PAAUGLIO STATUSAS KLASĖJE KAIP SOCIALINIS PEDAGOGINIS FENOMENAS

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Virginija Mackonienė

PAAUGLIO STATUSAS KLASĖJE KAIP SOCIALINIS PEDAGOGINIS FENOMENAS

Mokslinio darbo vadovas

habil.dr. prof. Marija Barkauskaitė

Vilnius, 2002

Padėka

Noriu padėkoti VPU PPF Socalinės pedagogikos katedros vedėjai doc. dr. G.Kvieskienei , PPF dėstytojams, kurie dvejus magistratūros studijų metus padėjo kryptingai gilinant žinias, ruošiantis magistrinio darbo rengimui.

Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovei habil. dr. profesorei

M.Barkauskaitei, kuri skatino, rėmė, padėjo rašant baigiamąjį magistrinių studijų darbą.

Noriu padėkoti savo vaikams Indrei ir Šarūnui už paramą, padrąsinimą, o svarbiausiai kantrybę.

Įvadas

Paauglio statusas tarpusavio santykių sistemoje yra labai reikšmingas asmenybę formuojantis veiksnys. Turėdamas tam tikrą statusą, atlikdamastam tikrą vaidmenį, paauglys ima vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus. Izoliacijos sukeltos neigiamos emocijos dažnai skatina paauglį nederamai elgtis, o tai sudaro pagrindą formuotis neigiamoms asmenybės savybėms.V.Satr nuomone, visų tarpusavio nesusipratimų, nesugebėjimo mokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis –

nelygiateisiškas bendravimas.

Nepilnamečių nusikaltimų skaičius per paskutinius 25 metus padidėjo daugiau negu 3 kartus, o jų augimo tempai 1,5 karto viršijo 14-

17 metų amžiaus gyventojų skaičiaus augimo tempus. 1999m. vasaros birželio

– rugpjūčio mėn. ’’. Šalyje nustatyti 642 vaikai, padarę nusikaltimus,

1998m. tuo pat laiku -502’’, (R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos 1999 m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999,

Nr 89-90, p. 15).

,,Statistiniai duomenys liudija greitą nusikaltimus padariusių jų amžiaus jaunėjimo tendenciją. 1971m. tik kas šeštas septintas nepilnametis buvo jaunesnis nei 16 metų, o 1994 metais – jau kas trečias ketvirtas”, (O.

Merfeldaitė, Gatvės vaiko kaip socialinio pedagoginio fenomeno charakteristika, Socialinis ugdymas II, 1999, p.52). ,,Palyginus su 1998m.

vasarą, 1999m. daugiau negu ketvirtadaliu padaugėjo administracinių teisės pažeidimus padariusių nepilnamečių.1998m. buvo nustatyti 1659 tokie vaikai.

o 1998m.- 2107 vaikai, 1/5padarė teisės pažeidimus neturėdami 14 metų’’,

(R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos

1999m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999, Nr.89-90, p.16).

Didelis nesimokančių ir nedirbančių paauglių skaičius (iki 16m

1998m buvo 271, o 1999m- 270 ).

Tarp vaikų plinta toksinių medžiagų vartojimas (1998m. buvo užregistruoti 297, o 1998m.-329 tokie nepilnamečiai).

Susilpnėjus šeimų dėmesiui vaikams, jų nesaugumas šeimoje, klasėje atveda paauglius į gatvę (1998m užregistruoti 158 , o 1999m – 189

valkataujantys nepilnamečiai

Problema – dėl ekonominių, socialinių problemų Lietuvoje padidėjo paauglių įsitraukimas į priklausomybes, teisės pažeidimus, nusikaltymų įvykdyma, didelė dalis šių nepilnamečių yra žemo statuso. Susidariusi situacija neramina tėvus, pedagogus, visuomenę.

Viena iš priemonių, gelbstinčių situaciją – tai socialinių pedagogų etatų steigimas mokyklose.

. Ypatingą dėmesį skirti paauglystės amžiaus tarpsniui. Šis perėjimas iš vaikystės į suaugusiojo amžių, dažnai išgyvenamas sunkiai ir audringai. Tai laikotarpis, kai bendraamžiai turi labai daug įtakos paauglio socialiniam gyvenimui. Kaip nurodo G.Navaitis, 34-46% į psichologinę konsultaciją besikreipiančių paauglių skundžiasi problemomis, kilusiomis dėl bendravimo sunkumų su bendraamžiais. Dauguma psichologų sutaria, kad bendraamžių grupės priėmimo rodiklis labai tiksliai leidžia numatyti socialinę ir psichologinę paauglio adaptaciją ir dezadaptaciją.

Žemo statuso mokinių adaptavimas į klasės bendruomenę, tai siekis nors minimaliai patenkinti mokinio bendravimo poreikį, ugdyti teigiamas emocijas, keisti jo paties ir klasės požiūrį į save. Tai sudėtingas uždavinys, reikalaujantis ilgo, kruopštaus, individualaus bei komandinio darbo.

Mokinio adaptavimosi procese, parengtame pagal socialinio pedagogo planą, turėtų dalyvauti klasės vadovas, dalykų mokytojai, klasės mokiniai, tėvai, neformalių grupių, kurioms priklauso mokinys, nariai, mokyklos psichologas. Tik pakeitus jo pačio požiūrį į save ir klasės mokinių požiūrį į jį galima tikėtis adaptavimosi rezultatų. Optimizavus žemo statuso paauglio padėtį klasėje atsiranda tikimybė lengviau ugdyti teigiamas asmenybės savybes, formuoti mokymosi motyvaciją, pagerinti mokyklos lankomumą, atitraukti nuo gatvės ir nusikaltimų.

Šio darbo tikslas – atskleisti mokinių statuso svarbą jų teigiamų asmenybės savybių formavimuisi, mokymosi motyvacijai, mokyklos lankomumui .

Šio darbo uždaviniai:

-aptarti mokinių statusą klasėje,jo vaidmenį tarpusavio santykiams,bendravimui

-nustatyti statusą lemiančius veiksnius,

-aptarti paauglių izoliacijos ir atstumimo priežastis,

-panagrinėti bendraamžių įtaką paauglio asmenybės formavimuisi

-išsiaiškinti žemo statuso mokinių adaptacijos galimybes,

-išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį žemo statuso mokinių optimizavimo sistemoje.

Objektas – V-VII klasių moksleivių statusas ir jo optimizavimas.

Metodai:

-literatūros apžvalga,

-diagnostinis;

sociometrinis testas, stebėjimas, pokalbis, anketa mokiniams ir klasės vadovams, statistinė duomenų analizė.

1. Paauglių statuso įtaka jų asmenybės formavimuisi

1. 1. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiai

Draugystė – pats reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nepanorės gyventi be draugų , net jei turėtų visas kitas gėrybes.

A r i s t o t e l i s

Socialinėje psichologijoje didžiulis dėmesys yra skiriamas paauglystės amžiaus tarpsniui. Šį laikotarpį nagrinėjo daug pasaulio ir

Lietuvos psichologų: Z. Froidas, K.Jungas, C.Rodžersas, R.Campbell,

J.Kolominskis, G.Navaitis, R.Želvys, A.Jacikiavičius, A.Suslavičius ir kt.

Jie nurodo, kad nuo bendravimo su bendraamžiais sėkmės priklauso paauglio asmenybės vystymasis. Anot V.J.Černiaus, rimtas bendravimas prasideda vaikui pradėjus lankyti mokyklą, o sugebėjimas bendrauti išvystomas nuo devynerių ar dešimties metų. Jo nuomone nuo dvylikos-aštuoniolikos metų vyksta didžiausias mokymasis bendrauti emocinėje ir socialinėje srityje ir mažesnis -intelektualinėje.

,,Vaikų kolektyvas mokykloje- tai ne tik suaugusiųjų pedagoginių pastangų rezultatas, bet ir spontaniškai besivystantis reiškinys.Todėl visas klasėje besireiškiančias tarpusavio bendravimo formas galima suskirstyti į tris santykių sistemas :

-dalykinius (oficialius, formalius) santykius,

-asmeninius(emocinius) santykius,

-humanistinius santykius (pastarieji nėra būdingi visoms klasėms-

jie atsiranda tik aukštą išsivystymo lygį pasiekusiose bendruomenėse) ’’

(M.Barkauskaitė,2001,p.19)

Klasė yra pirminis formalus kolektyvas, kuriame mokinys praleidžia daug laiko tarp savo bendraamžių.Tarp mokinio ir klasės mokinių, mokytojų atsiranda kontaktai, kurie padeda vieniems apie kitus kaupti žinias

,,Dalykiniai santykiai yra bet kokios bendruomenės kūrimosi pradinis taškas. Pirmieji santykiai naujoje bendruomenėje visada būna susiję su pagrindine veikla tam tikrame jos vystymosi etape. Atsiradus dalykinių santykių sistemai neišvengiamai užmezgami emociniai kontaktai.Taigi dalykiniai santykiai klasėje yra emocinių santykių sistemos susiformavimo pagrindas’’(M.Barkauskaitė,2001,p24).Remdamiesi turimomis žiniomis, emocijomis mokiniai vertina vienas kitą.Vaikai dažniausiai vertinimo pagrindo nesuvokia , tačiau vertina bendraklasius skirtingai. Klasėje susidaro nelygiareikšmių santykių tinklas dalykinių ir emocinių santykių sistemoje. Mokinių padėtis klasėje ir jų statusas klasėje būna skirtingas.

,,Statusas suprantamas kaip padėtis(vieta)santykių sistemoje, kurią užima kiekvienas klasės mokinys pagal tai, kaip jį vertina kiti klasės mokiniai rinkdamiesi jį įvairiai veiklai. Statusas – pasirinkimų pagal tam tikrus kriterijus įvairioms veiklos sritims skaičius tenkantis vienam klasės mokiniui.’(’M.Barkauskaitė ,1979, p.11)

Norint išsiaiškinti, koks mokinių statusas klasėje atliekamas sociometrinis tyrimas, sudaromos situacijos pasirinkti klasės draugus.

Atlikus tyrimą paaiškėja, kad kiekvienoje klasėje yra išskiriami mokiniai turintys:

aukštą statusą( lyderiai,žvaigždės)

patenkinamą statusą (pripažinti)

atstumtieji (gavę mažai pasirinkimų)

izoliuotieji (negavę nė vieno pasirinkimo)

abipusiai pasirinkę (mokiniai turi vieną draugą, kurie vienas kitą pasirenka)

J.Kolominskis ir N.Berezovinas knygoje ,,Kai kurios pedagoginės problemos socialinėje pedagogikoje’’ rašo : ,, Nėra žmogaus, kuris būtų abejingas savo užimamai padėčiai, žmonių tarpe. Ypatingai, jeigu tas žmogus paauglys, o kiti žmonės, jo bendraamžiai. Pažeminta padėtis , daro jį labai nelaimingu. Bet ne tik tai-tirpsta, vysta, žūsta jo gabumai. Ir gerai, jeigu visa tai neatsilieps jo ateinančiam gyvenimui, kuris visas priešakyje. Arba nepakeis jo staigiai ir pražūtingai dar šiandien’’

Nuo to koks mokinio socialinis statusas klasėje, tokį vaidmenį jis atlieka bendraudamas su kitais klasės mokiniais. Pasak M.Barkauskaitės, vaidmuo- tai užimamo statuso sąlygojamų poelgių, požiūrių, įsitikinimų, kuriuos asmenybė įgyvendina palaikydama santykius su kitomis asmenybėmis visuma. Mokinio socialinis statusas atitinkamas jam yra skirtas vaidmuo.

Mokinio E.CH. statusas klasėje yra labai aukštas, todėl klasėje jis atlieka lyderio vaidmenį. Lyderis gali būti teigiamas ir neigiamas, t.y.

mokinys su teigiamomis asmenybės savybėmis arba mokinys su neigiamomis asmenybės savybėmis. Mokytojai paprastai išnaudoja teigiamą lyderį kuriant ir palaikant klasėje darbingą atmosferą, atliekant visuomeninę veiklą.

Neigiami lyderiai atitraukia klasės draugus nuo bendro darbo, ardo sutelktumą, prieštarauja mokytojui.

Pedagogo uždavinys surasti priimtinas įtakos klasei formas ir neigiamą lyderį pastūmėti pozityviai veiklai.Tačiau nevisada šiame procese lydi sėkmė, todėl nesėkmės atveju reikia aiškintis neigiamų asmenybės savybių kilmę. A.P. statusas yra labai žemas, todėl jis klasėje atlieka atstumtojo vaidmenį.

G.Butkienė ir A.Kepalaitė teigia, kad klasėje gali pasitaikyti daug vaidmenų, kuriuos mokiniai prisiima tam, kad užimtų tam tikrą padėtį kolektyve. Jų vaidmuo yra susijęs su statusu klasėje, jie elgiasi pagal prisiimtą vaidmenį ir aplinkiniams kelia jų vaidmenį atitinkančius reikalavimus.

Klasės draugai su jais elgtiasi pagal jų reputaciją klasėje ir pratęsia ratą. Socialinio pedagogo užduotis nutraukti tą ratą ir sudaryti sąlygas konstruktyviai mokiniams elgtis. ,,Dažniausiai skirstomi šie neproduktyvūs vaidmenys klasėje:

monopolistas- pernelyg aktyvus mokinys, užgožiantis klasės draugus;

atpirkimo ožys-mokinys arba grupelė mokinių, apkaltinami dėl susidariusių sunkumų;

moralistas- visada teisus;

numylėtinis – sukeliantis švelnius jausmus ir nuolat siekiantis globos;

klounas -įvairiai išsidirbinėdamas siekia klasės dėmesio;

tylenis – atrodo atitrūkęs nuo klasės ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas;

atstumtasis – su kuriuo niekas nenori sėdėti;

nesimokantis – niekada nerengiantis namų darbų, klasėje spoksantis per langą, amžinai vėluojantis ir kt.’’(G.Butkienė,A.Kepalaitė,1996,p.281). Įdomus naujokų elgesys kolektyve.

Remiantis N.Anikejeva, naujokai mėgina vaidinti savo įprastinį vaidmenį, kuris sulaukdavo pritarimo anksčiau bendraujant su klasės draugais,o jei klasė tą vaidmenį vertina nepalankiai, ieškoma naujų vaidmenų, atitinkančių kolektyvo reikalavimus.Naujame kolektyve, buvęs žemo statuso mokinys, stengsis vaidinti aukštesnį, reikšmingesnį vaidmenį, pelnyti autoritetą ir tokiu būdu pagerinti savo statusą.

Kyla klausimas – ar patenkina kiekvieną mokinį jam skirtas statusas klasėje? Mat, jo statusą nustato kiti mokiniai, o jis dalyvauja nustatant kitų statusą .Tik patenkinti klasėje gali būti mokiniai aukšto ir patenkinamo stasuso. Atstumti ir izoliuoti mokiniai jaučiasi klasės kolektyve nereikalingi, nepripažinti, nemylimi, jie dažnai draugų ir supratimo ieško gatvėje, distruktyviose neformaliose grupėse.Remiantis

M.Barkauskaitės tyrimais 90-92 procentai policijos įskaitoje buvusių paauglių klasės kolektyve buvo atstumti, nepripažinti, neturėjo glaudžių emocinių ryšių su klasės draugais.

,,Įvairių šalių mokslininkų tyrimai rodo, kad tarpusavio santykiai, statusas, turi įtakos ne tik mokinio pažangumui bei intelektui, bet dažnai jo fiziniam ir psichiniam vystymuisi.’(’M.Barkauskaitė ,1979, p.12)

Aptarėme, kad statusas ir vaidmuo tarpusavyje susijęs, todėl mokinys atlikdamas klasės mylimo ir nemylimo mokinio vaidmenį formuojasi tam vaidmeniui atitinkamus bruožus, savybes. Pradžioje atsiranda įprotis elgtis pagal tam tikrą vaidmenį, vėliau susiformuoja įgūdis, o vėliau tai tampa asmens savybe.Todėl pedagogai turi susirūpinti mokiniais, kurių statusas klasėje yra žemas. Šie mokiniai savo statusu yra dažniausiai nepatenkinti

, o tai iššaukia poreikį negatyviai elgtis. Pasak G.Navaičio , į blogiausią padėtį pakliūna grupės atstumtieji, tad savęs realizavimo būdų kartais pradeda ieškoti asocialiose grupėse, kuriose, veikiant asocialių paauglių pastiprinimo, spaudimo ir modeliavimo mechanizmams, formuojasi įvairios atstumtų paauglių asocialaus elgesio formos: alkoholizmas, narkomanija, prostitucija ir kt.

Pedagogai turėtų klasėje siekti taip organizuoti mokinių tarpusavio santykius, kad joje mokinys patenkintų bendravimo poreikius. Būtina stengtis, kad formalus kolektyvas-klasė ar neformalios grupes mokykloje pilniau patenkintų mokinio bendravimo poreikius, kad jis ugdytų teigiamas asmenybes savybes, augtų doru žmogumi. Šių poreikių patenkinimas neleis atsirasti ir vystytis neigiamoms asmenybės savybėms.

Todėl pedagogai turėtų siekti, kad kiekvieno klasės mokinio poreikiai minimaliai būtų patenkinti.Tokioje klasėje padidės mokymosi motyvacija, pagerės lankomumas, sumažės konfliktų.

Mokiniai patenkinti statusu yra aktyvūs ne tik pamokose , bet ir popamokinėje veikloje.Vadinasi ,pedagogas turi ieškoti būdų kaip pakelti žemą mokinių statusą, bent minimaliai patenkinti bendravimo ir pripažinimo poreikį.Tai galima ,žinant veiksnius, kurie nulemia aukštą ar žemą mokinio statusą.

1.2 Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai

Žmonės, būkite žmoniški! Tai jūsų pirmoji pareiga.

Ž.Ž.Ruso

Paauglys klasėje ne pats pasiskiria vietą bendravimo sistemoje, ją parenka kiti klasės draugai atsižvelgdami į tam tikrus veiksnius,kurių jie patys tiesiogiai nesuvokia.Kokie tie veiksniai, kurie lemia mokinio socialinį statusą klasės bendruomenėje?

Remiantis įvairių šalių mokslin nuomone, išskiriami skirtingi veiksniai, lemiantys mokinio socialinį statusą kolektyve.

M.Barkauskaitė knygose ,,Mokinių tarpusavio santykiai’’ ir

,,Paaugliai: sociapedagoginė dinamika ‘’ išskiria :

1) nuo paties mokinio priklausą individualūs veiksniai:

išvaizda(anatominiai duomenys ir apranga), lytis, amžius, charakteris, temperamentas, gabumai, pažangumas, inteligencija, informuotumas arba mokinio išprusimas ;

2) išoriniai veiksniai ,turintys įtakos mokinio statusui : klasės ypatumai, mokytojas, draugai, šeima , bendravimo patirtis.

