NARKOTIKŲ VARTOJIMAS, KAIP JAUNIMO SOCIALIZACIJOS VEIKSNYS

Įvadas

Narkomanija – tai liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų vartojimas. Šia liga sergantis žmogus yra fiziškai ir psichiškai priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Psichinė priklausomybė, pasireiškusi liguistu noru vėl patirti narkotinio apsvaigimo būseną, gali susiformuoti jau po pirmojo karto narkotikų vartojimo. Ilgą laiką vartojant narkotikus, ląstelės pripranta prie šių medžiagų, ir narkotikai tampa būtini organizmo biocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinėms medžiagoms didėja, todėl apsvaigimui sukelti reikia vis didesnės narkotikų dozės. Pamažu dozė tiek padidinama, kad narkotikų nevartojusiam žmogui ji gali būti mirtina. Negavus narkotikų, atsiranda abstinenciniai reiškiniai –

fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Apima depresija, nerimas, susiaurėja sąmonės laukas. Narkomaną užvaldo viena mintis – kaip gauti narkotikų. [4]

Šiandien vis garsiau suskamba balsai, prabylantys apie gręsiantį pavojų

– jaunimo tarpe klestinčią narkomaniją. Kiek pagrįstos šios baimės, pasakyti sunku, kadangi išsamių ir rimtų tyrimų Lietuvoje šia tema kol kas dar nėra. Aišku viena – toks reiškinys iš tiesų egzistuoja, neaiškūs tik jo mastai – galbūt jie išpūsti žiniasklaidos, o gal tokie, kokių nei žiniasklaida, nei Vyriausybė, nei tėvai bei mokytojai net neįsivaizduoja.

Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą vietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojų piešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėja pagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnams skirti raminamieji „Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose, skambant „reivui“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena ir

Lietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis.

Iš tiesų nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėl jaunuolis pradeda vartoti narkotikus. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių

– visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas žmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas –

mėginimas pasitelkti narkotikus. [26].

Šiame darbe bandysiu paanalizuoti, kas pastūmėja jaunuolį link narkotikų.

Darbo tikslas: paanalizuoti jaunimo narkotikų vartojimo priežastis bei prevenciją.

Darbo uždaviniai:

1. Panagrinėti mokslinę – metodinę literatūrą apie jaunimo narkomanijos priežastis.

2. Paanalizuoti narkomanijos prevencijos priemones.

3. Įvertinti šiuolaikinio jaunimo požiūrį i narkomaniją.

Metodai:

➢ Mokslinės literatūros analizė.

➢ Statistinė analizė.

➢ Anketinė apklausa.

Hipotezė: jaunuolio apsisprendimą pradėti vartoti narkotikus lemia jo socialinė aplinka.

Pagrindinės idėjos ir prielaidos, kurios tikrinamos šiame darbe:

➢ Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe – ypatinga socialinė problema.

➢ Jaunuolio žingsnius link narkotikų lemia problemos šeimoje, draugų įtaka, informacijos stoka apie narkotikų žalą, psichologinės problemos bei nepasitikėjimas savimi, visuomenės naujovės, mada.

I. literatūros analizė

1. 1. žmogaus socializacijos samprata

Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip pat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso. Socializacija prasideda vaikystėje. Išmokdamas visuomenės normų, dėsnių ir gyvenimo būdų, asmuo tampa visuomenės nariu. Didžiausią poveikį socializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religija ir visuomenės informavimo priemonės.[2]

Dažniausiai aptariami trys teoriniai socializacijos modeliai. Pirmasis susijęs su visuomenės kultūros perdavimu kitai, jaunesniajai kartai (kultūrinėje antropologijoje vartojama inkultūracijos „enculturation“

sąvoka). Vėliau, gyvenimui bėgant, perimami kitų kultūrų bruožai (akultūracija). Šiuo požiūriu socializacija yra asmens funkcinis prisitaikymas prie bet kokios socialinės aplinkos ir šios aplinkos vertybių perėmimas. Antrasis teorinis socializacijos modelis yra vis didesnis valstybinių ir kitų visuomeninių institucijų dalyvavimas socializacijos procese. Reikia pripažinti šių tendencijų ryškėjimą visame pasaulyje.

Trečiasis, dar K. Markso įtvirtintas, socializacijos proceso teorinis modelis, kapitalo ir atsakomybės perdavimas ją kuriantiems kolektyvams.[4]

Visuomenės nuomonė lemia mūsų elgesį. Vaikas, mokydamasis kalbėti, galvoti, jausti, perima jo aplinkai būdingus kultūrinius požiūrius ir vertybes – jie tampa jo paties nuomone, vertybėmis bei nuostatomis. Žmonės perima ir lūkesčius jų elgesio atžvilgiu. Šio „perėmimo“ proceso –

socializacijos – metu mokomės „tinkamo“ elgesio, atitinkančio mūsų vaidmenis.

Socialinis pasaulis, kuriame auga vaikas, beveik visose srityse diferencijuotas lyties atžvilgiu. Lytis yra vienas svarbiausių žmogaus skiriamųjų bruožų, jo tapatumo ir patyrimo pagrindas.

Vyro ir moters skirtumai – sudėtingas reiškinys, apimantis ne tik anatomines, fiziologines, bet ir asmenybės, elgesio skirtybes. Iš vyrų tikimasi vienų, iš moterų – visai kitų dalykų: pavyzdžiui, tradiciškai priimta, kad vyrai turi būti savarankiški, nepriklausomi, veiklūs, racionalūs, ambicingi, siekiantys karjeros, o moterys – pasyvios, priklausomos, emocionalios, besirūpinančios vaikais ir namų ruoša.

Įvairūs veiksniai – kalba, šeima, mokykla, bendraamžių grupės, žiniasklaida – jau nuo kūdikystės formuoja žmoguje lyčių skirtybių suvokimą. Savo lyties supratimo formavimuisi didžiulę įtaką daro šeima. Nuo gimimo kūdikis pradeda mokytis suvokti savo lytį, nes nuo pačių pirmųjų dienų tėvai sąmoningai ar nesąmoningai elgiasi su mažyliais skirtingai, priklausomai nuo jų lyties. [12]

Taigi tėvai atlieka socializacijos „agentų“ funkciją namuose. Paaugę vaikai susiduria su kitais labai svarbiais jų tapatumą ir elgesį formuojančiais žmonėmis – mokytojais.

Šios srities tyrinėtojai yra pastebėję, kad mokytojai paprastai laikosi skirtingo požiūrio į jų klasėje besimokančius berniukus ir mergaites: pavyzdžiui, jei uždavus klausimą, berniukas šūkteli atsakymą prieš tai nepakėlęs rankos ir negavęs leidimo atsakyti, mokytojas dažnai tai priima; bet kai taip „netinkamai“ pasielgia mergaitė, jai padaroma pastaba.

Tai rodo, kad berniukai turi būti aktyvesni, o mergaitės – elgtis santūriau. Mokyklų paskaitos, kursai taip pat lemia lyčių vaidmenų išmokimą.

Pavyzdžiui, korėjiečių mergaitės privalo pasirinkti tokias pamokas, kurios atspindėtų šeimos gyvenimą (maisto gaminimas, drabužių siuvimas ir pan.); Lietuvos mokyklose darbų pamokų metu mergaitės mokomos įvairių „moteriškos“ namų ruošos, o berniukai – „vyriškų“

darbų.[12]

Be abejo, paauglystėje bei jaunystėje svarbiais socializacijos veiksniais tampa bendraamžiai. Atsižvelgiant į juos renkamasi dra…bužius, kalbos manierą, interesus. Tėvai paprastai pripažįsta bendraamžių įtaką ir todėl skatina savo vaikus rinktis „tinkamus“ draugus. Nuo mažų dienų lyčių socializacijai didelę įtaką daro ir žiniasklaida – pavyzdžiui, televizijoje vaikai dažniausiai mato stereotipiškus vyrų ir moterų charakterius bei elgesio būdus. [25]

1. 1. 1. įvairūs požiūriai į socializaciją

Visuomenės kaip socialinio saito konstrukcijos, kurias siūlo

Z.Baumanas, savo ruožtu irgi pasitarnauja gilesniam etikos ir moralumo supratimui. Z.Baumanas naujai pažvelgia į visuomenę. Jam visuomenės pagrindas – žmogiškasis bendrabūvis. Ir autorius neskuba jo formų struktūruoti, o atvirkščiai, – siūlo jas analizuoti dinaminiu aspektu.

Z.Baumanui priimtinesnis visuomenės ne kaip struktūros, o kaip nuolatos besitęsiančio, atsinaujinančio proceso, saito įvaizdis. Todėl visuomenės sampratą modernybėje ir postmodernybėje jis sieja atitinkamai su socializacijos ir socialumo procesais.

