VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Virginija Mackonienė
PAAUGLIO STATUSAS KLASĖJE KAIP SOCIALINIS PEDAGOGINIS FENOMENAS
.
Mokslinio darbo vadovas
habil.dr. prof. Marija Barkauskaitė
Vilnius, 2002
Turinys
PADĖKA 2ĮVADAS 21. PAAUGLIŲ STATUSO ĮTAKA JŲ ASMENYBĖS FORMAVIMUISI 2 1. 1. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiai 2 1.2. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai 2 1.3. Žemo statuso mokinių charakteristika 2 1.4. Bendraamžių įtaka paauglių asmenybės formavimuisi 22. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ ADAPTACIJOS GALIMYBĖS 23.PAAUGLIŲ STATUSO TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS, EIGA IR REZULTATŲ ANALIZĖ 2 3.1 Tyrimų organizavimas ir metodika 2 3.2.Kontingento analizė 2 3.3.Paauglių tyrimo duomenų analizė 2 3.4.Nepatenkinamo statuso poveikio paaugliams analizė 24. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ SOCIOPEDAGOGIZACIJOS GALIMYBĖS 2 4.1.Pedagoginių santykių poveikis statusui 2 4.2.Socialinio pedagogo vieta mokinių statuso gerinimo sistemoje 2IŠVADOS 2LITERATŪRA 2PRIEDAI 2
PADĖKA
Noriu padėkoti VPU PPF Socalinės pedagogikos katedros vedėjaidoc. dr. G.Kvieskienei , PPF dėstytojams, kurie dvejus magistratūrosstudijų metus padėjo kryptingai gilinant žinias, ruošiantis magistriniodarbo rengimui. Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovei habil. dr. profesoreiM.Barkauskaitei, kuri skatino, rėmė, padėjo rašant baigiamąjį magistriniųstudijų darbą. Noriu padėkoti savo vaikams Indrei ir Šarūnui už paramą, padrąsinimą,o svarbiausiai kantrybę.
ĮVADAS
Paauglio statusas tarpusavio santykių sistemoje yra labaireikšmingas asmenybę formuojantis veiksnys. Turėdamas tam tikrą statusą,atlikdamastam tikrą vaidmenį, paauglys ima vykdyti visuomenės keliamusreikalavimus. Izoliacijos sukeltos neigiamos emocijos dažnai skatinapaauglį nederamai elgtis, o tai sudaro pagrindą formuotis neigiamomsasmenybės savybėms.V.Satr nuomone, visų tarpusavio nesusipratimų,nesugebėjimo mokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis –nelygiateisiškas bendravimas. Nepilnamečių nusikaltimų skaičius per paskutinius 25 metuspadidėjo daugiau negu 3 kartus, o jų augimo tempai 1,5 karto viršijo 14-17 metų amžiaus gyventojų skaičiaus augimo tempus. 1999m. vasaros birželio– rugpjūčio mėn. ’’. Šalyje nustatyti 642 vaikai, padarę nusikaltimus,1998m. tuo pat laiku -502’’, (R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitųteisės pažeidimų prevencijos 1999 m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999,Nr 89-90, p. 15). ,,Statistiniai duomenys liudija greitą nusikaltimus padariusių jųamžiaus jaunėjimo tendenciją. 1971m. tik kas šeštas septintas nepilnametisbuvo jaunesnis nei 16 metų, o 1994 metais – jau kas trečias ketvirtas”, (O.Merfeldaitė, Gatvės vaiko kaip socialinio pedagoginio fenomenocharakteristika, Socialinis ugdymas II, 1999, p.52). ,,Palyginus su 1998m.vasarą, 1999m. daugiau negu ketvirtadaliu padaugėjo administracinių teisėspažeidimus padariusių nepilnamečių.1998m. buvo nustatyti 1659 tokie vaikai.o 1998m.- 2107 vaikai, 1/5padarė teisės pažeidimus neturėdami 14 metų’’,(R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos1999m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999, Nr.89-90, p.16). Didelis nesimokančių ir nedirbančių paauglių skaičius (iki 16m1998m buvo 271, o 1999m- 270 ). Tarp vaikų plinta toksinių medžiagų vartojimas (1998m. buvoužregistruoti 297, o 1998m.-329 tokie nepilnamečiai). Susilpnėjus šeimų dėmesiui vaikams, jų nesaugumas šeimoje, klasėjeatveda paauglius į gatvę (1998m užregistruoti 158 , o 1999m – 189valkataujantys nepilnamečiai
Problema – dėl ekonominių, socialinių problemų Lietuvoje padidėjopaauglių įsitraukimas į priklausomybes, teisės pažeidimus, nusikaltymųįvykdyma, didelė dalis šių nepilnamečių yra žemo statuso. Susidariusisituacija neramina tėvus, pedagogus, visuomenę. Viena iš priemonių, gelbstinčių situaciją – tai socialiniųpedagogų etatų steigimas mokyklose. . Ypatingą dėmesį skirti paauglystės amžiaus tarpsniui. Šisperėjimas iš vaikystės į suaugusiojo amžių, dažnai išgyvenamas sunkiai iraudringai. Tai laikotarpis, kai bendraamžiai turi labai daug įtakospaauglio socialiniam gyvenimui. Kaip nurodo G.Navaitis, 34-46% įpsichologinę konsultaciją besikreipiančių paauglių skundžiasi problemomis,kilusiomis dėl bendravimo sunkumų su bendraamžiais. Dauguma psichologųsutaria, kad bendraamžių grupės priėmimo rodiklis labai tiksliai leidžianumatyti socialinę ir psichologinę paauglio adaptaciją ir dezadaptaciją. Žemo statuso mokinių adaptavimas į klasės bendruomenę, tai siekisnors minimaliai patenkinti mokinio bendravimo poreikį, ugdyti teigiamasemocijas, keisti jo paties ir klasės požiūrį į save. Tai sudėtingasuždavinys, reikalaujantis ilgo, kruopštaus, individualaus bei komandiniodarbo. Mokinio adaptavimosi procese, parengtame pagal socialinio pedagogoplaną, turėtų dalyvauti klasės vadovas, dalykų mokytojai, klasės mokiniai,tėvai, neformalių grupių, kurioms priklauso mokinys, nariai, mokyklospsichologas. Tik pakeitus jo pačio požiūrį į save ir klasės mokinių požiūrįį jį galima tikėtis adaptavimosi rezultatų. Optimizavus žemo statusopaauglio padėtį klasėje atsiranda tikimybė lengviau ugdyti teigiamasasmenybės savybes, formuoti mokymosi motyvaciją, pagerinti mokykloslankomumą, atitraukti nuo gatvės ir nusikaltimų.
Šio darbo tikslas – atskleisti mokinių statuso svarbą jųteigiamų asmenybės savybių formavimuisi, mokymosi motyvacijai, mokykloslankomumui .
Šio darbo uždaviniai: -aptarti mokinių statusą klasėje,jo vaidmenį tarpusaviosantykiams,bendravimui -nustatyti statusą lemiančius veiksnius, -aptarti paauglių izoliacijos ir atstumimo priežastis, -panagrinėti bendraamžių įtaką paauglio asmenybėsformavimuisi -išsiaiškinti žemo statuso mokinių adaptacijosgalimybes, -išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį žemo statusomokinių optimizavimo sistemoje.Objektas – V-VII klasių moksleivių statusas ir jo optimizavimas.
Metodai: -literatūros apžvalga, -diagnostinis; sociometrinis testas, stebėjimas, pokalbis, anketa mokiniams ir klasės vadovams, statistinė duomenų analizė.
1. PAAUGLIŲ STATUSO ĮTAKA JŲ ASMENYBĖS FORMAVIMUISI
1. 1. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiai
Draugystė – pats reikalingiausias dalykasgyvenime, nes niekas nepanorės gyventi be draugų , net jei turėtų visaskitas gėrybes.
A r i s t o t e l i s
Socialinėje psichologijoje didžiulis dėmesys yra skiriamaspaauglystės amžiaus tarpsniui. Šį laikotarpį nagrinėjo daug pasaulio irLietuvos psichologų: Z. Froidas, K.Jungas, C.Rodžersas, R.Campbell,J.Kolominskis, G.Navaitis, R.Želvys, A.Jacikiavičius, A.Suslavičius ir kt.Jie nurodo, kad nuo bendravimo su bendraamžiais sėkmės priklauso paauglioasmenybės vystymasis. Anot V.J.Černiaus, rimtas bendravimas prasidedavaikui pradėjus lankyti mokyklą, o sugebėjimas bendrauti išvystomas nuodevynerių ar dešimties metų. Jo nuomone nuo dvylikos-aštuoniolikos metųvyksta didžiausias mokymasis bendrauti emocinėje ir socialinėje srityje irmažesnis -intelektualinėje. ,,Vaikų kolektyvas mokykloje- tai ne tik suaugusiųjų pedagoginiųpastangų rezultatas, bet ir spontaniškai besivystantis reiškinys.Todėlvisas klasėje besireiškiančias tarpusavio bendravimo formas galimasuskirstyti į tris santykių sistemas : -dalykinius (oficialius, formalius) santykius, -asmeninius(emocinius) santykius, -humanistinius santykius (pastarieji nėra būdingi visoms klasėms-jie atsiranda tik aukštą išsivystymo lygį pasiekusiose bendruomenėse) ’’(M.Barkauskaitė,2001,p.19) Klasė yra pirminis formalus kolektyvas, kuriame mokinys praleidžiadaug laiko tarp savo bendraamžių.Tarp mokinio ir klasės mokinių, mokytojųatsiranda kontaktai, kurie padeda vieniems apie kitus kaupti žinias,,Dalykiniai santykiai yra bet kokios bendruomenės kūrimosi pradinistaškas. Pirmieji santykiai naujoje bendruomenėje visada būna susiję supagrindine veikla tam tikrame jos vystymosi etape. Atsiradus dalykiniųsantykių sistemai neišvengiamai užmezgami emociniai kontaktai.Taigidalykiniai santykiai klasėje yra emocinių santykių sistemos susiformavimopagrindas’’(M.Barkauskaitė,2001,p24).Remdamiesi turimomis žiniomis,emocijomis mokiniai vertina vienas kitą.Vaikai dažniausiai vertinimopagrindo nesuvokia , tačiau vertina bendraklasius skirtingai. Klasėjesusidaro nelygiareikšmių santykių tinklas dalykinių ir emocinių santykiųsistemoje. Mokinių padėtis klasėje ir jų statusas klasėje būnaskirtingas. ,,Statusas suprantamas kaip padėtis(vieta)santykių sistemoje, kuriąužima kiekvienas klasės mokinys pagal tai, kaip jį vertina kiti klasėsmokiniai rinkdamiesi jį įvairiai veiklai. Statusas – pasirinkimų pagal tamtikrus kriterijus įvairioms veiklos sritims skaičius tenkantis vienamklasės mokiniui.’(’M.Barkauskaitė ,1979, p.11) Norint išsiaiškinti, koks mokinių statusas klasėje atliekamassociometrinis tyrimas, sudaromos situacijos pasirinkti klasės draugus.Atlikus tyrimą paaiškėja, kad kiekvienoje klasėje yra išskiriami mokiniaiturintys:aukštą statusą( lyderiai,žvaigždės) patenkinamą statusą (pripažinti)atstumtieji (gavę mažai pasirinkimų)izoliuotieji (negavę nė vieno pasirinkimo)abipusiai pasirinkę (mokiniai turi vieną draugą, kurie vienas kitąpasirenka) J.Kolominskis ir N.Berezovinas knygoje ,,Kai kurios pedagoginėsproblemos socialinėje pedagogikoje’’ rašo : ,, Nėra žmogaus, kuris būtųabejingas savo užimamai padėčiai, žmonių tarpe. Ypatingai, jeigu tas žmoguspaauglys, o kiti žmonės, jo bendraamžiai. Pažeminta padėtis , daro jį labainelaimingu. Bet ne tik tai-tirpsta, vysta, žūsta jo gabumai. Ir gerai,jeigu visa tai neatsilieps jo ateinančiam gyvenimui, kuris visaspriešakyje. Arba nepakeis jo staigiai ir pražūtingai dar šiandien’’ Nuo to koks mokinio socialinis statusas klasėje, tokį vaidmenį jisatlieka bendraudamas su kitais klasės mokiniais. Pasak M.Barkauskaitės,vaidmuo- tai užimamo statuso sąlygojamų poelgių, požiūrių, įsitikinimų,kuriuos asmenybė įgyvendina palaikydama santykius su kitomis asmenybėmisvisuma. Mokinio socialinis statusas atitinkamas jam yra skirtas vaidmuo. Mokinio E.CH. statusas klasėje yra labai aukštas, todėl klasėje jisatlieka lyderio vaidmenį. Lyderis gali būti teigiamas ir neigiamas, t.y.mokinys su teigiamomis asmenybės savybėmis arba mokinys su neigiamomisasmenybės savybėmis. Mokytojai paprastai išnaudoja teigiamą lyderį kuriantir palaikant klasėje darbingą atmosferą, atliekant visuomeninę veiklą.Neigiami lyderiai atitraukia klasės draugus nuo bendro darbo, ardosutelktumą, prieštarauja mokytojui. Pedagogo uždavinys surasti priimtinasįtakos klasei formas ir neigiamą lyderį pastūmėti pozityviai veiklai.Tačiaunevisada šiame procese lydi sėkmė, todėl nesėkmės atveju reikiaaiškintis neigiamų asmenybės savybių kilmę. A.P. statusas yra labai žemas,todėl jis klasėje atlieka atstumtojo vaidmenį. G.Butkienė ir A.Kepalaitėteigia, kad klasėje gali pasitaikyti daug vaidmenų, kuriuos mokiniaiprisiima tam, kad užimtų tam tikrą padėtį kolektyve. Jų vaidmuo yra susijęssu statusu klasėje, jie elgiasi pagal prisiimtą vaidmenį ir aplinkiniamskelia jų vaidmenį atitinkančius reikalavimus. Klasės draugai su jaiselgtiasi pagal jų reputaciją klasėje ir pratęsia ratą. Socialinio pedagogo užduotis nutraukti tą ratą ir sudaryti sąlygas konstruktyviai mokiniamselgtis. ,,Dažniausiai skirstomi šie neproduktyvūs vaidmenys klasėje: monopolistas- pernelyg aktyvus mokinys, užgožiantis klasėsdraugus; atpirkimo ožys-mokinys arba grupelė mokinių, apkaltinami dėlsusidariusių sunkumų; moralistas- visada teisus; numylėtinis – sukeliantis švelnius jausmus ir nuolatsiekiantis globos; klounas -įvairiai išsidirbinėdamas siekia klasės dėmesio; tylenis – atrodo atitrūkęs nuo klasės ne tik per pamokas, betir per pertraukas; atstumtasis – su kuriuo niekas nenori sėdėti; nesimokantis – niekada nerengiantis namų darbų, klasėjespoksantis per langą, amžinai vėluojantis irkt.’’(G.Butkienė,A.Kepalaitė,1996,p.281). Įdomus naujokų elgesys kolektyve.Remiantis N.Anikejeva, naujokai mėgina vaidinti savo įprastinį vaidmenį,kuris sulaukdavo pritarimo anksčiau bendraujant su klasės draugais,o jeiklasė tą vaidmenį vertina nepalankiai, ieškoma naujų vaidmenų, atitinkančiųkolektyvo reikalavimus.Naujame kolektyve, buvęs žemo statuso mokinys,stengsis vaidinti aukštesnį, reikšmingesnį vaidmenį, pelnyti autoritetą irtokiu būdu pagerinti savo statusą. Kyla klausimas – ar patenkina kiekvieną mokinį jam skirtas statusasklasėje? Mat, jo statusą nustato kiti mokiniai, o jis dalyvauja nustatantkitų statusą .Tik patenkinti klasėje gali būti mokiniai aukšto irpatenkinamo stasuso. Atstumti ir izoliuoti mokiniai jaučiasi klasėskolektyve nereikalingi, nepripažinti, nemylimi, jie dažnai draugų irsupratimo ieško gatvėje, distruktyviose neformaliose grupėse.RemiantisM.Barkauskaitės tyrimais 90-92 procentai policijos įskaitoje buvusiųpaauglių klasės kolektyve buvo atstumti, nepripažinti, neturėjo glaudžiųemocinių ryšių su klasės draugais. ,,Įvairių šalių mokslininkų tyrimai rodo, kad tarpusavio santykiai,statusas, turi įtakos ne tik mokinio pažangumui bei intelektui, bet dažnaijo fiziniam ir psichiniam vystymuisi.’(’M.Barkauskaitė ,1979, p.12) Aptarėme, kad statusas ir vaidmuo tarpusavyje susijęs, todėl mokinysatlikdamas klasės mylimo ir nemylimo mokinio vaidmenį formuojasi tamvaidmeniui atitinkamus bruožus, savybes. Pradžioje atsiranda įprotis elgtispagal tam tikrą vaidmenį, vėliau susiformuoja įgūdis, o vėliau tai tampaasmens savybe.Todėl pedagogai turi susirūpinti mokiniais, kurių statusasklasėje yra žemas. Šie mokiniai savo statusu yra dažniausiai nepatenkinti, o tai iššaukia poreikį negatyviai elgtis. Pasak G.Navaičio , į
blogiausią padėtį pakliūna grupės atstumtieji, tad savęs realizavimo būdųkartais pradeda ieškoti asocialiose grupėse, kuriose, veikiant asocialiųpaauglių pastiprinimo, spaudimo ir modeliavimo mechanizmams, formuojasiįvairios atstumtų paauglių asocialaus elgesio formos: alkoholizmas,narkomanija, prostitucija ir kt. Pedagogai turėtų klasėje siekti taip organizuoti mokinių tarpusaviosantykius, kad joje mokinys patenkintų bendravimo poreikius. Būtinastengtis, kad formalus kolektyvas-klasė ar neformalios grupes mokyklojepilniau patenkintų mokinio bendravimo poreikius, kad jis ugdytų teigiamasasmenybes savybes, augtų doru žmogumi. Šių poreikių patenkinimas neleisatsirasti ir vystytis neigiamoms asmenybės savybėms. Todėl pedagogaiturėtų siekti, kad kiekvieno klasės mokinio poreikiai minimaliai būtųpatenkinti.Tokioje klasėje padidės mokymosi motyvacija, pagerės lankomumas,sumažės konfliktų. Mokiniai patenkinti statusu yra aktyvūs ne tikpamokose , bet ir popamokinėje veikloje.Vadinasi ,pedagogas turi ieškotibūdų kaip pakelti žemą mokinių statusą, bent minimaliai patenkintibendravimo ir pripažinimo poreikį.Tai galima ,žinant veiksnius, kurienulemia aukštą ar žemą mokinio statusą.1.2. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai
Žmonės, būkite žmoniški! Tai jūsų pirmoji pareiga.
