagogo profesiniai sugebėjimai atspindi bendrus
pedagoginius gebėjimus ir jo veiklos profesinę specifiką. [2, p. 169]

Komunikaciniai gebėjimai:

o Be
endrauti su įvairiais žmonėmis;

o Bendrauti profesinių santykių lygyje;

o Rasti individualų priėjimą prie žmogaus su specifinėmis

problemomis;

o Dalykiškai bendradarbiauti;

o Sukurti komforto atmosferą, rodyti geranoriškumą;

o Įgyti individo pasitikėjimą;

o Savo veikloje išsaugoti konfidencialumą, būti taktišku;

o Skatinti žmonių veiklai, kūrybai, geraširdiškumui;

o Daryti įtaką žmonių bendravimui mikrosociume;

o Teigiamai priimti kritiką ir pačiam į ją reaguoti.

Taikomieji gebėjimai; [2, p. 390]

o Gebėjimas atlikti tyrimus, rengti pranešimus, publikacijas;

o Socialiniai – pedagoginiai;

o Socialiniai – kūrybiniai;

o Socialiniai – medicininiai;

o Socialiniai – teisiniai;

o Socialinė – psichologinė;

o Socialinė – ekonominė.

Organizaciniai gebėjimai: [2, p. 390]

o Parengti konkrečias užduotis problemoms spręsti;

o Organizuoti globotinių veiklą jų pačių problemų sprendimui;

o Racionaliai organizuoti savo darbą;

o Planuoti veiklos etapus ir veiklos būdus pagal pasiektus

rezultatus;

o Planuoti individualų darbą su klientu;

o Organizuoti atskiras socialinės veiklos sritis, programų ir

projektų vykdymą;

o Nustatyti kliento poreikius ir padėti jam surasti atitinkamas

socialines tarnybas;

o Išsiaiškinti ir palaikyti naudingas iniciatyvas;

Analitiniai gebėjimai: [2, p. 390]

o Pažinti žmogų visapusiškai;

o Analizuoti konkrečias kliento gyvenimiškas situacijas;

o Numatyti ir neleisti įvykti žmogaus krizėms;

o Analizuoti gautus rezultatus lyginant su pradiniais duomenimis;

o Analizuoti savo profesionalios veiklos trūkumus;

o Kūrybiškai apdoroti būtiną informaciją;

o Matyti savo vaidmenį ir vietą, įgyvendinant socialinę ir

švietimo politiką.

Pedagoginiai gebėjimai: [2, p. 391]

o Apmokyti kitus pagalbos žmonėms įgūdžių ir gebėjimų;

o Atskleisti neišnaudotas žmogaus galimybes, atskleisti teigiamas

puses, organizuoti savipagalbos procesą;

o Stimuliuoti vaikų teigiamas emocijas, gailestingumą, poelgius;

o Pedagogiškai apmąstyti kliento, kaip asmenybės elgesį;

o Pa
arinkti priemones, metodus, būdus pedagogiškai kompetentingo

įsikišimo į krizes veiklos sritis ir situacijas;

o Organizuoti tikslingą pedagoginę veiklą sociume, pedagogiškai

valdyti ir koreguoti socialinę situaciją;

o Veikti ugdytinį, grupę edukacinėmis priemonėmis;

o Perduoti klientu žinias įgytas tobulinantis;

o Pateikti medžiagą suprantamai, aiškiai , logiškai.

Savireguliacijos gebėjimai: [2, p. 392]

o Valdyti ir kontroliuoti emocijas;

o Valdyti savo nuotaiką;

o Kelti sau padidintus reikalavimus;

o Sugebėti pakelti didelę psichinę įtampą;

o Kliento poreikius laikyti aukščiau už asmeninius;

o Sumažinti psichologinę įtampą.

Pagal profesinių gebėjimų susiformavimo lygį N. Kuzmina išskiria
tokius socialinės- pedagoginės veiklos lygius: [2, p. 392]

o Reprodukcinį veiklos lygį – mokėjimas perduoti kitiems žinias;

o Adaptacinis lygis – naujas žinių ir mokėjimų lygis, jungiantis
. ne tik dalyko žinias, bet ir suvokimą;

o Lokaliai modeliuojantis žinias lygis – mokėjimas ne tik

perduoti, žinias, bet ir jas konstruoti;

o Sistemingo žinių modeliavimo lygis- žinių sistemos formavimo,

strategijos valdymas, įgūdžių ir sugebėjimų valdymas;

o Sistemingai modeliuojantis kūrybą lygis- savo dalyko pavertimas

priemone, asmenybės kūrybinių sugebėjimų vystymuisi strategijos

valdymas.