Išvaizda. Lietuvių liaudies posakis – ,,sutinka pagal rūbą,išlydi pagal protą’’- patvirtintas psichologiniai- pedagoginiais tyrimais.Pirmas įspūdis sudaromas apie žmogų iš fizinės išvaizdos: jo balso tono,judesių,žvilgsnio,drabužių.J.Kolominskis nurodo,kad į pirmą vietą išvaizda kaip veiksnį iškelia pirmų klasių mokiniai, o su metais išvaizda vaidina pasirinkime mažesnį vaidmenį. Nors reikia pabrėžti, kad paaugliams ypač svarbi išvaizdą. R.Pilkauskaitė pastebi, kad paauglio ne visos kūno dalys auga vienodai greitai,ir kartais jo išvaizda tampa neproporcinga,tai suvokdami paauglia drovisi savo išvaizdos, jaudinasi, kad atrodo juokingi.Šios reakcijos iššaukia apsimestinį šiurkštumą, o pastabos ir komentarai formuoja menkavertiškumo kompleksus. Remiantis atliktais

M.Barkauskaitės tyrimais galime teigti, kad išvaizda svarbi tik pirmų kontaktų metu (išvaizdą,kaip draugo pasirinkimo motyvą pirmą stovyklavimo dieną nurodė 63proc. moksleivių, o 13-14 dieną šį motyvą laikė svarbiu 18,8

proc.) Tačiau išvaizda,žmogaus patrauklumas kelia kitų žmonių susidomėjimą, susižavėjimą.

Lytis. J.Ruškus ir I.Kazlauskaitė straipsnyje,, Moksleivių ir mokytojų požiūris į lyčių skirtumus’’teigia,kad mokykloje egzistuoja lyčių stereotipai, skirtingi vyrams ir moterims. Mokslininkai pabrėžia, kad vyrams būdingas socialinis aktyvumas, o moterims – socialinį pasyvumą atspindinčios asmenybės savybės.

Nagrinėjant sociometrinio tyrimo rezultatus išryškėja , kad berniukų daugiau dominuoja labai aukšto statuso grupėje -76,47 proc. ir taip pat žemo statuso grupėj -60proc.Tai reiškia, kad berniukai pasižymi didesniu aktyvumu.,,Mokykloje lyčių skirtumų socialinis suvokimas jau yra ne tiek įtvirtinamas,kiek koreguojamas.Šiame mokykliniame etape didžiausios įtakos nuostatų formavimuisi turi bendraamžių ir mokytojų turimi lyčių sreteotipai’’(Lyčių skirtumai švietimo sistemoje,2000,p.62)

Amžius. Į amžių,kaip į statusą lemiantį veiksnį , mokslininkų požiūris yra labai prieštaringas.Vieni teigia ,kad vyresnių paauglių statusas klasėje aukštesnis negu jaunesnių, kiti atvirkščiai.Mokslininkai vieningai sutinka ,kad nuo amžiaus priklauso vaiko aktyvumas,socialiniai įgūdžiai ir kt ,,Jei vaiko socialinio elgesio įgūdžių sistema ne pagal amžių gerai išsivysčiusi,jis mielai priimamas į vyresnių draugų ratą,bet bendraamžiai ir jaunesni vaikai su juo nelinkę bendrauti’’(M.Barkauskaitė,2001,p.46)

Charakteris.Nagrinėjant paauglių socialinį statusą klasėje nekyla abejonių dėl charakterio savybių įtakos mokinių pasirinkimams.Remidamiesi

J.Kolominskio tyrimais, galime teigti,kad aukšto statuso mokiniai pasižymi sąžiningumu,draugiškumu, mokėjimu bendrauti, turtinga fantazija, iniciatyvumu, savarankiškumu. Žemo statuso mokiniams dažnai būdingas nesugyvenamas, afektinis charakteris, kuris pasireiškia grubumu, užsispyrimu, nesivaldymu, melavimu. .M.Barkauskaitė teigia, kad ekstravertiško charakterio vaikas yra populiaresnis klasėje .Pedagogai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad emocionalią asmenybę traukia rami, vyraujančią- paklusni, nedrasią – ryžtinga.

Temperamentas.,,K.Jungas teigia, kad kiekvieno žmogaus paklusnumą kitam pirmiausia lemia jų vidinio gyvenimo, elgsenos panašumai, t.y.

temperamentų atitikimas’’(M.Barkauskaitė,2001,p.46).

Gabumai. Mokinių gabumai yra vienas iš svarbiu jo statusą lemiančių veiksnių. ,,Sugebėjimai – tai individualios psichofiziologinės ir psichologinės ypatybės (dėmesio, pojūčio, suvokimo, atminties, mąstymo, vaizduotės), padedančios sėkmingai atlikti tam tikrą veiklą, sužinoti, išmokti bei įgyti į gūdžių(G.Butkienė,A.Kepalaitė,1996,p201). Remiantis

V.J.Černiaus teigimu, keturiolikmečio smegenys ir nervinė sistema pasiekia suaugusio dydį, bet ir po to vyksta tolimesnis brendimas.I.Konas teigia, kad tarpasmeniniai santykiai ir jų motyvų dinamika labai priklauso nuo protinės vaiko raidos. Vienodo amžiaus mokinių gabumai yra skirtingi.

Keturiolikmetis vidutiniškai moka apie trisdešimt aštuonis tūkstančius žodžių, bet kai kurie bendraamžiai žino dvigubai daugiau, kiti – daug mažiau. Aukšto statuso mokinia pasižymi bendrais, specialiajliais ir net specifinias gabumais, daugelis jų ne tik geri mokiniai, bet ir puikūs organizatoriai. M.Barkauskaitė pastebi, kad mokinio statusui yra reikšmingas gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos.

Pažangumas.Mokslininkai.J.Kolominskis, N.Berezovinas,

M.Barkauskaitė teigia, kad tarp įvairaus statuso mokinių klasėje ir jų pažangumo yra ryšis. Baltarusių mokslininkas daro išvadą, kad pažangumas kaip veiksnys mokinio socialinio statuso yra reikšmingesnis žemesnių ir vyresnių klasių mokiniams, negu paaugliams 6 klasėje. Dažniausiai mokiniai, užimantys aukštą padėtį klasėje yra labai gerai ir gerai besimokantys, bet nereiškia,kad tokių nėra atstumtųjų tarpe.

Kartais mokiniai pasirenka bendraklasį žemo pažangumo, o atstumia gerai besimokanį, todėl J.Kolominskis daro išvadą, kad tarp mokinių pažangumo ir jų padėties klasėje nėra tiesioginio ryšio.Tai patvirtina ir L.Slavina. Šiuo klausimu daug dirbo Estijos mokslininkai, kurie priėjo išvados, kad dažniausiai atstumti, ignoruojami, nepripažinti yra klasėje antramečiai.

M.Barkauskaitė teigia, kad ,,tarp mokinio sociometrinio statuso ir jo pažangumo , t.y.gebėjimo mokytis, yra sąveika:1) žemą statusą turintis mokinys tampa pasyvus, abėjingas blogiems pažymiams, bodisi viskuo kas susiję su mokykla ir su mokymusi; 2) klasė šalinasi nepažangių moksleivių, todėl šie, užimdami nepalankią padėtį asmeninių santykių sistemoje, sau tinkamą padėtį stengiasi įsigyti kituose kolektyvuose, kur patenkina bendravimo poreikius, visai nesidomi klase’’(2001, p47).

Intiligencija.

Mokinio išprusimas. Kaip atskirus veiksnius lemiančius mokinio statusą klasėje. išskiria M.Barkauskaitė knygoje ,,Paauglis:sociopedagoginė dinamika’’. Autorė pažymi, kad šie veiksniai būna efektyvūs, jeigu inteligencijos, išprusimo lygis yra gerokai žemesni už bendrą klasės vidurkį. Šie vaikai atsidūria nepalankioje padėtyje klasės draugų atžvilgiu. Minėti veiksniai yra susiję su šeima, aplinka, įgimtomis savybėmis.

2)Išoriniai veiksniai:

Klasės ypatumai. ,,Klasė – tai grupė tarpusavyje sąveikaujančių mokytojų ir mokinių,kurius jungia bendra veikla.Šios veiklos produktyvumas, tikslų siekimas priklauso nuo efektyvių ir harmoningų santykių klasėje

’’(G.Butkienė, A.Kepalaitė, 1996,p.277). Minėtos mokslininkės išskiria 4

klasės raidos stadijas:

1. stadija – priėmimas,priklausomybė,narystė, pasitikėjimas;

2. stadija – įtakos formos,užduočių formavimas ir bendravimo palaikymas;

3. stadija – produktyvumas, tikslų siekimas;

4. stadija – normų lankstumas, savęs atnaujinimas.

Klasėje mokinys priklauso nuo kitų grupės narių, jų požiūrio, tikslų, siekių, priimtinų vertybių. Labai svarbu kaip, kokiais būdais mokiniai klasėje sąveikauja,bendrauja, nes nuo to susidaro klasės teigiama ar neigiama atmosfera .,,Kuo geresnis psichologinis klimatas kolektyve, tuo geriau vertina kolektyvo nariai vienas kita; kuo geriau žmonės vertina vienas kitą, tuo geriau vertina save, ir priešingai’’(N.Anikejeva,1988,p.19)

,,Mokinio statusui neabejotinos įtakos turi kiekybinė klasės sudėtis:

mažesnių klasių mokiniai artimiau bendrauja, turi galimybę artimiau vienas kitą pažinti, todėl ir atstumtųjų mokinių čia kur kas mažiau nei didėlėse klasėse. Pastarosios paprastai būna susiskaldžiusios į nedideles grupeles, mažai bendraujančias tarpusavyje’’ (M.Barkauskaitė, 2001,p.48).

Mokytojas. Mokytojo pozicija klasėje, santykis su kiekvienu mokinių turi neabejotinos įtakos paauglio socialiniam statusui klasėje.

,,Mokytojui tenka daug vaidmenų- mylinčio ir rūpestingo pagalbininko, patarėjo ir retsykiais vadovo; visada – pavyzdžio ir dažnai – žmogaus, padedančio suprasti mokslo ir gyvenimo tiesas, plėsti žinias, kurti ir gyventi’’(G.Butkienė,A.Kepalaitė,1996,p.13).

Mokinys mokymosi laikotarpiu turi daug mokytojų, kokie jie,kaip jį supranta, padėda, vertina, nemaža dalimi priklauso vaiko mokymosi rezultatai, vertybių sistemos formavimas, jo santykiai su bendraamžiais, aplinka .Pasak N.Anikejevos, individo veiklos rezultatus vertina aplinkiniai ir nuo jų vertinimo priklauso savęs vertinimas.

Mokinį dažniausia vertina mokytojas ir nuo jo pedagoginio takto priklauso ir bendraklasių požiūris į jį.

J.Kolomonskis teigia, kad ypatingai mokiniui žalingos yra mokytojo pastabos; ,, tu tinginys’’, ,,tu visada visiems trukdai’’, ,,tu tempi visą klasę atgal’’.Mokslininkas pažymi, kad neigiamą įtaką mokinių statusui gali daryti neigiamai mokinį chakterizuojančios pastabos, bet ir nesaikingas gyrimas vieno mokinio , o ypač lyginant su kitu: ,, Petriukas štai koks šaunuolis, ne toks kaip tu’’.

Dėl netinkamo mokytojo elgesio geras mokinys gali būti klasės atstumtas ar izoliuotas, taip jis gali įtvirtinti neigiamas asmenybės savybes, kurios taps atstumimo pagrindu .Taigi nuo mokytojo asmenybės savybių priklauso mokinių statusas klasėje.

Draugai. M.Koskeniemis teigia, kad mokiniui pradėjus draugauti su klasės atstumtais, jo statusas ima blogeti. Nors J. Kolomonskis nurodo,kaip vieną iš žemo statuso mokinio integracijos metodų, tai jo prijungimas (

grupinis darbas pamokoje, ilgalaikė užduotis) prie aukšto statuso mokinio.

,,Nustatyta, kad žemo statuso mokinio suartėjimas su populiariu, paprastai, pakelia mokinio statusą ”, (N.Berezovinas, J.Kolominskis, 1975, p.119).

Remiantis šių mokslininkų teiginiais, galime daryti išvadą, kad jų požiūris prieštaringas, bet draugų poveikis mokinio statusui yra reikšmingas.

Šeima. ,,Šeima – svarbiausias veiksnys, nulemiantis vaiko asmenybės tapsmą. Šeimos ryšiai, tėvų santykiai su vaiku pastarajam yra pirmasis ir įtaigiausias bendravimo modelis’’(G.Navaitis,2001,p.17).Šeima suformuoja svarbiausius vaiko interesus, dvasines vertybes,elgesio normas,poreikius, polinkius, kurie yra priimami, vertinami klasės mokinių arba atstumiami, ignoruojami.

Tėvų elgesys ir požiūris į vaikus lemia, kaip lengvai paauglys išsiugdys įvairius įgūdžius, įgis savarankiškumo, pasitikėjimo jėgomis, suformuos teigiamą savęs vertinimą.

Tėvų grubumas, nesupratingumas, pareigų nevykdymas (daugėja probleminių asocialių šeimų, 1998m jų užregistruota virš 15 tūkstančių, o jose gyveno 34tūkstančiai vaikų) apsunkina paauglių gyvenimą. Paaugliai, su kuriais žiauriai elgiamasi, mažiau pasitiki žmonėmis,sunkiau užmezga ir palaiko su jais stabilesnius emocinius ryšius.Taigi šeima yra vienas iš reikšmingiausiu socialinio statuso veiksnių.

Bendravimo patirtis. Mokinių statusui didelę įtaką turi bendravimo patirtis; bendravimo įpročiai, įgūdžiai, etikos normos, individo emocinė būklė. ,,Bendravimo patirtis- tai sistema nerašytų taisyklių, suprantamų ir priimtinų kiekvienam individui’’(M.Barkauskaitė,2001,p49). Individas turintis didesnę bendravimo patirtį lengviau užmezga kontaktus, randa įdomių būdų ir formų bendravimui palaikyti. Mokiniai turintys didesnę bendravimo patirtį, greičiau suvokia klasės bendruomenės tikslus, normas, geriau jaučia socialinį klasės klimatą. M.Barkauskaitė savo darbuose ypač teigiamai vertino bendravimo patirtį tų sričių, kurios tam tikru laiku, tam tikroje situacijoje tampa aktualios, reikšmingos visai klasei, kiekvienam jos individui.

Kiekvieno mokinio statusas priklauso ne nuo vieno, o nuo daugelio veiksnių, iš kurių pagrindinį vaidmenį atlieka asmenybės savybės ir klasės, kurioje ji mokosi, ypatumai,taip pat mokytojas, šeima, bendravimo patirtis. Veiksniai, kurie vienaip ar kitaip lemia mokinio statusą klasėje pateikti 1 paveiksle.

Norint pedagogui išvengti sunkumų ugdant paauglius, reikia mokiniams padėti užimti gerą, jiems tinkamą socialinį statusą klasėje, o tai padaryti galima tik išsiaiškinus mokinio nepatenkinamą statusą lemiančius veiksnius.

[pic]

1pav. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai

1.3 Žemo statuso mokinių charakteristika

-O kur žmonės? – pasiteiravo pagaliau mažasis princas.

-Šioje dykumoje jautiesi truputį vienišas…

-Tarp žmonių irgi jautiesi vienišas, – tarė gyvatė.

A.deSent – Egziuperi

Kadangi mokinio statusą klasėje nustato kiti , o ne jis pats pasirenka , vadinasi nuosekliai mastant, kiekvienas mokinys negali būti patenkintas savo statusu.Kiekvienoje klasėje yra žemo statuso mokinių , tai izoliuotieji ,atstumtieji ar abipusio pasirinkimo mokiniai. Kadangi paauglio svarbiausias poreikis yra bendrauti ir būti pripažintam , šie mokiniai klasėje bendravimo poreikių nepatenkina. Jie yra psichologiškai izoliuoti nuo klasės mokinių. Ši izoliacija kelia neigiamus emocinius išgyvenimus, jie priima izoliuoto, atstumto vaidmenį ir dažnai su negatyvaus elgesio nuostata. Tai tokį paauglį skatina nederamai elgtis , sudaro pagrindą formuotis neigiamoms asmenybės savybėms.

,,Bendraamžių atstumti, izoliuoti, klasės draugų ir mokytojų nemėgstami paaugliai negatyvius vertinimus pradeda ignoruoti, elgiasi šiurkščiai, provokuojančiai, nevengia grasinimų,fizinės jėgos ir net smurto.Toks elgesys tik dar labiau juos izoliuoja, sudarydamas sąlygas tolesniai negatyviai raiškai.Šiurkštus,provokuojantis elgesys tampa atstumtojo paauglio elgesio norma, antra vertus – tai tarsi savotiška gynyba,jo vertės įrodymas:,, nenori bendrauti, bet bijo manęs’’. Tik nuolat provokuodamas konfliktus paauglys dar gali pakęsti klasę’’(M.Barkauskaitė.2001,p.27)/

Visu pirma, žemo statuso mokiniai yra dažnai žemai vertinami pedagogų, .neigiamai juos vertina klasės mokiniai. Natūralu,kad žemo statuso mokiniai nemėgsta aukštesnio statuso mokinių, todėl dažnai su jais konfliktuoja, kyla nesutarimų tarp žemo statuso mokinių ir pedagogų. Nors šie mokiniai nori bendrauti su klasės mokiniais ,tačiau jie ima ieškoti draugų už klasės ribų.

Žemo statuso mokiniai ima nelankyti pamokų , tikėdamiesi , kad jų pasiges klasės mokiniai ,o vėliau praleidžia vis daugiau pamokų kol pagaliau liaujasi lankę mokyklą .

Jie dažnai bendravimo poreikį siekia patenkinti neformaliose grupėse tokių pat atstumtų ar izoliuotų bendraamžių tarpe.Susidariusios žemo statuso paauglių grupės savo neigiamas emocijas, jau turimą antivisuomenišką patirtį išlieja įvairia negatyvia veikla,kuri sunkiai būna prognozuojama.

,,M.Alemaskino tyrimų duomenimis 90 – 92 % paauglių – teisėtvarkos pažeidėjų ,esančių nepilnamečių reikalų inspekcijos įskaitose, yra mokiniaį kurie klasės kolektyve ,,atstumti’’ nepripažinti, kurie neturi glaudžių emocinių kontaktų su klasės draugais…,kad tik 6 iš 50-ties įskaitoje esančių paauglių patenkinti savo statusu klasės kolektyve, visi kiti siekia jį pagerinti’’(M.Barkauskaitė ,1979 p.12).

Savo žemą statusą klasėje mokiniai aiškina ,,gerų draugų ‘’

nebuvimu arba nenoru bendrauti su klasės mokiniais .Tačiau tikros priežastys yra kitos:

-asmenybės savybės (piktumas, nesąžiningumas, melavimas, grubumas, egoizmas),

-pažangumas (dažnai žemas, nes į jų tarpą patenka antramečiai),

-neteisingas mokytojo požiūris,

-išprusimas (žemas intelektas susijęs su ribotais gabumais, šeima, aplinka),

-išvaizda (fizinis išskirtinumas, netvarkingumas),

-bendravimo patirties neturėjimas (nemokėjimas bendrauti, perteikti turimas vertybes bei perimti kitų).

