TURINYS
ĮVADAS 31. SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIONALUMAS IR DAUGIAVAIKŲ ŠEIMŲ SAMPRATA 41.1 SOCIALINIO PEDAGOGO DARBO POBŪDIS 41.2 DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ SAMPRATA 82 SOCIALINIO PEDAGOGO DARBAS SU DAUGIAVAIKĖMIS ŠEIMOMIS 103. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS SU DAUGIAVAIKĖMIS ŠEIMOMIS TYIRMAS 173.1 TYRIMO METODIKA 173.2 SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ TYRIMO ANALIZĖ 18IŠVADOS 23NAUDOTA LITERATŪRA 24PRIEDAI 25ĮVADASTemos aktualumas ir problematiškumas: šeimos vaidmuo visuomenėjesavo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent šeimojeformuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniaisvaidmenimis, kurie yra būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje.Šeima yra pirmoji ugdymo institucija, kuri įtakoja visą tolesnį asmensgyvenimą. Kadangi mes gyvename tokiu laikmečiu, kai ne kiekvienas valstybėspilietis turi pragyvenimo šaltinį, geras gyvenimo sąlygas, tai labai svarbupažinti, prižiūrėti ir ginti tų asmenų šeimas. Šiuolaikinėje visuomenėjeyra nemažai šeimų įtrauktų į rizikos grupes. Šiose grupėse yra įtrauktosir daugiavaikės šeimos. Todėl socialinis pedagogas dirbdamas sudaugiavaikėmis šeimomis turi skirti daug dėmesio sprendžiant vidiniusšeimos, mokyklos ir vaiko konfliktus, suteikti socialinę paramą, pagalbą.Daugiavaikėms šeimoms yra teikiama socialinė valstybės parama, todėlsocialinis pedagogas turi būti tarpininkas tarp valstybės ir daugiavaikėsšeimos. Aišku ne kiekviena daugiavaikė šeima yra asociali tačiau ir jomsreikalinga trumpalaikė socialinio pedagogo pagalba. Tyrimo objektas: socialinio pedagogo veikla su daugiavaikėmisšeimomis. Darbo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo darbo sudaugiavaikėmis šeimomis veiklos specifiką. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti pedagoginės psichologinės literatūros analizę. 2. Išanalizuoti socialinio pedagogo veiklos specifiką su daugiavaikėmis šeimomis teorinių ir praktiniu aspektu. Metodai: mokslinės literatūros analizė; anketavimas; tyrimorezultatų statistinė ir grafinė analizė. 1. SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIONALUMAS IR DAUGIAVAIKŲ ŠEIMŲ SAMPRATA1 SOCIALINIO PEDAGOGO DARBO POBŪDIS
Socialinis pedagogas – viena iš socialinio darbuotojo specialybių.Socialinis pedagogas – tai socialinis darbuotojas, dirbantis švietimo arglobos įstaigoje. Socialinis pedagogas kaip socialinio darbo subjektas, yrapagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimai, pagal galimybes ginantisjų teises bei primenantis pareigas, padedantis jiems augti, mokytis,tobulėti asmeniškai ir socialiai. [2, p. 168] Socialiniai pedagogai taip pat sprendžia ir bendrąsias ugdymoproblemas, nes remiasi konkrečios vietos, laiko bei žmonių tarpusaviosantykiais grupėse kultūrinėmis, ekonominėmis sąlygomis. Jos išvados irsiūlymai padeda moksliškai parinkti ugdymo kryptis, lavinimo ir auklėjimoturinį, metodus, būdus ir juos taikyti rengiant žmones darbui ir veiklaikonkrečiomis gyvenimo sąlygomis. [2, p. 181] Pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas- vaikogerbūvio siekis, ankstyvoji prevencija, socialinių gebėjimų ugdymas, vaikuireikalingų socialinių paslaugų suteikimas, sudarant prielaidas sėkmingaiaugančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brandai. Socialinio pedagogopaskirtis – būti vaiko advokatu visose kritinėse situacijose. Tuo remiantisgalima pabrėžti, kad socialiniam pedagogui būtina išklausyti vaikoproblemas, stengtis palaikyti vaiką ir jo globėjus, būti tarpininku tarpvaiko ir kitų profesionalų, siekti padėti spręsti iškilusias problemas arbanumatyti kas padėtų išspręsti problemą. [9, p. 85] Socialinio ugdymo sistema – sąlygiškai pastovių vertybių ir normųvisuma. Pagrindiniai socialinio pedagogo ugdymo veiklos organizavimoprincipai: [5, p. 48] o Individuali pagalba sprendžiant konfliktus ir kritines situacijas socialinėje asmenybės tarpusavio sąveikoje. o Atsakomybės ir kompetencijos – pedagogas atsako už savo intervenciją prevencijos ir krizės atvejais, todėl būtinas nuolatinis dalykinės kvalifikacijos tobulinimas. o Grupinis paties žmogaus ir jo artimosios aplinkos individualių kūrybinių asmenybės pradų palaikymas fiziniame, psichiniame ir socialiniame asmenybės vystymesi. o Kiekvieno vaiko ir suaugusiojo teisių į normalų gyvenimą visuomenėje gynybą, nepriklausomai nuo fizinio ir protinio išsivystymo, socialinio statuso. o Praktinis rūpestis dėl vaiko fizinės ir psichinės sveikatos išsaugojimo esamoje aplinkoje. o Palaipsnis jauno žmogaus ekologinės, socialinės, asmenybės ir