Socialinis pedagogas įgyvendinęs visus šiuos reikalavimus kurėtų būti
kompetentingas savo srities žinovas. Tačiau kiekvienas mes esame
individuali asmenybė ir praktiškai savo žinias taikome skirtingai, tačiau
kad ir kaip žinios būtų taikomos rezultatas turi būti toks pats. 1.2 DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ SAMPRATA
Šeima – tai maža asmenų grupė, kurios pagrindas – santuoka ar kraujo
ryšiais susieta giminystė, kurios narius sieja bendras gyvenamais būstas ir
bendras namų ūkio tvarkymas, emocinis ryšys, įsipareigojimai vieno kitam,
vaikų auginimas ir auklėjimas. [4, p. 289]

Yra gana daug ir įvairių šeimos apibrėžimų. Z.Bajoriūnas (1997)
pateikia tokią šeimos sąvoką – „šeima – tai pirminė visuomenės ląstelė,
viena pagrindinių jos struktūros elementų.“ O pirminė yra todėl, jog čia
visų pirma auklėjami ir mokomi vaikai, formuojama jų asmenybė (charakteris,
vertybės, požiūriai). J. Vaitkevičius knygoje „Socialinės pedagogikos
pagrindai“ (1995) šeima apibūdinama kaip „maža žmonių grupės sąjunga,
paremta visuomeniniais, ekonominiais ir biologiniais ryšiais bei
interesais.“ [5, p. 284]

Šeima taip pat apibūdinama ir kaip maža žmonių grupės sąjunga,
paremta visuomeniniais, ekonominiais ir biologiniais ryšiais bei
interesais. [12, p. 75]

Valstybė skiria ypatingą dėmesį šeimai, kaip visuomenės ir valstybės
pagrindui. Ir taip buvo visais laikais, tačiau įvairiais laikais būdavo
skirtingos šeimos, nevienoda jų samprata. [10, p. 81]

Kiekviena šalis, įžengusi į industrializacijos epochą, išgyvena
vadinamąjį „pirmąjį demografinį perėjimą“ nuo nereguliuojamo gimstamumo,
kai moterys (ištekėjusios) gimdė tiek vaikų, kiek fiziologiškai gali
pagimdyti tokiomis sąlygomis esant reguliuojamam gimstamumui, laisvam vaikų
skaičiaus ir jų gimimo laiko pasirinkimui. [4, p. 290]

„Antrasis demografinis perėjimas“ nuo mažai vaikų auginančios prie
vieną vaiką auginančios šeimos sąlygotas ne ekonominių, bet socialinių
priežasčių, nes visos išorinės priežastys skatinusios daugiavaikes šeimas,
liko praeityje. Šių dienų šeimose vyraujanti nuostata- auginti vieną vaiką,
tačiau lėšos kuriomis aprūpinamas tas vaikas, gerokai išaugo. Pastaruoju
metu nėra duomenų ar antrasis perėjimas negrįžtamas, ar tai laikina.
Tikėtina, kad tai eilinis procesas ir šeimos gyvenimo stereotipai vėl
atgaivins, vidutinio vaikų skaičiaus ar daugiavaikės šeimos modelį. [4,p.
290]

Mūsų protėviai laikė garbe turėti daug vaikų, kurie pratęstų jų
giminę, gentį, turtą, užaugę gerbtų jų žygius bei darbus. Būdavo sakoma,
kad kuo daugiau vaikų, tuo didesnė garbė šeimai ir visai giminei. Daug
vaikų turinti moteris buvo pagirta ir žmonių ir Dievo. Praeityje beveik
visos šeimos buvo daugiavaikės. [7, p. 45].

Šiuolaikinėje visuomenėje šeimų daugiavaisiškumas nebėra tuoks
didelis. Nes daugiavaikių šeimų dalis stabiliai nedidelė tarp visų šeimų.
Be to, tam tikrą daugiavaikių šeimų (trys ir daugiau vaikų) dalį sąlygoja
atsitiktinis atsitiktinumas, kai vietoj antro vaiko gimsta dvyniai, ar
vaikas gimsta dėl nepatikimų kontraceptinių priemonių. Visos kitos
daugiavaikės šeimos gali būti skirstomos į tris kategorijas:

1. Sąmoningas, tikslingas, susijęs su tautinėmis tradicijomis ar

religinėmis nuostatomis daugiavaikiškumas. Tokios šeimos patiria

daugybę materialinių sunkumų: ankštas būstas, didelis tėvų (ypač

motinos) užimtumas darbais, kartais pablogėjusi jo sveikata. Tačiau

tokie tėvai trokšta rūpintis savo vaikais.

2. Šeimos susikūrusios dėl antros ir kitų motinos santuokų, kuriose taip

pat gimsta vaikų. Tyrimai parodė, kad tokios šeimos gali būti

pakankamai stabilios, tačiau iš dalies ankstesnės nepilnos šeimos

bruožai išlieka.

3. Nesėkmingos daugiavaikės šeimos, susikūrusios dėl neatsakingo

tėvų seksualinio elgesio (dažniau motinos). Tokioms šeimoms

būdingas intelektualinis ir psichinis ribotumas, alkoholizmas,

asocialus gyvenimo būdas. Vaikams iš tokių šeimų reikalinga pagalba,

socialinė ir psichologinė reabilitacija, jie dažnai serga,

nepakankamai .psichiškai ir fiziškai išsivystę. [4, p. 292]

Visos daugiavaikės šeimos patiria didelių specifinių sunkumų. Tokių
šeimų vaikai per menkai save vertina, neadekvačiai suvokia savo asmenybės
reikšmę. Tai gali turėti neigiamos įtakos visam jų gyvenimui. Kadangi
tokioje šeimoje visą laiką gyvena daug mažamečių vaikų, tai sąlygoja
vyresniųjų socialinio amžiaus mažėjimą. [4, p.293]

