TURINYS
ĮVADAS 3I. LITERATŪROS ANALIZĖ 51. 1. ŽMOGAUS SOCIALIZACIJOS SAMPRATA 51. 1. 1. ĮVAIRŪS POŽIŪRIAI Į SOCIALIZACIJĄ 61. 1. 2. SOCIALIZACIJOS ASPEKTAI 81.2 JAUNYSTĖ – KAIP AMŽIAUS TARPSNIS 91. 3. NARKOTIKAI JAUNIMO TARPE 111. 3. 1. NARKOTIKŲ SĄVOKA BEI JŲ RŪŠYS 121. 3. 2. VISUOMENĖS ĮTAKA 141. 3. 3. BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA 161. 3. 4. SEIMOS ITAKA 171. 3. 5. NARKOTIKŲ PREVENCIJA 18II. TYRIMO ANALIZĖ 212.1 TYRIMO METODIKA 212.2 TYRIMO REZULTATAI 22IŠVADOS 31LITERATŪRA 33 ĮVADASNarkomanija – tai liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagųvartojimas. Šia liga sergantis žmogus yra fiziškai ir psichiškaipriklausomas nuo narkotinių medžiagų. Psichinė priklausomybė, pasireiškusiliguistu noru vėl patirti narkotinio apsvaigimo būseną, gali susiformuotijau po pirmojo karto narkotikų vartojimo. Ilgą laiką vartojant narkotikus,ląstelės pripranta prie šių medžiagų, ir narkotikai tampa būtini organizmobiocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinėmsmedžiagoms didėja, todėl apsvaigimui sukelti reikia vis didesnės narkotikųdozės. Pamažu dozė tiek padidinama, kad narkotikų nevartojusiam žmogui jigali būti mirtina. Negavus narkotikų, atsiranda abstinenciniai reiškiniai –fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Apima depresija, nerimas, susiaurėjasąmonės laukas. Narkomaną užvaldo viena mintis – kaip gauti narkotikų. [4] Šiandien vis garsiau suskamba balsai, prabylantys apie gręsiantį pavojų– jaunimo tarpe klestinčią narkomaniją. Kiek pagrįstos šios baimės,pasakyti sunku, kadangi išsamių ir rimtų tyrimų Lietuvoje šia tema kol kasdar nėra. Aišku viena – toks reiškinys iš tiesų egzistuoja, neaiškūs tik jomastai – galbūt jie išpūsti žiniasklaidos, o gal tokie, kokių neižiniasklaida, nei Vyriausybė, nei tėvai bei mokytojai net neįsivaizduoja. Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingąvietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojųpiešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėjapagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnamsskirti raminamieji „Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose,skambant „reivui“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena irLietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodijęnarkotinėmis medžiagomis. Iš tiesų nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėljaunuolis pradeda vartoti narkotikus. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių– visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunasžmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą,atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęsvertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keististaip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas,patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgtitėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomonenepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas –mėginimas pasitelkti narkotikus. [26]. Šiame darbe bandysiu paanalizuoti, kas pastūmėja jaunuolį linknarkotikų.
Darbo tikslas: paanalizuoti jaunimo narkotikų vartojimo priežastis beiprevenciją.
Darbo uždaviniai: 1. Panagrinėti mokslinę – metodinę literatūrą apie jaunimo narkomanijos priežastis. 2. Paanalizuoti narkomanijos prevencijos priemones. 3. Įvertinti šiuolaikinio jaunimo požiūrį i narkomaniją.
Metodai: ➢ Mokslinės literatūros analizė. ➢ Statistinė analizė. ➢ Anketinė apklausa.
Hipotezė: jaunuolio apsisprendimą pradėti vartoti narkotikus lemia jo socialinė aplinka.
Pagrindinės idėjos ir prielaidos, kurios tikrinamos šiame darbe: ➢ Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe – ypatinga socialinė problema. ➢ Jaunuolio žingsnius link narkotikų lemia problemos šeimoje, draugų įtaka, informacijos stoka apie narkotikų žalą, psichologinės problemos bei nepasitikėjimas savimi, visuomenės naujovės, mada. I. LITERATŪROS ANALIZĖ1. 1. ŽMOGAUS SOCIALIZACIJOS SAMPRATA
Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujantsu aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taippat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jispriklauso. Socializacija prasideda vaikystėje. Išmokdamas visuomenės normų,dėsnių ir gyvenimo būdų, asmuo tampa visuomenės nariu. Didžiausią poveikįsocializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religijair visuomenės informavimo priemonės.[2] Dažniausiai aptariami trys teoriniai socializacijos modeliai. Pirmasissusijęs su visuomenės kultūros perdavimu kitai, jaunesniajai kartai(kultūrinėje antropologijoje vartojama inkultūracijos „enculturation“sąvoka). Vėliau, gyvenimui bėgant, perimami kitų kultūrų bruožai(akultūracija). Šiuo požiūriu socializacija yra asmens funkcinisprisitaikymas prie bet kokios socialinės aplinkos ir šios aplinkos vertybiųperėmimas. Antrasis teorinis socializacijos modelis yra vis didesnisvalstybinių ir kitų visuomeninių institucijų dalyvavimas socializacijosprocese. Reikia pripažinti šių tendencijų ryškėjimą visame pasaulyje.Trečiasis, dar K. Markso įtvirtintas, socializacijos proceso teorinismodelis, kapitalo ir atsakomybės perdavimas ją kuriantiems kolektyvams.[4] Visuomenės nuomonė lemia mūsų elgesį. Vaikas, mokydamasis kalbėti,galvoti, jausti, perima jo aplinkai būdingus kultūrinius požiūrius irvertybes – jie tampa jo paties nuomone, vertybėmis bei nuostatomis. Žmonėsperima ir lūkesčius jų elgesio atžvilgiu. Šio „perėmimo“ proceso –socializacijos – metu mokomės „tinkamo“ elgesio, atitinkančio mūsųvaidmenis. Socialinis pasaulis, kuriame auga vaikas, beveik visose sritysediferencijuotas lyties atžvilgiu. Lytis yra vienas svarbiausių žmogausskiriamųjų bruožų, jo tapatumo ir patyrimo pagrindas. Vyro ir motersskirtumai – sudėtingas reiškinys, apimantis ne tik anatomines,fiziologines, bet ir asmenybės, elgesio skirtybes. Iš vyrų tikimasi vienų,iš moterų – visai kitų dalykų: pavyzdžiui, tradiciškai priimta, kad vyraituri būti savarankiški, nepriklausomi, veiklūs, racionalūs, ambicingi,siekiantys karjeros, o moterys – pasyvios, priklausomos, emocionalios,besirūpinančios vaikais ir namų ruoša. Įvairūs veiksniai – kalba, šeima,mokykla, bendraamžių grupės, žiniasklaida – jau nuo kūdikystės formuojažmoguje lyčių skirtybių suvokimą. Savo lyties supratimo formavimuisididžiulę įtaką daro šeima. Nuo gimimo kūdikis pradeda mokytis suvokti savolytį, nes nuo pačių pirmųjų dienų tėvai sąmoningai ar nesąmoningai elgiasisu mažyliais skirtingai, priklausomai nuo jų lyties. [12] Taigi tėvai atlieka socializacijos „agentų“ funkciją namuose. Paaugęvaikai susiduria su kitais labai svarbiais jų tapatumą ir elgesįformuojančiais žmonėmis – mokytojais. Šios srities tyrinėtojai yrapastebėję, kad mokytojai paprastai laikosi skirtingo požiūrio į jų klasėjebesimokančius berniukus ir mergaites: pavyzdžiui, jei uždavus klausimą,berniukas šūkteli atsakymą prieš tai nepakėlęs rankos ir negavęs leidimoatsakyti, mokytojas dažnai tai priima; bet kai taip „netinkamai“ pasielgiamergaitė, jai padaroma pastaba. Tai rodo, kad berniukai turi būtiaktyvesni, o mergaitės – elgtis santūriau. Mokyklų paskaitos, kursai taippat lemia lyčių vaidmenų išmokimą. Pavyzdžiui, korėjiečių mergaitės privalopasirinkti tokias pamokas, kurios atspindėtų šeimos gyvenimą (maistogaminimas, drabužių siuvimas ir pan.); Lietuvos mokyklose darbų pamokų metu