profesinės kompetencijos vystymasis. o Įvairiapusės, socialiai priimtinos, grupinės ir laisvalaikio veiklos organizavimo formos. o Sėkmingas subjekto tarpusavio sąveikos užtikrinimas ir palaikymas augančio žmogaus supančioje utronmųjųkuma aplinkoje. o Jauno žmogaus, kaip asmenybės paruošimas atsakingam savęs organizavimui, savo gyvenimo kūrybai, per socialinės patirties, savarankiškos veiklos organizavimą ir saviraišką. o Padėti sukurti tokias sąlygas žmogaus veiklai mikroaplinkoje, kurioje, nežiūrint į jo fizinius trūkumus, dvasinius nuopolius asmeninius praradimus arba krizes, asmuo galėtų gyventi, išsaugodamas savivertės jausmą ir pagarbą sau jį supančių žmonių atžvilgiu. o Individualaus priėjimo – šiuo būdu siekiama išsaugoti kiekvieno vaiko orumą. o Konfidencialumo – garantuojama informacijos, vaiko probleminių situacijų, specialistui patikėtų profesinių problemų ir asmeninių išgyvenimų apsauga; šį principą pažeidusių socialinių pedagogų kvalifikacija ir atestacija turėtų būti peržiūrima. 7. Markova ir L. Mitina išskiria tris pagrindinius pedagoginės veiklos k…omponentus:[5, p.42] o Motyvacinė – orientacinė grandis. Šiame etape socialinis pedagogas formuoja pedagoginius tikslus ir užduotis, bet kurioje veiklos srityje. o Vykdymo grandis – parenka būtinas priemones joms vykdyti. o Kontrolės – vertinimo grandis – analizuoja ir vertina savo veiklą. Socialinio pedagogo profesiniai sugebėjimai atspindi bendruspedagoginius gebėjimus ir jo veiklos profesinę specifiką. [2, p. 169] Komunikaciniai gebėjimai: o Bendrauti su įvairiais žmonėmis; o Bendrauti profesinių santykių lygyje; o Rasti individualų priėjimą prie žmogaus su specifinėmis problemomis; o Dalykiškai bendradarbiauti; o Sukurti komforto atmosferą, rodyti geranoriškumą; o Įgyti individo pasitikėjimą; o Savo veikloje išsaugoti konfidencialumą, būti taktišku; o Skatinti žmonių veiklai, kūrybai, geraširdiškumui; o Daryti įtaką žmonių bendravimui mikrosociume; o Teigiamai priimti kritiką ir pačiam į ją reaguoti. Taikomieji gebėjimai; [2, p. 390] o Gebėjimas atlikti tyrimus, rengti pranešimus, publikacijas; o Socialiniai – pedagoginiai; o Socialiniai – kūrybiniai; o Socialiniai – medicininiai; o Socialiniai – teisiniai; o Socialinė – psichologinė; o Socialinė – ekonominė. Organizaciniai gebėjimai: [2, p. 390] o Parengti konkrečias užduotis problemoms spręsti; o Organizuoti globotinių veiklą jų pačių problemų sprendimui; o Racionaliai organizuoti savo darbą; o Planuoti veiklos etapus ir veiklos būdus pagal pasiektus rezultatus; o Planuoti individualų darbą su klientu; o Organizuoti atskiras socialinės veiklos sritis, programų ir projektų vykdymą; o Nustatyti kliento poreikius ir padėti jam surasti atitinkamas socialines tarnybas; o Išsiaiškinti ir palaikyti naudingas iniciatyvas; Analitiniai gebėjimai: [2, p. 390] o Pažinti žmogų visapusiškai; o Analizuoti konkrečias kliento gyvenimiškas situacijas; o Numatyti ir neleisti įvykti žmogaus krizėms; o Analizuoti gautus rezultatus lyginant su pradiniais duomenimis; o Analizuoti savo profesionalios veiklos trūkumus; o Kūrybiškai apdoroti būtiną informaciją; o Matyti savo vaidmenį ir vietą, įgyvendinant socialinę ir švietimo politiką. Pedagoginiai gebėjimai: [2, p. 391] o Apmokyti kitus pagalbos žmonėms įgūdžių ir gebėjimų; o Atskleisti neišnaudotas žmogaus galimybes, atskleisti teigiamas puses, organizuoti savipagalbos procesą; o Stimuliuoti vaikų teigiamas emocijas, gailestingumą, poelgius; o Pedagogiškai apmąstyti kliento, kaip asmenybės elgesį; o Parinkti priemones, metodus, būdus pedagogiškai kompetentingo įsikišimo į krizes veiklos sritis ir situacijas; o Organizuoti tikslingą pedagoginę veiklą sociume, pedagogiškai valdyti ir koreguoti socialinę situaciją; o Veikti ugdytinį, grupę edukacinėmis priemonėmis; o Perduoti klientu žinias įgytas tobulinantis; o Pateikti medžiagą suprantamai, aiškiai , logiškai. Savireguliacijos gebėjimai: [2, p. 392] o Valdyti ir kontroliuoti emocijas; o Valdyti savo nuotaiką; o Kelti sau padidintus reikalavimus; o Sugebėti pakelti didelę psichinę įtampą; o Kliento poreikius laikyti aukščiau už asmeninius; o Sumažinti psichologinę įtampą. Pagal profesinių gebėjimų susiformavimo lygį N. Kuzmina išskiriatokius socialinės- pedagoginės veiklos lygius: [2, p. 392] o Reprodukcinį veiklos lygį – mokėjimas perduoti kitiems žinias; o Adaptacinis lygis – naujas žinių ir mokėjimų lygis, jungiantis… ne tik dalyko žinias, bet ir suvokimą; o Lokaliai modeliuojantis žinias lygis – mokėjimas ne tik perduoti, žinias, bet ir jas konstruoti; o Sistemingo žinių modeliavimo lygis- žinių sistemos formavimo, strategijos valdymas, įgūdžių ir sugebėjimų valdymas; o Sistemingai modeliuojantis kūrybą lygis- savo dalyko pavertimas priemone, asmenybės kūrybinių sugebėjimų vystymuisi strategijos valdymas. Socialinis pedagogas įgyvendinęs visus šiuos reikalavimus kurėtų būtikompetentingas savo srities žinovas. Tačiau kiekvienas mes esameindividuali asmenybė ir praktiškai savo žinias taikome skirtingai, tačiaukad ir kaip žinios būtų taikomos rezultatas turi būti toks pats. 1.2 DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ SAMPRATAŠeima – tai maža asmenų grupė, kurios pagrindas – santuoka ar kraujoryšiais susieta giminystė, kurios narius sieja bendras gyvenamais būstas irbendras namų ūkio tvarkymas, emocinis ryšys, įsipareigojimai vieno kitam,vaikų auginimas ir auklėjimas. [4, p. 289] Yra gana daug ir įvairių šeimos apibrėžimų. Z.Bajoriūnas (1997)pateikia tokią šeimos sąvoką – „šeima – tai pirminė visuomenės ląstelė,viena pagrindinių jos struktūros elementų.