Socialinio pedagogo darbas su daugiavaikėmis šeimomis

Įvadas

Temos aktualumas ir problematiškumas: šeimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje.

Šeima yra pirmoji ugdymo institucija, kuri įtakoja visą tolesnį asmens gyvenimą.

Kadangi mes gyvename tokiu laikmečiu, kai ne kiekvienas valstybės pilietis turi pragyvenimo šaltinį, geras gyvenimo sąlygas, tai labai svarbu pažinti, prižiūrėti ir ginti tų asmenų šeimas. Šiuolaikinėje visuomenėje yra nemažai šeimų įtrauktų į rizikos grupes. Šiose grupėse yra įtrauktos ir daugiavaikės šeimos. Todėl socialinis pedagogas dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis turi skirti daug dėmesio sprendžiant vidinius šeimos, mokyklos ir vaiko konfliktus, suteikti socialinę paramą, pagalbą.

Daugiavaikėms šeimoms yra teikiama socialinė valstybės parama, todėl socialinis pedagogas turi būti tarpininkas tarp valstybės ir daugiavaikės šeimos.

Aišku ne kiekviena daugiavaikė šeima yra asociali tačiau ir joms reikalinga trumpalaikė socialinio pedagogo pagalba.

Tyrimo objektas: socialinio pedagogo veikla su daugiavaikėmis šeimomis.

Darbo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo darbo su daugiavaikėmis šeimomis veiklos specifiką.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti pedagoginės psichologinės literatūros analizę.

2. Išanalizuoti socialinio pedagogo veiklos specifiką su daugiavaikėmis šeimomis teorinių ir praktiniu aspektu.

Metodai: mokslinės literatūros analizė; anketavimas; tyrimo rezultatų statistinė ir grafinė analizė.

1. Socialinio pedagogo profesionalumas ir daugiavaikų šeimų samprata

1 SOCIALINIO PEDAGOGO DARBO POBŪDIS

Socialinis pedagogas – viena iš socialinio darbuotojo specialybių.

Socialinis pedagogas – tai socialinis darbuotojas, dirbantis švietimo ar globos įstaigoje. Socialinis pedagogas kaip socialinio darbo subjektas, yra pagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimai, pagal galimybes ginantis jų teises bei primenantis pareigas, padedantis jiems augti, mokytis, tobulėti asmeniškai ir socialiai. [2, p. 168]

Socialiniai pedagogai taip pat sprendžia ir bendrąsias ugdymo problemas, nes remiasi konkrečios vietos, laiko bei žmonių tarpusavio santykiais grupėse kultūrinėmis, ekonominėmis sąlygomis. Jos išvados ir siūlymai padeda moksliškai parinkti ugdymo kryptis, lavinimo ir auklėjimo turinį, metodus, būdus ir juos taikyti rengiant žmones darbui ir veiklai konkrečiomis gyvenimo sąlygomis. [2, p. 181]

Pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas- vaiko gerbūvio siekis, ankstyvoji prevencija, socialinių gebėjimų ugdymas, vaikui reikalingų socialinių paslaugų suteikimas, sudarant prielaidas sėkmingai augančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brandai. Socialinio pedagogo paskirtis – būti vaiko advokatu visose kritinėse situacijose. Tuo remiantis galima pabrėžti, kad socialiniam pedagogui būtina išklausyti vaiko problemas, stengtis palaikyti vaiką ir jo globėjus, būti tarpininku tarp vaiko ir kitų profesionalų, siekti padėti spręsti iškilusias problemas arba numatyti kas padėtų išspręsti problemą. [9, p. 85]

Socialinio ugdymo sistema – sąlygiškai pastovių vertybių ir normų visuma. Pagrindiniai socialinio pedagogo ugdymo veiklos organizavimo principai: [5, p. 48]

o Individuali pagalba sprendžiant konfliktus ir kritines situacijas socialinėje asmenybės tarpusavio sąveikoje.

o Atsakomybės ir kompetencijos – pedagogas atsako už savo intervenciją prevencijos ir krizės atvejais, todėl būtinas nuolatinis dalykinės kvalifikacijos tobulinimas.

o Grupinis paties žmogaus ir jo artimosios aplinkos individualių kūrybinių asmenybės pradų palaikymas fiziniame, psichiniame ir socialiniame asmenybės vystymesi.

o Kiekvieno vaiko ir suaugusiojo teisių į normalų gyvenimą visuomenėje gynybą, nepriklausomai nuo fizinio ir protinio išsivystymo, socialinio statuso.

o Praktinis rūpestis dėl vaiko fizinės ir psichinės sveikatos išsaugojimo esamoje aplinkoje.

o Palaipsnis jauno žmogaus ekologinės, socialinės, asmenybės ir profesinės kompetencijos vystymasis.

o Įvairiapusės, socialiai priimtinos, grupinės ir laisvalaikio veiklos organizavimo formos.

o Sėkmingas subjekto tarpusavio sąveikos užtikrinimas ir palaikymas augančio žmogaus supančioje utronmųjųkuma aplinkoje.

o Jauno žmogaus, kaip asmenybės paruošimas atsakingam savęs organizavimui, savo gyvenimo kūrybai, per socialinės patirties, savarankiškos veiklos organizavimą ir saviraišką.

o Padėti sukurti tokias sąlygas žmogaus veiklai mikroaplinkoje, kurioje, nežiūrint į jo fizinius trūkumus, dvasinius nuopolius asmeninius praradimus arba krizes, asmuo galėtų gyventi, išsaugodamas savivertės jausmą ir pagarbą sau jį supančių žmonių atžvilgiu.

o Individualaus priėjimo – šiuo būdu siekiama išsaugoti kiekvieno vaiko orumą.

o Konfidencialumo – garantuojama informacijos, vaiko probleminių situacijų, specialistui patikėtų profesinių problemų ir asmeninių išgyvenimų apsauga; šį principą pažeidusių socialinių pedagogų kvalifikacija ir atestacija turėtų būti peržiūrima.