mergaitės mokomos įvairių „moteriškos“ namų ruošos, o berniukai – „vyriškų“darbų.[12] Be abejo, paauglystėje bei jaunystėje svarbiais socializacijosveiksniais tampa bendraamžiai. Atsižvelgiant į juos renkamasi dra…bužius,kalbos manierą, interesus. Tėvai paprastai pripažįsta bendraamžių įtaką irtodėl skatina savo vaikus rinktis „tinkamus“ draugus. Nuo mažų dienų lyčiųsocializacijai didelę įtaką daro ir žiniasklaida – pavyzdžiui, televizijojevaikai dažniausiai mato stereotipiškus vyrų ir moterų charakterius beielgesio būdus. [25]1. 1. 1. ĮVAIRŪS POŽIŪRIAI Į SOCIALIZACIJĄ
Visuomenės kaip socialinio saito konstrukcijos, kurias siūloZ.Baumanas, savo ruožtu irgi pasitarnauja gilesniam etikos ir moralumosupratimui. Z.Baumanas naujai pažvelgia į visuomenę. Jam visuomenėspagrindas – žmogiškasis bendrabūvis. Ir autorius neskuba jo formųstruktūruoti, o atvirkščiai, – siūlo jas analizuoti dinaminiu aspektu.Z.Baumanui priimtinesnis visuomenės ne kaip struktūros, o kaip nuolatosbesitęsiančio, atsinaujinančio proceso, saito įvaizdis. Todėl visuomenėssampratą modernybėje ir postmodernybėje jis sieja atitinkamai susocializacijos ir socialumo procesais. Z.Baumanas socializaciją aptaria kaip moralinio impulso pakeitimątaisyklėmis, jo racionalizavimą. Panašu, kad autorius, operuodamassocializacijos terminu, apeliuoja į visuomenės kaip socialinės erdvėsorganizavimą ir struktūravimą modernybėje. Jis nurodo tris socialinėsorganizacijos būdus, kuriais moralumas transformuojamas į universaliastaisykles: 1. Veiksmo neutralizavimas moralumo požiūriu. Tai socialinio veiksmoorganizavimas, panaikinant bet kokius moralinius jo motyvus. Tokiu būdu jispaverčiamas moraliniu požiūriu neutraliu. 2. Dehumanizacijos procesas. Jei pirmuoju žingsniu moraliniu požiūriuneutralizuojamas socialinis veiksmas, tai šioje socialinės erdvėsorganizavimo pakopoje reikalaujama, kad socialinės sąveikos dalyviai būtųtraktuojami kaip morališkai nevalidūs. Kitaip tariant, sąveikos partneriaivienas kito nebelaiko moralinės atsakomybės objektais. 3. Veikėjo kaip moralės subjekto įvaizdžio suardymas. Moralinė objektosavastis, jos visuma yra redukuojama į statistiškai įvertinamų socialiniųcharakteristikų rinkinį. Kiekvienas veikėjas yra suvokiamas kaip įvairiųsocialinių bruožų, atributų nešėjas. Pasak Z.Baumano, šie trys socialinės erdvės konstravimo būdaiapsprendžia socialinės organizacijos etiką ir adiaforizuoja socialinįveiksmą, atpalaiduoja ir išlaisvina jį nuo individualios moralinėsatsakomybės, kurią pakeičia išskydusi atsakomybė. Socialinė/kognityvinėerdvė visiškai užgožia ir išstumia moralinę erdvę, kadangi moralumasprojektuojamas į taisykles. Kitą procesą socialumą Z.Baumanas apibrėžia kaip moralumoestetizavimą. Socialumą autorius aptaria, priešpriešindamas jįsocializacijai. Jei socializacija yra tikslinga ir racionaliai motyvuotapraktika, tai socialumas yra apibrėžiamas kaip judantis nežinia kur. Jeisocializacija yra orientuota į ateitį, turinti ilgalaikius planus, taisocialumas nemąsto apie ateitį ir gyvena dabartimi. Jei socializacija yrakumuliatyvus, linijinis procesas, besiremiantis vakardienos laimėjimais,tai socialumas nepripažįsta praeities. Jei autorius socializaciją apibūdinakaip racionalų reiškinį, kaip moralumą universalizuojančią irracionalizuojančią praktiką, kaip socialinės/kognityvinės erdvės ir buvimosu kitu struktūravimo principą, imanentišką modernybės patirčiai, taisocialumą jis apibūdina kaip estetinį fenomeną, nestruktūrinį erdvėsorganizavimo būdą postmodenybėje. Autorius, norėdamas vaizdžiau atskleisti socialumą kaip estetinįreiškinį, palygina jį su minios ir neogenčių fenomenais. Jo akimis, minia –efemeriškas, trapus ir trumpalaikis buvimas su kitu. Tai spontaniškaisusiburiantys ir išsiskirstantys žmonės tam tikru tikslu tam tikrojevietoje ir tam tikru laiku. Gi neogenties… metafora autorius nusako naująbendrijos konstrukciją. Į jas buriamasi iš poreikio tradicijai, iš poreikiodalintis savo tiesomis, įsitikinimais ir išgyvenimais ne bet kada, ne betkur, o tik su tam tikrais žmonėmis. Pasak Z.Baumano, tiek minios, tiekneogentys yra neabejotinas socialumo proveržis, neartikuliuotų jausmų iremocijų protrūkis. Socialumas sukuria sąlygas miniai ir neogenčiai kaipalternatyvioms bendrabūvio formoms. Jis įgalina betarpišką, nors irmomentinį, buvimą su kitu, bent jau akimirkai panaikina bet koką socialinędistanciją, kuri būdinga racionaliai organizuotam buvimui su kitu. Čiaautorius prabyla apie estetinį artumą, kuris skiriasi nuo moralinio artumo.Pastarasis išreiškia artumą kitam kaip moralės subjektui, tuo tarpuestetinis artumas jaučiamas emocijas, jausmus, estetinius išgyvenimussukėlusiam subjektui. Tokiu būdu Z.Baumanas socialumą ir jo apraiškas – minią ir neogentis –pristato kaip postmodernybėje dominuojančią praktiką, kaip moralumąestetizuojantį režimą. Jis įgalina estetinės erdvės kūrimą anapus moralinėserdvės, paruošia dirvą spontaniškam ir emocionaliam buvimui su kitu. Kaip matyti, tiek socializacijos, tiek socialumo kompetencijos laukasyra anapus moralinės erdvės. Pirmasis visuomenę formuoja kaipsocialinę/kognityvinę erdvę, antrasis – kaip estetinę erdvę. Socializacijayra struktūrinis visuomeninio gyvenimo organizavimas, o socialumas –nestruktūrinis. Pirmasis universalizuoja, racionalizuoja buvimą su kitu,t.y. suteikia jam socialines charakteristikas ir sąlygojasocialinį/kognityvinį kito vertinimą. Antrasis buvimą su kitusureliatyvina, suteikia jam emocinį atspalvį ir kitą paverčia estetiniovertinimo, pasitenkinimo objektu. Socializuojanti praktika vyraujamodernybėje, o estetizuojanti – postmodernybėje. Tačiau tieksocializacijos, tiek socialumo magiška veikimo galia baigiasi ties moralineerdve, t.y. ties individualiu kasdienišku kontekstu, modernybėje visiškaiužgožtu ir išstumtu socialinės erdvės, o postmodernybėje iškeltu kaipalternatyviu estetinei erdvei. [10]
1. 1. 2. SOCIALIZACIJOS ASPEKTAI
Paskutiniais dešimtmečiais Lietuvos visuomenėje įvykusios permainosbuvo gilios, bet vyko nepakankamai jas suvokiant ir viešai nepakankamaiaptariant. Po trumpo pakilimo laikotarpio išryškėję nusivylimo atkurtosnepriklausomos valstybės tikrove požymiai peraugo į rimtą dvasinę, moralinęir politinę šalies visuomenės krizę. Okupacijos metu įvykusi priverstinė irforsuota visuomenės modernizacija ir sekuliarizacija tradicinękrikščionišką vertybių sanklodą sugriovė ne tik išoriškai, bet ir išvidaus. Prasidėjo gelminis krikščioniškosios pasaulėžiūros ir iš joskylančių pamatinių vertybių irimas. Šis procesas stebimas ir šiandien. [22] Kultūra, kaip praeities ir dabarties vertybių sistema, grindžiamas nevienas mokomasis dalykas, o visas mokymo procesas. Reformuojamos mokyklosugdymo turinį grindžiant tautos psichologija, mentalitetu, dvasiniaistautos bruožais. Svarbų vaidmenį atlieka liaudies pedagogika, kuri įkūnijatautos dvasinius lūkesčius, idealus, pažiūrų sistemą. Šiuolaikinė šeimaišgyvena krizę: kai kurie vaikai sunkiai adaptuojasi gyvenime, lėtaibręsta, ne visiems pavyksta išsiugdyti humaniškumo, pareigos, atsakomybėsir kitas dvasines savybes. Viena iš šios krizės priežasčių – menki,„trūkinėjantys“ šiuolaikinės šeimos ryšiai su prosenelių išpuoselėtomisugdymo tradicijomis, vaiko įtraukimo į visuomenės gyvenimą istoriniupatyrimu. Sudėtinga šalies socialinė ir ekonominė būklė sąlygoja ne tikvisuomenės kultūrinį, dvasinį, bet ypač dorovinių vertybių nuosmukį. Nuo