Neigiamos asmenybės savybės. ,,Bendraamžių grupės atmetimas sietinas su paauglio konfliktiškumu, agresyvumu, itin aktyviu elgesiu ar kitomis nebrandaus bendravimo formomis. Toks paauglys dažnai turi daug kognityvaus sugebėjimo trūkumų’’(R.Pilkauskaitė,1999,p39). Šie mokiniai, kaip nurodo

J.Kolominskis pasižymi ,,grubumu, nesivaldymu, gobšumu, uždarumu’’. Nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kas lemia paauglio neigiamų asmenybės savybių formavimą: auklėjimo stilius, elgesio normos šeimoje, nervų sistemos ypatumai ar bloga socialinė adaptacija.

Norint šalinti neigiamas asmenybės savybes, reikia išsiaiškinti tokio elgesio motyvus, o prasiskverbti į motyvacinę sferą yra sunku. Šie mokiniai dažnai linkę nuslėpti tikruosius elgesio motyvus, nors dažnai ir patys nežino kodėl vienaip ar kitaip pasielgė.

Baltarusių mokslininkas pastebi, kad mokiniai, kurių statusas klasėje yra aukštas, pasižymi daugeliu teigiamų asmenybės savybių, o žemo statuso mokiniams pakanka turėti vieną ar dvi neigiamas asmenybės savybes.Šioje situacijoje galioja posakis, kad vienas šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina.

Kitą vertus, ,,paaugliai negatyviai elgiasi stengdamiesi užimti tam tikrą statusą kolektyve, patenkinti bendravimo poreikį, pelnyti bendraamžių pripažinimą, kitaip tariant, susikurti emocinį komfortą’’(M.Barkauskaitė,

2001, p.27).

Norint padėti žemo statuso paaugliui, ,,reikia siekti, kad konfliktuojantis mokinys pats keistų savo elgesį, užuot laukęs ar reikalavęs to iš aplinkinių. Nederėtų vadovautis išankstiniu to mokinio įvaizdžiu. Į mokinį reikėtų žiūrėti kaip į ,,švarią lentą’’.Būtina išaiškinti vaikui, kad jo konstruktyvus elgesys padėtį gali pakeisti’’(R.Pilkauskaitė, 1999, p.56).

Žemas pažangumas. Svarbiausia mokinio veiklos sritis – mokymasis.

Mokymasis ne tik vysto intelektą, bet ir formuoja asmenybes savybes:

valią, pareigingumą, darbštumą. .Mokytis neimanoma be valios pastangų, be jausmų ar emocijų. Žemo statuso mokiniai mokymąsi laiko jų asmeniniu dalyku. Net jeigu jiems nesisekant, mokiniai pyksta už kitų pastangas jiems padėti, todėl kyla konfliktų. Mokymosi nesėkmės yra pagrindinis nepasitenkinimo savimi, mokytojais, draugais šaltinis.Tačiau neigiamos asmenybės savybės ne visad tiesiogiai susijusios su negatyviu požiūriu į mokymąsi, žemu pažangumu.

,,Daugelio mokslininkų tyrimai rodo, kad mokinio pažangumas tiesiogiai siejasi su jo statusu klasės kolektyve’’( M.Barkauskaitė,1979, p.79). Todėl norint gerinti mokinių statusą reikia gerinti mokinių žinių lygį.

Žemas išprusimas ir inteligencija. Šios priežastys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Pauglio inteligencija priklauso nuo to, kokioje šeimoje auga, kokios jos nuostatos ir vertybes, kokia supa jį aplinka.

Mokiniai nepatenkinamo statuso dažnai yra žemo inteligencijos laipsnio, dažniausiai tai – vaikai, augantys probleminėse, asocialiose šeimose, kurių skaičius pastaraisiais metais išaugo. Išprusimas priklauso nuo daugelio veiksnių – gabumų, pažangumo, asmenybės savybių. Aptarus žemo statuso mokinių pažangumą ir asmenybės savybes, galime daryti išvadą, kad šie paaugliai nepasižymi išprusimu,intelektu. Dar reikia pastebėti, kad gan didelis procentas specialiųjų poreikių mokinių priklauso žemo statuso mokinių grupei, kurie turi įvairių sutrikimų, taip pat ir protinio išsivystimo.Tai neabejotinai turi įtakos šių mokinių išprusimo lygiui

Neteisingas mokytojo požiūris į mokinį. Kaip aplinkiniai vertina žmogų, taip jis pats vertina save. Paauglys, pereinamajam iš vaiko į saugusį laikotarpyje, ypač jautriai reaguoja į bendraamžių, bei suaugusiųjų pastabas, komentarus. Mokytojas, vertindamas paauglio veiklos rezultatus, atsakymus, poelgius, laikyseną, santykius su mažesniais ar bendraamžiais, turėtų būti taktiškas, apgalvoti kiekvieną žodį. ,,Labai svarbus bendras vertinimo kryptingumas, palankumas. Emociškai įtemptoje aplinkoje vaiko sprendžiamas uždavinys psichologiškai labai skiriasi nuo sprendžiamo normalioje aplinkoje’’ (N.Anikejeva, 1988,p.20). Mokinio veiklos vertinimas

,,Kodėl taip lėtai?’’, ,,Blogai’’ , ,,.Nespėsi ‘’, ,,Lėtai’’, ,,Žiūrėk ,ką darai..?’’sukelia mokiniui prislėgtą būseną ir pakanka vaikui kelis kartus patirti panašią būklę, kad sudarytų pastovų negatyų požiūrį į tokią veiklą.Pedagogas turėtų būtinai skirti veiklos ir asmenybės vertinimą.

N.Anikejavos nuomone, žmogus yra jautresnis jo asmenybės negu jo veiklos vertinimui, todėl neleistina atskirų veiklos rezultatų vertinimą sutapatinti su asmenybes vertinimu.Žemo statuso mokiniai, remiantis

M.Barkauskaitės, J.Kolominskio tyrimais, patiria mokytojų neigiamą vertinimą, todėl pedagogas tarsi pats prisideda prie klasės mokinių neigiamos nuomonės apie šiuos paauglius formavimo, taip pat stimuliuoja juose nepasitikejimo savimi jausmą, žemą savęs vertinimą.

,,Žmogaus savęs vertinimą rodo ne tai, ką jis sako viešai ir ne tai, ką jis nuoširdžiai apie save galvoja, o tai, jis taip kaip jis nuolat elgiasi. Jeigu žmogus ypač jautrus nedėmesingumui, jeigu jis žūtbūtinai vengia situacijų, kuriose gali atsiskleisti jo silpnybės, jeigu jis taip įsisvajoja, kad krinta jo darbingumas, – yra pagrindo manyti, jog jis nepasitiki savimi’’(N.Anikejava,1988, p.18).

Nepakankama bendravimo patirtis. Asmeninių santykių susiklostymui didelę reikšmę turi bendravimo patirtis, o žemo statuso mokiniai dažnai nemoka bendrauti su bendraamžiais. Nepatenkinamo statuso paaugliai nemoka bendradarbiauti, elgtis draugiškai, taikiai spręsti problemas, ne visada pakankamai suvokia bendraamžių reakcijas. Kontraversiški paaugliai turi teigiamų ir neigiamų socialinio bendravimo įgūdžių, tačiau ne visada vienodai sėkmingai juos taiko bendraudami.

Išvaizda. Paaugliai didelį demesį skiria išvaizdai. Išvaizda ypač svarbi 14-15m. mergaitėms. Jos ima puoštis, koketuoti. Šiuo metu mergaitės, tampa labai jautrios nepedagoginėms, žeminančio poveikio priemonėms. Labai svarbu, kad pedagoginės poveikio priemonės būtų patrauklios klasės mokiniams. Stipriai veikia paauglių elgseną ir fiziologinis organizmo pertsitvarkymas.

Jie sielojasi dėl išorinio nedarnumo, kuris yra neišvengiamas. ,,Vaikinai, kurių akseleracija prasideda anksti, tampa pranašesni už savo bendraamžius.Suaugusieji į juos žiūri kaip į nepriklausomus, pasitikinčius savimi ir fiziškai patrauklesnius.Na,o paaugliai, kurie sparčiai augti pradeda vėlai,dažnai vertinami kaip nemėgstami, nerimastingi ir siekiantys dėmesio.

Panašūs tyrimai, atlikti su merginomis, rodo priešingus rezultatus. Anksti pradėjusios bręst merginos neturėjo jokių socialinių pranašumų.Jų populiarumas tarp bendraamžių buvo mažesnis už vidutinį, jos atrodė nepasitikinčios savimi, nebuvo klasės lyderės. Lėtai pradedančios augti ir bręsti merginos buvo laikomos gražiomis ir socialiomis’’(R.Pilkauskaitė,1999,p.36).

Remiantis M.Barkauskaitės tyrimais paaiškėja, kad klasėse daugiausia neprisitaiko berniukai (90,2%), o mergaičių tik 9,8%visų tyrųjų kurių statusas klasėje žemas. Daugiau žemo statuso mokinių 5-7klasėje, negu 8

klasėje. Mokslininkai išskiria žemo statuso požymį – tai dažniausiai vyresni už savo klasės kolektyvo narius paaugliai.

Žemo statuso paugliai bendravimo poreikius menkai patenkina kituose formaliose mokyklos kolektyvuose(būreliuose, klubuose), nes mažai ten lankosi.

,,Pedagoginiu požiūriu nerimą kelia tai, kad žemo statuso paaugliai, negalėdami patenkinti bendravimo poreikio klasėje, pripažinimo ieško už klasės ribų, stengdamiesi išvengti mokytojų įtakos. Nutrukus emociniams ryšiams, tokie paaugliai nutolsta nuo mokyklinių problemų, klasės gyvenimo, antrą vertus, psichologiškai jie tampa lengvai pažeidžiami.

Svarbiausia, kad atsiradusią pripažinimo, bendravimo tuštumą gali lengvai užpildyti kiekvienas paauglys: užtenka jam parodyti bent menkiausią dėmesį, be to, ir pats paauglys intensyviai siekia tą tuštumą užpildyti’’(M.Barkauskaitė.2001,p.54)

Pedagogui svarbu išlaikyti žemo statuso mokinį klasėje, kad galėtų jį veikti – pedagogizuoti, nes išėjęs į gatvę paauglys semiasi neigiamos patirties, netenka galimybės tobulėti,įgyti nors minimumą žinių , formuoti teigiamus įgūdžius.

1.4 Bendraamžių įtaka paauglių asmenybės formavimuisi

Būti žmogumi – tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam.

A.de Sent-Egziuperi

Individo galutinis tikslas, kurio jis siekia – tapti pačiu savimi:

kiekvienas žmogus galų gale klausia, – kas aš esu?, kaip galiu tapti savimi?

Remiantis C.Rogerso mintimis, tapatumo jausmas leidžia mums pamatyti save tokius, kokie mes esame: kuo mes buvome,kas mes esame šiandien ir kuo būsime rytoj. Ypač aktuali tapatumo paieška paauglystėje siekiančiam identifikuoti savo vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje. ,,Sėkmingai asmeninis tapatumas pasiekiamas tada kai tampama visiškai funkcionuojančia asmenybe’’(R.Žukauskienė , 1996 p.313).

C.Rogerso nuomone,ar tampama visiškai funkcionuojančia asmenybe dalinai priklauso nuo pasirengimo būti atviriems patirčiai. Pauglystė –

tai laikas tokiam atvirumui pasiekti . Paauglys linkęs eksperimentuoti naujomis idėjomis siekia pažinti skirtingus gyvenimo aspektus.

,,Žmogų augti skatina ir tam sąlygas sudaro besąlygiškos pagarbos nuostata,t.y. vertinantis, ne smerkiantis ar teisiantis, bet priimantis požiūris į jo jausmus, poreikius, norus, jo pasirinktas vertybes, tokioje aplinkoje žmogus vis labiau tampa pats savimi: jis ,,nusimeta’’ kaukes, atsisako,,fasadinio’’elgesio, jam primestų nuomonių bei įsitikinimų, eina tikrosios savasties link’’(V.Lepeškienė,1996,p.14).

Mokytojas turi padėti paaugliui tapsmo procese ir į jį žiūrėti, kaip į unikalų, nepakartojamą, todėl besąlygiškai vertingą. .Nieko negali būti blogiau, kaip bausti žmogų norint jį ko nors išmokyti. Tik pozityvi pažiūra visada suteikia jėgų veiklai. V. Satir nuomone,visų tarpusavio nesusipratimų, nesugebėjimo mokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis –

nelygiateisiškas bendravimas.

Paauglys pereina prie asmeninės ,individualios pažiūrų sistemos,kuri panaudojama jo gyvenimiškai patirčiai interpretuoti.Šiuo požiūriu yra įdomi

Adlerio ,,gyvenimo stiliaus teorija’’, kurioje iškeliamos individualios žmogaus galimybės, individualios pažiūros. ,,Prasmingas savęs atradimas priklauso nuo didėjančio protinio brendimo laipsnio, savo galių bei talentų tobulėjimo ir pasaulėžiūros plėtotės. ’’(G.Butkienė, A.Kepalaitė,

1996,p.64).

Tačiau ne visų paauglių vertybių sistema būna unikali. Nemaža jų dalis tiesiog mechaniškai kartoja savo tėvų pažiūras, vertybes, įsitikinimus paprastai yra gynybiški, tie kuriems nepavyksta pasiekti asmeninės idealų sistemos paprastai saugo save nuo naujos gyvenimiškos patirties, tolesnio tobulejimo ,negali pasinaudoti savo patirtimi ir įvertinti savo galimybių.

Šie paaugliai iškreipia realybę, kuria steriotipus, ribotus problemų sprendimo būdus.

Pauglio tapatumo raidoje reikia atsižvelgti į daugelio procesų raidos sąveiką: fizinį brandumą, socialinį patyrimą, kognityvinę raidą.

Remiantis Eriksono teorija, paauglystė – tai tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodas. Eriksonas lemiamais raidos proceso veiksniais laikė ne tik paties individo brendimą ir vidinį dinamizmą, bet tokią pat reikšmę skyrė socialinės aplinkos sąlygoms. Psichoanalitikas paauglystę vertina kaip svarbiausia formuojantis tapatumui. ,,Tik paaugliui suteikiama tiek daug laiko tyrinėti, įsivaizduoti ir eksperimentuoti su savo tapatumu.

Jis, norėdamas išspręsti kylančias problemas, turi nemažai laiko svarstyti, mąstyti….’’ (R.Žukauskienė,1996 p.316)

Tačiau ne visi paaugliai pasinaudoja jiems skirtu laiku. Jie priiima sprendimus skubotai, perdaug anksti pereina į suaugusių visuomenę visai tam nepasiruošę. Tokie paaugliai neišmėgina savo unikalaus asmeninio tapatumo ir priima jam priskiriamus vaidmenis ,tėvų vertybes.

. Kai kurie paaugliai patiria tapatumo difuziją, prisiėmę kelis skirtingus tikslus ar vertybes ( tėvų, bendraamžių ar platesnės visuomenės) nesistengia surasti savo tapatumo ir tada sunku vykdyti įprastinius šiam amžiui keliamus reikalavimus( atlikti mokyklines užduotis,susirasti draugų,mąstyti apie ateitį). Paauglys, kuriam nesiseka išspręsti tapatumo krizės, būna visiškai pasimetęs ,nesupranta, kas jis, kuo nori būti, koks jis kitų žmonių akyse.

Galimas trečias paauglio tapatumo variantas. Tai neigiamas identiškumo krizės sprendimo būdas, kai paauglys renkasi negatyvų tapatumą.Jis negali atlikti vaidmenų, kurių iš jo tikisi tėvai, visuomenė, jis elgiasi priešingai, negu iš jo reikalaujama.

Paauglys, pereidamas nuo sąjungos su šeima prie stipresnių ryšių su bendraamžiais, įgyja daugiau nepriklausomybės, paauglys nori vis daugiau priimti bendraamžių vertybių, siekia kažką drauge veikti.Bendraamžiai labai paveikia paauglio socialinį gyvenimą , todėl kai kurie autoriai kalba apie paaugliams būdinga atskirą visuomenę. Mead teigia,kad spartūs socialiniai pokyčiai sukelia atotrūkį tarp kartų ir todėl didėja bendraamžių grupės įtaka paauglio socializacijai.

Paauglių grupių fenomenas daugelyje visuomenių yra universalus. Jos egzistuoja Vakarų ir Rytų šalyse. Nustatyta, kad labai svarbūs paauglio santykiai šeimoje, nes kuo jie blogesni tuo paauglį labiau veikia bendraamžiai.

Colemanas paauglių draugystės raidą suskirsto į 3 etapus:

1) 10 – 11m. vaikai pradeda draugauti žaisdami (draugas tas su kuriuo patinka žaisti).Jų draugystė nenutrunka net perėjus į kitą mokyklą.

2) 14 – 15 m. paauglių draugystę sieja abipusis pasitikėjimas

.Pagrindinė tikro draugo savybė šiuo laikotarpiu –

nuoširdumas,jautrumas, pasitikėjimas, o nepriimtinos –

atstūmimas, išdavystė ir kt.

3) 18 – mečių draugystę sieja bendri interesai ir bendras veiklos suvokimas, padidėja pakantumas individualiems skirtumams ir mažeja baimė būti draugų užmirštam.

Mokykliniais metais grupės skiriasi pagal priklausomybę lyčiai, berniukai draugauja didelėse grupėse, o mergaitės buriasi į mažas grupeles ar poras. Mergaičių draugystei būdingesnės emocijos : įtampa, pavydas, konfliktai, atstumimas. Jos išgyvena pavydo jausmą ir baimę būti atstumtoms, todėl, anot Colemano, jų socializacijai svarbus artimumo ir priklausomybės siekimas. Berniukų draugiški santykiai orientuoti į bendrą veiklą , o mergaičių į socialinį pasitenkinimą , abipusį artumą.

Paauglių draugystė tampa vis artimesnė. Mergaitės labiau negu berniukai linkusios kurti mažas, išskirtines ir labiau integruotas grupes.

Jos, pasirinkdamos drauges, daugiau dėmesio skiria socialinei patirčiai, o berniukai gali nekreipti dėmesio į socialinius skirtumus. Jie atsižvelgia į sportinius sugebėjimus, ypatingus socialinius įgūdžius.

14 – 16m. mergaičių draugystė yra stipresnė, abipusiškesnė nei berniukų. Jos stengiasi išlaikyti paslaptį, būti viena į kitą panašios keičiasi drabužiais. Mergaičių draugystė už berniukų yra brandesnė, tobulesnė, jos sugeba apie tai kalbėti, analizuoti. Berniukų draugystė ne tokia stipri, bet ji stabilesnė, patvaresnė, trunka ilgiau.

Paauglių grupes galima skirstyti į artimų draugų grupę (2 – 9

žmonės) ir platesnę grupę, kurią sudaro geri pažįstami (15 – 30).

Platesnėje grupėje pradeda bendrauti priešingų lyčių paaugliai.