“ O pirminė yra todėl, jog čiavisų pirma auklėjami ir mokomi vaikai, formuojama jų asmenybė (charakteris,vertybės, požiūriai). J. Vaitkevičius knygoje „Socialinės pedagogikospagrindai“ (1995) šeima apibūdinama kaip „maža žmonių grupės sąjunga,paremta visuomeniniais, ekonominiais ir biologiniais ryšiais beiinteresais.“ [5, p. 284] Šeima taip pat apibūdinama ir kaip maža žmonių grupės sąjunga,paremta visuomeniniais, ekonominiais ir biologiniais ryšiais beiinteresais. [12, p. 75] Valstybė skiria ypatingą dėmesį šeimai, kaip visuomenės ir valstybėspagrindui. Ir taip buvo visais laikais, tačiau įvairiais laikais būdavoskirtingos šeimos, nevienoda jų samprata. [10, p. 81] Kiekviena šalis, įžengusi į industrializacijos epochą, išgyvenavadinamąjį „pirmąjį demografinį perėjimą“ nuo nereguliuojamo gimstamumo,kai moterys (ištekėjusios) gimdė tiek vaikų, kiek fiziologiškai galipagimdyti tokiomis sąlygomis esant reguliuojamam gimstamumui, laisvam vaikųskaičiaus ir jų gimimo laiko pasirinkimui. [4, p. 290] „Antrasis demografinis perėjimas“ nuo mažai vaikų auginančios prievieną vaiką auginančios šeimos sąlygotas ne ekonominių, bet socialiniųpriežasčių, nes visos išorinės priežastys skatinusios daugiavaikes šeimas,liko praeityje. Šių dienų šeimose vyraujanti nuostata- auginti vieną vaiką,tačiau lėšos kuriomis aprūpinamas tas vaikas, gerokai išaugo. Pastaruojumetu nėra duomenų ar antrasis perėjimas negrįžtamas, ar tai laikina.Tikėtina, kad tai eilinis procesas ir šeimos gyvenimo stereotipai vėlatgaivins, vidutinio vaikų skaičiaus ar daugiavaikės šeimos modelį. [4,p.290] Mūsų protėviai laikė garbe turėti daug vaikų, kurie pratęstų jųgiminę, gentį, turtą, užaugę gerbtų jų žygius bei darbus. Būdavo sakoma,kad kuo daugiau vaikų, tuo didesnė garbė šeimai ir visai giminei. Daugvaikų turinti moteris buvo pagirta ir žmonių ir Dievo. Praeityje beveikvisos šeimos buvo daugiavaikės. [7, p. 45]. Šiuolaikinėje visuomenėje šeimų daugiavaisiškumas nebėra tuoksdidelis. Nes daugiavaikių šeimų dalis stabiliai nedidelė tarp visų šeimų.Be to, tam tikrą daugiavaikių šeimų (trys ir daugiau vaikų) dalį sąlygojaatsitiktinis atsitiktinumas, kai vietoj antro vaiko gimsta dvyniai, arvaikas gimsta dėl nepatikimų kontraceptinių priemonių. Visos kitosdaugiavaikės šeimos gali būti skirstomos į tris kategorijas: 1. Sąmoningas, tikslingas, susijęs su tautinėmis tradicijomis ar religinėmis nuostatomis daugiavaikiškumas. Tokios šeimos patiria daugybę materialinių sunkumų: ankštas būstas, didelis tėvų (ypač motinos) užimtumas darbais, kartais pablogėjusi jo sveikata. Tačiau tokie tėvai trokšta rūpintis savo vaikais. 2. Šeimos susikūrusios dėl antros ir kitų motinos santuokų, kuriose taip pat gimsta vaikų. Tyrimai parodė, kad tokios šeimos gali būti pakankamai stabilios, tačiau iš dalies ankstesnės nepilnos šeimos bruožai išlieka. 3. Nesėkmingos daugiavaikės šeimos, susikūrusios dėl neatsakingo tėvų seksualinio elgesio (dažniau motinos). Tokioms šeimoms būdingas intelektualinis ir psichinis ribotumas, alkoholizmas, asocialus gyvenimo būdas. Vaikams iš tokių šeimų reikalinga pagalba, socialinė ir psichologinė reabilitacija, jie dažnai serga, nepakankamai …psichiškai ir fiziškai išsivystę. [4, p. 292] Visos daugiavaikės šeimos patiria didelių specifinių sunkumų. Tokiųšeimų vaikai per menkai save vertina, neadekvačiai suvokia savo asmenybėsreikšmę. Tai gali turėti neigiamos įtakos visam jų gyvenimui. Kadangitokioje šeimoje visą laiką gyvena daug mažamečių vaikų, tai sąlygojavyresniųjų socialinio amžiaus mažėjimą. [4, p.293]2. SOCIALINIO PEDAGOGO DARBAS SU DAUGIAVAIKĖMIS ŠEIMOMIS
Psichologinis šeimos klimatas – tai jos emocinė būklė, susidariusibendro gyvenimo ir veiklos, kaip vientiso proceso, fone. Kitaip tariantvisi šeimos nariai su jų gyvenimo šeimoje sąlygomis, charakterių įvairove,asmeniniu patyrimu, poelgiais ir pažiūromis, kuria savitą šeimos kaip gyvosocialinio-psichinio organizmo, bendrą psichologinį klimatą. [ 1, p. 109] Vaikų skaičius šeimoje labai lemia psichologinį šeimos klimatą.Daugiavaikėse šeimose tėvai myli ne vieną vaiką, bet kelis vaikus. Tokiųšeimų psichologinis klimatas dažniausiai būna demokratiškas, lygiateisis.