jos labai priklauso šeimos socialinė būklė bei kriminogeninė vaikų … irjaunimo situacija. Nepilnamečių nusikalstamumas auga: 2002 metais iš visųnusikaltimų padarymu kaltinamų asmenų 13.7 procento buvo nepilnamečiai,2003 metais nepilnamečiai sudaro 14,3 procento bendro nusikaltimuspadariusių asmenų skaičiaus. Narkotinių medžiagų sukeliančių priklausomybęvartojimas tarp vaikų ir jaunimo tampa socialiniu reiškiniu. Perpastaruosius 4 metus narkotikų šalyje imta vartoti 5 kartus daugiau, jienelegaliai pardavinėjami mokyklose, gatvėse, įvairiose pramogų vietose.Intraveniniai narkotikai tampa pagrindiniu žmogaus imunodeficito viruso(ŽIV) plitimo keliu, infekuotų ŽIV asmenų amžius nuolat jaunėja,jauniausiajam infekuotam – 15 metų. [30] 1.2 JAUNYSTĖ – KAIP AMŽIAUS TARPSNISKada žmogus vadinasi jaunu, kada senu? Pasaulinė sveikatos apsaugosorganizacija prie SNO dabar yra priėmusi tokį žmogaus amžiausperiodizavimą: nuo gimimo iki 44 metų – jaunas; nuo 45 iki 59 metų – vidutinio amžiaus; nuo 60 iki 74 – senyvas; nuo 75 iki 89 – senas; virš 90 metų – ilgaamžis. Į vystymosi veiksnius susiklostė skirtingos pažiūros. Viena seniausių– dualistinis idealizmas. Pasak jo, materija yra neaktyvi, jai aktyvumąteikia dvasia. Žmogaus kūnas iš prigimties yra neaktyvus, jį išjudina jameesanti siela – nemateriali energija. Biologiniai ir psichologiniaiveiksniai įtakoja žmogaus gyvenimą, o jį būtų galima suskirstyti tokiaistarpsniais: 1. Kūdikystė – iki 1 metų. 2. Vaikystė – 1-11 metai. 3. Paauglystė – 12-16 metai. 4. Jaunystė – 17-21 metai. 5. I subrendimo amžius – 22-35 metai. 6. II subrendimo amžius – 36-60 metai. 7. Pagyvenusio amžius – 61-74 metai. 8. Senatvė – 75-90 metų. 9. Ilgaamžiškumas – 90 ir daugiau metų.Jaunimą galima išskirti, traktuoti kaip atskirą socialinę grupę beiypatingą visuomenės dalį. Jaunimo išskirtinumas siejamas su žmogausgyvenimo laikotarpiu, kuomet yra integruojamasi į visuomenę, bręstama,tampama nepriklausomais, bandoma įsitvirtinti darbo rinkoje, pradedamakurti šeima bei socialinė, materialinė padėtis. Vienas iš jaunimoišskirtinumo yra jų amžius, tačiau jaunimo amžiaus ribos apibrėžiamos labaiįvairiai. Kalbant apie jaunimo išskirtines savybes, galima daugiauakcentuoti į laisvalaikio praleidimo specifiką, būdą, galimybes, o taip patir į iniciatyvumą, energingumą, aktyvumą, veiklumą, ambicingumą, didesniusnorus ir didelių tikslų siekimą. Jaunimas – išskirtinė visuomenės dalis,turinti savo interesus, pomėgius, bruožus bei problemas. Vienas išpagrindinių jaunimo grupės išskirtinumų – jos didesnis pažeidžiamumas beisiekis tvirtintis darbo rinkoje ir visuomenėje. Pagrindinis šio amžiaus jaunuolių veiklos bruožas skirtingas negupaauglių. Pavyzdžiui mokymasis. Jaunystės amžiaus moksleiviai įsigilina įmokymąsi kaip į tolimensnės jų egzistencijos pagrindą. Mokymąsis tampa benesvarbiausiu jų gyvenimo uždaviniu. Tai paveikia ir bendra jų veiklosorganizavimą. [19] Jaunuolis darosi visuomeninkas. Jis darosi sąmoningas ir aktyvusveikėjas. Kyla poreikis atsakyti į rūpimus gyvenimo filosofijos klausimus.Jaunuolis nori filosofuoti ne šiaip sau, bet pagrystai, remdamasis mokslolaimėjimais. Moksle jis ieško pagrįstos tiesos apie visatą, žmogų, jopaskirtį ir likimą šiame pasaulyje. Vadinasi, paprastas pažintinisinteresas perauga į apibendrinto filosofinio tikrovės pažinimo interesą.Tokio intereso tenkinimas pamažu formuoja pažiūras į tikrovę. Irnenuostabu, kad 18-ųjų metų pabaigoje – 19-aisiais savo gyvenimo metaisjaunuolis jaučiasi tarsi iš naujo savarankiškai radęs atsakymą į daugelįpasaulėžiūrinių klausimų. Energingas pasaulėžiūrinių interesų tenkinimas plėtojas intelektojėgas. Paauglystėje mokslo, visuomeninio ir asmeninio gyvenimo tiesos buvopriimamos remiantis suaugusiųjų autoritetu, paauglys stengėsi būti panašusį suaugusįjį, kartoti jo pažiūras ir mėgdžioti jo samprotavimus, oankstyvosio jaunystės amžiaus moksleivis siekia, kad jo tiesa būtųpatikimai pagrįsta, nekeltų abejonių, ir tik tokią tiesą jis laikopriimtiną. Vadinasi, jis siekia suvokti tikrovę tokią, kokia ji yra,realistiškai mąstyti. Jo protas bando skirti faktus ir teorijas. Jaunuolispradeda pasitikėti savo proto galiomis, siekia konstruktyviai ir kūrybiškaispręsti problemas, mokosi mąstyti, visapusiškai samprotauti. Taigi plėtodamasis intelektas nuo paauglystės iki ankstyvosiosjaunystės nueina tolimą kelią: nuo mąstymo priklausomumo iki mą…stymoautonomijos. Net mokytojams tai kartais sukelia namažai sunkumų. Jaunuolionepatenkina šabloniški, vadovėliniai atsakymai į klausimus. Jis kritikuojastandartinį mąstymą, dažnai kitaip negu mokytojas vertina įžymiusrašytojus. Visa tai yra ženklas, kad vystosi mąstanti ir kūrybingaasmenybė. [27] Jaunystėje laisvalaikis įgauna visiškai kitą prasmę. Jis nori jįpanaudoti prasmingam suaugusiojo žmogaus gyvenimui. Jis kitaip negupaauglys skaito grožinę literatūrą, kitaip žiūri kino filmus ir televizijoslaidas, kitaip linksminasi. Grožinė literatūra jam darosi gyvenimo mokykla.Čia jis ieško atsakymo į gyvenimo klausimus, mokosi pažinti save, gyvenimą,suformuluoti principus, kuriais būtų galima pagrįsti savo elgesį, padedantįprasmingaiu, geriau, perspektyviau veikti ir gyventi. To paties jis ieškokino filmuose ir televizijoje, tuo tarpu pasislinksminimuose, jis nori patspasirodyti, pamatyti kitus, užmegsti naudingus socialinius ir draugystėssantykius. Pasilinksminimuose jaunuoliai dažnai kopijuoja suaugusiųjųelgesį, įpročius, o jie ne visada atitinka sveikatos, estetikos ir etikosreikalavimus. Laisvalaikis sudaro sąlygas žmonių santykiams užsimegzti, plėtotis irklestėti. Ankstyvojoje jaunystėje labai pasikeičia santykiai su tėvais,draugais ir mokytojais. [3] Jaunimas, viena vertus, išsiskiria impulsyvumu, radikalumu, energija,aktyvumu, skirtingu gyvenimo būdu bei laisvalaikio praleidimu, kita vertus,jie yra pakankamai priklausomi nuo tėvų, vyresniųjų tiek finansiškai, tieksprendžiant įvairias jaunimui kylančias problemas.Nors galima būtų jaunimąlaikyti veikliu, iniciatyviu, tačiau galima manyti, kad jaunimas nelabaisugeba spręsti jiems kylančias problemas, yra pakankamai nesavarankiškasbei nebrandus. Galima būtų įvardinti nemažai įvairių jaunimo bruožų. Nors yrateigiama, kad jaunimas turi bendrus interesus, bendras savybes beiproblemas, tačiau išskirti skirtingas jaunimo grupes, galima. Besimokantisjaunimas, bei jau dirbantis jaunimas. Šių dviejų jaunimo grupių poreikiai,interesai bei esminiai bruožai yra skirtingi. Pasak ekspertų, besimokantisjaunimas, yra laisvesnis, turi mažiau atsakomybės, daugiau linkęs ieškoti.Jaunimui kaip visumai labiau būdinga įvairovė, nei kitoms socialinėmsgrupėms. Galima įžvelgti tam tikrus skirtumus tarp kaimo ir miesto jaunimo.Pasak ekspertų, kaimo jaunimas šiek tiek skiriasi nuo miesto jaunimobendravimo, laisvalaikio praleidimo, dalyvavimo visuomeninėje veiklojegalimybėmis. Kaime jaunimas turi mažiau galimybių bei susiduria suaštresnėmis socialinėmis problemomis. Fokusuotoje grupinėje diskusijojedalyvavęs kaimo vietovių jaunimas atkreipė dėmesį, kad kaimo jaunimasišsiskiria iš kitų socialinių grupių skirtingu požiūriu, įsitikinimais,pomėgiais bei elgesiu. [19] 1. 3. NARKOTIKAI JAUNIMO TARPEKodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labaidaug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartojanarkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yramadinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų.
Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio?Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimąsupranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne bereikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiausgrupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku,nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikųvartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikųvartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūrisį reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas,smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiainumatyti narkotikų vartojimo pasekmių. [17]3. 1. NARKOTIKŲ SĄVOKA BEI JŲ RŪŠYS
1. Narkotikai – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga,vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikųapibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikų yraįvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių netneįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilnanarkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio irvaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotiniųmedžiagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą. Alkoholis ir tabakastaip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėme tikrais narkotikais– heroiną, kokainą ir “Ecstasy” – labai skirtingos. [30] Narkotiku laikoma kiekviena augalinės ar sintetinės kilmės medžiaga,kuri, įvedant ją į organizmą, pakeičia jo funkcijas ir po nuolatiniovartojimo priveda prie psichinės ir fizinės priklausomybės. Narkomanijapasireiškia narkotikų arba įvairių kitų preparatų vartojimu be medikųparodymų. [14] Narkomanija – tai liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagųvartojimas. Šia liga sergantis žmogus yra fiziškai ir psichiškaipriklausomas nuo narkotinių medžiagų. Psichinė priklausomybė, pasireiškusiliguistu noru vėl patirti narkotinio apsvaigimo būseną, gali susiformuotijau po pirmojo karto narkotikų vartojimo. Ilgą laiką vartojant narkotikus,ląstelės pripranta prie šių medžiagų, ir narkotikai tampa būtini organizmobiocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinėmsmedžiagoms didėja, todėl apsvaigimui sukelti reikia vis didesnės narkotikųdozės. Pamažu dozė tiek padidinama, kad narkotikų nevartojusiam žmogui jigali būti mirtina. Negavus narkotikų, atsiranda abstinenciniai reiškiniai –fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Apima depresija, nerimas, susiaurėjasąmonės laukas. Narkomaną užvaldo viena mintis – kaip gauti narkotikų. [12] Socialinėje medicinoje narkomanija skirstoma į neskausmingą, kai žmogusgali nustoti vartoti narkotikus, ir skausmingą, kai narkomanas tampapriklausomu nuo šių medžiagų. Neliguisto narkotikų vartojimo pasekmės –pykinimas, haliucinacijos, galvos skausmas. Tai sulaiko kai kuriuos vaikusnuo tolesnio jų vartojimo. Tie, kurie ir toliau vartoja narkotikus,atsiranda įprotis, kuris vadinamas abstinencija (narkotikų alkis), kurissukelia didelį fizinį ir moralinį skausmą, norą daugiau ir dažniau vartotinarkotikus. Pasaulyje žinoma apie 500 narkotinių medžiagų rūšių, iš jų 100 tikrųnarkotikų ir apie 50 psichotropinių preparatų. [12]| || || … ||Remiantis Statistikos Departamento pranešimu spaudai Nr. 04/086 (2005 m. ||birželio 17 d.) galima nurodyti šias narkotinių bei psichotropinių ||medžiagų rūšis: || ||Augalinės kilmės narkotikai ||Aguonos ir jų dalys ||Aguonų ir jų dalių ekstraktas ||Aguonų ir jų dalių koncentratas ||Marihuana (kanapės) ||Kanapių žaliava ||Haliuciogeniniai grybai ||Hašišas ||Pusiau sintetiniai narkotikai ||Heroinas ||Kokainas ||Sintetiniai narkotikai ||Natrio oksibutiratas-GHB ||Amfetaminas ||Ekstazis (MDMA, MDE) ||Metkatinonas (efedronas) ||LSD ||Diazepamas (relaniumas) ||Metamfetaminas ||Klonazepamas ||Nitrazepamas ||Tramadolas ||Lorazepamas ||Metadonas ||I kategorijos prekursoriai ||BMK ||Safrolas ||Efedrinas |
Iš pradžių narkotikai sukelia euforiją, tačiau vėliau atsirandamieguistumas, šleikštulys, vėmimas. Vartojančių vyzdžiai susitraukia,paakiai pabrinksta, atsiranda niežulys. Perdozavimo poveikis: kvėpavimastampa negilus ir lėtas, lipni ir drėgna oda, konvulsijos, koma ir galimamirtis. Greitai išsivysto narkotikų tolerancija ir priklausomybė nuo jų.Naudojant tuos pačius švirkštus galima užsikrėsti AIDS, hepatitu. Nėščiomsmoterims vartojimas gali sukelti persileidimą, išankstinį gimdymą arvaikučio priklausomybę, kuris gali jausti stiprią abstinenciją. Žvelgiant į narkomanijos terminą socialiniu – edukaciniu aspektu,galima teigti, jog narkomanija yra deviantinio elgesio forma,pasireiškianti fizine ar psichine priklausomybe, nuolat fiziškai irpsichiškai alinančia vaiko organizmą ir skatinanti socialinę asmenybėsdeadaptaciją. Pagrindinis narkomanijos pavojus ne tiek fizinė žalaorganizmui, kiek asmenybės degradacija, kuri ištinka 10-20 kartų greičiaunei vartojant alkoholį. Vaikai narkomanai nustoja domėtis mokslu, mokykla,o vėliau apskritai meta mokyklą. Palaipsniui susilpnėja ir nutrūkstanaudingi socialiniai ryšiai su draugais, mokyklos bendruomene, klase,pedagogais, sudėtingėja santykiai šeimoje, vystosi egoistiniai charakteriobruožai, laisvamanystė, melagystė. Visas dėmesys sutelkiamas narkotiniųmedžiagų įsigijimui.[28]
3. 2. VISUOMENĖS ĮTAKA
Vaikai ir jaunimas, kaip svarbi visuomenės dalis, jau daug dešimtmečiųįvairiais aspektais nagrinėjama psichologų, edukologų, sociologų ir kitųsričių atstovų. Reikia konstatuoti, kad šiandieninis jaunimas “serga”įvairiomis socialinėmis ligomis: klesti alkoholizmas, narkomanija,toksikomanija, prostitucija, nusikalstamumas. Tai toli gražu ne visosproblemos, kurios kamuoja jautriausią visuomenės dalį. Socialinės jaunimoproblemos užima svarbią vietą pedagogų bei kitų mokslininkų moksliniuosetyrimuose. [16] Pagrindinė nepilnamečių narkomanijos priežastis glūdi auklėjime,sukeliančiame socialinių –pedagoginių ir socialinių problemų. Vienosn…arkologinės pagalbos duomenimis, tarp 344 vaikų, sergančių narkomanija,buvo pastebėta: ➢ socialinė tėvų, kaip asmenybių degradacija (nepastovus darbas, kriminalinis elgesys); ➢ nesveika atmosfera šeimoje, kaip jos iširimo pasekmė; ➢ sunki materialiai padėtis; ➢ auklėjimas nepilnoje šeimoje. [29] Jei prieš 5 metus narkotikus vartojantys jaunuoliai buvo iš vargingų,alkoholikų, kriminalinių, nusikaltėlių, pasižymėjusių žiaurumu šeimų, taidabar – vaikai iš šeimų, turinčių gerą socialinę padėtį. Narkotikai tampatam tikru gyvenimo stiliumi, atributu. Diskotekos, koncertai, jaunimovakarėliai tampa pavojingomis narkotikų platinimo vietomis, kuriose laisvaiparduodami ir vartojami narkotikai. Šie duomenys rodo, kad narkomanu tampama, o ne gimstama. Manoma, jog daugiausiai narkomanų yra tarp tokių jaunuolių kaip: ➢ teritorinėse grupėse, susiformavusiose pagal gyvenamąją ar mokymosi vietą. ➢ delinkventinėse ir kriminalinėse vaikų bei suaugusių grupėse. [12] Makro priežastys lemiančios žalingų įpročių plitimą – tai naujossocialinės – kultūrinės, ekonominės sąlygos. Pasak amerikiečių sociologoR.Mertono, narkomanija, kaip alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinėsadaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialiniųtikslų žmogus. Tai aktualu analizuojant šių dienų Lietuvos situaciją iržmonių socialinės sėkmės bei nesėkmės suvokimą. Iš tiesų, labai didelėdalis žmonių patyrė nesėkmę, nes nebuvo susikūrę tam tikrų naujų socialinių– ekonominių sąlygų strategijos. Visada socialinių – ekonominių pasikeitimųprocesą lydi įvairios deviacijos.
Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas
kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės – ekonominės ir politinėssistemos link. Tos priežastys susijusios su socialiniais – kultūriniais veiksniais: ➢ Kultūros, dažniausiai subkultūros poveikis. Kultūriniam veiksniui priskiriama gimtoji kalba, religija, valgis, tradicijos ir ritualai; narkotikų prieinamumas; ➢ Narkotikų verslo augimas ir platinimas sparčiai plečiasi. Gyventojų ir profesinių grupių nuomone pagrindinė žalingų įpročiųplitimo priežastis yra neužimtas laisvalaikis ir mikro- bei makro-socialinės kontrolės stoka. Jaunimas turėtų gauti kuo daugiau informacijos apie propaguojamą sveikągyvenseną, apie organizuojamą laisvalaikį be svaigalų. Taip pat jaunimui irjų tėvams, draugams bei artimiesiems reikia kuo daugiau informacijos,konsultacijų socialinės pagalbos klausimais. [30] Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti išsupančios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai irpopuliariosios kultūros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gaunaiš kino filmų, televizijos, vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, žurnalų,interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninėskultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruojančias vertybes.Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai. TV personažaigyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; interneto svetainėpropaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigždėsherojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru; populiari daina pasakoja,kaip nuostabiai narkotikų poveikyje atrodo Paukščių takas… Su narkotikais,alkoholiu, cigaretėmis susiję „pranešimai“ paauglius gali pasiekti visainetikėtai: iš žurnale išspausdintos reklamos, parduotuvėje skambančiosdainos, kino filmo herojaus posakio. Šie „ženklai“ paprastai tiesiogiaineskatina vartojimo – tačiau jie tarsi kuria nuostatą, kad vartojimas yra„normalus“ dalykas. [30] Nespėjus jaunam žmogui susidaryti klaidingą nuomonę, reikia kuo plačiaubei efektyviau skle…isti informaciją apie narkotikų psichologinę beifiziologinę žalą jam.3. 3. BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA
Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai..Paaugliųsocializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelėtarpusavio priklausomybė. Draugų įtaka labai svarbi, ypač pradedant vartotinarkotikus. Daugumai jaunuolių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arbadraugų draugai. [10] Rizikos faktoriai, susiję su bendravimu už šeimos ribų: ➢ prasti bendravimo įgūžiai; ➢ bendravimas su asocialiais bendraamžiais; ➢ teigiamas požiūris į narkotikų vartojimą mokykloje, tarp draugų, bendruomenėje. Dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus pastūmėjadraugai, tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai – draugai keičiami tam,kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių. Tai, ar jaunuolis pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jonuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek to, kaip jis supranta narkotikų keliamąpavojų savo sveikatai, tiek nuomonės, ar jo bendraamžiai pasmerks šį jožingsnį. [19] Bendraamžių bičiulių įtaka svarbi ir apsisprendžiant vartoticigaretes, alkoholį ar narkotikus. Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiainepritars jam ir jį pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartotinė vienos iš šių medžiagų. Paskaičiuota, kad kiekvienas narkomanas permetus pripratina apie 10 – 15 žmonių prie narkotikų, tai parodo, kad šisocialinė grupė progresyviai didėja. Be to, dauguma narkomanų sergahepatitu, AIDS ir kitom nepagydomom ligom. Bendraudami jie užkrečia kitus. Dažnai jaunuolis bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės,nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Jukpaauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastainespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustisne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jobendraamžiai. Vienas iš būdų išspręsti kylančias problemas — mėginimaspasitelkti narkotikus ar alkoholį. Narkomanais dažniau tampa nepilnų irzlūs, jautrūs, greitai netenkantysdvasinės pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitaipasiduodantys kitų įtakai, turintys psichologinių problemų jaunuoliai.Dažniausiai tai asmenys, neturintys gyvenime tikslo, ieškantys netikrųmalonumų, lepūnėliai, nesuprasti artimųjų bei bendraamžių, linkępervertinti savo galimybes arba nusivylę po nesėkmių. [12] Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtinaiš anksto paruošti jaunuolį tokiai situacijai. Reikia patarti nesistengtipačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galimapasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs.Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti.Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvotisavo namuose. Jaunuolis turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga,o jam pačiam – pavojinga! [22] Mokykla gali suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimoriziką, pasekmes, formuoti socialinius įgūdžius, padėsiančius atsispirtisocialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Kartais užtenka vienparamos, padrąsinimo, užuojautos, pritarimo ar supratimo, kartais reikia irrimtesnių žingsnių – psichologinės pagalbos, bendrų mokytojų bei tėvųpastangų. Tėvai bei mokytojai turi matyti su kuo bendrauja vaikas, patartijam. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogosįtakos. Psichologai pripažįsta: jei mokinys jaus suaugusiųjų meilę,pagarbą, globą, domėjimąsi savo asmenybe, tikės, kad šie nori jį suprasti,padėti, tai sumažins narkotikų vartojimo tikimybę. [12]
3. 4…. SEIMOS ITAKA
Rizikos faktoriai leidžia įvertinti situaciją ir nustatyti asmenųgrupes, kuriose yra didžiausia narkotikų pavartojimo galimybė.Kiekvienas šis faktorius turi įtakos asmens psichologiniam ir socialiniamugdymuisi. Didžiausią reikšmę vaiko ugdymuisi turi šeima.Reikšmingiausi neigiami faktoriai šeimoje yra: ➢ netinkamas auklėjimas, ypač jei vaikas yra sunkaus būdo ir turi elgesio sutrikimų; ➢ chaotiška namų aplinka, ypač jei tėvai piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis ir pan.arba serga psichikos ligomis; ➢ nesirūpina vaiku, nėra tarpusavio supratimo. Ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių jaunuolių,kiek jų tėvų socialinė destabilizacija. Čia susipina aukščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makropriežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms –ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – tai reakcija į tėvųnesėkmes. Didelė dalis tų šeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.Todėl jų vaikams iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakytivertybių, kurias diegė jų tėvai (pvz., siekis įgyti išsilavinimą), arbapasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmėsneatneš, kaip kad neatnešė ir jų tėvams. [12] Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, tėvai turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių.
Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus draugų. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai pavojinga, tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save. Save gerbiantis jaunuolis lengviau pasakys “ne”, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės ar narkotikai. O savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vistiek dera pasišnekėti su savo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu. Žinant rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, galima sukurti ir stiprinti apsaugančius nuo narkotikų vartojimo veiksnius. Šie veiksniai šeimoje – tai geri tėvų bei vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, abipusė pagarba. [25]… 1. 3. 5. NARKOTIKŲ PREVENCIJAKoordinavimo modeliai europos sąjungos šalyse Koordinavimas: Globalus (sveikatos priežiūra, socialiniai reikalai, teisėsauga,švietimas ir ugdymas, vidaus reikalai ir kt. ) 12 ES šalių + Norvegija, Specifinis (atskiros institucijos atskiroms problemoms spręsti), 3 ESšalys Pagrindinės funkcijos: teikia LRV pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikosvalstybės biudžeto asignavimų priemonėms įgyvendinti; teikia LRV, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigomspasiūlymus dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veiklosprioritetinių krypčių, tobulinimo; analizuoja ir vertina valstybės ir savivaldybių institucijų beiįstaigų ataskaitas apie tai, kaip įgyvendinamos priemonės; koordinuoja suinteresuotų valstybės ir savivaldybių institucijų beiįstaigų keitimąsi informacija apie narkomanijos prevencijos ir narkotikųkontrolės priemonių įgyvendinimą; palaiko ryšius su ES, užsienio valstybių atitinkamomis institucijomisir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja LR užsienio valstybėse artarptautinėse organizacijose (EMCDDA, ET Pompidou grupėje); organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimostebėjimą, analizuoja tendencijas šalyje ir užsienyje, narkotinių medžiagųvartojimo padarinius; informuoja visuomenę, bendradarbiauja su visuomeninėmisorganizacijomis, visuomenės informavimo priemonėmis, mokslo ir studijų,kitomis institucijomis; Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004 – 2008 metų programa Programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą,nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires ir veikloskryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidintinarkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą Realumas Veiksmingumas Rezultatas Naujas požiūris – Integruotas, subalansuotas, multidisciplininis Prioritetinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės kryptys:pirminė narkomanijos prevencija vaikų ir jaunimo tarpe; asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatospriežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija; neteisėtų narkotikų ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimas; moksliniai tyrimai, informacinės sistemos plėtra, koordinavimas. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa Visų pirma tvirtinti ir finansuoti tas narkomanijos prevencijosprogramas, kurios skirtos narkotikų vartojimo mokyklose, šeimose, vaikų,jaunimo pasilinksminimo vietose prevencijai, remti projektus, skirtusgatvės ir asocialiose arba didesnės rizikos grupei priklausančiose šeimoseaugantiems vaikams. Sukurti ir įdiegti moksliniais tyrimais pagrįstą narkomanijosprevencijos ir narkotikų kontrolės stebėsenos, vykdomų programų ir projektųveiksmingumo vertinimo ir koordinavimo sistemą, sparčiau diegti informacinęsistemą. Sukurti šiuolaikišką gerai veikiančią narkomanijos prevencijos irnarkotikų kontrolės specialistų rengimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimosistemą. [31] Siekiant apsaugoti jaunimą nuo narkotikų ir sprendžiant narkotikųvartojimo problemas, svarbiausias mokyklai tenkantis uždavinys –prevencinis darbas. Siekiama mažinti ir sustabdyti narkomanijos plitimą,taip užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą. Prioritetai – pirminėnarkotikų vartojimo prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo. ➢ Ugdyti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotines medžiagas, ypač rūpintis narkomanijos prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui brandžias vertybines nuostatas ir sveiko gyvenimo įgūdžius, stabilizuoti ir mažinti narkotikų vartojimą. ➢ Kurti pozityvią sistemą, palaikančią jauną žmogų, padedančią jam suvokt…i jo paskirtį. ➢ Įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus narkomanijos prevencijos klausimus, plėtoti popamokinę veiklą, jaunimo užimtumą laisvalaikiu; rengti ir įgyvendinti narkotikų vartojimo prevencijos priemones. ➢ Užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas gautų reikiamą socialinę, teisinę ir psichologinę, o švietimo įstaigų darbuotojai, šeimos – organizacinę, metodinę ir konsultacinę pagalbą, plėsti teisėsaugos, švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos institucijų, bendruomenių bendradarbiavimą. [30] II. TYRIMO ANALIZĖ 2.1 TYRIMO METODIKATyrimo problema ir aktualumas: Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, plinta rūkymas, alkoholio ir kitų nelegalių narkotinių medžiagų vartojimas. Viena iš priežasčių skatinančių pradėti vartoti narkotikus – vaikų neužimtumo problema. Vaikai šlaistosi gatvėmis, tampa nusikaltimų aukomis ir net vykdytojais, ir galiausiai susiduria su pačia baisiausia – narkotikų problema.
Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą vietą. Gaminamos ir vartojamos psichotropinės medžiagos daro didžiulę žalą jaunimui. O su šia karta didesnė grėsmė bus ir ateinančioms kartoms. Norint išsiaiškinti narkotinių medžiagų vartojimą kaip jaunimo socializacijos veiksnį buvo atiliktas tyrimas.
Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos Kolegijoje, buvo apklausti pirmųkursų studentai: 85 merginos ir 62 vaikinai. Kurių amžius nuo 19 iki 21metų. Iš visų tiriamųjų 69 atvykę studijuoti iš kaimo ir 78 iš miesto. Tyrimo imtis iš viso 147 respondentai. Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. kovo – gegužės mėn.Klaipėdos Kolegijoje. Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis. Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa. Tyrimo atlikimo tvarka: Sociologinė apklausa standartizuoto interviubūdu. Respondentai turi atsakyti į pateiktus iš anksto sudarytus anketosklausimus, pasirinkdami siūlomus atsakymų variantus. Interviuotojas turipats pažymėti pasirinktus respondento atsakymus
3 TYRIMO REZULTATAI
Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa iš 19 kausimų (žr. 1 priedą) .Iš kurių keturi atviri (1, 2, 7, 18 anketos klausimai), penkių uždarų (4,6, 12, 17, 19 anketos klausimai) ir dešimties pusiau uždarų (3, 5, 8, 9,10, 11, 13, 14, 15, 16 anketos klausimai).
Pirmuoju anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar jaunuoliaisupranta kas yra narkotikai. Respondentai teigė, kad narkotikai yra„svaigiosios medžiagos“ „medžiagos žalojančios žmogaus organizmą“, „taihaliucinogenai“, „tai sintetiniai gaminiai“, „augalinės kilmės medžiagos“,„medžiagos kurios patekusios į organizmą pakeičia veiklą“. Visi šienarkotikų apibūdinimai yra teisingi. Kiekvienas tiriamasis turi supratimąapie narkotikus. [pic]
1 pav. Narkotikų rūšys, kurias žino jaunuoliaiAntruoju anketos klausimus siekiama išsiaiškinti, kokias narkotikųrūšis žino jaunuoliai. Tai matyti 1 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kadjaunuoliai žino daug narkotikų rūšių, tačiau žinomiausi – tabakas 98%,alkoholis 91%, inhaliatoriai 84% ir kokainas 82%. [pic] 2 pav. Informacijos apie narkotikus šaltiniai
Trečiasis anketos klausimas skirtas išsiaiškinti iš kur jaunuoliaigauna informaciją apie narkotines medžiagas. Kaip matyti 2 pav. jaunuoliaiapie narkotikus daugiausiai sužino mokymo įstaigose (100%). Mokyklojejaunuoliai daugiausiai sužino apie narkotines medžiagas, jų žalą organizmuitodėl, kad yra vedamos sveikatingumo pamokos, organizuojami renginiaikurių metu pateikiama įvairi informacija apie narkotines medžiagas. Kadangijaunuoliai daugiausiai bendrauja su bendraamžiais, tai 94% respondentų apienarkotikus sužinojo iš draugų. Informacija apie narkotines medžiagasšiuolaikinėje visuomenėje perteikiama įvairiais būdais, ne tik mokykloje,bet ir visuomenėje – per masinės informacijos priemones, suaugusiųjųpokalbio metu. Todėl jaunuoliai apie narkotikus yra girdėję ir išvisuomenės – aplinkinių žmonių (85%). [pic] 3. pav. Ar esi matęs platinant narkotikus?
Ketvirtasis anketos klausimas skirtas išsiaiškinti ar jaunuoliaiyra matę platinant narkotikus. Tai matyti 3 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kadkaimo vietovėse gyvenantys jaunuoliai platinant narkotines medžiagas yramatę mažiau, …nei mieste gyvenantys. 8% respondentų teigė, jog kaimo ir 23%miesto jaunuolių yra matę platinant narkotikus. Mačiusiųjų platinantnarkotines medžiagas kaimo ir miesto vietovėje skaičius yra skirtingas,mūsų nuomone todėl, kad kaime gyvenantys jaunuoliai yra labiau užimti ūkioreikalais, todėl neturi laiko šlaistytis gatvėmis, kaip mieste gyvenantysjaunuoliai. [pic] 4. pav. Kur buvo platinamos narkotinės medžiagos
4 pav. matyti kur jaunuoliai yra matę platinant narkotines medžiagas.Šis klausimas buvo skirtas tik tiems jaunuoliams, kurie matė platinantnarkotines medžiagas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaimo vietovėje gyvenantysjaunuoliai daugiausia yra matę narkotikus platinant vakarėlių metu (79%).Vakarėlių metu kaime būna didžiausi jaunimo susibūrimai, todėl lengviausiatokioje vietoje platinti narkotines medžiagas. Kadangi mieste jaunuoliaisusiburia ne tik vakarėlių metu, bet ir kieme, gatvėje, tai šie jaunuoliaiyra matę, jog narkotines medžiagas platina vakarėlių metu (80%), kieme(71%), gatvėje (38%). [pic] 5. pav. Ar jaunuolių draugai, bendraamžiai vartoja narkotikus
Šeštuoju anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar jaunuoliųdraugai bei bendraamžiai vartoja narkotiku. Kaip matyti 5 pav., kad 6%kaime gyvenančių jaunuolių ir 19% mieste gyvenančių jaunuolių žino, jogjų draugai vartoja narkotines medžiagas. Šis skaičius skiriasi mūsų manymutodėl, kad kaime gyvenantys jaunuoliai yra labiau užimti, neturi laikovaikščioti gatvėmis, o mieste gyvenantys jaunuoliai neturi nudirbti ūkiodarbų, jie grįžę iš mokyklos iš karto keliauja į kiemą susitikti sudraugais, jų tėvai dažniausiai dirba iki vakaro ir neturi laiko prižiūrėtisavo atžalų, todėl iš neturėjimo ką veikti jaunuoliai pradeda vartotinarkotines medžiagas. [pic] 6 pav. Jaunuolių reakcija pamačius vartojant narkotikus
Septintuoju klausimu siekta išsiaiškinti jaunuolių požiūrį pamačiusbendraamžius vartojančius narkotikus. Dauguma tiriamieji teigė, jog pamatębendraamžį vartojant narkotines medžiagas nekreiptų dėmesio (42%), nes taine jų reikalas, kiekvienas elgiasi taip kaip nori, nenori kištis į svetimusreikalus, nenori tapti priešu. 36% respondentų teigia, jog pamatę vartojantnarkotines medžiagas patys norėtų pabandyti, nes gyvenime reikia išbandytiviską, nenorėtų jaustis kitokie nei draugas, nenorėtų būti atstumti.Pradėti vartoti narkotikus ypač pavojinga, nes prie jų greitai galimapriprasti. [pic] 7 pav. Ar bendrautum su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus?