Ž.Ž.Ruso
Paauglys klasėje ne pats pasiskiria vietą bendravimo sistemoje, jąparenka kiti klasės draugai atsižvelgdami į tam tikrus veiksnius,kurių jiepatys tiesiogiai nesuvokia.Kokie tie veiksniai, kurie lemia mokiniosocialinį statusą klasės bendruomenėje? Remiantis įvairių šalių mokslin nuomone, išskiriami skirtingiveiksniai, lemiantys mokinio socialinį statusą kolektyve. M.Barkauskaitė knygose ,,Mokinių tarpusavio santykiai’’ ir,,Paaugliai: sociapedagoginė dinamika ‘’ išskiria : 1) nuo paties mokinio priklausą individualūs veiksniai: išvaizda(anatominiai duomenys ir apranga), lytis, amžius, charakteris, temperamentas, gabumai, pažangumas, inteligencija, informuotumas arba mokinio išprusimas ; 2) išoriniai veiksniai ,turintys įtakos mokinio statusui : klasės ypatumai, mokytojas, draugai, šeima , bendravimo patirtis. Išvaizda. Lietuvių liaudies posakis – ,,sutinka pagal rūbą,išlydi pagalprotą’’- patvirtintas psichologiniai- pedagoginiais tyrimais.Pirmas įspūdissudaromas apie žmogų iš fizinės išvaizdos: jo balsotono,judesių,žvilgsnio,drabužių.J.Kolominskis nurodo,kad į pirmą vietąišvaizda kaip veiksnį iškelia pirmų klasių mokiniai, o su metais išvaizdavaidina pasirinkime mažesnį vaidmenį. Nors reikia pabrėžti, kad paaugliamsypač svarbi išvaizdą. R.Pilkauskaitė pastebi, kad paauglio ne visos kūnodalys auga vienodai greitai,ir kartais jo išvaizda tampa neproporcinga,taisuvokdami paauglia drovisi savo išvaizdos, jaudinasi, kad atrodojuokingi.Šios reakcijos iššaukia apsimestinį šiurkštumą, o pastabos irkomentarai formuoja menkavertiškumo kompleksus. Remiantis atliktaisM.Barkauskaitės tyrimais galime teigti, kad išvaizda svarbi tik pirmųkontaktų metu (išvaizdą,kaip draugo pasirinkimo motyvą pirmą stovyklavimodieną nurodė 63proc. moksleivių, o 13-14 dieną šį motyvą laikė svarbiu 18,8proc.) Tačiau išvaizda,žmogaus patrauklumas kelia kitų žmoniųsusidomėjimą, susižavėjimą. Lytis. J.Ruškus ir I.Kazlauskaitė straipsnyje,, Moksleivių ir mokytojųpožiūris į lyčių skirtumus’’teigia,kad mokykloje egzistuoja lyčiųstereotipai, skirtingi vyrams ir moterims. Mokslininkai pabrėžia, kadvyrams būdingas socialinis aktyvumas, o moterims – socialinį pasyvumąatspindinčios asmenybės savybės. Nagrinėjant sociometrinio tyrimorezultatus išryškėja , kad berniukų daugiau dominuoja labai aukšto statusogrupėje -76,47 proc. ir taip pat žemo statuso grupėj -60proc.Tai reiškia,kad berniukai pasižymi didesniu aktyvumu.,,Mokykloje lyčių skirtumųsocialinis suvokimas jau yra ne tiek įtvirtinamas,kiek koreguojamas.Šiamemokykliniame etape didžiausios įtakos nuostatų formavimuisi turibendraamžių ir mokytojų turimi lyčių sreteotipai’’(Lyčių skirtumai švietimosistemoje,2000,p.62) Amžius. Į amžių,kaip į statusą lemiantį veiksnį , mokslininkųpožiūris yra labai prieštaringas.Vieni teigia ,kad vyresnių paaugliųstatusas klasėje aukštesnis negu jaunesnių, kiti atvirkščiai.Mokslininkaivieningai sutinka ,kad nuo amžiaus priklauso vaiko aktyvumas,socialiniaiįgūdžiai ir kt ,,Jei vaiko socialinio elgesio įgūdžių sistema ne pagalamžių gerai išsivysčiusi,jis mielai priimamas į vyresnių draugų ratą,betbendraamžiai ir jaunesni vaikai su juo nelinkębendrauti’’(M.Barkauskaitė,2001,p.46) Charakteris.Nagrinėjant paauglių socialinį statusą klasėje nekylaabejonių dėl charakterio savybių įtakos mokinių pasirinkimams.RemidamiesiJ.Kolominskio tyrimais, galime teigti,kad aukšto statuso mokiniai pasižymisąžiningumu,draugiškumu, mokėjimu bendrauti, turtinga fantazija,iniciatyvumu, savarankiškumu. Žemo statuso mokiniams dažnai būdingasnesugyvenamas, afektinis charakteris, kuris pasireiškia grubumu,užsispyrimu, nesivaldymu, melavimu. .M.Barkauskaitė teigia, kadekstravertiško charakterio vaikas yra populiaresnis klasėje .Pedagogaiturėtų atkreipti dėmesį į tai, kad emocionalią asmenybę traukia rami,vyraujančią- paklusni, nedrasią – ryžtinga. Temperamentas.,,K.Jungas teigia, kad kiekvieno žmogaus paklusnumąkitam pirmiausia lemia jų vidinio gyvenimo, elgsenos panašumai, t.y.temperamentų atitikimas’’(M.Barkauskaitė,2001,p.46). Gabumai. Mokinių gabumai yra vienas iš svarbiu jo statusą lemiančiųveiksnių. ,,Sugebėjimai – tai individualios psichofiziologinės irpsichologinės ypatybės (dėmesio, pojūčio, suvokimo, atminties, mąstymo,vaizduotės), padedančios sėkmingai atlikti tam tikrą veiklą, sužinoti,išmokti bei įgyti į gūdžių(G.Butkienė,A.Kepalaitė,1996,p201). RemiantisV.J.Černiaus teigimu, keturiolikmečio smegenys ir nervinė sistema pasiekiasuaugusio dydį, bet ir po to vyksta tolimesnis brendimas.I.Konas teigia,kad tarpasmeniniai santykiai ir jų motyvų dinamika labai priklauso nuoprotinės vaiko raidos. Vienodo amžiaus mokinių gabumai yra skirtingi.Keturiolikmetis vidutiniškai moka apie trisdešimt aštuonis tūkstančiusžodžių, bet kai kurie bendraamžiai žino dvigubai daugiau, kiti – daugmažiau. Aukšto statuso mokinia pasižymi bendrais, specialiajliais ir netspecifinias gabumais, daugelis jų ne tik geri mokiniai, bet ir puikūsorganizatoriai. M.Barkauskaitė pastebi, kad mokinio statusui yrareikšmingas gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos. Pažangumas.Mokslininkai.J.Kolominskis, N.Berezovinas,M.Barkauskaitė teigia, kad tarp įvairaus statuso mokinių klasėje ir jųpažangumo yra ryšis. Baltarusių mokslininkas daro išvadą, kad pažangumaskaip veiksnys mokinio socialinio statuso yra reikšmingesnis žemesnių irvyresnių klasių mokiniams, negu paaugliams 6 klasėje. Dažniausiaimokiniai, užimantys aukštą padėtį klasėje yra labai gerai ir geraibesimokantys, bet nereiškia,kad tokių nėra atstumtųjų tarpe. Kartaismokiniai pasirenka bendraklasį žemo pažangumo, o atstumia gerai besimokanį,todėl J.Kolominskis daro išvadą, kad tarp mokinių pažangumo ir jų padėtiesklasėje nėra tiesioginio ryšio.Tai patvirtina ir L.Slavina. Šiuo klausimudaug dirbo Estijos mokslininkai, kurie priėjo išvados, kad dažniausiaiatstumti, ignoruojami, nepripažinti yra klasėje antramečiai.M.Barkauskaitė teigia, kad ,,tarp mokinio sociometrinio statuso ir jopažangumo , t.y.gebėjimo mokytis, yra sąveika:1) žemą statusą turintismokinys tampa pasyvus, abėjingas blogiems pažymiams, bodisi viskuo kassusiję su mokykla ir su mokymusi; 2) klasė šalinasi nepažangių moksleivių,todėl šie, užimdami nepalankią padėtį asmeninių santykių sistemoje, sautinkamą padėtį stengiasi įsigyti kituose kolektyvuose, kur patenkinabendravimo poreikius, visai nesidomi klase’’(2001, p47). Intiligencija. Mokinio išprusimas. Kaip atskirus veiksnius lemiančius mokiniostatusą klasėje. išskiria M.Barkauskaitė knygoje ,,Paauglis:sociopedagoginėdinamika’’. Autorė pažymi, kad šie veiksniai būna efektyvūs, jeiguinteligencijos, išprusimo lygis yra gerokai žemesni už bendrą klasėsvidurkį. Šie vaikai atsidūria nepalankioje padėtyje klasės draugųatžvilgiu. Minėti veiksniai yra susiję su šeima, aplinka, įgimtomissavybėmis.
2)Išoriniai veiksniai: Klasės ypatumai. ,,Klasė – tai grupė tarpusavyje sąveikaujančiųmokytojų ir mokinių,kurius jungia bendra veikla.Šios veiklos produktyvumas,tikslų siekimas priklauso nuo efektyvių ir harmoningų santykių klasėje’’(G.Butkienė, A.Kepalaitė, 1996,p.277). Minėtos mokslininkės išskiria 4klasės raidos stadijas: 1. stadija – priėmimas,priklausomybė,narystė, pasitikėjimas; 2. stadija – įtakos formos,užduočių formavimas ir bendravimo palaikymas; 3. stadija – produktyvumas, tikslų siekimas; 4. stadija – normų lankstumas, savęs atnaujinimas.Klasėje mokinys priklauso nuo kitų grupės narių, jų požiūrio, tikslų,siekių, priimtinų vertybių. Labai svarbu kaip, kokiais būdais mokiniaiklasėje sąveikauja,bendrauja, nes nuo to susidaro klasės teigiama arneigiama atmosfera .,,Kuo geresnis psichologinis klimatas kolektyve, tuogeriau vertina kolektyvo nariai vienas kita; kuo geriau žmonės vertinavienas kitą, tuo geriau vertina save, irpriešingai’’(N.Anikejeva,1988,p.19),,Mokinio statusui neabejotinos įtakos turi kiekybinė klasės sudėtis:mažesnių klasių mokiniai artimiau bendrauja, turi galimybę artimiau vienaskitą pažinti, todėl ir atstumtųjų mokinių čia kur kas mažiau nei didėlėseklasėse. Pastarosios paprastai būna susiskaldžiusios į nedideles grupeles,mažai bendraujančias tarpusavyje’’ (M.Barkauskaitė, 2001,p.48). Mokytojas. Mokytojo pozicija klasėje, santykis su kiekvienu mokiniųturi neabejotinos įtakos paauglio socialiniam statusui klasėje.,,Mokytojui tenka daug vaidmenų- mylinčio ir rūpestingo pagalbininko,patarėjo ir retsykiais vadovo; visada – pavyzdžio ir dažnai – žmogaus,padedančio suprasti mokslo ir gyvenimo tiesas, plėsti žinias, kurti irgyventi’’(G.Butkienė,A.Kepalaitė,1996,p.13). Mokinys mokymosi laikotarpiuturi daug mokytojų, kokie jie,kaip jį supranta, padėda, vertina, nemažadalimi priklauso vaiko mokymosi rezultatai, vertybių sistemos formavimas,jo santykiai su bendraamžiais, aplinka .Pasak N.Anikejevos, individoveiklos rezultatus vertina aplinkiniai ir nuo jų vertinimo priklauso savęsvertinimas. Mokinį dažniausia vertina mokytojas ir nuo jo pedagoginio taktopriklauso ir bendraklasių požiūris į jį. J.Kolomonskis teigia, kadypatingai mokiniui žalingos yra mokytojo pastabos; ,, tu tinginys’’, ,,tuvisada visiems trukdai’’, ,,tu tempi visą klasę atgal’’.Mokslininkaspažymi, kad neigiamą įtaką mokinių statusui gali daryti neigiamai mokinįchakterizuojančios pastabos, bet ir nesaikingas gyrimas vieno mokinio , oypač lyginant su kitu: ,, Petriukas štai koks šaunuolis, ne toks kaiptu’’. Dėl netinkamo mokytojo elgesio geras mokinys gali būti klasėsatstumtas ar izoliuotas, taip jis gali įtvirtinti neigiamas asmenybėssavybes, kurios taps atstumimo pagrindu .Taigi nuo mokytojo asmenybėssavybių priklauso mokinių statusas klasėje. Draugai. M.Koskeniemis teigia, kad mokiniui pradėjus draugauti suklasės atstumtais, jo statusas ima blogeti. Nors J. Kolomonskis nurodo,kaipvieną iš žemo statuso mokinio integracijos metodų, tai jo prijungimas (grupinis darbas pamokoje, ilgalaikė užduotis) prie aukšto statuso mokinio.,,Nustatyta, kad žemo statuso mokinio suartėjimas su populiariu, paprastai,pakelia mokinio statusą ”, (N.Berezovinas, J.Kolominskis, 1975, p.119). Remiantis šių mokslininkų teiginiais, galime daryti išvadą, kad jųpožiūris prieštaringas, bet draugų poveikis mokinio statusui yrareikšmingas. Šeima. ,,Šeima – svarbiausias veiksnys, nulemiantis vaiko asmenybėstapsmą. Šeimos ryšiai, tėvų santykiai su vaiku pastarajam yra pirmasis irįtaigiausias bendravimo modelis’’(G.Navaitis,2001,p.17).Šeima suformuojasvarbiausius vaiko interesus, dvasines vertybes,elgesio normas,poreikius,polinkius, kurie yra priimami, vertinami klasės mokinių arba atstumiami,ignoruojami. Tėvų elgesys ir požiūris į vaikus lemia, kaip lengvai paauglysišsiugdys įvairius įgūdžius, įgis savarankiškumo, pasitikėjimo jėgomis,suformuos teigiamą savęs vertinimą. Tėvų grubumas, nesupratingumas, pareigųnevykdymas (daugėja probleminių asocialių šeimų, 1998m jų užregistruotavirš 15 tūkstančių, o jose gyveno 34tūkstančiai vaikų) apsunkina paaugliųgyvenimą. Paaugliai, su kuriais žiauriai elgiamasi, mažiau pasitikižmonėmis,sunkiau užmezga ir palaiko su jais stabilesnius emociniusryšius.Taigi šeima yra vienas iš reikšmingiausiu socialinio statusoveiksnių. Bendravimo patirtis. Mokinių statusui didelę įtaką turi bendravimopatirtis; bendravimo įpročiai, įgūdžiai, etikos normos, individo emocinėbūklė. ,,Bendravimo patirtis- tai sistema nerašytų taisyklių, suprantamų irpriimtinų kiekvienam individui’’(M.Barkauskaitė,2001,p49). Individasturintis didesnę bendravimo patirtį lengviau užmezga kontaktus, randaįdomių būdų ir formų bendravimui palaikyti. Mokiniai turintys didesnębendravimo patirtį, greičiau suvokia klasės bendruomenės tikslus, normas,geriau jaučia socialinį klasės klimatą. M.Barkauskaitė savo darbuose ypačteigiamai vertino bendravimo patirtį tų sričių, kurios tam tikru laiku, tamtikroje situacijoje tampa aktualios, reikšmingos visai klasei, kiekvienamjos individui. Kiekvieno mokinio statusas priklauso ne nuo vieno, o nuo daugelioveiksnių, iš kurių pagrindinį vaidmenį atlieka asmenybės savybės irklasės, kurioje ji mokosi, ypatumai,taip pat mokytojas, šeima, bendravimo
patirtis. Veiksniai, kurie vienaip ar kitaip lemia mokinio statusąklasėje pateikti 1 paveiksle. Norint pedagogui išvengti sunkumų ugdant paauglius, reikia mokiniamspadėti užimti gerą, jiems tinkamą socialinį statusą klasėje, o tai padarytigalima tik išsiaiškinus mokinio nepatenkinamą statusą lemiančiusveiksnius.[pic]
1pav. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai
1.3. Žemo statuso mokinių charakteristika
-O kur žmonės? – pasiteiravo pagaliau mažasis princas.-Šioje dykumoje jautiesitruputį vienišas… -Tarp žmonių irgi jautiesi vienišas, – tarė gyvatė.
A.deSent – Egziuperi
Kadangi mokinio statusą klasėje nustato kiti , o ne jis patspasirenka , vadinasi nuosekliai mastant, kiekvienas mokinys negali būtipatenkintas savo statusu.Kiekvienoje klasėje yra žemo statuso mokinių , taiizoliuotieji ,atstumtieji ar abipusio pasirinkimo mokiniai. Kadangipaauglio svarbiausias poreikis yra bendrauti ir būti pripažintam , šiemokiniai klasėje bendravimo poreikių nepatenkina. Jie yra psichologiškaiizoliuoti nuo klasės mokinių. Ši izoliacija kelia neigiamus emociniusišgyvenimus, jie priima izoliuoto, atstumto vaidmenį ir dažnai sunegatyvaus elgesio nuostata. Tai tokį paauglį skatina nederamai elgtis ,sudaro pagrindą formuotis neigiamoms asmenybės savybėms. ,,Bendraamžių atstumti, izoliuoti, klasės draugų ir mokytojų nemėgstamipaaugliai negatyvius vertinimus pradeda ignoruoti, elgiasi šiurkščiai,provokuojančiai, nevengia grasinimų,fizinės jėgos ir net smurto.Tokselgesys tik dar labiau juos izoliuoja, sudarydamas sąlygas tolesniainegatyviai raiškai.Šiurkštus,provokuojantis elgesys tampa atstumtojopaauglio elgesio norma, antra vertus – tai tarsi savotiška gynyba,jo vertėsįrodymas:,, nenori bendrauti, bet bijo manęs’’. Tik nuolat provokuodamaskonfliktus paauglys dar gali pakęsti klasę’’(M.Barkauskaitė.2001,p.27)/ Visu pirma, žemo statuso mokiniai yra dažnai žemai vertinamipedagogų, .neigiamai juos vertina klasės mokiniai. Natūralu,kad žemostatuso mokiniai nemėgsta aukštesnio statuso mokinių, todėl dažnai su jaiskonfliktuoja, kyla nesutarimų tarp žemo statuso mokinių ir pedagogų. Norsšie mokiniai nori bendrauti su klasės mokiniais ,tačiau jie ima ieškotidraugų už klasės ribų. Žemo statuso mokiniai ima nelankyti pamokų ,tikėdamiesi , kad jų pasiges klasės mokiniai ,o vėliau praleidžia visdaugiau pamokų kol pagaliau liaujasi lankę mokyklą . Jie dažnaibendravimo poreikį siekia patenkinti neformaliose grupėse tokių patatstumtų ar izoliuotų bendraamžių tarpe.Susidariusios žemo statusopaauglių grupės savo neigiamas emocijas, jau turimą antivisuomeniškąpatirtį išlieja įvairia negatyvia veikla,kuri sunkiai būna prognozuojama. ,,M.Alemaskino tyrimų duomenimis 90 – 92 % paauglių – teisėtvarkospažeidėjų ,esančių nepilnamečių reikalų inspekcijos įskaitose, yra mokiniaįkurie klasės kolektyve ,,atstumti’’ nepripažinti, kurie neturi glaudžiųemocinių kontaktų su klasės draugais…,kad tik 6 iš 50-ties įskaitojeesančių paauglių patenkinti savo statusu klasės kolektyve, visi kitisiekia jį pagerinti’’(M.Barkauskaitė ,1979 p.12). Savo žemą statusą klasėje mokiniai aiškina ,,gerų draugų ‘’nebuvimu arba nenoru bendrauti su klasės mokiniais .Tačiau tikrospriežastys yra kitos: -asmenybės savybės (piktumas, nesąžiningumas, melavimas,grubumas, egoizmas), -pažangumas (dažnai žemas, nes į jų tarpą patenka antramečiai), -neteisingas mokytojo požiūris, -išprusimas (žemas intelektas susijęs su ribotais gabumais, šeima, aplinka), -išvaizda (fizinis išskirtinumas, netvarkingumas), -bendravimo patirties neturėjimas (nemokėjimas bendrauti,perteikti turimas vertybes bei perimti kitų). Neigiamos asmenybės savybės. ,,Bendraamžių grupės atmetimas sietinas supaauglio konfliktiškumu, agresyvumu, itin aktyviu elgesiu ar kitomisnebrandaus bendravimo formomis. Toks paauglys dažnai turi daug kognityvaussugebėjimo trūkumų’’(R.Pilkauskaitė,1999,p39). Šie mokiniai, kaip nurodoJ.Kolominskis pasižymi ,,grubumu, nesivaldymu, gobšumu, uždarumu’’. Nėravienareikšmio atsakymo į klausimą, kas lemia paauglio neigiamų asmenybėssavybių formavimą: auklėjimo stilius, elgesio normos šeimoje, nervųsistemos ypatumai ar bloga socialinė adaptacija. Norint šalinti neigiamasasmenybės savybes, reikia išsiaiškinti tokio elgesio motyvus, oprasiskverbti į motyvacinę sferą yra sunku. Šie mokiniai dažnai linkęnuslėpti tikruosius elgesio motyvus, nors dažnai ir patys nežino kodėlvienaip ar kitaip pasielgė. Baltarusių mokslininkas pastebi, kad mokiniai,kurių statusas klasėje yra aukštas, pasižymi daugeliu teigiamų asmenybėssavybių, o žemo statuso mokiniams pakanka turėti vieną ar dvi neigiamasasmenybės savybes.Šioje situacijoje galioja posakis, kad vienas šaukštasdeguto visą statinę medaus sugadina.