Z.Baumanas socializaciją aptaria kaip moralinio impulso pakeitimą taisyklėmis, jo racionalizavimą. Panašu, kad autorius, operuodamas socializacijos terminu, apeliuoja į visuomenės kaip socialinės erdvės organizavimą ir struktūravimą modernybėje. Jis nurodo tris socialinės organizacijos būdus, kuriais moralumas transformuojamas į universalias taisykles:

1. Veiksmo neutralizavimas moralumo požiūriu. Tai socialinio veiksmo organizavimas, panaikinant bet kokius moralinius jo motyvus. Tokiu būdu jis paverčiamas moraliniu požiūriu neutraliu.

2. Dehumanizacijos procesas. Jei pirmuoju žingsniu moraliniu požiūriu neutralizuojamas socialinis veiksmas, tai šioje socialinės erdvės organizavimo pakopoje reikalaujama, kad socialinės sąveikos dalyviai būtų traktuojami kaip morališkai nevalidūs. Kitaip tariant, sąveikos partneriai vienas kito nebelaiko moralinės atsakomybės objektais.

3. Veikėjo kaip moralės subjekto įvaizdžio suardymas. Moralinė objekto savastis, jos visuma yra redukuojama į statistiškai įvertinamų socialinių charakteristikų rinkinį. Kiekvienas veikėjas yra suvokiamas kaip įvairių socialinių bruožų, atributų nešėjas.

Pasak Z.Baumano, šie trys socialinės erdvės konstravimo būdai apsprendžia socialinės organizacijos etiką ir adiaforizuoja socialinį veiksmą, atpalaiduoja ir išlaisvina jį nuo individualios moralinės atsakomybės, kurią pakeičia išskydusi atsakomybė. Socialinė/kognityvinė erdvė visiškai užgožia ir išstumia moralinę erdvę, kadangi moralumas projektuojamas į taisykles.

Kitą procesą socialumą Z.Baumanas apibrėžia kaip moralumo estetizavimą. Socialumą autorius aptaria, priešpriešindamas jį socializacijai. Jei socializacija yra tikslinga ir racionaliai motyvuota praktika, tai socialumas yra apibrėžiamas kaip judantis nežinia kur. Jei socializacija yra orientuota į ateitį, turinti ilgalaikius planus, tai socialumas nemąsto apie ateitį ir gyvena dabartimi. Jei socializacija yra kumuliatyvus, linijinis procesas, besiremiantis vakardienos laimėjimais, tai socialumas nepripažįsta praeities. Jei autorius socializaciją apibūdina kaip racionalų reiškinį, kaip moralumą universalizuojančią ir racionalizuojančią praktiką, kaip socialinės/kognityvinės erdvės ir buvimo su kitu struktūravimo principą, imanentišką modernybės patirčiai, tai socialumą jis apibūdina kaip estetinį fenomeną, nestruktūrinį erdvės organizavimo būdą postmodenybėje.

Autorius, norėdamas vaizdžiau atskleisti socialumą kaip estetinį reiškinį, palygina jį su minios ir neogenčių fenomenais. Jo akimis, minia –

efemeriškas, trapus ir trumpalaikis buvimas su kitu. Tai spontaniškai susiburiantys ir išsiskirstantys žmonės tam tikru tikslu tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Gi neogenties… metafora autorius nusako naują bendrijos konstrukciją. Į jas buriamasi iš poreikio tradicijai, iš poreikio dalintis savo tiesomis, įsitikinimais ir išgyvenimais ne bet kada, ne bet kur, o tik su tam tikrais žmonėmis.

Pasak Z.Baumano, tiek minios, tiek neogentys yra neabejotinas socialumo proveržis, neartikuliuotų jausmų ir emocijų protrūkis. Socialumas sukuria sąlygas miniai ir neogenčiai kaip alternatyvioms bendrabūvio formoms. Jis įgalina betarpišką, nors ir momentinį, buvimą su kitu, bent jau akimirkai panaikina bet koką socialinę distanciją, kuri būdinga racionaliai organizuotam buvimui su kitu. Čia autorius prabyla apie estetinį artumą, kuris skiriasi nuo moralinio artumo.

Pastarasis išreiškia artumą kitam kaip moralės subjektui, tuo tarpu estetinis artumas jaučiamas emocijas, jausmus, estetinius išgyvenimus sukėlusiam subjektui.

Tokiu būdu Z.Baumanas socialumą ir jo apraiškas – minią ir neogentis –

pristato kaip postmodernybėje dominuojančią praktiką, kaip moralumą estetizuojantį režimą. Jis įgalina estetinės erdvės kūrimą anapus moralinės erdvės, paruošia dirvą spontaniškam ir emocionaliam buvimui su kitu.

Kaip matyti, tiek socializacijos, tiek socialumo kompetencijos laukas yra anapus moralinės erdvės. Pirmasis visuomenę formuoja kaip socialinę/kognityvinę erdvę, antrasis – kaip estetinę erdvę. Socializacija yra struktūrinis visuomeninio gyvenimo organizavimas, o socialumas –

nestruktūrinis. Pirmasis universalizuoja, racionalizuoja buvimą su kitu, t.y. suteikia jam socialines charakteristikas ir sąlygoja socialinį/kognityvinį kito vertinimą. Antrasis buvimą su kitu sureliatyvina, suteikia jam emocinį atspalvį ir kitą paverčia estetinio vertinimo, pasitenkinimo objektu. Socializuojanti praktika vyrauja modernybėje, o estetizuojanti – postmodernybėje. Tačiau tiek socializacijos, tiek socialumo magiška veikimo galia baigiasi ties moraline erdve, t.y. ties individualiu kasdienišku kontekstu, modernybėje visiškai užgožtu ir išstumtu socialinės erdvės, o postmodernybėje iškeltu kaip alternatyviu estetinei erdvei. [10]

1. 1. 2. socializacijos aspektai

Paskutiniais dešimtmečiais Lietuvos visuomenėje įvykusios permainos buvo gilios, bet vyko nepakankamai jas suvokiant ir viešai nepakankamai aptariant. Po trumpo pakilimo laikotarpio išryškėję nusivylimo atkurtos nepriklausomos valstybės tikrove požymiai peraugo į rimtą dvasinę, moralinę ir politinę šalies visuomenės krizę. Okupacijos metu įvykusi priverstinė ir forsuota visuomenės modernizacija ir sekuliarizacija tradicinę krikščionišką vertybių sanklodą sugriovė ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus. Prasidėjo gelminis krikščioniškosios pasaulėžiūros ir iš jos kylančių pamatinių vertybių irimas. Šis procesas stebimas ir šiandien. [22]

Kultūra, kaip praeities ir dabarties vertybių sistema, grindžiamas ne vienas mokomasis dalykas, o visas mokymo procesas. Reformuojamos mokyklos ugdymo turinį grindžiant tautos psichologija, mentalitetu, dvasiniais tautos bruožais. Svarbų vaidmenį atlieka liaudies pedagogika, kuri įkūnija tautos dvasinius lūkesčius, idealus, pažiūrų sistemą. Šiuolaikinė šeima išgyvena krizę: kai kurie vaikai sunkiai adaptuojasi gyvenime, lėtai bręsta, ne visiems pavyksta išsiugdyti humaniškumo, pareigos, atsakomybės ir kitas dvasines savybes. Viena iš šios krizės priežasčių – menki, „trūkinėjantys“ šiuolaikinės šeimos ryšiai su prosenelių išpuoselėtomis ugdymo tradicijomis, vaiko įtraukimo į visuomenės gyvenimą istoriniu patyrimu.

Sudėtinga šalies socialinė ir ekonominė būklė sąlygoja ne tik visuomenės kultūrinį, dvasinį, bet ypač dorovinių vertybių nuosmukį. Nuo jos labai priklauso šeimos socialinė būklė bei kriminogeninė vaikų … ir jaunimo situacija. Nepilnamečių nusikalstamumas auga: 2002 metais iš visų nusikaltimų padarymu kaltinamų asmenų 13.7 procento buvo nepilnamečiai,

2003 metais nepilnamečiai sudaro 14,3 procento bendro nusikaltimus padariusių asmenų skaičiaus. Narkotinių medžiagų sukeliančių priklausomybę vartojimas tarp vaikų ir jaunimo tampa socialiniu reiškiniu. Per pastaruosius 4 metus narkotikų šalyje imta vartoti 5 kartus daugiau, jie nelegaliai pardavinėjami mokyklose, gatvėse, įvairiose pramogų vietose.

Intraveniniai narkotikai tampa pagrindiniu žmogaus imunodeficito viruso

(ŽIV) plitimo keliu, infekuotų ŽIV asmenų amžius nuolat jaunėja, jauniausiajam infekuotam – 15 metų. [30]

1.2 Jaunystė – kaip amžiaus tarpsnis

Kada žmogus vadinasi jaunu, kada senu? Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija prie SNO dabar yra priėmusi tokį žmogaus amžiaus periodizavimą:

nuo gimimo iki 44 metų – jaunas;

nuo 45 iki 59 metų – vidutinio amžiaus;

nuo 60 iki 74 – senyvas;

nuo 75 iki 89 – senas;

virš 90 metų – ilgaamžis.