Čia yra mažiau galimybių pasireikšti vaikų egoizmui. Jie kolektyvesni,bendrauja vieni su kitais. Tačiau ir jose yra trūkumų. Tėvai gali nevienodai mylėti savo vaikus ir paskirstyti jiems dėmesį. Daugiavaikėsšeimos tėvai jaučia didesnę fizinę ir dvasinę įtampą, nes turi daugiaurūpesčių. [1, p.110 ] Šeima augindama vaiką, susiduria su socialiniu pedagogu. Pedagogo ir tėvų bendras siekis išugdyti sveiką, dorą, tolerantišką, intelektualią asmenybę. Siekiant šio kilnaus tikslo reikia, kad tarp šeimos ir socialinio pedagogo vyrautų abipusis supratimas, pagarba bei nuoširdumas. [6, p. 91] Socialinio pedagogo veiklos šeimoje objektu gali būti vaikas, suaugusieji šeimos nariai bei pati šeima kaip visuma. Socialinio pedagogo darbe su šeima išskiriamos trys sritys: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo. [5, p. 289] Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas,švietimas. Edukacinė pagalba nukreipta tėvų pedagoginės kultūrosformavimui. Pirmiausiai jis vyksta konsultuojant tėvus ir dirbant suvaikais, sukuriant jiems specifines situacijas, kurias reikia šiuolaikiškaiišspręsti. Tuo siekiama šeimos sustiprinimo ir efektyvesnio ugdomosiosfunkcijos realizavimo. Psichologinė parama. Tai socialinio pedagogo pagalba, susidedanti išdviejų komponentų: socialinės psichologinės paramos ir korekcijos. Stresąpatiriančioms šeimoms psichologinę paramą socialinis pedagogas gali teiktitik tuomet, kai jis turi reikiamą psichologinį išsilavinimą. Tarpininkavimo metodą sudaro trys elementai: pagalba organizuojantlaisvalaikį, koordinuojant ir informuojant. Laisvalaikis, be abejo apimalabai daug dalykų. Tai ir šventės, atostogų planavimas, nebereikalingųdaiktų, rūbų pardavimas ar atidavimas, kursų lankymas ir panašiai.Koordinacinė parama nukreipta įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčiųišspręsti tam tikras konkrečios šeimos problemas aktyvizaciją. Informacinėpagalba. Jos tikslas – informuoti, konsultuoti šeimas socialinės apsaugosklausimais. Visa tai vyksta konsultavimo forma. Aktualiausiomis temomis yragyvenamosios vietos, santuokos, pensijų, pilietybės teisiniai aspektai,vaikų tesės, moterų problemos ir visos kitos vidinės šeimos problemos.Tokio pobūdžio parama gali būti teikiama kiekvienam šeimos nariui, sukuriuo blogai elgiamasi ar tiesiog nesirūpinama. Blogu elgesiu galimevadinti prievartą, smurtą, per didelį vaikui skiriamą darbo krūvį. [2,p.290 – 292] Socialinis pedagogas dirbdamas su šeima atlieka šiuos informavimovaidmenis: [5, p. 292] — patarėjas – informuoja šeimą apie tėvų ir vaikų tarpusavio santykių svarbą ir galimas pozityvias jų formas. C. Sutron (1999) teigimu, socialinis pedagogas turi sugebėti ne tik veiksminga…i bendrauti su įvairiausiomis šeimomis, bet ir skatinti gerą bendravimą pačioje šeimoje;
— konsultantas – konsultuoja šeimos teisės klausimais, supažindina su galimais auklėjimo metodais, tinkančiais tam vaikui; — gynėjas – gina vaiko teises, kai tenka susidurti su tėvų degradacija. Pedagogas, kaip specialistas, pirmasis šeimos konsultantas. Jispasiringdamas įvairias bendravimo formas, suteikia šeimai teorinių,pedagoginių-psichologinių žinių, charakterizuoja vaiko elgesį mokykloje,padeda suvokti priežastis, motyvus, iššaukiančius tam tikrus poelgius.Dažnai šeimoje vyrauja beprasmių konfliktų atmosfera, todėl, kad tėvainesupranta savo vaikų poelgių, nežino jų fizinių bei psichinių poreikių.[6, p. 91] Mokyklos socialinis pedagogas sąveikauja su mokyklos pedagogaisir daugiavaikių šeimų tėvais. Pasikeitusiais tėvų vaikų santykiais,sprendžiant jų problemas turėtų aktyviai domėtis įgalioti konsultantai irpsichoterapeutai. Šiame procese ypač svarbi pastovi pagalba, kad socialinispedagogas galėtų būti užtikrintas, jog šeima aktyviai įtraukia į tokiusproblemų sprendimo metodus kaip konsultavimas ir terapija. [1] Socialinispedagogas kaip konsultantas turi naudoti santykius palaikančius sugebėjimus(pagarba, nuoširdumas, empatija), tyrimo ir aiškinimo sugebėjimus (derybos,atviri klausimai, reflektavimas, išaiškinimas, konkretumas), sugebėjimuspadėti žmonėms išspręsti problemas (tikslų nustatymo, veiksmų planavimo,problemų sprendimo strategijos); padeda klientui pasijusti vertinamam,suprastam, nustatyti aiškius tikslus.[11, p. 65] Socialinis pedagogas, kaip tarpininkas padeda šeimai gauti reikiamaspaslaugas. Tai apima ir situacijos įvertinimą, alternatyvių ištekliųpaiešką, asmens parengimą ir vadovavimą jam, susisiekimą su tinkama tarnybair užtikrinimą, kad klientas sulauks pagalbos ir ja pasinaudos. Didžiausiospastangos yra skiriamos sutvirtinti kliento ryšį su reikiamais ištekliais.Tai apima informacijos ir paramos tiekimą bei klientų mokymą pasinaudotiištekliais. Visada atsiranda derybų su agentūra, į kurią klientassiunčiamas, galimybės. [3, p. 89] Gynėjo vaidmuo yra „kova už kliento paslaugas, kurių kitu atvejusistema klientui nesuteiktu“. Būdamas gynėjas socialinis pedagogas kalbavaiko vardu. Prieš pradėdamas atlikti šį vaidmenį, darbuotojas turiįsitikinti, ar mokinys pageidauja jo pagalbos. Vaikas ir jo šeima turiaiškiai žinoti ir suprasti galimą riziką ir būti motyvuoti pasinaudotipaslauga. Antra, socialinis pedagogas turi atsargiai įvertinti galimąkliento riziką, kai naudojamasi gynyba. Nereikia pamiršti ar praleistijokio veiksmo, kurio gali būti imtasi norint pakenkti klientui ir sukeltijam tolesnių problemų naudojantis ištekliais. Atvejo gynimas, pavieniomoksleivio gynimas yra efektyvus, kai naudojamas gauti konkrečių išteklių,kuriu pageidauja