Likusių be tėvų globos vaikų problema

TURINYS

TURINYS 2ĮVADAS 31. LITERATŪROS APŽVALGA 51.1 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ PROBLEMA LIETUVOJE 51.1.1 VALSTYBĖS IR PRIVAČIAI GLOBOJAMŲ VAIKŲ SITUACIJA: STATISTINISPAVAIKSLAS 71.1.2 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ GLOBOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS 111.1.3 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ ĮVAIKINIMO TEISINIS REGLAMENTAS 131.1.4 BENDROSIOS NUOSTATOS 151.1.5 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ ĮVAIKINIMOTEISINIS REGLAMENTAS 161.1.6 SOCIALINĖS POLITIOS PRIEMONĖS GLOBOS IR ĮVAIKINIMO SRITYJE 212. VAIKO LIKUSIO BE TĖVŲ GLOBOS, ĮVAIKINIMO BYLOS ANALIZĖ 232.1 TYRIMO METODOLOGIJA 232.2 BYLOS ANALIZĖ 23NAUDOTA LITERATŪRA 25ĮVADASGlobos, labdaros pradžia sutampa su civilizacijos pradžia. Žmonėmsgyvenant uždaromis grupėmis, kiekvienas buvo glaudžiai susijęs su kitu,todėl nereikėjo išskirtinės globos. Kintant visuomenei, natūraliai prireikėglobos ir labdaros. Šiais laikais kiekviena civilizuota valstybė saugo irgloboja šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę, nes tai yra jos kertinisakmuo. Kiekvienas žmogus stengiasi sukurti aplink save rojų. Visi nori turėtišiltus, gražius namus, kuriuose lauktų artimieji, nenutiltų džiugus vaikųklegesys. Tačiau šiuo metu Lietuvoje faktinė situacija nedžiugina neivieno. Šeima kaip visuomenės ląstelė irsta. Irstant šeimos statutipastebimai mažėja gimstamumas. Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda šeimoje. Šeima – pati artimiausiavaiką supanti aplinka, kurioje formuojasi požiūris į žmones, aplinką,pasaulį ir save tame pasaulyje. Šeimoje vaikas įgyja savo pirmąją patirtį,pirmąsias žinias, pirmuosius įspūdžius. Taigi namų aplinka turi didelęįtaką vaiko patyrimui. Vaikas be šeimos sėkmingai panaudoją turimąsocialinį – kognityvikį patyrimą vaikų globos institucijose. Aišku tai nėratas pats kaip tai būtų šeimoje. Nežiūrint į tai vis daugiau mažylių netenkatėvų globos, yra socialiai ir pedagogiškai apleidžiami. Nors ir labaiskaudu, bet vis daugiau vaikų nesimoko ir nedirba, valkatauja gatvėse,įtraukiami į nusikalstamą veiklą, girtavimą, prostituciją ir panašiai.Viena iš didžiausių problemų, nulemiančių vaikų nepriežiūrą ir jų teisiųpažeidimą, yra didėjantis nedarnių – asocialių šeimų skaičius. Kadangi ši tema šiuolaikinėje visuomenėje yra ypač aktuali, todėl ašir nusprendžiau pasirinkti kursinio temą – SOCIALINĖS POLITIKOS PRIEMONĖSVAIKAMS LIKUSIEMS BE TĖVŲ GLOBOS: TEORIJA IR PRAKTIKA. TYRIMO PROBLEMA: Likusių be tėvų globos vaikų situacija TIKSLAS: Nustatyti teorines socialinės politikos priemones vaikams likusiems betėvų globos ir jų panaudojimą praktikoje. UŽDAVINIAI: 1. išnagrinėti socialinę, teorinę, psichologinę literatūrą; 2. išsiaiškini likusių be tėvų globos vaikų padėtį; 3. pateikti statistinius duomenis apie valstybės ir privačiai globojamus vaikus; 4. atskleisti įvaikinimo ir globos reglamentavimo aspektus; 5. išanalizuoti vaiko, likusio be tėvų globos įvaikinimo bylą TYRIMO OBJEKTAS: Likusieji be tėvų globos vaikai. TYRIMO METODAI 1. Mokslinė literatūros analizė. 2. Dokumentų analizė. 1. LITERATŪROS APŽVALGA1 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ PROBLEMA LIETUVOJE

Maža dalis valstybės prižiūrimų vaikų yra našlaičiai, tačiau didžiojidauguma yra likę be tėvų globos. Šiuo terminu vadinami vaikai, kurių vienasiš tėvų arba abu tėvai yra gyvi, bet negali arba nenori trumpą ar ilgąlaiką rūpintis savo vaiku dėl tėvų ligos, apleidimo, įkalinimo arba žalingoar aplaidaus vaikų auklėjimo. Lietuvos vaikų neaplenkė ekonominis ir socialinės kaitos, sukėlimasnaujų problemų vaikų priežiūros ir gerovės srityje, poveikis. Išaugęsnusikaltimų, smurto, prievartos, nepriežiūros, išnaudojimo irdiskriminacijos prieš vaikus atvejų skaičius tapo nauja realija šalyje. Pasak oficialių šaltinių, pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikainetenka tėvų globos, yra tai, kad šeimos neturi palankių socialinių sąlygųarba priklauso socialinės rizikos grupei. [Vaikai ir moterys Lietuvoje.V.,2003 p.33] Kadangi nėra teisiškai apibrėžtų kriterijų, rizikos grupei nustatyti,socialinių vaikų teisių apsaugos tarnybos pačios identifikuoja šeimas,