7. Markova ir L. Mitina išskiria tris pagrindinius pedagoginės veiklos k…omponentus:[5, p.42]

o Motyvacinė – orientacinė grandis. Šiame etape socialinis pedagogas formuoja pedagoginius tikslus ir užduotis, bet kurioje veiklos srityje.

o Vykdymo grandis – parenka būtinas priemones joms vykdyti.

o Kontrolės – vertinimo grandis – analizuoja ir vertina savo veiklą.

Socialinio pedagogo profesiniai sugebėjimai atspindi bendrus pedagoginius gebėjimus ir jo veiklos profesinę specifiką. [2, p. 169]

Komunikaciniai gebėjimai:

o Bendrauti su įvairiais žmonėmis;

o Bendrauti profesinių santykių lygyje;

o Rasti individualų priėjimą prie žmogaus su specifinėmis problemomis;

o Dalykiškai bendradarbiauti;

o Sukurti komforto atmosferą, rodyti geranoriškumą;

o Įgyti individo pasitikėjimą;

o Savo veikloje išsaugoti konfidencialumą, būti taktišku;

o Skatinti žmonių veiklai, kūrybai, geraširdiškumui;

o Daryti įtaką žmonių bendravimui mikrosociume;

o Teigiamai priimti kritiką ir pačiam į ją reaguoti.

Taikomieji gebėjimai; [2, p. 390]

o Gebėjimas atlikti tyrimus, rengti pranešimus, publikacijas;

o Socialiniai – pedagoginiai;

o Socialiniai – kūrybiniai;

o Socialiniai – medicininiai;

o Socialiniai – teisiniai;

o Socialinė – psichologinė;

o Socialinė – ekonominė.

Organizaciniai gebėjimai: [2, p. 390]

o Parengti konkrečias užduotis problemoms spręsti;

o Organizuoti globotinių veiklą jų pačių problemų sprendimui;

o Racionaliai organizuoti savo darbą;

o Planuoti veiklos etapus ir veiklos būdus pagal pasiektus rezultatus;

o Planuoti individualų darbą su klientu;

o Organizuoti atskiras socialinės veiklos sritis, programų ir projektų vykdymą;

o Nustatyti kliento poreikius ir padėti jam surasti atitinkamas socialines tarnybas;

o Išsiaiškinti ir palaikyti naudingas iniciatyvas;

Analitiniai gebėjimai: [2, p. 390]

o Pažinti žmogų visapusiškai;

o Analizuoti konkrečias kliento gyvenimiškas situacijas;

o Numatyti ir neleisti įvykti žmogaus krizėms;

o Analizuoti gautus rezultatus lyginant su pradiniais duomenimis;

o Analizuoti savo profesionalios veiklos trūkumus;

o Kūrybiškai apdoroti būtiną informaciją;

o Matyti savo vaidmenį ir vietą, įgyvendinant socialinę ir švietimo politiką.

Pedagoginiai gebėjimai: [2, p. 391]

o Apmokyti kitus pagalbos žmonėms įgūdžių ir gebėjimų;

o Atskleisti neišnaudotas žmogaus galimybes, atskleisti teigiamas puses, organizuoti savipagalbos procesą;

o Stimuliuoti vaikų teigiamas emocijas, gailestingumą, poelgius;

o Pedagogiškai apmąstyti kliento, kaip asmenybės elgesį;

o Parinkti priemones, metodus, būdus pedagogiškai kompetentingo įsikišimo į krizes veiklos sritis ir situacijas;

o Organizuoti tikslingą pedagoginę veiklą sociume, pedagogiškai valdyti ir koreguoti socialinę situaciją;

o Veikti ugdytinį, grupę edukacinėmis priemonėmis;

o Perduoti klientu žinias įgytas tobulinantis;

o Pateikti medžiagą suprantamai, aiškiai , logiškai.

Savireguliacijos gebėjimai: [2, p. 392]

o Valdyti ir kontroliuoti emocijas;

o Valdyti savo nuotaiką;

o Kelti sau padidintus reikalavimus;

o Sugebėti pakelti didelę psichinę įtampą;

o Kliento poreikius laikyti aukščiau už asmeninius;

o Sumažinti psichologinę įtampą.

Pagal profesinių gebėjimų susiformavimo lygį N. Kuzmina išskiria tokius socialinės- pedagoginės veiklos lygius: [2, p. 392]

o Reprodukcinį veiklos lygį – mokėjimas perduoti kitiems žinias;

o Adaptacinis lygis – naujas žinių ir mokėjimų lygis, jungiantis

… ne tik dalyko žinias, bet ir suvokimą;

o Lokaliai modeliuojantis žinias lygis – mokėjimas ne tik perduoti, žinias, bet ir jas konstruoti;

o Sistemingo žinių modeliavimo lygis- žinių sistemos formavimo, strategijos valdymas, įgūdžių ir sugebėjimų valdymas;

o Sistemingai modeliuojantis kūrybą lygis- savo dalyko pavertimas priemone, asmenybės kūrybinių sugebėjimų vystymuisi strategijos valdymas.

Socialinis pedagogas įgyvendinęs visus šiuos reikalavimus kurėtų būti kompetentingas savo srities žinovas. Tačiau kiekvienas mes esame individuali asmenybė ir praktiškai savo žinias taikome skirtingai, tačiau kad ir kaip žinios būtų taikomos rezultatas turi būti toks pats.