Aštuntas anketos klausimas skirtas išsiaiškinti ar jaunuoliaibendrautu su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus. Kaip matyti 7 pav.dauguma jaunuolių nebebendrautų (71%) su tokiu draugu, argumentuodami taituo, kad nepatinka žmonės vartojantys narkotikus, neleidžia tėvai bendrautisu tokiais asmenimis, nenoriu pats tapti priklausomas nuo narkotikų.Jaunuoliai, kurie teigė, jog bendrautų bendraamžiais vartojančiaisnarkotikus argumentavo, jog draugas nepasikeitė, jis liko tas pats todėlnesvarbu jis vartoja narkotikus ar ne, negalima nusisukti nuo draugo, kaijam nelaimė. [pic] 8. pav. Ar bandytų atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus
8 pav. pavaizduotas respondentų atsakymas į klausimą „Ar bandytumatkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus?“. Tyrimo metupaaiškėjo, kad 84% apklaustųjų bandytų draugą atkalbėti, nes vartojantnarkotikus gali būti labai sunkių pasekmių: atsirasti priklausomybė, galimaperdozuoti net numirti. Kiti tiriamieji teigė, kad nenorėtų prarasti gerodraugo, nenorėtų, kad pradėtų kalbėti apie draugą, kaip narkomaną. Beveikvisi atsakiusieji, jog b…andytų atkalbėti draugą tvirtino, jog nenorėtųnukentėti nuo draugo t.y., kad ko nors nepavoktų kai reikės pinigųnarkotikams. Tiriamieji, kurie teigė, kad neatkalbinėtų draugo rašė, jognenorėtų draugauti su jaunuoliu vartojančiu narkotikus, „tai jo reikalas“,„jei jis sau gadina sveikatą prašau svarbu ne mano“. [pic] 9 pav. Pasekmės atsirandančios vartojant narkotines medžiagas
Tyrimo metu norėta išsiaiškinti ar jaunuoliai žino, kokios gali būtipasekmės vartojant narkotikus, tai matyti 9 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kadjaunuoliai žino narkotikų vartojimo pasekmes, nes 98% tiriamųjų teigė, jogvartojant narkotikus galima prie jų priprasti, 91% teigė, kad pažeidžiamanervų sistema, 83% tiriamųjų mano, kad vartojant narkotikus galima mirti.Visos šios pasekmės galimos pradėjus vartoti narkotikus. Svarbiausia tai,kad silpnesniam organizmui pakanka tik vieno – dvejų kartų ir jis jaupripranta prie narkotikų, o pasekmės gali būti skaudžios. [pic] 10 pav. Jaunuolių santykis su tėvais
Vienuoliktuoju klausimu norėta išsiaiškinti ar tėvai yra tie žmonės sukuriais jaunuoliai gali dalintis savo jausmais, įspūdžiais, spręstiiškilusias problemas. Kaip matyti 10 pav. dauguma tiriamųjų (57%) su tėvaisbendrauja kaip su draugais, nes beveik visas problemas stengiasi spręsti sutėvų pagalba, su tėvais pasikalba visais klausimais, neturi paslapčių,žino, kad tėvai padės bet kokioje situacijoje. Jaunuoliai, kurie teigė, kad tėvai nėra tie žmonės kurie būtų geripašnekovai, draugai, argumentavo tuo, kad bijo tėvų reakcijos, tėvai labaigriežti, tėvai niekada nesupranta jų požiūrio, bijo būti nubausti. Toksjaunuolių požiūris į tėvus rodo, kad tėvų ir vaikų santykiai nėra labaigeri, kad būtų galima pasipasakoti apie ištikusias nelaimes. [pic] 11 pav. Ar jaunuoliai yra vartoję narkotikų
11 pav. matyti ar jaunuoliai yra patys vartoję narkotinių medžiagų.Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaime gyvenančių jaunuolių vartojusių narkotinesmedžiagas yra 4%, o t.y. mažiau nei mieste gyvenančiųjų, nes čia
vartojusiųjų skaičius 15%. Šie skaičiai skiriasi, todėl, kad gyvenantiemsmieste jaunuoliams pradėti vartoti narkotikus yra daugiau pagundų, neigyvenantiems kaime. [pic] 12 pav. Kaip dažnai jaunuoliai vartoja narkotikusTyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip dažnai vartoja narkotikusjaunuoliai kurie yra vartoję. 12 pav. matyti daugiausia jaunuoliai yravartoję narkotikus tik vieną kartą t.y. 67% kaime gyvenančių ir 64%gyvenantys mieste. Atsakydami į klausimą „kodėl“ jaunuoliai teigė, kad buvobloga, svaigo ir skaudėjo galva, pykino todėl daugiau niekada nebebandysvartoti narkotinių medžiagų. 33% kaime gyvenančiųjų ir 32% miestegyvenančiųjų jaunuolių narkotikus vartojo du kartus. Šį teiginįargumentuodami, jog bijo daugiau kartų vartoti, nes nenori priprasti, pirmąkartą pavartojus jautė malonumą, o kai pavartojo antrą kartą pajutopykinimą, šleikštulį, todėl dar kartą bandyti neketina. 4% miestegyvenančiųjų narkotikus vartoję daugiau negu du kartus teigė, kad patinkanarkotikų poveikis. [pic] 13 pav. Narkotinės medžiagos, kurias yra vartoję jaunuoliai
Tyrimo metu buvo norima išsiaiškinti kokias narkotines medžiagas yravartoję jaunuoliai, tam, kad nustatytume koks narkotikų daromas poveikis.13 pav. matyti, kad jaunuoliai dažniausiai rūko t.y. vartoja tabaką (78%),geria alkoholį (45%) ir 32% vartoja inhaliatorius. Tačiau yra jaunuoliųkurie vartojo kanapes (3%) ir LSD (8%). Kiekviena šių medžiagų turiskirtingą poveikį organizmui, vartojant vienas narkotines medžiagas žalaorganizmui… atsiranda per trumpą laiką, o kitas per ilgą laiką. Todėl labaisvarbu laiku pastebėti jaunuolius vartojančius narkotikus ir suteiktijiems prevencinę pagalbą. [pic] 14 pav. Veiksniai įtakojantys vartoti narkotikus
14 pav. pateikti veiksniai, kurie įtakoja vartoti narkotikus. Tyrimometu paaiškėjo, kad dažniausiai pradėti vartoti narkotikus įtakojabendraamžiai (64%). Kadangi jaunuoliai daugiausiai laiko praleidžiabendraudami su bendraamžiais – draugais, o dažnai jų tarpe būna asocialių,rizikos grupės vaikų, tai, todėl ir skatinama pradėti vartoti narkotikus.Taip pat priežastis gali būti ir ta, kad kai kurie asmenys labai greitaipasiduoda kitų įtakai, įkalbinėjimas nors būna priešingos nuomonės neidraugai. [pic] 15 pav. Jausmas vartojant narkotikus 15 pav. matyti kokį jausmą jautė jaunuoliai bandę vartoti narkotinesmedžiagas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai jaunuoliai jaučiapykinimą (20%), galvos skausmą (20%), galvos svaigimą (20%), mieguistumą(19%), šleikštulį (17%). Vartojant narkotines medžiagas jaučiami visi šiepojūčiai, jie būna trumpalaikiai, t.y. jaučiami tik trumpą laiko tarpą.Tačiau kiekvienas narkotikas turi ilgalaikį poveikį t.y. žalojama organizmoveikla, nes gali pakisti psichinė būsena, kvėpavimo sistema ir pan.
Tyrimo metu paaiškėjo kad jaunuoliai apie narkotikus žino daug: žinonarkotikų sąvoką, rūšis, koks yra jų poveikis organizmui. Informaciją apienarkotines medžiagas jaunuoliai daugiausiai gauna mokymo įstaigose, bei išbendraamžių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad labai maža dalis jaunuolių yra matęplatinant narkotikus. Respondentų teigimu narkotikus platina vakarėliųmetu, kieme, gatvėje. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad dauguma jaunuoliųnevartoja narkotinių medžiagų, nes dauguma kaimo vietovėse gyvenantys, beimiesto vietovėse gyvenantys tiriamieji narkotinių medžiagų nevartoja, o tiekurie pavartojo nors po vieną kartą jautė nemalonius jausmus, kurie skatinapasišlykštėjimą narkotinėmis medžiagomis. Taip pat galima paminėti tai, jogiš vartojusiųjų narkotikus kaimo vietovėse gyvenančių jaunuolių skaičiusyra daug mažesnis nei mieste gyvenančiųjų. Šie skaičiai skiriasi dėljaunimo užimtumo, nes jaunuoliai gyvenantys kaime dažniausiai būna užimtiūkio reikalais – padeda tėvams, todėl neturi laiko šlaistytis gatvėmis, beto tėvai dažniausiai yra ūkininkai, todėl būna namie ir prižiūri vaikus. Omieste gyvenančiųjų jaunuolių tėvai būna užsiėmę darbu, ir neturi laikoprižiūrėti savo atžalų, todėl jaunuoliai nuolat bastosi gatvėmis, o tai yradidžiausia pagunda išbandyti tai, kas dar nebandyta. Taip pat narkotikųvartojimas labai priklauso ir nuo to, kokie yra jaunuolių santykiai sutėvais, jei santykiai šilti, nuoširdūs, tai jaunuoliai stengiasinemaištauti ir nebando vartoti narkotinių medžiagų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma jaunuolių narkotines medžiagasvartojo tik vieną kartą ir daugiau kartų nenori bandyti, nes nepatiko jųdaromas poveikis, bei nenori priprasti prie narkotinių medžiagų. Tyrimo metu buvo“ klausiama kokias narkotines medžiagas vartojai,paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų bandė rūkyti, bei vartojo alkoholiniusgėrimus…. IŠVADOS1. Pagrindinė žalingų įpročių plitimo priežastis yra neužimtas laisvalaikis ir mikro- bei makro- socialinės kontrolės stoka. Šiuolaikinės informacijos priemonės bei žiniasklaida jaunuoliui leidžia susidaryti nuomonę, jog vartoti narkotikus normalu. 2. Draugų įtaka labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus. Mėginimas pasitelkti narkotikus – noras jaustis protingu, patraukliu, talentingu ar populiariu, kaip jo bendraamžiai. 3. Ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių jaunuolių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija. . Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių. 4. Kaimo vietovėse jaunuolių skaičius yra daug mažesnis nei mieste gyvenančių jaunuolių. Jaunuoliai žino narkotinių medžiagų žalą organizmui, tačiau vis tiek juos vartoja. Kaip parodė tyrimo duomenys, jaunuoliai narkotikus vartoja, todėl, kad nori išbandyti tai, kas nauja, tačiau didžiausia įtaka pradėti vartoti narkotikus yra bendraamžių įtaka. 5. Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004 – 2008 m. programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą.