turinčias socialinių ir ekonominių sunkumų. [Vaikai ir moterys Lietuvoje.V.,2003 p.34] Vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, socialinės rizikos šeimaapibrėžiama kaip šeima, kurioje vyrauja krizė dėl vieno ar kito šeimosnario piktnaudžiavimo psichologiniais, nepriežiūros savo vaikų, leidimojiems valkatauti, elgetauti, dėl skundo, socialinių įgūdžių stokos nemokantprižiūrėti vaikų, prieš juos naudojant psichologinę, fizinę arba seksualinęprievartą: gaunamą valstybės paramą naudojant ne šeimos interesus. Palankių socialinių teisių neturinčios šeimos:| |1995 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 ||Iš viso |9,709 |14,9373 |15,144 |16,043 |18,114 |18,675 ||Vaikų skaičius |25,604 |34,328 |34,379 |36,856 |40,276 |42,820 ||šeimose | | | | | | |

Šaltinis: Vaikai ir moterys Lietuvoje. V.,2003 p.34 (1 lentelė) Tokių šeimų skaičius nuolat auga (1 lentelė). Socialinių vaikųteisių apsaugos tarnyba įskaitoje 2002 m. pradžioje buvo 18672 palankiųsocialinių sąlygų neturinčių šeimų, kuriose augo 25604 vaikai.[ Vaikai irmoterys Lietuvoje. V.,2003 p.34]. lyginant šiuos skaičius, galima teigti,kad palankių socialinių sąlygų neturinčių šeimų skaičius per 7 metus išaugodvigubai. Viena rimtesnių priežasčių, dėl kurių vaikai netenka tėvų globos yraprobleminės grupės šeimos. Dažnai iš probleminių šeimų yra atimamostėvystės teisės, tie tėvai dažniausiai vengia vykdyti savo pareigą auklėtivaikus ar piktnaudžiauja savo tėvystės teisėmis, daro žalingą įtaką vaikamssavo amoraliu elgesiu. Per pastaruosius penkerius metus kasmet apie 400 vaikų netenkaglobos, atėmus jų tėvams teises. Apie 200 vaikų netenka tėvų globos, nes jųtėvai nuteisiami laisvės atėmimu. Neretas atvejis, kai rizikos grupėsšeimose tėvai patys atsisako vaikų. Vaikai netekę globos| |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 ||Iš viso |2907 |3391 |3175 |3502 |3261 ||Iš probleminių |1183 |1020 |843 |1046 |951 ||šeimų | | | | | |

2 lentelė Šaltinis: Stasiulienė V., Eidukienė V., Gruževskis B., Jaučaitytė K.,Mikalauskaitė A., Paluckienė J. Paramos šeimai politika. V., 2003, p. 105 Dažniausiai netekusių globos vaikų dalis yra iš probleminių šeimų.Probleminių šeimų daugėja. Vaikų teisių apsaugos tarnybų įstaigoje 1999m.pabaigoje tokių šeimų buvo įrašyta 16,0 tūkst., jose augo 36,9 tūkst.vaikų, tai atitinkamai 6,3 tūkst., ir 11,3 tūkst., daugiau nei 1995m. Probleminės šeimos (tūkstančiais)| |1…995 |1996 |1997 |1998 |1999 ||Šeimų skaičius |9,7 |12,6 |14,9 |15,1 |16,0 ||Vaikų skaičius jose |25,6 |29,6 |34,3 |34,4 |36,9 |

3 lentelė Šaltinis: Stasiulienė V., Eidukienė V., Gruževskis B., Jaučaitytė K.,Mikalauskaitė A., Paluckienė J. Paramos šeimai politika. V., 2003, p. 105 1.1.1 VALSTYBĖS IR PRIVAČIAI GLOBOJAMŲ VAIKŲ SITUACIJA: STATISTINIS PAVAIKSLASRemiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu (įsigaliojusiu 2001m.lieps1 d.), globą organizuoja ir prižiūri savivaldybių vaikų teisiųapsaugos tarnybos, vaikų teisių apsaugos tarnybos organizuoja ir prižiūrivaikus bendradarbiaudamos su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmisinstitucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.[vaikai ir moterys Lietuvoje. V., 2003, p.34] Egzistuoja dvi vaikų globos rūšys. Vaiko laikinoji globa – laikinai betėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių bei teisėtųinteresų atstovavimas ir ginimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje.[Vaiko teisių apsauga Lietuvoje. V., 2000.,p.113] Vaiko nuolatinė globa –be tėvų globos likusio vaiko, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti įšeimą, priežiūra ir auklėjimas, jo teisių bei teisėtų interesų atstovavimasir ginimas šeimoje, šeimynoje ar institucijose. [Vaiko teisių apsaugaLietuvoje. V., 2000.,p.114] Laikinoji ar nuolatinė globa gali būti steigiama vaikui globėjųšeimoje, šeimynoje, laikinos vaikų globos namuose ar stacionaruose vaikųglobos namuose. [Žalimienė. L. Socialinės apsaugos. V.,2001, p.167] Stacionarios vaikų globos įstaigos vaikams – tai socialinės globosįstaigos, skirtos globoti našlaičius, tėvų globos netekusius vaikus,negalinčius gyventi šeimoje ir reikalaujančius nuolatinės priežiūros. Šiose įstaigose turi būti užtikrintas vaiko vaiko auklėjimas irpriežiūra, sudaryta aplinka, kurioje vaikas galėtų augti, vystytis irtobulėti. Organizuojant veiklą šio tipo įstaigose, ypatingas dėmesysskiriamas vaiko situacijos analizei ir alternatyvų stacionariai vaikųglobai formų ieškojimui ir jų taikymui. Stacionarios globos įstaigos vaikams yra šios:

Laikinos vaikų globos namai – tai socialinės globos įstaigą, kuriojelaikinai apgyvendinami ir globojami vyresni negu 3 metų vaikai, netekę tėvųglobos, gatvės vaikai ir dėl kitų priežasčių negalintys gyventi savošeimoje. Organizuojant veiklą šio tipo įstaigose, būtina nuolat ieškotigalimybių, kaip grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą arba rasti globėjųšeimą; Šeimyna – tai juridinis asmuo, kai šeimos aplinkoje globojami 6 irdaugiau tėvų globos netekusių vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje susavais vaikais turi būti ne daugiau kaip 12 vaikų); Vaikų globos namai – tai socialinės globos įstaiga, kurioje ilgesniamar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami našlaičiai ir tėvų globosnetekę vaikai. [Žalimienė. L. Socialinės apsaugos. V.,2001, p.166] Nuo 1999m. vaikų, kurie neteko tėvų, apgyvendinimas šeimose mažėjo,nepaisant didėjančio vaikų, netekusių tėvų priežiūros skaičiaus. Vaikai netekę tėvų globos Lietuvoje 1999-2002m|Rodikliai |1999|2000 |2001|2002||Bendras vaikų, netenkančių tėvų globos, |3,26|2,597 |2,86|3,00||skaičius |1 | |3 |3 ||Vaikai iki 7 metų |1,13|897 |1,08|1,22|| |0 | |0 |0 ||Vaikai apgyvendinti globos institucijose|1,34|1,265 |1,58|1,6,|| |3 | |9 |8 ||Vaikai apgyvendinti šeimose |1,84|1,287 |1,27|1,35|| |4 | |4 |9 ||Artimų giminaičių |1,27|92, |898 |…. || |4 | | | |

2000m. ir 3003 beglobių vaikų 1359 buvo apgyvendinti šeimose. Beveikkiekviena savivaldybė turi vaikų globos institucijų ar grupių apgyvendintivaikus, netekusius tėvų priežiūros arba tapusius smurto šeimose aukomis.2002m. globos įstaigose gyveno 13700 vaikų. Kad šiems vaikams laikinojigloba netaptų laipteliu į nuolatinės globos institucijas, būtina stiprintisocialinį darbą su biologiniais vaiko tėv…ais ir didinti savivaldybėspareigūnų dėmesį. [Vaikai ir moterys Lietuvoje. V., 2003. p.23] 2002m. vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenys:| |Globa (rūpyba) |Per metus ||1. |Šeimų, globojančių (rūpinančių) vaikų skaičius |60 ||2. |Globojamų vaikų skaičius jose |68 ||2.1 |Iš jų 0-3m. |7 ||2.2 | 4-6m. |8 ||2.3 | 7-17 |53 ||1. |Institucijose globojamų vaikų skaičius |54 ||1.1 |Iš jų: 0-3 |18 ||1.2 | 4-6 |9 ||1.3 | 7-17 |27 |

Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad privačiai globojamųvaikų yra daugiau nei institucijose. Tačiau šeimos dažnai ima globotivyresnio amžiaus vaikus. Nustatyta vaikams globa (rūpyba) pagal globos (rūpybos) nustatymopagrindus| | |Iš viso|Iš jų: || | |vaikų | || | |iki 18 | || | |m. | || | | |0-3m. |4-6m. |7-17m.||1 |Vaikams nustatyta globa (rūpyba) |122 |25 |17 |80 ||2 | Abu tėvai arba turėtas vienas iš |15 |1 |1 |13 || |tėvų yra miręs | | | | ||3 | Tėvystės ar artimos giminystės |1 |1 | | || |ryšiai nuo vaiko radimo dienos | | | | || |nenustatyti per tris mėn. | | | | ||4 |Abu tėvai arba turėtas vienas iš tėvų | | | | || |teismo paskelbti mirusiais arba | | | | || |pripažinti nežinia kur esančiais | | | | ||5 |Tėvai arba turimas vienas iš tėvų | | | | || |nustatyta tvarka yra pripažinti | | | | || |neveiksniais | | | | ||6 |Tėvai arba turimas vienas iš tėvų yra |5 |1 |2 |2 || |dingę ir jų yra ieškoma | | | | ||7 |Vaikas įstatymų nustatyta tvarka |33 |3 |4 |26 || |atskirtas nuo tėvų | | | | ||8 |Tėvai arba turimas vienas iš tėvų |34 |3 |7 |24 || |nesirūpina, nesidomi vaiku, jo | | | | || |neprižiūri, netinkamai auklėja | | | | ||9 |Naudoja fizinį ar psichinį smurtą |1 | | | ||10 |Tėvai arba turimas iš tėvų laikinai |33 |16 |3 |14 || |negali rūpintis vaiku | | | | ||10.1| Dėl abiejų tėvų arba vieno iš |8 |5 |2 |1 || |jų ligos | | | | ||10.2| Suėmimo, bausmės atlikimo |6 |1 | |5 ||10.3| Netekus gyvenamo būsto, išvykus|19 |10 |1 |8 || |dirbti į užsienį, dėl skurdo ir pan. | | | | |