1.2 Daugiavaikių šeimų samprata

Šeima – tai maža asmenų grupė, kurios pagrindas – santuoka ar kraujo ryšiais susieta giminystė, kurios narius sieja bendras gyvenamais būstas ir bendras namų ūkio tvarkymas, emocinis ryšys, įsipareigojimai vieno kitam, vaikų auginimas ir auklėjimas. [4, p. 289]

Yra gana daug ir įvairių šeimos apibrėžimų. Z.Bajoriūnas (1997)

pateikia tokią šeimos sąvoką – „šeima – tai pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų.“ O pirminė yra todėl, jog čia visų pirma auklėjami ir mokomi vaikai, formuojama jų asmenybė (charakteris, vertybės, požiūriai). J. Vaitkevičius knygoje „Socialinės pedagogikos pagrindai“ (1995) šeima apibūdinama kaip „maža žmonių grupės sąjunga, paremta visuomeniniais, ekonominiais ir biologiniais ryšiais bei interesais.“ [5, p. 284]

Šeima taip pat apibūdinama ir kaip maža žmonių grupės sąjunga, paremta visuomeniniais, ekonominiais ir biologiniais ryšiais bei interesais. [12, p. 75]

Valstybė skiria ypatingą dėmesį šeimai, kaip visuomenės ir valstybės pagrindui. Ir taip buvo visais laikais, tačiau įvairiais laikais būdavo skirtingos šeimos, nevienoda jų samprata. [10, p. 81]

Kiekviena šalis, įžengusi į industrializacijos epochą, išgyvena vadinamąjį „pirmąjį demografinį perėjimą“ nuo nereguliuojamo gimstamumo, kai moterys (ištekėjusios) gimdė tiek vaikų, kiek fiziologiškai gali pagimdyti tokiomis sąlygomis esant reguliuojamam gimstamumui, laisvam vaikų skaičiaus ir jų gimimo laiko pasirinkimui. [4, p. 290]

„Antrasis demografinis perėjimas“ nuo mažai vaikų auginančios prie vieną vaiką auginančios šeimos sąlygotas ne ekonominių, bet socialinių priežasčių, nes visos išorinės priežastys skatinusios daugiavaikes šeimas, liko praeityje. Šių dienų šeimose vyraujanti nuostata- auginti vieną vaiką, tačiau lėšos kuriomis aprūpinamas tas vaikas, gerokai išaugo. Pastaruoju metu nėra duomenų ar antrasis perėjimas negrįžtamas, ar tai laikina.

Tikėtina, kad tai eilinis procesas ir šeimos gyvenimo stereotipai vėl atgaivins, vidutinio vaikų skaičiaus ar daugiavaikės šeimos modelį. [4,p.

290]

Mūsų protėviai laikė garbe turėti daug vaikų, kurie pratęstų jų giminę, gentį, turtą, užaugę gerbtų jų žygius bei darbus. Būdavo sakoma, kad kuo daugiau vaikų, tuo didesnė garbė šeimai ir visai giminei. Daug vaikų turinti moteris buvo pagirta ir žmonių ir Dievo. Praeityje beveik visos šeimos buvo daugiavaikės. [7, p. 45].

Šiuolaikinėje visuomenėje šeimų daugiavaisiškumas nebėra tuoks didelis. Nes daugiavaikių šeimų dalis stabiliai nedidelė tarp visų šeimų.

Be to, tam tikrą daugiavaikių šeimų (trys ir daugiau vaikų) dalį sąlygoja atsitiktinis atsitiktinumas, kai vietoj antro vaiko gimsta dvyniai, ar vaikas gimsta dėl nepatikimų kontraceptinių priemonių. Visos kitos daugiavaikės šeimos gali būti skirstomos į tris kategorijas:

1. Sąmoningas, tikslingas, susijęs su tautinėmis tradicijomis ar religinėmis nuostatomis daugiavaikiškumas. Tokios šeimos patiria daugybę materialinių sunkumų: ankštas būstas, didelis tėvų (ypač motinos) užimtumas darbais, kartais pablogėjusi jo sveikata. Tačiau tokie tėvai trokšta rūpintis savo vaikais.

2. Šeimos susikūrusios dėl antros ir kitų motinos santuokų, kuriose taip pat gimsta vaikų. Tyrimai parodė, kad tokios šeimos gali būti pakankamai stabilios, tačiau iš dalies ankstesnės nepilnos šeimos bruožai išlieka.

3. Nesėkmingos daugiavaikės šeimos, susikūrusios dėl neatsakingo tėvų seksualinio elgesio (dažniau motinos). Tokioms šeimoms būdingas intelektualinis ir psichinis ribotumas, alkoholizmas, asocialus gyvenimo būdas. Vaikams iš tokių šeimų reikalinga pagalba, socialinė ir psichologinė reabilitacija, jie dažnai serga, nepakankamai …psichiškai ir fiziškai išsivystę. [4, p. 292]

Visos daugiavaikės šeimos patiria didelių specifinių sunkumų. Tokių šeimų vaikai per menkai save vertina, neadekvačiai suvokia savo asmenybės reikšmę. Tai gali turėti neigiamos įtakos visam jų gyvenimui. Kadangi tokioje šeimoje visą laiką gyvena daug mažamečių vaikų, tai sąlygoja vyresniųjų socialinio amžiaus mažėjimą. [4, p.293]

2. Socialinio pedagogo darbas su daugiavaikėmis šeimomis

Psichologinis šeimos klimatas – tai jos emocinė būklė, susidariusi bendro gyvenimo ir veiklos, kaip vientiso proceso, fone. Kitaip tariant visi šeimos nariai su jų gyvenimo šeimoje sąlygomis, charakterių įvairove, asmeniniu patyrimu, poelgiais ir pažiūromis, kuria savitą šeimos kaip gyvo socialinio-psichinio organizmo, bendrą psichologinį klimatą. [ 1, p. 109]

Vaikų skaičius šeimoje labai lemia psichologinį šeimos klimatą.

Daugiavaikėse šeimose tėvai myli ne vieną vaiką, bet kelis vaikus. Tokių šeimų psichologinis klimatas dažniausiai būna demokratiškas, lygiateisis.