Pauglių tapsmui bendravimas bendraamžių grupėje yra labai svarbus įgyjant socialinę patirtį, laisvėjant nuo šeimos, formuojant individualią pažiūrų sistemą.Paauglys kuris yra nepriimtas į grupę – izoliuotas ar atstumtas , patiria neigimas emocijas, žemą savęs vertinimą ir t.t.Todėl nepaprastai svarbu išryškinti teigiamas jo savybes, ugdyti pasitikejimą savimi, ruošti integracijai į bendraamžių tarpą.

2. Žemo statuso mokinių adaptacijos galimybės

Laimės paslaptis slypi sugebėjime išsiveržti iš savojo

,,aš’’ rato.

Hegelis

Mokiniai poreikį bendrauti dažniausia patenkina keliose grupėse –

klasės kolektyve, būrelyje, draugų grupėje. Paaugliams bendravimas ir pripažinimas yra labai svarbūs.Geri emociniai santykiai klasėje, patenkinus bendravimo poreikį, sudaro sąlygas formuotis teigiamoms asmenybės savybėms.

Žemas paauglio statusas sukelia klasėje rimtas konfliktines situacijas, kurios keičia draugų, mokytojų požiūrį į paauglį .Žemo statuso paauglio sutrinka emocinė savijauta, jis nepasitiki savimi, draugais, mokytojais, formuojasi neigiami įgūdžiai, įpročiai, kurie vėliau tampa asmens savybėmis. Susitaikius su mintimi, kad esi ,,blogas’’, ,,neįdomus’’,

,,nemylimas’’, susidaro nepalanki vidinė pozicija , o vėliau ir negatyvus elgesys su aplinkiniais, ieškojimas draugų už klasės kolektyvo ribų, dažniausia gatvėje. Tenkinant žemo statuso mokinių bendravimo poreikį klasėje,galėtume paauglio asmenybės formavimą pakreipti pageidaujama linkme.Mokykla, klasės vadovas, klasė turi sudaryti sąlygas formuoti kryptingus mokinių tarpusavio santykius.

Pirmiausia turėtume žemo statuso asmenybę visapusiškai pažinti, kad galėtume ją ugdyti, formuoti, integruoti, padėti jai adaptuotis. Paauglio pažinimu siekiama nustatyti kokie žemo socialinio statuso paauglių auklėjimo proceso struktūriniai elementai, į ką atsižvelgti, rengiant pedagoginio poveikio priemones, ir kokias pedagoginio poveikio priemones naudoti, gerinant paauglio statusą klasės kolektyve.

Gerinant žemo socialinį paauglių statusą reikia laikytis šių principų:

-nuolat stebėti auklėtinius, aiškintis poelgių motyvus,

-žinoti, kad nepatraukli veikla neformuoja mokinių tų asmenybės savybių, kurių siekia auklėtojas,

-žinoti,kad veikla atitinkanti individo interesus,motyvus,poreikius jį noriai įtraukia į siūlomą veiklą ir siekia geresnių rezultatų.

Gerai pažinus žemo statuso mokinį,išsiaiškinus individualias savybes,interesus,galima nustatyti veiksnius lemiančius jo tokį statusą klasėje.Reikia turėti omenyje, kad mokinio statusą lemia ne vienas veiksnys, bet jų grupė, tai yra ne tik individualios savybės, poreikiai, požiūriai, bet klasės ypatumai, mokytojų požiūris į juos formalūs ir neformalūs kolektyvai, kuriems priklauso mokinys.

Kadangi mokinio žemą socialinį statusą lemia veiksnių grupė,tai siekiant jo statusą klasėje pagerinti, reikia taikyti kompleksą pedagoginių priemonių: individualų darbą su mokiniu, darbą su klasės kolektyvu.

,,Nustatyta, kad 70% mokinių labai sielojasi, kad jų elgesį pasmerkia klasės kolektyvas, tik 20% paauglių – kai pasmerkia mokytojas’’(M.Barkauskaitė , 1979 p.72). Todėl labai svarbu keisti kolektyvo nuomonę.

Paauglys be klasės priklauso ir kitiems formaliems ir neformaliems kolektyvams: šeimai, būreliams klubams, stichinėms grupėms. Taigi reikia taip dirbti su šiais kolektyvais, kad jie padėtų arba bent netrukdytų ugdyti žemesnio statuso paauglį.

J.Kolominskis pažymi, kad dažnai mokinio izoliacija ar atstumimas būna įtvirtintas neapgalvoto pedagogo elgesio.Tai klasės mokinių suskirstymas į ,,silpnus ‘’ ir ,,stiprius’’, ,,aktyvius’’

ir,,pasyvius’’.Pedagogas tarsi įtvirtina nelygią jų padėtį klasėje, vieniems iššaukia pasitenkinimą, o kitiems – atstūmimą. Todėl integruojant ir adaptuojant žemo statuso paauglius į klasės bendruomenę būtina, palaikyti ryšius su klasėje dėstančiais mokytojais, kad jie įvertintų,pastebėtų šių mokinių pastangas.

J.Kolominskis pabrėžia,kad pedagogas turi:

6. atsisakyti savo veikloje lyginti vieno mokinio gabumus su kitu;

7. nebarti, nemoralizuoti ar reikšti nepasitenkinimą prie visos klasės;

8. pastebėti nors ir menką ,,silpnųjų ‘’pažangą, bet nepabrėžti kaip kažką neįtikėtino;

9. kreiptis į visus mokinius vardais ir kad jie taip kreiptųsi vienas į kitą;

10. pabrėžti, kad santykiai klasėje remiasi ne tik pažangumu, bet ir gerais darbais, geranoriškumu vienas kito atžvilgiu;

11. pastoviai pabrėžti, kad gabumas mokslui – tik viena iš daugelio asmenybės gerų savybių;

12. dažnai kalbėtis su uždarais, ,,neįdomiais’’ mokiniais, nes mokiniai linkę mėgdžioti mokytojo elgesį ir jeigu tas mokinys įdomus mokytojui, vadinasi įdomus mokiniams;

13. atsargiai elgtis su moterišku išdidumu ir vyriška savigarba;

14. tai, kas vyksta klasėje su mokiniais būtina priimti rimtai;

15. būti dėmesingam išoriniam mokinių asmenybės pasireiškimui;

16. analizuoti mokinių poelgių motyvus;

17. analizuoti tėvų ir vaikų savybes;

18. tyrinėti vaikų interesus ir išsiaiškinti, kuo vienas kitam gali būti įdomūs;

19. mokyti mokinius analizuoti save,

20. įtraukti vaiką į jam įdomią veiklą,

21. padėti įveikti neigiamas asmenybės savybes(greitą užsiplieskimą, puolimą muštis, greitą įsižeidimą, kurios tampa pagrindinėmis psichologinės izoliacijos priežastimis)

J.Kolominskis iškelia mintį,kad gerinant paauglio statusą mokinių tarpe mokytojo sėkmę lemia

22. artimiausų pedagoginių tikslų sudarymas darbe su kiekvienu mokiniu,

23. sukūrimas geranoriškos atmosferos, teisingo draugiškumo suvokimas,

24. teigiamų faktorių įvedimas į vaiko gyvenimą, kurie praplečia vertybių skalę,

25. ne tik išorinių sąlygų ,kuriose gyvena mokinys įvertinimas,bet ir šeimos narių įtakos moksleiviui nustatymas,

26. panaudoti informaciją apie klasės struktūrą, grupes,

27. organizuoti bendrą veiklą, stiprinančią vaikų kontaktus,

28. taktiškai organizuoti pagalbą mokiniui, nurodant mokamąsias ir visuomenines užduotis,

29. teisingi,lygūs santykiai su visais klasės mokiniais nepriklausomai nuo jų padėties,

30. vertinti ne tik mokomojoje, bet ir auklėjamojoje veikloje (draugiškumą, geranoriškumą ir t.t.)

31. organizuoti kolektyninius žaidimu, kurie telkia kolektyvą.

. Žemo statuso mokinio integracijai į klasės koletyvą svarbią reikšmę turi jo teigiamų asmenybės savybių atradimas bei atskleidimas klasės mokiniams.Svarbu šiuos mokinius įtraukti į aktyvų mokomąjį procesą pamokoje, padaugėja socialinių kontaktų ir padidėja klasės draugų galimybė vertinti.Todėl pamokoje, pastaruoju metu, ypatingas dėmesys skiriamas mokymo bendradarbiaujant metodui. Pedagogas gali taip projektuoti veiklą, priskirdamas pamokoje aukšto statuso mokinį prie žemo statuso mokinio. Jų bendravimas pamokoje pakelia žemo statuso mokinio padėtį klasės draugų akyse.

Formuojant humanistinius mokinių santykius, svarbi yra bendra veikla, bendras tikslas.Tai gali būti bendra altruistinė veikla, prižiūrint vienišus senelius, neįgaliuosius, kur gerasias savybes gali pademonstruoti žemo statuso mokiniai.

Pasirodo, kaip teigia J.Kolominskis, gerinant mokinio statusą klasėje galima panaudoti sociometrinio tyrimo rezultatus.Tai diskutuotinas klausimas, tačiau kai kurie pedagogai individualaus pokalbio su klasės mokiniais metu pasako jų statusą klasėje.Vieni mokiniai savo padėtimi būna patenkinti, kiti – ne, treti – apsimeta patenkintais.Tačiau būtina kartu išanalizuoti negatyvias asmenybės savybes, jei jos lemią žemą mokinio statusą klasėje.Eksperimentai rodo, kad šie mokiniai stengiasi pasikeisti į gerą pusę, kad klasėje turėtų draugų, o tuo pat metu pagerėtų jų statusas.

Žinoma, sėkmė priklauso nuo konkrečios situacijos, asmenybės savybių, klasės mokinių santykių, auklėtojo santykių su klase. Auklėjime nėra smulkmenų, todėl būtina atsižvelgti į įvairius faktorius, kurie padeda žemo statuso mokiniams integruotis ir adaptuotis į klasės bendruomenę.Korekcinės programos sėkme priklauso ne tik nuo programos sudarymo, bet ir nuo to, kaip mokytojai ją vykdys.

3. Paauglių statuso tyrimų organizavimas, eiga ir rezultatų analizė

Žmogaus reikšmingumas ne ,tai ką jis pasiekia , veikiau tai, į ką jis veržiasi.

K.Džibranas

3.1 Tyrimų organizavimas ir metodika

C.M.Charles žodį tyrimas apibrėžia kaip atidus, sistemingas, kantrus nagrinėjimas, kurio tikslas atskleisti ar nustatyti faktus bei sąsajas.Tyrimas tai ne skubotas procesas kai informacijos galima surasti žinynuose,o atidus, sistemingas ir kantrus.Mokslinis tyrimas – tai ypatinga strategija naudojama norint atsakyti į klausimus ir išspręsti problemas,atskleisti faktus ir jų tarpusavio sąsajas.Pedagoginis tyrimas atliekamas kai atsiranda rūpestis, problema ir nerandama išeities, tada tenka suformuluoti svarbiausią tyrimo klausimą ,iškelti hipotezę.

Siekiant atsakyti į užsibrėžtus darbo tikslus, išsspresti iškeltus uždavinius buvo naudojami šie tyrimo metodai:

-sociometrinis testas,

-stebėjimas,

-pokalbis,

-anketa mokiniams ir klasės vadovams,

-statistinė duomenų analizė.

Naudoti įvairūs tyrimo metodai, kadbūtų galima geriau išsiaiškinti mokinių socialinį statusą klasės bendruomenėje ir įvairiapusiškiau ištirti jį lemiančius veiksnius, žemo statuso padarinius.

.Sociometrinis testas naudotas nustaryti mokinių socialinį statusą klasės bendruomenėje.Šį tyrimo metodą 1934m. pasiūlė Dž.Morenas.

Sociometrinis testas yra vertingas, nes jis aiškina tarpasmeninius santykius, kurie niekur neužregistruoti, niekieno nereikalaujami vykdyti, o atsiranda emocinių kontaktų metu.Šis tyrimo metodas geras tuo, kad nereikia asmeniui pateikti tiesioginių klausimų apie jo santykius su kitais, bet siūloma pasirinkti tam tikrą asmenį bendrai veiklai.

Pasirinkimo kriterijai skiriasi vienas nuo kito veiksmo trukme, veiklos kryptimi, darbo apimtimi. Konkrečiu atveju buvo mokiniams pateiktos trys situacijos:

1)Į mokyklą atvežė dekoratyvinių augalų kiemo apželdinimui.Tavo klasė pasisiūlė padėti susodinti augalus.Klasės vadovė liepė susiskirstyti į brigadas po 3 mokinius darbui atlikti.Su kuriais mokiniais norėtum dirbti vienoje brigadoje?

2)Tavo tėvai gavo visai šeimai bilietus į koncertą.Likus dviems iki koncerto dienoms tėtį išsiuntė į komandiruotę, mama be jo atsisakė eiti.Tu gali iš klasės draugų pasirinkti kompanjonus į koncertą. Su kuriais klasės mokiniais eisi į koncertą?

3)Prieš Kalėdų atostogas anglų kalbos mokytoja papuošė klasę, ant kiekvieno suolo uždegė žvakutę. Pamokos pradžioje kalbėjomės apie

Kalėdų tradicijas Anglijoje.Vėliau sekė užduotis, artimiausius draugus pasveikinti anglų kalba su šventėmis.Kuriuos du klasės draugus sveikintum?

Pasirinkimo kriterijai sukels nevienodas tiriamųjų reakcijas.Pasirinkdamas klasės mokinį darbinei veiklai, jis kels jam vienokius reikalavimus:darbštumą, pareigingumą, sąžiningumą. Eidamas kelioms valandoms papramogauti į koncertą jis gali pasirinkti bet kuri klasės draugą, kuris jam bus įdomus, linksmas, nenuobodus. Sveikindamas su šventėmis jis išsirinks tokį, kuriuo pasitiki, gerbia, jį vertina.

Pasirinkimus lemia emociniai tiriamųjų santykiai.

Stebėjimas buvo naudojamas geriau suvokti tiriamųjų vidinį pasaulį, išaiškinti dominuojančias asmenybės savybes.Šis tyrimo metodas yra svarbus tyrinėjant mokinių tarpasmeninius santykius, bet yra sąlygos subjektyvumui atsirasti. Stebėjimo metodą įvairūs mokslininkai vertina skirtingai, vieni juo remiasi tyrinėdami tarpasmeninius santykius, kiti – naudojasi juo atsargiai.Tačiau tiriamųjų stebėjimas natūralioje aplinkoje padeda geriau suprasti vaiko elgesio motyvus, jo asmenybės savybes.

Pokalbio metodu buvo siekiama išsiaiškinti rūpimus klausimus, į kuriuos neišsamiai atsakė tiriamieji anketavimo metu.Tyrimo metu buvo kalbėtasi su žemo statuso mokiniais, siekiant išsiaiškinti jų emocinę būklę klasėje, santykius su mokytojais ir klasių vadovais, norint geriau sužinoti nepatenkinamą mokinių statusą lemiančius veiksnius.Pokalbio metodas papildo jau turimą informaciją, atskleidžia mokinio vidinę poziciją.

Pokalbio sėkmė priklauso nuo eksperimentatoriaus asmenybės savybių, jo požiūrio į tiriamąjį mokinį, pačią problemą. Pokalbiai vyksta pagal iš anksto parengtus klausimus, per juo klausėjas gali padrąsinti respondentą, užduoti provokuojančius ar papildomus klausimus.

Per pokalbius galima gauti naudingos informacijos, bet ją reikia vertinti atsargiai, nes tiriamąjį gali veikti klausėjo laikysena, padrąsinimai, prašymai. Pokalbiai su mokiniais bei klasės vadovais leido surinkti vertingos informacijos.

Anketa naudota siekiant nustatyti reikšmingas mokiniams asmenybės savybes,savęs vertinimą,bei jų siekius klasės bendruomenėje ir santykiuose su mokytojais.Anketa klasės vadovams buvo siekiama išsiaiškinti mokinių asmenybės savybes,kuriomis pasižymi skirtingo statuso mokiniai.Anketinės apklausos metodas yra labai svarbus norint gauti informacijos apie vidinį žmogaus pasaulį, jų ypatumus.Anketų metodas yra populiarus ir įgalina surinkti daug informacijos, kuri leidžia nustatyti dėsningumus tiriamoje srityje. Anketinė apklausa būna didesnės apimties ir mažiau asmeninio pobūdžio.Ji už pokalbį pranašesnė tuo, kad vienam tiriamajam reikia skirti mažiau laiko, o jeigu klausimai struktūrizuoti, yra paprasta apdoroti duomenis.Tačiau anketose ne visada tiriamasis atsako į klausimus arba sąmoningai nuslepia tikruosius santykius.Taip pat ne visada respondentai vienareikšmiai atsako į tiesiogiai pateiktus klausimus,kurie susiję su tarpasmeniniais santykiais, be to pastebėta, kad jie ne visada teisingai supranta klausimus.

Statistinė duomenų analizė buvo panaudota tiriant mokinių statuso santykį su jų pažangumu, lankomumu, elgesio įvertinimu, specialiųjų poreikių mokinių vietą tarpasmeniniuose paauglių santykiuose. Šio metodo dėka duomenys yra matematiškai analizuojami,apibendrinami, siekiant atskleisti, kas grupėje yra tipiška,parodyti santykinę individų padėtį grupėje, ryšius tarp kintamųjų, panašumus ir skirtumus tarp grupių ir kt.Statistinę duomenų analizę C.M.Charles nuomone, reikia naudoti saikingai, tiksliai nustačius, ką norime sužinoti, į kokius klausimus gausime atsakymus.Šį metodą taikyti taip, kad jis tiesiogiai padėtų atsakyti į rūpimus klausimus.Kai kurie mokslininkai teigia,kad statistika nieko neįrodo, nes visuose rezultatuose lieka tam tikras netikrumo laipsnis.Statistiniai metodai pasitelkiami į pagalbą loginiams samprotavimams,bet patys jie logikos nepakeičia,tik padeda tyrėjams interpretuoti duomenis,atsakyti į tyrimo klausimus.

Siekiant atsakyti į pateiktus darbo tikslus, buvo pravestas įvairiapusis tyrima, panaudojant įvairius tyrimo metodus.Sudarant anketų klausimus buvo stengiamasi išryškinti mokinius dominančius klausimus, neatitrūkti nuo jų gyvenimo aktualijų ,tuo pačiu neužmirštant tyrimo tikslo.

3.2 Kontingento analizė

A.de Sent -Egziuperi rašė, kad ,,žmogus yra ryšių mazgas’’ ir todėl jis negali vystytis vienas, be ryšio su kitais žmonėmis.Ypač poreikis bendrauti išryškėja paauglystėje, kada jis supranta, kad yra nebe vaikas, o suaugusieji dar jo nepriima į savo tarpą.Tai tarsi paauglio protesto laikas ir prieš vaikus ir vaikystę, kurioje jis nebenori būti, ir protestas prieš suaugusius, su kuriais jis dar negali būti. Atsidūrę savotiškoje izoliacijoje, paaugliai pradeda nepaprastai vertinti draugystę ,,savųjų’’

tarpe.Gerai, jeigu sėkmingai susiklosto bendravimas su bendraamžiais, jeigu jaučiasi jų įvertintas ar pripažintas, bet kokias dvasines kančias išgyvena atstumti ar izoliuoti paaugliai.