duomenys apie šeimas, kurių vaikui (vaikams) nustatyta globa (rupyba)| | |Šeimų |Vaikų || | |skaičiu|skaičius|| | |s | ||1 |Iki globos (rūpybos) nustatymo vaiką šeimoje augino|104 |122 || |(iš viso) … | | ||2 |Iš jų abu tėvai |15 |15 ||3 |Iš jų vienas iš tėvų |60 |72 ||3.1 |Iš jų: našlys (ė) |10 |17 ||3.2 |išsituokęs |10 |11 ||3.3 |Vienas iš sugyventinių |3 |4 ||3.4 |Viena motina kai nėra duomenų apie tėvą |37 |40 ||4 | Vaiko senelis ar senelė |18 |22 ||5 |Vaiko teta, dėdė |6 |6 ||6 |Vaiko brolis, sesuo |4 |4 ||7 |Kiti asmenys |1 |1 ||8 |Rastas vaikas | |2 |

Nustatyta vaikams globa (rūpyba)| | |Globų (rūpybos skaičius) || | |Iš viso |laikino|nuolatinė|| | | |ji | ||1 |Šeimose |68 |51 |17 ||2 |Šeimynose | | | ||3 |Vaikų globos institucijose |54 |52 |2 ||3.1 |Kūdikių namuose |14 |14 | ||3.2 |Apskrities vaikų globos namuose |32 |30 |2 | 1.1.2 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ GLOBOS TEISINIS REGLAMENTAVIMASDemokratijos procesų, ekonominių ir kultūrinių visuomenės gyvenimosąlygų kaita reikalauja nuolatinių tarpininkų tarp vaiko, jo šeimos,

mokyklos, visuomeninių institucijų. Lietuvoje už vaikų globos ir specialaus ugdymo organizavimąatsakingos įvairių sričių valstybinės ir savivaldos institucijos: kaikurios ministerijos, apskričių socialinių reikalų, švietimo, sveikatosdepartamentai, savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybos. Šių institucijųfunkcijų pasidalijimas, veiklos koordinavimas, bendradarbiavimo formos irbūdai nėra pakankamai įstatymiškai reglamentuoti, dėl to organizuojantvaikų globą kyla daug problemų, nukenčia globos kokybė, vaikų interesai. Globa ir rūpyba – neveiksnių ir ribotai veiksnių fizinių asmenų,negalinčių dėl objektyvių priežasčių savarankiškai įgyvendinti asmeniniųbei turtinių teisių ir vykdyti savo pareigų, apsaugos teisinės formos. Tyrimų duomenimis, daugumos norinčių imti globoti vaikus šeimųmaterialinė padėtis vertinama kaip blogesnė negu vidutinė Lietuvos šeimųpadėtis. Pasiturinčios šeimos globoti vaikus imasi labai retai. Kadanginėra nustatytos bendros tvarkos, metodikos įvertinanti norinčius globotivaikus asmenų pajamas. Pageidaujančiųjų globoti vaikus taip pat nėra daugir jie kelia daug reikalavimų. Ypač mažai norinčiųjų globoti paauglius.Dauguma pageidauja globoti tik mažamečius vaikus. Be to būsimi globėjaiieško tik sveikų, neturinčių tėvų vaikų. [ Žalimienė. L. Vaikų globosorganizavimas: savivaldybių ir apskričių funkcijos bei bendradarbiavimas.VU., 2003p.79] Globa ir rūpyba steigiama nepilnamečiams vaikams ir pilnamečiamsasmenims, teismo pripažintais neveiksniais. Be bendrų nuostatų, taikomų šiųkategorijų asmenims, yra ir specialių ypatumų, kurie nagrinėjami atskirai. Nepilnamečių globą ir rūpybą galima skirti vaikams iki 14 metųamžiaus, o rūpybą – nuo 14 metų, likusiems dėl įvairių priežasčių be tėvųpriežiūros. Priklausomai nuo minėtų priežasčių pobūdžio vaiko globos (rūpybos)rūšys gali būti laikinoji ir nuolatinė. ✓ Vaikų laikinoji globa (rūpyba) steigiama, kai vaiko tėvai ar turimas vienas iš tėvų: dingę (teisme pripažinti nežinia kur esančiais arba paskelbti mirusiais) negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; nesirūpina, netinkamai auklėja, naudoja fizinį arba psichinį smurtą. Vaikų laikinosios globos (rūpybos) tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą. Ji baigiasi tada, kai vaikas gražinamas į tėvams, sulaukia pilnametystės; įvaikinamas; suteikiama nuolatinė globa (rūpyba); susituokia. [ Čiočys V. Teisės pagrindai. V., 2000 p.294] ✓ Nuolatinė globa (rūpyba) steigiama be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą (neturi tėvų arba jie pripažinti neveiksniais, įstatymų nustatyta tvarka atskirti nuo vaikų) ir jų priežiūra bei auklėjimas, teisėtų interesų atstovavimas pavedamas kitai šeimai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) pasibaigia, kai vaikas: sulaukia pilnametystės; grąžinamas tėvams; įvaikinamas ar susituokia. [ Čiočys V. Teisės pagrindai. V., 2000 p.295] Pagal formas globa (rūpyba) gali būti atliekama šeimoje, šeimynoje arbavaikų globos institucijose. ✓ Vaiko globa (rūpyba) šeimoje – ne daugiau kaip 5 vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje. Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buitines sąlygas ir yra ne jaunesni ,kai 21 metų ir ne vyresni kaip 65 metų,neteisti už tyčinius nusikaltimus, visiškai veiksnūs,… nesergantys alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ligomis ir pan. ✓ Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje – tai globos forma, kai juridinis asmuo globoja 6 ir daugiau vaikų, o bendras vaikų skaičius su savais vaikais sudaro 12 vaikų. ✓ Kai nėra galimybės vaiko likusio be tėvų priežiūros globoti šeimoje ar šeimynoje, jis apgyvendinamas valstybinėje ir nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje. [ Čiočys V. Teisės pagrindai. V., 2000 p.295] Globojamo vaiko šeimoje, šeimynoje ir nevyriausybinėje vaikų globosinstitucijoje išlaikymą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti įstatymai. Visus klausimus susijusius su vaiko globa sprendžia vaikų teisių
apsaugos taryba. Nepilnamečio globa pasibaigia vaikui sulaukus 14 metų, o jo globėjastampa nepilnamečio rūpintoju be papildomo sprendimo. Rūpyba pasibaigia nepilnamečiui sulaukus 18 metų, arba susituokus. Pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu, skiriamagloba, o pilnamečiam asmeniui – rūpyba. Globa ir rūpyba pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažintiasmenį veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimą. 1.1.3 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ ĮVAIKINIMO TEISINIS REGLAMENTASGalima konstatuoti, kad šalyje stiprėja pažangi tendencija – visdaugiau vaikų įvaikinama ir lieka Lietuvoje. Nors ir kaip būtų gaila,tačiau nėra efektyvios pedagoginės ir psichologinės pagalbos šeimomsįsivaikinančioms beglobius vaikus, sistemos. Šiuo metu ypač sunkiai keičiasi nuomonė apie įvaikinimo paslaptis,nors tendencijos krypsta gera linkme. Įvaikinimo sunkumai su kuriais susiduria įtėviai Lietuvoje skirstomiį: 1. išorinius. 2. vidinius. Išoriniai veiksniai daugeliu atvejų turi įtakos vidiniams veiksniams,galintiems suteikti problemų įvaikinusiose šeimose (pvz. sudėtingosįvaikinimo procedūros ir nepakankama valstybės parama sudaro prielaidasatsisakyti įvaikinimo arba jį atidėti, neigiamas visuomenės požiūrisskatina slaptą įvaikinimą). Informacijos apie įvaikį trūkumas ir specialaus psichopedagoginioįtėvių parengimo sistemos nebuvimo sudaro prielaidas atsirasti klaidingaiįvaikinimo motyvacijai, ir dėl to įtėviai nusivilia savimi ir įvaikiais. Šeima yra tobuliausias vaiko auginimo institutas. Įtėviai skatinaįvaikio protinį ir dorovinį vystymąsi.|IŠORINIAI VAIKSNIAI |