Čia yra mažiau galimybių pasireikšti vaikų egoizmui. Jie kolektyvesni, bendrauja vieni su kitais. Tačiau ir jose yra trūkumų. Tėvai gali ne vienodai mylėti savo vaikus ir paskirstyti jiems dėmesį. Daugiavaikės šeimos tėvai jaučia didesnę fizinę ir dvasinę įtampą, nes turi daugiau rūpesčių. [1, p.110 ]

Šeima augindama vaiką, susiduria su socialiniu pedagogu. Pedagogo ir tėvų bendras siekis išugdyti sveiką, dorą, tolerantišką, intelektualią asmenybę. Siekiant šio kilnaus tikslo reikia, kad tarp šeimos ir socialinio pedagogo vyrautų abipusis supratimas, pagarba bei nuoširdumas. [6, p. 91]

Socialinio pedagogo veiklos šeimoje objektu gali būti vaikas, suaugusieji šeimos nariai bei pati šeima kaip visuma.

Socialinio pedagogo darbe su šeima išskiriamos trys sritys:

edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo. [5, p. 289]

Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas. Edukacinė pagalba nukreipta tėvų pedagoginės kultūros formavimui. Pirmiausiai jis vyksta konsultuojant tėvus ir dirbant su vaikais, sukuriant jiems specifines situacijas, kurias reikia šiuolaikiškai išspręsti. Tuo siekiama šeimos sustiprinimo ir efektyvesnio ugdomosios funkcijos realizavimo.

Psichologinė parama. Tai socialinio pedagogo pagalba, susidedanti iš dviejų komponentų: socialinės psichologinės paramos ir korekcijos. Stresą patiriančioms šeimoms psichologinę paramą socialinis pedagogas gali teikti tik tuomet, kai jis turi reikiamą psichologinį išsilavinimą.

Tarpininkavimo metodą sudaro trys elementai: pagalba organizuojant laisvalaikį, koordinuojant ir informuojant. Laisvalaikis, be abejo apima labai daug dalykų. Tai ir šventės, atostogų planavimas, nebereikalingų daiktų, rūbų pardavimas ar atidavimas, kursų lankymas ir panašiai.

Koordinacinė parama nukreipta įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras konkrečios šeimos problemas aktyvizaciją. Informacinė pagalba. Jos tikslas – informuoti, konsultuoti šeimas socialinės apsaugos klausimais. Visa tai vyksta konsultavimo forma. Aktualiausiomis temomis yra gyvenamosios vietos, santuokos, pensijų, pilietybės teisiniai aspektai, vaikų tesės, moterų problemos ir visos kitos vidinės šeimos problemos.

Tokio pobūdžio parama gali būti teikiama kiekvienam šeimos nariui, su kuriuo blogai elgiamasi ar tiesiog nesirūpinama. Blogu elgesiu galime vadinti prievartą, smurtą, per didelį vaikui skiriamą darbo krūvį. [2, p.290 – 292]

Socialinis pedagogas dirbdamas su šeima atlieka šiuos informavimo vaidmenis: [5, p. 292]

— patarėjas – informuoja šeimą apie tėvų ir vaikų tarpusavio santykių svarbą ir galimas pozityvias jų formas. C. Sutron (1999)

teigimu, socialinis pedagogas turi sugebėti ne tik veiksminga…i bendrauti su įvairiausiomis šeimomis, bet ir skatinti gerą bendravimą pačioje šeimoje;

— konsultantas – konsultuoja šeimos teisės klausimais, supažindina su galimais auklėjimo metodais, tinkančiais tam vaikui;

— gynėjas – gina vaiko teises, kai tenka susidurti su tėvų degradacija.

Pedagogas, kaip specialistas, pirmasis šeimos konsultantas. Jis pasiringdamas įvairias bendravimo formas, suteikia šeimai teorinių, pedagoginių-psichologinių žinių, charakterizuoja vaiko elgesį mokykloje, padeda suvokti priežastis, motyvus, iššaukiančius tam tikrus poelgius.

Dažnai šeimoje vyrauja beprasmių konfliktų atmosfera, todėl, kad tėvai nesupranta savo vaikų poelgių, nežino jų fizinių bei psichinių poreikių.

[6, p. 91] Mokyklos socialinis pedagogas sąveikauja su mokyklos pedagogais ir daugiavaikių šeimų tėvais. Pasikeitusiais tėvų vaikų santykiais, sprendžiant jų problemas turėtų aktyviai domėtis įgalioti konsultantai ir psichoterapeutai. Šiame procese ypač svarbi pastovi pagalba, kad socialinis pedagogas galėtų būti užtikrintas, jog šeima aktyviai įtraukia į tokius problemų sprendimo metodus kaip konsultavimas ir terapija. [1] Socialinis pedagogas kaip konsultantas turi naudoti santykius palaikančius sugebėjimus (pagarba, nuoširdumas, empatija), tyrimo ir aiškinimo sugebėjimus (derybos, atviri klausimai, reflektavimas, išaiškinimas, konkretumas), sugebėjimus padėti žmonėms išspręsti problemas (tikslų nustatymo, veiksmų planavimo, problemų sprendimo strategijos); padeda klientui pasijusti vertinamam, suprastam, nustatyti aiškius tikslus.[11, p. 65]

Socialinis pedagogas, kaip tarpininkas padeda šeimai gauti reikiamas paslaugas. Tai apima ir situacijos įvertinimą, alternatyvių išteklių paiešką, asmens parengimą ir vadovavimą jam, susisiekimą su tinkama tarnyba ir užtikrinimą, kad klientas sulauks pagalbos ir ja pasinaudos. Didžiausios pastangos yra skiriamos sutvirtinti kliento ryšį su reikiamais ištekliais.

Tai apima informacijos ir paramos tiekimą bei klientų mokymą pasinaudoti ištekliais. Visada atsiranda derybų su agentūra, į kurią klientas siunčiamas, galimybės. [3, p. 89]

Gynėjo vaidmuo yra „kova už kliento paslaugas, kurių kitu atveju sistema klientui nesuteiktu“. Būdamas gynėjas socialinis pedagogas kalba vaiko vardu. Prieš pradėdamas atlikti šį vaidmenį, darbuotojas turi įsitikinti, ar mokinys pageidauja jo pagalbos. Vaikas ir jo šeima turi aiškiai žinoti ir suprasti galimą riziką ir būti motyvuoti pasinaudoti paslauga. Antra, socialinis pedagogas turi atsargiai įvertinti galimą kliento riziką, kai naudojamasi gynyba. Nereikia pamiršti ar praleisti jokio veiksmo, kurio gali būti imtasi norint pakenkti klientui ir sukelti jam tolesnių problemų naudojantis ištekliais. Atvejo gynimas, pavienio moksleivio gynimas yra efektyvus, kai naudojamas gauti konkrečių išteklių, kuriu pageidauja klientas.