2. SOCIALINIO PEDAGOGO DARBAS SU DAUGIAVAIKĖMIS ŠEIMOMIS

Psichologinis šeimos klimatas – tai jos emocinė būklė, susidariusi
bendro gyvenimo ir veiklos, kaip vientiso proceso, fone. Kitaip tariant
visi šeimos nariai su jų gyvenimo šeimoje sąlygomis, charakterių įvairove,
asmeniniu patyrimu, poelgiais ir pažiūromis, kuria savitą šeimos kaip gyvo
socialinio-psichinio organizmo, bendrą psichologinį klimatą. [ 1, p. 109]

Vaikų skaičius šeimoje labai lemia psichologinį šeimos klimatą.
Daugiavaikėse šeimose tėvai myli ne vieną vaiką, bet kelis vaikus. Tokių
šeimų psichologinis klimatas dažniausiai būna demokratiškas, lygiateisis.
Čia yra mažiau galimybių pasireikšti vaikų egoizmui. Jie kolektyvesni,
bendrauja vieni su kitais. Tačiau ir jose yra trūkumų. Tėvai gali ne
vienodai mylėti savo vaikus ir paskirstyti jiems dėmesį. Daugiavaikės
šeimos tėvai jaučia didesnę fizinę ir dvasinę įtampą, nes turi daugiau
rūpesčių. [1, p.110 ]

Šeima augindama vaiką, susiduria su socialiniu pedagogu. Pedagogo ir

tėvų bendras siekis išugdyti sveiką, dorą, tolerantišką, intelektualią

asmenybę. Siekiant šio kilnaus tikslo reikia, kad tarp šeimos ir socialinio

pedagogo vyrautų abipusis supratimas, pagarba bei nuoširdumas. [6, p. 91]

Socialinio pedagogo veiklos šeimoje objektu gali būti vaikas, suaugusieji

šeimos nariai bei pati šeima kaip visuma.

Socialinio pedagogo darbe su šeima išskiriamos trys sritys:

edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo. [5, p. 289]

Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas,
švietimas. Edukacinė pagalba nukreipta tėvų pedagoginės kultūros
formavimui. Pirmiausiai jis vyksta konsultuojant tėvus ir dirbant su
vaikais, sukuriant jiems specifines situacijas, kurias reikia šiuolaikiškai
išspręsti. Tuo siekiama šeimos sustiprinimo ir efektyvesnio ugdomosios
funkcijos realizavimo.

Psichologinė parama. Tai socialinio pedagogo pagalba, susidedanti iš
dviejų komponentų: socialinės psichologinės paramos ir korekcijos. Stresą
patiriančioms šeimoms psichologinę paramą socialinis pedagogas gali teikti
tik tuomet, kai jis turi reikiamą psichologinį išsilavinimą.

Tarpininkavimo metodą sudaro trys elementai: pagalba organizuojant
laisvalaikį, koordinuojant ir informuojant. Laisvalaikis, be abejo apima
labai daug dalykų. Tai ir šventės, atostogų planavimas, nebereikalingų
daiktų, rūbų pardavimas ar atidavimas, kursų lankymas ir panašiai.
Koordinacinė parama nukreipta įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių
išspręsti tam tikras konkrečios šeimos problemas aktyvizaciją. Informacinė
pagalba. Jos tikslas – informuoti, konsultuoti šeimas socialinės apsaugos
klausimais. Visa tai vyksta konsultavimo forma. Aktualiausiomis temomis yra
gyvenamosios vietos, santuokos, pensijų, pilietybės teisiniai aspektai,
vaikų tesės, moterų problemos ir visos kitos vidinės šeimos problemos.
Tokio pobūdžio parama gali būti teikiama kiekvienam šeimos nariui, su
kuriuo blogai elgiamasi ar tiesiog nesirūpinama. Blogu elgesiu galime
vadinti prievartą, smurtą, per didelį vaikui skiriamą darbo krūvį. [2,
p.290 – 292]

Socialinis pedagogas dirbdamas su šeima atlieka šiuos informavimo
vaidmenis: [5, p. 292]

— patarėjas – informuoja šeimą apie tėvų ir vaikų tarpusavio

santykių svarbą ir galimas pozityvias jų formas. C. Sutron (1999)

teigimu, socialinis pedagogas turi sugebėti ne tik veiksminga.i

bendrauti su įvairiausiomis šeimomis, bet ir skatinti gerą

bendravimą pačioje šeimoje;

— konsultantas – konsultuoja šeimos teisės klausimais, supažindina

su galimais auklėjimo metodais, tinkančiais tam vaikui;

— gynėjas – gina vaiko teises, kai tenka susidurti su tėvų

degradacija.

Pedagogas, kaip specialistas, pirmasis šeimos konsultantas. Jis
pasiringdamas įvairias bendravimo formas, suteikia šeimai teorinių,
pedagoginių-psichologinių žinių, charakterizuoja vaiko elgesį mokykloje,
padeda suvokti priežastis, motyvus, iššaukiančius tam tikrus poelgius.
Dažnai šeimoje vyrauja beprasmių konfliktų atmosfera, todėl, kad tėvai
nesupranta savo vaikų poelgių, nežino jų fizinių bei psichinių poreikių.
[6, p. 91] Mokyklos socialinis pedagogas sąveikauja su mokyklos pedagogais
ir daugiavaikių šeimų tėvais. Pasikeitusiais tėvų vaikų santykiais,
sprendžiant jų problemas turėtų aktyviai domėtis įgalioti konsultantai ir
psichoterapeutai. Šiame procese ypač svarbi pastovi pagalba, kad socialinis
pedagogas galėtų būti užtikrintas, jog šeima aktyviai įtraukia į tokius
problemų sprendimo metodus kaip konsultavimas ir terapija. [1] Socialinis
pedagogas kaip konsultantas turi naudoti santykius palaikančius sugebėjimus
(pagarba, nuoširdumas, empatija), tyrimo ir aiškinimo sugebėjimus (derybos,
atviri klausimai, reflektavimas, išaiškinimas, konkretumas), sugebėjimus
padėti žmonėms išspręsti problemas (tikslų nustatymo, veiksmų planavimo,
problemų sprendimo strategijos); padeda klientui pasijusti vertinamam,
suprastam, nustatyti aiškius tikslus.[11, p. 65]