|Sudėtinga| |Nepakankama | |Neįmanomas | |Informacij| |Psichopedagogi||įvaikinim| |valstybės | |visuomenės | |os apie | |no įtėvių ||o | |parama | |požiūris į | |įvaikį | |rengimo ||procedūra| | | |Įvaikinimą | |nebuvimas | |sistemos || | | | | | | | |nebuvimas |

|VIDINIAI VEIKSNIAI |

|Atsisako arba| |Slaptas | | | | ||atideda | |įvaikinimas | |Nusivylimas | |Klaidinga ||įvaikinimą | | | | | |motyvacija |

|Savimi | |Įvaikiu |

Dažniausiai spaudoje atskleidžiamos įvaikinimo paslaptiespsichologinis aspektas, turintis įtakos ir įtėviams ir įvaikiams. Pasak E.Grižbauskienės įvaikiai jaučia begalinę nuoskaudą, kad buvo daugelį metųapgaudinėjami. A. Astrauskienės manymu sąveikoje tarp įtėvių ir įvaikių yradėkingumo reikalavimas. Įtėviai iš vaiko reikalauja dėkingumo, betnepaaiškina už ką. Psichologinė įtampa šiuo atveju sukelia emociniųsutrikimų. Nuo 2001m. liepos 1d. įsigaliojo naujas Vaikų globos įstatymasapsunkino įvaikinimo procedūras. Įvaikinimo sėkmė priklauso nuo motyvacijos. Dažnai vaikas įtėviamsreikalingas tik poreikiams partenkinti (pvz. bijo likti vieni senatvėje,daugelis moterų taip realizuoja motinystės jausmą…) [Bralkauskienė R.Įvaikinimas Lietuvoje: situacija ir nuostatos. 2002,p.69] 1.1.4 BENDROSIOS NUOSTATOSSavo darbe naudojau tokias sąvokas: Įvaikinimas: tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavioasmeninių ir turtinių teisių bei pareigų panaikinimas ir įtėvių bei jųgiminaičių ir įvaikių bei jų palikuonių tarpusavio asmeninių ir turtiniųteisių bei pareigų sukūrimas kaip giminaičiams pagal kilmę. Tarptautinis įvaikinimas – vaiko įvaikinimas Lietuvos Respublikospiliečiams ir užsieniečiams, nuolat gyvenantiems priimančioje valstybėje,kai vaikas perkeliamas gyventi į tą valstybę, taip pat užsieniečiams,nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje. Priimančioji valstybė: užsienio valstybė, kurioje nuolat gyvenantysužsieniečiai ir Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikina LietuvosRespublikoje nuolat gyvenantį vaiką. Priimančios valstybės, į kurią vaikasįvaikinamas, teisė turi atitikti 1993m. gegužės 29d. Hagos konvencijos dėlvaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityjereikalavimus. Vaiko kilmės valstybė – valstybė, kurios pilietis yra vaikas, vaikotėvų pilietybė valstybė arba vaiko neturinčio pilietybės, gyvenamosiosvietos valstybė. Užsienietis – asmuo kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis,neatsižvelgiant į tai ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę,ar neturi jokios. Galimas įvaikinti vaikas – įrašytas į galimų įvaikinti vaikų sąrašąvaikas, išskyrus tuos atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arbaįvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Įvaikintojai – pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki 50 metų,tinkamai pasirengę įvaikinti, sutuoktiniai ir įrašyti į asmenų, norinčiųįvaikinti sąrašus.