Socialinis pedagogas, ekspertas, privalo įvertinti dalyvaujančiųjų vaiko socializacijos procese elgesį jų socialinėje aplinkoje. Įvertinant mokinio poreikius, jam teikiama parama, analizuojama jo istorija. Mokyklos socialinis pedagogas naudoja įvairiausius metodus: lankosi mokinio namuose, teikia asmenines ir grupines konsultacijas, tarpininkauja krizinėse situacijose, mobilizuoja ir koordinuoja, veiksmus sociume, stebi ugdytinus, rūpinasi jų apsauga. Vaiko pažangumas, mokymosi motyvacija daug priklauso nuo šeimos santykių, socialinės padėties (pvz., skurdas, nepritekliai, diskriminacija, blogos mokymosi sąlygos, žiaurus elgesys su vaiku, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, nepilnamečių nėštumas, domėjimosi aplinkiniais praradimas). [3, p. 89]

1 pav. Socialinio pedagogo edukacinis darbas su šeima (pagal M. N. G…alaguzovą (2000), parengė I. Leliugienė (2003))

Socialinio pedagogo darbo su daugiavaikėmis šeimomis pagalbos formas galima suskirstyti į dvi dideles sritis: trumpalaikė ir ilgalaikė socialinio pedagogo veikla.

Trumpalaikės darbo formos atmainos yra krizių intervencija ir į problemą orientuotas darbo modelis.[2, p. 292]

Krizių intervencija. Tai socialinio pedagogo įsikišimas į šeimą tam tikrais jos gyvenimo momentais – įvykus dideliems pasikeitimams ar esant netikėtoms traumuojančioms aplinkybėms. Tokie nemalonūs gyvenimo periodai, kai šeimoje pagausėja psichologinių – pedagoginių problemų, gali būti susiję su vaiko raidos krizėmis. [5, p.292]

Kiekviena krizinė situacija reikalauja skubios reakcijos ir neatidėliotinų veiksmų. O parama konkrečioje situacijoje ne tiek gili, kiek plati ir kompleksinė. Socialiniam pedagogui gali pagelbėti psichologai, psichiatrai, šeimos gydytojai, kiti šeimos nariai, specializuotos institucijos (reabilitacijos centrai, socialinės apsaugos tarnybos).

Tokiais atvejais pagrindinis socialinio pedagogo uždavinys prisidėti (gal net ir vykdyti) prie šeimos reabilitavimo, nukreipti savo veiksmus į kiekvieno šeimos nario asmenybės vystymą, į adekvačių socializacijos ir optimalios adaptacijos pasiekimo būdų paiešką. [5, p.292]

Į problemos sprendimą orientuotas modelis (gali trukti iki 4 mėn.)

padeda spręsti jau iškilusias ir pastebėtas konkrečias problemas. Taigi, specialistai daugiausiai dėmesio turi nukreipti į tą problemą, jos sprendimą, o ne į jos kilmę ar priežastis. Šis modelis, pasižymi tuo, kad esant tam tikroms sąlygoms, daugumą problemų gali išspręsti arba bent jas sumažinti patys šeimos nariai. Socialinio pedagogo užduotis – sukurti tas palankias sąlygas. [5, p.293]

Išskirtinis šio modelio bruožas yra kontrakto tarp šeimos ir socialinio pedagogo sudarymas. Šeimos vaidmuo – apsibrėžti pageidaujamas siekiamybes ir išsikelti konkrečius uždavinius, o socialinio pedagogo pareiga –

nustatyti įvykdymo terminus. Svarbu pridurti tai, kad šis susitarimas nėra teisinis, jis daugiau moralinio pobūdžio. Šis būdas leidžia šeimai aktyviai įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą ir skatina savarankiškiau spręsti problemas. [5, p.293]

Ilgalaikės darbo formos trunka ilgiau nei 4 mėnesius. Dirbant su šeima šiuo metodu, siekiama pakeisti šeimos gyvensenos sistemą, adaptuojant ją savo funkcijų valdymui, pakeisti esamą situaciją, ar abu dalykus vienu metu. [5, p.293]

Numatant ilgalaikę darbo su šeima veiklą socialiniam pedagogui būtina lankyti šeimą, siekiant diagnozuoti jos problemas, kontroliuoti jų sprendimą. Šeimos lankymai gali būti pavieniai ar reguliarūs, priklausomai nuo konkrečios šeimos problemų. Reguliarus lankymasis taip pat būtinas nedarniose ir ypač asocialiose šeimose, nes tai padeda geriau kontroliuoti, užkirsti kelią krizėms.

Didelį vaidmenį šeimų socialiniam įgalinimui turi konsultacinio pobūdžio pokalbiai, kurie dažniausiai reikalingi normalioms šeimoms, susidūrus su sunkumais sprendžiant gyvenimiškus klausimus. Socialinis pedagogas, dirbdamas su šeima gali naudoti įvairius konsultavimo būdus:

įtikinimo, įtaigos, meno terapijos, socialinės – psichologinės treniruotės. [5, p.293]

Socialinio pedagogo paramą šeimai galima laikyti sėkminga tada, kai pavyksta įveikti iškilusį pavojų, psichologinę priklausomybę, psichologinį diskomfortą ar kitas krizines situacijas. Kai formuojasi naujas supratimas ir požiūris į turimas problemas, stiprėja ir šeimos narių adaptaciniai sugebėjimai. [5, p.293]

Iš visų šiandieninės šeimos patiriamų sunkumų socialinį pedagogą labiausiai jaudina šeimos adaptavimosi visuomenėje problema. Socialiniam pedagogui, siekiančiam įgalinti šeimą, padėti jai adaptuotis besikeičiančiomis sąlygomis, svarbiausi…os šios struktūrinės šeimos charakteristikos:[5, p. 286]

o šeimos padėtis santuokinių partnerių atžvilgiu (pilna, formaliai pilna, nepilna);

o šeimyninio gyvenimo stadija (jauna, subrendusi, pagyvenusi);

o santuokos įtvirtinimo tvarka (pirminė, pakartotinė);

o kartų, gyvenančių vienoje šeimoje, skaičius (viena ar daugiau);

o vaikų skaičius (iki 3 vaikų, daugiavaikė).