Kitą vertus, ,,paaugliai negatyviai elgiasi stengdamiesi užimti tamtikrą statusą kolektyve, patenkinti bendravimo poreikį, pelnyti bendraamžiųpripažinimą, kitaip tariant, susikurti emocinį komfortą’’(M.Barkauskaitė,2001, p.27). Norint padėti žemo statuso paaugliui, ,,reikia siekti, kadkonfliktuojantis mokinys pats keistų savo elgesį, užuot laukęs arreikalavęs to iš aplinkinių. Nederėtų vadovautis išankstiniu to mokinioįvaizdžiu. Į mokinį reikėtų žiūrėti kaip į ,,švarią lentą’’.Būtinaišaiškinti vaikui, kad jo konstruktyvus elgesys padėtį galipakeisti’’(R.Pilkauskaitė, 1999, p.56). Žemas pažangumas. Svarbiausia mokinio veiklos sritis – mokymasis.Mokymasis ne tik vysto intelektą, bet ir formuoja asmenybes savybes:valią, pareigingumą, darbštumą. .Mokytis neimanoma be valios pastangų, bejausmų ar emocijų. Žemo statuso mokiniai mokymąsi laiko jų asmeniniudalyku. Net jeigu jiems nesisekant, mokiniai pyksta už kitų pastangasjiems padėti, todėl kyla konfliktų. Mokymosi nesėkmės yra pagrindinisnepasitenkinimo savimi, mokytojais, draugais šaltinis.Tačiau neigiamosasmenybės savybės ne visad tiesiogiai susijusios su negatyviu požiūriu įmokymąsi, žemu pažangumu. ,,Daugelio mokslininkų tyrimai rodo, kad mokinio pažangumastiesiogiai siejasi su jo statusu klasės kolektyve’’( M.Barkauskaitė,1979,p.79). Todėl norint gerinti mokinių statusą reikia gerinti mokinių žiniųlygį. Žemas išprusimas ir inteligencija. Šios priežastys yra tarpusavyjeglaudžiai susijusios. Pauglio inteligencija priklauso nuo to, kokioješeimoje auga, kokios jos nuostatos ir vertybes, kokia supa jį aplinka.Mokiniai nepatenkinamo statuso dažnai yra žemo inteligencijos laipsnio,dažniausiai tai – vaikai, augantys probleminėse, asocialiose šeimose,kurių skaičius pastaraisiais metais išaugo. Išprusimas priklauso nuodaugelio veiksnių – gabumų, pažangumo, asmenybės savybių. Aptarus žemostatuso mokinių pažangumą ir asmenybės savybes, galime daryti išvadą, kadšie paaugliai nepasižymi išprusimu,intelektu. Dar reikia pastebėti, kad gandidelis procentas specialiųjų poreikių mokinių priklauso žemo statusomokinių grupei, kurie turi įvairių sutrikimų, taip pat ir protinioišsivystimo.Tai neabejotinai turi įtakos šių mokinių išprusimo lygiui Neteisingas mokytojo požiūris į mokinį. Kaip aplinkiniai vertinažmogų, taip jis pats vertina save. Paauglys, pereinamajam iš vaiko įsaugusį laikotarpyje, ypač jautriai reaguoja į bendraamžių, bei suaugusiųjųpastabas, komentarus. Mokytojas, vertindamas paauglio veiklos rezultatus,atsakymus, poelgius, laikyseną, santykius su mažesniais ar bendraamžiais,turėtų būti taktiškas, apgalvoti kiekvieną žodį. ,,Labai svarbus bendrasvertinimo kryptingumas, palankumas. Emociškai įtemptoje aplinkoje vaikosprendžiamas uždavinys psichologiškai labai skiriasi nuo sprendžiamonormalioje aplinkoje’’ (N.Anikejeva, 1988,p.20). Mokinio veiklos vertinimas,,Kodėl taip lėtai?’’, ,,Blogai’’ , ,,.Nespėsi ‘’, ,,Lėtai’’, ,,Žiūrėk ,kądarai..?’’sukelia mokiniui prislėgtą būseną ir pakanka vaikui kelis kartus patirti panašią būklę, kad sudarytų pastovų negatyų požiūrį į tokiąveiklą.Pedagogas turėtų būtinai skirti veiklos ir asmenybės vertinimą.N.Anikejavos nuomone, žmogus yra jautresnis jo asmenybės negu jo veiklosvertinimui, todėl neleistina atskirų veiklos rezultatų vertinimąsutapatinti su asmenybes vertinimu.Žemo statuso mokiniai, remiantisM.Barkauskaitės, J.Kolominskio tyrimais, patiria mokytojų neigiamąvertinimą, todėl pedagogas tarsi pats prisideda prie klasės mokiniųneigiamos nuomonės apie šiuos paauglius formavimo, taip pat stimuliuojajuose nepasitikejimo savimi jausmą, žemą savęs vertinimą. ,,Žmogaus savęs vertinimą rodo ne tai, ką jis sako viešai ir ne tai, kąjis nuoširdžiai apie save galvoja, o tai, jis taip kaip jis nuolatelgiasi. Jeigu žmogus ypač jautrus nedėmesingumui, jeigu jis žūtbūtinaivengia situacijų, kuriose gali atsiskleisti jo silpnybės, jeigu jis taipįsisvajoja, kad krinta jo darbingumas, – yra pagrindo manyti, jog jisnepasitiki savimi’’(N.Anikejava,1988, p.18). Nepakankama bendravimo patirtis. Asmeninių santykių susiklostymuididelę reikšmę turi bendravimo patirtis, o žemo statuso mokiniai dažnainemoka bendrauti su bendraamžiais. Nepatenkinamo statuso paaugliai nemokabendradarbiauti, elgtis draugiškai, taikiai spręsti problemas, ne visadapakankamai suvokia bendraamžių reakcijas. Kontraversiški paaugliai turiteigiamų ir neigiamų socialinio bendravimo įgūdžių, tačiau ne visadavienodai sėkmingai juos taiko bendraudami. Išvaizda. Paaugliai didelį demesį skiria išvaizdai. Išvaizda ypačsvarbi 14-15m. mergaitėms. Jos ima puoštis, koketuoti. Šiuo metu mergaitės,tampa labai jautrios nepedagoginėms, žeminančio poveikio priemonėms. Labaisvarbu, kad pedagoginės poveikio priemonės būtų patrauklios klasėsmokiniams. Stipriai veikia paauglių elgseną ir fiziologinis organizmopertsitvarkymas. Jie sielojasi dėl išorinio nedarnumo, kuris yraneišvengiamas. ,,Vaikinai, kurių akseleracija prasideda anksti, tampapranašesni už savo bendraamžius.Suaugusieji į juos žiūri kaip įnepriklausomus, pasitikinčius savimi ir fiziškai patrauklesnius.Na,opaaugliai, kurie sparčiai augti pradeda vėlai,dažnai vertinami kaipnemėgstami, nerimastingi ir siekiantys dėmesio. Panašūs tyrimai, atlikti sumerginomis, rodo priešingus rezultatus. Anksti pradėjusios bręst merginosneturėjo jokių socialinių pranašumų.Jų populiarumas tarp bendraamžių buvomažesnis už vidutinį, jos atrodė nepasitikinčios savimi, nebuvo klasėslyderės. Lėtai pradedančios augti ir bręsti merginos buvo laikomosgražiomis ir socialiomis’’(R.Pilkauskaitė,1999,p.36). Remiantis M.Barkauskaitės tyrimais paaiškėja, kad klasėse daugiausianeprisitaiko berniukai (90,2%), o mergaičių tik 9,8%visų tyrųjų kuriųstatusas klasėje žemas. Daugiau žemo statuso mokinių 5-7klasėje, negu 8klasėje. Mokslininkai išskiria žemo statuso požymį – tai dažniausiaivyresni už savo klasės kolektyvo narius paaugliai. Žemo statuso paugliai bendravimo poreikius menkai patenkina kituoseformaliose mokyklos kolektyvuose(būreliuose, klubuose), nes mažai tenlankosi. ,,Pedagoginiu požiūriu nerimą kelia tai, kad žemo statuso paaugliai,negalėdami patenkinti bendravimo poreikio klasėje, pripažinimo ieško užklasės ribų, stengdamiesi išvengti mokytojų įtakos. Nutrukus emociniamsryšiams, tokie paaugliai nutolsta nuo mokyklinių problemų, klasėsgyvenimo, antrą vertus, psichologiškai jie tampa lengvai pažeidžiami.Svarbiausia, kad atsiradusią pripažinimo, bendravimo tuštumą gali lengvaiužpildyti kiekvienas paauglys: užtenka jam parodyti bent menkiausią dėmesį,be to, ir pats paauglys intensyviai siekia tą tuštumąužpildyti’’(M.Barkauskaitė.2001,p.54) Pedagogui svarbu išlaikyti žemo statuso mokinį klasėje, kad galėtųjį veikti – pedagogizuoti, nes išėjęs į gatvę paauglys semiasi neigiamospatirties, netenka galimybės tobulėti,įgyti nors minimumą žinių , formuotiteigiamus įgūdžius.
1.4. Bendraamžių įtaka paauglių asmenybės formavimuisi
Būti žmogumi – tai kaip tik ir reiškia būtiatsakingam.
A.de Sent-Egziuperi
Individo galutinis tikslas, kurio jis siekia – tapti pačiu savimi:kiekvienas žmogus galų gale klausia, – kas aš esu?, kaip galiu taptisavimi? Remiantis C.Rogerso mintimis, tapatumo jausmas leidžia mums pamatytisave tokius, kokie mes esame: kuo mes buvome,kas mes esame šiandien ir kuobūsime rytoj. Ypač aktuali tapatumo paieška paauglystėje siekiančiamidentifikuoti savo vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje. ,,Sėkmingai asmeninistapatumas pasiekiamas tada kai tampama visiškai funkcionuojančiaasmenybe’’(R.Žukauskienė , 1996 p.313). C.Rogerso nuomone,ar tampama visiškai funkcionuojančia asmenybedalinai priklauso nuo pasirengimo būti atviriems patirčiai. Pauglystė –tai laikas tokiam atvirumui pasiekti . Paauglys linkęs eksperimentuotinaujomis idėjomis siekia pažinti skirtingus gyvenimo aspektus. ,,Žmogų augti skatina ir tam sąlygas sudaro besąlygiškos pagarbosnuostata,t.y. vertinantis, ne smerkiantis ar teisiantis, bet priimantispožiūris į jo jausmus, poreikius, norus, jo pasirinktas vertybes, tokiojeaplinkoje žmogus vis labiau tampa pats savimi: jis ,,nusimeta’’ kaukes,atsisako,,fasadinio’’elgesio, jam primestų nuomonių bei įsitikinimų, einatikrosios savasties link’’(V.Lepeškienė,1996,p.14). Mokytojas turi padėtipaaugliui tapsmo procese ir į jį žiūrėti, kaip į unikalų, nepakartojamą,todėl besąlygiškai vertingą. .Nieko negali būti blogiau, kaip bausti žmogųnorint jį ko nors išmokyti. Tik pozityvi pažiūra visada suteikia jėgų
veiklai. V. Satir nuomone,visų tarpusavio nesusipratimų, nesugebėjimomokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis –nelygiateisiškas bendravimas. Paauglys pereina prie asmeninės ,individualios pažiūrų sistemos,kuripanaudojama jo gyvenimiškai patirčiai interpretuoti.Šiuo požiūriu yra įdomiAdlerio ,,gyvenimo stiliaus teorija’’, kurioje iškeliamos individualiosžmogaus galimybės, individualios pažiūros. ,,Prasmingas savęs atradimaspriklauso nuo didėjančio protinio brendimo laipsnio, savo galių beitalentų tobulėjimo ir pasaulėžiūros plėtotės. ’’(G.Butkienė, A.Kepalaitė,1996,p.64). Tačiau ne visų paauglių vertybių sistema būna unikali. Nemaža jų dalistiesiog mechaniškai kartoja savo tėvų pažiūras, vertybes, įsitikinimuspaprastai yra gynybiški, tie kuriems nepavyksta pasiekti asmeninės idealųsistemos paprastai saugo save nuo naujos gyvenimiškos patirties, tolesniotobulejimo ,negali pasinaudoti savo patirtimi ir įvertinti savo galimybių.Šie paaugliai iškreipia realybę, kuria steriotipus, ribotus problemųsprendimo būdus. Pauglio tapatumo raidoje reikia atsižvelgti į daugelio procesųraidos sąveiką: fizinį brandumą, socialinį patyrimą, kognityvinę raidą. Remiantis Eriksono teorija, paauglystė – tai tapatumo arbavaidmenų sumaišties periodas. Eriksonas lemiamais raidos proceso veiksniaislaikė ne tik paties individo brendimą ir vidinį dinamizmą, bet tokią patreikšmę skyrė socialinės aplinkos sąlygoms. Psichoanalitikas paauglystęvertina kaip svarbiausia formuojantis tapatumui. ,,Tik paaugliui suteikiamatiek daug laiko tyrinėti, įsivaizduoti ir eksperimentuoti su savo tapatumu.Jis, norėdamas išspręsti kylančias problemas, turi nemažai laiko svarstyti,mąstyti….’’ (R.Žukauskienė,1996 p.316) Tačiau ne visi paaugliai pasinaudoja jiems skirtu laiku. Jiepriiima sprendimus skubotai, perdaug anksti pereina į suaugusių visuomenęvisai tam nepasiruošę. Tokie paaugliai neišmėgina savo unikalaus asmeniniotapatumo ir priima jam priskiriamus vaidmenis ,tėvų vertybes.. Kai kurie paaugliai patiria tapatumo difuziją, prisiėmę kelisskirtingus tikslus ar vertybes ( tėvų, bendraamžių ar platesnėsvisuomenės) nesistengia surasti savo tapatumo ir tada sunku vykdytiįprastinius šiam amžiui keliamus reikalavimus( atlikti mokyklinesužduotis,susirasti draugų,mąstyti apie ateitį). Paauglys, kuriam nesisekaišspręsti tapatumo krizės, būna visiškai pasimetęs ,nesupranta, kas jis,kuo nori būti, koks jis kitų žmonių akyse. Galimas trečias paauglio tapatumo variantas. Tai neigiamasidentiškumo krizės sprendimo būdas, kai paauglys renkasi negatyvųtapatumą.Jis negali atlikti vaidmenų, kurių iš jo tikisi tėvai, visuomenė,jis elgiasi priešingai, negu iš jo reikalaujama. Paauglys, pereidamas nuo sąjungos su šeima prie stipresnių ryšių subendraamžiais, įgyja daugiau nepriklausomybės, paauglys nori vis daugiaupriimti bendraamžių vertybių, siekia kažką drauge veikti.Bendraamžiai labaipaveikia paauglio socialinį gyvenimą , todėl kai kurie autoriai kalba apiepaaugliams būdinga atskirą visuomenę. Mead teigia,kad spartūs socialiniaipokyčiai sukelia atotrūkį tarp kartų ir todėl didėja bendraamžių grupėsįtaka paauglio socializacijai. Paauglių grupių fenomenas daugelyje visuomenių yra universalus. Josegzistuoja Vakarų ir Rytų šalyse. Nustatyta, kad labai svarbūs paaugliosantykiai šeimoje, nes kuo jie blogesni tuo paauglį labiau veikiabendraamžiai. Colemanas paauglių draugystės raidą suskirsto į 3 etapus: 1) 10 – 11m. vaikai pradeda draugauti žaisdami (draugas tas su kuriuo patinka žaisti).Jų draugystė nenutrunka net perėjus į kitą mokyklą. 2) 14 – 15 m. paauglių draugystę sieja abipusis pasitikėjimas .Pagrindinė tikro draugo savybė šiuo laikotarpiu – nuoširdumas,jautrumas, pasitikėjimas, o nepriimtinos – atstūmimas, išdavystė ir kt. 3) 18 – mečių draugystę sieja bendri interesai ir bendras veiklos suvokimas, padidėja pakantumas individualiems skirtumams ir mažeja baimė būti draugų užmirštam. Mokykliniais metais grupės skiriasi pagal priklausomybę lyčiai,berniukai draugauja didelėse grupėse, o mergaitės buriasi į mažas grupelesar poras. Mergaičių draugystei būdingesnės emocijos : įtampa, pavydas,konfliktai, atstumimas. Jos išgyvena pavydo jausmą ir baimę būtiatstumtoms, todėl, anot Colemano, jų socializacijai svarbus artimumo irpriklausomybės siekimas. Berniukų draugiški santykiai orientuoti į bendrąveiklą , o mergaičių į socialinį pasitenkinimą , abipusį artumą. Paauglių draugystė tampa vis artimesnė. Mergaitės labiau neguberniukai linkusios kurti mažas, išskirtines ir labiau integruotas grupes.Jos, pasirinkdamos drauges, daugiau dėmesio skiria socialinei patirčiai, oberniukai gali nekreipti dėmesio į socialinius skirtumus. Jie atsižvelgiaį sportinius sugebėjimus, ypatingus socialinius įgūdžius. 14 – 16m. mergaičių draugystė yra stipresnė, abipusiškesnė neiberniukų. Jos stengiasi išlaikyti paslaptį, būti viena į kitą panašioskeičiasi drabužiais. Mergaičių draugystė už berniukų yra brandesnė,tobulesnė, jos sugeba apie tai kalbėti, analizuoti. Berniukų draugystė netokia stipri, bet ji stabilesnė, patvaresnė, trunka ilgiau. Paauglių grupes galima skirstyti į artimų draugų grupę (2 – 9žmonės) ir platesnę grupę, kurią sudaro geri pažįstami (15 – 30).Platesnėje grupėje pradeda bendrauti priešingų lyčių paaugliai. Pauglių tapsmui bendravimas bendraamžių grupėje yra labai svarbusįgyjant socialinę patirtį, laisvėjant nuo šeimos, formuojant individualiąpažiūrų sistemą.Paauglys kuris yra nepriimtas į grupę – izoliuotas aratstumtas , patiria neigimas emocijas, žemą savęs vertinimą ir t.t.Todėlnepaprastai svarbu išryškinti teigiamas jo savybes, ugdyti pasitikejimąsavimi, ruošti integracijai į bendraamžių tarpą.2. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ ADAPTACIJOS GALIMYBĖS
Laimės paslaptis slypi sugebėjime išsiveržti iš savojo ,,aš’’ rato.