Vaiko interesai – įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybėsšias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, garantuojant jų ugdymą,auklėjimo ir gyvenimo sąlygų gerėjimą. Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos įgyvendinimas –valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pagal kompetencijąatsakingą už įvaikinimo organizavimą ir koordinavimą, vykdoma veikla,siekiant užtikrinti, kad įvaikinimas kuo labiau atitiktų vaiko interesus.[Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarka. Bendrosios nuostatos] 1.1.5 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ ĮVAIKINIMOTEISINIS REGLAMENTASĮvaikinimas Lietuvoje yra gan sudėtingas ir ilgas procesas. Norintįvaikinti vaiką reikia laikytis valstybės nustatytų įstatymų. Įvaikintigalima pagal šiuos Lietuvos Respublikos nustatytais straipsniais: 480straipsnis. Pareiškimo padavimas: Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra LietuvosRespublikoje, paraišką dėl įvaikinimo paduoda apylinkės teismui pagal savoarba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos pilietis nuolat gyvenantis užsienyje, užsieniovalstybės pilietis, asmuo be pilietybės arba asmuo turintis LietuvosRespublikos valstybės pilietybę, pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda Vilniausapygardos teismui. 481 straipsnis, Pareiškimo turinys: Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių duomenų turiniui ir formai,pareiškime turi būti nurodyta: 1. duomenys apie pareiškėją; 2. duomenys apie įvaikinamąjį; 3. įvaikinimo motyvai; jeigu pareiškėja prašo įvaikinamajam suteikti įvaikintojų pavardę irjų nurodytą vardą, tai turi būti išdėstyta pareiškime įvaikinti. 482 straipsnis Įrodymų pateikimas: Prie pareiškimo įvaikinti turi būti pridėta: 1. įvaikintojų (jei tai įmanoma) sveikatos būklės pažyma, išduota sveikatos ministro nustatyta tvarka; 2. jei yra galimybė – teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tėvų sutikimą įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 3. jei yra galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka globėją, išskyrus valstybinę globos instituciją – teismo nutartis patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti; 4. jei įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, – notaro patvirtintas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 5. duomenys, kad įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir kad įvaikinamasis yra įrašytas į įvaikinamųjų vaikų sąrašą; 6. valstybės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada dėl pasirengimo įvaikinti. Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, paduodamipareiškimą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarkaįformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažinskonkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra ar bus išduotas leidimasįvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būtipridėti jų vertimai į Lietuvių kalbą. Dokumentai turi būti legalizuotiišskyrus, įstatymų ar sutarčių numatytus atvejus. 483 straipsnis. Pasirengimas bylai: Teismas rengdamasis nagrinėti bylą: 1. paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose; 2. išreikalauja iš valstybinės įvaikinimo institucijos duomenis apie įvaikinamo vaiko kilmę, vystymąsi, sveikatos būklę ir šeimą; 3. jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės – paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar pagal Civilinį kodeksą įvykdyta procedūra iki teismo. 484 straipsnis. Bylos nagrinėjimas: 1. Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje. 2. Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, kitiems asmenims, pareiškusiems norą įvaikinti tą patį vaiką, valstybinei įvaikinimo institucijai, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 3. Kiti asmenys pareiškę norą įvaikinti tą patį vaiką, gali pateikti b…ylą nagrinėjančiam teismui pareiškus su savarankiškais reikalavimais dėl įvaikinimo. Šie asmenys dalyvauja teisme kaip pareiškėjai. 4. Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui, valstybės vaiko teisių
apsaugos institucijų atstovui, kurie dėl įvaikinimo duoda išvadą teisme. 5. teismas patikrina, ar įvaikintojai turi tinkamas sąlygas ar yra derama pasirengę įvaikinti. 6. tėvų, globėjų (rūpintojų) sutikimas įvaikinti gali būti atšauktas iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo priėmimo. Padavus pareiškimą atšaukti sutikimą įvaikinti, bylos dėl įvaikinimo procesas sustabdomas, kol bus išspręstas klausimas ar atšaukti sutikimą. 485 straipsnis. Įvaikinamo vaiko sutikimas: 1. įvaikinamasis, kuriam yra suėję 10 metų, dėl įvaikinimo turi būti išklausytas posėdyje. Teismas išsiaiškina ar įvaikinamasis sutinka būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikis ar sutinka, kad įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis įvaikintojų vaiku, taip pat ar sutinka, kad būtų pakeistas jo vardas, pavardė. Be įvaikinamojo kuriam yra suėję 10 metų raštiško sutikimo įvaikinimas neįmanomas. 2. įvaikinamasis kuriam nėra suėję 10 metų, dėl įvaikinimo, vardo ir pavardės pakeitimo turi būti išklausytas teismo posėdis, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti pažiūras. Nuomonė gali būti išreiškiama žodine, rašytine forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Teismas priimdamas sprendimą turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja paties vaiko interesams. 