Į vystymosi veiksnius susiklostė skirtingos pažiūros. Viena seniausių

– dualistinis idealizmas. Pasak jo, materija yra neaktyvi, jai aktyvumą teikia dvasia. Žmogaus kūnas iš prigimties yra neaktyvus, jį išjudina jame esanti siela – nemateriali energija. Biologiniai ir psichologiniai veiksniai įtakoja žmogaus gyvenimą, o jį būtų galima suskirstyti tokiais tarpsniais:

1. Kūdikystė – iki 1 metų.

2. Vaikystė – 1-11 metai.

3. Paauglystė – 12-16 metai.

4. Jaunystė – 17-21 metai.

5. I subrendimo amžius – 22-35 metai.

6. II subrendimo amžius – 36-60 metai.

7. Pagyvenusio amžius – 61-74 metai.

8. Senatvė – 75-90 metų.

9. Ilgaamžiškumas – 90 ir daugiau metų.

Jaunimą galima išskirti, traktuoti kaip atskirą socialinę grupę bei ypatingą visuomenės dalį. Jaunimo išskirtinumas siejamas su žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kuomet yra integruojamasi į visuomenę, bręstama, tampama nepriklausomais, bandoma įsitvirtinti darbo rinkoje, pradedama kurti šeima bei socialinė, materialinė padėtis.

Vienas iš jaunimo išskirtinumo yra jų amžius, tačiau jaunimo amžiaus ribos apibrėžiamos labai įvairiai. Kalbant apie jaunimo išskirtines savybes, galima daugiau akcentuoti į laisvalaikio praleidimo specifiką, būdą, galimybes, o taip pat ir į iniciatyvumą, energingumą, aktyvumą, veiklumą, ambicingumą, didesnius norus ir didelių tikslų siekimą. Jaunimas – išskirtinė visuomenės dalis, turinti savo interesus, pomėgius, bruožus bei problemas. Vienas iš pagrindinių jaunimo grupės išskirtinumų – jos didesnis pažeidžiamumas bei siekis tvirtintis darbo rinkoje ir visuomenėje.

Pagrindinis šio amžiaus jaunuolių veiklos bruožas skirtingas negu paauglių. Pavyzdžiui mokymasis. Jaunystės amžiaus moksleiviai įsigilina į mokymąsi kaip į tolimensnės jų egzistencijos pagrindą. Mokymąsis tampa bene svarbiausiu jų gyvenimo uždaviniu. Tai paveikia ir bendra jų veiklos organizavimą. [19]

Jaunuolis darosi visuomeninkas. Jis darosi sąmoningas ir aktyvus veikėjas. Kyla poreikis atsakyti į rūpimus gyvenimo filosofijos klausimus.

Jaunuolis nori filosofuoti ne šiaip sau, bet pagrystai, remdamasis mokslo laimėjimais. Moksle jis ieško pagrįstos tiesos apie visatą, žmogų, jo paskirtį ir likimą šiame pasaulyje. Vadinasi, paprastas pažintinis interesas perauga į apibendrinto filosofinio tikrovės pažinimo interesą.

Tokio intereso tenkinimas pamažu formuoja pažiūras į tikrovę. Ir nenuostabu, kad 18-ųjų metų pabaigoje – 19-aisiais savo gyvenimo metais jaunuolis jaučiasi tarsi iš naujo savarankiškai radęs atsakymą į daugelį pasaulėžiūrinių klausimų.

Energingas pasaulėžiūrinių interesų tenkinimas plėtojas intelekto jėgas. Paauglystėje mokslo, visuomeninio ir asmeninio gyvenimo tiesos buvo priimamos remiantis suaugusiųjų autoritetu, paauglys stengėsi būti panašus į suaugusįjį, kartoti jo pažiūras ir mėgdžioti jo samprotavimus, o ankstyvosio jaunystės amžiaus moksleivis siekia, kad jo tiesa būtų patikimai pagrįsta, nekeltų abejonių, ir tik tokią tiesą jis laiko priimtiną. Vadinasi, jis siekia suvokti tikrovę tokią, kokia ji yra, realistiškai mąstyti. Jo protas bando skirti faktus ir teorijas. Jaunuolis pradeda pasitikėti savo proto galiomis, siekia konstruktyviai ir kūrybiškai spręsti problemas, mokosi mąstyti, visapusiškai samprotauti.

Taigi plėtodamasis intelektas nuo paauglystės iki ankstyvosios jaunystės nueina tolimą kelią: nuo mąstymo priklausomumo iki mą…stymo autonomijos. Net mokytojams tai kartais sukelia namažai sunkumų. Jaunuolio nepatenkina šabloniški, vadovėliniai atsakymai į klausimus. Jis kritikuoja standartinį mąstymą, dažnai kitaip negu mokytojas vertina įžymius rašytojus. Visa tai yra ženklas, kad vystosi mąstanti ir kūrybinga asmenybė. [27]

Jaunystėje laisvalaikis įgauna visiškai kitą prasmę. Jis nori jį panaudoti prasmingam suaugusiojo žmogaus gyvenimui. Jis kitaip negu paauglys skaito grožinę literatūrą, kitaip žiūri kino filmus ir televizijos laidas, kitaip linksminasi. Grožinė literatūra jam darosi gyvenimo mokykla.

Čia jis ieško atsakymo į gyvenimo klausimus, mokosi pažinti save, gyvenimą, suformuluoti principus, kuriais būtų galima pagrįsti savo elgesį, padedantį prasmingaiu, geriau, perspektyviau veikti ir gyventi. To paties jis ieško kino filmuose ir televizijoje, tuo tarpu pasislinksminimuose, jis nori pats pasirodyti, pamatyti kitus, užmegsti naudingus socialinius ir draugystės santykius. Pasilinksminimuose jaunuoliai dažnai kopijuoja suaugusiųjų elgesį, įpročius, o jie ne visada atitinka sveikatos, estetikos ir etikos reikalavimus.

Laisvalaikis sudaro sąlygas žmonių santykiams užsimegzti, plėtotis ir klestėti. Ankstyvojoje jaunystėje labai pasikeičia santykiai su tėvais, draugais ir mokytojais. [3]

Jaunimas, viena vertus, išsiskiria impulsyvumu, radikalumu, energija, aktyvumu, skirtingu gyvenimo būdu bei laisvalaikio praleidimu, kita vertus, jie yra pakankamai priklausomi nuo tėvų, vyresniųjų tiek finansiškai, tiek sprendžiant įvairias jaunimui kylančias problemas.Nors galima būtų jaunimą laikyti veikliu, iniciatyviu, tačiau galima manyti, kad jaunimas nelabai sugeba spręsti jiems kylančias problemas, yra pakankamai nesavarankiškas bei nebrandus.

Galima būtų įvardinti nemažai įvairių jaunimo bruožų. Nors yra teigiama, kad jaunimas turi bendrus interesus, bendras savybes bei problemas, tačiau išskirti skirtingas jaunimo grupes, galima. Besimokantis jaunimas, bei jau dirbantis jaunimas. Šių dviejų jaunimo grupių poreikiai, interesai bei esminiai bruožai yra skirtingi. Pasak ekspertų, besimokantis jaunimas, yra laisvesnis, turi mažiau atsakomybės, daugiau linkęs ieškoti.

Jaunimui kaip visumai labiau būdinga įvairovė, nei kitoms socialinėms grupėms.

Galima įžvelgti tam tikrus skirtumus tarp kaimo ir miesto jaunimo.

Pasak ekspertų, kaimo jaunimas šiek tiek skiriasi nuo miesto jaunimo bendravimo, laisvalaikio praleidimo, dalyvavimo visuomeninėje veikloje galimybėmis. Kaime jaunimas turi mažiau galimybių bei susiduria su aštresnėmis socialinėmis problemomis. Fokusuotoje grupinėje diskusijoje dalyvavęs kaimo vietovių jaunimas atkreipė dėmesį, kad kaimo jaunimas išsiskiria iš kitų socialinių grupių skirtingu požiūriu, įsitikinimais, pomėgiais bei elgesiu. [19]

1. 3. narkotikai jaunimo tarpe

Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų.

Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio?

Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. [17]

3. 1. narkotikų sąvoka bei jų rūšys

1.