Socialinis pedagogas, kaip tarpininkas padeda šeimai gauti reikiamas
paslaugas. Tai apima ir situacijos įvertinimą, alternatyvių išteklių
paiešką, asmens parengimą ir vadovavimą jam, susisiekimą su tinkama tarnyba
ir užtikrinimą, kad klientas sulauks pagalbos ir ja pasinaudos. Didžiausios
pastangos yra skiriamos sutvirtinti kliento ryšį su reikiamais ištekliais.
Tai apima informacijos ir paramos tiekimą bei klientų mokymą pasinaudoti
ištekliais. Visada atsiranda derybų su agentūra, į kurią klientas
siunčiamas, galimybės. [3, p. 89]

Gynėjo vaidmuo yra „kova už kliento paslaugas, kurių kitu atveju
sistema klientui nesuteiktu“. Būdamas gynėjas socialinis pedagogas kalba
vaiko vardu. Prieš pradėdamas atlikti šį vaidmenį, darbuotojas turi
įsitikinti, ar mokinys pageidauja jo pagalbos. Vaikas ir jo šeima turi
aiškiai žinoti ir suprasti galimą riziką ir būti motyvuoti pasinaudoti
paslauga. Antra, socialinis pedagogas turi atsargiai įvertinti galimą
kliento riziką, kai naudojamasi gynyba. Nereikia pamiršti ar praleisti
jokio veiksmo, kurio gali būti imtasi norint pakenkti klientui ir sukelti
jam tolesnių problemų naudojantis ištekliais. Atvejo gynimas, pavienio
moksleivio gynimas yra efektyvus, kai naudojamas gauti konkrečių išteklių,
kuriu pageidauja klientas.

Socialinis pedagogas, ekspertas, privalo įvertinti dalyvaujančiųjų
vaiko socializacijos procese elgesį jų socialinėje aplinkoje. Įvertinant
mokinio poreikius, jam teikiama parama, analizuojama jo istorija. Mokyklos
socialinis pedagogas naudoja įvairiausius metodus: lankosi mokinio namuose,
teikia asmenines ir grupines konsultacijas, tarpininkauja krizinėse
situacijose, mobilizuoja ir koordinuoja, veiksmus sociume, stebi ugdytinus,
rūpinasi jų apsauga. Vaiko pažangumas, mokymosi motyvacija daug priklauso
nuo šeimos santykių, socialinės padėties (pvz., skurdas, nepritekliai,
diskriminacija, blogos mokymosi sąlygos, žiaurus elgesys su vaiku,
piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, nepilnamečių nėštumas,
domėjimosi aplinkiniais praradimas). [3, p. 89]

1 pav. Socialinio pedagogo edukacinis darbas su šeima

(pagal M. N. G.alaguzovą (2000), parengė I. Leliugienė (2003))

Socialinio pedagogo darbo su daugiavaikėmis šeimomis pagalbos formas
galima suskirstyti į dvi dideles sritis: trumpalaikė ir ilgalaikė
socialinio pedagogo veikla.

Trumpalaikės darbo formos atmainos yra krizių intervencija ir į
problemą orientuotas darbo modelis.[2, p. 292]

Krizių intervencija. Tai socialinio pedagogo įsikišimas į šeimą tam
tikrais jos gyvenimo momentais – įvykus dideliems pasikeitimams ar esant
netikėtoms traumuojančioms aplinkybėms. Tokie nemalonūs gyvenimo periodai,
kai šeimoje pagausėja psichologinių – pedagoginių problemų, gali būti
susiję su vaiko raidos krizėmis. [5, p.292]

Kiekviena krizinė situacija reikalauja skubios reakcijos ir
neatidėliotinų veiksmų. O parama konkrečioje situacijoje ne tiek gili, kiek
plati ir kompleksinė. Socialiniam pedagogui gali pagelbėti psichologai,
psichiatrai, šeimos gydytojai, kiti šeimos nariai, specializuotos
institucijos (reabilitacijos centrai, socialinės apsaugos tarnybos).
Tokiais atvejais pagrindinis socialinio pedagogo uždavinys prisidėti (gal
net ir vykdyti) prie šeimos reabilitavimo, nukreipti savo veiksmus į
kiekvieno šeimos nario asmenybės vystymą, į adekvačių socializacijos ir
optimalios adaptacijos pasiekimo būdų paiešką. [5, p.292]