3. nustatyti, ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, ir išreikštai savo nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas ekspertas psichologas. 4. išimtiniais atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutarimu gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio kuris nors dalyvaujantis asmuo. Kai tas asmuo grįžta į salę jam turi būti pranešama vaiko nuomonė. 5. teismui leidus, teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų. 6. teismas privalo įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes. Teismas atsisako priimti įvaikinimo sutikimą būti įvaikintas, jeigu yra pagrindo manyti, kad šis sutikimas buvo išgautas prievartos ar apgaulės būdu arba siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą. 486 straipsnis. Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo: 1. jeigu, atsižvelgiant į būsimųjų įtėvių psichologinį pasirengimą įvaikinti ir vaiko – būti įvaikintam, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę, iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes, gali kilti abejonių ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje, ir yra pagrindas manyti, kad kitų kliūčių įvaikinti nėra, bylą nagrinėjantis teismas valstybės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva gali nutartimi pareiškėjui nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi į pareiškėjo šeimą, kurioje jis būtų auklėjamas ir išlaikomas. Šiuo atveju byla dėl įvaikinimo sustabdoma. 2. atnaujinus bylos nagrinėjimą, valstybinė įvaikinimo institucija pateikia teismui išvadą apie įvaikintojų pasirengimą įvaikinti šį konkretų vaiką įvaikintojų ir vaiko psichologinį suderinimą. 3. atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas iš naujo įvykdo įstatymų reikalavimus dėl įvaikinamojo sutikimo. 487 straipsnis. Teismo spren…dimas: 1. teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas. 2. patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji įtėvių vaikais. Jei teismo nutarimu vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime. 3. teismo sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje paliekami vaiko individualybę išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir pavardė, jeigu jie nekeičiami. 4. kai įvaikina užsienio šalių piliečiai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti. 5. įsiteisėjęs teismo sprendimas įvaikinti per tris dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kuri yra įregistravusi vaiko gimimą. 6. teismo sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės
aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą. 7. visas teismo sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje. 488 straipsnis. Sutikimas įvaikinti: 1. vaiko tėvai, o jeigu jie yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, – jų tėvai arba globėjai (rūpintojai), vaiko globėjas (rūpintojas) rašytinį sutikimą įvaikinti, įformintą pareiškimu, paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal vaiko, kuriam duodamas sutikimas įvaikinti, gyvenamąją vieta. 2. pareiškime dėl sutikimo įvaikinti turi būti nurodyta: a. duomenys apie sutikimą duodantį asmenį; b. duomenys apie vaiko tėvų amžių ar sveikatos būklę, jeigu jie yra nepilnamečiai ar neveiksnūs; c. duomenys apie vaiką; 3. prie sutikimo įvaikinti turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys jame išdėstytas aplinkybes; 4. sutikimas įvaikinti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka; 5. teismas privalo sutikimą duodančiam asmeniui išaiškinti tokio sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes; 6. sutikimo įvaikinti patvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutarimu. Teismas patvirtina sutikimą įvaikinti jei nustato, kad sutikimas įvaikinti duodamas sąmoningai be poveikio sutikimą duodančiojo valiai. Tvirtindamas teismas išaiškina įvaikinimo pasekmes ir teisę atšaukti duotą sutikimą. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu; 7. įsiteisėjusios nutarties, patvirtinančios sutikimą įvaikinti, nuorašą teismas per tris dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai. [Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas XXIX skyrius įvaikinimo sąlygos ir tvarka.] 1.1.6 SOCIALINĖS POLITIOS PRIEMONĖS GLOBOS IR ĮVAIKINIMO SRITYJELietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus,įstatymas reglamentuoja valstybinių pašalpų mokėjimą auginančioms vaikusšeimoms, kurioms labiausiai reikalinga valstybės socialinė parama, taip patnašlaičių ir kitų be tėvų globos vaikų rėmimą. Šio įstatymo 5 straipsnyjeapibrėžiama vaiko globos pašalpa. Fiziniam asmeniui, šeimynai arbanevyriausybinei globos institucijai, įstatymų nustatyta tvarka paskirtailikusio be tėvų globos vaiko globėju, šiam vaikui išlaikyti mokama 4 MGLdydžio pašalpa kiekvieną mėnesį, kol jam sukaks 18 metų. Sukakus 18 metųvaikams ir likusių be tėvų globos vaikams, kurie iki pilnametystės buvoglobojami globos institucijoje, šeimynose arba globėjų, skiriamavienkartinė pašalpa 50 MGL dydžio, gyvenamajam namui, butui įsigyti arbaįsikurti jeigu nėra toliau valstybės išlaikomi globos institucijose. [LRŠeimos teisė. V.,2001] Piniginės socialinės paramos šeimoms klasifikacija ir pašalpų rūšys|Piniginė socialinė parama ||šeimoms |