Norint atskleisti mokinių socialinio statuso svarbą jų teigiamų savybių formavimui,mokymosi ir lankomumo įtakai, tyrimui buvo pasirinkti 5- 7

klasių mokiniai, jų amžius nuo 11m iki 14m .Piaget nuomone, paauglystės laikotarpis nuo 11m iki 16m., kada formuojasi abstraktus mąstymas.

R.Žukauskienė mano, kad paauglystės ribos yra labai sąlygiškos, dažniausiai tarp 12 ir 18 metų. Mokslininkė teigia, kad kartais paauglystė skirstoma į anktyvąja-12 ir 14metų, 15-ieji metai -lyg pereinamasis tarpsnis ir vėlyvąją – 16 ir 18 metai.Tačiau nustatyti griežtos ribos amžiaus tarpsniuose negalima, kartais ji prasideda ir baigiasi anksčiau, kartais –

vėliau.

Pasirenkant tyrimui klases taip pat buvo atsižvelgta į tai,kad 5 klasių mokiniai atėję iš pradinių mokyklų į dalykinę sistemą,susibūrė į naują bendruomenę, pradėjo bendrauti su naujais mokytojais,todėl svarbu buvo stebėti tarpasmeninių santykių formavimosi naujame kolektyve ir jų vystymąsi 6 ir 7 klasėse.

Tyrime dalyvavo 231 mokinys, 112 mergaičių ir 119 berniukų. Kiekybinis skirtumas tarp lyčių yra nežymus. Tyrime dalyvavo 60 mokinių besimokančių

5klasėje, 85 – 6klasės mokiniai ir 86 – 7 klasės mokiniai.

1 lentelė

Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

|klas|mokinių |mergaiči|berniuk|amžius |

|ė |sk. |ų |ų | |

|5 |60 |28 |32 |11m.-12 m.|

|6 |85 |43 |42 |12 m.-13 |

| | | | |m. |

|7 |86 |41 |119 |13 m.- 14 |

| | | | |m |

|Viso|231 |112 |119 |11m. -14 |

|: | | | |m. |

Tirtų mokinių nevienoda šeimų sudėtis, materialinė padėtis, tėvų išsilavinimas.45 tiriamieji auga nepilnose šeimose, iš jų 14 mokinių yra pusiau našlaičiai, 31 mokinių tėvų išsituokusių. Kalbant apie respondentų materialinę padėtį, reikia pažymėti, kad 2 mokinių abu tėvai yra bedarbiai, o 28 – vienas iš tėvų bedarbis, 3 mokinių vienas iš tėvų invalidas, 2-pensininkai.5 mokiniai yra globojami, nes jie yra arba našlaičiai, arba tėvams apribotos tėvystės teisės. 21 mokiniui yra skirti valstybės pietūs. 29 tiriamųjų auga vienas šeimoje vaikas, 152 turi brolį ar seserį, o 51 auga trijų ir daugiau vaikų šeimoje.Psichologų teigimu, nuo to, kiek šeimoje vaikų, formuojasi bendravimo įgūdžiai.Pastaruoju metu mažėjant Lietuvoje gimstamumui, ( nuo 1990m. iki

1998m gimstamumas sumažėjo 35%), vaikų skaičius šeimose sumažėjo. Vienas ar du augantys vaikai šeimose neįgyja ar nepakankamai įgyja bendravimo su panašaus amžiaus vaikais įgūdžių.

Šie pateikti duomenis rodo, kad analizuojant mokinių statuso veiksnius negalime susikoncentruoti, ties pažangumu,amžiaus ar lyties įtaka, nes paminėti veiksniai taip pat turi įtakos vaikų socialiniam statusui klasėje.

3.3 Paauglių tyrimo duomenų analizė

Pastaruoju metu pedagogus, tėvus,visuomenę neramina padidėjęs paauglių nusikalstamumas, kvaišalų vartojimas, valkatavimas. Šiuos reiškinius skatina įvairios priežastys, mūsų manymu, viena pagrindinių priežasčių –

palankaus psichologinio klimato klasės bendruomenėje stygius.

Remiantis tyrimų duomenimis , galime teigti, kad klasėse yra

7,36% labai aukšto statuso mokinių, kurie atlieka ,,lyderio’’ ar

,,žvaigždės’’ vaidmenį. Tai mokiniai, kurie yra įvertinti mokytojų ir klasės draugų, jie jaučiasi svarbūs, reikšmingi ir reikalingi.Juos tenkina psichologinis klimatas klasėje,jie turi visas galimybes formuoti teigiamoms asmenybės savybėms. Didžiąją kasės mokinių dalį sudaro patenkinamo statuso mokiniai – 68,83%. Šie mokiniai klasėje turi draugų, yra vertinami mokytojų. Labai aukšto ir patenkinamo statuso mokinių padėtis klasėje yra teigiama. Tačiau yra mokinių, kurių padėtis nepatenkinama klasėje, jie klasės narių sudaro 23,81% . Šių mokinių padėtis klasėje yra komplikuota, jie turi bendravimo problemų su klasės draugais ir mokytojais, patiria psichologinį diskomfortą. Duomenys pateikti 2 pav. diagramoje ir 1.

lentelėje prieduose.

[pic]

2.pav Paauglių pasiskirstymas pagal statusą

M.Barkauskaitė, remdamasi atliktais tyrimais 1972m-1999m., teigia, kad žemo statuso mokinių skaičius dėl įvairių priežasčių 4-8

klasėse padidėjo, vadinasi padaugėjo paauglių, kurių bendravimo poreikis bendraamžių tarpe yra nepatenkintas, jie draugų ieško gatvėje, dažnai asocialaus elgesio neformaliose grupėse.Šie paaugliai atitrūksta nuo mokyklos, jie nebeveikiami pedagoginėmis priemonėmis netobulėja, bet dažniausiai degraduoja. Žemo statuso mokiniai yra labai jautrus bendraamžių dėmesiui, todėl sutinka sekti bet kuri jį pripažinusi.

Tačiau tyrimas parodė, kad ne visi žemo statuso mokiniai yra lygiavertėje padėtyje. Negalime lyginti izoliuotojo psichologinės būklės klasėje su atstumtuoju ar abipusio pasirinkimo paaugliu.Mokiniai, kurie nenusipelno klasės draugų dėmesio, sudaro 6,5%, visų tirtųjų, o žemo statuso paauglių tarpe sudaro 27,27%. Analizuojant tyrimo duomenis, matome, kad jie sudaro santykinai nedidelę grupę mokinių, tačiau už skaičių slepiasi konkretūs asmenys, kurie yra nelaimingi, nesuprasti, maištaujantys, nepritampantys, pykstantys.Tai asmenys, kurie priprato būti

,,blogiečių’’ vaidmenyje ir stengiasi skirtingą iš jo neištrūkti, bet jį pateisinti dar labiau komplikuodami savo padėtį.

Tarp žemo statuso mokinių yra išskiriami atstumtieji paaugliai, kurie gavo labai mažai pasirinkimų ir jie yra atsitiktiniai, rodantys ne tvirtus ryšius su konkrečiais mokiniais. Šių mokinių psichologinė būklė klasės bendruomenėje yra nepatenkinama, bet geresnė negu izoliuotų mokinių. Jie dažniausia yra nedrąsūs, nepasitikintys savimi, laukiantys kitų bendraamžių dėmesio, siekiantys jiems patikti ir įtikti.

Manau, geriausią žemo statuso mokinių padėtį užima abipusiai pasirinkę.

Tai paaugliai bendraujantys porose, juos sieja tvirti, stabilūs draugiški tarpusavio santykiai. Jie tarsi kitų klasės mokinių nepasigenda, kartu sėdi viename suole per pamokas, kartu bendrauja pertraukų metu, bendrai leidžia laisvalaikį, tačiau pajunta diskomfortą, klasėje kai draugas neateina į mokyklą. Šis mokinys tada pasijunta vienišas, niekam nereikalingas, neturintis su kuo bendrauti. Abipusiai pasirinkusių žemo socialinio statuso mokinių tarpe yra 14,55% paauglių.

2 lentelė

Žemo statuso paauglių pasiskirstymas

| statusas |mokinių sk. |% |mergaičių sk. |% |berniukų sk. |% |

|izoliuoti |15 |27,27 |3 |5,45 |12 |21,8 | |atstumti |32 |58,18 |11 |20,0

|21 |38,18 | |abipusio pasirinkimo |8 |14,55 |8 |14,5 |- |- | |

Remiantys atliktais tyrimais matome, kad mokiniai klasėje užima skirtingą statusą nepriklausomai nuo jų norų. Vieni savo padėtimi yra patenkinti, kiti – siekia ją gerinti,o kiti – praradę viltį ką nors pakeisti gera linkme, pasitraukia iš klasės bendruomenės. Kokie, svarbūs veiksniai lemia mokinių statusą klasėje? Kaip mokinio statusas įtakoja mokinio elgesį, lankomumą, asmenybės savybių formavimą?

Nagrinėjant mokinių socialinio statuso pasiskirstymą klasėse, pastebimas netolygus jo išsidėstymas, išryškėja tam tikros tendencijos. 5-

oje klasėje daugiausia labai aukšto statuso mokinių.

[pic]

3.pav. 5 klasės mokinių pasiskirstymas pagal statusą

[pic]

[pic]

4.pav. 6 klasės mokinių pasiskirstymas pagal statusą

5.pav. 7 klasės mokinių pasiskirstymas pagal statusą

Vyresnėse klasėse labai aukšto statuso mokinių skaičius proporcingai mažėja. Manytume, kad tam turi įtakos paauglių vertybių sistemos formavimasis, kintančios pažiūros, jų pačių griežtesnis vertinimas.

,,Jaunesnėse klasėse padėtis kolektyve daugiausia priklauso nuo pažangumo, elgesio ir visuomeninio aktyvumo, t.y. nuo to, kaip vaikas vykdo suaugusiųjų reikalavimus, o paaugliams svarbiomis pasidaro kitos vertybės

– mokėjimas bendrauti ir bičiuliautis, nuovokumas ir žinios ( o ne vien tik pa žangumas), drąsa, sugebėjimas valdytis, (Amžiaus tarpsnių ir pedagoginė psichologija, 1978, p.99).

Įdomu tai, kad penktoje klasėje taip pat išskiriamas didžiausias procentas žemo statuso mokinių lyginant su šeštomis ir septintomis klasėmis.Tačiau septintokų tarpe žemo statuso mokinių yra tik 0,83

procentais mažiau negu penktokų.Žiūrėti į 3,4,5 paveikslėlį ir 2 lentelę prieduose.

Nagrinėjant šią tendenciją, buvo ištirtas mokymosi trukmės vienoje klasėje poveikis. Penktoje klasėje, mokiniams perėjus į dalykinę sistemą formuojamos naujos klasės ir tik nedidelė dalis mokinių tęsia mokslą kartu toje pat klasėje, taip pat atvyksta mokytis pavieniai mokiniai į įvairias klases, todėl mokymosi vienoje klasėje mokinių laiko trukmė skirtinga. Žemo statuso mokiniai išsiskyrė iš kitų tuo, kad jų mažiausias procentas besimokančių nuo pirmos klasės ir didžiausias procentas, kurie mokytis šioje klasėje pradėjo šiemet arba kita. Vadinasi mokymasis vienoje klasėje ilgesnį laiko tarpą turi įtakos mokinio statusui, nes tik ilgiau bendraudami mokiniai geriau pažįsta vienas kitą.Žiūrėti į 3. lentelę.

3.lentelė

Paauglių statuso priklausomybė nuo mokymosi toje pat klasėje laiko trukmės

šioje klasėje mokosi | labai aukštas | patenkinamas |

žemas | | |mok. sk. % |mok.sk. % |mok.sk. % | |nuo 1-

os klasės | 4 23,52 | 46 28,93 | 9

16,36 | |nuo 5-os klasės | 13 76,48 | 91

57,43 | 31 56,36 | |šiuos mokslo metus | –

– | 14 8,81 | 10 18,18 | |kita | –

– | 7 4,57 | 5 9,09 | |

Pedagogai turėtų padėti naujokams adaptuotis klasės kolektyve, jiems skirti daugiau dėmesio, padrąsinti, paskatinti , kad jie pasijustų saugūs, natūralūs, atskleistų savo asmenybės savybes, būtų greičiau pripažinti klasėje. Dėl šių priežasčių ypatingas dėmesys reikalingas penktų klasių mokiniams.

Kokia lyties įtaka paauglių socialiniam statusui , kaip keičiasi jų bendravimas su

priešinga lytimi? Berniukų ir mergaičių požiūrį lemia šeimoje įgyta patirtis. Vyraujantys santykiai tarp tėvų, pagarba ir supratimas vienas kito atžvilgiu atsiliepia paaugliams bendraujant su priešinga lytimi.

Mokiniai, kurie auga nepilnose šeimose, neturi bendravimo su priešinga lytimi pavyzdžio. Dažnai normaliems paauglių santykiams formuotis trukdo vieno iš tėvų, su kuriuo auga nusivylimas, neadekvatus jų požiūris į vyrus ar moteris. Paaugliai dažnai priešingos lyties atstovus laiko menkesniais, niekam tikusiais, atsiranda susikaustymas, nedrąsumas, varžymasis,

,,panieka’’ kitai lyčiai, nors tuo pat metu stiprėja domėjimasis vienu kitais, norima patikti, pradedama rūpintis išvaizda, patrauklumu. Atlikus sociometrinį tyrimą, buvo aiškiai nustatytas santykių tarp lyčių formavimosi ypatybės.

Penktokai retai, o šeštokai beveik visai nesirenka bendrai veiklai priešingos lyties atstovų..Tai tas laikotarpis, kai vieni kitus stebi, bet neparodo domėjimosi.

Jau septintoje klasėje pastebimas aktyvesnis bendravimas tarp mergaičių ir berniukų, jie mielai renkasi vieni kitus laisvalaikio praleidimui, o pasirinkdami draugą sveikinimui parodo savas simpatijas jam. ,,Susidomėjimas kitos lyties vienmečiais turi nemaža reikšmės paauglio asmenybės raidai.Didesnis dėmesys simpatizavimo objektui pasireiškia pastabumo vystymusi: pradedama pastebėti patinkančio vienmečio elgesį, poelgių, reakcijų, vidinės būsenos, nuotaikų, išgyvenimų subtilius pakitimus.

Imama domėtis ir savo psichinėmis būsenomis, kurios atsiranda, bendraujant su kitos lyties atstovu.Romantiškas simpatizavimas sutelkia asmenybės išgales, kelia norą būti geresniam, skatina daryti ką nors malonaus, padėti, apginti. Tai virsta vienu iš savęs tobulinimo motyvu’’,

(Amžiaus tarpsnių ir pedagoginė psichologija, 1978, p.104).

Paauglių socialiniam statusui klasėje įtakos turi lytis.Nagrinėjant labai aukšto statuso mokinių pasiskirstymą, pagal lytį ryškiai dominuoja berniukai, jie yra aktyvesni, veržlesni, nebijantys rizikuoti .Mergaitės yra santūresnės, jų elgesys yra tolygesnis, todėl patenkinamo statuso mokinių tarpe jų yra 9,42 procento daugiau. Dėl šių savybių mergaičių mažiau žemo statuso mokinių tarpe negu berniukų. Šioje paauglių grupėje jie taip pat pirmauja, nes trokšta būti pastebėtais, reikšmingais tačiau ne visi pasižymi teigiamomis asmenybės savybėmis, todėl dažnai dėl šių priežasčių patenka į izoliuotų ar atstumtų mokinių tarpą. Žiūrėti į 6

paveikslėlį.

[pic] 6.pav. Paauglių lyties ir statuso santykis

Nagrinėjant žemo statuso paauglių pasiskirstymą priklausomai nuo lyties išryškėja ta pati tendencija, kad izoliuotųjų ir atstumtųjų tarpe daugiausia berniukai, – mergaitės sudaro mažumą. Sunkiausia izoliuotų mokinių padėtis, nes jie jaučiasi niekam nereikalingi, ,,nepastebimi’’ ir tokių paauglių berniukai sudaro 80 procentų. Pedagogai siekdami ne tik perteikti žinias, bet ugdyti pilnaverčius visuomenės narius ypač turėtų susidomėti ,,nepritampančiais“mokiniais, kurie dažnai savo iššaukiamu elgesiu prašosi jų ir bendraklasių dėmesio. Tačiau dažniausia susilaukia drausminančių mokytojo pastabų, o ne paskatinimų. Nesėkmingai klostantis paaugliui santykiams su bendraklasiais , neturėdamas draugų paauglys sielojasi ir vertina tai kaip asmeninę dramą.

Žemo statuso mokinių tarpe yra išskirta abipusio pasirinkimo grupė, kurią 100 procentų sudaro mergaitės. Tai draugių poros, kurias sieja dažnai ilgalaikiai stabilūs draugystės santykiai.Tai emocionali, pilna įtampos, pavydo draugystė , kurią dažnai stiprina baimė netekti draugės, būti atstumtai. Colemanas teigia, kad jų socializacijai svarbus artumo ir priklausomybės siekimas., todėl abipusio pasirinkimo draugės daug laiko po pamokų ir savaitgaliais praleidžia kartu. R.Žukauskienės nuomone,mergaičių santykiai yra tobulesni negu berniukų, o draugystė brandesnė. Draugės, kurios tarsi ignoruoja kitus klasės mokinius,o šie jas, pajunta diskomfortą klasėje neatvykus į mokyklą vienai iš draugių.Žiūrėti 7.

paveikslėlį.

. [pic]

7.pav. Žemo statuso paauglių pasiskirstymas pagal lytį

Remiantis tyrimo duomenimis, galime teigti, kad berniukai turi daugiau bendravimo su bendraamžiais problemų negu mergaitės. Draugiški berniukų santykiai labiau orientuoti į bendrą veiklą ( dalyvavimas sportinėje, techninėje-kūrybinėje veikloje), o mergaitėms svarbiau socialinis pasitenkinimas bei artumas.

Nagrinėjant paauglių socialinio pasiskirstymą, bei jį lemiančius veiksnius, svarbu buvo patyrinėti kaip skirtingo statuso mokiniai mokosi, koks jų pažangumas? Ar žemas pažangumas lemia nepatenkinamą padėtį klasėje ar ši padėtis įtakoja pažangumą?

,,Paaugliui pamoka – 45 minutės ,ne tik mokymosi, bet ir bendravimo su bendraklasiais ir mokytoju. Ji kupina reikšmingų poelgių, įvertinimų, įspūdžių’’, (Amžiaus tarpsnių ir pedagoginė psichologija, 1978, p.105).