Narkotikai – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėme tikrais narkotikais

– heroiną, kokainą ir „Ecstasy” – labai skirtingos. [30]

Narkotiku laikoma kiekviena augalinės ar sintetinės kilmės medžiaga, kuri, įvedant ją į organizmą, pakeičia jo funkcijas ir po nuolatinio vartojimo priveda prie psichinės ir fizinės priklausomybės. Narkomanija pasireiškia narkotikų arba įvairių kitų preparatų vartojimu be medikų parodymų. [14]

Narkomanija – tai liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų vartojimas. Šia liga sergantis žmogus yra fiziškai ir psichiškai priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Psichinė priklausomybė, pasireiškusi liguistu noru vėl patirti narkotinio apsvaigimo būseną, gali susiformuoti jau po pirmojo karto narkotikų vartojimo. Ilgą laiką vartojant narkotikus, ląstelės pripranta prie šių medžiagų, ir narkotikai tampa būtini organizmo biocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinėms medžiagoms didėja, todėl apsvaigimui sukelti reikia vis didesnės narkotikų dozės. Pamažu dozė tiek padidinama, kad narkotikų nevartojusiam žmogui ji gali būti mirtina. Negavus narkotikų, atsiranda abstinenciniai reiškiniai –

fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Apima depresija, nerimas, susiaurėja sąmonės laukas. Narkomaną užvaldo viena mintis – kaip gauti narkotikų. [12]

Socialinėje medicinoje narkomanija skirstoma į neskausmingą, kai žmogus gali nustoti vartoti narkotikus, ir skausmingą, kai narkomanas tampa priklausomu nuo šių medžiagų. Neliguisto narkotikų vartojimo pasekmės –

pykinimas, haliucinacijos, galvos skausmas. Tai sulaiko kai kuriuos vaikus nuo tolesnio jų vartojimo. Tie, kurie ir toliau vartoja narkotikus, atsiranda įprotis, kuris vadinamas abstinencija (narkotikų alkis), kuris sukelia didelį fizinį ir moralinį skausmą, norą daugiau ir dažniau vartoti narkotikus.

Pasaulyje žinoma apie 500 narkotinių medžiagų rūšių, iš jų 100 tikrų narkotikų ir apie 50 psichotropinių preparatų. [12]

|Remiantis Statistikos Departamento pranešimu spaudai Nr. 04/086 (2005 m. |

|birželio 17 d.) galima nurodyti šias narkotinių bei psichotropinių |

|medžiagų rūšis: |

|Augalinės kilmės narkotikai |

|Aguonos ir jų dalys |

|Aguonų ir jų dalių ekstraktas |

|Aguonų ir jų dalių koncentratas |

|Marihuana (kanapės) |

|Kanapių žaliava |

|Haliuciogeniniai grybai |

|Hašišas |

|Pusiau sintetiniai narkotikai |

|Heroinas |

|Kokainas |

|Sintetiniai narkotikai |

|Natrio oksibutiratas-GHB |

|Amfetaminas |

|Ekstazis (MDMA, MDE) |

|Metkatinonas (efedronas) |

|LSD |

|Diazepamas (relaniumas) |

|Metamfetaminas |

|Klonazepamas |

|Nitrazepamas |

|Tramadolas |

|Lorazepamas |

|Metadonas |

|I kategorijos prekursoriai |

|BMK |

|Safrolas |

|Efedrinas |

Iš pradžių narkotikai sukelia euforiją, tačiau vėliau atsiranda mieguistumas, šleikštulys, vėmimas. Vartojančių vyzdžiai susitraukia, paakiai pabrinksta, atsiranda niežulys. Perdozavimo poveikis: kvėpavimas tampa negilus ir lėtas, lipni ir drėgna oda, konvulsijos, koma ir galima mirtis.

Greitai išsivysto narkotikų tolerancija ir priklausomybė nuo jų.

Naudojant tuos pačius švirkštus galima užsikrėsti AIDS, hepatitu. Nėščioms moterims vartojimas gali sukelti persileidimą, išankstinį gimdymą ar vaikučio priklausomybę, kuris gali jausti stiprią abstinenciją.

Žvelgiant į narkomanijos terminą socialiniu – edukaciniu aspektu, galima teigti, jog narkomanija yra deviantinio elgesio forma, pasireiškianti fizine ar psichine priklausomybe, nuolat fiziškai ir psichiškai alinančia vaiko organizmą ir skatinanti socialinę asmenybės deadaptaciją. Pagrindinis narkomanijos pavojus ne tiek fizinė žala organizmui, kiek asmenybės degradacija, kuri ištinka 10-20 kartų greičiau nei vartojant alkoholį. Vaikai narkomanai nustoja domėtis mokslu, mokykla, o vėliau apskritai meta mokyklą. Palaipsniui susilpnėja ir nutrūksta naudingi socialiniai ryšiai su draugais, mokyklos bendruomene, klase, pedagogais, sudėtingėja santykiai šeimoje, vystosi egoistiniai charakterio bruožai, laisvamanystė, melagystė. Visas dėmesys sutelkiamas narkotinių medžiagų įsigijimui.[28]

3. 2. visuomenės įtaka

Vaikai ir jaunimas, kaip svarbi visuomenės dalis, jau daug dešimtmečių įvairiais aspektais nagrinėjama psichologų, edukologų, sociologų ir kitų sričių atstovų. Reikia konstatuoti, kad šiandieninis jaunimas “serga”

įvairiomis socialinėmis ligomis: klesti alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija, prostitucija, nusikalstamumas. Tai toli gražu ne visos problemos, kurios kamuoja jautriausią visuomenės dalį. Socialinės jaunimo problemos užima svarbią vietą pedagogų bei kitų mokslininkų moksliniuose tyrimuose. [16]

Pagrindinė nepilnamečių narkomanijos priežastis glūdi auklėjime, sukeliančiame socialinių –pedagoginių ir socialinių problemų. Vienos n…arkologinės pagalbos duomenimis, tarp 344 vaikų, sergančių narkomanija, buvo pastebėta:

➢ socialinė tėvų, kaip asmenybių degradacija (nepastovus darbas, kriminalinis elgesys);

➢ nesveika atmosfera šeimoje, kaip jos iširimo pasekmė;

➢ sunki materialiai padėtis;

➢ auklėjimas nepilnoje šeimoje. [29]

Jei prieš 5 metus narkotikus vartojantys jaunuoliai buvo iš vargingų, alkoholikų, kriminalinių, nusikaltėlių, pasižymėjusių žiaurumu šeimų, tai dabar – vaikai iš šeimų, turinčių gerą socialinę padėtį. Narkotikai tampa tam tikru gyvenimo stiliumi, atributu. Diskotekos, koncertai, jaunimo vakarėliai tampa pavojingomis narkotikų platinimo vietomis, kuriose laisvai parduodami ir vartojami narkotikai.

Šie duomenys rodo, kad narkomanu tampama, o ne gimstama. Manoma, jog daugiausiai narkomanų yra tarp tokių jaunuolių kaip:

➢ teritorinėse grupėse, susiformavusiose pagal gyvenamąją ar mokymosi vietą.

➢ delinkventinėse ir kriminalinėse vaikų bei suaugusių grupėse. [12]

Makro priežastys lemiančios žalingų įpročių plitimą – tai naujos socialinės – kultūrinės, ekonominės sąlygos. Pasak amerikiečių sociologo

R.Mertono, narkomanija, kaip alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių tikslų žmogus. Tai aktualu analizuojant šių dienų Lietuvos situaciją ir žmonių socialinės sėkmės bei nesėkmės suvokimą. Iš tiesų, labai didelė dalis žmonių patyrė nesėkmę, nes nebuvo susikūrę tam tikrų naujų socialinių

– ekonominių sąlygų strategijos. Visada socialinių – ekonominių pasikeitimų procesą lydi įvairios deviacijos.

Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės – ekonominės ir politinės sistemos link.

Tos priežastys susijusios su socialiniais – kultūriniais veiksniais:

➢ Kultūros, dažniausiai subkultūros poveikis. Kultūriniam veiksniui priskiriama gimtoji kalba, religija, valgis, tradicijos ir ritualai;

narkotikų prieinamumas;

➢ Narkotikų verslo augimas ir platinimas sparčiai plečiasi.

Gyventojų ir profesinių grupių nuomone pagrindinė žalingų įpročių plitimo priežastis yra neužimtas laisvalaikis ir mikro- bei makro-

socialinės kontrolės stoka.

Jaunimas turėtų gauti kuo daugiau informacijos apie propaguojamą sveiką gyvenseną, apie organizuojamą laisvalaikį be svaigalų. Taip pat jaunimui ir jų tėvams, draugams bei artimiesiems reikia kuo daugiau informacijos, konsultacijų socialinės pagalbos klausimais. [30]

Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti iš supančios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai ir populiariosios kultūros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gauna iš kino filmų, televizijos, vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, žurnalų, interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninės kultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruojančias vertybes.

Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“

tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai. TV personažai gyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; interneto svetainė propaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigždės herojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru; populiari daina pasakoja, kaip nuostabiai narkotikų poveikyje atrodo Paukščių takas… Su narkotikais, alkoholiu, cigaretėmis susiję „pranešimai“ paauglius gali pasiekti visai netikėtai: iš žurnale išspausdintos reklamos, parduotuvėje skambančios dainos, kino filmo herojaus posakio. Šie „ženklai“ paprastai tiesiogiai neskatina vartojimo – tačiau jie tarsi kuria nuostatą, kad vartojimas yra „normalus“ dalykas. [30]

Nespėjus jaunam žmogui susidaryti klaidingą nuomonę, reikia kuo plačiau bei efektyviau skle…isti informaciją apie narkotikų psichologinę bei fiziologinę žalą jam.

3. 3. bendraamžių įtaka

Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai..Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Draugų įtaka labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus. Daugumai jaunuolių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. [10]

Rizikos faktoriai, susiję su bendravimu už šeimos ribų:

➢ prasti bendravimo įgūžiai;

➢ bendravimas su asocialiais bendraamžiais;

➢ teigiamas požiūris į narkotikų vartojimą mokykloje, tarp draugų, bendruomenėje.

Dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus pastūmėja draugai, tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai – draugai keičiami tam, kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių.

Tai, ar jaunuolis pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo nuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek to, kaip jis supranta narkotikų keliamą pavojų savo sveikatai, tiek nuomonės, ar jo bendraamžiai pasmerks šį jo žingsnį. [19]

Bendraamžių bičiulių įtaka svarbi ir apsisprendžiant vartoti cigaretes, alkoholį ar narkotikus. Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiai nepritars jam ir jį pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti nė vienos iš šių medžiagų. Paskaičiuota, kad kiekvienas narkomanas per metus pripratina apie 10 – 15 žmonių prie narkotikų, tai parodo, kad ši socialinė grupė progresyviai didėja. Be to, dauguma narkomanų serga hepatitu, AIDS ir kitom nepagydomom ligom. Bendraudami jie užkrečia kitus.

Dažnai jaunuolis bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai. Vienas iš būdų išspręsti kylančias problemas — mėginimas pasitelkti narkotikus ar alkoholį.

Narkomanais dažniau tampa nepilnų irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys dvasinės pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai pasiduodantys kitų įtakai, turintys psichologinių problemų jaunuoliai.

Dažniausiai tai asmenys, neturintys gyvenime tikslo, ieškantys netikrų malonumų, lepūnėliai, nesuprasti artimųjų bei bendraamžių, linkę pervertinti savo galimybes arba nusivylę po nesėkmių. [12]

Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina iš anksto paruošti jaunuolį tokiai situacijai. Reikia patarti nesistengti pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs.

Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti.

Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti savo namuose. Jaunuolis turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga, o jam pačiam – pavojinga! [22]

Mokykla gali suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimo riziką, pasekmes, formuoti socialinius įgūdžius, padėsiančius atsispirti socialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Kartais užtenka vien paramos, padrąsinimo, užuojautos, pritarimo ar supratimo, kartais reikia ir rimtesnių žingsnių – psichologinės pagalbos, bendrų mokytojų bei tėvų pastangų. Tėvai bei mokytojai turi matyti su kuo bendrauja vaikas, patarti jam. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos įtakos. Psichologai pripažįsta: jei mokinys jaus suaugusiųjų meilę, pagarbą, globą, domėjimąsi savo asmenybe, tikės, kad šie nori jį suprasti, padėti, tai sumažins narkotikų vartojimo tikimybę. [12]

3. 4…. SEIMOS ITAKA

Rizikos faktoriai leidžia įvertinti situaciją ir nustatyti asmenų grupes, kuriose yra didžiausia narkotikų pavartojimo galimybė.

Kiekvienas šis faktorius turi įtakos asmens psichologiniam ir socialiniam ugdymuisi. Didžiausią reikšmę vaiko ugdymuisi turi šeima.

Reikšmingiausi neigiami faktoriai šeimoje yra:

➢ netinkamas auklėjimas, ypač jei vaikas yra sunkaus būdo ir turi elgesio sutrikimų;

➢ chaotiška namų aplinka, ypač jei tėvai piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis ir pan.arba serga psichikos ligomis;

➢ nesirūpina vaiku, nėra tarpusavio supratimo.

Ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių jaunuolių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.

Čia susipina aukščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makro priežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms –

ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – tai reakcija į tėvų nesėkmes. Didelė dalis tų šeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Todėl jų vaikams iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti vertybių, kurias diegė jų tėvai (pvz., siekis įgyti išsilavinimą), arba pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmės neatneš, kaip kad neatnešė ir jų tėvams. [12]

Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, tėvai turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių.

Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus draugų. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai pavojinga, tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save. Save gerbiantis jaunuolis lengviau pasakys „ne”, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės ar narkotikai. O

savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vistiek dera pasišnekėti su savo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu.

Žinant rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, galima sukurti ir stiprinti apsaugančius nuo narkotikų vartojimo veiksnius. Šie veiksniai šeimoje – tai geri tėvų bei vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, abipusė pagarba. [25]…

1. 3. 5. narkotikų prevencija

Koordinavimo modeliai europos sąjungos šalyse

Koordinavimas:

Globalus (sveikatos priežiūra, socialiniai reikalai, teisėsauga, švietimas ir ugdymas, vidaus reikalai ir kt. ) 12 ES šalių + Norvegija,

Specifinis (atskiros institucijos atskiroms problemoms spręsti), 3 ES

šalys

Pagrindinės funkcijos: teikia LRV pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų priemonėms įgyvendinti;

teikia LRV, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veiklos prioritetinių krypčių, tobulinimo;

analizuoja ir vertina valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ataskaitas apie tai, kaip įgyvendinamos priemonės;

koordinuoja suinteresuotų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų keitimąsi informacija apie narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemonių įgyvendinimą;

palaiko ryšius su ES, užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja LR užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose (EMCDDA, ET Pompidou grupėje);

organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimo stebėjimą, analizuoja tendencijas šalyje ir užsienyje, narkotinių medžiagų vartojimo padarinius;

informuoja visuomenę, bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, visuomenės informavimo priemonėmis, mokslo ir studijų, kitomis institucijomis;

Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004 –

2008 metų programa

Programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą

Realumas

Veiksmingumas

Rezultatas

Naujas požiūris – Integruotas, subalansuotas, multidisciplininis

Prioritetinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės kryptys:

pirminė narkomanijos prevencija vaikų ir jaunimo tarpe;

asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija;

neteisėtų narkotikų ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimas;

moksliniai tyrimai, informacinės sistemos plėtra, koordinavimas.

Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa

Visų pirma tvirtinti ir finansuoti tas narkomanijos prevencijos programas, kurios skirtos narkotikų vartojimo mokyklose, šeimose, vaikų, jaunimo pasilinksminimo vietose prevencijai, remti projektus, skirtus gatvės ir asocialiose arba didesnės rizikos grupei priklausančiose šeimose augantiems vaikams.

Sukurti ir įdiegti moksliniais tyrimais pagrįstą narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės stebėsenos, vykdomų programų ir projektų veiksmingumo vertinimo ir koordinavimo sistemą, sparčiau diegti informacinę sistemą.

Sukurti šiuolaikišką gerai veikiančią narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės specialistų rengimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą. [31]

Siekiant apsaugoti jaunimą nuo narkotikų ir sprendžiant narkotikų vartojimo problemas, svarbiausias mokyklai tenkantis uždavinys –

prevencinis darbas. Siekiama mažinti ir sustabdyti narkomanijos plitimą, taip užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą. Prioritetai – pirminė narkotikų vartojimo prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo.

➢ Ugdyti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotines medžiagas, ypač rūpintis narkomanijos prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui brandžias vertybines nuostatas ir sveiko gyvenimo įgūdžius, stabilizuoti ir mažinti narkotikų vartojimą.

➢ Kurti pozityvią sistemą, palaikančią jauną žmogų, padedančią jam suvokt…i jo paskirtį.

➢ Įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus narkomanijos prevencijos klausimus, plėtoti popamokinę veiklą, jaunimo užimtumą laisvalaikiu; rengti ir įgyvendinti narkotikų vartojimo prevencijos priemones.

➢ Užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas gautų reikiamą socialinę, teisinę ir psichologinę, o švietimo įstaigų darbuotojai, šeimos –

organizacinę, metodinę ir konsultacinę pagalbą, plėsti teisėsaugos, švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos institucijų, bendruomenių bendradarbiavimą. [30]

Ii. tyrimo analizė

2.1 Tyrimo metodika

Tyrimo problema ir aktualumas: Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, plinta rūkymas, alkoholio ir kitų nelegalių narkotinių medžiagų vartojimas. Viena iš priežasčių skatinančių pradėti vartoti narkotikus –

vaikų neužimtumo problema. Vaikai šlaistosi gatvėmis, tampa nusikaltimų aukomis ir net vykdytojais, ir galiausiai susiduria su pačia baisiausia –

narkotikų problema.

Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą vietą. Gaminamos ir vartojamos psichotropinės medžiagos daro didžiulę žalą jaunimui. O su šia karta didesnė grėsmė bus ir ateinančioms kartoms. Norint išsiaiškinti narkotinių medžiagų vartojimą kaip jaunimo socializacijos veiksnį buvo atiliktas tyrimas.

Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos Kolegijoje, buvo apklausti pirmų kursų studentai: 85 merginos ir 62 vaikinai. Kurių amžius nuo 19 iki 21

metų. Iš visų tiriamųjų 69 atvykę studijuoti iš kaimo ir 78 iš miesto.

Tyrimo imtis iš viso 147 respondentai.

Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. kovo – gegužės mėn.

Klaipėdos Kolegijoje.

Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis.

Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa.

Tyrimo atlikimo tvarka: Sociologinė apklausa standartizuoto interviu būdu. Respondentai turi atsakyti į pateiktus iš anksto sudarytus anketos klausimus, pasirinkdami siūlomus atsakymų variantus. Interviuotojas turi pats pažymėti pasirinktus respondento atsakymus

3 TYRIMO REZULTATAI

Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa iš 19 kausimų (žr. 1 priedą) .

Iš kurių keturi atviri (1, 2, 7, 18 anketos klausimai), penkių uždarų (4,

6, 12, 17, 19 anketos klausimai) ir dešimties pusiau uždarų (3, 5, 8, 9,

10, 11, 13, 14, 15, 16 anketos klausimai).

Pirmuoju anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar jaunuoliai supranta kas yra narkotikai. Respondentai teigė, kad narkotikai yra „svaigiosios medžiagos“ „medžiagos žalojančios žmogaus organizmą“, „tai haliucinogenai“, „tai sintetiniai gaminiai“, „augalinės kilmės medžiagos“, „medžiagos kurios patekusios į organizmą pakeičia veiklą“. Visi šie narkotikų apibūdinimai yra teisingi. Kiekvienas tiriamasis turi supratimą apie narkotikus.

[pic]

1 pav. Narkotikų rūšys, kurias žino jaunuoliai

Antruoju anketos klausimus siekiama išsiaiškinti, kokias narkotikų rūšis žino jaunuoliai. Tai matyti 1 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad jaunuoliai žino daug narkotikų rūšių, tačiau žinomiausi – tabakas 98%, alkoholis 91%, inhaliatoriai 84% ir kokainas 82%.

[pic]

2 pav. Informacijos apie narkotikus šaltiniai

Trečiasis anketos klausimas skirtas išsiaiškinti iš kur jaunuoliai gauna informaciją apie narkotines medžiagas. Kaip matyti 2 pav. jaunuoliai apie narkotikus daugiausiai sužino mokymo įstaigose (100%). Mokykloje jaunuoliai daugiausiai sužino apie narkotines medžiagas, jų žalą organizmui todėl, kad yra vedamos sveikatingumo pamokos, organizuojami renginiai kurių metu pateikiama įvairi informacija apie narkotines medžiagas. Kadangi jaunuoliai daugiausiai bendrauja su bendraamžiais, tai 94% respondentų apie narkotikus sužinojo iš draugų. Informacija apie narkotines medžiagas šiuolaikinėje visuomenėje perteikiama įvairiais būdais, ne tik mokykloje, bet ir visuomenėje – per masinės informacijos priemones, suaugusiųjų pokalbio metu. Todėl jaunuoliai apie narkotikus yra girdėję ir iš visuomenės – aplinkinių žmonių (85%).

[pic]

3. pav. Ar esi matęs platinant narkotikus?

Ketvirtasis anketos klausimas skirtas išsiaiškinti ar jaunuoliai yra matę platinant narkotikus. Tai matyti 3 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaimo vietovėse gyvenantys jaunuoliai platinant narkotines medžiagas yra matę mažiau, …nei mieste gyvenantys. 8% respondentų teigė, jog kaimo ir 23%

miesto jaunuolių yra matę platinant narkotikus. Mačiusiųjų platinant narkotines medžiagas kaimo ir miesto vietovėje skaičius yra skirtingas, mūsų nuomone todėl, kad kaime gyvenantys jaunuoliai yra labiau užimti ūkio reikalais, todėl neturi laiko šlaistytis gatvėmis, kaip mieste gyvenantys jaunuoliai.

[pic]

4. pav. Kur buvo platinamos narkotinės medžiagos

4 pav. matyti kur jaunuoliai yra matę platinant narkotines medžiagas.

Šis klausimas buvo skirtas tik tiems jaunuoliams, kurie matė platinant narkotines medžiagas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaimo vietovėje gyvenantys jaunuoliai daugiausia yra matę narkotikus platinant vakarėlių metu (79%).

Vakarėlių metu kaime būna didžiausi jaunimo susibūrimai, todėl lengviausia tokioje vietoje platinti narkotines medžiagas. Kadangi mieste jaunuoliai susiburia ne tik vakarėlių metu, bet ir kieme, gatvėje, tai šie jaunuoliai yra matę, jog narkotines medžiagas platina vakarėlių metu (80%), kieme

(71%), gatvėje (38%).

[pic]

5. pav. Ar jaunuolių draugai, bendraamžiai vartoja narkotikus

Šeštuoju anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar jaunuolių draugai bei bendraamžiai vartoja narkotiku. Kaip matyti 5 pav., kad 6%

kaime gyvenančių jaunuolių ir 19% mieste gyvenančių jaunuolių žino, jog jų draugai vartoja narkotines medžiagas. Šis skaičius skiriasi mūsų manymu todėl, kad kaime gyvenantys jaunuoliai yra labiau užimti, neturi laiko vaikščioti gatvėmis, o mieste gyvenantys jaunuoliai neturi nudirbti ūkio darbų, jie grįžę iš mokyklos iš karto keliauja į kiemą susitikti su draugais, jų tėvai dažniausiai dirba iki vakaro ir neturi laiko prižiūrėti savo atžalų, todėl iš neturėjimo ką veikti jaunuoliai pradeda vartoti narkotines medžiagas.

[pic]

6 pav. Jaunuolių reakcija pamačius vartojant narkotikus

Septintuoju klausimu siekta išsiaiškinti jaunuolių požiūrį pamačius bendraamžius vartojančius narkotikus. Dauguma tiriamieji teigė, jog pamatę bendraamžį vartojant narkotines medžiagas nekreiptų dėmesio (42%), nes tai ne jų reikalas, kiekvienas elgiasi taip kaip nori, nenori kištis į svetimus reikalus, nenori tapti priešu. 36% respondentų teigia, jog pamatę vartojant narkotines medžiagas patys norėtų pabandyti, nes gyvenime reikia išbandyti viską, nenorėtų jaustis kitokie nei draugas, nenorėtų būti atstumti.

Pradėti vartoti narkotikus ypač pavojinga, nes prie jų greitai galima priprasti.

[pic]

7 pav. Ar bendrautum su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus?

Aštuntas anketos klausimas skirtas išsiaiškinti ar jaunuoliai bendrautu su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus. Kaip matyti 7 pav.

dauguma jaunuolių nebebendrautų (71%) su tokiu draugu, argumentuodami tai tuo, kad nepatinka žmonės vartojantys narkotikus, neleidžia tėvai bendrauti su tokiais asmenimis, nenoriu pats tapti priklausomas nuo narkotikų.

Jaunuoliai, kurie teigė, jog bendrautų bendraamžiais vartojančiais narkotikus argumentavo, jog draugas nepasikeitė, jis liko tas pats todėl nesvarbu jis vartoja narkotikus ar ne, negalima nusisukti nuo draugo, kai jam nelaimė.

[pic]

8. pav. Ar bandytų atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus

8 pav. pavaizduotas respondentų atsakymas į klausimą „Ar bandytum atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus?“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 84% apklaustųjų bandytų draugą atkalbėti, nes vartojant narkotikus gali būti labai sunkių pasekmių: atsirasti priklausomybė, galima perdozuoti net numirti.

Kiti tiriamieji teigė, kad nenorėtų prarasti gero draugo, nenorėtų, kad pradėtų kalbėti apie draugą, kaip narkomaną. Beveik visi atsakiusieji, jog b…andytų atkalbėti draugą tvirtino, jog nenorėtų nukentėti nuo draugo t.y., kad ko nors nepavoktų kai reikės pinigų narkotikams. Tiriamieji, kurie teigė, kad neatkalbinėtų draugo rašė, jog nenorėtų draugauti su jaunuoliu vartojančiu narkotikus, „tai jo reikalas“, „jei jis sau gadina sveikatą prašau svarbu ne mano“.