|Nepriklausomai nuo pajamų | |Mažas pajamas turinčioms šeimoms, || | |įvertinus pajamas |

Socialinė pašalpa Vienkartinės pašalpos

Pašalpa šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų

|Vaikus auginančios| |Likę be tėvų ||šeimos | |globos vaikai |

Vaiko globos pašalpa_____ Našlaičio stipendija _ Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti

Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui

|Visos šeimos | |Neturinčios teisės į | |Privalomosios || | |valstybino socialinio| |karo tarnybos || | |draudimo motinystės | |karių šeimos || | |(tėvystės) pašalpą | | || | |šeimoms | | |

Šeimos pašalpa Nėštumo pašalpa Pašalpa tikrosios vaikui besimokančioms moterims kraštotarnybos kariųnuo 1 iki 3 metų Šeimos pašalpa, iki(prievolininkų) vaikui sukaks vieni metai vaikams

[ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinis pranešimas. 1998 V.,1999 p.73]

Vaikų globos paslaugos. Statistiniais ir informacijos duomenimis,1996m. socialinių globos įstaigų tinklą Respublikoje sudarė: ✓ valstybinio pavaldumo įstaigos – 29 vaikų globos namai; 11 bendro tipo internatinių mokyklų, 55 specializuotos internatinės mokyklos, 6 pensionatai vaikams su negalia, 6 kūdikių namai. ✓ Savivaldybių pavaldumo įstaigos – 15 vaikų globos namų. ✓ Nevyriausybinių organizacijų įstaigos – 6 minivalstybiniai vaikų globos namai, taip pat 39 šeimynos. [Darbo ir socialinių tarnybų institutas. Aktualūs socialinės politikosklausimai. V., 1999, p.60] 2. VAIKO LIKUSIO BE TĖVŲ GLOBOS, ĮVAIKINIMO BYLOS ANALIZĖ 2.1 TYRIMO METODOLOGIJAByla yra tvarkoma, sisteminama ir saugoma vaikų teisių apsaugostarnyboje. Ši byla neturi tikslaus ir konkretaus pavadinimo. Byla gali būtipriskiriama įstatymams saugomų dokumentų tipui ir prieinama tik ribotai

žmonių grupei. Byla yra autentiška ir patikima. Bylą sudaro pareiškimai ,prašymai. 2.2 BYLOS ANALIZĖšioje byloje egzistuoja trys sąveikaujančios tarpusavyje šalys:motina, jos mažametė dukra ir norintys ją įsivaikinti žmonės. Bylos esmė: motina nėra atsisakiusi motinystės teisių į savo dukrą,kartu ji negali garantuoti ir užtikrinti pilnaverčio gyvenimo. Mergaitei yra 5 metai, tačiau ši byla vaikų teisių apsaugoje yra jau 2metai. Vaikų teisių apsauga bando ieškoti ir ieško galimų variantų, kadpaskatintų bylos eigą. Prieš du metus mergaitė buvo įtraukta į vaikų sąrašą po to, kai josmama savo pareiškimu prašė laikinai pagloboti jos dukrą, kol pagerėsfinansinė padėtis. Mama niekus nedirba, kartu su dukra gyveno iš pajamų,kurias gauna visi tėvai auginantys vaikus. Motinai trūksta motyvacijosauginti dukrą. Nors paramos šeimai politika garantuoja ekonominę paramą: ✓ Išmokos vienišiems tėvams. ✓ Minimalų pajamų garantijos, mokesčių lengvatos. [Stauliūnienė V., Eidukienė V., Gruževskis B., Juačaitytė K., Mikalauskaitė A., Paluckienė J. Paramos šeimai politika. V., 2001, p.96] Motina atiduodama savo dukrą laikinai globai, neteko vieninteliopragyvenimo šaltinio. Mergaitei buvo surasti globėjai, kurie paėmė jąlaikinai globai. Šeimoje vyko adaptacinis laikotarpis. Vaikų teisiųapsaugos tarnybos duomenimis adaptacija buvo įvertinta teigiamai. Mergaitėpuikiai jautėsi naujoje šeimoje. Tačiau negaunanti jokių pajamų biologinė motina susigrąžino dukrą,motyvuodama tuo, kad be dukros jai psichologiškai sunku. Mergaitė buvosugrąžinta. Globėjai motyvuotai pateikė vaikų teisių apsaugai prašymąleisti įvaikinti šią mergaitę. Šiuo metu vaikas auga pas biologinę motiną,globėjai laukia kada bus pradėta ši byla analizuoti teisme. Galima teigti, jog vaikas yra tarpinė grandis tarp biologinės motinosir globėjų. Globėjams šiuo metu yra sunku psichologiškai laukti teismopradžios. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai skatina motiną, atsisakytimotinystės teisių į vaiką, nes vaikas atsisako toliau gyventi su biologinemotina. Nustatyta jog biologinę motiną su dukra supa tik materialinė bazė. NAUDOTA LITERATŪRA1. Braslauskienė R. Įvaikinimas Lietuvoje: situacija ir nuostatos. // Socialinis darbas, 2002, Nr. 1(1); p. 66-72 2. Čiočys V. Teisės pagrindai. V., 2000 3. Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Aktualūs socialinės politikos klausimai. V., 1999 4. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. XIII skyrius įvaikinimo sąlygos ir tvarka. 5. LR šeimos teisė. V., 2001 6. Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarka Bendrosios nuostatos. 7. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija socialinis pranešimas 1998. V., 1999 8. Stauliūnienė V., Eidukienė V., Gruževskis B., Juačaitytė K., Mikalauskaitė A., Paluckienė J. Paramos šeimai politika. V., 2001, 9. Sakalauskas G. Vaiko teisių apsauga Lietuvoje. V., 2000 10. Vaikai ir moterys Lietuvoje. V., 2003 11. Žalimienė L. Socialinės paslaugos. V., 2003 12. Žalimienė L. Vaikų globos organizavimas: savivaldybių ir apskričių funkcijos bei bendradarbiavimas // socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. VU, 2003