klientas. Socialinis pedagogas, ekspertas, privalo įvertinti dalyvaujančiųjųvaiko socializacijos procese elgesį jų socialinėje aplinkoje. Įvertinantmokinio poreikius, jam teikiama parama, analizuojama jo istorija. Mokyklossocialinis pedagogas naudoja įvairiausius metodus: lankosi mokinio namuose,teikia asmenines ir grupines konsultacijas, tarpininkauja krizinėsesituacijose, mobilizuoja ir koordinuoja, veiksmus sociume, stebi ugdytinus,rūpinasi jų apsauga. Vaiko pažangumas, mokymosi motyvacija daug priklausonuo šeimos santykių, socialinės padėties (pvz., skurdas, nepritekliai,diskriminacija, blogos mokymosi sąlygos, žiaurus elgesys su vaiku,piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, nepilnamečių nėštumas,domėjimosi aplinkiniais praradimas). [3, p. 89]1 pav. Socialinio pedagogo edukacinis darbas su šeima (pagal M. N. G…alaguzovą (2000), parengė I. Leliugienė (2003))
Socialinio pedagogo darbo su daugiavaikėmis šeimomis pagalbos formasgalima suskirstyti į dvi dideles sritis: trumpalaikė ir ilgalaikėsocialinio pedagogo veikla. Trumpalaikės darbo formos atmainos yra krizių intervencija ir įproblemą orientuotas darbo modelis.[2, p. 292] Krizių intervencija. Tai socialinio pedagogo įsikišimas į šeimą tamtikrais jos gyvenimo momentais – įvykus dideliems pasikeitimams ar esantnetikėtoms traumuojančioms aplinkybėms. Tokie nemalonūs gyvenimo periodai,kai šeimoje pagausėja psichologinių – pedagoginių problemų, gali būtisusiję su vaiko raidos krizėmis. [5, p.292] Kiekviena krizinė situacija reikalauja skubios reakcijos irneatidėliotinų veiksmų. O parama konkrečioje situacijoje ne tiek gili, kiekplati ir kompleksinė. Socialiniam pedagogui gali pagelbėti psichologai,psichiatrai, šeimos gydytojai, kiti šeimos nariai, specializuotosinstitucijos (reabilitacijos centrai, socialinės apsaugos tarnybos).
Tokiais atvejais pagrindinis socialinio pedagogo uždavinys prisidėti (galnet ir vykdyti) prie šeimos reabilitavimo, nukreipti savo veiksmus įkiekvieno šeimos nario asmenybės vystymą, į adekvačių socializacijos iroptimalios adaptacijos pasiekimo būdų paiešką. [5, p.292] Į problemos sprendimą orientuotas modelis (gali trukti iki 4 mėn.)padeda spręsti jau iškilusias ir pastebėtas konkrečias problemas. Taigi,specialistai daugiausiai dėmesio turi nukreipti į tą problemą, jossprendimą, o ne į jos kilmę ar priežastis. Šis modelis, pasižymi tuo, kadesant tam tikroms sąlygoms, daugumą problemų gali išspręsti arba bent jassumažinti patys šeimos nariai. Socialinio pedagogo užduotis – sukurti taspalankias sąlygas. [5, p.293] Išskirtinis šio modelio bruožas yra kontrakto tarp šeimos ir socialiniopedagogo sudarymas. Šeimos vaidmuo – apsibrėžti pageidaujamas siekiamybesir išsikelti konkrečius uždavinius, o socialinio pedagogo pareiga –nustatyti įvykdymo terminus. Svarbu pridurti tai, kad šis susitarimas nėrateisinis, jis daugiau moralinio pobūdžio. Šis būdas leidžia šeimai aktyviaiįsitraukti į sprendimų priėmimo procesą ir skatina savarankiškiau spręstiproblemas. [5, p.293] Ilgalaikės darbo formos trunka ilgiau nei 4 mėnesius. Dirbant su šeimašiuo metodu, siekiama pakeisti šeimos gyvensenos sistemą, adaptuojant jąsavo funkcijų valdymui, pakeisti esamą situaciją, ar abu dalykus vienumetu. [5, p.293] Numatant ilgalaikę darbo su šeima veiklą socialiniam pedagogui būtinalankyti šeimą, siekiant diagnozuoti jos problemas, kontroliuoti jųsprendimą. Šeimos lankymai gali būti pavieniai ar reguliarūs, priklausomainuo konkrečios šeimos problemų. Reguliarus lankymasis taip pat būtinasnedarniose ir ypač asocialiose šeimose, nes tai padeda geriau kontroliuoti,užkirsti kelią krizėms. Didelį vaidmenį šeimų socialiniam įgalinimui turi konsultaciniopobūdžio pokalbiai, kurie dažniausiai reikalingi normalioms šeimoms,susidūrus su sunkumais sprendžiant gyvenimiškus klausimus. Socialinispedagogas, dirbdamas su šeima gali naudoti įvairius konsultavimo būdus:įtikinimo, įtaigos, meno terapijos, socialinės – psichologinėstreniruotės. [5, p.293] Socialinio pedagogo paramą šeimai galima laikyti sėkminga tada, kaipavyksta įveikti iškilusį pavojų, psichologinę priklausomybę, psichologinįdiskomfortą ar kitas krizines situacijas. Kai formuojasi naujas supratimasir požiūris į turimas problemas, stiprėja ir šeimos narių adaptaciniaisugebėjimai. [5, p.293] Iš visų šiandieninės šeimos patiriamų sunkumų socialinį pedagogąlabiausiai jaudina šeimos adaptavimosi visuomenėje problema. Socialiniampedagogui, siekiančiam įgalinti šeimą, padėti jai adaptuotisbesikeičiančiomis sąlygomis, svarbiausi…os šios struktūrinės šeimoscharakteristikos:[5, p. 286] o šeimos padėtis santuokinių partnerių atžvilgiu (pilna, formaliai pilna, nepilna); o šeimyninio gyvenimo stadija (jauna, subrendusi, pagyvenusi); o santuokos įtvirtinimo tvarka (pirminė, pakartotinė); o kartų, gyvenančių vienoje šeimoje, skaičius (viena ar daugiau); o vaikų skaičius (iki 3 vaikų, daugiavaikė). Be šių bendrų charakteristikų, kurios atspindi šeimos kaip visumosstovį, socialinio