Hegelis
Mokiniai poreikį bendrauti dažniausia patenkina keliose grupėse –klasės kolektyve, būrelyje, draugų grupėje. Paaugliams bendravimas irpripažinimas yra labai svarbūs.Geri emociniai santykiai klasėje, patenkinusbendravimo poreikį, sudaro sąlygas formuotis teigiamoms asmenybės savybėms.Žemas paauglio statusas sukelia klasėje rimtas konfliktines situacijas,kurios keičia draugų, mokytojų požiūrį į paauglį .Žemo statuso paaugliosutrinka emocinė savijauta, jis nepasitiki savimi, draugais, mokytojais,formuojasi neigiami įgūdžiai, įpročiai, kurie vėliau tampa asmenssavybėmis. Susitaikius su mintimi, kad esi ,,blogas’’, ,,neįdomus’’,,,nemylimas’’, susidaro nepalanki vidinė pozicija , o vėliau ir negatyvuselgesys su aplinkiniais, ieškojimas draugų už klasės kolektyvo ribų,dažniausia gatvėje. Tenkinant žemo statuso mokinių bendravimo poreikįklasėje,galėtume paauglio asmenybės formavimą pakreipti pageidaujamalinkme.Mokykla, klasės vadovas, klasė turi sudaryti sąlygas formuotikryptingus mokinių tarpusavio santykius. Pirmiausia turėtume žemo statuso asmenybę visapusiškai pažinti, kadgalėtume ją ugdyti, formuoti, integruoti, padėti jai adaptuotis. Paaugliopažinimu siekiama nustatyti kokie žemo socialinio statuso paaugliųauklėjimo proceso struktūriniai elementai, į ką atsižvelgti, rengiantpedagoginio poveikio priemones, ir kokias pedagoginio poveikio priemonesnaudoti, gerinant paauglio statusą klasės kolektyve. Gerinant žemo socialinį paauglių statusą reikia laikytis šiųprincipų: -nuolat stebėti auklėtinius, aiškintis poelgių motyvus, -žinoti, kad nepatraukli veikla neformuoja mokinių tųasmenybės savybių, kurių siekia auklėtojas, -žinoti,kad veikla atitinkanti individointeresus,motyvus,poreikius jį noriai įtraukia į siūlomą veiklą ir siekiageresnių rezultatų. Gerai pažinus žemo statuso mokinį,išsiaiškinus individualiassavybes,interesus,galima nustatyti veiksnius lemiančius jo tokį statusąklasėje.Reikia turėti omenyje, kad mokinio statusą lemia ne vienasveiksnys, bet jų grupė, tai yra ne tik individualios savybės, poreikiai,požiūriai, bet klasės ypatumai, mokytojų požiūris į juos formalūs irneformalūs kolektyvai, kuriems priklauso mokinys. Kadangi mokinio žemą socialinį statusą lemia veiksnių grupė,taisiekiant jo statusą klasėje pagerinti, reikia taikyti kompleksą pedagoginių priemonių: individualų darbą su mokiniu, darbą su klasės kolektyvu.,,Nustatyta, kad 70% mokinių labai sielojasi, kad jų elgesį pasmerkiaklasės kolektyvas, tik 20% paauglių – kai pasmerkiamokytojas’’(M.Barkauskaitė , 1979 p.72). Todėl labai svarbu keistikolektyvo nuomonę. Paauglys be klasės priklauso ir kitiems formaliems ir neformaliemskolektyvams: šeimai, būreliams klubams, stichinėms grupėms. Taigi reikiataip dirbti su šiais kolektyvais, kad jie padėtų arba bent netrukdytųugdyti žemesnio statuso paauglį. J.Kolominskis pažymi, kad dažnai mokinio izoliacija ar atstumimasbūna įtvirtintas neapgalvoto pedagogo elgesio.Tai klasės mokiniųsuskirstymas į ,,silpnus ‘’ ir ,,stiprius’’, ,,aktyvius’’ir,,pasyvius’’.Pedagogas tarsi įtvirtina nelygią jų padėtį klasėje,vieniems iššaukia pasitenkinimą, o kitiems – atstūmimą. Todėl integruojantir adaptuojant žemo statuso paauglius į klasės bendruomenę būtina,palaikyti ryšius su klasėje dėstančiais mokytojais, kad jieįvertintų,pastebėtų šių mokinių pastangas. J.Kolominskis pabrėžia,kad pedagogas turi: 6. atsisakyti savo veikloje lyginti vieno mokinio gabumus su kitu; 7. nebarti, nemoralizuoti ar reikšti nepasitenkinimą prie visos klasės; 8. pastebėti nors ir menką ,,silpnųjų ‘’pažangą, bet nepabrėžti kaip kažką neįtikėtino; 9. kreiptis į visus mokinius vardais ir kad jie taip kreiptųsi vienas į kitą; 10. pabrėžti, kad santykiai klasėje remiasi ne tik pažangumu, bet ir gerais darbais, geranoriškumu vienas kito atžvilgiu; 11. pastoviai pabrėžti, kad gabumas mokslui – tik viena iš daugelio asmenybės gerų savybių; 12. dažnai kalbėtis su uždarais, ,,neįdomiais’’ mokiniais, nes mokiniai linkę mėgdžioti mokytojo elgesį ir jeigu tas mokinys įdomus mokytojui, vadinasi įdomus mokiniams; 13. atsargiai elgtis su moterišku išdidumu ir vyriška savigarba; 14. tai, kas vyksta klasėje su mokiniais būtina priimti rimtai; 15. būti dėmesingam išoriniam mokinių asmenybės pasireiškimui; 16. analizuoti mokinių poelgių motyvus; 17. analizuoti tėvų ir vaikų savybes; 18. tyrinėti vaikų interesus ir išsiaiškinti, kuo vienas kitam gali būti įdomūs; 19. mokyti mokinius analizuoti save, 20. įtraukti vaiką į jam įdomią veiklą, 21. padėti įveikti neigiamas asmenybės savybes(greitą užsiplieskimą, puolimą muštis, greitą įsižeidimą, kurios tampa pagrindinėmis psichologinės izoliacijos priežastimis)J.Kolominskis iškelia mintį,kad gerinant paauglio statusą mokinių tarpemokytojo sėkmę lemia 22. artimiausų pedagoginių tikslų sudarymas darbe su kiekvienu mokiniu, 23. sukūrimas geranoriškos atmosferos, teisingo draugiškumo suvokimas,
24. teigiamų faktorių įvedimas į vaiko gyvenimą, kurie praplečia vertybių skalę, 25. ne tik išorinių sąlygų ,kuriose gyvena mokinys įvertinimas,bet ir šeimos narių įtakos moksleiviui nustatymas, 26. panaudoti informaciją apie klasės struktūrą, grupes, 27. organizuoti bendrą veiklą, stiprinančią vaikų kontaktus, 28. taktiškai organizuoti pagalbą mokiniui, nurodant mokamąsias ir visuomenines užduotis, 29. teisingi,lygūs santykiai su visais klasės mokiniais nepriklausomai nuo jų padėties, 30. vertinti ne tik mokomojoje, bet ir auklėjamojoje veikloje (draugiškumą, geranoriškumą ir t.t.) 31. organizuoti kolektyninius žaidimu, kurie telkia kolektyvą. . Žemo statuso mokinio integracijai į klasės koletyvą svarbiąreikšmę turi jo teigiamų asmenybės savybių atradimas bei atskleidimasklasės mokiniams.Svarbu šiuos mokinius įtraukti į aktyvų mokomąjį procesąpamokoje, padaugėja socialinių kontaktų ir padidėja klasės draugų galimybėvertinti.Todėl pamokoje, pastaruoju metu, ypatingas dėmesys skiriamasmokymo bendradarbiaujant metodui. Pedagogas gali taip projektuoti veiklą,priskirdamas pamokoje aukšto statuso mokinį prie žemo statuso mokinio. Jųbendravimas pamokoje pakelia žemo statuso mokinio padėtį klasės draugųakyse. Formuojant humanistinius mokinių santykius, svarbi yra bendraveikla, bendras tikslas.Tai gali būti bendra altruistinė veikla, prižiūrintvienišus senelius, neįgaliuosius, kur gerasias savybes gali pademonstruotižemo statuso mokiniai. Pasirodo, kaip teigia J.Kolominskis, gerinant mokinio statusąklasėje galima panaudoti sociometrinio tyrimo rezultatus.Tai diskutuotinasklausimas, tačiau kai kurie pedagogai individualaus pokalbio su klasėsmokiniais metu pasako jų statusą klasėje.Vieni mokiniai savo padėtimi būnapatenkinti, kiti – ne, treti – apsimeta patenkintais.Tačiau būtina kartuišanalizuoti negatyvias asmenybės savybes, jei jos lemią žemą mokiniostatusą klasėje.Eksperimentai rodo, kad šie mokiniai stengiasi pasikeisti įgerą pusę, kad klasėje turėtų draugų, o tuo pat metu pagerėtų jų statusas. Žinoma, sėkmė priklauso nuo konkrečios situacijos, asmenybėssavybių, klasės mokinių santykių, auklėtojo santykių su klase. Auklėjimenėra smulkmenų, todėl būtina atsižvelgti į įvairius faktorius, kurie padeda žemo statuso mokiniams integruotis ir adaptuotis į klasėsbendruomenę.Korekcinės programos sėkme priklauso ne tik nuo programossudarymo, bet ir nuo to, kaip mokytojai ją vykdys.
3.PAAUGLIŲ STATUSO TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS, EIGA IR REZULTATŲ ANALIZĖ
Žmogaus reikšmingumas ne ,tai ką jis pasiekia , veikiautai, į ką jis veržiasi.
K.Džibranas
3.1 Tyrimų organizavimas ir metodika
C.M.Charles žodį tyrimas apibrėžia kaip atidus, sistemingas,kantrus nagrinėjimas, kurio tikslas atskleisti ar nustatyti faktus beisąsajas.Tyrimas tai ne skubotas procesas kai informacijos galima surastižinynuose,o atidus, sistemingas ir kantrus.Mokslinis tyrimas – tai ypatingastrategija naudojama norint atsakyti į klausimus ir išspręstiproblemas,atskleisti faktus ir jų tarpusavio sąsajas.Pedagoginis tyrimasatliekamas kai atsiranda rūpestis, problema ir nerandama išeities, tadatenka suformuluoti svarbiausią tyrimo klausimą ,iškelti hipotezę. Siekiant atsakyti į užsibrėžtus darbo tikslus, išsspresti iškeltusuždavinius buvo naudojami šie tyrimo metodai: -sociometrinis testas, -stebėjimas, -pokalbis, -anketa mokiniams ir klasės vadovams, -statistinė duomenų analizė. Naudoti įvairūs tyrimo metodai, kadbūtų galima geriau išsiaiškintimokinių socialinį statusą klasės bendruomenėje ir įvairiapusiškiau ištirtijį lemiančius veiksnius, žemo statuso padarinius. .Sociometrinis testas naudotas nustaryti mokinių socialinį statusąklasės bendruomenėje.Šį tyrimo metodą 1934m. pasiūlė Dž.Morenas.Sociometrinis testas yra vertingas, nes jis aiškina tarpasmeniniussantykius, kurie niekur neužregistruoti, niekieno nereikalaujami vykdyti, oatsiranda emocinių kontaktų metu.Šis tyrimo metodas geras tuo, kadnereikia asmeniui pateikti tiesioginių klausimų apie jo santykius sukitais, bet siūloma pasirinkti tam tikrą asmenį bendrai veiklai.Pasirinkimo kriterijai skiriasi vienas nuo kito veiksmo trukme, veikloskryptimi, darbo apimtimi. Konkrečiu atveju buvo mokiniams pateiktos tryssituacijos: 1)Į mokyklą atvežė dekoratyvinių augalų kiemo apželdinimui.Tavoklasė pasisiūlė padėti susodinti augalus.Klasės vadovė liepė susiskirstytiį brigadas po 3 mokinius darbui atlikti.Su kuriais mokiniais norėtum dirbtivienoje brigadoje? 2)Tavo tėvai gavo visai šeimai bilietus į koncertą.Likus dviemsiki koncerto dienoms tėtį išsiuntė į komandiruotę, mama be jo atsisakėeiti.Tu gali iš klasės draugų pasirinkti kompanjonus į koncertą. Su kuriaisklasės mokiniais eisi į koncertą? 3)Prieš Kalėdų atostogas anglų kalbos mokytoja papuošė klasę,ant kiekvieno suolo uždegė žvakutę. Pamokos pradžioje kalbėjomės apieKalėdų tradicijas Anglijoje.Vėliau sekė užduotis, artimiausius drauguspasveikinti anglų kalba su šventėmis.Kuriuos du klasės draugus sveikintum? Pasirinkimo kriterijai sukels nevienodas tiriamųjųreakcijas.Pasirinkdamas klasės mokinį darbinei veiklai, jis kels jamvienokius reikalavimus:darbštumą, pareigingumą, sąžiningumą. Eidamaskelioms valandoms papramogauti į koncertą jis gali pasirinkti bet kuriklasės draugą, kuris jam bus įdomus, linksmas, nenuobodus. Sveikindamas sušventėmis jis išsirinks tokį, kuriuo pasitiki, gerbia, jį vertina.Pasirinkimus lemia emociniai tiriamųjų santykiai.
Stebėjimas buvo naudojamas geriau suvokti tiriamųjų vidinį pasaulį,išaiškinti dominuojančias asmenybės savybes.Šis tyrimo metodas yra svarbustyrinėjant mokinių tarpasmeninius santykius, bet yra sąlygos subjektyvumuiatsirasti. Stebėjimo metodą įvairūs mokslininkai vertina skirtingai, vienijuo remiasi tyrinėdami tarpasmeninius santykius, kiti – naudojasi juoatsargiai.Tačiau tiriamųjų stebėjimas natūralioje aplinkoje padeda geriausuprasti vaiko elgesio motyvus, jo asmenybės savybes.
Pokalbio metodu buvo siekiama išsiaiškinti rūpimus klausimus, įkuriuos neišsamiai atsakė tiriamieji anketavimo metu.Tyrimo metu buvokalbėtasi su žemo statuso mokiniais, siekiant išsiaiškinti jų emocinę būklęklasėje, santykius su mokytojais ir klasių vadovais, norint geriausužinoti nepatenkinamą mokinių statusą lemiančius veiksnius.Pokalbiometodas papildo jau turimą informaciją, atskleidžia mokinio vidinępoziciją. Pokalbio sėkmė priklauso nuo eksperimentatoriaus asmenybėssavybių, jo požiūrio į tiriamąjį mokinį, pačią problemą. Pokalbiai vykstapagal iš anksto parengtus klausimus, per juo klausėjas gali padrąsintirespondentą, užduoti provokuojančius ar papildomus klausimus. Per pokalbiusgalima gauti naudingos informacijos, bet ją reikia vertinti atsargiai, nestiriamąjį gali veikti klausėjo laikysena, padrąsinimai, prašymai. Pokalbiaisu mokiniais bei klasės vadovais leido surinkti vertingos informacijos. Anketa naudota siekiant nustatyti reikšmingas mokiniams asmenybėssavybes,savęs vertinimą,bei jų siekius klasės bendruomenėje ir santykiuosesu mokytojais.Anketa klasės vadovams buvo siekiama išsiaiškinti mokiniųasmenybės savybes,kuriomis pasižymi skirtingo statuso mokiniai.Anketinėsapklausos metodas yra labai svarbus norint gauti informacijos apie vidinįžmogaus pasaulį, jų ypatumus.Anketų metodas yra populiarus ir įgalinasurinkti daug informacijos, kuri leidžia nustatyti dėsningumus tiriamojesrityje. Anketinė apklausa būna didesnės apimties ir mažiau asmeniniopobūdžio.Ji už pokalbį pranašesnė tuo, kad vienam tiriamajam reikia skirtimažiau laiko, o jeigu klausimai struktūrizuoti, yra paprasta apdorotiduomenis.Tačiau anketose ne visada tiriamasis atsako į klausimus arbasąmoningai nuslepia tikruosius santykius.Taip pat ne visada respondentaivienareikšmiai atsako į tiesiogiai pateiktus klausimus,kurie susiję sutarpasmeniniais santykiais, be to pastebėta, kad jie ne visada teisingaisupranta klausimus. Statistinė duomenų analizė buvo panaudota tiriant mokinių statusosantykį su jų pažangumu, lankomumu, elgesio įvertinimu, specialiųjųporeikių mokinių vietą tarpasmeniniuose paauglių santykiuose. Šio metododėka duomenys yra matematiškai analizuojami,apibendrinami, siekiantatskleisti, kas grupėje yra tipiška,parodyti santykinę individų padėtįgrupėje, ryšius tarp kintamųjų, panašumus ir skirtumus tarp grupių irkt.Statistinę duomenų analizę C.M.Charles nuomone, reikia naudotisaikingai, tiksliai nustačius, ką norime sužinoti, į kokius klausimusgausime atsakymus.Šį metodą taikyti taip, kad jis tiesiogiai padėtųatsakyti į rūpimus klausimus.Kai kurie mokslininkai teigia,kad statistikanieko neįrodo, nes visuose rezultatuose lieka tam tikras netikrumolaipsnis.Statistiniai metodai pasitelkiami į pagalbą loginiamssamprotavimams,bet patys jie logikos nepakeičia,tik padeda tyrėjamsinterpretuoti duomenis,atsakyti į tyrimo klausimus. Siekiant atsakyti į pateiktus darbo tikslus, buvo pravestasįvairiapusis tyrima, panaudojant įvairius tyrimo metodus.Sudarant anketųklausimus buvo stengiamasi išryškinti mokinius dominančius klausimus,neatitrūkti nuo jų gyvenimo aktualijų ,tuo pačiu neužmirštant tyrimotikslo.