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Jaunimas – visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi beiperėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančiusasmenis, turinčius nuo 16 iki 29 metų.
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikiųtenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomų kompetencijų įgijimoprogramas.
Prevencija – priemonės ir būdai kuriais siekiama užkirsti kelią socialinėsrizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis.Resocializacija – socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymopriemonėmis ugdytiniui, kuris buvo praradęs aplinkos socialinįpasitikėjimą.
Saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje,kurios metu atsiskleidžia asmenybės talentai, gebėjimai ir išgyvenimai.
Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant suaplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taippat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jispriklauso.Socialinė aplinka – žmogų supantis socialinis pasaulis – visuomeninės(materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklossąlygos.Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomeninių vertybių.
Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės ir sąlygos,sudarančios prielaidas socialinei vaikų ir jaunimo atskirčiai atsirastiSocialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinękvalifikaciją aukštojoje mokykloje arba turintis socialinio darbuotojokvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją.Socialinė partnerystė – subjektų, dalyvaujančių socializacijos procese,bendradarbiavimas.Socialiniai partneriai – valstybės ar savivaldybių įstaigos,nevyriausybinės institucijos ir organizacijos, susijusios su vaiko teisiųapsauga, su kuriomis Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra sudariusi terminuotą(neterminuotą ) bendradarbiavimo sutartį dėl vaiko globos (rūpybos)organizavimo, vaiko globėjų (rūpintojų) parinkimo, jų pasirengimo.Socialinė pagalba – formali ir neformali veikla, kuria siekiama užtikrintiindividualius žmogaus poreikius, reikalingus pilnaverčiam gyvenimuivisuomenė…je. LITERATŪRA[1] Astra L. Gyvenimo laikas. Vilnius, 1993, p. 114.[2] Bagdonas A. Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos irakademiniai aspektai // Socialinė teorija, empirika, politika irpraktika.T. 1. 2001, p. 11.[3] Bitinas B. Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius, 1999, p. 79.[4] Bulotaitė, Narkotikai ir narkomanija Iliuzijos ir realybė, Vilnius2004.[5] Galkienė A. Pedagoginė sąveika integruoto ugdymo sąlygomis. ŠiauliųUniversiteto leidykla, 2003.[6] Jakavičius V., Žmogaus ugdymas, Įvadas į edukologijos studijas, KUleidykla, 1998, p.43.[7] Jovaiša L. Edukologijos įvadas. Vilnius, 1993.[8] Jovaiša L. Pedagogikos terminai, Kaunas, 1993.[9] Justickis V., Bendroji ir teisės psichologija, LTU, Vilnius 2003.[10] Karužaitė R., internetinis žurnalas Sociumas.[11] Legkauskas, Psichologijos įvadas Paskaitų medžiaga, VDU, Kaunas, 2001.[12] Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas, 2003, p. 96.[13] Leliūgienė M., G.Žilinskienė, Programa „Prevencinis darbas su šeima,kompleksinė pagalba šeimai, esančiai krizinėje situacijoje ir šeimosmotyvacija resocializacijai“, VPU Socialinės komunikacijos institutas.[14] Lietuvos vaikai. Lietuvos statistikos departamentas.[15] Lietuvos enciklopedija. Bostonas. 1953. 16 t.[16] Lietuvos Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Vilnius, 1999 p. 4.[17] Louise C. Johnson. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2000, p. 20,32,53, 85.[18] Norkutė M., Etikos ir moralumo bei socialinio saito tematika Z.Baumano darbuose , internetinis žurnalas Sociumas.[19] Petrutytė A. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Vilnius, 2003.[20] Poviliūnas A. Pilietinė visuomenė // Žmogaus socialinė raida. Vilnius,2000, p. 53.[21] Rimkutė J., Vološčiuk I. Įvadas į žmogaus socialinę raidą // Žmogaussocialinė raida. p. 11.1995.12[22] Socialinė apsauga Lietuvoje. Vilnius, 1997 p. 74-75.[23] Louise C. Johnson. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2000, p. 20,32,53, 85.[24] Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995.[25] Vaikai ir šeima. Vilnius, 1998, p. 25.[26] Žmogaus socialinė raida ir gyvenamoji aplinka. Vilnius, 1996 p.[27] Žukauskienė R. Raidos psichologija. Kaip įveikti alkoholio irnarkotikų problemas: vadovėlis.-V., 1994. Vilnius, 2001.[28] http://www.policeclub.lt/index.php?mid=3〈=lt&js=yes[29] http://www.policija.lt[30] http://www.vjrt.lt/lt/progr/narkomanija/prevencija[31] http://www.vjrt.lt/lt/teise/lr_istatymaiSANTRAUKA
Analizuojant mokslinę – metodinę literatūra bandyta nustatyti jaunimonarkomanijos priežastis. Remiantis literatūros analize bandyta įvertintišiuolaikinio jaunimo požiūrį į narkomaniją bei paanalizuoti narkomanijosprevencijos priemones.
Šio darbo tikslas – paanalizuoti jaunimo narkotikų vartojimopriežastis bei prevenciją.
Skyriuje “Jaunystė, kaip amžiaus tarpsnis” mėginta atskleistijaunystės, kaip atskiros socialinės grupės bei ypatingos visuomenės dalies,ypatumus.
Skyriuje „Narkotikai jaunimo tarpe“ analizuota, kaip visuomenė, šeimabei bendraamžiai įtakoja jaunuolio apsisprendimą pradėti vartotinarkotikus.
Atliekant tyrimą didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kas didžiausiąįtaką daro bei kas pastūmėja jaunuolį link narkotinių medžiagų. Taip patbandyta palyginti kaip skiriasi miesto ir kaimo jaunimo požiūris įnarkotinių medžiagų vartojimą.
Šiame darbe naudojamos tokios sąvokos: jaunimas, neformalus švietimas,prevencija, resocializacija, saviraiška, socializacija, socialinė aplinka,socialinė atskirtis, socialinė rizika ir kt.
PRIEDAI
1 PRIEDAS ANKETA
Aš esu KU studentė, atlieku tyrimą norėdama išsiaiškinti narkotikųvartojimą kaip jaunimo s…ocializacijos veiksnį. Labai prašom neskubant, gerai apgalvojus, atvirai atsakyti į anketosklausimus. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs siekiant gauti kuo tikslesniustyrimo rezultatus. Ši anketa yra visiškai anoniminė. Jūsų asmeninė anketanebus viešai skelbiama. Anketos duomenys bus apdoroti statistiškai.
1. Kaip galėtum apibūdinti narkotikus? ……………………………………………………………….. ………………………………………………………… 2. Kokias narkotikų rūšis žinai? ……………………………………………………………….. ………………………………………………………………3. Iš ko gauni informacijos apie narkotikus? o Mokymo institucijoje; o Iš tėvų; o Iš bendraamžių; o Iš aplinkinių žmonių – visuomenės; o Kita…………………………………………………….. …………………………………………….. 4. Ar esi matęs platinant narkotikus? o Taip; o Ne. 5. Kur tai vyko? o Mokykloje; o Vakarėlių metu; o Gatvėje; o Kieme; o Kita…………………………………………………….. …………………………………………….. 6. Ar tavo draugai, bendraamžiai vartoja narkotikus? o Taip; o Ne.
7. Kaip reaguotum, jei pamatytum bendraamžį vartojantį narkotikus? Kodėl?………………………………………………………………….………………………………………………………………….………………………………………………………………….………………………………………………………. 8. Ar bendrautum su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus? o Taip; o Ne; Kodėl?………………………………………………………………….……………………………………. 9. Ar bandytum atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus? o Taip; o Ne;
Kodėl?…………………………………………………………….………………………………………… 10. Kokios gali būti pasekmės vartojant narkotines medžiagas? o Galima tapti priklausomu nuo narkotikų; o Gali sutrumpėti atmintis; o Žaloja kvėpavimo sistemą; o Pažeidžiama nervų sistema; o Kita…………………………………………………….. …………………………………………….. 11. Ar tėvai yra tie žmonės su kuriais tu gali dalintis savo jausmais, įspūdžiais, spręsti iškilusias problemas? o Taip; o Ne. Kodėl?…………………………………………………….. ……………………………………………… 12. Ar esi vartojęs narkotinių medžiagų? o Taip; o Ne. 13. Jei taip tai kiek kartų? o Vieną kartą; o Du kartus; o Labai dažnai; o Kita…………………………………………………….. ……………………………………………..Kodėl?…………………………………………………………….………………………………………………. 14. Kokias narkotines medžiagas esi vartojęs? o Kanapes; o Inhaliatorius; o LSD; o Kita……………………………………………………….. ……………………………………………….. 15. Kokie veiksniai įtakojo vartoti narkotikus? o Šeima; o Visuomenė; o Bendraamžiai; o Žiniasklaida; o Kita…………………………………………………….. ……………………………………………….. 16. Ką jautei vartojant narkotikus? o Pykinimą; o Haliucinacijas; o Galvos skausmą; o Mieguistumą; o Šleikštulį; o Kita…………………………………………………….. …………………………………………….. 17. Jūsų lytis: o Vyras o Moteris 18. Jūsų amžius:……….. 19. Kur gyvenate? o Kaime; o Mieste.
Dėkoju už pateiktus atsakymus.