Į problemos sprendimą orientuotas modelis (gali trukti iki 4 mėn.)
padeda spręsti jau iškilusias ir pastebėtas konkrečias problemas. Taigi,
specialistai daugiausiai dėmesio turi nukreipti į tą problemą, jos
sprendimą, o ne į jos kilmę ar priežastis. Šis modelis, pasižymi tuo, kad
esant tam tikroms sąlygoms, daugumą problemų gali išspręsti arba bent jas
sumažinti patys šeimos nariai. Socialinio pedagogo užduotis – sukurti tas
palankias sąlygas. [5, p.293]

Išskirtinis šio modelio bruožas yra kontrakto tarp šeimos ir socialinio
pedagogo sudarymas. Šeimos vaidmuo – apsibrėžti pageidaujamas siekiamybes
ir išsikelti konkrečius uždavinius, o socialinio pedagogo pareiga –
nustatyti įvykdymo terminus. Svarbu pridurti tai, kad šis susitarimas nėra
teisinis, jis daugiau moralinio pobūdžio. Šis būdas leidžia šeimai aktyviai
įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą ir skatina savarankiškiau spręsti
problemas. [5, p.293]

Ilgalaikės darbo formos trunka ilgiau nei 4 mėnesius. Dirbant su šeima
šiuo metodu, siekiama pakeisti šeimos gyvensenos sistemą, adaptuojant ją
savo funkcijų valdymui, pakeisti esamą situaciją, ar abu dalykus vienu
metu. [5, p.293]

Numatant ilgalaikę darbo su šeima veiklą socialiniam pedagogui būtina
lankyti šeimą, siekiant diagnozuoti jos problemas, kontroliuoti jų
sprendimą. Šeimos lankymai gali būti pavieniai ar reguliarūs, priklausomai
nuo konkrečios šeimos problemų. Reguliarus lankymasis taip pat būtinas
nedarniose ir ypač asocialiose šeimose, nes tai padeda geriau kontroliuoti,
užkirsti kelią krizėms.

Didelį vaidmenį šeimų socialiniam įgalinimui turi konsultacinio
pobūdžio pokalbiai, kurie dažniausiai reikalingi normalioms šeimoms,
susidūrus su sunkumais sprendžiant gyvenimiškus klausimus. Socialinis
pedagogas, dirbdamas su šeima gali naudoti įvairius konsultavimo būdus:
įtikinimo, įtaigos, meno terapijos, socialinės – psichologinės
treniruotės. [5, p.293]

Socialinio pedagogo paramą šeimai galima laikyti sėkminga tada, kai
pavyksta įveikti iškilusį pavojų, psichologinę priklausomybę, psichologinį
diskomfortą ar kitas krizines situacijas. Kai formuojasi naujas supratimas
ir požiūris į turimas problemas, stiprėja ir šeimos narių adaptaciniai
sugebėjimai. [5, p.293]

Iš visų šiandieninės šeimos patiriamų sunkumų socialinį pedagogą
labiausiai jaudina šeimos adaptavimosi visuomenėje problema. Socialiniam
pedagogui, siekiančiam įgalinti šeimą, padėti jai adaptuotis
besikeičiančiomis sąlygomis, svarbiausi.os šios struktūrinės šeimos
charakteristikos:[5, p. 286]

o šeimos padėtis santuokinių partnerių atžvilgiu (pilna,

formaliai pilna, nepilna);

o šeimyninio gyvenimo stadija (jauna, subrendusi, pagyvenusi);

o santuokos įtvirtinimo tvarka (pirminė, pakartotinė);

o kartų, gyvenančių vienoje šeimoje, skaičius (viena ar

daugiau);

o vaikų skaičius (iki 3 vaikų, daugiavaikė).

Be šių bendrų charakteristikų, kurios atspindi šeimos kaip visumos
stovį, socialinio pedagogo sėkmingai veiklai taip pat svarbios
individualios šeimos narių savybės. [5, p. 287]
Kiekviena šeima gali būti apibūdinama pagal keturis kriterijus, nors jų
galėtų būti ir daugiau:

o socialinį – ekonominį;

o socialinį – psichologinį;

o sociokultūrinį;

o situacinį – vaidmenų.

Šie kriterijai nusako šeimos padėtį jos nuolatiniame adaptacijos
visuomenėje procese.

Pagal socialinės adaptacijos laipsnį socialinis pedagogas gali teikti
pagalbą šeimoms, kurios yra: [5, p. 288]

o sėkmingos šeimos – gerai atlieka savo funkciją, sugeba greitai

adaptuotis prie vaiko poreikių ir tinkamai juos auklėja. Tokioms

šeimoms socialinio pedagogo parama praktiškai bereikalinga.

o Rizikos grupės šeimos – nepilna šeima, kurios per mažos pajamos yra

nedirbančių suaugusiųjų šeimos narių;

o Nenusisekusios šeimos – nesugebančios atlikti šeimai būtinų funkcijų ,

sunkiai pritampančios prie naujų sąlygų, yra žemo socialinio statuso.

Tokioms šemoms būtina nuolatinė ir aktyvi socialinio pedagogo pagalba;

o Asocialios šeimos. Tarp šeimos narių dažnai amoralaus elgesio atvejai,

teisės bei etikos normoms prieštaraujantis gyvenimo būdas. Gyvenamoji

aplinka neatitinka net minimalių gyvenimo sąlygų. Vaikų auklėjimu,

netgi priežiūra, čia nesirūpinama, dėl to jie ne tik badauja, bet ir

tampa fizinio ir seksualinio smurto, prievartos aukomis. Socialinio

pedagogo įsikišimo čia jau neužtenka. Būtinas bendradarbiavimas su

institucijomis bei kitų socialinės globos rūpybos, vaikų teisių

apsaugos darbuotojais.