3.2.Kontingento analizė
A.de Sent -Egziuperi rašė, kad ,,žmogus yra ryšių mazgas’’ ir todėljis negali vystytis vienas, be ryšio su kitais žmonėmis.Ypač poreikisbendrauti išryškėja paauglystėje, kada jis supranta, kad yra nebe vaikas, osuaugusieji dar jo nepriima į savo tarpą.Tai tarsi paauglio protesto laikasir prieš vaikus ir vaikystę, kurioje jis nebenori būti, ir protestas priešsuaugusius, su kuriais jis dar negali būti. Atsidūrę savotiškojeizoliacijoje, paaugliai pradeda nepaprastai vertinti draugystę ,,savųjų’’tarpe.Gerai, jeigu sėkmingai susiklosto bendravimas su bendraamžiais, jeigujaučiasi jų įvertintas ar pripažintas, bet kokias dvasines kančias išgyvenaatstumti ar izoliuoti paaugliai. Norint atskleisti mokinių socialinio statuso svarbą jų teigiamų savybiųformavimui,mokymosi ir lankomumo įtakai, tyrimui buvo pasirinkti 5- 7klasių mokiniai, jų amžius nuo 11m iki 14m .Piaget nuomone, paauglystėslaikotarpis nuo 11m iki 16m., kada formuojasi abstraktus mąstymas.R.Žukauskienė mano, kad paauglystės ribos yra labai sąlygiškos, dažniausiaitarp 12 ir 18 metų. Mokslininkė teigia, kad kartais paauglystė skirstoma įanktyvąja-12 ir 14metų, 15-ieji metai -lyg pereinamasis tarpsnis irvėlyvąją – 16 ir 18 metai.Tačiau nustatyti griežtos ribos amžiaustarpsniuose negalima, kartais ji prasideda ir baigiasi anksčiau, kartais – vėliau.Pasirenkant tyrimui klases taip pat buvo atsižvelgta į tai,kad 5 klasiųmokiniai atėję iš pradinių mokyklų į dalykinę sistemą,susibūrė į naująbendruomenę, pradėjo bendrauti su naujais mokytojais,todėl svarbu buvostebėti tarpasmeninių santykių formavimosi naujame kolektyve ir jųvystymąsi 6 ir 7 klasėse. Tyrime dalyvavo 231 mokinys, 112 mergaičių ir 119 berniukų. Kiekybinisskirtumas tarp lyčių yra nežymus. Tyrime dalyvavo 60 mokinių besimokančių5klasėje, 85 – 6klasės mokiniai ir 86 – 7 klasės mokiniai.
1 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagalamžių ir lytį
|klas|mokinių |mergaiči|berniuk|amžius ||ė |sk. |ų |ų | ||5 |60 |28 |32 |11m.-12 m.||6 |85 |43 |42 |12 m.-13 || | | | |m. ||7 |86 |41 |119 |13 m.- 14 || | | | |m ||Viso|231 |112 |119 |11m. -14 ||: | | | |m. |
Tirtų mokinių nevienoda šeimų sudėtis, materialinė padėtis, tėvųišsilavinimas.45 tiriamieji auga nepilnose šeimose, iš jų 14 mokinių yrapusiau našlaičiai, 31 mokinių tėvų išsituokusių. Kalbant apie respondentųmaterialinę padėtį, reikia pažymėti, kad 2 mokinių abu tėvai yrabedarbiai, o 28 – vienas iš tėvų bedarbis, 3 mokinių vienas iš tėvųinvalidas, 2-pensininkai.5 mokiniai yra globojami, nes jie yra arbanašlaičiai, arba tėvams apribotos tėvystės teisės. 21 mokiniui yra skirtivalstybės pietūs. 29 tiriamųjų auga vienas šeimoje vaikas, 152 turibrolį ar seserį, o 51 auga trijų ir daugiau vaikų šeimoje.Psichologųteigimu, nuo to, kiek šeimoje vaikų, formuojasi bendravimoįgūdžiai.Pastaruoju metu mažėjant Lietuvoje gimstamumui, ( nuo 1990m. iki1998m gimstamumas sumažėjo 35%), vaikų skaičius šeimose sumažėjo. Vienasar du augantys vaikai šeimose neįgyja ar nepakankamai įgyja bendravimo supanašaus amžiaus vaikais įgūdžių.Šie pateikti duomenis rodo, kad analizuojant mokinių statuso veiksniusnegalime susikoncentruoti, ties pažangumu,amžiaus ar lyties įtaka, nespaminėti veiksniai taip pat turi įtakos vaikų socialiniam statusuiklasėje.
3.3.Paauglių tyrimo duomenų analizė
Pastaruoju metu pedagogus, tėvus,visuomenę neramina padidėjęs paaugliųnusikalstamumas, kvaišalų vartojimas, valkatavimas. Šiuos reiškiniusskatina įvairios priežastys, mūsų manymu, viena pagrindinių priežasčių –palankaus psichologinio klimato klasės bendruomenėje stygius. Remiantis tyrimų duomenimis , galime teigti, kad klasėse yra7,36% labai aukšto statuso mokinių, kurie atlieka ,,lyderio’’ ar,,žvaigždės’’ vaidmenį. Tai mokiniai, kurie yra įvertinti mokytojų irklasės draugų, jie jaučiasi svarbūs, reikšmingi ir reikalingi.Juos tenkinapsichologinis klimatas klasėje,jie turi visas galimybes formuoti teigiamomsasmenybės savybėms. Didžiąją kasės mokinių dalį sudaro patenkinamo statusomokiniai – 68,83%. Šie mokiniai klasėje turi draugų, yra vertinamimokytojų. Labai aukšto ir patenkinamo statuso mokinių padėtis klasėje yrateigiama. Tačiau yra mokinių, kurių padėtis nepatenkinama klasėje, jieklasės narių sudaro 23,81% . Šių mokinių padėtis klasėje yra komplikuota,jie turi bendravimo problemų su klasės draugais ir mokytojais, patiriapsichologinį diskomfortą. Duomenys pateikti 2 pav. diagramoje ir 1.lentelėje prieduose.
[pic] 2.pav Paauglių pasiskirstymas pagal statusą
M.Barkauskaitė, remdamasi atliktais tyrimais 1972m-1999m.,teigia, kad žemo statuso mokinių skaičius dėl įvairių priežasčių 4-8klasėse padidėjo, vadinasi padaugėjo paauglių, kurių bendravimo poreikisbendraamžių tarpe yra nepatenkintas, jie draugų ieško gatvėje, dažnaiasocialaus elgesio neformaliose grupėse.Šie paaugliai atitrūksta nuomokyklos, jie nebeveikiami pedagoginėmis priemonėmis netobulėja, betdažniausiai degraduoja. Žemo statuso mokiniai yra labai jautrusbendraamžių dėmesiui, todėl sutinka sekti bet kuri jį pripažinusi. Tačiau tyrimas parodė, kad ne visi žemo statuso mokiniai yralygiavertėje padėtyje. Negalime lyginti izoliuotojo psichologinės būklėsklasėje su atstumtuoju ar abipusio pasirinkimo paaugliu.Mokiniai, kurienenusipelno klasės draugų dėmesio, sudaro 6,5%, visų tirtųjų, o žemostatuso paauglių tarpe sudaro 27,27%. Analizuojant tyrimo duomenis,matome, kad jie sudaro santykinai nedidelę grupę mokinių, tačiau užskaičių slepiasi konkretūs asmenys, kurie yra nelaimingi, nesuprasti,maištaujantys, nepritampantys, pykstantys.Tai asmenys, kurie priprato būti,,blogiečių’’ vaidmenyje ir stengiasi skirtingą iš jo neištrūkti, bet jįpateisinti dar labiau komplikuodami savo padėtį. Tarp žemo statuso mokinių yra išskiriami atstumtieji paaugliai, kuriegavo labai mažai pasirinkimų ir jie yra atsitiktiniai, rodantys ne tvirtusryšius su konkrečiais mokiniais. Šių mokinių psichologinė būklė klasėsbendruomenėje yra nepatenkinama, bet geresnė negu izoliuotų mokinių. Jiedažniausia yra nedrąsūs, nepasitikintys savimi, laukiantys kitų bendraamžiųdėmesio, siekiantys jiems patikti ir įtikti. Manau, geriausią žemo statuso mokinių padėtį užima abipusiai pasirinkę.Tai paaugliai bendraujantys porose, juos sieja tvirti, stabilūs draugiški tarpusavio santykiai. Jie tarsi kitų klasės mokinių nepasigenda, kartusėdi viename suole per pamokas, kartu bendrauja pertraukų metu, bendraileidžia laisvalaikį, tačiau pajunta diskomfortą, klasėje kai draugasneateina į mokyklą. Šis mokinys tada pasijunta vienišas, niekamnereikalingas, neturintis su kuo bendrauti. Abipusiai pasirinkusių žemosocialinio statuso mokinių tarpe yra 14,55% paauglių.
2 lentelė Žemo statuso paauglių pasiskirstymas
| statusas |mokinių sk. |% |mergaičių sk. |% |berniukų sk. |% |
|izoliuoti |15 |27,27 |3 |5,45 |12 |21,8 | |atstumti |32 |58,18 |11 |20,0|21 |38,18 | |abipusio pasirinkimo |8 |14,55 |8 |14,5 |- |- | | Remiantys atliktais tyrimais matome, kad mokiniai klasėje užimaskirtingą statusą nepriklausomai nuo jų norų. Vieni savo padėtimi yrapatenkinti, kiti – siekia ją gerinti,o kiti – praradę viltį ką norspakeisti gera linkme, pasitraukia iš klasės bendruomenės. Kokie, svarbūsveiksniai lemia mokinių statusą klasėje? Kaip mokinio statusas įtakojamokinio elgesį, lankomumą, asmenybės savybių formavimą? Nagrinėjant mokinių socialinio statuso pasiskirstymą klasėse,pastebimas netolygus jo išsidėstymas, išryškėja tam tikros tendencijos. 5-oje klasėje daugiausia labai aukšto statuso mokinių.[pic]3.pav. 5 klasės mokinių pasiskirstymas pagal statusą
[pic]
[pic]
4.pav. 6 klasės mokinių pasiskirstymas pagal statusą
5.pav. 7 klasės mokinių pasiskirstymas pagalstatusą
Vyresnėse klasėse labai aukšto statuso mokinių skaičius proporcingaimažėja. Manytume, kad tam turi įtakos paauglių vertybių sistemosformavimasis, kintančios pažiūros, jų pačių griežtesnis vertinimas.,,Jaunesnėse klasėse padėtis kolektyve daugiausia priklauso nuo pažangumo,elgesio ir visuomeninio aktyvumo, t.y. nuo to, kaip vaikas vykdosuaugusiųjų reikalavimus, o paaugliams svarbiomis pasidaro kitos vertybės– mokėjimas bendrauti ir bičiuliautis, nuovokumas ir žinios ( o ne vien tikpa žangumas), drąsa, sugebėjimas valdytis, (Amžiaus tarpsnių ir pedagoginėpsichologija, 1978, p.99).
Įdomu tai, kad penktoje klasėje taip pat išskiriamas didžiausiasprocentas žemo statuso mokinių lyginant su šeštomis ir septintomisklasėmis.Tačiau septintokų tarpe žemo statuso mokinių yra tik 0,83procentais mažiau negu penktokų.Žiūrėti į 3,4,5 paveikslėlį ir 2 lentelęprieduose. Nagrinėjant šią tendenciją, buvo ištirtas mokymosi trukmės vienojeklasėje poveikis. Penktoje klasėje, mokiniams perėjus į dalykinę sistemąformuojamos naujos klasės ir tik nedidelė dalis mokinių tęsia mokslą kartutoje pat klasėje, taip pat atvyksta mokytis pavieniai mokiniai į įvairiasklases, todėl mokymosi vienoje klasėje mokinių laiko trukmė skirtinga. Žemostatuso mokiniai išsiskyrė iš kitų tuo, kad jų mažiausias procentasbesimokančių nuo pirmos klasės ir didžiausias procentas, kurie mokytisšioje klasėje pradėjo šiemet arba kita. Vadinasi mokymasis vienoje klasėjeilgesnį laiko tarpą turi įtakos mokinio statusui, nes tik ilgiaubendraudami mokiniai geriau pažįsta vienas kitą.Žiūrėti į 3. lentelę.
3.lentelėPaauglių statuso priklausomybė nuo mokymosi toje pat klasėje laiko trukmės
šioje klasėje mokosi | labai aukštas | patenkinamas |žemas | | |mok. sk. % |mok.sk. % |mok.sk. % | |nuo 1-os klasės | 4 23,52 | 46 28,93 | 9 16,36 | |nuo 5-os klasės | 13 76,48 | 9157,43 | 31 56,36 | |šiuos mokslo metus | – – | 14 8,81 | 10 18,18 | |kita | – – | 7 4,57 | 5 9,09 | |
Pedagogai turėtų padėti naujokams adaptuotis klasės kolektyve, jiemsskirti daugiau dėmesio, padrąsinti, paskatinti , kad jie pasijustų saugūs,natūralūs, atskleistų savo asmenybės savybes, būtų greičiau pripažintiklasėje. Dėl šių priežasčių ypatingas dėmesys reikalingas penktų klasiųmokiniams. Kokia lyties įtaka paauglių socialiniam statusui , kaip keičiasi jųbendravimas su
priešinga lytimi? Berniukų ir mergaičių požiūrį lemia šeimoje įgytapatirtis. Vyraujantys santykiai tarp tėvų, pagarba ir supratimas vienaskito atžvilgiu atsiliepia paaugliams bendraujant su priešinga lytimi.Mokiniai, kurie auga nepilnose šeimose, neturi bendravimo su priešingalytimi pavyzdžio. Dažnai normaliems paauglių santykiams formuotis trukdovieno iš tėvų, su kuriuo auga nusivylimas, neadekvatus jų požiūris į vyrusar moteris. Paaugliai dažnai priešingos lyties atstovus laiko menkesniais,niekam tikusiais, atsiranda susikaustymas, nedrąsumas, varžymasis,,,panieka’’ kitai lyčiai, nors tuo pat metu stiprėja domėjimasis vienukitais, norima patikti, pradedama rūpintis išvaizda, patrauklumu. Atlikussociometrinį tyrimą, buvo aiškiai nustatytas santykių tarp lyčiųformavimosi ypatybės. Penktokai retai, o šeštokai beveik visai nesirenkabendrai veiklai priešingos lyties atstovų..Tai tas laikotarpis, kai vienikitus stebi, bet neparodo domėjimosi. Jau septintoje klasėje pastebimasaktyvesnis bendravimas tarp mergaičių ir berniukų, jie mielai renkasi vienikitus laisvalaikio praleidimui, o pasirinkdami draugą sveikinimui parodosavas simpatijas jam. ,,Susidomėjimas kitos lyties vienmečiais turi nemažareikšmės paauglio asmenybės raidai.Didesnis dėmesys simpatizavimo objektuipasireiškia pastabumo vystymusi: pradedama pastebėti patinkančio vienmečioelgesį, poelgių, reakcijų, vidinės būsenos, nuotaikų, išgyvenimų subtiliuspakitimus. Imama domėtis ir savo psichinėmis būsenomis, kurios atsiranda,bendraujant su kitos lyties atstovu.Romantiškas simpatizavimas sutelkiaasmenybės išgales, kelia norą būti geresniam, skatina daryti ką norsmalonaus, padėti, apginti. Tai virsta vienu iš savęs tobulinimo motyvu’’,(Amžiaus tarpsnių ir pedagoginė psichologija, 1978, p.104). Paauglių socialiniam statusui klasėje įtakos turi lytis.Nagrinėjantlabai aukšto statuso mokinių pasiskirstymą, pagal lytį ryškiai dominuojaberniukai, jie yra aktyvesni, veržlesni, nebijantys rizikuoti .Mergaitėsyra santūresnės, jų elgesys yra tolygesnis, todėl patenkinamo statusomokinių tarpe jų yra 9,42 procento daugiau. Dėl šių savybių mergaičiųmažiau žemo statuso mokinių tarpe negu berniukų. Šioje paauglių grupėjejie taip pat pirmauja, nes trokšta būti pastebėtais, reikšmingais tačiaune visi pasižymi teigiamomis asmenybės savybėmis, todėl dažnai dėl šiųpriežasčių patenka į izoliuotų ar atstumtų mokinių tarpą. Žiūrėti į 6paveikslėlį.
[pic] 6.pav. Paauglių lyties ir statuso santykis
Nagrinėjant žemo statuso paauglių pasiskirstymą priklausomai nuolyties išryškėja ta pati tendencija, kad izoliuotųjų ir atstumtųjų tarpedaugiausia berniukai, – mergaitės sudaro mažumą. Sunkiausia izoliuotųmokinių padėtis, nes jie jaučiasi niekam nereikalingi, ,,nepastebimi’’ irtokių paauglių berniukai sudaro 80 procentų. Pedagogai siekdami ne tikperteikti žinias, bet ugdyti pilnaverčius visuomenės narius ypač turėtųsusidomėti ,,nepritampančiais“mokiniais, kurie dažnai savo iššaukiamuelgesiu prašosi jų ir bendraklasių dėmesio. Tačiau dažniausia susilaukiadrausminančių mokytojo pastabų, o ne paskatinimų. Nesėkmingai klostantispaaugliui santykiams su bendraklasiais , neturėdamas draugų paauglyssielojasi ir vertina tai kaip asmeninę dramą. Žemo statuso mokinių tarpe yra išskirta abipusio pasirinkimogrupė, kurią 100 procentų sudaro mergaitės. Tai draugių poros, kuriassieja dažnai ilgalaikiai stabilūs draugystės santykiai.Tai emocionali,pilna įtampos, pavydo draugystė , kurią dažnai stiprina baimė netektidraugės, būti atstumtai. Colemanas teigia, kad jų socializacijai svarbusartumo ir priklausomybės siekimas., todėl abipusio pasirinkimo draugės dauglaiko po pamokų ir savaitgaliais praleidžia kartu. R.Žukauskienėsnuomone,mergaičiųsantykiai yra tobulesni negu berniukų, o draugystė brandesnė. Draugės,kurios tarsi ignoruoja kitus klasės mokinius,o šie jas, pajuntadiskomfortą klasėje neatvykus į mokyklą vienai iš draugių.Žiūrėti 7.paveikslėlį.. [pic]
7.pav. Žemo statuso paauglių pasiskirstymas pagal lytį
Remiantis tyrimo duomenimis, galime teigti, kad berniukai turidaugiau bendravimo su bendraamžiais problemų negu mergaitės. Draugiškiberniukų santykiai labiau orientuoti į bendrą veiklą ( dalyvavimassportinėje, techninėje-kūrybinėje veikloje), o mergaitėms svarbiausocialinis pasitenkinimas bei artumas. Nagrinėjant paauglių socialinio pasiskirstymą, bei jį lemiančiusveiksnius, svarbu buvo patyrinėti kaip skirtingo statuso mokiniai mokosi,koks jų pažangumas? Ar žemas pažangumas lemia nepatenkinamą padėtį klasėjear ši padėtis įtakoja pažangumą? ,,Paaugliui pamoka – 45 minutės ,ne tik mokymosi, bet ir bendravimo subendraklasiais ir mokytoju. Ji kupina reikšmingų poelgių, įvertinimų,įspūdžių’’, (Amžiaus tarpsnių ir pedagoginė psichologija, 1978, p.105).