[pic]

Mokiniai, perėję į vidurinę mokyklą skiriasi daugeliu atžvilgiu:

požiūrių į mokymąsi, mokymosi būdais, interesų platumu. Penktoje klasėje, perėjus į dalykinę sistemą, paaugliui mokymasis pasidaro sudėtingesnis, jis turi išmokti geriau pažinti žmones, nes vietoj vieno mokytojo klasėje dirba septyni, aštuoni. Mokinys turi perprasti mokytojo darbo metodus, reikalavimus, o bendravimas su mokytojais tampa paviršutiniškesnis. Visi šie pokyčiai atsiliepia mokinio pažangume, o tuo pačiu jo socialiniame statuse. 76,47 procentai labai aukštą statusą turinčių mokinių mokosi tik labai gerai ir 23,53 procento gerai.Tai gabūs ir aukštos motyvacijos mokiniai. Daugiau nei puse patenkinamo statuso mokinių (58,49 procento)

mokosi labai gerai, bet tai mažiau , negu labai aukšto statuso mokinių.

Šioje paauglių grupėje jau 5,03 procento mokinių mokosi patenkinamai.Žiūrėti į 8. paveikslėlį ir 3 lentelę prieduose.

8pav. Paauglių pažangumo ir jų socialinio statuso santykis

. Nepatenkinamos padėties klasėje mokinių mokymosi rezultatai ryškiai skiriasi nuo dviejų pirmųjų grupių, nes jie žymiai blogesni. Didžiausią dalį (40,0 proc.) žemo statuso paauglių sudaro gerai besimokantys mokiniai, tačiau patenkinamo ir žemo pažangumo mokinių šioje grupėje santykyje lyginant su kitomis daugiausia: patenkinamai besimokančių 25,45

proc., žemas pažangumas 5,46 procento. Tyrimas parodė, kad 75 proc.

antramečių mokinių patenka į žemo socialinio statuso mokinių grupę. Šiuo klausimu domėjosi Estijos pedagogai ir psichologai L.Pesas, K.Seksasa,

G.Lomanas. ,,Šių mokslininkų teigimu, būtent antramečiai – už klasės draugus vyresni mokiniai – dažniausiai užima nepalankią padėtį tarpasmeninių santykių sistemoje’’, ( M.Barkauskaitė, 2001, p.47). Šie mokiniai atsiduria lyg užburtame rate , jie, būdami žemesnių gabumų, menkesnės valios, mažesnės mokymosi motyvacijos pasiekia patenkinamą, o dažnai ir nepatenkinamą mokymosi, rezultatą, dėl kurio būna nevertinami mokytojų ir daugumos klasės draugų. Nepatirdami teigiamų emocijų mokydamiesi bei bendraudami su bendraamžiais, jie mokymuisi skiria vis mažiau dėmesio, o tarpusavio bendravimas įgyja konfliktišką, agresyvų atspalvį. Iš šios susidariusios padėties izoliuotiems, atstumtiems žemo pažangumo mokiniams ištrūkti gali padėti sumani, apgalvota komandinė pedagogų veikla.

Nagrinėjant žemo socialinio statuso mokinių pasiskirstymą išryškėjo įdomus faktas, kad didelę dalį – 25,45 proc. sudaro specialiųjų poreikių mokiniai( t.y. 60,87 proc. visų jų). Šių mokinių pažangumas yra tik patenkinamas arba žemas, o bendravimas su bendraamžiais mažai kuriam teikia džiaugsmą ar pasitenkinimą.

Specialiųjų poreikių mokiniai turi skirtingus vystymosi trūkumus, bet didesnei daliai būdingas intelekto sutrikimas.I.Kaffemanienė straipsnyje

,,Specialiųjų poreikių vaikų integracija.Požiūrio problema’’ pažymi, kad bendraamžiai daugiau bendrauja su sutrikusios regos, klausos mokiniais, negu su protiškai atsilikusiais. ,,Sutrikusio intelekto bendraamžius toleruotų , stengtųsi globoti nedaugelis bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių – tik kiek daugiau nei ketvirtadalis. Globos motyvai – noras padėti, užuojauta’’,(Specialiųjų poreikių mokinių pažinimas ir ugdymas,

2001, p.105). Sveikų mokinių atsisakymą bendrauti su sutrikusio intelekto bendraamžiais, straipsnio autorė komentuoja įvairiai: kaip nemokėjimą su jais elgtis, baimę, pavojų jiems , gėdą. Įdomu tai, kad berniukų, nenorinčių bendrauti su specialiųjų poreikių mokiniais yra daugiau negu mergaičių, ir tik su amžiumi šis požiūris švelnėja, bet tik ne į riboto intelekto mokinius. ,,Svarbus yra bendraamžių požiūris ir į bendrą, t.y.

integruotą, mokymąsi kartu su specialiųjų poreikių vaikais.Nedidelė dalis respondentų sutiktų, kad specialiųjų mokyklų moksleiviai taptų jų bendramoksliais’’, (Specialiųjų poreikių mokinių pažinimas ir ugdymas,

2001, p.106).

I.Kaffemanienė, V.Kazlaučiūnaitė teigia, kad bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai nepasirengę darbui su specialiųjų poreikių mokiniais, jų dauguma(52,6 proc.) nenorėtų mokyti šių mokinių, nes ,,pernelyg sunku psichologiškai ir metodiškai’’. Autorių nuomone, pedagogai akcentuoja savo sunkumus, kuriuos patiria dirbdami su neįgaliais, o ne pačių vaikų integracijos problemas (bendravimo sunkumus, pripažinimo, palaikymo stoką).

R.Pukinskaitė teigia, kad bendra klasė riboto intelekto vaikui yra naudinga, jei, jis yra lengvai bendraujantis, aktyvus, domisi mokamaisiais dalykais, neturi ryškių elgesio nukrypimų, bet tokių vaikų santykiškai yra nedaug. ,,F.M.Gesham (1982), J.Jenkins (1986)studijos rodo, kad paprasta vaikų integracija į bendrą klasę nepagerina jų socialinių į gūdžių.Jie tvirtina, kad turintys negalių vaikai, būdami bendroje klasėje su kitais, linkę mažiau bendrauti, kitų yra blogiau priimami, jiems sunkiau formuojasi būtini socialiniai įgūdžiai ’’ ,(R.Pukinskaitė str.

Riboto intelekto vaikai, Specialiųjų poreikių vaikai, 1997, p.129).

Pateikti tyrimai 4.lentelėje ir 4. lentelėje prieduose, patvirtina aukščiau pateiktų mokslininkų teiginius ir leidžia daryti išvadą, kad specialiųjų poreikių mokinių integracijai į bendrojo lavinimo mokyklas nebuvo tinkamai pasirengta. Mokytojai nepasiruošę dalykinei ir psichologinei veiklai su specialiųjų poreikių mokiniais, o mokyklose nėra arba trūksta specialiųjų pedagogų, o klasės bendruomenės nėra pasiruošusios juos priimti.Dėl šių priežasčių dauguma specialiųjų poreikių mokinių yra žemo statuso grupėje,dauguma jų berniukai.Žiūrėti 4. lentele ir 4. lentelę prieduose.

4. lentelė

Specialiųjų poreikių paauglių vieta statuso sistemoje

statusas |Moksleivių sk.priklausantis statusui |Viso spec.p. mok

|Spec.p.mergaitės |Spec.p.berniukai | |Labai aukštas |17 |- |- |- |- |- |-

| |Patenkinamas |159 |9 |5,66 |3 |1,88 |6 |3,78 | |Žemas |55 |14 |25,45 |2

|3,64 |12 |21,81 | |

Nagrinėjant mokinių statusą, jo veiksnius būtina pasigilinti į mokinių asmenybės savybes, kurių dalis yra įgimta, dalis suformuota ar formuojama šeimoje, daliai susiformuoti didelę reikšmę turi bendravimas su bendraamžiais. ,,Asmenybės savybės, kurių šiandieną žodynuose priskaičiuojama iki 1,5 tūkstančio, formuojasi bendravimo su žmonėmis ir bendravimo veiklos procese.Susiformavusios asmenybės savybės taip pat tarnauja bendravimui su kitais žmonėmis ir aplinka’’,(I.Krukovskis,A.Penkauskas Grupių, kolektyvų ir tarpusavio santykių psichologiniai klausimai, 1979, p.5). Šioje srityje vėl yra įdomi sąveika; turimos asmenybės savybės lemia statusą klasėje, statusas nusako vaidmenį kuris formuoja asmenybės savybes.Žiūrėti į 9 paveikslėlį ir 1, 2

paveikslėlį prieduose.

9. pav. Pedagogų išskirtų dominuojančių asmenybės savybių santykis su jų statusu

Paaugliams tampa labai svarbios šios asmenybės savybės: kaip draugiškumas, mokėjimas bendrauti, nuovokumas, sąžiningumas, nuoširdumas ir kitos.Siekiant išsiaiškinti, kokiomis savybėmis pasižymi skirtingo statuso mokiniai buvo klasių vadovams pateikta anketa su 14 išvardintų asmenybės savybių, kurias tris būdingiausias pažymėjo kiekvienam mokiniui.

Iš šio tyrimo paaiškėjo, kad draugiškumu, mokėjimu bendrauti ir nuoširdumu pasižymi labai aukšto ir patenkinamo statuso paaugliai .Tačiau kaip vieną būdingų prie labai aukšto statuso mokinių savybių klasių vadovai mini apsukrumą.

Šie mokiniai yra gabūs, organizuoti , jie moka patys rasti išeitį iš susidariusios padėties, taip pat dažnai gelbsti klasės bendruomenę. Viena iš dominuojančių savybių patenkinamo statuso mokinių yra sąžiningumas todėl, kad šioje grupėje dominuoja mergaitės.

Žemo statuso mokiniai pasižymi panašiomis asmenybės savybėmis tačiau jaučiami poslinkiai jų išsidėstyme, taip pat atsiranda ir naujų dominuojančių savybių. Šios grupės mokinių tarpe išryškėja nuobodumas, savanaudiškumas.Vadinasi nuobodus paauglys nemoka bendrauti su bendraamžiais, jis yra jiems neįdomus. Savanaudiškumas pasireiškia šioje mokinių grupėje, o tai reiškia , kad dalis šių mokinių yra nedraugiški, nemoka dalintis, nemoka padėti, suprasti ar išklausyti, tai labiau egoistiškos asmenybės su kuriomis niekas nenori arba mažai kas nori bendrauti.

Nagrinėjant asmenybės savybių reikšmę paauglių statusui, buvo įdomu ištirti, kokias savybes vertina mokiniai ir kaip įvertina patys save, koks jų santykis su klasių vadovų išskirtomis asmenybės savybėmis ?

Nagrinėjant šį klausimą paaiškėjo, kad draugiškumas, sąžiningumas ir mokėjimas bendrauti yra reikšmingiausios savybės, kurias vertina visų grupių paaugliai, tik pagal statusą jų pasiskirstymas nėra visai tolygus.

Minėtas asmenybės savybes išskyrė klasių vadovai parinkdami būdingas savybes savo klasių mokiniams.Tai pagrindinės paauglių ,,draugiškumo kodekso’’ savybės, kurios draugo, grupės, klasės atžvilgiu yra pastebimos ir įvertintos.Šio amžiaus tarpsnio mokiniai labai smerkia ,,išdavimą’’, žodžio nesilaikymą, atsisakymą padėti, ,godumą.

Labai aukšto statuso mokiniai draugiškumą ir mokėjimą bendrauti vertina labiausiai. Taip pat jiems yra svarbi jėga bei apsukrumas. Jie išskirdami savybes, kuriomis pasižymi patys, apsukrumą iškelia į antrą poziciją pagal svarbą.Šiuo požiūriu, klasių vadovų labai aukšto statuso mokiniams išskirta būdinga savybė apsukrumas, sutampa su jų pačių išskirta jiems būdinga savybe.

Paaugliams yra labai svarbus teisingumas, jie labai jautrus neteisingam vertinimui, taip pat sunkiai išgyvena neteisinga mokytojo vertinimą. Jie tuojau lygina vienas kito poelgius, žinias ir siekia , kad būtų atitinkamai, teisingai įvertinti.

Dar įdomu pastebėti, kad labai aukšto statuso mokiniai nemažą dėmesį skiria įžūlumui ir savanaudiškumui.Šios savybės, jų nuomone, reikšmingos klasės bendruomenėje ir asmeniškai kiekvienam mokiniui, taip pat jie prisipažįsta, kad savanaudiškumu ir net agresyvumu pasižymi patys.Vadinasi, savybėmis, kurias išskyrė klasių vadovai kaip neigiamas, mokiniai jomis didžiuojasi ir nes jų dėka galima išsikovoja gerą padėtį klasėje. Žiūrėti

5.lentelę.

5.lentelė

Paaugliams reikšmingos asmenybės savybės

asmenybės savybės |reikšmingos klasės bendruomenei |reikšmingos kiekvienam mokiniui |kuriomis mokinys pasižymi | | |l.aukš. patenk. žemo

|l.aukš. patenk. žemo |l.aukš. patenk. žemo | |draugiškumas | 1

1 1 | 1 1 2 | 1 1

1 | |sąžiningumas | 2 3 2 | 2 2 1

| 3 2 2 | |mok. bendrauti | 1 2 3 |

3 3 3 | 1 3 3 | |nuoširdumas | 3

4 5 | 6 5 3 | 4 4

5 | |teisingumas | 3 5 4 | 4 4

4 | 3 5 3 | |įžulumas | 3 6 6 | 5

9 9 | – – 9 | |savanaudiškumas |

3 8 7 | 6 – 8 | 5 11

7 | |jėga | 2 10 7 | 4 9 6 | –

10 6 | |agresyvumas | 3 9 10 | –

11 9 | 4 9 8 | |pagarba | 3 11

9 | 5 6 5 | 4 7 4 | |tvirta valia | 4 14 11 | – 7 9 | –

8 9 | |nuobodumas | – 13 10 | –

10 10 | – 10 8 | |apsukrumas | – 12

8 | 6 8 10 | 2 9 8 |

|drąsa | 3 7 8 | 6 7 7 | 4

6 5 | |

Svarbu, kad tos normos , reikalavimai sutaptų su svarbiausiomis suaugusiųjų santykių normomis , nenukryptų nuo visuomenėje vertinamu normų.

,,Moralinio samprotavimo brandumas yra susijęs su altruistišku elgesiu:pagalba kitam asmeniui, dalijimusi su kitais ir neteisingai skriaudžiamų gynimu’’,(R.Žukauskienė,1996,p.329). Ryšis tarp moralinio samprotavimo ir elgesio yra tik vidutinio stiprumo. Reikia pastebėti, kad pasikeitus santvarkoms, komunistinę pakeitus laisvosios rinkos, pasikeitė visuomenėje nusistovėjusios tam tikros normos , pasikeitė vertinimas tam tikrų asmenybės savybių.

Bet kokiu atveju, tyrimas parodė, kad yra savybės, kurias vertina ir mokiniai ir mokytojai. Jų pripažinimas užtikrina tam tikrą padėtį klasėje ir atvirkščiai.

. Mokiniai patenka į žemo statuso grupę :

dėl adaptavimosi naujoje klasėje problemų, paauglių bendravimo problemų, kuriomis labiau pasižymi berniukai negu mergaitės, žemo ir patenkinamo pažangumo ( dauguma antramečių), specialiųjų poreikių mokinių integravimo į bendrojo lavinimo mokyklas problemų, dėl tam tikrų asmenybės savybių, kurios yra nepriimtinos klasės bendruomenėje .

3.4 Nepatenkinamo statuso poveikio paaugliams analizė

Mokiniai statusą klasėje pasirenka ne patys. Jį paskiria suteikia klasės draugai, todėl natūralu, kad būti žemo statuso grupėje niekas nenori.

Nepatenkinti savo padėtimi klasėje paaugliai jaučiasi neįvertinti mokytojų, klasės draugų, o laikui bėgant susitaiko su tokia padėtimi ir patys pradeda nepasitikėti savo jėgomis, laikyti save netikėliais, nieko vertais.,,Psichologai pripažįsta, kad ypač neigiamą įtaką vaiko savęs vertinimo formavimuisi turi negatyvus kitų žmonių vertinimai, kurie ugdo vaiko nepasitikėjimą savimi.

Nemažai mokytojų, vertindami mokinių elgesį, mokymąsi, dažniausia orientuojasi į jų klaidas, nesėkmes.Todėl kuo vaikui sunkiau sekasi mokykloje, tuo daugiau neigiamų vertinimų bei kritikos jis susilaukia ‘’,(D.Gailienė, .Bulotaitė, N.Sturlienė,1996, p.70).

Vaikai ateina į mokyklą jau iš dalies suvokdami, kas jie yra,kas jam sekasi, kas ne. Pirminis vertės pajautimas formuojasi šeimoje, o vėliau didelę įtaką turi mokytojai, bendraamžiai.

Svarbiausias veiksnys, skatinantis pajusti savo vertę yra vaiko pajautimas , kad tėvai jį myli ir priima jį tokį, koks jis yra. Tačiau į daugelį šeimų perneštos autoritariškos visuomenės nuostatos, nepagarba žmogui jau šeimoje ugdo vaiko nepasitikėjimą savimi, žemą savęs vertinimą.

Atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti ryšį tarp tėvų vertinimo vaikų pažangumo ir jų statuso.Labai gerų ir gerų tėvų įvertinimų daugiausia atitenka labai aukšto statuso mokinių grupei 82,35 proc. ,

6.lentelė

Tėvų vertinimas savo vaikų pažangumo atžvilgiu

vertina vaikus |labai aukštas |patenkinamas | žemas | | |mok.sk. |

% |mok.sk | % |mok.sk | % | |labai gerai gerai patenkinamai nepatenkinamai

| 5

9

3

– | 29,41

52,94

17,65

– | 48

61

41

9 | 30,19

38,36

25,79

5,66 | 5

24

20

6 | 9,09

43,64

36,36

10,91 | |

patenkinamo statuso grupei 68,55 proc.,o nepatenkinamos padėties mokiniams

52,73 proc. Procentų. Žiūrėti į 6lentelę Nagrinėjant patenkinamą ir nepatenkinamą mokinių pažangumo įvertinimą daugiausiai atitenka žemo statuso mokinių grupei, o tai reiškia, kad šie mokiniai patyria neigiamą vertinimą. Palyginus šiuos skaičius matome tiesioginį ryšį tarp tėvų vaikų vertinimo ir jų statuso.Ta pati tendencija pastebima nagrinėjant tai, kaip jaučiasi mokytojų įvertinti paaugliai ir jų statusas klasėje.

Žiūrėti 7. lentelę.

7.lentelė

Paaugliai jaučiasi mokytojų įvertinti jaučiasi mokytojų įvertinti | labai aukštas | patenkinamas | žemas

| | |mok.sk. % |mok.sk. % |mok.sk. % | |teigiamai neigiamai neturi nuomonės | 9 52,94

2 11,76

6 35,29 | 80 50,31

24 15,09

55 34,50 | 25 45,45

10 18,18

20 36,36 | |

Psichologai A.Maslow, V.Satir, P.H.Berne labai svarbią reikšmę asmenybės formavimosi procese skiria teigiamam savęs vertinimui. Tik iš teigiamai save vertinančių žmonių sklinda sąžiningumas, atsakomybė, meilė, darna, jie jaučiasi svarbūs, nes nuo jų buvimo pasaulis tampa geresnis ir gražesnis.