Socialinis pedagogas dirbdamas su šeima domisi tėvų ir vaikų
santykiais bei komunikacija. Kai iškyla problemos, daugiavaikėje šeimoje,
socialiniai pedagogai tiria koks sutuoktinių požiūris yra į vaikus, bei į
jų skaičių. Tiriant šeimos narių tarpusavio santykius taip galėdami
suteikti tinkamą bei reikalingą pagalbą. [8, p. 120] 3. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS SU DAUGIAVAIKĖMIS ŠEIMOMIS TYIRMAS

3.1 TYRIMO METODIKA
Tyrimo problema ir aktualumas: šios temos problematiškumą lemia, tai,
kad šiuolaikinėje visuomenėje daugiavaikes šeimos būna ne tik sėkmingos
šeimos, bet ir asocialios, nenusisekusios, be to, daugiavaikės šeimos yra
įtrauktos į rizikos grupių šeimas. Todėl labai svarbus socialinio pedagogo
darbas su daugiavaikėmis šeimomis.

Norint išsiaiškinti kokia yra socialinio pedagogo veiklos specifika su
daugiavaikėmis šeimomis buvo atliktas tyrimas Klaipėdos miesto mokyklose.
Buvo apklausti 9 socialiniai pedagogai dirbantys mokykloje.

Tyrimo imtis – 9 respondentai.

Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. balandžio – birželio
mėn. Klaipėdos miesto mokyklose.

Tyrimo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo darbo su daugiavaikėmis
šeimomis veiklos specifiką.

Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis.

Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa.

Tyrimas buvo vykdomas pagal bendruosius tyrimo reikalavimus:
suteikta informacija apie tyrimą, jo tikslus ir uždavinius, laikomasi
anonimiškumo. Paaiškinta tyrimo paskirtis, susitarta dėl anketų grąžinimo
laiko. 3.2 SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ TYRIMO ANALIZĖ
Tyrimo metu buvo apklausti 9 Klaipėdos miesto mokyklų socialiniai
pedagogai. Pedagogams buvo pateikta anketa sudaryta iš 8 klausimų (žr.
priedą nr. 1). Iš kurių keturi pusiau uždari klausimai (1, 2, 3, 6 anketos
klausimai), dviejų uždarų (4, 7 anketos klausimai), ir dvejų atvirų
klausimų (5, 8 anketos klausimai)

[pic]

1 pav. Problemų atsiradimo priežastys dirbant su šeimomis

1 pav. matyti nuo ko priklauso problemos dirbant su šeimomis.
Dirbant su šeimomis socialiniai pedagogai susiduria su įvairiomis
problemomis. Kaip parodė tyrimo duomenys, socialinis pedagogas dirbdamas su
šeimomis dažniausiai susiduria su problemomis iškylančiomis dėl vaikų
skaičiaus šeimoje (88,8%), ir nuo ekonominės ir socialinės padėties (77,7
%). Ekonominė ir socialinė šeimos padėtis šiuolaikinėje visuomenėje turi
labai didžiulę reikšmę, nes jei šeima turi mažas pajamas, gyvena
minimaliomis ar net neturi nei minimalių gyvenimo sąlygų, tai šeimai ypač
reikalinga socialinio pedagogo ir kitų organizacijų pagalba. Socialinio
pedagogo pagalba reikalinga ir šeimoms auginančioms daugiau nei 3 vaikus.
Šios šeimos mokykloje būna įtrauktos į rizikos grupes, todėl darbas su
jomis yra būtinas.

[pic]

2 pav. Problemos kylančios dirbant su daugiavaikėmis šeimomis

Dirbant su daugiavaikėmis šeimomis socialiniai pedagogai susiduria su
įvairiomis problemomis. Tyrimo metu respondentų buvo klausiama „Kokios
problemos iškyla dirbant su daugiavaikėmis šeimomis?“ Kaip matyti 2 pav.
socialiniai pedagogai dažniausiai susiduria su tėvų nesupratingumu (66,7%),
tėvų nesidomėjimu vaikų mokykliniais reikalais (44,4%), per dideliu tėvų
užimtumu (44,4%). Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniai pedagogai
dažniausiai susiduria su tėvų nesidomėjimu savo vaikais. Kada tėvai
nesidomi savo vaikais, socialiniams pedagogams yra sunku pasiekti teigiamų
rezultatų susijusių su vaikų auklėjimu.

[pic]

3 pav. Socialinių pedagogų pagalbos rūšys daugiavaikėms šeimoms.

3 pav. matyti, kad socialiniai pedagogai dažniausiai daugiavaikėms
šeimoms teikia informaciją apie vaiko elgesį mokykloje (100%), aiškina
konfliktus iškilusius šeimoje ir nustato jų priežastis (100%) teikia
informaciją nemokamo maitinimo klausimais (44,4 %). Socialinis pedagogas
turi būti visapusiška asmenybė, nes dirbant su daugiavaikėmis šeimomis
iškyla įvairių problemų, kurias jie turi padėti išspręsti.