Be šių bendrų charakteristikų, kurios atspindi šeimos kaip visumos stovį, socialinio pedagogo sėkmingai veiklai taip pat svarbios individualios šeimos narių savybės. [5, p. 287]

Kiekviena šeima gali būti apibūdinama pagal keturis kriterijus, nors jų galėtų būti ir daugiau:

o socialinį – ekonominį;

o socialinį – psichologinį;

o sociokultūrinį;

o situacinį – vaidmenų.

Šie kriterijai nusako šeimos padėtį jos nuolatiniame adaptacijos visuomenėje procese.

Pagal socialinės adaptacijos laipsnį socialinis pedagogas gali teikti pagalbą šeimoms, kurios yra: [5, p. 288]

o sėkmingos šeimos – gerai atlieka savo funkciją, sugeba greitai adaptuotis prie vaiko poreikių ir tinkamai juos auklėja. Tokioms šeimoms socialinio pedagogo parama praktiškai bereikalinga.

o Rizikos grupės šeimos – nepilna šeima, kurios per mažos pajamos yra nedirbančių suaugusiųjų šeimos narių;

o Nenusisekusios šeimos – nesugebančios atlikti šeimai būtinų funkcijų , sunkiai pritampančios prie naujų sąlygų, yra žemo socialinio statuso.

Tokioms šemoms būtina nuolatinė ir aktyvi socialinio pedagogo pagalba;

o Asocialios šeimos. Tarp šeimos narių dažnai amoralaus elgesio atvejai, teisės bei etikos normoms prieštaraujantis gyvenimo būdas. Gyvenamoji aplinka neatitinka net minimalių gyvenimo sąlygų. Vaikų auklėjimu, netgi priežiūra, čia nesirūpinama, dėl to jie ne tik badauja, bet ir tampa fizinio ir seksualinio smurto, prievartos aukomis. Socialinio pedagogo įsikišimo čia jau neužtenka. Būtinas bendradarbiavimas su institucijomis bei kitų socialinės globos rūpybos, vaikų teisių apsaugos darbuotojais.

Socialinis pedagogas dirbdamas su šeima domisi tėvų ir vaikų santykiais bei komunikacija. Kai iškyla problemos, daugiavaikėje šeimoje, socialiniai pedagogai tiria koks sutuoktinių požiūris yra į vaikus, bei į jų skaičių. Tiriant šeimos narių tarpusavio santykius taip galėdami suteikti tinkamą bei reikalingą pagalbą. [8, p. 120]

3. Socialinio pedagogo veiklos su daugiavaikėmis šeimomis tyirmas

3.1 Tyrimo metodika

Tyrimo problema ir aktualumas: šios temos problematiškumą lemia, tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje daugiavaikes šeimos būna ne tik sėkmingos šeimos, bet ir asocialios, nenusisekusios, be to, daugiavaikės šeimos yra įtrauktos į rizikos grupių šeimas. Todėl labai svarbus socialinio pedagogo darbas su daugiavaikėmis šeimomis.

Norint išsiaiškinti kokia yra socialinio pedagogo veiklos specifika su daugiavaikėmis šeimomis buvo atliktas tyrimas Klaipėdos miesto mokyklose.

Buvo apklausti 9 socialiniai pedagogai dirbantys mokykloje.

Tyrimo imtis – 9 respondentai.

Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. balandžio – birželio mėn. Klaipėdos miesto mokyklose.

Tyrimo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo darbo su daugiavaikėmis šeimomis veiklos specifiką.

Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis.

Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa.

Tyrimas buvo vykdomas pagal bendruosius tyrimo reikalavimus:

suteikta informacija apie tyrimą, jo tikslus ir uždavinius, laikomasi anonimiškumo. Paaiškinta tyrimo paskirtis, susitarta dėl anketų grąžinimo laiko.

3.2 Socialinių pedagogų tyrimo analizė

Tyrimo metu buvo apklausti 9 Klaipėdos miesto mokyklų socialiniai pedagogai. Pedagogams buvo pateikta anketa sudaryta iš 8 klausimų (žr.

priedą nr. 1). Iš kurių keturi pusiau uždari klausimai (1, 2, 3, 6 anketos klausimai), dviejų uždarų (4, 7 anketos klausimai), ir dvejų atvirų klausimų (5, 8 anketos klausimai)

[pic]

1 pav. Problemų atsiradimo priežastys dirbant su šeimomis

1 pav. matyti nuo ko priklauso problemos dirbant su šeimomis.

Dirbant su šeimomis socialiniai pedagogai susiduria su įvairiomis problemomis. Kaip parodė tyrimo duomenys, socialinis pedagogas dirbdamas su šeimomis dažniausiai susiduria su problemomis iškylančiomis dėl vaikų skaičiaus šeimoje (88,8%), ir nuo ekonominės ir socialinės padėties (77,7

%). Ekonominė ir socialinė šeimos padėtis šiuolaikinėje visuomenėje turi labai didžiulę reikšmę, nes jei šeima turi mažas pajamas, gyvena minimaliomis ar net neturi nei minimalių gyvenimo sąlygų, tai šeimai ypač reikalinga socialinio pedagogo ir kitų organizacijų pagalba. Socialinio pedagogo pagalba reikalinga ir šeimoms auginančioms daugiau nei 3 vaikus.