[pic] Mokiniai, perėję į vidurinę mokyklą skiriasi daugeliu atžvilgiu:požiūrių į mokymąsi, mokymosi būdais, interesų platumu. Penktoje klasėje,perėjus į dalykinę sistemą, paaugliui mokymasis pasidaro sudėtingesnis,jis turi išmokti geriau pažinti žmones, nes vietoj vieno mokytojo klasėjedirba septyni, aštuoni. Mokinys turi perprasti mokytojo darbo metodus,reikalavimus, o bendravimas su mokytojais tampa paviršutiniškesnis. Visišie pokyčiai atsiliepia mokinio pažangume, o tuo pačiu jo socialiniamestatuse. 76,47 procentai labai aukštą statusą turinčių mokinių mokosi tiklabai gerai ir 23,53 procento gerai.Tai gabūs ir aukštos motyvacijosmokiniai. Daugiau nei puse patenkinamo statuso mokinių (58,49 procento)mokosi labai gerai, bet tai mažiau , negu labai aukšto statuso mokinių.Šioje paauglių grupėje jau 5,03 procento mokinių mokosipatenkinamai.Žiūrėti į 8. paveikslėlį ir 3 lentelę prieduose. 8pav. Paauglių pažangumo ir jų socialinio statuso santykis
. Nepatenkinamos padėties klasėje mokinių mokymosi rezultatai ryškiaiskiriasi nuo dviejų pirmųjų grupių, nes jie žymiai blogesni. Didžiausiądalį (40,0 proc.) žemo statuso paauglių sudaro gerai besimokantysmokiniai, tačiau patenkinamo ir žemo pažangumo mokinių šioje grupėjesantykyje lyginant su kitomis daugiausia: patenkinamai besimokančių 25,45proc., žemas pažangumas 5,46 procento. Tyrimas parodė, kad 75 proc.antramečių mokinių patenka į žemo socialinio statuso mokinių grupę. Šiuoklausimu domėjosi Estijos pedagogai ir psichologai L.Pesas, K.Seksasa,G.Lomanas. ,,Šių mokslininkų teigimu, būtent antramečiai – už klasėsdraugus vyresni mokiniai – dažniausiai užima nepalankią padėtįtarpasmeninių santykių sistemoje’’, ( M.Barkauskaitė, 2001, p.47). Šiemokiniai atsiduria lyg užburtame rate , jie, būdami žemesnių gabumų,menkesnės valios, mažesnės mokymosi motyvacijos pasiekia patenkinamą, odažnai ir nepatenkinamą mokymosi, rezultatą, dėl kurio būna nevertinamimokytojų ir daugumos klasės draugų. Nepatirdami teigiamų emocijųmokydamiesi bei bendraudami su bendraamžiais, jie mokymuisi skiria vismažiau dėmesio, o tarpusavio bendravimas įgyja konfliktišką, agresyvųatspalvį. Iš šios susidariusios padėties izoliuotiems, atstumtiems žemopažangumo mokiniams ištrūkti gali padėti sumani, apgalvota komandinėpedagogų veikla. Nagrinėjant žemo socialinio statuso mokinių pasiskirstymą išryškėjoįdomus faktas, kad didelę dalį – 25,45 proc. sudaro specialiųjų poreikiųmokiniai( t.y. 60,87 proc. visų jų). Šių mokinių pažangumas yra tikpatenkinamas arba žemas, o bendravimas su bendraamžiais mažai kuriam teikiadžiaugsmą ar pasitenkinimą. Specialiųjų poreikių mokiniai turi skirtingus vystymosi trūkumus, betdidesnei daliai būdingas intelekto sutrikimas.I.Kaffemanienė straipsnyje,,Specialiųjų poreikių vaikų integracija.Požiūrio problema’’ pažymi, kadbendraamžiai daugiau bendrauja su sutrikusios regos, klausos mokiniais,negu su protiškai atsilikusiais. ,,Sutrikusio intelekto bendraamžiustoleruotų , stengtųsi globoti nedaugelis bendrojo lavinimo mokyklosmoksleivių – tik kiek daugiau nei ketvirtadalis. Globos motyvai – noraspadėti, užuojauta’’,(Specialiųjų poreikių mokinių pažinimas ir ugdymas,2001, p.105). Sveikų mokinių atsisakymą bendrauti su sutrikusio intelektobendraamžiais, straipsnio autorė komentuoja įvairiai: kaip nemokėjimą sujais elgtis, baimę, pavojų jiems , gėdą. Įdomu tai, kad berniukų,nenorinčių bendrauti su specialiųjų poreikių mokiniais yra daugiau negumergaičių, ir tik su amžiumi šis požiūris švelnėja, bet tik ne į ribotointelekto mokinius. ,,Svarbus yra bendraamžių požiūris ir į bendrą, t.y.integruotą, mokymąsi kartu su specialiųjų poreikių vaikais.Nedidelė dalisrespondentų sutiktų, kad specialiųjų mokyklų moksleiviai taptų jųbendramoksliais’’, (Specialiųjų poreikių mokinių pažinimas ir ugdymas,2001, p.106). I.Kaffemanienė, V.Kazlaučiūnaitė teigia, kad bendrojo lavinimomokyklų pedagogai nepasirengę darbui su specialiųjų poreikių mokiniais, jųdauguma(52,6 proc.) nenorėtų mokyti šių mokinių, nes ,,pernelyg sunkupsichologiškai ir metodiškai’’. Autorių nuomone, pedagogai akcentuoja savosunkumus, kuriuos patiria dirbdami su neįgaliais, o ne pačių vaikųintegracijos problemas (bendravimo sunkumus, pripažinimo, palaikymostoką). R.Pukinskaitė teigia, kad bendra klasė riboto intelektovaikui yra naudinga, jei, jis yra lengvai bendraujantis, aktyvus, domisimokamaisiais dalykais, neturi ryškių elgesio nukrypimų, bet tokių vaikųsantykiškai yra nedaug. ,,F.M.Gesham (1982), J.Jenkins (1986)studijos rodo,kad paprasta vaikų integracija į bendrą klasę nepagerina jų socialinių įgūdžių.Jie tvirtina, kad turintys negalių vaikai, būdami bendroje klasėjesu kitais, linkę mažiau bendrauti, kitų yra blogiau priimami, jiemssunkiau formuojasi būtini socialiniai įgūdžiai ’’ ,(R.Pukinskaitė str.Riboto intelekto vaikai, Specialiųjų poreikių vaikai, 1997, p.129). Pateikti tyrimai 4.lentelėje ir 4. lentelėje prieduose,patvirtina aukščiau pateiktų mokslininkų teiginius ir leidžia darytiišvadą, kad specialiųjų poreikių mokinių integracijai į bendrojo lavinimomokyklas nebuvo tinkamai pasirengta. Mokytojai nepasiruošę dalykinei irpsichologinei veiklai su specialiųjų poreikių mokiniais, o mokyklose nėra
arba trūksta specialiųjų pedagogų, o klasės bendruomenės nėra pasiruošusiosjuos priimti.Dėl šių priežasčių dauguma specialiųjų poreikių mokinių yražemo statuso grupėje,dauguma jų berniukai.Žiūrėti 4. lentele ir 4. lentelęprieduose.4. lentelėSpecialiųjų poreikių paauglių vieta statuso sistemoje
statusas |Moksleivių sk.priklausantis statusui |Viso spec.p. mok |Spec.p.mergaitės |Spec.p.berniukai | |Labai aukštas |17 |- |- |- |- |- |- | |Patenkinamas |159 |9 |5,66 |3 |1,88 |6 |3,78 | |Žemas |55 |14 |25,45 |2|3,64 |12 |21,81 | | Nagrinėjant mokinių statusą, jo veiksnius būtina pasigilinti įmokinių asmenybės savybes, kurių dalis yra įgimta, dalis suformuota arformuojama šeimoje, daliai susiformuoti didelę reikšmę turi bendravimas subendraamžiais. ,,Asmenybės savybės, kurių šiandieną žodynuosepriskaičiuojama iki 1,5 tūkstančio, formuojasi bendravimo su žmonėmis irbendravimo veiklos procese.Susiformavusios asmenybės savybės taip pattarnauja bendravimui su kitais žmonėmis iraplinka’’,(I.Krukovskis,A.Penkauskas Grupių, kolektyvų ir tarpusaviosantykių psichologiniai klausimai, 1979, p.5). Šioje srityje vėl yra įdomisąveika; turimos asmenybės savybės lemia statusą klasėje, statusas nusakovaidmenį kuris formuoja asmenybės savybes.Žiūrėti į 9 paveikslėlį ir 1, 2paveikslėlį prieduose.
9. pav. Pedagogų išskirtų dominuojančių asmenybės savybių santykis sujų statusu Paaugliams tampa labai svarbios šios asmenybės savybės: kaipdraugiškumas, mokėjimas bendrauti, nuovokumas, sąžiningumas, nuoširdumas irkitos.Siekiant išsiaiškinti, kokiomis savybėmis pasižymi skirtingo statusomokiniai buvo klasių vadovams pateikta anketa su 14 išvardintų asmenybėssavybių, kurias tris būdingiausias pažymėjo kiekvienam mokiniui. Iš šiotyrimo paaiškėjo, kad draugiškumu, mokėjimu bendrauti ir nuoširdumupasižymi labai aukšto ir patenkinamo statuso paaugliai .Tačiau kaipvieną būdingų prie labai aukšto statuso mokinių savybių klasių vadovaimini apsukrumą. Šie mokiniai yra gabūs, organizuoti , jie moka patys rastiišeitį iš susidariusios padėties, taip pat dažnai gelbsti klasėsbendruomenę. Viena iš dominuojančių savybių patenkinamo statuso mokinių yrasąžiningumas todėl, kad šioje grupėje dominuoja mergaitės. Žemo statuso mokiniai pasižymi panašiomis asmenybės savybėmistačiau jaučiami poslinkiai jų išsidėstyme, taip pat atsiranda ir naujųdominuojančių savybių. Šios grupės mokinių tarpe išryškėja nuobodumas,savanaudiškumas.Vadinasi nuobodus paauglys nemoka bendrauti subendraamžiais, jis yra jiems neįdomus. Savanaudiškumas pasireiškia šiojemokinių grupėje, o tai reiškia , kad dalis šių mokinių yra nedraugiški,nemoka dalintis, nemoka padėti, suprasti ar išklausyti, tai labiauegoistiškos asmenybės su kuriomis niekas nenori arba mažai kas noribendrauti. Nagrinėjant asmenybės savybių reikšmę paauglių statusui, buvo įdomuištirti, kokias savybes vertina mokiniai ir kaip įvertina patys save,koks jų santykis su klasių vadovų išskirtomis asmenybės savybėmis ? Nagrinėjant šį klausimą paaiškėjo, kad draugiškumas, sąžiningumas irmokėjimas bendrauti yra reikšmingiausios savybės, kurias vertina visųgrupių paaugliai, tik pagal statusą jų pasiskirstymas nėra visai tolygus.Minėtas asmenybės savybes išskyrė klasių vadovai parinkdami būdingassavybes savo klasių mokiniams.Tai pagrindinės paauglių ,,draugiškumokodekso’’ savybės, kurios draugo, grupės, klasės atžvilgiu yra pastebimosir įvertintos.Šio amžiaus tarpsnio mokiniai labai smerkia ,,išdavimą’’,žodžio nesilaikymą, atsisakymą padėti, ,godumą. Labai aukšto statuso mokiniai draugiškumą ir mokėjimą bendrautivertina labiausiai. Taip pat jiems yra svarbi jėga bei apsukrumas. Jieišskirdami savybes, kuriomis pasižymi patys, apsukrumą iškelia į antrąpoziciją pagal svarbą.Šiuo požiūriu, klasių vadovų labai aukšto statusomokiniams išskirta būdinga savybė apsukrumas, sutampa su jų pačių išskirtajiems būdinga savybe. Paaugliams yra labai svarbus teisingumas, jie labai jautrusneteisingam vertinimui, taip pat sunkiai išgyvena neteisinga mokytojovertinimą. Jie tuojau lygina vienas kito poelgius, žinias ir siekia , kadbūtų atitinkamai, teisingai įvertinti. Dar įdomu pastebėti, kad labai aukšto statuso mokiniai nemažą dėmesįskiria įžūlumui ir savanaudiškumui.Šios savybės, jų nuomone, reikšmingosklasės bendruomenėje ir asmeniškai kiekvienam mokiniui, taip pat jieprisipažįsta, kad savanaudiškumu ir net agresyvumu pasižymi patys.Vadinasi,savybėmis, kurias išskyrė klasių vadovai kaip neigiamas, mokiniai jomisdidžiuojasi ir nes jų dėka galima išsikovoja gerą padėtį klasėje. Žiūrėti5.lentelę.
5.lentelėPaaugliams reikšmingos asmenybės savybės
asmenybės savybės |reikšmingos klasės bendruomenei |reikšmingos kiekvienam mokiniui |kuriomis mokinys pasižymi | | |l.aukš. patenk. žemo|l.aukš. patenk. žemo |l.aukš. patenk. žemo | |draugiškumas | 1 1 1 | 1 1 2 | 1 1 1 | |sąžiningumas | 2 3 2 | 2 2 1| 3 2 2 | |mok. bendrauti | 1 2 3 | 3 3 3 | 1 3 3 | |nuoširdumas | 3 4 5 | 6 5 3 | 4 4 5 | |teisingumas | 3 5 4 | 4 44 | 3 5 3 | |įžulumas | 3 6 6 | 5 9 9 | – – 9 | |savanaudiškumas |3 8 7 | 6 – 8 | 5 11 7 | |jėga | 2 10 7 | 4 9 6 | – 10 6 | |agresyvumas | 3 9 10 | – 11 9 | 4 9 8 | |pagarba | 3 11 9 | 5 6 5 | 4 7 4 | |tvirtavalia | 4 14 11 | – 7 9 | – 8 9 | |nuobodumas | – 13 10 | –10 10 | – 10 8 | |apsukrumas | – 12 8 | 6 8 10 | 2 9 8 ||drąsa | 3 7 8 | 6 7 7 | 4 6 5 | | Svarbu, kad tos normos , reikalavimai sutaptų su svarbiausiomissuaugusiųjų santykių normomis , nenukryptų nuo visuomenėje vertinamu normų.,,Moralinio samprotavimo brandumas yra susijęs su altruistiškuelgesiu:pagalba kitam asmeniui, dalijimusi su kitais ir neteisingaiskriaudžiamų gynimu’’,(R.Žukauskienė,1996,p.329). Ryšis tarp moraliniosamprotavimo ir elgesio yra tik vidutinio stiprumo. Reikia pastebėti, kadpasikeitus santvarkoms, komunistinę pakeitus laisvosios rinkos, pasikeitėvisuomenėje nusistovėjusios tam tikros normos , pasikeitė vertinimas tamtikrų asmenybės savybių. Bet kokiu atveju, tyrimas parodė, kad yra savybės, kurias vertina irmokiniai ir mokytojai. Jų pripažinimas užtikrina tam tikrą padėtį klasėjeir atvirkščiai.. Mokiniai patenka į žemo statuso grupę : dėl adaptavimosi naujoje klasėje problemų,paauglių bendravimo problemų, kuriomis labiau pasižymi berniukai negumergaitės,žemo ir patenkinamo pažangumo ( dauguma antramečių),specialiųjų poreikių mokinių integravimo į bendrojo lavinimo mokyklasproblemų, dėl tam tikrų asmenybės savybių, kurios yra nepriimtinos klasėsbendruomenėje .
3.4.Nepatenkinamo statuso poveikio paaugliams analizė
Mokiniai statusą klasėje pasirenka ne patys. Jį paskiria suteikiaklasės draugai, todėl natūralu, kad būti žemo statuso grupėje niekasnenori. Nepatenkinti savo padėtimi klasėje paaugliai jaučiasi neįvertintimokytojų, klasės draugų, o laikui bėgant susitaiko su tokia padėtimi irpatys pradeda nepasitikėti savo jėgomis, laikyti save netikėliais, niekovertais.,,Psichologai pripažįsta, kad ypač neigiamą įtaką vaiko savęsvertinimo formavimuisi turi negatyvus kitų žmonių vertinimai, kurie ugdovaiko nepasitikėjimą savimi. Nemažai mokytojų, vertindami mokinių elgesį,mokymąsi, dažniausia orientuojasi į jų klaidas, nesėkmes.Todėl kuo vaikuisunkiau sekasi mokykloje, tuo daugiau neigiamų vertinimų bei kritikos jissusilaukia ‘’,(D.Gailienė, .Bulotaitė, N.Sturlienė,1996, p.70). Vaikai ateina į mokyklą jau iš dalies suvokdami, kas jie yra,kas jamsekasi, kas ne. Pirminis vertės pajautimas formuojasi šeimoje, o vėliaudidelę įtaką turi mokytojai, bendraamžiai. Svarbiausias veiksnys, skatinantis pajusti savo vertę yra vaikopajautimas , kad tėvai jį myli ir priima jį tokį, koks jis yra. Tačiau įdaugelį šeimų perneštos autoritariškos visuomenės nuostatos, nepagarbažmogui jau šeimoje ugdo vaiko nepasitikėjimą savimi, žemą savęs vertinimą.Atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti ryšį tarp tėvų vertinimovaikų pažangumo ir jų statuso.Labai gerų ir gerų tėvų įvertinimųdaugiausia atitenka labai aukšto statuso mokinių grupei 82,35 proc. ,
6.lentelėTėvų vertinimas savo vaikų pažangumo atžvilgiu
vertina vaikus |labai aukštas |patenkinamas | žemas | | |mok.sk. |% |mok.sk | % |mok.sk | % | |labai geraigeraipatenkinamainepatenkinamai | 5 9 3 – | 29,41 52,94 17,65 – | 48 61 41 9 | 30,19 38,36 25,79 5,66 | 5 24 20 6 | 9,09 43,64 36,36 10,91 | |
patenkinamo statuso grupei 68,55 proc.,o nepatenkinamos padėties mokiniams52,73 proc. Procentų. Žiūrėti į 6lentelę Nagrinėjant patenkinamą irnepatenkinamą mokinių pažangumo įvertinimą daugiausiai atitenka žemostatuso mokinių grupei, o tai reiškia, kad šie mokiniai patyria neigiamąvertinimą. Palyginus šiuos skaičius matome tiesioginį ryšį tarp tėvųvaikų vertinimo ir jų statuso.Ta pati tendencija pastebima nagrinėjanttai, kaip jaučiasi mokytojų įvertinti paaugliai ir jų statusas klasėje.Žiūrėti 7. lentelę.