[pic]

4 pav. Socialinė – edukacinė socialinio pedagogo pagalba daugiausiai

reikalinga daugiavaikėms šeimoms

Socialinis pedagogas dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis teikia
socialinė-edukacinę pagalbą. Tyrimo metu respondentų buvo klausiama „Kokia
socialinė – edukacinė pagalba daugiausiai reikalinga daugiavaikėms
šeimoms?“. Kaip matyti 4 pav. socialiniai pedagogai dažniausiai teikia
tarpininko pagalbą (89%). Socialinio pedagogo kaip tarpininko pagalba
šeimoms yra labai būtina, nes suteikiant šią pagalbą organizuojamas
daugiavaikių šeimų vaikų laisvalaikis, koordinuojant – nukreipiant įvairių
įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras konkrečios daugiavaikės
šeimos problemas ir informuojant įvairiais socialinės apsaugos klausimais.

Tiriamieji atsakydami į klausimą „Kaip suteikiate socialinę-edukacinę
pagalbą“ teigė, kad kiekvienai šeimai „daugiau ar mažiau reikalinga įvairi
parama“, „dažniausiai dirbant su daugiavaikėmis šeimomis reikia suteikti
įvairios informacijos tėvams susijusios su mokyklos reikalais, socialinės
paramos klausimais“, „sprendžiant daugiavaikės šeimos tarpusavio
konfliktus“.

[pic]

5 pav. Socialinio pedagogo vaidmenys reikalingi darbui su daugiavaikėmis

šeimomis

. Socialinis pedagogas dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis atlieka daug
psichosocialinių vaidmenų. Kaip matyti 5 pav. respondentų teigimu,
dažniausiai socialiniai pedagogai atlieka tarpininko (88.8%) ir
konsultanto (88.8%) vaidmenis. Kadangi socialinis pedagogas, kaip
tarpininkas padeda šeimai gauti reikiamas paslaugas, tai šiuo atveju
socialinis pedagogas yra pagrindinis asmuo suteikiantis informaciją ir
padedantis tvarkyti socialinius klausimus, asmuo. Konsultanto vaidmuo taip
pat ne mažiau svarbus, socialinis pedagogas daugiavaikes šeimas konsultuoja
įvairiais iškylančiais klausimais.

[pic]

7 pav. Socialinio pedagogo teikiamos pagalbos formos daugiavaikėms

šeimoms

Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialinis pedagogas dažniau
daugiavaikėms šeimoms teikia ilgalaikę pagalbą (67% ). Atsakydami į
klausimą „kodėl?“ socialiniai pedagogai teigė, kad „daugiavaikėms šeimoms
nuolat reikalinga socialinio pedagogo pagalba“, „jiems nuolat reikia skirti
daug dėmesio“, „reikalingas nuolatinis šeimų konsultavimas“.

Kadangi šio tyrimo tikslas buvo atskleisti socialinio pedagogo darbo
su daugiavaikėmis šeimomis veiklos specifiką, tai galima teigti, kad
socialiniai pedagogai dirbdami su daugiavaikėmis šeimomis turi gerai
išmanyti visus įstatymus, kurie yra susiję su daugiavaikėmis šeimomis. Tai
reikalinga, todėl, kad socialinis pedagogas turi suteiti šeimai ne tik
informaciją apie vaiko poelgius mokykloje, bet ir kokią socialinę paramą
gali suteikti valstybė šioms šeimos, todėl socialinis pedagogas
daugiavaikėje šeimoje užima tarpininko, konsultanto vaidmenį.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniai pedagogai dirbdami su
daugiavaikėmis šeimomis susiduria su įvairiomis problemomis, tai
dažniausiai būna tėvų nesupratingumas, per didelis užimtumas, nesidomėjimas
vaiko mokykliniais reikalais.

Socialiniai pedagogai dirbdami su daugiavaikėmis šeimomis teikia
tėvams informaciją apie vaiko poelgius mokykloje, konsultuoja įvairiais
klausimais, padeda išspręsti iškilusius konfliktus.

Daugiavaikių šeimų problemos niekur nedingsta, todėl tyrimo metu
paaiškėjo, kad socialinio pedagogo darbas su šiomis šeimomis yra
ilgalaikis. IŠVADOS
1. Pedagogų teigimu pagrindinis socialinio pedagogo

profesinės veiklos tikslas- vaiko gerbūvio siekis,

ankstyvoji prevencija, socialinių gebėjimų ugdymas,

vaikui reikalingų socialinių paslaugų suteikimas,

sudarant prielaidas sėkmingai augančio žmogaus

socializacijai ir pilietinei brandai. Socialinio

pedagogo paskirtis – būti vaiko advokatu visose

kritinėse situacijose.

2. Daugiavaikės šeimos patiria didelių specifinių sunkumų.

Tokių šeimų vaikai per menkai save vertina, neadekvačiai

suvokia savo asmenybės reikšmę. Tai gali turėti

neigiamos įtakos visam jų gyvenimui.

3. Socialinis pedagogas pirmasis asmuo, kuris yra šeimos

konsultantas. Dirbdamas su šeima, socialinis pedagogas,

suteikia tris pagrindines socialines – edukacines

pagalbos rūšis: edukacinę, psichologinę ir tarpininko.

Socialinis pedagogas, padeda šeimai gauti reikiamas

paslaugas. Tai apima ir situacijos įvertinimą,

alternatyvių išteklių paiešką, asmens parengimą ir

vadovavimą jam, susisiekimą su tinkama tarnyba ir

užtikrinimą, kad daugiavaikė šeima sulauks pagalbos ir

ja pasinaudos.

4. Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialinis pedagogas

dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis susiduria su

įvairiomis problemomis susijusiomis su tėvų

nesupratingumu, neturėjimu laiko rūpintis vaikų

auklėjimu. Tačiau socialiniai pedagogai stengiasi

suteikti visokeriopą pagalbą daugiavaikėms šeimoms:

informuoja tėvus nemokamo maitinimo klausimais, vaikų

elgesiu mokykloje, padeda spręsti iškilusius konfliktus.

Atlikdamas šias funkcijas socialinis pedagogas

dažniausiai teikia tarpininkavimo pagalbą. Kadangi

tokioms šeimoms reikalinga nuolatinė pagalba,

konsultacijos, tai socialinio pedagogo teikiama pagalba

daugiavaikėms šeimoms yra ilgalaikė. NAUDOTA LITERATŪRA
1. Bajorūnas Z. (1997) Šeimos edukologija. Vilnius

2. Kučinskas V., Kučinskienė R. (2000)Socialinis darbas švietimo

sistemoje. Klaipėda. p. 168 – 182

3. Kvietkienė G. Socialinio pedagogo ABC. Socialinis ugdymas. 5.

Vilnius,2002

4. Leliūgienė I. (1997) Socialinio pedagogo (darbuotojo)žinynas. Vilnius.

p. 289 – 290

5. Leliūgienė I. (2003) Socialinė pedagogika. Kaunas. p. 284 – 296, 347 –

249

6. Litvinienė J. (2002) Šeima – vaiko ugdymo institucija. Klaipėda.

7. Miškinis K. (2003) Šeima žmogaus gyvenime. Kaunas

8. Pruskus V. (2004) Sociologija. Vilnius. p. 117 – 120

9. Socialinio pedagogo ABC. Socialinis ugdymas. (2002) Vilnius

10. Socialinis ugdymas I. (1999) Vilniaus pedagoginis universitetas.

11. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija.

Klaipėda, 1999

12. Vaitkevičius J. (1995) Socialinės pedagogikos pagrindai. Evalda. PRIEDAI
Priedas Nr. 1

ANKETA SOCIALINIAMS PEDAGOGAMS

Labai prašom neskubant, gerai apgalvojus, atvirai atsakyti į anketos
klausimus. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs siekiant gauti kuo tikslesnius
tyrimo rezultatus. Ši anketa yra visiškai anoniminė. Jūsų asmeninė anketa
nebus viešai skelbiama.

Pasirinkę klausimą ir pateiktus galimus atsakymo variantus,
apibraukite tinkamiausią atsakymo raidę, jei reikia atsakymą pagriskite,
įrašykite savo atsakymą.

1. Nuo ko priklauso problemos dirbant su šeimomis?

a) nuo šeimyninės ekonominės ir socialinės padėties;

b) nuo šeimos gyvenimo stadijos (jauna, subrendusi, pagyvenusi)

c) nuo santuokos įtvirtinimo tvarkos (pirminė, pakartotinė)

d) nuo kartų, gyvenančių vienoje šeimoje, skaičius (viena ar daugiau);

e) nuo vaikų skaičiaus šeimoje (iki 3 vaikų, daugiavaikė).

f)

Kita........................

.........................

.

2. Kokios problemos iškyla dirbant su daugiavaikėmis šeimomis?

a) tėvų nesupratingumas;

b) tėvų nesidomėjimas vaiko mokykliniais reikalais;

c) tėvų per didelis užimtumas;

d) vaikų vengimas priimti pagalbą;

e) socialinio pedagogo laiko stoka;

f)

kita........................

.........................

..

3. Kokią pagalbą teikiate daugiavaikėms šeimoms?

a) suteikiate informaciją apie vaiko elgesį mokykloje;

b) suteikiate informaciją nemokamo maitinimo klausimais;

c) suteikiate informaciją apie centrus teikiančius paramą šeimoms;

d) konfliktų aiškinimas ir priežasčių nustatymas;

e)

kita........................

.........................

..

..........................

..........................

...

4. Kokia socialinė – edukacinė pagalba daugiausiai reikalinga

daugiavaikėms šeimoms?

a) edukacinė ( mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas);

b) psichologinė (socialinės psichologinės paramos ir korekcijos);

c) tarpininkavimo (pagalba organizuojant, koordinuojant ir informuojant).

5. Kaip suteikiate pagalbą?(atsakymą pagrįskite remiantis 4 klausimo

atsakymu)
..........................
..........................
..........................
..........................
......

6. Kokie socialinio pedagogo vaidmenys reikalingi darbui su

daugiavaikėmis šeimomis?

a) tarpininkas;

b) gynėjas;

c) ekspertas;

d) konsultantas;

e)

kita........................

.........................

..

7. Kokią pagalbos formą dažniausiai renkatės dirbant su daugiavaikėmis

šeimomis?

a) Trumpalaikę – krizių intervencija ir į problemą orientuotas darbo

modelis.

b) Ilgalaikę – trunka ilgiau nei 4 mėnesius.

8. Kodėl?

.........................

.........................

.
..........................
..........................
...

———————–
Socialinė – edukacinė pagalba

Edukacinė

Psicholog.inė

Tarpininkavimas

Mokymas

Auklėjimas

Palaikymas

Korekcija

Organizavimas

Koordinavimas

Informavimas

Leave a Comment