Šios šeimos mokykloje būna įtrauktos į rizikos grupes, todėl darbas su jomis yra būtinas.

[pic]

2 pav. Problemos kylančios dirbant su daugiavaikėmis šeimomis

Dirbant su daugiavaikėmis šeimomis socialiniai pedagogai susiduria su įvairiomis problemomis. Tyrimo metu respondentų buvo klausiama „Kokios problemos iškyla dirbant su daugiavaikėmis šeimomis?“ Kaip matyti 2 pav.

socialiniai pedagogai dažniausiai susiduria su tėvų nesupratingumu (66,7%), tėvų nesidomėjimu vaikų mokykliniais reikalais (44,4%), per dideliu tėvų užimtumu (44,4%). Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniai pedagogai dažniausiai susiduria su tėvų nesidomėjimu savo vaikais. Kada tėvai nesidomi savo vaikais, socialiniams pedagogams yra sunku pasiekti teigiamų rezultatų susijusių su vaikų auklėjimu.

[pic]

3 pav. Socialinių pedagogų pagalbos rūšys daugiavaikėms šeimoms.

3 pav. matyti, kad socialiniai pedagogai dažniausiai daugiavaikėms šeimoms teikia informaciją apie vaiko elgesį mokykloje (100%), aiškina konfliktus iškilusius šeimoje ir nustato jų priežastis (100%) teikia informaciją nemokamo maitinimo klausimais (44,4 %). Socialinis pedagogas turi būti visapusiška asmenybė, nes dirbant su daugiavaikėmis šeimomis iškyla įvairių problemų, kurias jie turi padėti išspręsti.

[pic]

4 pav. Socialinė – edukacinė socialinio pedagogo pagalba daugiausiai reikalinga daugiavaikėms šeimoms

Socialinis pedagogas dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis teikia socialinė-edukacinę pagalbą. Tyrimo metu respondentų buvo klausiama „Kokia socialinė – edukacinė pagalba daugiausiai reikalinga daugiavaikėms šeimoms?“. Kaip matyti 4 pav. socialiniai pedagogai dažniausiai teikia tarpininko pagalbą (89%). Socialinio pedagogo kaip tarpininko pagalba šeimoms yra labai būtina, nes suteikiant šią pagalbą organizuojamas daugiavaikių šeimų vaikų laisvalaikis, koordinuojant – nukreipiant įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras konkrečios daugiavaikės šeimos problemas ir informuojant įvairiais socialinės apsaugos klausimais.

Tiriamieji atsakydami į klausimą „Kaip suteikiate socialinę-edukacinę pagalbą“ teigė, kad kiekvienai šeimai „daugiau ar mažiau reikalinga įvairi parama“, „dažniausiai dirbant su daugiavaikėmis šeimomis reikia suteikti įvairios informacijos tėvams susijusios su mokyklos reikalais, socialinės paramos klausimais“, „sprendžiant daugiavaikės šeimos tarpusavio konfliktus“.

[pic]

5 pav. Socialinio pedagogo vaidmenys reikalingi darbui su daugiavaikėmis šeimomis

… Socialinis pedagogas dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis atlieka daug psichosocialinių vaidmenų. Kaip matyti 5 pav. respondentų teigimu, dažniausiai socialiniai pedagogai atlieka tarpininko (88.8%) ir konsultanto (88.8%) vaidmenis. Kadangi socialinis pedagogas, kaip tarpininkas padeda šeimai gauti reikiamas paslaugas, tai šiuo atveju socialinis pedagogas yra pagrindinis asmuo suteikiantis informaciją ir padedantis tvarkyti socialinius klausimus, asmuo. Konsultanto vaidmuo taip pat ne mažiau svarbus, socialinis pedagogas daugiavaikes šeimas konsultuoja įvairiais iškylančiais klausimais.

[pic]

7 pav. Socialinio pedagogo teikiamos pagalbos formos daugiavaikėms šeimoms

Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialinis pedagogas dažniau daugiavaikėms šeimoms teikia ilgalaikę pagalbą (67% ). Atsakydami į klausimą „kodėl?“ socialiniai pedagogai teigė, kad „daugiavaikėms šeimoms nuolat reikalinga socialinio pedagogo pagalba“, „jiems nuolat reikia skirti daug dėmesio“, „reikalingas nuolatinis šeimų konsultavimas“.

Kadangi šio tyrimo tikslas buvo atskleisti socialinio pedagogo darbo su daugiavaikėmis šeimomis veiklos specifiką, tai galima teigti, kad socialiniai pedagogai dirbdami su daugiavaikėmis šeimomis turi gerai išmanyti visus įstatymus, kurie yra susiję su daugiavaikėmis šeimomis. Tai reikalinga, todėl, kad socialinis pedagogas turi suteiti šeimai ne tik informaciją apie vaiko poelgius mokykloje, bet ir kokią socialinę paramą gali suteikti valstybė šioms šeimos, todėl socialinis pedagogas daugiavaikėje šeimoje užima tarpininko, konsultanto vaidmenį.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniai pedagogai dirbdami su daugiavaikėmis šeimomis susiduria su įvairiomis problemomis, tai dažniausiai būna tėvų nesupratingumas, per didelis užimtumas, nesidomėjimas vaiko mokykliniais reikalais.

Socialiniai pedagogai dirbdami su daugiavaikėmis šeimomis teikia tėvams informaciją apie vaiko poelgius mokykloje, konsultuoja įvairiais klausimais, padeda išspręsti iškilusius konfliktus.

Daugiavaikių šeimų problemos niekur nedingsta, todėl tyrimo metu paaiškėjo, kad socialinio pedagogo darbas su šiomis šeimomis yra ilgalaikis.

Išvados

1. Pedagogų teigimu pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas- vaiko gerbūvio siekis, ankstyvoji prevencija, socialinių gebėjimų ugdymas, vaikui reikalingų socialinių paslaugų suteikimas, sudarant prielaidas sėkmingai augančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brandai. Socialinio pedagogo paskirtis – būti vaiko advokatu visose kritinėse situacijose.