Tik vertindami ir mylėdami save žmonės pasirengę matyti ir gerbti kitų vertę. ,,Teigiamas savęs vertinimas neturi nieko bendra su pasipūtimu ir puikybe – tai tiesiog realistiškas savęs įsisąmoninimas, gebėjimas gerbti savo ir kitų unikalumą, dvasingumą bei žmogiškąsias teises.Teigiamai save vertinantys žmonės pasitiki savimi, gebėjimu užmegzti gerus tarpasmeninius santykius, o blogai save vertinantys jaučiasi menki ir menkai tesugebantys, o bendraudami su kitais, retai kada išgyvena artumo, bendrumo jausmą ’’ , (V.Lepeškienė, 1996, p.44).

Įdomu buvo ištirti, koks paauglių savęs vertinimo santykis su jų statusu klasėje. Labai aukšto statuso mokiniai save vertina geriausiai

41,18 proc. vertina teigiamai. Patenkinamo statuso mokinių grupės dominuojantis savęs vertinimas yra vidutinis. 3,78 proc. Jų vertina save neigiamai. Blogiausias savęs vertinimas yra žemo statuso mokinių. Neigiamai save įvertina 12,72 proc., o teigiamai – tik 21, 82 proc. Paauglių savęs vertinimas akivaizdžiai susijęs su tėvų ir mokytojų vertinimu.Žiūrėti 8.

lentelę.

8 lentelė

Paauglių savęs vertinimas

savęs vertinimas | labai aukštas | patenkinamas | Žemas | | |mok.sk.

| % |mok.sk. | % |mok.sk | % | |teigiamas vidutinis neigiamas | 7

10

– | 41,18

58,82

– | 45

108

6 | 28,30

67,92

3,78 | 12

36

7

| 21,82

65,45

12,72 | |

Palyginus 6, 7, 8 lentelių duomenis išlaikomos statuso, kitų ir savęs vertinimo santykis. Jis yra tiesiog proporcingas mokinio žemam kitų, savęs vertinimui ir nepatenkinamai jo padėčiai klasėje.

Nuvertinantys save mokiniai jaučiasi nesaugūs, nepasitikintys, jie neturi motyvacijos veikti, yra pasyvūs, iš anksto orientuoti į nesėkmę.

Žemo savęs vertinimo mokiniai nepasitiki savo jėgomis ir todėl jie dažnai nemato prasmės stengtis, būti aktyviais.Svarbiausia mokinių veikla mokymasis, todėl dažnai šiems mokiniams ji yra nesėkminga.

Ištyrę mokinių aktyvumą pamokoje, galime daryti išvadą, kad žemo statuso mokiniai nenoriai dirba pamokoje, juos ši veikla mažai domina, nes jie mažai sulaukia teigiamo įvertinimo, paskatinimo, gerų rezultatų.

Nepatenkinamos padėties klasėje tik 29,09 proc. mokiniai dirba noriai, kai tuo tarpu labai aukšto statuso 76,48 proc. Žemo statuso mokiniams įsitraukti į pamokos veiklą reikalinga draugų ir mokytojų pagalba , nes jie nepasitiki savo jėgomis, reikalingas postūmis. Nors šalia matome visai kitus skaičius: 36.36 proc. dirba savarankiškai, tačiau šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad šie mokiniai, nesitikėdami teigiamo įvertinimo, nedrįsta klausti mokytojų ir bando užduotis atlikti patys. Žiūrėti 9.

lentelę.

9.lentelė

Paauglio aktyvumas pamokoje

aktyvumas pamokoje | labai aukštas |patenkinamas | žemas | | |mok.sk. |

% |mok.sk. | % |mok.sk. | % | |dirba savarankiškai padeda draugai padeda mokytojai noriai dirba pamok.

nenoriai dirba

| 3

1

13

– | 17,64

5,88

76,48

– | 45

17

23

72

2

| 28,30 10,69

14,47 45,28

1,26

| 20

7

10

16

2 | 36,36

12,72

18,18

29,09

3,65 | |

Nagrinėjant paauglių aktyvumą popamokinėje veikloje pastebimos analogiškos kryptys.Aktyviausi yra labai aukšto statuso mokiniai jie lanko būrelius mokykloje, sporto, muzikos mokyklas, mokinių užimtumo centrus ir tik 17,64 proc. nelanko nieko. Patenkinamo statuso klasėje paauglių aktyvumas popamokinėje veikloje žemesnis. Šios grupės pasyvių mokinių yra

26,42 proc. Didžiausią grupę nesidominčių popamokine veikla sudaro žemo statuso mokiniai. Tokių yra beveik pusė (45,45 proc.). Sumažėja jų pastangos, aktyvumas, nes vistiek nebesitiki pasiekti gero rezultato ir teigiamo vertinimo

10.lentelė

Paauglių dalyvavimas popamokinėje veikloje

popamokinės veiklos kryptys |labai aukštas | patenkinamas | žemas |

| |mok.sk. | % |mok.sk. | % |mok.sk. | % | |būreliai mokykloje muzikos,sporto mokyklos mokinių užimtumo centrai nieko nelanko kita | 5

8

2

3

| 29,41

47,06

11,76

17,64

| 55

49

95

42

4 | 35,69

30,31

5,66

26,42

2,52 | 16

9

5

25

– |29,09

16,36

9,09

45,45

Analizuojant paauglių dalyvavimą popamokinėje veikloje, akivaizdus žemo statuso mokinių pasyvumas, tačiau, sprendžiant šią problemą, kyla klausimas, ar iš tikrųjų popamokinė veikla yra įdomi mokiniams, gal reikia ją priartinti prie mokinių poreikių, ar jos yra pakankamai. M.Barkauskaitės nuomone, mokykloje trūksta paaugliams prasmingos , patrauklios , jų interesus ir poreikius, galias ir galimybes, to meto dvasią atatinkančios veiklos.,,Manome, kad daugėjant mokinių, turinčių žemą statusą, didėjant tarpusavio susvetimėjimui, veiklos formų galinčių tą susvetimėjimą sumažinti, mokykloje mažėja’’,(M.Barkauskaitė, 2001, p.55).

Trūkstant įdomių veiklos formų, esant žemam nepatenkinamo statuso klasėje mokinių aktyvumui tiek pamokose, tiek popamokinėje veikloje, neįvertintiems suaugusiųjų, o svarbiausia bendraamžių, jie nenoriai lanko mokyklą, praleidžia be pateisinamos priežasties daug pamokų, o kai kurie visai nustoja ją lankyti. Žiūrėti į

Labai aukšto statuso mokiniai nepateisino ir dėl kitų priežasčių praleido mažiausiai pamokų, tai sudaro 6,10 proc. visų praleistų pamokų.

Žemėjant paauglių statusui, daugėja nepateisintų ar dėl kitų priežasčių praleistų pamokų skaičius. Žemo statuso mokinių praleistos pamokos sudaro

21,64 proc. visų praleistų pamokų. Reikia pastebėti, kad labiausiai nelanko mokyklos antramečiai, kurie visiškai nepritapo prie klasės kolektyvo, todėl jie draugų ieško už mokyklos ribų.Žiūrėti 10 paveikslėlį ir 5 lentelę prieduose.

Pedagogai turėtų stengtis, naudodami įvairius darbo su mokiniu metodus, išlaikyti jį klasėje, nes tik tokiu būdu gali ji pedagogizuoti.

Mokinio nebeinančio į mokyklą tyko pavojai: jis nesimoko ir netobulėja, gatvėje įgyja neigiamos patirties. .Išėjusį iš mokyklos paauglį svarbu laiku sugrąžinti atgal.

[pic] Nepateisintos ir dėl kitų priežasčių praleistos pamokos

10. pav. Paauglių mokyklos lankomumo ir jų statuso santykis

Nagrinėjant žemo statuso poveikį mokiniams labai ryškiai pastebima jų elgesio įvertinime. Mokiniai, kurie yra neįvertinti ir patys save blogai vertina, iš kurių nesitikima gero mokymosi ir elgesio, ir patys nebetiki savo sėkme. Jie dažniausia įsijaučia į ,,blogiečio’’ vaidmenį ir bando jį pateisinti. Tai paaugliai, kurie pastoviai išgyvena dvasinį, emocinį diskomfortą, dažnai netekę kantrybės ką nors pakeisti į gerą, apimti pykčio ne tik drumsčia drausmę pamokoje, bet neretai padaro teisėtvarkos pažeidimus. Jie linkę į asocialų elgesį, agresiją, įvairias priklausomybes;

klijų uostymą, rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą, azartinius žaidimus.

Panagrinėjus nepatenkinamai įvertinto paauglių elgesio santykį su jų statusu klasėje, paaiškėjo, kad daugiausia tokio elgesio mokinių yra žemo statuso grupėje 9,09 proc..Patenkinamo statuso grupėje nepatenkinamo elgesio mokiniai sudaro 0,6 procento, o labai aukšto statuso grupėje tokių mokinių nėra. Negalime teigti, kad mokiniai patekę į nepatenkinamą padėtį klasėje tampa nedrausmingi, jie, dėl tam tikrų asmenybės savybių ir kitų priežasčių atsidūrę žemo statuso mokinių grupėje, įtvirtina turėtas neigiamas savybes ir įgyja naujų, tai tarsi veiksmas su atoveiksmiu.Žiūrėti

11. lentelę.

11.lentelė

Neigiamai įvertinto paauglių elgesio santykis su statusu klasėje

klasė |labai aukštas |patenkinamas |žemas | | |mok. sk. % |mok.sk.

% |mok.sk. % | | 5

6

7

viso | – –

1 1,6

1 0,62 | –

1 6,25

4 18,18

5 9,09 | |

Ištyrus nepatenkinamo statuso poveikį paaiškėjo:

36. menkas tėvų ir mokytojų jų vertinimas,

37. nepakankamas jų pačių savęs vertinimas,

38. mažas aktyvumas pamokose ir popamokinėje veikloje,

39. prastas pamokų lankomumas arba mokyklos nelankymas,

40. polinkis į nepatenkinamą elgesį.

Tačiau negalime teigti , kad šie bruožai būdingi visiems žemo statuso mokiniams, jie tik šioje mokinių grupėje dažniau pasireiškia..

Mokiniai, nors priklausydami skirtingo statuso grupėms, bet būdami tos pačios klasės bendruomenės nariai, vertina bendraamžių tarpusavio santykius. Natūralu, kad tie, kurie klasėje yra mėgiami, pageidaujami, populiarūs mokinių tarpusavio santykius vertins geriau, atlaidžiau. 52,94 proc. labai aukšto statuso mokinių tarpusavio santykiai klasėje atrodo draugiški. Tuo tarpu mokiniai, kurių santykiai su bendraamžiais sudėtingesni, draugiškais atrodo 40,00 proc. Jeigu imsime nagrinėti nepatenkinamą mokinių tarpusavio santykių klasėje įvertinimą, pastebėsime priešingą tendenciją: labai aukšto statuso mokiniams nedraugiški santykiai atrodo 11,76 proc. , o žemo statuso mokiniams –

30,91 proc. Natūralu, kad mokiniai su kuriais nenori ar nebendrauja klasės draugai jaučiasi nepritampantys ir šią bendruomenę jie vertina kaip nedraugišką.Žiūrėti į 12. lentelę.

12.lentelė

Paauglių požiūris į klasės bendruomenės santykius

mokinio požiūris į klasės bendruom. santykius |labai aukštas |patenkinamas

| žemas | | |mok.sk % |mok.sk. % |mok.sk. % |

|draugiški nedraugiški neturi nuomonės | 9 52,94

2 11,76

6 35,29 | 73 45,91

31 19,49

55 34,59

| 22 40,00

17 30,91

16 29,09 | | Asmenybė, siekdama priklausyti tam tikrai bendraamžių grupei, bando vertinti savo poelgius, lygindama juos su tam tikromis grupės elgesio normomis.

Paauglystėje imponuojančios vienmečių savybės priverčia pirmą kartą rimtai susimąstyti apie save, pamatyti ir suprasti ,kad jis neturi tam tikrų, jam patikusių savybių, kyla troškimas sekti bendraamžiais.Tai gali būti teigiamas, bet taip pat neigiamas sektinas pavyzdys.

Tačiau paprasčiau ne keistis pačiam, to tikėtis ir laukti to iš kitų. Todėl apklausus paauglius paaiškėjo, kad jie norėtų tam tikrų požiūrio, santykių pasikeitimų klasėje. Labiausiai, žemo statuso mokiniai, siekia požiūrio pakeitimo į klasės draugus, o tai galima suprasti kaip į jį patį. Jei labai aukšto statuso grupės požiūrį siekia pakeisti tik 23,53

proc. mokinių, tai nepatenkintųjų padėtimi klasėje nori pakeisti

41,81proc. paauglių. Požiūrio į patį mokinį labai aukšto statuso mokiniai nenori keisti, nes jie savo padėtimi yra visiškai patenkinti, tai žemo statuso 7,27 proc. mokinių šį požiūrį norėtų keisti.Žiūrėti į 13. lentelę.

13. lentelė

Paauglių lūkesčiai klasėje

siekiai keisti klasėje požiūrį | labai aukštas |patenkinamas | žemas | | |mok. sk. | %

|mok.sk. |% |mok.sk |% | | į mokslą į klasės draugus į patį mokinį į mokytojus bendravimo įpročius kita

| 6

4

2

5

|35,29

23,53

11,65

29,41

– | 37

44

11

14

44

9

|23,27

27,67

6,92

8,81

27,67

5,66 | 11

23

4

5

12

– |20.00

41,82

7,27

9,09

21,82

Žemo statuso mokiniai nesijaučia pilnaverčiai klasės bendruomenės nariai, apmaudas kartais prasiveržia agresija, konfliktiškumu, abejingu sau ir savo ateičia

4. Žemo statuso mokinių sociopedagogizacijos galimybės

Pasitikėjimas pačiu savimi- pirmoji būtina didžiųjų iniciatyvų sąlyga.

S.Džonsonas

4.1 Pedagoginių santykių poveikis statusui

Paauglių santykiai su bendraamžiais yra labai svarbūs ir jei šis uždavinys yra sėkmingai išsprendžiamas, tai ir visas socialinis gyvenimas bus sėkmingas. Nepasisekimas nulemia nelaimingą suaugusio gyvenimą;

nevykusius santykius šeimoje, darbovietėje, visuomenėje. Paprastai toks žmogus krypsta arba į vaikišką priklausomumą nuo kitų , arba į kaprizingą dominaciją.

,, Mokykla gali padėti sudarydama galimybes mokiniams išmokti visuomenėje priimtų apsiėjimo formų, padedama mokiniams mokykloje išvystyti įvairią socialinę veiklą, kuri padėtų mokiniams veikti pagal jų interesus, padėti jiems išmokti vadovauti susirinkimui, rinkimams, sudaryti metų veiklos planą’’, (V.J.Černius, 1992, p.59). Ką jau kalbėti apie mokinius kurie klasėje yra nepatenkinamoje padėtyje. Pedagogo pirminis uždavinys jį pasistengti suprasti, paremti, paskatinti, padėti klasėje užimti geresnę padėtį. Nors aptarus žemo mokinių statuso veiksnius nustatėme, kad nepalanki pedagogo pozicija mokinio atžvilgiu turi įtakos mokinio statusui.

,,Būtina saugios atmosferos sąlyga – pagarbus mokytojo požiūris į kiekvieną mokinį: jo mintis, jausmus, darbo tempą, taip pat į neatlikimą kai kurių užduočių nereikalaujant pasiaiškinti, pasiteisinti. Kaip negalima patemti augalo už viršūnės, taip negalima pagreitinti asmenybės tobulėjimo skubant, raginant, stumdant ar traukiant. Mes tik galime sudaryti palankias sąlygas vaikui augti, atsiskleisti’’,(V.Lepeškienė, 1996, p.43).

Neteisinga pedagogo pozicija klasėje kai kurių mokinių atžvilgiu padaro didelę žalą jų savęs vertinimui.. Nuo to, kaip mokytojas vertina mokinį, didele dalimi priklauso bendraamžių vertinimas, todėl mokytojas bendraudamas su mokiniais turi apgalvoti kiekvieną žodį , kad jo neįžeistų

, nesumenkintų, neužgautų. Mokinys į kiekvieną mokytoją žiūri su viltimi, kad jis įvertins, pastebės, pagirs. Mokinio savosios vertės pajutimas formuojamas pamokoje, pertraukų , klasės valandėlių renginių metu, todėl svarbu, ypač žemo statuso mokinių, savos vertės pajutimo formavimas.

Remiantis V.Lepeškienės, D.Gailienės, L.Bulotaitės,

N.Sturlienės mintimis paruoštos rekomendacijos pedagogams kaip stiprinti mokinių savęs vertinimą, ugdyti pasitikėjimą savimi, tuo pačiu kelti jo socialinį statusą klasės bendruomenėje:

1. kreipkitės į mokinį vardu, nes tai suteikia jam džiaugsmą, kad mokytojui svarbus,

2. būkite prieinamas, parodyti, kad jis jums rūpi,

3. dalinkitės su mokiniais savo gyvenimo smulkmenomis, tai sukelia pasitikėjimo jais jausmą,

4. pabrėžkite savo panašumą su mokiniais,aptarkite bendrus interesus,

5. venkite situacijų per kurias vaikas gali suglumti ir pasimesti, o jai taip atsitiko padrąsinkite, palaikykite, apginkite nuo kitų nemalonaus dėmesio,

6. nevertinkite mokinio asmenybės vertinant atliktą užduotį,

,,Nemokša‘‘, ,,Tinginys‘‘, ,, Netikelis‘‘ , o tik aptarkite atliktą užduotį, klaidas, nes minėta kritika įgauna platesnę prasmę, mokinys pradeda nepasitikėti ne tik pamokoje, bet ir bendraudamas su bendraamžiais, namuose,

7. nekritikuokite mokinių viešai,klaidas nurodykite taktiškai, nemenkinant mokinio bendraamžių tarpe,

8. pakeiskite nuostatas į klaidas,padėkite mokiniams mokytis iš klaidų, o ne bauskite už jas,

9. nelyginkite silpnai besimokančio mokinio su gerai besimokančiu,

10. vertinkite ne tik rezultatą, bet ir įdėtas mokinio pastangas ,

11. skaldykite ilgesnes užduotis dalimis, kad mokiniai pajustų sėkmę,

12. padidinkite sąmoningai rezultatus, kad mokinys dirbtų , siektų, tikėtų sėkme,

– nusiteikyte teigiamai, palankiai visų mokinių atžvilgiu, nes tikėjimas sėkme turi didelės reikšmės rezultatui.

N.Anikejeva teigia, kad mokinių nuotaika tiesiogiai priklauso nuo mokytojo nuotaikos , jo požiūrio į mokinius .Ištyrus paauglių siekius santykiuose su mokytojais paaiškėjo, kad svarbiausia – bendravimo kokybė.Jie nori būti suprasti, įvertinti, nežeminami. Atrodo, tokie paprasti ir suprantami norai, bet vis dėlto ši problema egzistuoja, o labiausiai ją jaučia žemo statuso mokiniai. Išnagrinėjus 14 lentelę matome, kad supratimo ir įvertinimo iš mokytojų pasigenda visų socialinio statuso grupių mokiniai.