7.lentelėPaaugliai jaučiasi mokytojų įvertintijaučiasi mokytojų įvertinti | labai aukštas | patenkinamas | žemas | | |mok.sk. % |mok.sk. % |mok.sk. % | |teigiamaineigiamaineturi nuomonės | 9 52,94 2 11,76 6 35,29 | 80 50,31 24 15,09 55 34,50 | 25 45,45 10 18,18 20 36,36 | | Psichologai A.Maslow, V.Satir, P.H.Berne labai svarbią reikšmęasmenybės formavimosi procese skiria teigiamam savęs vertinimui. Tik išteigiamai save vertinančių žmonių sklinda sąžiningumas, atsakomybė, meilė,darna, jie jaučiasi svarbūs, nes nuo jų buvimo pasaulis tampa geresnis irgražesnis. Tik vertindami ir mylėdami save žmonės pasirengę matyti irgerbti kitų vertę. ,,Teigiamas savęs vertinimas neturi nieko bendra supasipūtimu ir puikybe – tai tiesiog realistiškas savęs įsisąmoninimas,gebėjimas gerbti savo ir kitų unikalumą, dvasingumą bei žmogiškąsiasteises.Teigiamai save vertinantys žmonės pasitiki savimi, gebėjimu užmegztigerus tarpasmeninius santykius, o blogai save vertinantys jaučiasi menki irmenkai tesugebantys, o bendraudami su kitais, retai kada išgyvena artumo,bendrumo jausmą ’’ , (V.Lepeškienė, 1996, p.44). Įdomu buvo ištirti, koks paauglių savęs vertinimo santykis su jųstatusu klasėje. Labai aukšto statuso mokiniai save vertina geriausiai41,18 proc. vertina teigiamai. Patenkinamo statuso mokinių grupėsdominuojantis savęs vertinimas yra vidutinis. 3,78 proc. Jų vertina saveneigiamai. Blogiausias savęs vertinimas yra žemo statuso mokinių. Neigiamaisave įvertina 12,72 proc., o teigiamai – tik 21, 82 proc. Paauglių savęsvertinimas akivaizdžiai susijęs su tėvų ir mokytojų vertinimu.Žiūrėti 8.lentelę.
8 lentelė Paauglių savęs vertinimas
savęs vertinimas | labai aukštas | patenkinamas | Žemas | | |mok.sk.| % |mok.sk. | % |mok.sk | % | |teigiamasvidutinisneigiamas | 7 10 – | 41,18 58,82 – | 45 108 6 | 28,30 67,92 3,78 | 12 36 7
| 21,82 65,45 12,72 | |
Palyginus 6, 7, 8 lentelių duomenis išlaikomos statuso, kitų ir savęsvertinimo santykis. Jis yra tiesiog proporcingas mokinio žemam kitų, savęsvertinimui ir nepatenkinamai jo padėčiai klasėje. Nuvertinantys save mokiniai jaučiasi nesaugūs, nepasitikintys, jieneturi motyvacijos veikti, yra pasyvūs, iš anksto orientuoti į nesėkmę.Žemo savęs vertinimo mokiniai nepasitiki savo jėgomis ir todėl jie dažnainemato prasmės stengtis, būti aktyviais.Svarbiausia mokinių veiklamokymasis, todėl dažnai šiems mokiniams ji yra nesėkminga. Ištyrę mokinių aktyvumą pamokoje, galime daryti išvadą, kad žemostatuso mokiniai nenoriai dirba pamokoje, juos ši veikla mažai domina, nesjie mažai sulaukia teigiamo įvertinimo, paskatinimo, gerų rezultatų.Nepatenkinamos padėties klasėje tik 29,09 proc. mokiniai dirba noriai, kaituo tarpu labai aukšto statuso 76,48 proc. Žemo statuso mokiniamsįsitraukti į pamokos veiklą reikalinga draugų ir mokytojų pagalba , nes jienepasitiki savo jėgomis, reikalingas postūmis. Nors šalia matome visaikitus skaičius: 36.36 proc. dirba savarankiškai, tačiau šie duomenysleidžia daryti išvadą, kad šie mokiniai, nesitikėdami teigiamo įvertinimo,nedrįsta klausti mokytojų ir bando užduotis atlikti patys. Žiūrėti 9.lentelę.
9.lentelėPaauglio aktyvumas pamokoje
aktyvumas pamokoje | labai aukštas |patenkinamas | žemas | | |mok.sk. | % |mok.sk. | % |mok.sk. | % | |dirba savarankiškaipadeda draugaipadeda mokytojainoriai dirba pamok.nenoriai dirba | 3 1 – 13 – | 17,64 5,88 – 76,48 – | 45 17 23 72 2 | 28,30 10,69 14,47 45,28 1,26 | 20 7 10 16 2 | 36,3612,7218,18 29,09 3,65 | |
Nagrinėjant paauglių aktyvumą popamokinėje veikloje pastebimosanalogiškos kryptys.Aktyviausi yra labai aukšto statuso mokiniai jie lankobūrelius mokykloje, sporto, muzikos mokyklas, mokinių užimtumo centrus irtik 17,64 proc. nelanko nieko. Patenkinamo statuso klasėje paaugliųaktyvumas popamokinėje veikloje žemesnis. Šios grupės pasyvių mokinių yra26,42 proc. Didžiausią grupę nesidominčių popamokine veikla sudaro žemostatuso mokiniai. Tokių yra beveik pusė (45,45 proc.). Sumažėja jųpastangos, aktyvumas, nes vistiek nebesitiki pasiekti gero rezultato irteigiamo vertinimo
10.lentelėPaauglių dalyvavimas popamokinėje veikloje
popamokinės veiklos kryptys |labai aukštas | patenkinamas | žemas || |mok.sk. | % |mok.sk. | % |mok.sk. | % | |būreliai mokyklojemuzikos,sporto mokyklosmokinių užimtumo centrainieko nelankokita | 5 8 2 3 – | 29,41 47,06 11,76 17,64 | 55 49 95 42 4 | 35,69 30,31 5,66 26,42 2,52 | 16 9 5 25 – |29,0916,36 9,09 45,45 – | | Analizuojant paauglių dalyvavimą popamokinėje veikloje, akivaizdusžemo statuso mokinių pasyvumas, tačiau, sprendžiant šią problemą, kylaklausimas, ar iš tikrųjų popamokinė veikla yra įdomi mokiniams, gal reikiają priartinti prie mokinių poreikių, ar jos yra pakankamai. M.Barkauskaitėsnuomone, mokykloje trūksta paaugliams prasmingos , patrauklios , jųinteresus ir poreikius, galias ir galimybes, to meto dvasią atatinkančiosveiklos.,,Manome, kad daugėjant mokinių, turinčių žemą statusą, didėjanttarpusavio susvetimėjimui, veiklos formų galinčių tą susvetimėjimą
sumažinti, mokykloje mažėja’’,(M.Barkauskaitė, 2001, p.55). Trūkstant įdomių veiklos formų, esant žemam nepatenkinamo statusoklasėje mokinių aktyvumui tiek pamokose, tiek popamokinėje veikloje,neįvertintiems suaugusiųjų, o svarbiausia bendraamžių, jie nenoriai lankomokyklą, praleidžia be pateisinamos priežasties daug pamokų, o kai kurievisai nustoja ją lankyti. Žiūrėti į Labai aukšto statuso mokiniai nepateisino ir dėl kitų priežasčiųpraleido mažiausiai pamokų, tai sudaro 6,10 proc. visų praleistų pamokų.Žemėjant paauglių statusui, daugėja nepateisintų ar dėl kitų priežasčiųpraleistų pamokų skaičius. Žemo statuso mokinių praleistos pamokos sudaro21,64 proc. visų praleistų pamokų. Reikia pastebėti, kad labiausiai nelankomokyklos antramečiai, kurie visiškai nepritapo prie klasės kolektyvo, todėljie draugų ieško už mokyklos ribų.Žiūrėti 10 paveikslėlį ir 5 lentelęprieduose. Pedagogai turėtų stengtis, naudodami įvairius darbo su mokiniumetodus, išlaikyti jį klasėje, nes tik tokiu būdu gali ji pedagogizuoti.Mokinio nebeinančio į mokyklą tyko pavojai: jis nesimoko ir netobulėja,gatvėje įgyja neigiamos patirties. .Išėjusį iš mokyklos paauglį svarbulaiku sugrąžinti atgal.[pic] Nepateisintos ir dėl kitų priežasčių praleistospamokos 10. pav. Paauglių mokyklos lankomumo ir jų statuso santykisNagrinėjant žemo statuso poveikį mokiniams labai ryškiai pastebimajų elgesio įvertinime. Mokiniai, kurie yra neįvertinti ir patys save blogaivertina, iš kurių nesitikima gero mokymosi ir elgesio, ir patys nebetikisavo sėkme. Jie dažniausia įsijaučia į ,,blogiečio’’ vaidmenį ir bando jįpateisinti. Tai paaugliai, kurie pastoviai išgyvena dvasinį, emocinįdiskomfortą, dažnai netekę kantrybės ką nors pakeisti į gerą, apimtipykčio ne tik drumsčia drausmę pamokoje, bet neretai padaro teisėtvarkospažeidimus. Jie linkę į asocialų elgesį, agresiją, įvairias priklausomybes;klijų uostymą, rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą, azartiniusžaidimus. Panagrinėjus nepatenkinamai įvertinto paauglių elgesio santykįsu jų statusu klasėje, paaiškėjo, kad daugiausia tokio elgesio mokinių yražemo statuso grupėje 9,09 proc..Patenkinamo statuso grupėje nepatenkinamoelgesio mokiniai sudaro 0,6 procento, o labai aukšto statuso grupėje tokiųmokinių nėra. Negalime teigti, kad mokiniai patekę į nepatenkinamą padėtįklasėje tampa nedrausmingi, jie, dėl tam tikrų asmenybės savybių ir kitųpriežasčių atsidūrę žemo statuso mokinių grupėje, įtvirtina turėtasneigiamas savybes ir įgyja naujų, tai tarsi veiksmas su atoveiksmiu.Žiūrėti11. lentelę.
11.lentelėNeigiamai įvertinto paauglių elgesio santykis su statusu klasėje
klasė |labai aukštas |patenkinamas |žemas | | |mok. sk. % |mok.sk. % |mok.sk. % | | 5 6 7 viso | – – – – – – – – | – – 1 1,6 – – 1 0,62 | – – 1 6,25 4 18,18 5 9,09 | |
Ištyrus nepatenkinamo statuso poveikį paaiškėjo: 36. menkas tėvų ir mokytojų jų vertinimas, 37. nepakankamas jų pačių savęs vertinimas, 38. mažas aktyvumas pamokose ir popamokinėje veikloje, 39. prastas pamokų lankomumas arba mokyklos nelankymas, 40. polinkis į nepatenkinamą elgesį. Tačiau negalime teigti , kad šie bruožai būdingi visiems žemostatuso mokiniams, jie tik šioje mokinių grupėje dažniau pasireiškia.. Mokiniai, nors priklausydami skirtingo statuso grupėms, betbūdami tos pačios klasės bendruomenės nariai, vertina bendraamžiųtarpusavio santykius. Natūralu, kad tie, kurie klasėje yra mėgiami,pageidaujami, populiarūs mokinių tarpusavio santykius vertins geriau,atlaidžiau. 52,94 proc. labai aukšto statuso mokinių tarpusavio santykiaiklasėje atrodo draugiški. Tuo tarpu mokiniai, kurių santykiai subendraamžiais sudėtingesni, draugiškais atrodo 40,00 proc. Jeigu imsimenagrinėti nepatenkinamą mokinių tarpusavio santykių klasėje įvertinimą,pastebėsime priešingą tendenciją: labai aukšto statuso mokiniamsnedraugiški santykiai atrodo 11,76 proc. , o žemo statuso mokiniams –30,91 proc. Natūralu, kad mokiniai su kuriais nenori ar nebendraujaklasės draugai jaučiasi nepritampantys ir šią bendruomenę jie vertinakaip nedraugišką.Žiūrėti į 12. lentelę.
12.lentelė Paauglių požiūris į klasės bendruomenės santykius
mokinio požiūris į klasės bendruom. santykius |labai aukštas |patenkinamas| žemas | | |mok.sk % |mok.sk. % |mok.sk. % ||draugiškinedraugiškineturi nuomonės | 9 52,94 2 11,76 6 35,29 | 73 45,91 31 19,49 55 34,59 | 22 40,00 17 30,91 16 29,09 | | Asmenybė, siekdama priklausyti tam tikraibendraamžių grupei, bando vertintisavo poelgius, lygindama juos su tam tikromis grupės elgesio normomis.Paauglystėje imponuojančios vienmečių savybės priverčia pirmą kartą rimtaisusimąstyti apie save, pamatyti ir suprasti ,kad jis neturi tam tikrų, jampatikusių savybių, kyla troškimas sekti bendraamžiais.Tai gali būtiteigiamas, bet taip pat neigiamas sektinas pavyzdys. Tačiau paprasčiau ne keistis pačiam, to tikėtis ir laukti to iškitų. Todėl apklausus paauglius paaiškėjo, kad jie norėtų tam tikrųpožiūrio, santykių pasikeitimų klasėje. Labiausiai, žemo statuso mokiniai,siekia požiūrio pakeitimo į klasės draugus, o tai galima suprasti kaip į jįpatį. Jei labai aukšto statuso grupės požiūrį siekia pakeisti tik 23,53proc. mokinių, tai nepatenkintųjų padėtimi klasėje nori pakeisti41,81proc. paauglių. Požiūrio į patį mokinį labai aukšto statuso mokiniainenori keisti, nes jie savo padėtimi yra visiškai patenkinti, tai žemostatuso 7,27 proc. mokinių šį požiūrį norėtų keisti.Žiūrėti į 13. lentelę.
13. lentelėPaauglių lūkesčiai klasėje
siekiai keisti klasėjepožiūrį | labai aukštas |patenkinamas | žemas | | |mok. sk. | %|mok.sk. |% |mok.sk |% | | į mokslą į klasės draugus į patį mokinį į mokytojusbendravimo įpročius kita | 6 4 – 2 5 – |35,2923,53 –11,6529,41 – | 37 44 11 14 44 9 |23,2727,67 6,92 8,8127,67 5,66 | 11 23 4 5 12 – |20.0041,82 7,27 9,0921,82 – | | Žemo statuso mokiniai nesijaučia pilnaverčiai klasės bendruomenės nariai,apmaudas kartais prasiveržia agresija, konfliktiškumu, abejingu sau irsavo ateičia
4. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ SOCIOPEDAGOGIZACIJOS GALIMYBĖS
Pasitikėjimas pačiu savimi- pirmoji būtinadidžiųjų iniciatyvų sąlyga.
S.Džonsonas
4.1.Pedagoginių santykių poveikis statusui
Paauglių santykiai su bendraamžiais yra labai svarbūs ir jei šisuždavinys yra sėkmingai išsprendžiamas, tai ir visas socialinis gyvenimasbus sėkmingas. Nepasisekimas nulemia nelaimingą suaugusio gyvenimą;nevykusius santykius šeimoje, darbovietėje, visuomenėje. Paprastai toksžmogus krypsta arba į vaikišką priklausomumą nuo kitų , arba į kaprizingądominaciją. ,, Mokykla gali padėti sudarydama galimybes mokiniams išmoktivisuomenėje priimtų apsiėjimo formų, padedama mokiniams mokykloje išvystytiįvairią socialinę veiklą, kuri padėtų mokiniams veikti pagal jų interesus,padėti jiems išmokti vadovauti susirinkimui, rinkimams, sudaryti metųveiklos planą’’, (V.J.Černius, 1992, p.59). Ką jau kalbėti apie mokiniuskurie klasėje yra nepatenkinamoje padėtyje. Pedagogo pirminis uždavinys jįpasistengti suprasti, paremti, paskatinti, padėti klasėje užimti geresnępadėtį. Nors aptarus žemo mokinių statuso veiksnius nustatėme, kadnepalanki pedagogo pozicija mokinio atžvilgiu turi įtakos mokiniostatusui. ,,Būtina saugios atmosferos sąlyga – pagarbus mokytojo požiūris įkiekvieną mokinį: jo mintis, jausmus, darbo tempą, taip pat į neatlikimąkai kurių užduočių nereikalaujant pasiaiškinti, pasiteisinti. Kaip negalimapatemti augalo už viršūnės, taip negalima pagreitinti asmenybės tobulėjimoskubant, raginant, stumdant ar traukiant. Mes tik galime sudaryti palankiassąlygas vaikui augti, atsiskleisti’’,(V.Lepeškienė, 1996, p.43). Neteisinga pedagogo pozicija klasėje kai kurių mokinių atžvilgiupadaro didelę žalą jų savęs vertinimui.. Nuo to, kaip mokytojas vertinamokinį, didele dalimi priklauso bendraamžių vertinimas, todėl mokytojasbendraudamas su mokiniais turi apgalvoti kiekvieną žodį , kad jo neįžeistų, nesumenkintų, neužgautų. Mokinys į kiekvieną mokytoją žiūri su viltimi,kad jis įvertins, pastebės, pagirs. Mokinio savosios vertės pajutimasformuojamas pamokoje, pertraukų , klasės valandėlių renginių metu, todėlsvarbu, ypač žemo statuso mokinių, savos vertės pajutimo formavimas. Remiantis V.Lepeškienės, D.Gailienės, L.Bulotaitės,N.Sturlienės mintimis paruoštos rekomendacijos pedagogams kaip stiprintimokinių savęs vertinimą, ugdyti pasitikėjimą savimi, tuo pačiu kelti josocialinį statusą klasės bendruomenėje: 1. kreipkitės į mokinį vardu, nes tai suteikia jam džiaugsmą, kad mokytojui svarbus, 2. būkite prieinamas, parodyti, kad jis jums rūpi, 3. dalinkitės su mokiniais savo gyvenimo smulkmenomis, tai sukelia pasitikėjimo jais jausmą, 4. pabrėžkite savo panašumą su mokiniais,aptarkite bendrus interesus, 5. venkite situacijų per kurias vaikas gali suglumti ir pasimesti, o jai taip atsitiko padrąsinkite, palaikykite, apginkite nuo kitų nemalonaus dėmesio, 6. nevertinkite mokinio asmenybės vertinant atliktą užduotį, ,,Nemokša‘‘, ,,Tinginys‘‘, ,, Netikelis‘‘ , o tik aptarkite atliktą užduotį, klaidas, nes minėta kritika įgauna platesnę prasmę, mokinys pradeda nepasitikėti ne tik pamokoje, bet ir bendraudamas su bendraamžiais, namuose, 7. nekritikuokite mokinių viešai,klaidas nurodykite taktiškai, nemenkinant mokinio bendraamžių tarpe, 8. pakeiskite nuostatas į klaidas,padėkite mokiniams mokytis iš klaidų, o ne bauskite už jas, 9. nelyginkite silpnai besimokančio mokinio su gerai besimokančiu, 10. vertinkite ne tik rezultatą, bet ir įdėtas mokinio pastangas , 11. skaldykite ilgesnes užduotis dalimis, kad mokiniai pajustų sėkmę, 12. padidinkite sąmoningai rezultatus, kad mokinys dirbtų , siektų, tikėtų sėkme, – nusiteikyte teigiamai, palankiai visų mokinių atžvilgiu, nes tikėjimas sėkme turi didelės reikšmės rezultatui. N.Anikejeva teigia, kad mokinių nuotaika tiesiogiai priklauso nuomokytojo nuotaikos , jo požiūrio į mokinius .Ištyrus paauglių siekiussantykiuose su mokytojais paaiškėjo, kad svarbiausia – bendravimokokybė.Jie nori būti suprasti, įvertinti, nežeminami. Atrodo, tokiepaprasti ir suprantami norai, bet vis dėlto ši problema egzistuoja, olabiausiai ją jaučia žemo statuso mokiniai. Išnagrinėjus 14 lentelęmatome, kad supratimo ir įvertinimo iš mokytojų pasigenda visų socialiniostatuso grupių mokiniai.