[pic]

9 pav. Pasekmės atsirandančios vartojant narkotines medžiagas

Tyrimo metu norėta išsiaiškinti ar jaunuoliai žino, kokios gali būti pasekmės vartojant narkotikus, tai matyti 9 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad jaunuoliai žino narkotikų vartojimo pasekmes, nes 98% tiriamųjų teigė, jog vartojant narkotikus galima prie jų priprasti, 91% teigė, kad pažeidžiama nervų sistema, 83% tiriamųjų mano, kad vartojant narkotikus galima mirti.

Visos šios pasekmės galimos pradėjus vartoti narkotikus. Svarbiausia tai, kad silpnesniam organizmui pakanka tik vieno – dvejų kartų ir jis jau pripranta prie narkotikų, o pasekmės gali būti skaudžios.

[pic]

10 pav. Jaunuolių santykis su tėvais

Vienuoliktuoju klausimu norėta išsiaiškinti ar tėvai yra tie žmonės su kuriais jaunuoliai gali dalintis savo jausmais, įspūdžiais, spręsti iškilusias problemas. Kaip matyti 10 pav. dauguma tiriamųjų (57%) su tėvais bendrauja kaip su draugais, nes beveik visas problemas stengiasi spręsti su tėvų pagalba, su tėvais pasikalba visais klausimais, neturi paslapčių, žino, kad tėvai padės bet kokioje situacijoje.

Jaunuoliai, kurie teigė, kad tėvai nėra tie žmonės kurie būtų geri pašnekovai, draugai, argumentavo tuo, kad bijo tėvų reakcijos, tėvai labai griežti, tėvai niekada nesupranta jų požiūrio, bijo būti nubausti. Toks jaunuolių požiūris į tėvus rodo, kad tėvų ir vaikų santykiai nėra labai geri, kad būtų galima pasipasakoti apie ištikusias nelaimes.

[pic]

11 pav. Ar jaunuoliai yra vartoję narkotikų

11 pav. matyti ar jaunuoliai yra patys vartoję narkotinių medžiagų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaime gyvenančių jaunuolių vartojusių narkotines medžiagas yra 4%, o t.y. mažiau nei mieste gyvenančiųjų, nes čia vartojusiųjų skaičius 15%. Šie skaičiai skiriasi, todėl, kad gyvenantiems mieste jaunuoliams pradėti vartoti narkotikus yra daugiau pagundų, nei gyvenantiems kaime.

[pic]

12 pav. Kaip dažnai jaunuoliai vartoja narkotikus

Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip dažnai vartoja narkotikus jaunuoliai kurie yra vartoję. 12 pav. matyti daugiausia jaunuoliai yra vartoję narkotikus tik vieną kartą t.y. 67% kaime gyvenančių ir 64%

gyvenantys mieste. Atsakydami į klausimą „kodėl“ jaunuoliai teigė, kad buvo bloga, svaigo ir skaudėjo galva, pykino todėl daugiau niekada nebebandys vartoti narkotinių medžiagų. 33% kaime gyvenančiųjų ir 32% mieste gyvenančiųjų jaunuolių narkotikus vartojo du kartus. Šį teiginį argumentuodami, jog bijo daugiau kartų vartoti, nes nenori priprasti, pirmą kartą pavartojus jautė malonumą, o kai pavartojo antrą kartą pajuto pykinimą, šleikštulį, todėl dar kartą bandyti neketina. 4% mieste gyvenančiųjų narkotikus vartoję daugiau negu du kartus teigė, kad patinka narkotikų poveikis.

[pic]

13 pav. Narkotinės medžiagos, kurias yra vartoję jaunuoliai

Tyrimo metu buvo norima išsiaiškinti kokias narkotines medžiagas yra vartoję jaunuoliai, tam, kad nustatytume koks narkotikų daromas poveikis.

13 pav. matyti, kad jaunuoliai dažniausiai rūko t.y. vartoja tabaką (78%), geria alkoholį (45%) ir 32% vartoja inhaliatorius. Tačiau yra jaunuolių kurie vartojo kanapes (3%) ir LSD (8%). Kiekviena šių medžiagų turi skirtingą poveikį organizmui, vartojant vienas narkotines medžiagas žala organizmui… atsiranda per trumpą laiką, o kitas per ilgą laiką. Todėl labai svarbu laiku pastebėti jaunuolius vartojančius narkotikus ir suteikti jiems prevencinę pagalbą.

[pic]

14 pav. Veiksniai įtakojantys vartoti narkotikus

14 pav. pateikti veiksniai, kurie įtakoja vartoti narkotikus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai pradėti vartoti narkotikus įtakoja bendraamžiai (64%). Kadangi jaunuoliai daugiausiai laiko praleidžia bendraudami su bendraamžiais – draugais, o dažnai jų tarpe būna asocialių, rizikos grupės vaikų, tai, todėl ir skatinama pradėti vartoti narkotikus.

Taip pat priežastis gali būti ir ta, kad kai kurie asmenys labai greitai pasiduoda kitų įtakai, įkalbinėjimas nors būna priešingos nuomonės nei draugai.

[pic]

15 pav. Jausmas vartojant narkotikus

15 pav. matyti kokį jausmą jautė jaunuoliai bandę vartoti narkotines medžiagas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai jaunuoliai jaučia pykinimą (20%), galvos skausmą (20%), galvos svaigimą (20%), mieguistumą

(19%), šleikštulį (17%). Vartojant narkotines medžiagas jaučiami visi šie pojūčiai, jie būna trumpalaikiai, t.y. jaučiami tik trumpą laiko tarpą.

Tačiau kiekvienas narkotikas turi ilgalaikį poveikį t.y. žalojama organizmo veikla, nes gali pakisti psichinė būsena, kvėpavimo sistema ir pan.

Tyrimo metu paaiškėjo kad jaunuoliai apie narkotikus žino daug: žino narkotikų sąvoką, rūšis, koks yra jų poveikis organizmui. Informaciją apie narkotines medžiagas jaunuoliai daugiausiai gauna mokymo įstaigose, bei iš bendraamžių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad labai maža dalis jaunuolių yra matę platinant narkotikus. Respondentų teigimu narkotikus platina vakarėlių metu, kieme, gatvėje.

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad dauguma jaunuolių nevartoja narkotinių medžiagų, nes dauguma kaimo vietovėse gyvenantys, bei miesto vietovėse gyvenantys tiriamieji narkotinių medžiagų nevartoja, o tie kurie pavartojo nors po vieną kartą jautė nemalonius jausmus, kurie skatina pasišlykštėjimą narkotinėmis medžiagomis. Taip pat galima paminėti tai, jog iš vartojusiųjų narkotikus kaimo vietovėse gyvenančių jaunuolių skaičius yra daug mažesnis nei mieste gyvenančiųjų. Šie skaičiai skiriasi dėl jaunimo užimtumo, nes jaunuoliai gyvenantys kaime dažniausiai būna užimti ūkio reikalais – padeda tėvams, todėl neturi laiko šlaistytis gatvėmis, be to tėvai dažniausiai yra ūkininkai, todėl būna namie ir prižiūri vaikus. O

mieste gyvenančiųjų jaunuolių tėvai būna užsiėmę darbu, ir neturi laiko prižiūrėti savo atžalų, todėl jaunuoliai nuolat bastosi gatvėmis, o tai yra didžiausia pagunda išbandyti tai, kas dar nebandyta. Taip pat narkotikų vartojimas labai priklauso ir nuo to, kokie yra jaunuolių santykiai su tėvais, jei santykiai šilti, nuoširdūs, tai jaunuoliai stengiasi nemaištauti ir nebando vartoti narkotinių medžiagų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma jaunuolių narkotines medžiagas vartojo tik vieną kartą ir daugiau kartų nenori bandyti, nes nepatiko jų daromas poveikis, bei nenori priprasti prie narkotinių medžiagų.

Tyrimo metu buvo“ klausiama kokias narkotines medžiagas vartojai, paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų bandė rūkyti, bei vartojo alkoholinius gėrimus….

Išvados

1. Pagrindinė žalingų įpročių plitimo priežastis yra neužimtas laisvalaikis ir mikro- bei makro- socialinės kontrolės stoka.

Šiuolaikinės informacijos priemonės bei žiniasklaida jaunuoliui leidžia susidaryti nuomonę, jog vartoti narkotikus normalu.

2. Draugų įtaka labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus.

Mėginimas pasitelkti narkotikus – noras jaustis protingu, patraukliu, talentingu ar populiariu, kaip jo bendraamžiai.

3. Ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių jaunuolių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija. . Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių.

4. Kaimo vietovėse jaunuolių skaičius yra daug mažesnis nei mieste gyvenančių jaunuolių. Jaunuoliai žino narkotinių medžiagų žalą organizmui, tačiau vis tiek juos vartoja. Kaip parodė tyrimo duomenys, jaunuoliai narkotikus vartoja, todėl, kad nori išbandyti tai, kas nauja, tačiau didžiausia įtaka pradėti vartoti narkotikus yra bendraamžių įtaka.

5. Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės

2004 – 2008 m. programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Jaunimas – visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius asmenis, turinčius nuo 16 iki 29 metų.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomų kompetencijų įgijimo programas.

Prevencija – priemonės ir būdai kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis.

Resocializacija – socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis ugdytiniui, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą.

Saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje, kurios metu atsiskleidžia asmenybės talentai, gebėjimai ir išgyvenimai.

Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip pat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso.

Socialinė aplinka – žmogų supantis socialinis pasaulis – visuomeninės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos.

Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomeninių vertybių.

Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės ir sąlygos, sudarančios prielaidas socialinei vaikų ir jaunimo atskirčiai atsirasti

Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštojoje mokykloje arba turintis socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją.

Socialinė partnerystė – subjektų, dalyvaujančių socializacijos procese, bendradarbiavimas.

Socialiniai partneriai – valstybės ar savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės institucijos ir organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga, su kuriomis Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra sudariusi terminuotą (neterminuotą ) bendradarbiavimo sutartį dėl vaiko globos (rūpybos)

organizavimo, vaiko globėjų (rūpintojų) parinkimo, jų pasirengimo.

Socialinė pagalba – formali ir neformali veikla, kuria siekiama užtikrinti individualius žmogaus poreikius, reikalingus pilnaverčiam gyvenimui visuomenė…je.

Literatūra

[1] Astra L. Gyvenimo laikas. Vilnius, 1993, p. 114.

[2] Bagdonas A. Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir akademiniai aspektai // Socialinė teorija, empirika, politika ir praktika.T. 1. 2001, p. 11.

[3] Bitinas B. Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius, 1999, p. 79.

[4] Bulotaitė, Narkotikai ir narkomanija Iliuzijos ir realybė, Vilnius

2004.

[5] Galkienė A. Pedagoginė sąveika integruoto ugdymo sąlygomis. Šiaulių

Universiteto leidykla, 2003.

[6] Jakavičius V., Žmogaus ugdymas, Įvadas į edukologijos studijas, KU

leidykla, 1998, p.43.

[7] Jovaiša L. Edukologijos įvadas. Vilnius, 1993.

[8] Jovaiša L. Pedagogikos terminai, Kaunas, 1993.

[9] Justickis V., Bendroji ir teisės psichologija, LTU, Vilnius 2003.

[10] Karužaitė R., internetinis žurnalas Sociumas.

[11] Legkauskas, Psichologijos įvadas Paskaitų medžiaga, VDU, Kaunas, 2001.

[12] Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas, 2003, p. 96.

[13] Leliūgienė M., G.Žilinskienė, Programa „Prevencinis darbas su šeima, kompleksinė pagalba šeimai, esančiai krizinėje situacijoje ir šeimos motyvacija resocializacijai“, VPU Socialinės komunikacijos institutas.

[14] Lietuvos vaikai. Lietuvos statistikos departamentas.

[15] Lietuvos enciklopedija. Bostonas. 1953. 16 t.

[16] Lietuvos Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Vilnius, 1999 p. 4.

[17] Louise C. Johnson. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2000, p. 20,32,

53, 85.

[18] Norkutė M., Etikos ir moralumo bei socialinio saito tematika Z.

Baumano darbuose , internetinis žurnalas Sociumas.

[19] Petrutytė A. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Vilnius, 2003.

[20] Poviliūnas A. Pilietinė visuomenė // Žmogaus socialinė raida. Vilnius,

2000, p. 53.

[21] Rimkutė J., Vološčiuk I. Įvadas į žmogaus socialinę raidą // Žmogaus socialinė raida. p. 11.1995.12

[22] Socialinė apsauga Lietuvoje. Vilnius, 1997 p. 74-75.

[23] Louise C. Johnson. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2000, p. 20,32,

53, 85.

[24] Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995.

[25] Vaikai ir šeima. Vilnius, 1998, p. 25.

[26] Žmogaus socialinė raida ir gyvenamoji aplinka. Vilnius, 1996 p.

[27] Žukauskienė R. Raidos psichologija. Kaip įveikti alkoholio ir narkotikų problemas: vadovėlis.-V., 1994. Vilnius, 2001.

[28] http://www.policeclub.lt/index.php?mid=3〈=lt&js=yes

[29] http://www.policija.lt

[30] http://www.vjrt.lt/lt/progr/narkomanija/prevencija

[31] http://www.vjrt.lt/lt/teise/lr_istatymai

SANTRAUKA

Analizuojant mokslinę – metodinę literatūra bandyta nustatyti jaunimo narkomanijos priežastis. Remiantis literatūros analize bandyta įvertinti šiuolaikinio jaunimo požiūrį į narkomaniją bei paanalizuoti narkomanijos prevencijos priemones.

Šio darbo tikslas – paanalizuoti jaunimo narkotikų vartojimo priežastis bei prevenciją.

Skyriuje “Jaunystė, kaip amžiaus tarpsnis” mėginta atskleisti jaunystės, kaip atskiros socialinės grupės bei ypatingos visuomenės dalies, ypatumus.

Skyriuje „Narkotikai jaunimo tarpe“ analizuota, kaip visuomenė, šeima bei bendraamžiai įtakoja jaunuolio apsisprendimą pradėti vartoti narkotikus.

Atliekant tyrimą didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kas didžiausią įtaką daro bei kas pastūmėja jaunuolį link narkotinių medžiagų. Taip pat bandyta palyginti kaip skiriasi miesto ir kaimo jaunimo požiūris į narkotinių medžiagų vartojimą.

Šiame darbe naudojamos tokios sąvokos: jaunimas, neformalus švietimas, prevencija, resocializacija, saviraiška, socializacija, socialinė aplinka, socialinė atskirtis, socialinė rizika ir kt.

PRIEDAI

1 PRIEDAS

ANKETA

Aš esu KU studentė, atlieku tyrimą norėdama išsiaiškinti narkotikų vartojimą kaip jaunimo s…ocializacijos veiksnį.

Labai prašom neskubant, gerai apgalvojus, atvirai atsakyti į anketos klausimus. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs siekiant gauti kuo tikslesnius tyrimo rezultatus. Ši anketa yra visiškai anoniminė. Jūsų asmeninė anketa nebus viešai skelbiama. Anketos duomenys bus apdoroti statistiškai.

1. Kaip galėtum apibūdinti narkotikus?

2. Kokias narkotikų rūšis žinai?

………………………………………………………………3.

Iš ko gauni informacijos apie narkotikus?

o Mokymo institucijoje;

o Iš tėvų;

o Iš bendraamžių;

o Iš aplinkinių žmonių – visuomenės;

o

Kita……………………………………………………..

4. Ar esi matęs platinant narkotikus?

o Taip;

o Ne.

5. Kur tai vyko?

o Mokykloje;

o Vakarėlių metu;

o Gatvėje;

o Kieme;

o

Kita……………………………………………………..

6. Ar tavo draugai, bendraamžiai vartoja narkotikus?

o Taip;

o Ne.

7. Kaip reaguotum, jei pamatytum bendraamžį vartojantį narkotikus?

Kodėl?

8. Ar bendrautum su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus?

o Taip;

o Ne;

Kodėl?

9. Ar bandytum atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus?

o Taip;

o Ne;

Kodėl?…………………………………………………………….

10. Kokios gali būti pasekmės vartojant narkotines medžiagas?

o Galima tapti priklausomu nuo narkotikų;

o Gali sutrumpėti atmintis;

o Žaloja kvėpavimo sistemą;

o Pažeidžiama nervų sistema;

o

Kita……………………………………………………..

11. Ar tėvai yra tie žmonės su kuriais tu gali dalintis savo jausmais, įspūdžiais, spręsti iškilusias problemas?

o Taip;

o Ne.

Kodėl?……………………………………………………..

12. Ar esi vartojęs narkotinių medžiagų?

o Taip;

o Ne.

13. Jei taip tai kiek kartų?

o Vieną kartą;

o Du kartus;

o Labai dažnai;

o

Kita……………………………………………………..

Kodėl?…………………………………………………………….

14. Kokias narkotines medžiagas esi vartojęs?

o Kanapes;

o Inhaliatorius;

o LSD;

o

Kita………………………………………………………..

15. Kokie veiksniai įtakojo vartoti narkotikus?

o Šeima;

o Visuomenė;

o Bendraamžiai;

o Žiniasklaida;

o

Kita……………………………………………………..

16. Ką jautei vartojant narkotikus?

o Pykinimą;

o Haliucinacijas;

o Galvos skausmą;

o Mieguistumą;

o Šleikštulį;

o

Kita……………………………………………………..

17. Jūsų lytis:

o Vyras o Moteris

18. Jūsų amžius:………..

19. Kur gyvenate?

o Kaime;

o Mieste.

Dėkoju už pateiktus atsakymus.