14.lentelė

Paauglių lūkesčiai mokytojų santykiuose su mokiniais

mokyt. ir mok. santykiuose trūksta |labai aukštas |patenkinamas |

žemas | |supratimo įvertinimo draugiškumo pagalbos pripažinimo reiklumo objektyvumo kita | 2

1

4

5

3

4

– | 1

2

3

4

5

6

7

8 | 1

2

4

3

5

6

7

Mokiniams pateikus atvirą klausimą , kas, jų manymu turėtų pasikeisti mokinių ir mokytojų santykiuose, susilaukta įdomių pastabų, pvz. ,,nerėkti, o išklausyti‘‘ , ,,išaiškinti, mes gi žmonės’’, ,,kai kurie mokytojai žiūri į mokinius iš aukšto su išankstine nuostata’’, ,,kai kam nuolaidžiauja ,o ant kai kurių užsisėda’’, ,,mokytojų ir mokinių santykiai pasiekia tokį lygį, kad nemėgstame vieni kitų, o taip norėtųsi būti draugais, patikėkite’.’ Šios mokinių mintys parodo, kad mokytojas turėtų pagarbiau , be išankstinių nuostatų, elgtis su mokiniu.

Jei pedagogas negerbs mokinio, tai mokiniai neturės pagarbaus bendravimo pavyzdžio nei tarpusavyje, nei su suaugusiais. Dar mokyklose išlikusi tendencija, kad pedagogas yra visada teisus, reikalaujantis pagarbos, tačiau,ar visada mokantis gerbti mokinį.

,, Mokytojo asmenybė, jo laikysena klasėje, suformuotas psichologinis klimatas daro didelę įtaką mokinių nuotaikai, jų darbingumui..Psichologų teigimu ,pakili nuotaika klasėje mokinių darbingumą padidina 20-30%, o mokytojo abejingumas darbingum1 sumažina 10-20%(ypač silpnų mokinių)’’ ,

(J.Vaitkevičius,1995, p.238).Mokytojo pedagoginio takto, kultūros stoka kenkia ne tik mokymuisi, bet žlugdo mokinio asmenybę, formuoja ar užsispyrėlį, ar per daug paklusnų, kenčia jo emocinis pasaulis. Kiekvieno mokytojo uždavinys, ką jis bedėstytų, ugdyti harmoningą asmenybę, kuri pritaptų klasėje, orientuotusi gyvenime, kelti jos socialinį statusą tarp klasės draugų, šeimos narių, mikrogrupėse.

4.2 Socialinio pedagogo vieta mokinių statuso gerinimo sistemoje

Socialinė pedagogika ieško būdų kaip pažinti žmogų grupėje, visuomenėje, rasti priemonių, kaip jam padėti patekus į keblią padėtį, pritapti socialinėje aplinkoje, išmokyti jį pažinti aplinką, save ir pačiam socializuotis, keisti aplinką, atsižvelgiant į savo norus. Žmogus nėra izoliuotas nuo aplinkos, jis veikia aplinką, o ši nuolat veikia žmogų.

,,Sudėtingas žmogaus, jo aplinkos pažinimo bei žmogaus ugdymo, jo socializavimo procesas turi du pagrindinius išeities taškus: vidinį biopsichinį ir išorinį, socialinį. Kai ugdymas grindžiamas žmogaus biopsichinėmis savybėmis, vadovaujamasi jo vidiniu pradu. Išoriniai poveikiai priderinami prie individualių žmogaus savybių’’,(J.Vaitkevičius,

1995, p.3). Ugdant žmogų, būtina jungti biologinę, psichologinę, socialinę, šio proceso sritį. Žmogaus rengimo gyvenimui negalima riboti mokykliniu ugdymu, nes jis jau ateina į mokyklą iš šeimos atsinešdamas nemažą socialinę patirtį. Mokinį veikia šeima (mikroaplinka), visuomenė (makroaplinka), skirtingais amžiaus tarpsniais ne vienodai, taigi socialinė aplinka asmenybės formavimui vaidina svarbią reikšmę.

Socialinį pedagogą ypač domina moksleivių visuomenė, jų tarpusavio santykiai, šių santykių poveikis moksleivių elgsenai.

J.Vaitkevičius teigia, kad socialinio pedagogo uždavinys tirti ir nustatyti kolektyve vyraujančią emocinę atmosferą, psichologinį klimatą, nustatyti kolektyvo struktūrą, jame nustatyti oficialias ir neoficialias grupes, šių grupių siekius, ir patarti kolektyvų vadovams, mokytojams, kaip organizuoti kolektyvo veiklą, formuoti kolektyvo veiklą, formuoti grupių, ir atskirų grupių narių tarpusavio sąveiką, užtikrinančią teigiamo psichologinio klimato sukūrimą visame kolektyve.

Socialiniam pedagogui svarbu žinoti kiekvieno klasės mokinio statusą, jį lemiančius veiksnius.Kiekviename kolektyve paprastai susikuria neformalios grupės, kurias svarbu pastebėti, nustatyti lyderius, motyvus, kuriais grindžiami grupės narių santykiai, ir nukreipti šios grupės veiklą kolektyvo labui. Taip stiprinant grupės narių santykius galima padidinti visos grupės integracinį laipsnį.

Socialinio pedagogo uždavinys – ieškoti galimybių turtinti žmonių bendravimo formas, būdus, nes bendravimas yra įgimta žmogaus savybė.

Žmogaus bendravimo būdo veiksmingumas formuojant asmenybę priklauso nuo to, ar pats žmogus noriai įsijungia į auklėjimą. Bendravimo pobūdžiui, asmeniniams santykiams didelę įtaką daro žmogaus amžius. Paaugliai siekia pažinti save ir aplinkinius, ieško vietos gyvenime, todėl ieško draugų platesnėje aplinkoje, atkakliai ieško draugystės, pripažinimo, teigiamo įvertinimo , tačiau jam dar trūksta gyvenimiškos patirties, žinių.

Paauglių santykiai klasėje, jų statusas lemia mokinio aktyvumą pamokoje, popamokinėje veikloje, savęs vertinimą, požiūrį į kitus. Aptartos žemo statuso mokinių pasėkmes socialiniam pedagogui suteikia daug rūpesčių , o pirmiausia siekti kuo anksčiau nustatyti nepatenkinamą statusą ir stengtis padėti mokiniui integruotis į klasės bendruomenę.

Socialinis pedagogas turi siekti aprėpti ugdomam mokiniui poveikio priemonių sistemą – visus jo santykius su mikroaplinka, makroaplinka ir pačiu savimi. J.Vaitkevičiaus nuomone, asmenybę reikia suprasti kaip unikumą, į nieką nepanašų ir taip pat kaip homogeninę , unifikuotą socialinės visumos dalelę.

ŽEMO STATUSO MOKINIO OPTIMIZACIJOS SRYTYS

Žemo statuso mokinys

Socialinio pedagogas, vykdydamas savo pareiga, turi mokėti įvertinti situaciją, nustatyti problemas ir tikslus, surinkti būtiną informaciją ir tinkamai ją analizuoti, ištirti visus galimus alternatyvius sprendimus, formuoti ir įgyvendinti intervencijas bei įvertinti savo pastangas ir darbo pasekmes. Tam reikia mokėti bendrauti, atlikti socialinį tyrimą ir teikti socialines paslaugas.

Žemo statuso mokinių pasekmė – žema mokymosi motyvacija, mokyklos nelankymas,todėl imantis veiklos šioje srityje socialinis pedagogas turi žinoti statusą lemiančius veiksnius, kad galėtų sudaręs integracijos ir adaptacijos planą juos veikti, koreguoti.Šioje srityje atsiveria plati veiklos sritis, kuri iš socialinio pedagogo reikalauja žinoti ir mokėti:

1)moksleivio nepriėmimo ar atstumimo klasės bendruomenės priežastis,

2)moksleivio nusivylimo mokykla priežastis,

3)mokinių interesus,polinkius,gebėjimus, pomėgius,

4)kas jo draugai, jei tokių turi ar su kuo siekia bendrauti ,

5)šeimos sudėtis, socialinis statusas, psichologinis klimatas,

6)mokinio statusas šeimoje,

7) mokinio pedagogų vertinimą ,

8) ar senei mokinys nepatenkintas statusu klasėje,

9) kokios žemo statuso pasekmės konkrečiam mokiniui,

10) remiantis apibendrinta situacija sudaryti integracijos planą,

11) integracijos planą vykdyti etapais, įtraukus komandą (klasės vadovą, dalykų mokytojus, klasės mokinius, tėvus ) ir patį mokinį

12) įvertinti rezultatus ir užbaigti adaptaciją.

Pedagoginės veiklos metu teko susidurti su tipiška izoliuoto mokinio situacija. Berniukas, 9 klasės mokinys, pradėjo praleisti pamokas, vėliau visai liovėsi lankyti mokyklą. Jis susidraugavo su panašaus likimo trimis 8 klasės mokiniais, kurie išeidavo iš namų į mokyklą, bet retai ją pasiekdavo, klaidžiodavo po miestą, žaisdavo kompiuterinėje.

Šiuo berniuku susidomėjo socialinis pedagogas ir ėmė tirti mokyklos nelankymo priežastis. Paaiškėjo, kad jis klasėje yra nemėgiamas, visiškai neturi draugų. Imtasi ieškoti izoliuotumo veiksnių. Nustatytos asmenybės savybės kurios jam trukdo bendrauti su bendraamžiais tai, kad jis yra lėto būdo, lėtos orientacijos, sunkiai užmezga kontaktą. Pamokų metu jam sunku spėti dirbti su visos klasės mokiniais, todėl yra žemas pažangumas. Dėl šių asmenybės savybių jo nemėgsta bendraklasiai, kartais iš jo pasišaipo.

Šeimoje jis – penktas, jauniausias vaikas, kuris yra palepintas neturi valios, linkęs gauti lengvai santykinai su kitais. Kalbant apie materialinę šeimos padėtį – gyvena gana sunkiai, apsirengęs prastai, kartais netvarkingai. Mokykloje nedalyvavo jokioje popamokinėje veikloje.

Socialinė pedagogė įvertino situaciją ir sudarė izoliuoto mokinio integracijos bei adaptacijos planą:

41. pakalbėti su tėvais, įvesti griežtesnę kontrolę,

42. įvesti lankymosi pamokose atžymų sąsiuvinį,

43. paskatinti klasės vadovę įtraukti mokinį į aktyvesnį klasės gyvenimą, skirti pareigas,

44. pakalbėti su dalykų mokytojais, kurie už pastangas ar nežymius pasiekimus skatintų,

45. įtraukti į žemo statuso mokinių klubo veiklą,

46. paskatinti lankyti chorą(pasirodo jis prieš 2m. norėjo lankyti chorą, turi gražų balsą, bet neleido mama) ,

47. pakalbėti su klasės mokiniais apie draugiškumą, toleranciją, pakantumą vienas kito atžvilgiu,

48. pasikalbėti su dviem klasės mokiniais, kurie atvirai reiškia priešiškumą,

49. kreiptis į psichologą pagalbos (mokinio lankymasis konsultacijoms).

Remiantis šiuo planu buvo gana greitai pasiekti rezultatai.Mokinys pradėjo lankyti mokyklą, stengtis pamokų metu, aktyviai įsitraukė į popamokinę veiklą, tačiau mėnesio bėgyje dar 2 kartus praleido pamokas be pateisinamos priežasties. Žinoma izoliuoto mokinio integracija ir adaptacija yra ilgas procesas.Jos rezultatai yra greitesni ir patikimesni jeigu žemo statuso vaikai greičiau išaiškinami ir jiems suteikiama pedagogų,o jei reikia ir psichologų pagalba.

Kalbant apie pagalbą mokiniui, būtina ne tik pagalba iš aplinkos, bet ir pačio paauglio pastangos,siekiai.Remiantis L.Hey knyga,,Mylėdamas save būsi laimingas’’ socialinė pedagogė organizavo atstumtų, izoliuotų mokinių klubą, kuriame mokiniai mokosi pažinti , teigiamai vertinti save, mokosi gerbti ir pripažinti vienas kitą.Tai daugiausia mergaičių mėgstamas klubas, į kurį susirenka nedrąsios, nemokančios savimi pasirūpinti mergaites.Klubo darbe yra altruistinės veiklos, tai adventiniai skaitymai mokyklos mokiniams, lankymas senelių namuose, slaugos skyriuje, žmonių su negalia lankymas.Ši veikla leidžia pasijusti atstumtiems ir izoliuotiems mokiniams svarbiais reikalingais, atsakingais. Atlikus gerą darbą jaučiasi patenkinti, pradeda labiau vertinti save.

Taigi socialinių pedagogų uždavinys užtikrinti globotinių normalias veiklos, gyvenimo sąlygas socialinėje kultūrinėje aplinkoje, padėti

,,grįžti’’ į normalias gyvenimo vėžes.

Išvados

1.Mokinių statusas klasėje turi didelę reikšmę mokinių fiziniam vystymuisi, o taip pat asmenybės savybių formavimuisi. Žemo statuso mokiniai save sutapatina su žemu, neigiamu vaidmeniu klasėje, todėl dažnai yra žemos motyvacijos, blogo lankomumo, žemo savęs vertinimo, kuris iššaukia neigiamų asmenybės savybių formavimąsi.

2. Mokinių statusą klasėje lemia įvairūs veiksniai: išoriniai ir vidiniai

, kurie tarpusavyje yra persipynę.Remdamiesi atliktais tyrimais galime teigti, kad paauglio statusui turi įtakos mokymosi vienoje klasėje trukmė, vertybių kitimas.

3.Būdingiausios žemo statuso priežastys: neigiamos asmenybės savybės, žemesnis vidutinio išprusimas ir inteligencija, žemesni gabumai (ypač ryšku nagrinėjant specialiųjų poreikių mokinių statusą), fiziniai trūkumai, nepakankama bendravimo patirtis,neteisingas mokytojo požiūris į mokinį, nepalanki mikroaplinka (dažnai asociali ar probleminė šeima).

4..Paauglių bendravimas yra labai reikšmingas jų tapsmo procese,todėl jie siekia rasti draugų jei ne formaliose grupėse: klasėje, būrelyje, klube, tai – neformaliose grupėse. Dėl sparčių socialinių pokyčių didėja atotrūkis tarp kartų,todėl padidėja bendraamžių įtaka paauglio socializacijai. Žemo statuso paaugliai negalėdami patenkinti bendravimo poreikio klasėje, mokykloje praleidžia daug pamokų arba visai nelanko mokyklos įsitraukdami į antivisuomeniško pobūdžio grupes, įsitraukia į įvairias priklausomybes, padaro teisėtvarkos pažeidimų.

5. Žemo statuso mokiniai išgyvena vidinį diskomfortą, jų atliekamas ,, blogiečio‘‘ vaidmuo formuoja neigiamas asmenybės savybes, todėl būtina kuo anksčiau išaiškinti nepatenkinamo statuso mokinį ir sudaryti individualią integracijos bei adaptacijos į klasės bendruomenę programą veikiant mokinio mikro, makro aplinkas, bei santykį su pačiu savimi.

6.Socialinis pedagogas, vykdydamas savo pareigas, siekdamas optimizuoti žemo statuso mokinio padėtį , turi mokėti įvertinti situaciją, nustatyti iškilusias problemas, užsibrėžti tikslus, surinkti būtiną informaciją ir ją tinkamai išanalizuoti, ištirti visus galimus alternatyvius sprendimus, formuoti ir įgyvendinti intervenciją bei įvertinti darbo rezultatus.

7.Optimizavus žemo statuso mokinio padėtį klasės bendruomenėje , mokinys ima elgtis pagal jo statusą atitinkanti vaidmenį, ugdomos teigiamos asmenybės savybės. Todėl šio uždavinio įgyvendinimas yra labai svarbus dabartinėmis sąlygomis: kai iškilusi didelė priklausomybių problema, didelis paauglių nusikalstamumas.

Literatūra

1. Anikejeva N. Mokytojui apie psichologinį klimatą mokykloje, –

Kaunas,1988.

2. BarkauskaitėM. Mokinių tarpusavio santykiai , – Kaunas,1979.

3. BarkauskaitėM. Paaugliai:sociopedagoginė dinamika, – Vilnius,2001

4. Berezovinas N.,Kolominskis J.Mokytojas ir vaikų kolektyvas ,Minskas,1975

5. BugdinasR. Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijo1999m. vasarą//Informacinis leidinys1999,Nr.89-90//.

6. Butkienė,A.Kepalaitė Mokymasis ir asmenybės brendimas, – Vilnius,1996.

7. Cambell R. Kaip mylėti savo paauglį, – Vilnius,1998.

8. Charles C.M. Pedagoginio tyrimo įvadas, – Vilnius,1999.

9.ČerniusJ.V. Mokytojo pagalbininkas, – Kaunas,1992.

10. Jacikevičius A. Žmonių grupių(socialinė) psichologija, – Vilnius,1995.

11. Gage N.L. Pedagoginė psichologija, – Vilnius,1994.

12. Kvieskienė G. Socializacijos pedagogika, – Vilnius,2000.

13. Kolominskij J. Asmeniniai santykiai vaikų kolektyve, – Minskas,1969.

14. Kolominskij J.,Berezovin N. Kaikurios pedagoginės problemos socialinėje psichologijoje, – Maskva,1977.

15. Konas I. Draugystė, – Vilnius,19988.

16. Lepeškienė V. Humanistinis ugdymas mokykloje, – Vilnius,1996.

17. Lyčių skirtumas švietimo sistemoje, – Vilnius, 2000.

18.Lukošienė I.Kas tai yra socialinis darbuotojas? Jo funkcijos mokykloje./Socialinis ugdymas Id.,Vilnius, 1999/

19. Louse C., Jonson Socialinio darbo praktika,Vilnius,2001.

20.Merfeldaitė.O. Gatvės vaiko kaip socialinio pedagoginio fenomeno charakteristika//Socialinis ugdymas II d.,Vilnius,1999//.

21. Navaitis G. Psichologinė parama paaugliui, – Vilnius,2001

22.Psichologinė pagalba mokyklai, Vilnius, 1995.

23.Socialinis pranešimas, – Vilnius,1998

24.Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas, patirtis ir perspektyvos,Šiauliai,1994.

25.Specialiųjų poreikių vaikų pažinimas ir ugdymas,Šiauliai,2001.

26.Specialiųjų poreikių vaikai, Šiauliai, 1997.

27.Suslavičius A. Socialinė psichologija , – Kaunas,1995

28.Vaikų psichologinis konsultavimas, – Vilnius,1989.

29. Vaitkevičius J.Socialinėspedagogikos pagrindai, Egalda,1995.

30.Želvys R. Bendravimo psichologija,- Vilnius, 1997.

31.ŽukauskienėR. Raidos psichologija, – Vilnius, 1996.

Priedai

Inteligencija

a

Išprusimas

Pažangumas

Išvaizda

Gabumai

Amžius

Charakteris Charakteris charakteris

Temperamentas

Lytis

[pic]

[pic]

Santykis su pačiu savimi

Mikroaplinka

Makroaplinka