14.lentelėPaauglių lūkesčiai mokytojų santykiuose su mokiniais
mokyt. ir mok. santykiuose trūksta |labai aukštas |patenkinamas |žemas | |supratimoįvertinimodraugiškumopagalbospripažinimo reiklumoobjektyvumokita | 2 1 4 5 3 – 4 – | 1 2 3 4 5 6 7 8 | 1 2 4 3 5 6 7 – | |
Mokiniams pateikus atvirą klausimą , kas, jų manymu turėtų pasikeistimokinių ir mokytojų santykiuose, susilaukta įdomių pastabų, pvz. ,,nerėkti,o išklausyti‘‘ , ,,išaiškinti, mes gi žmonės’’, ,,kai kurie mokytojai žiūriį mokinius iš aukšto su išankstine nuostata’’, ,,kai kam nuolaidžiauja ,oant kai kurių užsisėda’’, ,,mokytojų ir mokinių santykiai pasiekia tokįlygį, kad nemėgstame vieni kitų, o taip norėtųsi būti draugais,patikėkite’.’ Šios mokinių mintys parodo, kad mokytojas turėtų pagarbiau ,be išankstinių nuostatų, elgtis su mokiniu. Jei pedagogas negerbs mokinio,tai mokiniai neturės pagarbaus bendravimo pavyzdžio nei tarpusavyje, nei susuaugusiais. Dar mokyklose išlikusi tendencija, kad pedagogas yra visadateisus, reikalaujantis pagarbos, tačiau,ar visada mokantis gerbti mokinį. ,, Mokytojo asmenybė, jo laikysena klasėje, suformuotas psichologinisklimatas daro didelę įtaką mokinių nuotaikai, jų darbingumui..Psichologųteigimu ,pakili nuotaika klasėje mokinių darbingumą padidina 20-30%, omokytojo abejingumas darbingum1 sumažina 10-20%(ypač silpnų mokinių)’’ ,(J.Vaitkevičius,1995, p.238).Mokytojo pedagoginio takto, kultūros stokakenkia ne tik mokymuisi, bet žlugdo mokinio asmenybę, formuoja aružsispyrėlį, ar per daug paklusnų, kenčia jo emocinis pasaulis. Kiekvienomokytojo uždavinys, ką jis bedėstytų, ugdyti harmoningą asmenybę, kuripritaptų klasėje, orientuotusi gyvenime, kelti jos socialinį statusą tarpklasės draugų, šeimos narių, mikrogrupėse.
4.2.Socialinio pedagogo vieta mokinių statuso gerinimo sistemoje
Socialinė pedagogika ieško būdų kaip pažinti žmogų grupėje,visuomenėje, rasti priemonių, kaip jam padėti patekus į keblią padėtį,pritapti socialinėje aplinkoje, išmokyti jį pažinti aplinką, save ir pačiamsocializuotis, keisti aplinką, atsižvelgiant į savo norus. Žmogus nėraizoliuotas nuo aplinkos, jis veikia aplinką, o ši nuolat veikia žmogų.,,Sudėtingas žmogaus, jo aplinkos pažinimo bei žmogaus ugdymo, josocializavimo procesas turi du pagrindinius išeities taškus: vidinįbiopsichinį ir išorinį, socialinį. Kai ugdymas grindžiamas žmogausbiopsichinėmis savybėmis, vadovaujamasi jo vidiniu pradu. Išoriniaipoveikiai priderinami prie individualių žmogaus savybių’’,(J.Vaitkevičius,1995, p.3). Ugdant žmogų, būtina jungti biologinę, psichologinę, socialinę,šio proceso sritį. Žmogaus rengimo gyvenimui negalima riboti mokykliniuugdymu, nes jis jau ateina į mokyklą iš šeimos atsinešdamas nemažąsocialinę patirtį. Mokinį veikia šeima (mikroaplinka), visuomenė(makroaplinka), skirtingais amžiaus tarpsniais ne vienodai, taigi socialinėaplinka asmenybės formavimui vaidina svarbią reikšmę. Socialinį pedagogą ypač domina moksleivių visuomenė, jų tarpusaviosantykiai, šių santykių poveikis moksleivių elgsenai. J.Vaitkevičiusteigia, kad socialinio pedagogo uždavinys tirti ir nustatyti kolektyve
vyraujančią emocinę atmosferą, psichologinį klimatą, nustatyti kolektyvostruktūrą, jame nustatyti oficialias ir neoficialias grupes, šių grupiųsiekius, ir patarti kolektyvų vadovams, mokytojams, kaip organizuotikolektyvo veiklą, formuoti kolektyvo veiklą, formuoti grupių, ir atskirųgrupių narių tarpusavio sąveiką, užtikrinančią teigiamo psichologinioklimato sukūrimą visame kolektyve. Socialiniam pedagogui svarbu žinotikiekvieno klasės mokinio statusą, jį lemiančius veiksnius.Kiekvienamekolektyve paprastai susikuria neformalios grupės, kurias svarbu pastebėti,nustatyti lyderius, motyvus, kuriais grindžiami grupės narių santykiai, irnukreipti šios grupės veiklą kolektyvo labui. Taip stiprinant grupės nariųsantykius galima padidinti visos grupės integracinį laipsnį. Socialinio pedagogo uždavinys – ieškoti galimybių turtinti žmoniųbendravimo formas, būdus, nes bendravimas yra įgimta žmogaus savybė.Žmogaus bendravimo būdo veiksmingumas formuojant asmenybę priklauso nuo to,ar pats žmogus noriai įsijungia į auklėjimą. Bendravimo pobūdžiui,asmeniniams santykiams didelę įtaką daro žmogaus amžius. Paaugliai siekiapažinti save ir aplinkinius, ieško vietos gyvenime, todėl ieško draugųplatesnėje aplinkoje, atkakliai ieško draugystės, pripažinimo, teigiamoįvertinimo , tačiau jam dar trūksta gyvenimiškos patirties, žinių. Paaugliųsantykiai klasėje, jų statusas lemia mokinio aktyvumą pamokoje,popamokinėje veikloje, savęs vertinimą, požiūrį į kitus. Aptartos žemostatuso mokinių pasėkmes socialiniam pedagogui suteikia daug rūpesčių , opirmiausia siekti kuo anksčiau nustatyti nepatenkinamą statusą ir stengtispadėti mokiniui integruotis į klasės bendruomenę. Socialinis pedagogas turisiekti aprėpti ugdomam mokiniui poveikio priemonių sistemą – visus josantykius su mikroaplinka, makroaplinka ir pačiu savimi. J.Vaitkevičiausnuomone, asmenybę reikia suprasti kaip unikumą, į nieką nepanašų ir taippat kaip homogeninę , unifikuotą socialinės visumos dalelę. ŽEMO STATUSO MOKINIO OPTIMIZACIJOS SRYTYSŽemo statuso mokinys
| |
Socialinio pedagogas, vykdydamas savo pareiga, turi mokėti įvertintisituaciją, nustatyti problemas ir tikslus, surinkti būtiną informaciją irtinkamai ją analizuoti, ištirti visus galimus alternatyvius sprendimus,formuoti ir įgyvendinti intervencijas bei įvertinti savo pastangas ir darbopasekmes. Tam reikia mokėti bendrauti, atlikti socialinį tyrimą ir teiktisocialines paslaugas. Žemo statuso mokinių pasekmė – žema mokymosi motyvacija, mokyklosnelankymas,todėl imantis veiklos šioje srityje socialinis pedagogas turižinoti statusą lemiančius veiksnius, kad galėtų sudaręs integracijos iradaptacijos planą juos veikti, koreguoti.Šioje srityje atsiveria plativeiklos sritis, kuri iš socialinio pedagogo reikalauja žinoti ir mokėti: 1)moksleivio nepriėmimo ar atstumimo klasės bendruomenės priežastis, 2)moksleivio nusivylimo mokykla priežastis, 3)mokinių interesus,polinkius,gebėjimus, pomėgius, 4)kas jo draugai, jei tokių turi ar su kuo siekia bendrauti , 5)šeimos sudėtis, socialinis statusas, psichologinis klimatas, 6)mokinio statusas šeimoje, 7) mokinio pedagogų vertinimą , 8) ar senei mokinys nepatenkintas statusu klasėje, 9) kokios žemo statuso pasekmės konkrečiam mokiniui,10) remiantis apibendrinta situacija sudaryti integracijos planą,11) integracijos planą vykdyti etapais, įtraukus komandą (klasės vadovą, dalykų mokytojus, klasės mokinius, tėvus ) ir patį mokinį12) įvertinti rezultatus ir užbaigti adaptaciją. Pedagoginės veiklos metu teko susidurti su tipiška izoliuotomokinio situacija. Berniukas, 9 klasės mokinys, pradėjo praleisti pamokas,vėliau visai liovėsi lankyti mokyklą. Jis susidraugavo su panašaus likimotrimis 8 klasės mokiniais, kurie išeidavo iš namų į mokyklą, bet retai jąpasiekdavo, klaidžiodavo po miestą, žaisdavo kompiuterinėje. Šiuo berniuku susidomėjo socialinis pedagogas ir ėmė tirti mokyklosnelankymo priežastis. Paaiškėjo, kad jis klasėje yra nemėgiamas, visiškaineturi draugų. Imtasi ieškoti izoliuotumo veiksnių. Nustatytos asmenybėssavybės kurios jam trukdo bendrauti su bendraamžiais tai, kad jis yra lėtobūdo, lėtos orientacijos, sunkiai užmezga kontaktą. Pamokų metu jam sunkuspėti dirbti su visos klasės mokiniais, todėl yra žemas pažangumas. Dėl šiųasmenybės savybių jo nemėgsta bendraklasiai, kartais iš jo pasišaipo.Šeimoje jis – penktas, jauniausias vaikas, kuris yra palepintas neturivalios, linkęs gauti lengvai santykinai su kitais. Kalbant apie materialinęšeimos padėtį – gyvena gana sunkiai, apsirengęs prastai, kartaisnetvarkingai. Mokykloje nedalyvavo jokioje popamokinėje veikloje. Socialinė pedagogė įvertino situaciją ir sudarė izoliuoto mokiniointegracijos bei adaptacijos planą: 41. pakalbėti su tėvais, įvesti griežtesnę kontrolę, 42. įvesti lankymosi pamokose atžymų sąsiuvinį, 43. paskatinti klasės vadovę įtraukti mokinį į aktyvesnį klasės gyvenimą, skirti pareigas, 44. pakalbėti su dalykų mokytojais, kurie už pastangas ar nežymius pasiekimus skatintų, 45. įtraukti į žemo statuso mokinių klubo veiklą, 46. paskatinti lankyti chorą(pasirodo jis prieš 2m. norėjo lankyti chorą, turi gražų balsą, bet neleido mama) , 47. pakalbėti su klasės mokiniais apie draugiškumą, toleranciją, pakantumą vienas kito atžvilgiu, 48. pasikalbėti su dviem klasės mokiniais, kurie atvirai reiškia priešiškumą, 49. kreiptis į psichologą pagalbos (mokinio lankymasis konsultacijoms). Remiantis šiuo planu buvo gana greitai pasiekti rezultatai.Mokinyspradėjo lankyti mokyklą, stengtis pamokų metu, aktyviai įsitraukė įpopamokinę veiklą, tačiau mėnesio bėgyje dar 2 kartus praleido pamokas bepateisinamos priežasties. Žinoma izoliuoto mokinio integracija iradaptacija yra ilgas procesas.Jos rezultatai yra greitesni ir patikimesnijeigu žemo statuso vaikai greičiau išaiškinami ir jiems suteikiamapedagogų,o jei reikia ir psichologų pagalba. Kalbant apie pagalbą mokiniui, būtina ne tik pagalba iš aplinkos,bet ir pačio paauglio pastangos,siekiai.Remiantis L.Hey knyga,,Mylėdamassave būsi laimingas’’ socialinė pedagogė organizavo atstumtų, izoliuotųmokinių klubą, kuriame mokiniai mokosi pažinti , teigiamai vertinti save,mokosi gerbti ir pripažinti vienas kitą.Tai daugiausia mergaičių mėgstamasklubas, į kurį susirenka nedrąsios, nemokančios savimi pasirūpintimergaites.Klubo darbe yra altruistinės veiklos, tai adventiniai skaitymaimokyklos mokiniams, lankymas senelių namuose, slaugos skyriuje, žmonių sunegalia lankymas.Ši veikla leidžia pasijusti atstumtiems ir izoliuotiemsmokiniams svarbiais reikalingais, atsakingais. Atlikus gerą darbą jaučiasipatenkinti, pradeda labiau vertinti save. Taigi socialinių pedagogų uždavinys užtikrinti globotinių normaliasveiklos, gyvenimo sąlygas socialinėje kultūrinėje aplinkoje, padėti,,grįžti’’ į normalias gyvenimo vėžes.
IŠVADOS
1.Mokinių statusas klasėje turi didelę reikšmę mokinių fiziniamvystymuisi, o taip pat asmenybės savybių formavimuisi. Žemo statusomokiniai save sutapatina su žemu, neigiamu vaidmeniu klasėje, todėl dažnaiyra žemos motyvacijos, blogo lankomumo, žemo savęs vertinimo, kurisiššaukia neigiamų asmenybės savybių formavimąsi.
2. Mokinių statusą klasėje lemia įvairūs veiksniai: išoriniai ir vidiniai, kurie tarpusavyje yra persipynę.Remdamiesi atliktais tyrimais galimeteigti, kad paauglio statusui turi įtakos mokymosi vienoje klasėje trukmė,vertybių kitimas.
3.Būdingiausios žemo statuso priežastys: neigiamos asmenybės savybės,žemesnis vidutinio išprusimas ir inteligencija, žemesni gabumai (ypačryšku nagrinėjant specialiųjų poreikių mokinių statusą), fiziniai trūkumai,nepakankama bendravimo patirtis,neteisingas mokytojo požiūris į mokinį,nepalanki mikroaplinka (dažnai asociali ar probleminė šeima).
4..Paauglių bendravimas yra labai reikšmingas jų tapsmoprocese,todėl jie siekia rasti draugų jei ne formaliose grupėse: klasėje,būrelyje, klube, tai – neformaliose grupėse. Dėl sparčių socialiniųpokyčių didėja atotrūkis tarp kartų,todėl padidėja bendraamžių įtakapaauglio socializacijai. Žemo statuso paaugliai negalėdami patenkintibendravimo poreikio klasėje, mokykloje praleidžia daug pamokų arba visainelanko mokyklos įsitraukdami į antivisuomeniško pobūdžio grupes,įsitraukia į įvairias priklausomybes, padaro teisėtvarkos pažeidimų.
5. Žemo statuso mokiniai išgyvena vidinį diskomfortą, jų atliekamas ,,blogiečio‘‘ vaidmuo formuoja neigiamas asmenybės savybes, todėl būtina kuoanksčiau išaiškinti nepatenkinamo statuso mokinį ir sudaryti individualiąintegracijos bei adaptacijos į klasės bendruomenę programą veikiantmokinio mikro, makro aplinkas, bei santykį su pačiu savimi.
6.Socialinis pedagogas, vykdydamas savo pareigas, siekdamas optimizuotižemo statuso mokinio padėtį , turi mokėti įvertinti situaciją, nustatytiiškilusias problemas,užsibrėžti tikslus, surinkti būtiną informaciją ir ją tinkamaiišanalizuoti, ištirti visus galimus alternatyvius sprendimus, formuoti irįgyvendinti intervenciją bei įvertinti darbo rezultatus.
7.Optimizavus žemo statuso mokinio padėtį klasės bendruomenėje ,mokinys ima elgtis pagal jo statusą atitinkanti vaidmenį, ugdomos teigiamosasmenybės savybės. Todėl šio uždavinio įgyvendinimas yra labai svarbusdabartinėmis sąlygomis: kai iškilusi didelė priklausomybių problema,didelis paauglių nusikalstamumas.
LITERATŪRA
1. Anikejeva N. Mokytojui apie psichologinį klimatą mokykloje, –Kaunas,1988.2. BarkauskaitėM. Mokinių tarpusavio santykiai , – Kaunas,1979.3. BarkauskaitėM. Paaugliai:sociopedagoginė dinamika, – Vilnius,20014. Berezovinas N.,Kolominskis J.Mokytojas ir vaikų kolektyvas ,Minskas,19755. BugdinasR. Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimųprevencijo1999m. vasarą//Informacinis leidinys1999,Nr.89-90//.6. Butkienė,A.Kepalaitė Mokymasis ir asmenybės brendimas, – Vilnius,1996.7. Cambell R. Kaip mylėti savo paauglį, – Vilnius,1998.8. Charles C.M. Pedagoginio tyrimo įvadas, – Vilnius,1999.9.ČerniusJ.V. Mokytojo pagalbininkas, – Kaunas,1992.10. Jacikevičius A. Žmonių grupių(socialinė) psichologija, – Vilnius,1995.11. Gage N.L. Pedagoginė psichologija, – Vilnius,1994.12. Kvieskienė G. Socializacijos pedagogika, – Vilnius,2000.13. Kolominskij J. Asmeniniai santykiai vaikų kolektyve, – Minskas,1969.14. Kolominskij J.,Berezovin N. Kaikurios pedagoginės problemos socialinėjepsichologijoje, – Maskva,1977.15. Konas I. Draugystė, – Vilnius,19988.16. Lepeškienė V. Humanistinis ugdymas mokykloje, – Vilnius,1996.17. Lyčių skirtumas švietimo sistemoje, – Vilnius, 2000.18.Lukošienė I.Kas tai yra socialinis darbuotojas? Jo funkcijosmokykloje./Socialinis ugdymas Id.,Vilnius, 1999/19. Louse C., Jonson Socialinio darbo praktika,Vilnius,2001.20.Merfeldaitė.O. Gatvės vaiko kaip socialinio pedagoginio fenomenocharakteristika//Socialinis ugdymas II d.,Vilnius,1999//.21. Navaitis G. Psichologinė parama paaugliui, – Vilnius,200122.Psichologinė pagalba mokyklai, Vilnius, 1995.23.Socialinis pranešimas, – Vilnius,199824.Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas, patirtis irperspektyvos,Šiauliai,1994.25.Specialiųjų poreikių vaikų pažinimas ir ugdymas,Šiauliai,2001.26.Specialiųjų poreikių vaikai, Šiauliai, 1997.27.Suslavičius A. Socialinė psichologija , – Kaunas,199528.Vaikų psichologinis konsultavimas, – Vilnius,1989.29. Vaitkevičius J.Socialinėspedagogikos pagrindai, Egalda,1995.30.Želvys R. Bendravimo psichologija,- Vilnius, 1997.31.ŽukauskienėR. Raidos psichologija, – Vilnius, 1996.
PRIEDAI
———————–Inteligencija
a
Išprusimas
Pažangumas
Išvaizda
Gabumai
Amžius
Charakteris Charakteris charakteris
Temperamentas
Lytis
[pic]
[pic]
Santykis su pačiu savimi
Mikroaplinka
Makroaplinka