pedagogo sėkmingai veiklai taip pat svarbiosindividualios šeimos narių savybės. [5, p. 287]Kiekviena šeima gali būti apibūdinama pagal keturis kriterijus, nors jųgalėtų būti ir daugiau: o socialinį – ekonominį; o socialinį – psichologinį; o sociokultūrinį; o situacinį – vaidmenų. Šie kriterijai nusako šeimos padėtį jos nuolatiniame adaptacijosvisuomenėje procese. Pagal socialinės adaptacijos laipsnį socialinis pedagogas gali teiktipagalbą šeimoms, kurios yra: [5, p. 288] o sėkmingos šeimos – gerai atlieka savo funkciją, sugeba greitai adaptuotis prie vaiko poreikių ir tinkamai juos auklėja. Tokioms šeimoms socialinio pedagogo parama praktiškai bereikalinga. o Rizikos grupės šeimos – nepilna šeima, kurios per mažos pajamos yra nedirbančių suaugusiųjų šeimos narių; o Nenusisekusios šeimos – nesugebančios atlikti šeimai būtinų funkcijų , sunkiai pritampančios prie naujų sąlygų, yra žemo socialinio statuso. Tokioms šemoms būtina nuolatinė ir aktyvi socialinio pedagogo pagalba; o Asocialios šeimos. Tarp šeimos narių dažnai amoralaus elgesio atvejai, teisės bei etikos normoms prieštaraujantis gyvenimo būdas. Gyvenamoji aplinka neatitinka net minimalių gyvenimo sąlygų. Vaikų auklėjimu, netgi priežiūra, čia nesirūpinama, dėl to jie ne tik badauja, bet ir tampa fizinio ir seksualinio smurto, prievartos aukomis. Socialinio pedagogo įsikišimo čia jau neužtenka. Būtinas bendradarbiavimas su institucijomis bei kitų socialinės globos rūpybos, vaikų teisių apsaugos darbuotojais. Socialinis pedagogas dirbdamas su šeima domisi tėvų ir vaikųsantykiais bei komunikacija. Kai iškyla problemos, daugiavaikėje šeimoje,socialiniai pedagogai tiria koks sutuoktinių požiūris yra į vaikus, bei įjų skaičių. Tiriant šeimos narių tarpusavio santykius taip galėdamisuteikti tinkamą bei reikalingą pagalbą. [8, p. 120] 3. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS SU DAUGIAVAIKĖMIS ŠEIMOMIS TYIRMAS 3.1 TYRIMO METODIKATyrimo problema ir aktualumas: šios temos problematiškumą lemia, tai,kad šiuolaikinėje visuomenėje daugiavaikes šeimos būna ne tik sėkmingosšeimos, bet ir asocialios, nenusisekusios, be to, daugiavaikės šeimos yraįtrauktos į rizikos grupių šeimas. Todėl labai svarbus socialinio pedagogodarbas su daugiavaikėmis šeimomis. Norint išsiaiškinti kokia yra socialinio pedagogo veiklos specifika sudaugiavaikėmis šeimomis buvo atliktas tyrimas Klaipėdos miesto mokyklose.Buvo apklausti 9 socialiniai pedagogai dirbantys mokykloje.Tyrimo imtis – 9 respondentai.
Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. balandžio – birželiomėn. Klaipėdos miesto mokyklose. Tyrimo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo darbo su daugiavaikėmisšeimomis veiklos specifiką. Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis. Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa.
Tyrimas buvo vykdomas pagal bendruosius tyrimo reikalavimus:suteikta informacija apie tyrimą, jo tikslus ir uždavinius, laikomasianonimiškumo. Paaiškinta tyrimo paskirtis, susitarta dėl anketų grąžinimolaiko. 3.2 SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ TYRIMO ANALIZĖTyrimo metu buvo apklausti 9 Klaipėdos miesto mokyklų socialiniaipedagogai. Pedagogams buvo pateikta anketa sudaryta iš 8 klausimų (žr.priedą nr. 1). Iš kurių keturi pusiau uždari klausimai (1, 2, 3, 6 anketosklausimai), dviejų uždarų (4, 7 anketos klausimai), ir dvejų atvirųklausimų (5, 8 anketos klausimai)
[pic] 1 pav. Problemų atsiradimo priežastys dirbant su šeimomis
1 pav. matyti nuo ko priklauso problemos dirbant su šeimomis.Dirbant su šeimomis socialiniai pedagogai susiduria su įvairiomisproblemomis. Kaip parodė tyrimo duomenys, socialinis pedagogas dirbdamas sušeimomis dažniausiai susiduria su problemomis iškylančiomis dėl vaikųskaičiaus šeimoje (88,8%), ir nuo ekonominės ir socialinės padėties (77,7%). Ekonominė ir socialinė šeimos padėtis šiuolaikinėje visuomenėje turilabai didžiulę reikšmę, nes jei šeima turi mažas pajamas, gyvenaminimaliomis ar net neturi nei minimalių gyvenimo sąlygų, tai šeimai ypačreikalinga socialinio pedagogo ir kitų organizacijų pagalba. Socialiniopedagogo pagalba reikalinga ir šeimoms auginančioms daugiau nei 3 vaikus.Šios šeimos mokykloje būna įtrauktos į rizikos grupes, todėl darbas sujomis yra būtinas. [pic] 2 pav. Problemos kylančios dirbant su daugiavaikėmis šeimomis
Dirbant su daugiavaikėmis šeimomis socialiniai pedagogai susiduria suįvairiomis problemomis. Tyrimo metu respondentų buvo klausiama „Kokiosproblemos iškyla dirbant su daugiavaikėmis šeimomis?“ Kaip matyti 2 pav.socialiniai pedagogai dažniausiai susiduria su tėvų nesupratingumu (66,7%),tėvų nesidomėjimu vaikų mokykliniais reikalais (44,4%), per dideliu tėvųužimtumu (44,4%). Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniai pedagogaidažniausiai susiduria su tėvų nesidomėjimu savo vaikais. Kada tėvainesidomi savo vaikais, socialiniams pedagogams yra sunku pasiekti teigiamųrezultatų susijusių su vaikų auklėjimu.