2. Daugiavaikės šeimos patiria didelių specifinių sunkumų.

Tokių šeimų vaikai per menkai save vertina, neadekvačiai suvokia savo asmenybės reikšmę. Tai gali turėti neigiamos įtakos visam jų gyvenimui.

3. Socialinis pedagogas pirmasis asmuo, kuris yra šeimos konsultantas. Dirbdamas su šeima, socialinis pedagogas, suteikia tris pagrindines socialines – edukacines pagalbos rūšis: edukacinę, psichologinę ir tarpininko.

Socialinis pedagogas, padeda šeimai gauti reikiamas paslaugas. Tai apima ir situacijos įvertinimą, alternatyvių išteklių paiešką, asmens parengimą ir vadovavimą jam, susisiekimą su tinkama tarnyba ir užtikrinimą, kad daugiavaikė šeima sulauks pagalbos ir ja pasinaudos.

4. Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialinis pedagogas dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis susiduria su įvairiomis problemomis susijusiomis su tėvų nesupratingumu, neturėjimu laiko rūpintis vaikų auklėjimu. Tačiau socialiniai pedagogai stengiasi suteikti visokeriopą pagalbą daugiavaikėms šeimoms:

informuoja tėvus nemokamo maitinimo klausimais, vaikų elgesiu mokykloje, padeda spręsti iškilusius konfliktus.

Atlikdamas šias funkcijas socialinis pedagogas dažniausiai teikia tarpininkavimo pagalbą. Kadangi tokioms šeimoms reikalinga nuolatinė pagalba, konsultacijos, tai socialinio pedagogo teikiama pagalba daugiavaikėms šeimoms yra ilgalaikė.

Naudota literatūra

1. Bajorūnas Z. (1997) Šeimos edukologija. Vilnius

2. Kučinskas V., Kučinskienė R. (2000)Socialinis darbas švietimo sistemoje. Klaipėda. p. 168 – 182

3. Kvietkienė G. Socialinio pedagogo ABC. Socialinis ugdymas. 5.

Vilnius,2002

4. Leliūgienė I. (1997) Socialinio pedagogo (darbuotojo)žinynas. Vilnius.

p. 289 – 290

5. Leliūgienė I. (2003) Socialinė pedagogika. Kaunas. p. 284 – 296, 347 –

249

6. Litvinienė J. (2002) Šeima – vaiko ugdymo institucija. Klaipėda.

7. Miškinis K. (2003) Šeima žmogaus gyvenime. Kaunas

8. Pruskus V. (2004) Sociologija. Vilnius. p. 117 – 120

9. Socialinio pedagogo ABC. Socialinis ugdymas. (2002) Vilnius

10. Socialinis ugdymas I. (1999) Vilniaus pedagoginis universitetas.

11. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija.

Klaipėda, 1999

12. Vaitkevičius J. (1995) Socialinės pedagogikos pagrindai. Evalda.

Priedai

Priedas Nr. 1

ANKETA SOCIALINIAMS PEDAGOGAMS

Labai prašom neskubant, gerai apgalvojus, atvirai atsakyti į anketos klausimus. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs siekiant gauti kuo tikslesnius tyrimo rezultatus. Ši anketa yra visiškai anoniminė. Jūsų asmeninė anketa nebus viešai skelbiama.

Pasirinkę klausimą ir pateiktus galimus atsakymo variantus, apibraukite tinkamiausią atsakymo raidę, jei reikia atsakymą pagriskite, įrašykite savo atsakymą.

1. Nuo ko priklauso problemos dirbant su šeimomis?

a) nuo šeimyninės ekonominės ir socialinės padėties;

b) nuo šeimos gyvenimo stadijos (jauna, subrendusi, pagyvenusi)

c) nuo santuokos įtvirtinimo tvarkos (pirminė, pakartotinė)

d) nuo kartų, gyvenančių vienoje šeimoje, skaičius (viena ar daugiau);

e) nuo vaikų skaičiaus šeimoje (iki 3 vaikų, daugiavaikė).

f)

Kita…………………………………………………………..

2. Kokios problemos iškyla dirbant su daugiavaikėmis šeimomis?

a) tėvų nesupratingumas;

b) tėvų nesidomėjimas vaiko mokykliniais reikalais;

c) tėvų per didelis užimtumas;

d) vaikų vengimas priimti pagalbą;

e) socialinio pedagogo laiko stoka;

f)

kita…………………………………………………………..

3. Kokią pagalbą teikiate daugiavaikėms šeimoms?

a) suteikiate informaciją apie vaiko elgesį mokykloje;

b) suteikiate informaciją nemokamo maitinimo klausimais;

c) suteikiate informaciją apie centrus teikiančius paramą šeimoms;

d) konfliktų aiškinimas ir priežasčių nustatymas;

e)

kita…………………………………………………………..

4. Kokia socialinė – edukacinė pagalba daugiausiai reikalinga daugiavaikėms šeimoms?

a) edukacinė ( mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas);

b) psichologinė (socialinės psichologinės paramos ir korekcijos);

c) tarpininkavimo (pagalba organizuojant, koordinuojant ir informuojant).

5. Kaip suteikiate pagalbą?(atsakymą pagrįskite remiantis 4 klausimo atsakymu)

6. Kokie socialinio pedagogo vaidmenys reikalingi darbui su daugiavaikėmis šeimomis?

a) tarpininkas;

b) gynėjas;

c) ekspertas;

d) konsultantas;

e)

kita…………………………………………………………..

7. Kokią pagalbos formą dažniausiai renkatės dirbant su daugiavaikėmis šeimomis?

a) Trumpalaikę – krizių intervencija ir į problemą orientuotas darbo modelis.

b) Ilgalaikę – trunka ilgiau nei 4 mėnesius.

8. Kodėl?

Socialinė – edukacinė pagalba

Edukacinė

Psicholog…inė

Tarpininkavimas

Mokymas

Auklėjimas

Palaikymas

Korekcija

Organizavimas

Koordinavimas

Informavimas