[pic] 3 pav. Socialinių pedagogų pagalbos rūšys daugiavaikėms šeimoms.
3 pav. matyti, kad socialiniai pedagogai dažniausiai daugiavaikėmsšeimoms teikia informaciją apie vaiko elgesį mokykloje (100%), aiškinakonfliktus iškilusius šeimoje ir nustato jų priežastis (100%) teikiainformaciją nemokamo maitinimo klausimais (44,4 %). Socialinis pedagogasturi būti visapusiška asmenybė, nes dirbant su daugiavaikėmis šeimomisiškyla įvairių problemų, kurias jie turi padėti išspręsti.
[pic] 4 pav. Socialinė – edukacinė socialinio pedagogo pagalba daugiausiai reikalinga daugiavaikėms šeimoms
Socialinis pedagogas dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis teikiasocialinė-edukacinę pagalbą. Tyrimo metu respondentų buvo klausiama „Kokiasocialinė – edukacinė pagalba daugiausiai reikalinga daugiavaikėmsšeimoms?“. Kaip matyti 4 pav. socialiniai pedagogai dažniausiai teikiatarpininko pagalbą (89%). Socialinio pedagogo kaip tarpininko pagalbašeimoms yra labai būtina, nes suteikiant šią pagalbą organizuojamasdaugiavaikių šeimų vaikų laisvalaikis, koordinuojant – nukreipiant įvairiųįstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras konkrečios daugiavaikėsšeimos problemas ir informuojant įvairiais socialinės apsaugos klausimais. Tiriamieji atsakydami į klausimą „Kaip suteikiate socialinę-edukacinępagalbą“ teigė, kad kiekvienai šeimai „daugiau ar mažiau reikalinga įvairiparama“, „dažniausiai dirbant su daugiavaikėmis šeimomis reikia suteiktiįvairios informacijos tėvams susijusios su mokyklos reikalais, socialinėsparamos klausimais“, „sprendžiant daugiavaikės šeimos tarpusaviokonfliktus“. [pic] 5 pav. Socialinio pedagogo vaidmenys reikalingi darbui su daugiavaikėmis šeimomis
… Socialinis pedagogas dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis atlieka daugpsichosocialinių vaidmenų. Kaip matyti 5 pav. respondentų teigimu,dažniausiai socialiniai pedagogai atlieka tarpininko (88.8%) irkonsultanto (88.8%) vaidmenis. Kadangi socialinis pedagogas, kaiptarpininkas padeda šeimai gauti reikiamas paslaugas, tai šiuo atvejusocialinis pedagogas yra pagrindinis asmuo suteikiantis informaciją irpadedantis tvarkyti socialinius klausimus, asmuo. Konsultanto vaidmuo taippat ne mažiau svarbus, socialinis pedagogas daugiavaikes šeimas konsultuojaįvairiais iškylančiais klausimais.
[pic] 7 pav. Socialinio pedagogo teikiamos pagalbos formos daugiavaikėms šeimoms
Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialinis pedagogas dažniaudaugiavaikėms šeimoms teikia ilgalaikę pagalbą (67% ). Atsakydami įklausimą „kodėl?“ socialiniai pedagogai teigė, kad „daugiavaikėms šeimomsnuolat reikalinga socialinio pedagogo pagalba“, „jiems nuolat reikia skirtidaug dėmesio“, „reikalingas nuolatinis šeimų konsultavimas“. Kadangi šio tyrimo tikslas buvo atskleisti socialinio pedagogo darbosu daugiavaikėmis šeimomis veiklos specifiką, tai galima teigti, kadsocialiniai pedagogai dirbdami su daugiavaikėmis šeimomis turi geraiišmanyti visus įstatymus, kurie yra susiję su daugiavaikėmis šeimomis. Taireikalinga, todėl, kad socialinis pedagogas turi suteiti šeimai ne tikinformaciją apie vaiko poelgius mokykloje, bet ir kokią socialinę paramągali suteikti valstybė šioms šeimos, todėl socialinis pedagogasdaugiavaikėje šeimoje užima tarpininko, konsultanto vaidmenį. Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniai pedagogai dirbdami sudaugiavaikėmis šeimomis susiduria su įvairiomis problemomis, taidažniausiai būna tėvų nesupratingumas, per didelis užimtumas, nesidomėjimasvaiko mokykliniais reikalais. Socialiniai pedagogai dirbdami su daugiavaikėmis šeimomis teikiatėvams informaciją apie vaiko poelgius mokykloje, konsultuoja įvairiaisklausimais, padeda išspręsti iškilusius konfliktus. Daugiavaikių šeimų problemos niekur nedingsta, todėl tyrimo metupaaiškėjo, kad socialinio pedagogo darbas su šiomis šeimomis yrailgalaikis. IŠVADOS1. Pedagogų teigimu pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas- vaiko gerbūvio siekis, ankstyvoji prevencija, socialinių gebėjimų ugdymas, vaikui reikalingų socialinių paslaugų suteikimas, sudarant prielaidas sėkmingai augančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brandai. Socialinio pedagogo paskirtis – būti vaiko advokatu visose kritinėse situacijose. 2. Daugiavaikės šeimos patiria didelių specifinių sunkumų. Tokių šeimų vaikai per menkai save vertina, neadekvačiai suvokia savo asmenybės reikšmę. Tai gali turėti neigiamos įtakos visam jų gyvenimui. 3. Socialinis pedagogas pirmasis asmuo, kuris yra šeimos konsultantas. Dirbdamas su šeima, socialinis pedagogas, suteikia tris pagrindines socialines – edukacines pagalbos rūšis: edukacinę, psichologinę ir tarpininko. Socialinis pedagogas, padeda šeimai gauti reikiamas paslaugas. Tai apima ir situacijos įvertinimą, alternatyvių išteklių paiešką, asmens parengimą ir vadovavimą jam, susisiekimą su tinkama tarnyba ir užtikrinimą, kad daugiavaikė šeima sulauks pagalbos ir ja pasinaudos. 4. Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialinis pedagogas dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis susiduria su įvairiomis problemomis susijusiomis su tėvų nesupratingumu, neturėjimu laiko rūpintis vaikų auklėjimu. Tačiau socialiniai pedagogai stengiasi suteikti visokeriopą pagalbą daugiavaikėms šeimoms:
informuoja tėvus nemokamo maitinimo klausimais, vaikų elgesiu mokykloje, padeda spręsti iškilusius konfliktus. Atlikdamas šias funkcijas socialinis pedagogas dažniausiai teikia tarpininkavimo pagalbą. Kadangi tokioms šeimoms reikalinga nuolatinė pagalba, konsultacijos, tai socialinio pedagogo teikiama pagalba daugiavaikėms šeimoms yra ilgalaikė. NAUDOTA LITERATŪRA1. Bajorūnas Z. (1997) Šeimos edukologija. Vilnius 2. Kučinskas V., Kučinskienė R. (2000)Socialinis darbas švietimo sistemoje. Klaipėda. p. 168 – 182 3. Kvietkienė G. Socialinio pedagogo ABC. Socialinis ugdymas. 5. Vilnius,2002 4. Leliūgienė I. (1997) Socialinio pedagogo (darbuotojo)žinynas. Vilnius. p. 289 – 290 5. Leliūgienė I. (2003) Socialinė pedagogika. Kaunas. p. 284 – 296, 347 – 249 6. Litvinienė J. (2002) Šeima – vaiko ugdymo institucija. Klaipėda. 7. Miškinis K. (2003) Šeima žmogaus gyvenime. Kaunas 8. Pruskus V. (2004) Sociologija. Vilnius. p. 117 – 120 9. Socialinio pedagogo ABC. Socialinis ugdymas. (2002) Vilnius 10. Socialinis ugdymas I. (1999) Vilniaus pedagoginis universitetas. 11. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Klaipėda, 1999 12. Vaitkevičius J. (1995) Socialinės pedagogikos pagrindai. Evalda. PRIEDAIPriedas Nr. 1 ANKETA SOCIALINIAMS PEDAGOGAMSLabai prašom neskubant, gerai apgalvojus, atvirai atsakyti į anketosklausimus. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs siekiant gauti kuo tikslesniustyrimo rezultatus. Ši anketa yra visiškai anoniminė. Jūsų asmeninė anketanebus viešai skelbiama. Pasirinkę klausimą ir pateiktus galimus atsakymo variantus,apibraukite tinkamiausią atsakymo raidę, jei reikia atsakymą pagriskite,įrašykite savo atsakymą.
1. Nuo ko priklauso problemos dirbant su šeimomis? a) nuo šeimyninės ekonominės ir socialinės padėties; b) nuo šeimos gyvenimo stadijos (jauna, subrendusi, pagyvenusi) c) nuo santuokos įtvirtinimo tvarkos (pirminė, pakartotinė) d) nuo kartų, gyvenančių vienoje šeimoje, skaičius (viena ar daugiau); e) nuo vaikų skaičiaus šeimoje (iki 3 vaikų, daugiavaikė). f) Kita………………………………………………………….. …………………………………………………………….. … 2. Kokios problemos iškyla dirbant su daugiavaikėmis šeimomis? a) tėvų nesupratingumas; b) tėvų nesidomėjimas vaiko mokykliniais reikalais; c) tėvų per didelis užimtumas; d) vaikų vengimas priimti pagalbą; e) socialinio pedagogo laiko stoka; f) kita………………………………………………………….. …………………………………………………………….. …. 3. Kokią pagalbą teikiate daugiavaikėms šeimoms? a) suteikiate informaciją apie vaiko elgesį mokykloje; b) suteikiate informaciją nemokamo maitinimo klausimais; c) suteikiate informaciją apie centrus teikiančius paramą šeimoms; d) konfliktų aiškinimas ir priežasčių nustatymas; e) kita………………………………………………………….. …………………………………………………………….. …. ……………………………………………………………….. ……………………………………………………………….. …….
4. Kokia socialinė – edukacinė pagalba daugiausiai reikalinga daugiavaikėms šeimoms? a) edukacinė ( mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas); b) psichologinė (socialinės psichologinės paramos ir korekcijos); c) tarpininkavimo (pagalba organizuojant, koordinuojant ir informuojant). 5. Kaip suteikiate pagalbą?(atsakymą pagrįskite remiantis 4 klausimo atsakymu)………………………………………………………………….………………………………………………………………….………………………………………………………………….………………………………………………………………….……………… 6. Kokie socialinio pedagogo vaidmenys reikalingi darbui su daugiavaikėmis šeimomis? a) tarpininkas; b) gynėjas; c) ekspertas; d) konsultantas; e) kita………………………………………………………….. …………………………………………………………….. …. 7. Kokią pagalbos formą dažniausiai renkatės dirbant su daugiavaikėmis šeimomis? a) Trumpalaikę – krizių intervencija ir į problemą orientuotas darbo modelis. b) Ilgalaikę – trunka ilgiau nei 4 mėnesius. 8. Kodėl? …………………………………………………………….. …………………………………………………………….. …………………………………………………………………….………………………………………………………………….………
———————–Socialinė – edukacinė pagalba
Edukacinė
Psicholog…inė
Tarpininkavimas
Mokymas
Auklėjimas
Palaikymas
Korekcija
Organizavimas
Koordinavimas
Informavimas